1.   Ganyklinių ūkių ūkininkai gali kompetentingų institucijų paprašyti metinio leidimo naudoti tokį gyvulių mėšlo kiekį, iš kurio per metus į vieną hektarą patenka iki 250 kg azoto. Tokioje paraiškoje turi būti deklaracija, kad ganyklinio ūkio ūkininkas sutinka su visomis 9 straipsnyje nustatytomis kontrolės priemonėmis.

2.   1 dalyje nurodytoje metinėje paraiškoje pareiškėjas raštu įsipareigoja vykdyti 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas.

1.   Laikantis šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytų sąlygų, iš ganomų gyvulių mėšlo kiekio, kuriuo kiekvienais metais ganykliniuose ūkiuose tręšiama žemė, įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą, į vieną hektarą neturi patekti daugiau kaip 250 kg azoto.

2.   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis, įskaitant pačiame dirvožemyje esantį kiekį, turi neviršyti numatomo konkretiems augalams reikalingo maisto medžiagų kiekio ir didžiausių ganykliniam ūkiui taikomų tręšimo normatyvų, nustatytų 2019 m. Šiaurės Airijoje vykdomos Maisto medžiagų veiksmų programos nuostatuose („Nutrients Action Programme Regulations (Northern Ireland) 2019“).

3.   Kiekvienas ganyklinis ūkis turi parengti ir turėti tręšimo planą. Tręšimo plane aprašoma ūkyje taikoma sėjomaina ir planuojamas mėšlo bei kitų trąšų naudojimas. Tręšimo plane būtinai turi būti nurodyta bent:

Kasmet iki kovo 1 d. kiekviename ganykliniame ūkyje turi būti parengtas tų metų tręšimo planas. Ganykliniame ūkyje atlikus kokių nors žemės ūkio praktikos pakeitimų, tręšimo planas peržiūrimas per septynias dienas.

4.   Kiekvienas ganyklinis ūkis turi parengti ir turėti tręšimo ataskaitas, įskaitant azoto ir fosforo, patekusių į dirvožemį, kontrolės ir nuotekų tvarkymo informaciją. Kiekvienų kalendorinių metų ataskaitos pateikiamos kompetentingai institucijai iki kitų kalendorinių metų kovo 31 d.

5.   Kiekvienas ganyklinis ūkis periodiškai ima dirvožemio mėginius ir ištiria azoto ir fosforo kiekį jame.

Kiekvieno gamykliniame ūkyje esančio sėjomainos ir dirvožemio ypatybių atžvilgiu homogeniško ploto mėginiai imami ir tyrimas atliekamas bent kas ketverius metus.

Kiekviename ūkio penkių hektarų dirbamosios žemės plote atliekama bent po vieną tyrimą.

Ganykliniame ūkyje turi būti įmanoma susipažinti su azoto ir fosforo kiekio dirvožemyje tyrimo rezultatais.

6.   Gyvulių mėšlu netręšiama rudenį prieš žolės sėją.

7.   Kiekvieno ganyklinio ūkio ūkininkas užtikrina, kad kiekvieno ganyklinio ūkio fosforo balanse, apskaičiuotame pagal 2019 m. Šiaurės Airijoje vykdomos Maisto medžiagų veiksmų programos nuostatuose nustatytą metodiką, fosforo perteklius būtų ne didesnis kaip 10 kg vienam hektarui per metus.

8.   Mažiausiai 50 % valdoje susidariusių srutų paskleidžiama iki kiekvienų metų birželio 15 d. Po kiekvienų metų birželio 15 d. srutos skleidžiamos tik efektyvesnio srutų skleidimo įranga.

1.   Laikinos ganyklos suariamos pavasarį.

2.   Suarus bet kokios rūšies dirvoje įveistas ganyklas, iš karto sodinami augalai, kurių azoto poreikis yra didelis.

3.   Atmosferos azotą kaupiantys ankštiniai ar kiti augalai į sėjomainą neįtraukiami. Tačiau į sėjomainą galima įtraukti dobilus, jei tose ganyklose dobilai ir kiti ankštiniai augalai sudaro mažiau kaip 50 % ir į juos įsėjama žolė.

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų sudaryti žemėlapiai, kuriuose pavaizduota:

Tokie žemėlapiai atnaujinami kasmet.

2.   Kompetentingos institucijos vykdo dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens stebėseną ir teikia Komisijai duomenis apie azoto ir fosforo koncentraciją dirvožemio vandenyje, mineralinį azotą dirvožemio profilyje bei azoto koncentraciją požeminiame ir paviršiniame vandenyje abiem sąlygomis – kai taikoma nukrypti leidžianti nuostata ir kai ji netaikoma. Stebėsena vykdoma ūkio lauko mastu ir žemės ūkio nuotekų stebėsenos vietose. Stebėjimo vietos pasirenkamos taip, kad jų dirvožemis atitiktų pagrindinius dirvožemio tipus ir intensyvumo lygį, jose būtų tręšiama vyraujančiais metodais ir augtų pagrindiniai augalai.

3.   Netoli itin pažeidžiamų vandens telkinių esančiose žemės ūkio nuotekų nutekėjimo vietose kompetentingos institucijos atlieka griežtesnę vandens stebėseną.

4.   Kompetentingos institucijos vykdo vietos žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos ganykliniuose ūkiuose, kuriems suteiktas leidimas, tyrimus.

5.   Surinkta informacija ir maisto medžiagų tyrimo duomenimis, nurodytais 6 straipsnio 5 dalyje, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodyta stebėsena naudojamasi atliekant modeliu grindžiamą skaičiavimą, kiek azoto ir fosforo nuteka iš ganyklinių ūkių, kuriems išduoti leidimai.

1.   Siekdamos įvertinti, ar laikomasi 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų, kompetentingos institucijos atlieka visų prašymų išduoti leidimą administracinę kontrolę. Jei nustatoma, kad pareiškėjas tų sąlygų neatitinka, leidimas neišduodamas ir pareiškėjui nurodoma priežastis.

2.   Kompetentingos institucijos sukuria leidimą gavusių ganyklinių ūkių patikrinimų vietoje programą, pagal kurią atliekami tikrinimai grindžiami rizika ir atliekami tinkamu dažnumu, atsižvelgiant į ankstesnių metų kontrolės rezultatus ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatus, taip pat į kitą informaciją, kuri galėtų reikšti, kad nesilaikoma 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų.

3.   Siekiant įvertinti, ar laikomasi 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sąlygų, patikrinimai vietoje atliekami bent 5 % ūkių, kuriems išduotas leidimas.

4.   Jei kuriais nors metais nustatoma, kad leidimą gavęs ganyklinis ūkis nesilaiko 6 ir 7 straipsniuose nustatytų taisyklių, leidimo turėtojui skiriama sankcija pagal nacionalines taisykles ir jis praranda teisę gauti leidimą kitais metais.

5.   Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir priemonės, reikalingi patikrinti, ar laikomasi pagal šį sprendimą suteikto leidimo sąlygų.