7.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/21

(1)

perkėlimas į ES yra svarbi priemonė, kuria užtikrinama priverstinai perkeltų asmenų apsauga ir kuria akivaizdžiai rodomas visuotinis solidarumas su trečiosiomis šalimis, siekiant joms padėti valdyti didelius asmenų, bėgančių nuo karo ar persekiojimo, srautus. Pavojingus ir neteisėtus migracijos į Sąjungą srautus pakeitus saugiais ir teisėtais būdais atvykti, į ES perkeliant asmenis būtų išsaugomos gyvybės, mažinami neteisėtos migracijos srautai, valdomas migracijos spaudimas ir kovojama su neteisėto migrantų gabenimo tinklų skleidžiama informacija. Todėl perkėlimas į ES taip pat yra svarbus ES visapusiškos prieglobsčio ir migracijos politikos elementas;

(2)

2015 m. rugsėjo mėn. po krizės Viduržemio jūroje Sąjungos institucijos dėl nepaprastai didelių migracijos srautų regione nedelsdamos pripažino, kad susidarė nepaprastoji padėtis, ir paragino priimti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, kuriomis, be kita ko, būtų sprendžiama migracijos srautų už ES ribų problema, užtikrinama veiksminga mūsų išorės sienų kontrolė, stiprinama ES grąžinimo politika ir sykiu būtų pertvarkoma bendra Europos prieglobsčio sistema ir būtų numatyti teisėti ir saugūs atvykimo į ES būdai;

(3)

siekdama nedelsiant imtis priemonių ir visapusiškai spręsti migracijos krizę bei išreikšti solidarumą su trečiosiomis šalimis, kurioms tenka didžiausia pasaulinės pabėgėlių krizės našta, Komisija 2015 m. birželio 8 d. pateikė rekomendaciją dėl visos ES programos, pagal kurią per dvejus metus būtų perkelta 20 000 asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (1). 2015 m. liepos 20 d. valstybės narės kartu su asocijuotosiomis Dublino valstybėmis susitarė į ES iš Artimųjų Rytų, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos perkelti 22 504 asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (2);

(4)

siekdamos išardyti neteisėto migrantų gabenimo tinklus ir užtikrinti, kad migrantai turėtų kitų galimybių, nekeliančių pavojaus gyvybei, 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkija nusprendė nutraukti nekontroliuojamų migrantų srautų ciklą, dėl kurio kyla humanitarinė krizė, ir susitarė dėl tam tikrų veiksmų, be kita ko, dėl sirų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į valstybes nares;

(5)

atsižvelgdama į ES ir Turkijos pareiškimą, Taryba iš dalies pakeitė Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 (3), kad valstybės narės savo perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimus, susijusius su 54 000 prašytojų, galėtų įvykdyti taikydamos sirų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į ES, humanitarinio priėmimo arba kitų formų teisėto priėmimo iš Turkijos priemones pagal nacionalines ir daugiašales programas;

(6)

2016 m. rugsėjo 19 d. visų 193 Jungtinių Tautų valstybių narių priimtoje Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų paraginta siekti teisingesnio naštos ir atsakomybės, susijusių su pasaulio pabėgėlių priėmimu ir pagalba jiems, pasidalijimo. Jungtinių Tautų valstybės narės išreiškė ketinimą numatyti daugiau ir įvairesnių teisėtų pabėgėlių atvykimo arba jų perkėlimo į trečiąsias šalis būdų (4);

(7)

2017 m. rugsėjo 20 d. duomenimis, pagal 2015 m. liepos 20 d. sutartą programą ir pagal ES ir Turkijos pareiškimą jau perkelta daugiau kaip 23 000 asmenų. Valstybės narės pagal savo nacionalines programas taip pat perkėlė ir daugiau asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

(8)

vien 2016 m. valstybės narės į savo teritoriją perkėlė 14 205 pabėgėlius, o tai yra gerokai daugiau, palyginti su 8 155 perkeltais asmenimis 2015 m., 6 550 perkeltų asmenų 2014 m. ir 4 000–5 000 perkeltų asmenų 2010–2013 m. laikotarpiu. Šis padidėjimas rodo, koks vertingas ir perspektyvus yra ES lygmens bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas pabėgėlių perkėlimo srityje. Šiais skaičiais taip pat patvirtinama deramo perkėlimo veiksmų finansavimo iš ES biudžeto svarba, nes 2014–2017 m. laikotarpiu įsipareigota skirti 293,3 mln. EUR;

(9)

valstybės narės, kurios dar nėra įgyvendinusios prisiimtų įsipareigojimų pagal dabartines programas, turėtų nedelsdamos tai padaryti. Pasibaigus abiejų programų galiojimui neįgyvendinti įsipareigojimai turėtų būti perkelti į paskesnes asmenų perkėlimo į ES programas ir papildyti naujus valstybių narių įsipareigojimus;

(10)

ES turi pereiti nuo ad hoc perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programų prie stabilios perkėlimo į ES sistemos. Todėl Komisija, peržiūrėdama ES prieglobsčio sistemą, pateikė pasiūlymą dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos (5), kad būtų numatyti saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą Sąjungoje. Siekiant veiksmingesnės, teisingesnės ir stabilesnės Europos prieglobsčio ir migracijos politikos svarbu, kad pasiūlymas būtų kuo greičiau priimtas;

(11)

siekdama užtikrinti, kad perkėlimas į ES būtų tęsiamas iki tol, kol bus pradėta įgyvendinti Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema, Komisija 2017 m. liepos 4 d. vykusiame 8-ajame Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forume paragino valstybes nares pateikti plačių užmojų perkėlimo į ES įsipareigojimus, atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu sutartus prioritetus ir į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) visuotines poreikių prognozes 2018 m.;

(12)

šios rekomendacijos tikslas – užtikrinti, kad toliau būtų dedamos pastangos laikotarpiu, kai nustos galioti dabartinės ES perkėlimo programos ir iki įsigalios Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema, taip pat atsižvelgti į 2017 m. liepos 4 d. paskelbtą raginimą prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naujais papildomais poreikiais, kaip nustatyta UNHCR visuotinių perkėlimo poreikių prognozėse 2018 m.;

(13)

rekomendacija siekiama remti valstybes nares, kad jos toliau dėtų pastangas užtikrinti daugiau teisėtų ir saugių būdų atvykti asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Valstybių narių veiksmais pagal šią rekomendaciją bus rodomas solidarumas su trečiosiomis šalimis, į kurias persikelia nepaprastai daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, bus prisidedama prie tarptautinių perkėlimo iniciatyvų ir prie tinkamesnio bendro migracijos padėties valdymo. Todėl šios rekomendacijos tikslai atitinka pasiūlymą dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos;

(14)

prioritetiniai regionai atrinkti atsižvelgiant į būtinybę toliau įgyvendinti 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą, be kita ko, pagal būsimą savanorišką humanitarinio priėmimo programą, tęsti asmenų perkėlimą iš Jordanijos ir Libano, taip pat imtis tolesnių veiksmų pagal Veiksmų plane dėl Italijos rėmimo, migracijos srauto centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu mažinimo ir solidarumo didinimo priemonių (6) pateiktą pareiškimą perkelti asmenis iš pagrindinių Afrikos šalių, per kurias driekiasi centrinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršrutas, įskaitant Libiją, Nigerį, Čadą, Egiptą, Etiopiją ir Sudaną;

(15)

2017 m. liepos 4 d. paskelbto raginimo iš naujo įsipareigoti perkelti asmenis rezultatas – valstybės narės iki rugsėjo 20 d. pranešė apie įsipareigojimus perkelti 14 000 asmenų. Tvirtesnis visų valstybių narių įsipareigojimas būtinas siekiant prisidėti prie bendrų pastangų gelbėti gyvybes ir suteikti patikimų alternatyvų neteisėtoms kelionėms;

(16)

apskaičiuota, kad perkeltinų asmenų visame pasaulyje yra 1,2 mln.; UNHCR ne kartą ragino visas šalis laipsniškai didinti perkėlimo programų apimtį, atsižvelgiant į Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių išreikštus ketinimus perkelti asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis nuo 2015 m. padaryta pažanga, Sąjunga iki 2019 m. spalio 31 d. turėtų numatyti bent 50 000 perkėlimo iš trečiųjų šalių vietų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

(17)

siekiant valstybėms narėms padėti įgyvendinti šį tikslą, iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skirti 500 mln. EUR. Jeigu laikomasi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui nustatytų sąlygų, valstybės narės už kiekvieną iš prioritetinio regiono perkeltą asmenį gali gauti vienkartinę 10 000 EUR sumą;

(18)

UNHCR ketina parengti laikiną pažeidžiamiausių migrantų grupių skubios evakuacijos iš Libijos mechanizmą. ES kartu su kitais pasauliniais veikėjais turėtų prisidėti prie šio mechanizmo, kad šiuo metu Libijoje esantiems pažeidžiamiausiems asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, iš tiesų būtų suteikta galimybė persikelti į ES. Neteisėtą migraciją sustabdys tik reali alternatyva pavojingiems maršrutams. Prisiimdamos perkėlimo įsipareigojimus, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į šią UNHCR iniciatyvą ir ją remti;

(19)

2017 m. rugpjūčio 28 d. Bendrame pareiškime dėl migracijos ir prieglobsčio problemos sprendimo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos atstovai, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Nigerio ir Čado atstovai ir Libijos prezidentinės tarybos pirmininkas pripažino, kad sumažinus neteisėtu žmonių gabenimu grindžiamą migraciją, būtina perkelti itin pažeidžiamus asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos;

(20)

numatydama bent 50 000 perkėlimo vietų asmenims iš prioritetinių regionų, Sąjunga prisidės prie visuotinių solidarumo iniciatyvų, kuriomis numatoma daugiau teisėto atvykimo būdų, taip pat prie UNHCR neseniai paskelbto visuotinio raginimo 2018 m. numatyti 40 000 perkėlimo vietų asmenims iš šalių, per kurias driekiasi centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas;

(21)

siekiant užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną, valstybės narės turėtų kas mėnesį Komisijai teikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytas pagal įsipareigojimus į jų teritoriją perkeltų asmenų skaičius ir šalis, iš kurios asmuo perkeltas;

(22)

Komisija iki 2018 m. spalio 31 d. turėtų įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant šią rekomendaciją. Atsižvelgiant į tokios peržiūros rezultatus ir bendrą migracijos Europos Sąjungoje ir pasaulyje padėtį, valstybių narių gali būti prašoma toliau koreguoti savo įsipareigojimus;

(23)

ši rekomendacija turėtų būti skirta valstybėms narėms. Asocijuotosios valstybės raginamos prisidėti prie bendrų Europos veiksmų perkėlimo į ES srityje,

1)

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant dabartines ES perkėlimo į Europos Sąjungą programas, ir siekiant užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemones nustojus galioti šioms programoms ir iki įsigalios Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema, valstybės narės iki 2019 m. spalio 31 d. turėtų numatyti bent 50 000 perkėlimo iš trečiųjų šalių vietų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

2)

Valstybės narės, kurios dar nepranešė apie įsipareigojimus pagal Komisijos 2017 m. liepos 4 d. paskelbtą raginimą iš naujo įsipareigoti perkelti asmenis, turėtų tai padaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 31 d., o apie įsipareigojimus pranešusios valstybės narės turėtų svarstyti galimybę padidinti įsipareigojimus, kad būtų pasiektas numatytas tikslas.

3)

Prisiimdamos įsipareigojimus valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti tam, kad:

4)

Valstybės narės, vykdydamos savo įsipareigojimus, raginamos asmenis perkelti kuo greičiau, glaudžiai bendradarbiaujant su UNHCR ir talkinant Europos prieglobsčio paramos biurui.

5)

Valstybės narės turėtų kas mėnesį Komisijai teikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytas pagal įsipareigojimus į jų teritoriją perkeltų asmenų skaičius ir šalis, iš kurios asmuo perkeltas.

6)

Vykdydamos šioje rekomendacijoje nurodytus įsipareigojimus perkelti asmenis, valstybės narės turėtų iki galo išnaudoti 500 mln. EUR finansinę paramą, teikiamą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis.

7)

Komisija iki 2018 m. spalio 31 d. peržiūrės šią rekomendaciją. Atsižvelgiant į Komisijos peržiūros, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, rezultatus ir bendrą migracijos Europos Sąjungoje ir pasaulyje padėtį, valstybių narių gali būti prašoma toliau koreguoti savo įsipareigojimus.

8)

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.