27.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/87

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB (3) siekiama darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus jų sveikatai ir saugai, gręsiančio dėl kancerogenų arba mutagenų poveikio darbo vietoje. Toje direktyvoje numatytas nuoseklus apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenais ir mutagenais, lygis taikant bendrųjų principų sistemą, kad valstybės narės galėtų užtikrinti nuoseklų būtiniausių reikalavimų taikymą. Privalomos profesinio poveikio ribinės vertės, nustatytos remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, ekonomines galimybes, išsamų socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimą ir galimybes naudotis poveikio matavimo protokolais ir metodais darbo vietoje, yra svarbūs ta direktyva nustatytų bendrųjų darbuotojų apsaugos priemonių komponentai. Toje direktyvoje numatytais būtiniausiais reikalavimais siekiama apsaugoti darbuotojus Sąjungos lygmeniu. Griežtesnes privalomas profesinio poveikio ribines vertes gali nustatyti valstybės narės;

(2)

profesinio poveikio ribinės vertės yra pagal Direktyvą 2004/37/EB nustatyto rizikos valdymo dalis. Tų ribinių verčių laikymasis nedaro poveikio kitoms toje direktyvoje nustatytoms darbdavių pareigoms, visų pirma kancerogenų ir mutagenų naudojimo darbo vietoje mažinimui, kancerogenų ir mutagenų poveikio darbuotojams prevencijai ar mažinimui ir priemonėms, kurios tuo tikslu turėtų būti įgyvendinamos. Tos priemonės, kiek tai techniškai įmanoma, turėtų apimti kancerogeno arba mutageno pakeitimą darbuotojo sveikatai nepavojinga arba mažiau pavojinga chemine medžiaga, mišiniu ar procesu, uždaros sistemos naudojimą ar kitas priemones, kuriomis siekiama sumažinti poveikio darbuotojams lygį. Tokiomis aplinkybėmis, kai esama neaiškumų, būtina atsižvelgti į atsargumo principą;

(3)

daugelio kancerogenų ir mutagenų atveju moksliškai neįmanoma nustatyti lygio, kurio neviršijus poveikis nebūtų kenksmingas. Nors pagal šią direktyvą nustačius kancerogenų ir mutagenų ribines vertes darbo vietoje visiškai nepanaikinama rizika darbuotojų sveikatai ir saugai, kurią kelia jų poveikis darbo vietoje (likutinė rizika), visgi tai padeda žymiai sumažinti su tokiu poveikiu susijusią riziką, taikant laipsnišką ir tikslų nustatymu grindžiamą požiūrį remiantis Direktyva 2004/37/EB. Kitų kancerogenų ir mutagenų atveju moksliškai įmanoma nustatyti lygį, kurio neviršijus poveikis neturėtų būti kenksmingas;

(4)

maksimalūs kai kurių kancerogenų arba mutagenų poveikio darbuotojams lygiai yra nustatyti vertėmis, kurios pagal Direktyvą 2004/37/EB neturi būti viršijamos. Tos ribinės vertės turėtų būti peržiūrimos ir turėtų būti nustatytos papildomų kancerogenų ir mutagenų ribinės vertės;

(5)

remdamasi valstybių narių pagal Tarybos direktyvos 89/391/EEB (4) 17a straipsnį kas penkerius metus teikiamomis įgyvendinimo ataskaitomis, Komisija turi įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisinės sistemos, įskaitant Direktyvą 2004/37/EB, įgyvendinimą ir prireikus informuoti atitinkamas institucijas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjį komitetą apie iniciatyvas pagerinti tos sistemos veikimą, įskaitant prireikus atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(6)

šioje direktyvoje nustatytas ribines vertes prireikus reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant į turimą informaciją, įskaitant naujus mokslinius ir techninius duomenis ir įrodymais pagrįstą geriausia praktika, metodus ir protokolus poveikio lygiui darbo vietoje matuoti. Ta informacija, jei įmanoma, turėtų apimti duomenis apie likutinę riziką darbuotojų sveikatai ir Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto bei Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto nuomones. Su likutine rizika susijusi informacija, viešai skelbiama Sąjungos lygmeniu, yra vertinga būsimam darbui siekiant apriboti kancerogenų ir mutagenų keliamą profesinio poveikio riziką, be kita ko, peržiūrint šioje direktyvoje nustatytas ribines vertes. Tokios informacijos skaidrumas turėtų būti toliau skatinamas;

(7)

kadangi trūksta nuoseklių duomenų apie medžiagų poveikį, būtina apsaugoti poveikį patiriančius darbuotojus arba darbuotojus, kuriems kyla poveikio rizika, užtikrinant atitinkamus sveikatos patikrinimus. Todėl turėtų būti įmanoma tinkamus darbuotojų, kurių atveju Direktyvos 2004/37/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatai rodo riziką sveikatai ar saugai, sveikatos patikrinimus vykdyti toliau poveikiui pasibaigus, nurodžius gydytojui arba už sveikatos priežiūrą atsakingai institucijai. Tokie patikrinimai turėtų būti vykdomi vadovaujantis valstybių narių nacionaline teise arba praktika. Todėl Direktyvos 2004/37/EB 14 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti tokius sveikatos patikrinimus visiems atitinkamiems darbuotojams;

(8)

tinkamas ir nuoseklus valstybių narių atliekamas duomenų iš darbdavių rinkimas yra būtinas siekiant užtikrinti saugą ir tinkamą rūpinimąsi darbuotojais. Valstybės narės turi teikti Komisijai informaciją jos rengiamų Direktyvos 2004/37/EB įgyvendinimo ataskaitų tikslais. Komisija jau remia geriausią praktiką, susijusią su duomenų rinkimu valstybėse narėse, ir prireikus turėtų pasiūlyti tolesnius duomenų rinkimo patobulinimus, kurių reikia pagal Direktyvą 2004/37/EB;

(9)

pagal Direktyvą 2004/37/EB reikalaujama, kad darbdaviai naudotų esamas tinkamas procedūras kancerogenų ir mutagenų poveikio lygiui darbo vietoje matuoti, atsižvelgdami į tai, kad Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas savo rekomendacijose pažymi galimybę stebėti poveikį atsižvelgiant į bet kokias rekomenduojamas profesinio poveikio ribines vertes ir biologines ribines vertes. Svarbu siekti didesnio kancerogenų ir mutagenų koncentracijos ore matavimo metodikų lygiavertiškumo siekiant, kiek tai susiję su Direktyvoje 2004/37/EB nustatytomis ribinėmis vertėmis, kad būtų sustiprintos joje numatytos pareigos ir darbuotojams būtų užtikrinta panaši ir aukšto lygio sveikatos apsauga bei vienodos sąlygos visoje Sąjungoje;

(10)

šioje direktyvoje numatyti Direktyvos 2004/37/EB III priedo pakeitimai yra pirmieji žingsniai ilgesnio laikotarpio jos atnaujinimo procese. Kitas žingsnis vykdant tą procesą yra tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl ribinių verčių nustatymo ir pastabų „oda“ teikimo dar septynių kancerogenų atžvilgiu. Be to, 2017 m. sausio 10 d. komunikate „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems. ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir politikos modernizavimas“ Komisija nurodė, kad reikia atlikti tolesnius Direktyvos 2004/37/EB pakeitimus. Komisija turėtų nuolat tęsti darbą, susijusį su Direktyvos 2004/37/EB III priedo atnaujinimais, vadovaudamasi jos 16 straipsniu ir nusistovėjusia praktika. Atlikus tą darbą prireikus turėtų būti parengti pasiūlymai dėl Direktyvoje 2004/37/EB ir šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių būsimų peržiūrų, taip pat pasiūlymai dėl papildomų ribinių verčių;

(11)

kad būtų galima užtikrinti geriausią galimą apsaugos lygį, būtina atsižvelgti ir į kitus visų kancerogenų ir mutagenų patekimo būdus, įskaitant galimybę įsiskverbti per odą;

(12)

Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas padeda Komisijai visų pirma nustatant, vertinant ir išsamiai analizuojant naujausius turimus mokslinius duomenis ir siūlant profesinio poveikio ribines vertes, kuriomis siekiama darbuotojus apsaugoti nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos, ir kurios pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB (5) ir Direktyvą 2004/37/EB turi būti nustatytos Sąjungos lygmeniu. Dėl cheminių veiksnių o-toluidino ir 2-nitropropano Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto rekomendacijų 2016 m. nebuvo, todėl remtasi kitais pakankamai patikimais viešais mokslinės informacijos šaltiniais;

(13)

Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatytos vinilchlorido monomero ir lapuočių medienos dulkių ribinės vertės turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į naujesnius mokslinius ir techninius duomenis. Turėtų būti papildomai įvertintas skirtumas tarp lapuočių ir spygliuočių medienos dulkių tame priede nustatytos ribinės vertės atžvilgiu, kaip rekomendavo Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas ir Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra;

(14)

labai dažnas mišrus daugiau nei vienos medienos rūšies poveikis, o tai komplikuoja skirtingų medienos rūšių poveikio vertinimą. Darbuotojai Sąjungoje dažnai patiria spygliuočių ir lapuočių medienos dulkių poveikį; jis gali sukelti respiracinius simptomus ir ligas, o sunkiausi jo padariniai sveikatai – nosies ertmės ir nosies sinusų vėžys. Todėl tikslinga nustatyti, kad jei lapuočių medienos dulkės yra susimaišiusios su kitomis medienos dulkėmis, priede nustatyta lapuočių medienos dulkių ribinė vertė turėtų būti taikoma visoms medienos dulkėms, esančioms tame mišinyje;

(15)

tam tikri chromo (VI) junginiai atitinka klasifikavimo kaip (1A arba 1B kategorijos) kancerogenai kriterijus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (6), todėl tai yra kancerogenai Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti chromo (VI) junginių, kurie yra kancerogenai pagal Direktyvą 2004/37/EB, ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti tų chromo (VI) junginių ribinę vertę;

(16)

kalbant apie chromą (VI), 0,005 mg/m3 ribinė vertė gali būti netinkama, o kai kuriuose sektoriuose ją gali būti sunku pasiekti trumpuoju laikotarpiu. Todėl turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo turėtų būti taikoma 0,010 mg/m3 ribinė vertė. Konkrečioje situacijoje, kai darbinė veikla yra susijusi su darbu atliekant suvirinimo arba pjovimo plazma procesus ar panašius procesus, kai kyla dūmai, tuo pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti taikoma 0,025 mg/m3 ribinė vertė, o po jo turėtų būti taikoma bendrai taikytina 0,005 mg/m3 ribinė vertė;

(17)

tam tikri ugniai atsparūs keraminiai pluoštai atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenai kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenai pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti ugniai atsparių keraminių pluoštų, kurie yra kancerogenai pagal Direktyvą 2004/37/EB, ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti ribinę tų ugniai atsparių keraminių pluoštų vertę;

(18)

turima pakankamai įrodymų, kad įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkės yra kancerogeninės. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, reikėtų nustatyti įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkių ribinę vertę. Darbo procese susidarančios įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkės neklasifikuojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. Todėl į Direktyvos 2004/37/EB I priedą tikslinga įtraukti darbą, kurį atliekant esama įkvepiamojo silicio dioksido dulkių, susidarančių darbo procese, poveikio ir nustatyti įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkių (alveolinės frakcijos) ribinę vertę, kuri turėtų būti peržiūrima, visų pirma atsižvelgiant į poveikį patiriančių darbuotojų skaičių;

(19)

gairės ir gerosios praktikos pavyzdžiai, rengiami Komisijos, valstybių narių arba socialinių partnerių ar kitų iniciatyvų, kaip antai vykdant socialinį dialogą pasirašytas „Susitarimas dėl darbuotojų sveikatos apsaugos teisingai tvarkant ir naudojant kristalinį kvarcą ir jo turinčius produktus“ (NEPSi), yra vertingos ir būtinos priemonės, kuriomis papildomos reguliavimo priemonės, visų pirma siekiant veiksmingai įgyvendinti ribines vertes, todėl į jas turėtų būti rimtai atsižvelgta. Jie apima priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią poveikiui arba jį kuo labiau sumažinti, kaip antai įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido atveju taikyti dulkių sulaikymą naudojant vandenį, kad jos nepatektų į orą;

(20)

oksiranas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nustatė, kad didelis oksirano kiekis gali patekti per odą. Todėl tikslinga nustatyti oksirano ribinę vertę ir nustatyti, jog būtina pastaba, kad didelis kiekis gali patekti per odą;

(21)

1,2-epoksipropanas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti poveikio lygį, kurio neviršijus to kancerogeno poveikis neturėtų būti kenksmingas. Todėl tikslinga nustatyti ribinę 1,2-epoksipropano vertę;

(22)

akrilamidas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nustatė, kad didelis akrilamido kiekis gali patekti per odą. Todėl tikslinga nustatyti akrilamido ribinę vertę ir nustatyti, jog būtina pastaba, kad didelis kiekis gali patekti per odą;

(23)

2-nitropropanas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti ribinę 2-nitropropano vertę;

(24)

o-toluidinas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti o-toluidino ribinę vertę ir nustatyti, jog būtina pastaba, kad didelis kiekis gali patekti per odą;

(25)

1,3-butadienas atitinka klasifikavimo kaip (1A kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti ribinę 1,3-butadieno vertę;

(26)

hidrazinas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti hidrazino ribinę vertę. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nustatė, kad didelis hidrazino kiekis gali patekti per odą. Todėl tikslinga nustatyti ribinę hidrazino vertę ir nustatyti, jog būtina pastaba, kad didelis kiekis gali patekti per odą;

(27)

brometilenas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvos 2004/37/EB prasme. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti ribinę brometileno vertę;

(28)

šia direktyva gerinama darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga jų darbo vietoje. Valstybės narės turėtų perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę. Jos turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamą skaičių parengtų darbuotojų ir kitų išteklių, būtinų siekiant atlikti jų užduotis, susijusias su tinkamu ir veiksmingu šios direktyvos įgyvendinimu laikantis nacionalinės teisės arba praktikos. Darbdaviams būtų lengviau taikyti šią direktyvą, jei jie turėtų gaires, prireikus dėl geresnių būdų siekti atitikties šiai direktyvai nustatymo;

(29)

Komisija konsultavosi su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu. Taip pat ji surengė dviejų etapų konsultacijas su administracija bei darbuotojais Sąjungos lygmeniu vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 straipsniu;

(30)

Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas savo nuomonėse yra minėjęs keletui cheminių medžiagų, kaip antai, įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkėms, akrilamidui ir 1,3-butadienui, skirtą privalomų profesinio poveikio ribinių verčių peržiūros laikotarpį. Komisija, nustatydama, kurių medžiagų mokslinis vertinimas turėtų būti atliekamas pirmiausia, turi atsižvelgti į tas nuomones;

(31)

savo nuomonėje dėl ugniai atsparių keraminių pluoštų Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas sutiko, kad nustatyti privalomą profesinio poveikio ribinę vertę būtina, tačiau jam nepavyko pasiekti bendros pozicijos dėl ribinės vertės. Todėl Komisija turėtų paraginti Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjį komitetą pateikti atnaujintą nuomonę dėl ugniai atsparių keraminių pluoštų, kad būtų pasiekta bendra pozicija dėl tos medžiagos ribinės vertės, nedarant poveikio Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto darbo metodams ir socialinių partnerių savarankiškumui;

(32)

darbo vietoje vyrai ir moterys dažnai patiria cheminių medžiagų derinių poveikį, o tai gali padidinti pavojų sveikatai, daryti neigiamą poveikį, inter alia, jų reprodukcinei sistemai, įskaitant vaisingumo sumažėjimą arba nevaisingumą, ir daryti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir laktacijai. Toksiškų reprodukcijai medžiagų atžvilgiu taikomos Sąjungos priemonės, kuriomis nustatomi būtiniausi darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimai, visų pirma numatytieji Direktyvoje 98/24/EB ir Tarybos direktyvoje 92/85/EEB (7). Toksiškų reprodukcijai medžiagų, kurios taip pat yra kancerogenai ar mutagenai, atžvilgiu taikomos Direktyvos 2004/37/EB nuostatos. Komisija turėtų įvertinti poreikį išplėsti Direktyvoje 2004/37/EB numatytų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos priemonių taikymą apimant visas toksiškas reprodukcijai medžiagas;

(33)

šia direktyva užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisė į gyvybę ir teisė į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas, nustatytos atitinkamai jos 2 ir 31 straipsniuose;

(34)

šioje direktyvoje nustatytos ribinės vertės bus nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (8) įgyvendinimą, visų pirma siekiant atsižvelgti į ribinių verčių, nustatytų pagal Direktyvą 2004/37/EB, ir išvestinių ribinių poveikio nesukeliančių verčių, nustatytų pavojingoms cheminėms medžiagoms pagal tą reglamentą, sąsają siekiant veiksmingai apsaugoti darbuotojus;

(35)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti darbo sąlygas ir apsaugoti darbuotojų sveikatą nuo konkrečių pavojų, kylančių dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(36)

kadangi ši direktyva susijusi su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga jų darbo vietoje, ji turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos;

(37)

todėl Direktyva 2004/37/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

6 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Valstybės narės savo Komisijai pateiktose ataskaitose pagal Direktyvos 89/391/EEB 17a straipsnį atsižvelgia į šio straipsnio pirmos pastraipos a–g punktuose pateiktą informaciją.“;

2)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

„18a straipsnis

Vertinimas

Komisija, atlikdama kitą šios direktyvos įgyvendinimo vertinimą Direktyvos 89/391/EEB 17a straipsnyje nurodyto vertinimo kontekste taip pat įvertina poreikį keisti įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkių ribinę vertę. Prireikus Komisija siūlo būtinus pakeitimus ir koregavimus, susijusius su ta medžiaga.

Ne vėliau kaip 2019 m. pirmą ketvirtį Komisija, atsižvelgdama į naujausius pokyčius mokslo žinių srityje, įvertina galimybę iš dalies pakeisti šios direktyvos taikymo sritį siekiant įtraukti toksiškas reprodukcijai medžiagas. Tuo remdamasi Komisija prireikus ir pasikonsultavusi su administracija bei darbuotojais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

4)

I priedas papildomas šiuo punktu:

5)

III priedas pakeičiamas šios direktyvos priede išdėstytu tekstu.