3.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 114/3

(1)

2016 m. lapkričio 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikram į Sąjungą importuojamam Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvam terminiam popieriui (toliau – LTP) Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2016 m. vasario 18 d. (3) gavus skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 25 % viso tam tikro LTP Sąjungoje, vardu 2016 m. sausio 4 d. pateikė Europos terminio popieriaus asociacija (toliau – ETPA arba skundo pateikėjas).

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), trys suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

„Hansol“ grupė ir ETPA prašė, kad klausyme dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas). Per 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. kovo 2 d. surengtus klausymus „Hansol“ grupė grįžo prie 2016 m. kovo 10 d. klausyme aptartų klausimų (pvz., dėl prašymo atleisti kelis susijusius perdirbėjus nuo reikalavimo pateikti klausimyno atsakymus) ir užginčijo dempingui ir žalai apskaičiuoti naudotą metodą. Per 2017 m. kovo 22 d. surengtą klausymą „Hansol“ grupė nurodė tam tikras su dempingo skaičiavimu susijusias problemas ir pasiūlė pakeisti priemonių formą. 2017 m. sausio 24 d. klausyme ETPA išreiškė susirūpinimą dėl tam tikrų konfidencialumo klausimų ir užginčijo „Hansol“ grupės tvirtinimus dėl produkto apibrėžtosios srities ir paramos priemonėms lygio.

(6)

Nustačius laikinąsias priemones, Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti galutines išvadas. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino į Sąjungą importuojamam Korėjos Respublikos kilmės LTP nustatyti galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Po galutinio faktų atskleidimo dempingo ir žalos skaičiavimai buvo papildomai pakoreguoti, apie šį koregavimą pranešta visoms šalims ir buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas). Tuomet visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl priemonių formos pakeitimo.

(7)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – Korėjos Respublikos kilmės lengvas terminis popierius, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotas į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga (dažiklio ir ryškalo mišiniu, kuriam sureagavus į šilumą išryškėja vaizdas) ir padengtas viršutine danga arba ne, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85.

(9)

„Hansol“ grupė pakartojo savo prašymą į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, remdamasi tuo, kad Komisija deramai neįvertino tam tikrų veiksnių. Kaip teigė „Hansol“ grupė, LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, ir kitų rūšių LTP skiriasi dėl skirtingos cheminės sudėties, gamybos procesų ir vartotojų suvokimo.

(10)

Dėl cheminės sudėties ši šalis teigė, kad LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, cheminė sudėtis labai skiriasi, ir savo teiginį grindė tuo, kad ES rinkoje pagal gamybai naudojamus ryškalus skiriasi šių rūšių produktų teisinis reglamentavimas. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Sąjungoje neseniai uždraustas (draudimas pradedamas taikyti 2020 m.) tik bisfenolis A, t. y. vienas iš daugelio galimų ryškalų, kurių sudėtyje yra fenolių, ir kad visiems kitiems ryškalams, kurių sudėtyje yra fenolių, atskiras teisinis režimas nenustatytas. Griežtesnis, kaip teigiama, abiejų ryškalų, kurių sudėtyje yra bisfenolio, reglamentavimas neįrodo, kad visi bisfenoliai ir kaip ryškalai naudojamos fenolinės medžiagos skiriasi nuo kitų ryškalų. Taip pat pažymima, kad nors ir labai svarbūs, ryškalai yra tik viena iš daugelio LTP gamybai būtinų cheminių medžiagų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad LTP, kurio sudėtyje yra bisfenolio A, jau uždraustas kai kuriose valstybėse narėse. Todėl, vertinant iš esmės, daroma išvada, kad LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, cheminė sudėtis nesiskiria. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(11)

Dėl gamybos procesų ši šalis teigė, kad neįmanoma gaminti LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A, naudojant tą pačią gamybos liniją. Vis dėlto per tyrimą nustatyta, kad techniškai įmanoma toje pačioje gamybos linijoje gaminti LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, jei gaminamos skirtingos partijos, ir kad Sąjungos gamintojai taip daro.

(12)

Dėl vartotojų suvokimo ši šalis teigė, kad vartotojai žino apie tai, kad LTP sudėtyje yra bisfenolio. Be to, „Hansol“ grupė teigė, kad Amerikos LTP gamintojas LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, pradėjo gaminti reaguodamas į pirkėjų poreikius, o vienas Sąjungos prekybos centrų tinklas išreiškė susirūpinimą dėl LTP naudojamų ryškalų rūšies. Nors pripažįstama, kad vartotojų prioritetai gali skirtis, vis dėlto, vertinant bendrai, paklausos požiūriu visų rūšių produktai gali būti pakeičiami vieni kitais (galutiniams naudotojams jų visai nekeičiant) ir konkuruoja tarpusavyje.

(13)

„Hansol“ grupė taip pat teigė, kad nėra pakankamos „Pergafast 201“ (ryškalų, kurių sudėtyje nėra fenolių) pasiūlos ir kad labai skiriasi LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, kainos, remiantis dviejų su „Hansol“ grupe susijusių Sąjungos bendrovių pirkimo kainomis.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad esama daug ryškalų rūšių, ribota, kaip teigiama, tik vienos specifinės rūšies produkto, t. y. „Pergafast 201“ (kurio šiaip ar taip „Hansol“ grupė, panašu, nenaudojo), pasiūla yra nereikšminga aplinkybė, nes esama kitų alternatyvių šaltinių. Pavyzdžiui, 2015 m. Europos cheminių medžiagų agentūros komitetų (Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto) pateiktoje nuomonėje nurodoma, kad terminio popieriaus gamybai vietoje bisfenolio A galima naudoti bent 10 kitų medžiagų, be to, esama naujų perspektyvių alternatyvų (4). Cheminių ryškalų tiekėjai iki 2019 m. turi pasirengti 10 konstatuojamojoje dalyje minėtam bisfenolio A uždraudimui ir pasibaigusiai „Pergafast 201“ patentinei apsaugai.

(15)

Kalbant apie įtariamą kainų skirtumą, įprasta, kad per antidempingo tyrimą nagrinėjamas skirtingų rūšių produktas ir kad skirtingų rūšių produkto kainos skiriasi. Vis dėlto, jeigu skirtingų rūšių produktams būdingos tos pačios pagrindinės savybės ir jie konkuruoja tarpusavyje (kaip yra šiuo atveju), vien tik minėto kainų skirtumo nepakanka, kad apibrėžiant per antidempingo tyrimą nagrinėjamą produktą skirtingų rūšių produktai būtų laikomi skirtingais produktais. Bet kokiu atveju lyginant kainas atsižvelgiama į visus kainoms įtakos turinčius veiksnius. „Hansol“ grupė pakartojo, kad labai skiriasi LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, ir LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, kainos (remiantis jos perdirbėjų Sąjungoje pirkimo kainomis), o tai, kaip teigiama, įrodo, jog tai skirtingi produktai. Atsakant į tai pažymima, kad dviejų su „Hansol“ grupe susijusių Sąjungos bendrovių, kurių suvartojimas sudaro nedidelę Sąjungos suvartojimo dalį, pirkimo kainos negali paneigti laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje pateiktos bendros išvados, kad LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, vieneto pardavimo kainos sumažėjo mažiau nei LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, vieneto pardavimo kainos.

(16)

„Hansol“ grupė iš pradžių teigė, jog LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, neturėtų patekti į tyrimo aprėptį, nes Korėjos Respublikoje jis negaminamas ir iš ten neeksportuojamas. Kaip galima spręsti iš „Hansol“ grupės interneto puslapių, ši šalis pirkėjams siūlo terminį popierių, kurio sudėtyje nėra bisfenolio, ir LTP, kurio sudėtyje nėra bisfenolio A.

(17)

„Hansol“ grupė taip pat teigė, kad Komisija netinkamai pasirinko per plačią produkto apibrėžtąją sritį, nes ateityje toks pasirinkimas trukdys technologinei plėtrai. Pirmiausia ši šalis tvirtino, kad į skundo pateikėjo katalogus nėra įtrauktas LTP, kurio svoris mažesnis nei 44 g/m2, pakartodama laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje minėtą savo teiginį, kad šios rūšies LTP neturėtų būti įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį.

(18)

Šis tvirtinimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirma, byloje nėra duomenų, kad mažesnio nei 44 g/m2 svorio LTP nuo kitų rūšių LTP skirtųsi pagal fizines, technines ir chemines savybes, naudojimą, vartotojų suvokimą, platinimo kanalus, gamybos procesus, gamybos sąnaudas ir kokybę. Antra, nėra jokių techninių kliūčių, dėl kurių gamintojai negalėtų gaminti mažesnio nei 44 g/m2 svorio LTP. Tiesą sakant, vienas Sąjungos gamintojas šiuo metu parduoda mažesnio nei 42 g/m2 svorio LTP. Trečia, kalbant apie gramatūrą, aiškios skiriamosios linijos nėra. Terminio popieriaus gamintojų produkcijai būdingi masės nuokrypiai. Pavyzdžiui, įmanoma, kad popierius, parduodamas kaip sveriantis 45 g/m2, iš tiesų sveria šiek tiek mažiau arba kad popierius, parduodamas kaip sveriantis 44 g/m2, iš tiesų sveria daugiau nei skelbiama. Taigi, tvirtinimas atmestas.

(19)

Taigi, patvirtinamos laikinojo reglamento 16–24 konstatuojamosiose dalyse dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto pateiktos išvados.

(20)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, „Hansol“ grupę sudaro Korėjos eksportuojantys gamintojai „Hansol Paper“ ir „Artone“. Nustatyta, kad bendrovė „Artone“ vidaus rinkoje neprekiavo dviejų rūšių produktu arba jo pardavimas vidaus rinkoje buvo netipiškas. Šių dviejų rūšių produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis „Artone“ gamybos sąnaudomis (žr. laikinojo reglamento 34–36 konstatuojamąsias dalis). Po pirminio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė teigė, kad šių dviejų rūšių produkto normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo naudoti kito gamintojo – „Hansol Paper“ – kainas, o ne apskaičiuoti normaliąją vertę pagal „Artone“ gamybos sąnaudas. Po galutinio faktų atskleidimo šis tvirtinimas buvo pakartotas.

(21)

Tvirtinimas atmestas, nes Komisija nustatė, jog „Artone“ sąnaudų struktūra ir pardavimo kainos smarkiai skyrėsi nuo „Hansol Paper“. Be to, nustatyta, kad vienos iš šių dviejų rūšių produkto „Hansol Paper“ vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo netipiškas. Todėl Komisija patvirtino, kad tokiomis aplinkybėmis šių rūšių produkto normaliąją vertę labiau tiktų skaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą pirmą galimybę remiantis „Artone“ gamybos sąnaudomis, pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PPB) išlaidų ir pelno sumą.

(22)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose „Hansol“ grupė dėl dviejų priežasčių ginčijo tai, kad skaičiuojant dempingą buvo atsižvelgta į mažus ritinius. Pirma, nesusijusioms šalims parduotas didelis didelių ritinių kiekis, todėl šio pardavimo duomenimis grindžiamas skaičiavimas būtų tipiškas. Antra, maži ritiniai nėra nagrinėjamasis produktas.

(23)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 25 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, didžiąją „Hansol Paper“ ir „Artone“ pardavimo Sąjungoje dalį (75–85 %) sudarė susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius parduotas produktas. Atsižvelgdama į tai, kad didelių ritinių, kurie buvo perdirbti į mažus ritinius ir tik tada perparduoti nesusijusiems pirkėjams, kiekis buvo didelis, Komisija teigė, kad atliekant skaičiavimus į šiuos mažus ritinius negalima neatsižvelgti. Taigi buvo tinkama didelių ritinių pardavimo susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius eksporto kainą nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, kuria importuotas ir perdirbtas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(24)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė pakartojo nepritarianti mažų ritinių įtraukimui į dempingo skaičiavimą. Tačiau naujų argumentų nepateikė.

(25)

„Hansol“ grupė taip pat kritikavo tai, kad, kiek tai susiję su pardavimu per susijusias šalis, dempingo skirtumas buvo grindžiamas duomenimis, gautais iš vieno susijusio perdirbėjo, o ne iš visų keturių susijusių perdirbėjų.

(26)

Atsakant į tai pažymėtinos šios aplinkybės. 2016 m. vasario 19 d.„Hansol“ grupė paprašė Komisijos tris iš keturių susijusių perdirbėjų visiškai atleisti nuo reikalavimo pateikti klausimyno atsakymus. 2016 m. vasario 23 d. Komisija šį prašymą patenkino ir kartu konkrečiai nurodė pasiliekanti teisę dėl šių kitų trijų susijusių perdirbėjų prireikus teikti tolesnes užklausas ir (arba) prašymus pateikti informacijos. Išsamiau išnagrinėjusi „Hansol“ grupės per 2016 m. vasario 22 d. vykusį posėdį pateiktą informaciją, Komisija 2016 m. kovo 7 d. paprašė, kad minėti trys susiję perdirbėjai pateiktų jiems pritaikyto klausimyno atsakymus, o klausimyne, be kita ko, prašyta pateikti duomenis apie perdirbimo sąnaudas ir mažų ritinių perpardavimą. 2016 m. kovo 8 d.„Hansol“ grupė kreipėsi su prašymu surengti klausymą, kuriame dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir toks klausymas surengtas 2016 m. kovo 10 d. Prašymą surengti klausymą ji motyvavo pakartodama prašymą atleisti tris susijusius perdirbėjus nuo reikalavimo pateikti klausimyno atsakymus ir teigdama nesuprantanti, „kam Komisijai reikalingi su produktu, kuris nėra nagrinėjamasis produktas, susiję sąnaudų ir pardavimo duomenys ir kaip šie duomenys galėtų būti kokiu nors reikšmingu būdu panaudoti šiame tyrime“. Ši pozicija pakartota per klausymą.

(27)

Bylas nagrinėjantis pareigūnas paragino Komisijos tarnybas ir suinteresuotąją šalį rasti kompromisinį sprendimą, kaip patikrinti, ar tyrimui svarbūs tokie elementai kaip duomenų apimtis, atsekamumas ir eksporto kainos apskaičiavimas remiantis mažų ritinių pardavimo duomenimis, ir pasiūlė surengti preliminarų tikrinamąjį vizitą ketvirto susijusio importuotojo, dėl kurio nebuvo prašoma taikyti išimtį, patalpose siekiant patikrinti, ar teisingi šios suinteresuotosios šalies pirmiau pateikti paaiškinimai, ir, jei teisingi, tyrimą apriboti ta šalimi, kiek tai susiję su „Hansol“ grupės parduodamų mažų ritinių eksporto kainos skaičiavimu. Reaguodama į šiuos raginimus Komisija apsvarstė, kaip sumažinti susijusioms perdirbimo bendrovėms tenkančią naštą ir kaip užtikrinti mažų ritinių pardavimo ir didelių ritinių importo atsekamumą.

(28)

Po 2016 m. kovo mėn. surengto pirmo klausymo ir vėlesnio vizito vietoje Komisija nustatė šiuos faktus. Pirma, lyginant keturių susijusių perdirbėjų iš kitų nesusijusių ne Korėjos didelių ritinių gamintojų perdirbti įsigytų didelių ritinių kiekį, vieno susijusio perdirbėjo dalis buvo daug mažesnė nei kitų (t. y. mažiau nei 25 % visų jos įsigytų didelių ritinių). Antra, šio susijusio perdirbėjo iš „Hansol“ grupės perdirbti į mažus ritinius įsigytų didelių ritinių kiekis buvo didžiausias. Trečia, šis susijęs perdirbėjas pardavė daugiausia didelių ritinių susijusiems perdirbėjams Sąjungoje, palyginti su visos „Hansol“ grupės pardavimu, be to, šis perdirbėjas perpardavė daugiausia didelių ritinių nepriklausomiems pirkėjams. Galiausiai, šio perdirbėjo mažų ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis taip pat buvo daug didesnė nei visų keturių susijusių perdirbėjų, išskyrus vieno. Tačiau pastarasis perdirbėjas buvo įsigytas tik antroje tiriamojo laikotarpio pusėje ir todėl ne toks tipiškas.

(29)

Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė savo išvadas dėl pardavimo, kurį „Hansol“ grupė vykdė per susijusius perdirbėjus, grįsti tipiškiausiu laikyto susijusio perdirbėjo duomenimis. Šios išvados laikytos tipiškomis dėl bendrovės pardavimo per susijusius perdirbėjus, atsižvelgiant į mažą šio susijusio perdirbėjo perdirbti įsigytą ne Korėjos kilmės didelių ritinių kiekį, taip pat į tai, kad jis buvo susijęs su didele „Hansol“ grupės vykdyto pardavimo nesusijusioms šalims dalimi.

(30)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, abiem pardavimo kanalams (t. y. didelių ritinių pardavimui nesusijusioms šalims ir didelių ritinių pardavimui susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius) suteikta tinkama svertinė vertė. Taigi, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje, išvada dėl didelių ritinių pardavimo susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius ir tada perparduoti nesusijusioms šalims buvo ekstrapoliuota, kad būtų atsižvelgta į faktinius „Hansol“ grupės pardavimo srautus tiriamuoju laikotarpiu. Komisija patvirtino, kad šis požiūris yra tinkamas dėl toliau nurodytų priežasčių. Priminta, kad per tiriamąjį laikotarpį 75–85 % „Hansol“ grupės pardavimo Sąjungoje vykdyta per susijusius perdirbėjus, kurie didelius ritinius perdirbo į mažus ritinius. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokio pardavimo, apskaičiuoto pagal prieš perdirbimą buvusį didelių ritinių kainų lygį, kainos skyrėsi nuo didelių ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainų. Todėl, siekiant tinkamai atspindėti vykdytą dempingą, jei jis buvo, abiem pardavimo kanalams suteikta tinkama svertinė vertė, deramai atsižvelgiant į per kiekvieną pardavimo kanalą parduotą kiekį ir vertes.

(31)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė taip pat tvirtino, kad Komisija iš tiesų atrinko susijusį perdirbėją. Ji tvirtino, kad Komisija, per tyrimą ir visų pirma iki pirminio faktų atskleidimo neinformavusi „Hansol“ grupės apie tai, jog išvada dėl didelių ritinių pardavimo susijusioms šalims perdirbti ir tada perparduoti kaip mažus ritinius nesusijusioms šalims bus ekstrapoliuota siekiant atspindėti faktinius „Hansol“ grupės pardavimo srautus, pažeidė pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Šis tvirtinimas pakartotas po papildomo galutinio faktų atskleidimo. „Hansol“ grupė taip pat teigė, kad Komisijos sprendimas ekstrapoliuoti dėl susijusio perdirbėjo padarytas išvadas neturi teisinio pagrindo.

(32)

Komisija iš pat pradžių pažymėjo nesinaudojusi pagrindinio reglamento 17 straipsniu. Įvertinusi tai, kad „Hansol“ grupė prieštaravo tam, jog būtų pateikti visų keturių susijusių perdirbėjų klausimyno atsakymai, ir siekdama atsižvelgti į bylas nagrinėjančio pareigūno pasiūlymą sumažinti susijusiai šaliai tenkančią naštą, bet kartu prieiti prie patikimų išvadų dėl mažų ritinių pardavimo ir didelių ritinių perpardavimo, Komisija daugiausia dėmesio skyrė minėtam susijusiam perdirbėjui, nes, remiantis „Hansol“ grupės pateikta ir vėliau per vizitą vietoje patikrinta informacija, būtent šis perdirbėjas galėjo pateikti tiksliausius duomenis dėl didžiosios „Hansol“ grupės pardavimo Sąjungoje dalies (t. y. dėl jos pardavimo susijusiems perdirbėjams vėliau perparduoti kaip mažus ritinius nesusijusiems pirkėjams). Dėl kitų trijų susijusių perdirbėjų Komisija nustatė, kad jų pardavimo Sąjungoje duomenys buvo daug mažiau tikslūs ir tipiški dėl keleto veiksnių, kurie buvo aprašyti 28 konstatuojamojoje dalyje. Reikia pažymėti, kad dėl daug didesnio ne iš Korėjos įsigytų didelių ritinių kiekio ir dėl to, kad vienas iš tų kitų trijų susijusių perdirbėjų buvo įsigytas tik įpusėjus tiriamajam laikotarpiui, išvada dėl šio Korėjos pardavimo būtų ne tokia patikima, jei į jį būtų atsižvelgta atliekant analizę. Taigi, Komisija nesinaudojo pagrindinio reglamento 17 straipsniu ir „Hansol“ grupės tvirtinimas, kad Komisija atliko susijusių perdirbėjų atranką, yra neteisingas. Tikriau, Komisija, atsižvelgdama į specifines bylos aplinkybes, aprašytas 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį siekė nustatyti patikimiausią eksporto kainą, kuria dideli ritiniai buvo parduodami susijusioms šalims perdirbti į mažus ritinius. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalį Komisija tikrino, kad suinteresuotosios šalies pateikta informacija būtų kuo tikslesnė.

(33)

Be to, jau nuo pradinių tyrimo etapų „Hansol“ grupė turėjo žinoti apie pardavimo, vykdomo per susijusius perdirbėjus, svarbą. Pirma, skundo pateikėjas, skunde nurodydamas dempingo skirtumą, jau tada atkreipė dėmesį į tai, kad didžiąją produktų dalį Sąjungoje „Hansol“ grupė pardavė per susijusius perdirbėjus ir kad su šiuo pardavimu susijęs dempingas buvo daug didesnis nei jos tiesioginio pardavimo dempingas. Skundo pateikėjas apskaičiavo du skirtumus (vieną – tiesioginio pardavimo, kitą – pardavimo per susijusias bendroves), taip pat šių skirtumų paprastąjį vidurkį, nes nežinojo tikslaus „Hansol“ grupės tiesioginio pardavimo nesusijusioms šalims masto (nors skunde minima procentinė šio pardavimo, palyginti su visu „Hansol“ grupės pardavimu Sąjungoje, dalis buvo labai artima tikrovei). Antra, jau per pirmąjį klausymą Komisija „Hansol“ grupei aiškiai nurodė negalinti ignoruoti didžiausios „Hansol“ grupės pardavimo dalies, t. y. per susijusius perdirbėjus vykdyto pardavimo, ir kad į tą pardavimą turėtų būti tinkamai atsižvelgta skaičiuojant dempingą. Dėl šios priežasties Komisija į susijusiems perdirbėjams skirtus klausimynus įtraukė prašymą pateikti išsamius duomenis apie mažų ritinių perpardavimą ir didelių ritinių perdirbimo į mažus ritinius sąnaudas. Trečia, vėliau sekusios diskusijos ir 2016 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku Komisijos išreikštas sutikimas patenkinti „Hansol“ grupės prašymą nebereikalauti, kad kiti trys susiję perdirbėjai pateiktų klausimyno atsakymus, lėmė tai, jog Komisija to pardavimo analizę turėjo apriboti ir nagrinėti tik atitinkamo susijusio perdirbėjo duomenis.

(34)

Galiausiai, Komisija visas priežastis ir skaičius, kuriais remdamasi ekstrapoliavo dėl minėto pardavimo padarytas išvadas, atskleidė dar tada, kai buvo nustatomos laikinosios priemonės, taip pat per galutinį faktų atskleidimą. Taigi, buvo visapusiškai atsižvelgta į suinteresuotosios šalies teises. Todėl „Hansol“ grupės tvirtinimai atmesti.

(35)

„Hansol“ grupė taip pat tvirtino, kad pardavimo kainos, kurias ji taikė savo susijusiems perdirbėjams, buvo įprastomis rinkos sąlygomis taikomos kainos. Ji teigė, kad dėl šios priežasties vertinant pardavimą, kurį ji vykdė per susijusius perdirbėjus, eksporto kainų nereikėjo apskaičiuoti remiantis mažų ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainomis.

(36)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes bylos duomenys jo nepatvirtino. Pirma, tos rūšies produktas, kurio parduota daugiausia (daugiau nei 30 % viso „Hansol“ grupės pardavimo Sąjungoje), susijusioms šalims parduotas taikant kainas, kurios buvo 8–15 % didesnės už vidutinę pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainą. Antra, vertinant visų rūšių produktus bendrai, susijusios bendrovės mokėjo kainą, kuri buvo 3–6 % didesnė nei nesusijusiems pirkėjams taikyta kaina. Taigi, remiantis bylos duomenimis negalima patvirtinti teiginio, kad „Hansol“ grupės pardavimo susijusiems perdirbėjams kainos buvo įprastinėmis rinkos sąlygomis taikomos kainos. Be to, Komisija taip pat nustatė, kad abiejų minėtų susijusių šalių Sąjungoje, kurių duomenys buvo patikrinti, su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla buvo labai nuostolinga. Tai patvirtina pirmesnę išvadą, kad „Hansol“ grupės susijusių bendrovių Sąjungoje mokėta kaina nėra didelių ritinių rinkos kaina, atsižvelgiant į jų atitinkamai perdirbimo sąnaudas ir (arba) PBA išlaidas, nelygu susijusi bendrovė. Taigi, tuo remdamasi Komisija nusprendė turėjusi teisę apskaičiuoti jos pardavimo per susijusias šalis eksporto kainas.

(37)

„Hansol“ grupė taip pat tvirtino, kad remiantis tam tikrais baigiamųjų antidempingo ir antisubsidijų tyrimų dėl lašišų  (5) ir antidempingo tyrimo dėl tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių  (6) aspektais galima teigti, kad Komisija panašiomis kaip šiame tyrime aplinkybėmis naudojo susijusių šalių mokėtas kainas. Atsakydama į pastabą dėl šio tyrimo Komisija pažymi, kad, kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, jog pardavimas susijusioms bendrovėms buvo vykdomas taikant kainas, kurios nebuvo įprastomis rinkos sąlygomis taikomos kainos, bet iškraipytos susijusių šalių tarpusavio sandorių kainos, todėl laikyta, kad jos yra nepatikimos eksporto kainai nustatyti. Šios aplinkybės skiriasi nuo „Hansol“ grupės paminėtų tyrimų aplinkybių, nes per tuos tyrimus buvo nustatyta, kad pardavimas susijusioms šalims vykdytas taikant kainas, kurios visiškai atitiko nepriklausomiems pirkėjams taikytas kainas. Be to, kitaip nei per šį tyrimą (žr. 36 konstatuojamąją dalį), Komisija per minėtus tyrimus taip pat nustatė, kad susijusios šalys veikė ganėtinai pelningai. Todėl ši pastaba atmesta.

(38)

„Hansol“ grupė taip pat teigė, kad naudodama mažų ritinių pardavimo duomenis Komisija taip pat įtraukė tam tikrus parduotus mažus ritinius, kurie buvo įsigyti iš susijusių ir nesusijusių šaltinių, o ne pagaminti (t. y. perdirbti) atitinkamo susijusio perdirbėjo.

(39)

Komisija neturėjo informacijos apie pirkimo kainas ar tiekėjų, iš kurių šis susijęs perdirbėjas pirko mažus ritinius, tapatybę. Vis dėlto buvo įmanoma patikrinti, kad toks įsigytų mažų ritinių pardavimas sudarė 10–15 % (pagal masę) viso mažų ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams. Atsižvelgiant į tai, kad 85–90 % parduotų mažų ritinių buvo ritiniai, kuriuos atitinkamas perdirbėjas perdirbo iš didelių ritinių, Komisija savo metodą laiko pagrįstu. Be to, skaičiuojant dempingą remtasi mažų ritinių pardavimo kainomis. Kartu „Hansol“ grupė neįrodė, kad mažų ritinių pardavimo kaina skirtųsi pagal tai, ar tai pasigaminti, ar įsigyti maži ritiniai. Taigi nėra įrodymų, kad tai, jog įsigytų mažų ritinių dalis buvo nedidelė, būtų turėję įtakos dempingo skaičiavimui. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(40)

Po pirminio ir po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė kritikavo tai, kad skaičiuojant su mažais ritiniais susijusį dempingą buvo įtraukti Sąjungoje įsigyti dideli ritiniai. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nebuvo įmanoma atsekti ir atskirti mažų ritinių ir atitinkamų didelių ritinių pardavimo, iš didelių ritinių, įsigytų iš kitų šaltinių nei „Hansol“ grupė, pagaminti maži ritiniai negalėjo būti neįtraukti skaičiuojant didelių ritinių, perdirbtų į mažus ritinius ir parduotų kaip maži ritiniai, eksporto kainą. Ši problema kyla tik todėl, kad „Hansol“ grupė neturi atsekamumo sistemos, kokią turi kiti perdirbėjai Sąjungoje. Bet kuriuo atveju, kaip jau irgi minėta 28–29 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, skaičiuodama eksporto kainą, galimą ne iš „Hansol“ grupės įsigytų didelių ritinių kiekį apribojo, nes vertindama tokį pardavimą atsižvelgė tik į atitinkamam susijusiam perdirbėjui parduotą kiekį. Tiriamuoju laikotarpiu šis perdirbėjas daugiausia gamino ir perpardavė tik mažus ritinius, kuriuos perdirbo iš „Hansol“ grupės pagamintų ir iš jos įsigytų didelių ritinių. Dėl palyginti mažos ne iš „Hansol“ grupės įsigytų didelių ritinių dalies minėto įtraukimo įtaka dempingo skaičiavimui buvo nedidelė arba jos visai nebuvo. Bet kuriuo atveju skaičiuojant dempingą remtasi mažų ritinių pardavimo kaina, kuri greičiausiai buvo vienoda, nepriklausomai nuo didelio ritinio kilmės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(41)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė tvirtino, kad nustatant apskaičiuotąją eksporto kainą tam tikrų sandorių transporto išlaidos buvo atskaitytos du kartus ir šis dvigubas atskaitymas taip pat buvo pritaikytas nustatant apskaičiuotąją CIF kainą, kuri buvo naudojama kaip vardiklis. Šis tvirtinimas buvo tinkamai patikrintas ir nustatyta, kad iš tiesų vertinant susijusio perdirbėjo iš „Hansol“ grupės per susijusį prekiautoją įsigytų mažų ritinių pardavimą tam tikros sumos atskaitytos du kartus. Taigi, ši klaida, atsiradusi apskaičiuojant eksporto kainą ir CIF kainą, buvo ištaisyta.

(42)

Dėl apskaičiuotosios eksporto kainos skaičiavimo „Hansol“ grupė taip pat teigė, kad kalbant apie sumas, atskaitytas koreguojant mažų ritinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainą, nepakankamai atsižvelgta į tam tikrą ne Korėjos kilmės bazinės medžiagos kiekį, todėl apskritai atskaitytos per didelės sumos. Patikrinus šį tvirtinimą nustatyta, kad iš tiesų buvo nepagrįsta šias sumas taikyti skaičiuojant Korėjos ex-works eksporto kainą iš Europoje įsigytų didelių ritinių pagamintų mažų ritinių daliai. Ši klaida buvo ištaisyta dėl tipiško parduoto mažų ritinių kiekio atskaičius tik ne didesnes nei CIF lygio sumas. Iš tiesų, remiantis bylos informacija buvo galima nustatyti, kad Europos gamintojas didelius ritinius „Hansol“ grupės susijusiam perdirbėjui pardavė pagal CIP pristatymo sąlygas. Laikyta, kad šio pardavimo CIF vertė yra palyginama su Korėjos kilmės pardavimo dalies ex-works verte.

(43)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė užginčijo tai, kad peržiūrėtos vieneto sumos buvo apskaičiuotos kaip svertinis vidurkis dėl visų rūšių produkto, ir pasiūlė dėl vienos rūšies produkto remtis specifinėmis sumomis, sietinomis tik su tos rūšies produkto pardavimu bendrovės viduje. Komisija nusprendė, kad susijusio perdirbėjo tos konkrečios rūšies produkto, kuris galėtų būti naudojamas šiam skaičiavimui, per tiriamąjį laikotarpį įsigytas kiekis nėra pakankamai tipiškas, kad juo būtų galima remtis nustatant sumas tos rūšies produkto Korėjos ex-works eksporto kainai apskaičiuoti. Iš tiesų, daugiausia tos rūšies produkto įsigyta per kitą susijusį pirkimo kanalą, kuris šiam skaičiavimui nenaudotas. Be to, „Hansol“ grupei nepavyko įrodyti, kad Komisijos naudotas vidurkio skaičiavimo ir taikymo metodas buvo netikslus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(44)

Dėl PBA išlaidų, apskaičiuotų ir pritaikytų pardavimui per vieną susijusį prekiautoją Sąjungoje, po pirminio ir po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė nesutiko su suma, kurią Komisija kaip išlaidas pridėjo susijusio prekiautojo pelno ir nuostolių lentelės valdymo išlaidų skiltyje. Atsakydama į šią pastabą Komisija primena, kad minėtas susijęs prekiautojas iš Korėjos „Hansol“ ir kitų susijusių perdirbėjų gavo finansinį įnašą valdymo išlaidoms padengti. Šio įnašo sumos kaip pajamos buvo įtrauktos į susijusio prekiautojo pelno ir nuostolių lentelę ir Komisija tam pritarė. Atsižvelgusi į šias aplinkybes Komisija manė esant tikslinga taip pat atsižvelgti į 100 % susijusių išlaidų, t. y. į išlaidas atitinkamų vadybininkų atlyginimams. Šios išlaidos buvo išskirtos per tikrinamąjį vizitą Korėjoje, pakeistos į eurus naudojant Komisijos nurodytą vidutinį tiriamojo laikotarpio valiutos keitimo kursą ir kaip išlaidos įrašytos į atitinkamo susijusio prekiautojo pelno ir nuostolių lentelę. Tokiu būdu tvarkymo įmokos (pajamos) buvo subalansuotos su vadybininkų atlyginimais (išlaidomis).

(45)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad susijęs prekiautojas apyvartos turėjo tik tiriamojo laikotarpio dalį ir kad nė vienas vadybininkas nebuvo susijęs su nagrinėjamojo produkto pardavimu. Taigi, naudotos per didelės PBA išlaidų vertės. Komisija siekė susijusio prekiautojo PBA išlaidų normą (įskaitant aptartas išlaidas) nustatyti atsižvelgdama į visą to prekiautojo apyvartą. Visa minėta apyvarta buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu. NET jeigu dalis vėliau įvertintų PBA išlaidų galėjo būti patirtos prieš atsirandant apyvartai, tai jų neatsieja nuo šios apyvartos, nes išlaidos buvo patirtos turint tikslą pasiekti šią apyvartą. Todėl Komisija nusprendė, kad naudotas metodas yra teisingas. Todėl minėtas tvirtinimas atmestas.

(46)

Po pirminio ir po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė tvirtino, kad Komisija vienos rūšies produkto pardavimą per susijusį perdirbėją turėjo priskirti kitai kategorijai, nes galutiniam pirkėjui išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytas kitos rūšies produktas nei tas, kurį jis iš tikrųjų gavo. Atsakant į šią pastabą pažymima, kad Komisija per tikrinimą vietoje nustatė, kad susijęs perdirbėjas iš „Hansol“ grupės įsigijo tam tikrą kiekį didelių ritinių, kurių sudėtyje yra ryškalo Bisphenol-S, tačiau šis produktas vėliau nesusijusiam pirkėjui perparduotas kaip produktas, kurio sudėtyje yra ryškalo Bisphenol-A. Šis tvirtinimas buvo tinkamai patikrintas ir į jį atsakoma pateikiant šiuos argumentus. Pirma, abu produktai yra aiškiai skirtingų rūšių – skiriasi jų gamybos sąnaudos ir pardavimo Korėjos vidaus rinkoje kainos. Antra, tai, kad susijęs perdirbėjas produktą Sąjungos rinkoje pardavė savo sąskaitoje faktūroje nurodydamas kitos rūšies produktą, nėra savaime svari priežastis lyginant kainas neatsižvelgti į tikrąsias produkto specifikacijas. Ši šalis nepateikė jokių įrodymų, kad klaidinantis produkto aprašymas perpardavimo etape taip pat turėjo įtakos jo pardavimo kainai. Taigi tvirtinimas atmestas.

(47)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(48)

Reaguojant į „Hansol“ grupės po pirminio faktų atskleidimo pateiktas pastabas buvo priimtas tvirtinimas dėl skaičiavimo metodo ir perdirbimo sąnaudų taikymo. Taisant šią klaidą taip pat nustatyta ir ištaisyta panaši metodinė klaida, susijusi su koregavimu, atliktu siekiant atsižvelgti į tam tikras transporto išlaidas. Be to, atsižvelgus į „Hansol“ grupės pastabą, buvo ištaisyta per neapsižiūrėjimą padaryta skaičiavimo klaida. Galiausiai, „Hansol“ grupė taip pat tvirtino, kad turėjo būti atlikti tam tikri koregavimai (susiję su kredito išlaidomis ir sąlyginiu apmokestinimu muitais), o transporto išlaidų nagrinėjamojoje šalyje skaičiavimo metodas turėtų būti patikslintas taikant „Hansol“ grupės nurodytą paskirstymo metodą. Komisija šiuos tvirtinimus taip pat pripažino pagrįstais ir atitinkamai pakoregavo normaliosios vertės ir (arba) eksporto kainos skaičiavimus.

(49)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje, „Hansol“ grupės laikinasis dempingo skirtumas nustatytas kaip didelių ritinių pardavimo dempingo skirtumo (0,5–5 % skirtumo, taikant 15–25 % korekcinį koeficientą) ir mažų ritinių pardavimo dempingo skirtumo (10–15 % skirtumo, taikant 75–85 % korekcinį koeficientą) svertinis vidurkis. Skaičiuojant svertinį vidurkį remtasi „Hansol“ grupės pardavimo tiriamuoju laikotarpiu susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtimi.

(50)

Po pirminio ir po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė tvirtino, kad taikyti tokį korekcinį koeficientą nėra teisinio pagrindo ir kad šis korekcinis koeficientas buvo grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis. Šis tvirtinimas atmestas, nes skaičiuojant remtasi „Hansol“ grupės nurodyta nagrinėjamojo produkto importo tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Komisija mano, kad tikslinga pakoreguoti nustatytą pardavimo susijusioms šalims (siekiant vėliau kaip mažus ritinius perparduoti nesusijusiems pirkėjams) dempingo skirtumo svertinę vertę pagal buvusią tiriamojo laikotarpio faktinę svertinę vertę Sąjungos pasienyje.

(51)

„Hansol“ grupė taip pat ginčijo tai, kad Komisija kaip vardiklį naudotą CIF kainą apskaičiavo tam produktui, kurį, prieš jį parduodant nesusijusiems naudotojams, susijusios šalys Sąjungoje perdirbo į mažus ritinius. Ji siūlė, kad Komisija šiam pardavimui naudotų praneštą didelių ritinių vidutinę susijusių šalių tarpusavio sandorių CIF kainą arba apskaičiuotąjį vienos tonos CIF vertės vidurkį remiantis „Hansol“ grupės tiesioginiu pardavimu nesusijusiems pirkėjams. Tuo atveju, jei Komisija nuspręstų nesinaudoti nė vienu iš šių metodų, „Hansol“ grupė Komisijai kaip alternatyvą pasiūlė taikyti konkrečios sumos už toną formos antidempingo muitą, o ne ad valorem muitą. Ši šalis tvirtino, kad kaip konkreti suma už toną taikomas muitas tinkamai išspręstų jai susirūpinimą keliantį klausimą, kad surinktas ad valorem antidempingo muitas bus, kaip ji įtaria, didesnis už nustatytą dempingą.

(52)

Šis argumentas atskirai aptartas ir jam pritarta 127 bei 128 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija neturi atskirai vertinti minėtų dviejų „Hansol“ grupės pasiūlytų CIF verčių nustatymo alternatyvų, nes jos nebetenka prasmės.

(53)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė užginčijo tai, kad skaičiuojant apskaičiuotąją CIF vertę buvo atskaitytos kredito išlaidos. Šį tvirtinimą nuspręsta priimti. Be to, kaip vardiklis naudotai CIF kainai poveikį darė 41–42 konstatuojamosiose dalyse aprašyti pokyčiai.

(54)

Atsižvelgiant į pakoreguotą eksporto kainos, normaliosios vertės ir CIF kainos skaičiavimą, kaip nurodyta 41, 42, 48 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, ir patvirtinant kitas laikinojo reglamento 25–47 konstatuojamųjų dalių išvadas, „Hansol“ grupės procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra 10,3 %. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse, kitiems eksportuotojams nustatytas tokio paties dydžio dempingo skirtumas.

(55)

„Hansol“ grupė teigė, kad Sąjungos pramonės padėtis nepablogėjo, nes tam tikrų žalos rodiklių raida buvo teigiama arba jie nesikeitė. Šis tvirtinimas jau atmestas laikinojo reglamento 95–96 konstatuojamosiose dalyse, o čia atmetamas galutinai.

(56)

Norint padaryti išvadą dėl materialinės žalos nebūtina, kad kiekvienas atskiras atliekant žalos analizę vertinamas rodiklis rodytų žalą. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį vienas ar keli iš susijusių žalos veiksnių yra nebūtinai lemiami. Šiuo atveju nustatyta žala yra materiali. Ją visų pirma rodo pelningumo lygis, su kaina susiję rodikliai ir Sąjungos pramonės rinkos dalis. Visi atrinkti gamintojai patyrė didelį linijinį pelno ir pinigų srautų mažėjimą, kuris vyko būtent tuo metu, kai iš Korėjos Respublikos ėmė plūsti importuojamos prekės. Be to, Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis išliko palyginti stabili, bet atsižvelgiant į tai, kad tokia padėtis buvo kartu smarkiai išaugus Sąjungos suvartojimui (+ 15 %), Sąjungos gamintojų rinkos dalis iš tiesų mažėjo. NET jei kai kurie žalos veiksniai, kaip antai pajėgumų naudojimas, užimtumas, darbo sąnaudos ir investicijos, nebūtų lemiami Sąjungos gamintojams daromos žalos rodikliai, jie neprieštarauja išvadai dėl materialinės žalos ir jos nepaneigia.

(57)

Likusioje šio skirsnio dalyje išsamiai nagrinėjami „Hansol“ grupės dėl konkrečių žalos rodiklių pateikti argumentai.

(58)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 51 ir 52 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(59)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 53–55 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(60)

Tiriamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimties lygis buvo daug didesnis už nereikšmingą (7).

(61)

Kadangi jokių pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies apimties ir rinkos dalies negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 56–58 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(62)

Kaip teigė „Hansol“ grupė, laikinai nustatytas 8,1 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra nereikšmingas dėl nedidelės importo apimties (13,6 % Sąjungos suvartojimo). Ši šalis teigė, kad PPO kolegija pranešime dėl DRAM lustų  (8) nurodė, kad terminas „reikšmingas“ reiškia svarbus, didelis, turintis pasekmes, daugiau nei vien tik nominalus/nedidelis poslinkis. Be to, ši šalis nurodė dvi bylas (dėl tankaus natrio karbonato  (9) ir tam tikrų lazerinių optinių skaitymo sistemų  (10)), kuriose Komisija nusprendė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo nedidelis.

(63)

Komisija „Hansol“ grupės argumentus atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, net jeigu byloje dėl tankaus natrio karbonato Komisija 6 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą laikė nereikšmingu, pažymima, kad toje byloje importo rinkos dalis buvo daug mažesnė (3,2 % iki 1983 m., vėliau – 1,4 %) nei šioje byloje. Antra, byloje dėl tam tikrų lazerinių optinių skaitymo sistemų priimtas sprendimas pirmiausia susijęs su daug savybių ir techninių skirtumų turinčiais nevienalyčiais produktais, kuriems būdinga sparti technologijų raida, o LTP produktų atveju taip nėra. Taip pat ne mažiau svarbu pažymėti, kad Komisija nusprendė, jog LTP nustatytas 8,1 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra reikšmingas dėl didelės importo dempingo kaina apimties ir dėl smarkaus tokio importo augimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas galutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo net didesnis nei laikinasis, o tai taip pat leidžia paneigti tvirtinimą, kad tas skirtumas turi būti laikomas nedideliu.

(64)

„Hansol“ grupės tvirtinimas, kad priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas neturi teisinio pagrindo buvo atmestas dėl panašių priežasčių, kokios nurodytos 6.1 skirsnyje.

(65)

Siekiant priverstinį kainų mažinimą apskaičiuoti tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas skaičiuojant dempingą, galutiniame tyrimo etape nuspręsta taikyti šio reglamento 2.4.1 skirsnyje nurodytą korekcinį koeficientą. „Hansol“ grupės priverstinio kainų mažinimo skirtumas nustatytas kaip didelių ritinių pardavimo skirtumo (– 5–0 % skirtumas, taikant 15–25 % korekcinį koeficientą) ir mažų ritinių pardavimo skirtumo (10–20 % skirtumas, taikant 75–85 % korekcinį koeficientą) svertinis vidurkis. Dėl šio metodo ir 2 skirsnyje paaiškintų koregavimų reikėjo koreguoti laikinai nustatytą priverstinio kainų mažinimo skirtumą.

(66)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė tvirtino, kad Komisija neįvertino neigiamo priverstinio kainų mažinimo skirtumo, nustatyto dėl vienos pardavimo dalies, svarbos ir todėl pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis. Tačiau šis tvirtinimas buvo atmestas, nes Komisija pagal įprastinę savo praktiką išvadas padarė remdamasi bendru priverstinio kainų mažinimo skirtumu.

(67)

Galutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas – 9,4 %.

(68)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies kainos negauta, išskyrus dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumo, kaip paaiškinta pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse, patvirtintos laikinojo reglamento 59–64 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(69)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis nepablogėjo, nes jos gamybos rezultatai, išskyrus vienos bendrovės, buvo įspūdingi, o kai kurie Sąjungos gamintojai padidino gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą. Ji taip pat teigė, kad pajėgumų naudojimas priartėjo prie maksimalaus.

(70)

Vis dėlto, kalbant apie gamybą, laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje atskleista, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis bendrai sumažėjo vienu procentiniu punktu. Ši neigiama tendencija dera su išvada, kad pramonės padėtis buvo pažeidžiama, atsižvelgiant į jai būdingas dideles pastoviąsias sąnaudas. Kai kurių atskirų gamintojų padėtis negali paneigti šios bendros išvados. Bet kuriuo atveju didelis vieno neatrinkto gamintojo gamybos apimties augimas – tai tik matematinis rezultatas, gautas atsižvelgus į atnaujintą gamybinę veiklą, kuri buvo laikinai sustabdyta, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje. Be to, vienas gamintojas palaipsniui mažino LTP gamybą. Jis tai darė didėjančio Sąjungos suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu (+ 15 %) sąlygomis. Ankstesnėse bylose, kaip antai dėl tam tikrų žvakių  (11), Komisija žalą nustatė augančios gamybos (o LTP atveju taip nėra) aplinkybėmis, kai toks augimas buvo mažesnis už Sąjungos suvartojimo augimą.

(71)

Kalbant apie gamybos pajėgumus neteisinga teigti, kad, kaip tvirtino ši šalis, visi Sąjungos gamintojai, išskyrus vieną, padidino savo gamybos pajėgumus. Laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje minėtas Sąjungos gamintojas nepadidino savo gamybos pajėgumų kaip tokių. Jis tiesiog vėl pradėjo eksploatuoti gamybos įrenginį, kurio nebuvo galima naudoti 2012 m. ir kuris dėl to neįtrauktas į tų metų esamus pajėgumus. Be to, laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiami sunkumai, kurių dėl gamybos turėjo viena atrinkta bendrovė.

(72)

Kalbant apie visą pajėgumų naudojimą, iš laikinojo reglamento 4 lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas mažėjo, o ne didėjo. Vieno gamintojo pajėgumų naudojimo augimą lėmė po laikino sustabdymo iš naujo pradėta gamybinė veikla, kaip nurodyta laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje.

(73)

Be to, nors 92 % pajėgumų naudojimas iš tiesų gali atrodyti didelis, manoma, kad 8 % pajėgumų ir faktinio naudojimo atotrūkis nėra nereikšmingas, ypač pramonei, kuriai būdingos didelės pastoviosios sąnaudos. LTP gamintojai turi nuolat tvarkyti užsakymų knygą, vykdyti pardavimą ir gamybą, kad išvengtų gamybos linijų prastovų. Paprastai popieriaus gamintojas renkasi parduoti produktą mažesne kaina, nei mažinti gamybą, nes dėl neeksploatuojamų mašinų gali patirti didesnės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad popieriaus pramonė yra labai imli kapitalui, ir į dažnai ribotas pardavimo kainodaros galimybes, didelis pajėgumų naudojimas yra esminė pelningumo sąlyga. Taigi, nedideli pajėgumų naudojimo pokyčiai gali lemti įmonės klestėjimą arba žlugimą. Kalbant apie 8 % atotrūkį, jis sudaro 32 240 tonų LTP gamybos, o tai yra daugiau nei „Hansol“ grupės 2015 m. importuotas kiekis. Be to, Sąjungos gamintojų turima įranga yra daugiafunkcė, jos pajėgumai gali būti nukreipti kito produkto gamybai ir lengvai padidinti, kaip pabrėžta laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tokiomis rezervinių pajėgumų galimybėmis neįmanoma pasinaudoti rinkoje, kurioje vykdomas dempingas.

(74)

Taigi, minėti tvirtinimai buvo atmesti ir, negavus kitų pastabų, patvirtintos laikinojo reglamento 69–72 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(75)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis nepablogėjo, nes i) Sąjungos gamintojai padidino savo pardavimą Sąjungoje ir ii) nusprendė sumažinti nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungos rinkoje, kad sutelktų pastangas trečiųjų šalių rinkoms.

(76)

Šie tvirtinimai atmesti, nes net jeigu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu bendrai išaugo 1 %, Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti visa nauda, kurią teikė išaugęs Sąjungos suvartojimas (+ 15 %). Dėl tokios padėties prarasta didelė rinkos dalis. Tvirtinimas dėl pardavimo Sąjungos rinkoje mažinimo prieštarauja pirmai šio tvirtinimo daliai.

(77)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtintos laikinojo reglamento 73–75 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(78)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis nepablogėjo, nes laikinojo reglamento 6 lentelėje apibendrinti duomenys rodo, kad pagal našumą vertinami Sąjungos pramonės veiklos rezultatai buvo geri. Ši šalis taip pat nurodė, kad nebuvo infliacijos, kuria būtų galima paaiškinti padidėjusias darbo sąnaudas.

(79)

Vertinant Sąjungos pramonės veiklos rezultatus pagal užimtumą, Komisija nenustatė, kad jie buvo geri. Priešingai, kaip pabrėžta laikinajame reglamente, ji nustatė, kad užimtumas sumažėjo 1 %. Remiantis suinteresuotosioms šalims susipažinti skirta byla, smarkiai išaugo dviejų Sąjungos gamintojų užimtumo lygio rodiklis. Vis dėlto atsižvelgiant į šių gamintojų dydį minėtas rodiklis, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, reiškia nedidelį darbo vietų skaičių ir bendrą darbo vietų skaičiaus mažėjimą Sąjungos pramonėje. Bet kuriuo atveju turint omenyje tai, kad šiame konkrečiame sektoriuje užimtumo lygis yra glaudžiai susijęs su gamyba, užimtumas nelaikomas lemiamu rodikliu sprendžiant dėl Sąjungos gamintojų pažeidžiamos padėties.

(80)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė teigė, kad dėl specifinės dviejų Sąjungos gamintojų padėties jų darbo jėga neturėtų būti įtraukta į laikinojo reglamento 6 lentelę. Šis tvirtinimas atmestas, nes nepateikta jokio pagrindimo, kuriuo remdamasi Komisija galėtų nukrypti nuo savo įprastinės makroekonominių žalos rodiklių analizės praktikos.

(81)

Kalbant apie darbo sąnaudas, laikinojo reglamento 86 konstatuojamoji dalis turi būti aiškinama turint omenyje tai, kad, įvertinus metinės infliacijos lygį, darbo sąnaudų padidėjimas neatrodė per didelis.

(82)

Taigi, minėti tvirtinimai buvo atmesti ir, negavus kitų pastabų, patvirtintos laikinojo reglamento 77–79 ir 85–86 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(83)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad turėtų būti išsamiau išnagrinėtos Sąjungos gamintojų Sąjungoje taikytos kainos. Šiai šaliai abejonių kėlė tai, kad Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu nedidino kainų, ir savo abejones grindė įtarimais, kad kai kurie Sąjungos gamintojai savo pardavimo kainas padidino. „Hansol“ grupė taip pat pareiškė, kad pardavimo kainos mažėjimą, užfiksuotą 2013–2014 m., lėmė tai, kad vienas Sąjungos gamintojas Sąjungos rinką užtvindė prekėmis, kurių negalėjo parduoti Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV).

(84)

Šie tvirtinimai atmesti. Atsakant dėl pirmo tvirtinimo, tai, kad kai kurie gamintojai paskelbė didinsiantys kainas nereiškia, kad visais atvejais taip ir buvo padaryta. Šios šalies tvirtinimas grindžiamas Sąjungos pramonės pardavimo savo susijusioms bendrovėms kainų padidinimu, o toks pardavimas sudaro nedidelę Sąjungos suvartojimo dalį. Remiantis laikinojo reglamento 7 lentele, kuri pagrįsta patikrintais duomenimis, bendro kainų didėjimo Sąjungoje nebuvo. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad, kaip rodo laikinojo reglamento 3 lentelė, 2013–2014 m. mažėjant pardavimo kainoms tuo pat metu labiausiai sumažėjo Korėjos Respublikos importo kainos.

(85)

Atsakant į antrąjį tvirtinimą, iš laikinojo reglamento 5 lentelės (Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis) nematyti jokių produktų antplūdžio požymių. Per 2013–2014 m. indeksas sumažėjo nuo 101 iki 97.

(86)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtintos laikinojo reglamento 82–84 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(87)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis nepablogėjo, nes tiek vertinant absoliučiąja, tiek santykine verte sumažėjo atsargų lygis, taigi Sąjungos pramonei nebuvo sunku realizuoti savo produkciją.

(88)

Minėti tvirtinimai atmesti, nes, kaip nurodyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje, paprastai panašus produktas yra gaminamas pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Taigi, atsargos nelaikomos šios rūšies pramonei svarbiu žalos rodikliu, nes jos priklauso nuo gamybos ir nagrinėjamuoju laikotarpiu nuosekliai neviršijo per vieną mėnesį pagaminto produktų kiekio.

(89)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtintos laikinojo reglamento 87–88 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(90)

„Hansol“ grupė teigė, kad Sąjungos pramonės padėtis nepablogėjo, nes jos investicijos per tiriamąjį laikotarpį išaugo daugiau kaip du kartus. Jos nuomone, laikinojo reglamento 10 lentelė ir surinkti įrodymai nepatvirtina laikinojo reglamento 93 konstatuojamosios dalies teiginio, kad atrinktų gamintojų investicijų lygis išliko toks, koks yra absoliučiai reikalingas veiklai palaikyti. Ji taip pat tvirtino, kad du atrinkti Sąjungos gamintojai daug investavo 2014 m.

(91)

Vis dėlto minėti tvirtinimai atmesti, nes nepaisant to, kad investicijos padvigubėjo, absoliutusis investicijų lygis išliko nedidelis, ypač įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, numatoma naujos LTP gamybos linijos vertė – 120 mln. EUR. Kaip minėta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė atidėjo tam tikras investicijas, nes mažėjo jos pelnas.

(92)

Be to, ši šalis paprašė, kad būtų dar kartą įvertintas Sąjungos pramonės pelningumas, nes, kaip įtariama, vieno atrinkto Sąjungos gamintojo problemas lėmė ne su importu dempingo kaina susiję veiksniai, o visų pirma didžiulės išlaidos, susijusios su dviejų gamybos įrenginių uždarymu, taip pat kitos bendrovės atidėjiniai būsimiems JAV antidempingo muitų mokėjimams padengti. Ji taip pat teigė mananti, kad reikėtų pašalinti bet kokius netikslumus, galėjusius atsirasti dėl kitų dviejų atrinktų bendrovių skirtingose geografinėse rinkose įgyvendinamų rinkos strategijų, ir tvirtino įtarianti, kad apskritai tos dvi bendrovės tiriamuoju laikotarpiu uždirbo ganėtinai daug pelno.

(93)

Komisija nusprendė, kad Sąjungos pramonės pelningumo iš naujo vertinti nereikia, nes visos įtariamos išskirtinės išlaidos jau buvo nustatytos pirminiu etapu ir skaičiuojant pelningumą į jas neatsižvelgta. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ikimokestinį grynąjį pelną išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi, t. y. į pelningumą ne Sąjungos rinkose neatsižvelgta. Todėl tie tvirtinimai atmesti.

(94)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtintos laikinojo reglamento 89–91 konstatuojamosiose dalyse ir 93 konstatuojamojoje dalyje (dėl investicijų) pateiktos išvados.

(95)

Kadangi kitų pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio, augimo, pinigų srauto, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą nepateikta, patvirtintos laikinojo reglamento 76, 80–81, 92, 93 konstatuojamosiose dalyse (dėl investicijų grąžos) ir 94 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(96)

Išanalizavus pastabas, kurių santrauka pateikta 55–95 konstatuojamosiose dalyse, patvirtintos laikinojo reglamento 95–98 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(97)

„Hansol“ grupė teigė, kad žalą reikia sieti ne su importu dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, bet su šiais veiksniais: poveikiu, kurį vienam atrinktam Sąjungos gamintojui padarė JAV nustatyta antidempingo priemonė, bendru gamybos sąnaudų ir valiutų kursų poveikiu ir LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, kainos poveikiu. Dauguma šių tvirtinimų – tai pakartoti pirminiu etapu pateikti tvirtinimai. Visi jie aptariami 98–101 konstatuojamosiose dalyse.

(98)

Atsakant į tvirtinimą dėl JAV antidempingo priemonės, Komisija pažymi, kad laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje pripažinta, jog minėtam Sąjungos gamintojui tam tikras poveikis buvo daromas. NET jeigu toks poveikis neapsiribojo ta bendrove, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, bendras poveikis visai Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu buvo beveik niekinis. Laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad JAV nustatė didelius muitus tik vienam Sąjungos gamintojui, tačiau 2015 m. tie muitai buvo panaikinti, o minėtas atrinktas Sąjungos gamintojas sugebėjo tuos muitus iš dalies kompensuoti daugiau eksportuodamas į kitas rinkas. Tai, ar tas atrinktas Sąjungos gamintojas sugebėjo visiškai kompensuoti prarastą pardavimą JAV ir atsigauti, nėra svarbu, nes tos aplinkybės neturėtų jokio poveikio daugumai su tuo Sąjungos gamintoju susijusių duomenų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje. Kitaip nei teigia „Hansol“ grupė, tuo metu, kai galiojo dideli JAV muitai, Sąjungos kilmės LTP antplūdžio nebuvo (išsamesnis šio tvirtinimo paneigimas pateiktas 85 konstatuojamojoje dalyje) ir pardavimo kainos 2015 m. nedidėjo (kaip matyti iš laikinojo reglamento 3 ir 7 lentelių). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir pirminiu etapu nustatytais faktais, padaryta išvada, kad aptartos JAV antidempingo priemonės nelėmė kainų ir pelningumo mažėjimo Sąjungos rinkoje.

(99)

Vertindama gamybos sąnaudas ši šalis iš pradžių nagrinėjo tik 2014–2015 m. laikotarpį. Po galutinio faktų atskleidimo ji savo tvirtinimą pritaikė visam tiriamajam laikotarpiui ir pareiškė, kad poveikį Sąjungos pramonei labiausiai darė padidėjusios žaliavų kainos ir mažėjantis euro kursas. Tačiau buvo nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas mažėjo dėl sąnaudų (+ 3 %) ir kainų (– 11 %) neatitikties: kainos mažėjo labiau nei didėjo sąnaudos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir pirminiu etapu nustatytais faktais padaryta išvada, kad dėl sąnaudų padidėjimo nenutrūksta priežastinis ryšys tarp materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Korėjos Respublikos.

(100)

Kalbant apie LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, kainos poveikį, didesnė, kaip įtariama, kaina, kurią įsigydamos šį produktą mokėjo kai kurios su eksportuojančiu gamintoju susijusios bendrovės, neprieštarauja bendrai išvadai, padarytai laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, kad „nagrinėjamuoju laikotarpiu LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, vieneto pardavimo kainos sumažėjo mažiau nei LTP, kurio sudėtyje yra fenolių, vieneto pardavimo kainos“. Šių bendrovių suvartojimas sudaro nedidelę Sąjungos suvartojimo dalį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir pirminiu etapu nustatytais faktais padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės kainų mažėjimas negali būti siejamas su sumažėjusia, kaip įtariama, LTP, kurio sudėtyje nėra fenolių, kaina.

(101)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad net jeigu nė vienas iš įtariamų veiksnių pats savaime lemiamos įtakos neturėjo, Komisija turėtų išsamiau ištirti tikrąsias įtariamos žalos priežastis, taip pat jų bendrą poveikį. Tačiau šis tvirtinimas atmestas, nes Komisija tokį bendrą vertinimą jau atliko laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje, o naujų elementų po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės, nepateikta.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi daugiau jokių kitų pastabų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 99–121 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(103)

Skundo pateikėjas pareiškė manantis, kad, atsižvelgiant į „Hansol“ grupės pranešimą iki 2019 m. gerokai padidinti savo terminio popieriaus gamybos pajėgumus, tikėtina, jog žala Sąjungos gamintojams bus daroma ir toliau. Atsižvelgdama į išvadas dėl materialinės žalos Komisija neatliko žalos tikimybės analizės.

(104)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 123–128 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(105)

Korėjos Vyriausybė pakartojo laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje pateiktą tvirtinimą ir papildomų įrodymų nepateikė. Šis tvirtinimas atmestas dar pirminiame etape.

(106)

Korėjos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad priemonės neatitinka Sąjungos interesų, nes daug Europos perdirbėjų ir importuotojų per 2016 m. rugsėjo mėn. surengtą klausymą pareiškė joms nepritariantys (žr. laikinojo reglamento 5 konstatuojamąją dalį), kad priemonės neigiamai paveiks „Hansol“ grupės patronuojamuosius perdirbėjus, kurie yra LTP pramonės tolesnės gamybos grandies sektorius, ir kad Sąjungos gamintojai yra didelės bendrovės, o „Hansol“ grupės patronuojamieji perdirbėjai yra daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės, neturinčios realių galių daryti įtaką kainoms.

(107)

Šie tvirtinimai atmesti. Kaip išsamiau paaiškinta 109 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą nenustatyta, kad priemonių nepalaiko dauguma Sąjungos perdirbėjų ir importuotojų. Be to, nebuvo įmanoma padaryti išvados, kokiu mastu priemonės neigiamai paveiktų „Hansol“ grupės patronuojamąsias įmones Sąjungoje, be kita ko, turint omenyje tai, kad pati „Hansol“ grupė pažymėjo, jog vienos iš tų įmonių rezultatai buvo neigiami dėl blogo valdymo. Kalbant apie „Hansol“ grupės patronuojamųjų perdirbėjų dydį pažymima, kad šiaip ar taip jie priklauso didelei grupei. Kadangi pati „Hansol“ grupė pripažino galutinių pirkėjų nenorą sutikti su didesnėmis kainomis, daroma išvada, kad derybose dėl kainų pirkėjai turi derybinių galių.

(108)

Kaip teigė „Hansol“ grupė, priemonių nustatymo beveik vienbalsiai nepalaiko Sąjungos tolesnės gamybos grandies pramonė, o remiantis suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų duomenimis bent 36 nesusiję perdirbėjai ir galutiniai naudotojai pareiškė griežtai nepritariantys priemonėms. Po galutinio faktų atskleidimo ši šalis tvirtino, kad Komisija ignoravo faktą, jog dauguma bendradarbiaujančių Sąjungos tolesnės gamybos grandies perdirbėjų ir naudotojų pramonės įmonių prieštaravo priemonių nustatymui. Tvirtinta, kad tai, jog ne visos Sąjungos tolesnės gamybos grandies pramonės įmonės pareiškė nepritariančios priemonėms, arba tai, jog daug jų nepakartojo savo nuomonės po pirminio faktų atskleidimo, nepaneigia jų prieštaravimo.

(109)

Šie tvirtinimai atmesti. Laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje aptartas kai kurių šalių riboto bendradarbiavimo klausimas. Daug Sąjungos tolesnės gamybos grandies įmonių per tyrimą nepareiškė jokios savo nuomonės ir nė viena tolesnės gamybos grandies įmonė nepateikė jokių pastabų po pirminio ar galutinio faktų atskleidimo. Tokios tylos negalima laikyti prieštaravimu priemonėms, ją galima aiškinti tik kaip nežinomą poziciją. Kaip minėta laikinojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje, vertinant pagal įsigyto LTP apimtį, apie save pranešusių ir priemones palaikiusių perdirbėjų svertinė reikšmė yra didesnė nei tų, kurie savo nuomonės dėl priemonių nepareiškė ar joms prieštaravo. Po papildomo galutinio faktų atskleidimo dar vienas perdirbėjas pareiškė pritariantis priemonėms. Be to, Europos popieriaus pramonės įmonių konfederacija, atstovaujanti daugeliui tolesnės gamybos grandies pramonės įmonių, ir pirminiu, ir galutiniu tyrimo etapu pareiškė pritarianti priemonėms. Kalbant apie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtas bylas, iš jų matyti, kad maždaug vienas trečdalis iš pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytų nesusijusių perdirbėjų ir galutinių naudotojų tam tikru tyrimo etapu iki pirminio faktų atskleidimo nepritarė priemonėms.

(110)

„Hansol“ grupė teigė, kad priemonės neatitinka Europos verslo interesų, nes Sąjungos rinką galima apibūdinti kaip duopoliją/oligopoliją, kurioje turėtų būti skatinama konkurencija, nes nėra alternatyvių tiekimo šaltinių, Sąjungos gamintojams trūksta konkurencingos infrastruktūros ir jie nebūtų pajėgūs veiksmingai pereiti prie LTP gamybos, nes labai mažai tikėtina, jog mažesnysis Sąjungos gamintojas nuspręstų pakeisti savo verslo sprendimą, lėmusį didesnį pelningumą, ir Europos MVĮ, veikiančios tolesnės gamybos grandies pramonėje, susidurs su ribota pasiūla bei nepagrįstomis kainomis, dėl kurių kils didelis pavojus jų išlikimui. Be to, dėl priemonių išnyktų konkurencija, o naudotojams jos reikštų užimtumo praradimą.

(111)

Šie tvirtinimai atmesti. Vien tik pats faktas, kad Sąjungoje yra mažai gamintojų, nėra svarbus ir, kaip pažymėta laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje, byloje nėra jokių kokių nors antikonkurencinių veiksmų įrodymų. Remiantis laikinojo reglamento 131 konstatuojamąja dalimi, Sąjungoje yra keli tiekimo šaltiniai. Esama papildomų alternatyvų: „Hansol“ grupės importas (sąžiningomis kainomis) ir nedidelės apimties importas iš kitų trečiųjų šalių. Tvirtinimą dėl konkurencingos infrastruktūros trūkumo, be kita ko, paneigia 2016 m. gruodžio 8 d.„Hansol“ grupės pateiktos pastabos, kuriose Sąjungos pramonė apibūdinama kaip puikiai veikianti. Kalbant apie mažesnįjį Sąjungos gamintoją, jis neatmeta galimybės pakeisti sprendimą, jei LTP perspektyvos būtų geresnės. Kalbant apie tolesnės gamybos grandies pramonę, manoma, kad jai bus naudingi dideli Sąjungos pramonės pajėgumai (kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje), įvairūs pirmiau minėti tiekimo šaltiniai ir atkurta konkurencija Sąjungos rinkoje.

(112)

„Hansol“ grupė taip pat teigė, kad priemonės neatitiktų vartotojų interesų, nes jie nebeturės galimybės rinktis LTP už priimtiną kainą. Kadangi šis tvirtinimas nepagrįstas jokiais įtikinamais įrodymais, jis atmestas.

(113)

„Hansol“ grupė taip pat teigė, kad priemonės be mažų ritinių antplūdžio iš Kinijos reikštų naujų perdirbimo įrenginių atsiradimą prie Sąjungos sienų su laisva prieiga prie žaliavų, todėl daug perdirbėjų Sąjungoje būtų priversti užsidaryti. Kadangi šis tvirtinimas nepagrįstas jokiais įtikinamais įrodymais, jis atmestas.

(114)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl kitų suinteresuotųjų šalių interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 129–134 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(115)

„Hansol“ grupė tvirtino, kad tam tikros Europos įmonės bando dirbtinai didinti savo pelną taip siekdamos paveikti Komisiją, kad ši netinkamai panaudotų antidempingo priemonę.

(116)

Šis tvirtinimas išsamiau nepagrįstas. Komisija pabrėžė, kad tyrimas atliktas laikantis taikomos teisinės sistemos ir aukščiausių neutralumo ir skaidrumo standartų.

(117)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, patvirtinta laikinojo reglamento 135 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

(118)

Po pirminio faktų atskleidimo nė viena šalis nepateikė pastabų dėl tikslinio pelno, pirminiu tyrimo etapu naudoto priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti. Pastabų dėl tikslinio pelno nepateikta ir galutiniu tyrimo etapu.

(119)

„Hansol“ grupė nesutiko su tuo, kad apskaičiuodama žalą Komisija taiko 2 straipsnio 9 dalį, ir teigė, kad 2 straipsnio 9 dalis priklauso pagrindinio reglamento nuostatoms dėl dempingo, tad negali būti analogiškai taikoma skaičiuojant žalos skirtumą. Ši šalis ginčijo tai, kad skaičiavimas daugiausia grindžiamas koreguotais mažų ritinių, t. y. kito, į tyrimo aprėptį nepatenkančio produkto, pardavimo sandorių duomenimis. Kaip teigia „Hansol“ grupė, jos susiję perdirbėjai dėl mažų ritinių pardavimo Sąjungoje nekonkuruoja su didelius ritinius parduodančia Sąjungos pramone, o Komisija, žalos skirtumui apskaičiuoti naudodama produkto, kuris nėra panašus produktas pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį, pardavimo kainas, pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Savo argumentui pagrįsti ši šalis rėmėsi priežastiniu ryšiu ir nurodo pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį, PPO apeliacinio komiteto ataskaitą (Kinija, OGEP) (12) ir PPO kolegijos ataskaitą (Kinija, rentgeno įranga) (13).

(120)

Žalos skirtumo apskaičiavimo tikslas – nustatyti, ar importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti pakaktų, jei dempingo kaina importuojamų produktų eksporto kainai būtų taikoma mažesnė (už dempingo skirtumu grindžiamą muito normą) muito norma. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas eksporto kaina Sąjungos pasienyje, kuri laikoma palyginama su Sąjungos pramonės kaina EXW sąlygomis. Kai produktas eksportui parduodamas per susijusius importuotojus, analogiškai laikantis dempingo skirtumui apskaičiuoti taikytos metodikos, eksporto kaina nustatyta remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina, tinkamai pakoreguota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Eksporto kaina yra būtina apskaičiuojant žalos skirtumą, o minėtas straipsnis yra vienintelis pagrindinio reglamento straipsnis, kuriame nurodyta, kaip nustatoma eksporto kaina, todėl šio straipsnio taikymas pagal analogiją yra pagrįstas.

(121)

Komisija nusprendė, kad atitinkamos importo kainos, reikalingos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nustatymui neturėtų turėti įtakos tai, ar eksportuojama susijusiems, ar nesusijusiems veiklos vykdytojams Sąjungoje. Pagal Komisijos taikytą metodiką užtikrinta, kad abiem atvejais būtų skaičiuojama vienodai.

(122)

Skaičiuojant žalos skirtumą paprastai turėtų būti lyginamos tokio lygio kainos, kurios taikomos ES veikiant konkurencijai. Šiuo atveju nesusijusiems pirkėjams ES tenka tik maža eksportui parduoto nagrinėjamojo produkto dalis. Didžioji nagrinėjamojo produkto dalis parduodama jį į mažus ritinius perdirbantiems susijusiems perdirbėjams Sąjungoje. Šiomis aplinkybėmis didžiausia konkurencija vyko susijusių perdirbėjų lygmeniu. Siekiant objektyvaus kainų palyginimo, pagal analogiją su dempingo skaičiavimu šios pardavimo kainos negalėjo būti laikomos patikimomis. Taigi, nagrinėjamojo produkto importo kainas reikėjo apskaičiuoti. 2.2 skirsnyje išsamiau aptartos priežastys, kodėl skaičiuojant nebuvo galima neatsižvelgti į mažus ritinius ir kodėl tam tikrų sandorių eksporto kainas reikėjo apskaičiuoti.

(123)

Kadangi Komisija patvirtino savo metodą, pagal kurį atlikdama skaičiavimus atsižvelgė į mažus ritinius, nuorodos į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 ir 6 dalis, PPO apeliacinio komiteto ataskaitą (Kinija, OGEP) ir PPO kolegijos ataskaitą (Kinija, rentgeno įranga) netenka prasmės.

(124)

Dėl šių priežasčių Komisija nusprendė, kad taikytas metodas yra teisingas ir atitinkamus tvirtinimus atmetė.

(125)

Siekiant žalos skirtumą apskaičiuoti tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas skaičiuojant dempingą, galutiniame tyrimo etape nuspręsta taikyti šio reglamento 2.4.1 skirsnyje nurodytą korekcinį koeficientą. Dėl šio metodo ir 2 skirsnyje paaiškintų koregavimų reikėjo koreguoti laikinai nustatytą žalos skirtumą.

(126)

Taip nustatytas galutinis žalos skirtumas – 37,0 %.

(127)

Primenama, kad „Hansol“ grupė didžiąją produkto dalį parduoda per susijusias šalis perdirbti į mažus ritinius. Po galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė užginčijo tai, kad Komisija apskaičiavo kaip vardiklį naudotą taip parduoto produkto CIF kainą (žr. 51 konstatuojamąją dalį). Atsakant į tai, be kita ko, pažymima, kad CIF kaina, kurią Komisija preliminariai naudojo kaip vardiklį skaičiuodama su minėtu pardavimu susijusį dempingą, lemtų didesnę už nustatytą dempingą muitų sumą. Šiam įtariamam iškraipymui ištaisyti „Hansol“ grupė pasiūlė Komisijai antidempingo muitą taikyti kaip konkrečią už toną mokamą sumą, o ne kaip ad valorem muitą.

(128)

Tvirtinimas tinkamai išnagrinėtas ir, atsižvelgus į specifines šio atvejo aplinkybes, susijusias su patikimos šio pardavimo CIF kainos nustatymu, Komisija padarė išvadą, kad būtų tinkamiau rinktis tokią muito formą, kuriai nebūtinas tikslus CIF kainos nustatymas. Todėl Komisija nusprendė, kad antidempingo muitas turėtų būti nustatytas ne kaip pirmiau taikytas ad valorem muitas, o kaip fiksuota suma eurais už neto toną.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesniame skirsnyje, antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti grindžiamos dempingo skirtumu ir būti tokios:

(130)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Hansol“ grupė tvirtino, kad apskaičiuotas ir šios lentelės paskutinėje skiltyje nurodytas specifinis muitas atspindės didesnio masto dempingą nei nustatytas per tyrimą. Tačiau skaičiavimas, leidęs jai padaryti tokią išvadą, buvo klaidingas, nes jame neatsižvelgta į laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje ir pirmesnėje 49 konstatuojamojoje dalyje aprašytą svertinį koregavimą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(131)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis.

(132)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo didelis, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl antidempingo muitas kitiems eksportuotojams buvo grindžiamas bendradarbiaujančiai bendrovei taikomu lygiu.

(133)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(134)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas. Sumos, viršijančios galutinę muito normą, nustatytą pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį, turėtų būti nerenkamos.

(135)

Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,