(1)

2018 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2019 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2018 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Estija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. kovo 21 d.2019 m. balandžio 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (2019 m. euro zonai skirta rekomendacija), kurioje pateiktos penkios rekomendacijos euro zonai (rekomendacijos euro zonai);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Estija turėtų užtikrinti, kad 2019 m. euro zonai skirta rekomendacija, kaip nurodyta toliau išdėstytose 2 ir 3 rekomendacijose, būtų visiškai ir laiku įgyvendinta. Visų pirma, priemonės, kuriomis su investicijomis susijusi ekonominė politika sutelkiama į nurodytas sritis, padės įgyvendinti antrą euro zonai skirtą rekomendaciją dėl investicijų rėmimo;

(3)

2019 m. vasario 27 d. paskelbta 2019 m. Estijai skirta ataskaita. Joje įvertinta Estijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2018 m. liepos 13 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (4), tolesni veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas rekomendacijas, ir Estijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)

2019 m. nacionalinę reformų programą Estija pateikė 2019 m. gegužės 30 d., o 2019 m. stabilumo programą – 2019 m. balandžio 30 d.;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5) 23 straipsnyje, Komisija, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimus, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Estijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2019 m. stabilumo programa pateikta remiantis nesikeičiančios politikos scenarijumi. Programoje numatoma, kad bendrasis valdžios sektoriaus deficitas, kuris 2018 m. siekė 0,6 % bendrojo vidaus produkto (BVP), 2019 m. sieks 0,2 % BVP, 2020 m. – 0,3 % BVP, o iki 2022 m. pasieks 0,7 % BVP. Remiantis perskaičiuotu struktūriniu balansu (6), vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito, per 2019 m. stabilumo programos laikotarpį neplanuojama pasiekti. Numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP iki 2022 m. sumažės iki 5,3 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra palankus. Priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus, nebuvo konkretizuotos, o tai kelia riziką prielaidoms dėl pajamų, kurios bus gautos;

(7)

atsižvelgiant į Komisijos 2018 m. rudens prognozę, kurioje numatyta, kad 2019 m. bus labiau priartėta prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ir laikantis reikalaujamo koregavimo įšaldymo panaikinimo taisyklių, grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neturėtų viršyti 4,9 %, o tai atitinka 0,3 % metinį struktūrinį koregavimą 2019 m. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2019 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta;

(8)

2020 m., atsižvelgiant į prognozuojamą 2,7 % BVP Estijos gamybos apimties atotrūkį ir prognozuojamą BVP augimą, kuris nesiekia apskaičiuotos potencialaus augimo normos, grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neturėtų viršyti 4,1 %, o tai atitinka 0,6 % BVP struktūrinį koregavimą pagal bendrai sutartą reikalavimų koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2020 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2019 m. turėtų būti imtasi reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(9)

nuaidėjus dideliems skandalams dėl pinigų plovimo, pinigų plovimo prevencija tapo vienu iš Estijos prioritetinių uždavinių. Estija sustiprino kovos su pinigų plovimu sistemą ir šalies bankų sektoriuje nerezidentams priklausančių indėlių procentinė dalis gerokai sumažėjo. Tačiau spręstinų problemų tebelieka. Nors Estijos Vyriausybė nustatė papildomų priemonių ir pateikė gairių dėl tolesnio prevencijos stiprinimo šioje srityje, Estijos parlamentas dar nepatvirtino teisėkūros iniciatyvos, kuria siekiama stiprinti kovos su pinigų plovimu priežiūros pajėgumus. Šias priemones, kai jos bus priimtos, reikėtų veiksmingai įgyvendinti;

(10)

vienos pagrindinių kliūčių, kurios trukdo įmonėms investuoti ir neleidžia pasiekti didesnio našumo, yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis. Pastaraisiais metais Estija įgyvendino visapusiškas reformas, tačiau darbo rinkoje vyraujančios tendencijos ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius kelia ilgalaikių uždavinių švietimo ir mokymo sistemai. Šie uždaviniai, be kita ko, yra susiję su mokyklos nebaigusių asmenų skaičiumi, kuris tebėra didelis, nebaigta mokyklų tinklo pertvarka, nepakankamu aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo tinkamumu darbo rinkos poreikiams patenkinti, mokytojų senėjimu ir menku mokytojo profesijos patrauklumu. Nepaisant aktyvesnio dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi programose, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo arba persikvalifikavimo procesas vyksta per lėtai ir nespėjama vytis darbo rinkos tendencijų. Kaip vienas pagrindinių trūkstamų įgūdžių įvardijamas gebėjimas diegti inovacijas. Nors šalyje yra daug informacinių ir ryšių technologijų specialistų, įmonės rengia nedaug mokymų, kuriuose būtų ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai. Siekiant užtikrinti, kad žmonės įgytų tinkamų įgūdžių, reikėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, be kita ko – investuoti į profesinį orientavimą, spręsti mokyklos nebaigimo problemą ir geriau numatyti įgūdžių poreikius. Be to, pagerinus mokytojų darbo sąlygas, mokymo kokybę ir švietimo politiką atsižvelgiant į demografines bei ekonomines tendencijas, išaugtų švietimo ir mokymo sistemos pajėgumas;

(11)

nepaisant tam tikro pagerėjimo, skurdo lygis, socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė (ypač vyresnio amžiaus žmonių) tebėra dideli. 2017 m. skurdas ir socialinė atskirtis grėsė apie 42 % 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų (palyginti su Sąjungos vidurkiu – 15 %). Socialinės išmokos dar netapo veiksminga skurdo mažinimo priemone, o socialinės apsaugos sistema tebėra silpna. Teikti kokybiškas ir įperkamas socialines paslaugas trukdo prastas sveikatos ir socialinės priežiūros tarnybų tarpusavio veiklos koordinavimas ir tai, kad labai skiriasi savivaldybių pajėgumas nustatyti socialinių paslaugų poreikius ir tas paslaugas teikti. Be to, privatūs asmenys privalo dengti didelę institucijų teikiamų paslaugų išlaidų dalį. Estijos viešosios išlaidos ilgalaikei priežiūrai nesiekė nė pusės Sąjungos vidurkio, t. y. sudarė 0,6 % BVP, palyginti su 1,6 % BVP 2016 m. Nėra jokių prevencinių priemonių ar paramos sistemos, kurios padėtų palengvinti neformaliesiems slaugytojams tenkančią naštą. Asmenų, kurių medicininiai poreikiai nepatenkinti, dalis tebėra viena didžiausių Sąjungoje (11,7 %) – iš to galima spręsti apie sveikatos priežiūros sistemos prieinamumo ir veiksmingumo problemas. Šios problemos liudija būtinybę integruotai teikti įperkamas ir kokybiškas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir sukurti visapusišką ilgalaikės priežiūros sistemą. Integracinį augimą paskatintų investicijos, kuriomis remiama socialinė įtrauktis, be kita ko, investicijos į socialinę infrastruktūrą;

(12)

moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas, kuris 2017 m. siekė 25,6 % ir buvo šiek tiek didesnis už ankstesniais metais užfiksuotą skirtumą, tebėra vienas didžiausių Sąjungoje. Be to, motinystės poveikis moterų užimtumui (25,2 %) gerokai viršija Sąjungos vidurkį (9,0 %). Ilgos vaiko priežiūros atostogos – dažnas lėtesnės moterų profesinės karjeros veiksnys. Moterys paprastai dirba mažiau apmokamuose ekonomikos sektoriuose ir užima mažiau apmokamas pareigas, nors jų išsilavinimo lygis yra aukštesnis nei vyrų. Dėl neseniai priimtų priemonių vaiko priežiūros atostogų ir išmokų sistema tapo lankstesnė, kad tėvams būtų lengviau sugrįžti į darbo rinką. Vis daugiau naudojamasi vaiko priežiūros paslaugomis. Tačiau tokie veiksniai kaip ekonominė veikla, profesija, amžius, darbo patirtis ar darbo laikas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą lemia tik iš dalies ir lieka neaišku, kodėl šis skirtumas siekia 20 %, kai Sąjungos vidurkis yra 11,5 %. Skaidri darbo užmokesčio sistema padėtų geriau suprasti tokį didelį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą lemiančias priežastis. Tęstinės investicijos į vaiko priežiūros paslaugas ir aktyvias darbo rinkos priemones sudarytų sąlygas didinti moterų užimtumą. Be to, atsižvelgiant į platesnį kontekstą tebėra svarbu bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir stiprinti jų gebėjimus;

(13)

Estijos, kuri yra periferinė šalis ir kurios gyventojų tankis mažas, ekonominei veiklai ir eksportui itin aktuali sklandžiai veikianti tarpusavyje sujungta transporto sistema. Estijos transporto infrastruktūra turi tam tikrų sujungiamumo ir tvarumo trūkumų. Vis dar nepakankamai išplėtotas geležinkelių transportas ir įvairiarūšis vežimas. Be to, per pastaruosius 5 metus išaugo kelių transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tolesni naujoviški ir tvarūs sprendimai galėtų padėti mažinti spūstis ir šalinti su viešuoju transporto susijusias problemas. Estijos elektros sistemą būtina sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklu, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimo saugumą visame Baltijos regione. Investicijos į infrastruktūrą padėtų didinti Estijos bendrovių konkurencingumą;

(14)

investicijos (ypač privačiojo sektoriaus) į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra nedidelės, tad Estija atsilieka pagal našumą. Nors 2017 m. viešosios išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai buvo tik nežymiai mažesnės už Sąjungos vidurkį, verslo investicijos siekė tik 0,61 % BVP, t. y. maždaug pusę Sąjungos vidurkio. Tik nedidelė bendrovių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), dalis skelbia vykdančios mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra nesusijusių inovacijų išlaidos mažėja, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas menkas. Dėl kai kurių iš šių veiksnių prastėja šalies rezultatai inovacijų srityje ir našumas. Estijos našumas ir konkurencingumas galėtų būti didinamas tikslingesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, be kita ko, į įmonių veiklos skaitmeninimą ir automatizavimą. Čia praverstų ir aiškesnis ekonomikai aktualių prioritetinių mokslinių tyrimų temų nustatymas. Estijos valdžios institucijos parengė ir įgyvendino keletą priemonių, skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos trūkumams pašalinti, tačiau jų poveikis kol kas nedidelis;

(15)

efektyvaus išteklių naudojimo ir efektyvaus energijos vartojimo srityse tebėra spręstinų uždavinių. Estijos ekologinių inovacijų rezultatai liudija, kad šalies potencialas šioje srityje neišnaudojamas iki galo, o Estijos bendras ekologinių inovacijų indeksas, kuris siekia 60 balų, yra 40 % mažesnis už Sąjungos vidurkį. Nepaisant pastaraisiais metais padarytos tam tikros pažangos, Estijos išteklių našumo rodikliai yra maždaug tris kartus mažesni už Sąjungos vidurkį ir šis atotrūkis nuo kitų Sąjungos šalių vis didėja. Tik labai maža dalis Estijos MVĮ imasi veiksmų, kad pagerintų išteklių naudojimo efektyvumą ir taptų ekologiškesnės. Be to, šalies ekonomika labai imli energijai – jos suvartojimo lygis gerokai viršija Sąjungos vidurkį. Visi Estijos regionai atsilieka išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimo srityje. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis transporto sektoriuje Estijoje 2017 m. siekė 0,4 %, t. y. buvo gerokai mažesnė už nacionalinį tikslą, kuris yra 10 %. Didinant išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumą, ypač pastatų sektoriuje, ir remiant žiedinę ekonomiką, be kita ko, didinant investicijas, ekonomika taptų dar konkurencingesnė ir tvaresnė;

(16)

bankroto procedūros Estijoje trunka maždaug trejus metus, o susigrąžinimo lygis yra šiek tiek didesnis nei 40 %. Dėl šių priežasčių darbo jėga ir finansiniai ištekliai įstringa ne tokiose našiose įmonėse. Tai taip pat mažina paskatas investuoti ir teikti finansavimą įmonėms. Nemokumo sistemos pertvarkymas būtų svarbus veiksnys norint sutrumpinti bankroto procedūrų trukmę ir padidinti susigrąžinimo lygį kreditoriams. Visų pirma, galėtų būti skatinama inicijuoti iki ir po bankroto vykdomas restruktūrizavimo procedūras ir išvengti bendrovių likvidavimo dalimis;

(17)

tam tikrus rekomendacijose nustatytus trūkumus, visų pirma 2019 m. šaliai skirtos ataskaitos D priede nurodytose srityse, galėtų padėti pašalinti 2021–2027 m. Sąjungos fondų programavimas. Tai suteiktų Estijai galimybę atsižvelgiant į regioninius skirtumus optimaliai panaudoti šiuos fondus nustatytuose sektoriuose;

(18)

per 2019 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Estijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2019 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2019 m. stabilumo programą, 2019 m. nacionalinę reformų programą ir tolesnius veiksmus, kurių Estija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai Estijos fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2019 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (7) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,