20.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/11

(1)

Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis stebėtojos teisėmis dalyvavo derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Konvencija), kurią Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė 2011 m. balandžio 7 d.; Konvencija pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d.;

(2)

pagal Konvencijos 75 straipsnį Konvencija pateikta pasirašyti ir Sąjungai;

(3)

Konvencija sukuriama išsami ir daugialypė teisinė moterų apsaugos nuo visų formų smurto sistema. Ja siekiama užtikrinti smurto prieš moteris ir mergaites prevenciją, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jį ir jį panaikinti. Konvencija apima įvairias priemones – nuo duomenų rinkimo ir informuotumo didinimo iki teisinių priemonių, kuriomis kriminalizuojamas įvairių formų smurtas prieš moteris. Į Konvenciją įtrauktos aukų apsaugos ir paramos paslaugų teikimo priemonės, joje taip pat atsižvelgiama į smurto dėl lyties aspektą prieglobsčio ir migracijos srityse. Konvencija nustatomas specialus stebėsenos mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad Šalys veiksmingai įgyvendintų jos nuostatas;

(4)

tai, kad Konvencija pasirašoma Sąjungos vardu, padės užtikrinti moterų ir vyrų lygybę visose srityse, o tai yra vienas pagrindinių Sąjungos tikslų ir vertybių, užtikrintinų visose jos veiklos srityse pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį. Smurtas prieš moteris yra moterų žmogaus teisių pažeidimas ir kraštutinė diskriminacijos forma, grindžiama lyčių nelygybe ir padedanti jai išlikti ir stiprėti. Įsipareigodama įgyvendinti Konvenciją Sąjunga patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris savo teritorijoje bei visame pasaulyje ir sustiprina savo dabartinius politinius veiksmus ir esamą plačios apimties teisinę sistemą baudžiamojo proceso teisės srityje, kuri itin svarbi moterims ir mergaitėms;

(5)

tiek Sąjunga, tiek jos valstybės narės yra kompetentingos srityse, kurioms taikoma Konvencija;

(6)

Konvencija turėtų būti pasirašyta Sąjungos vardu Sąjungos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, tiek, kiek Konvencija gali būti daromas poveikis bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo apimtis. Tai visų pirma taikoma tam tikroms Konvencijoms nuostatoms, susijusioms su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir Konvencijos nuostatoms, susijusioms su prieglobsčiu ir negrąžinimo principu. Valstybės narės išsaugo savo kompetenciją tiek, kiek Konvencija nedaromas poveikis bendroms taisyklėms ar nekeičiama šių taisyklių taikymo sritis;

(7)

Sąjunga taip pat turi išimtinę kompetenciją prisiimti Konvencijoje nustatytus įsipareigojimus savo institucijų ir viešojo administravimo tarnybų atžvilgiu;

(8)

kadangi Sąjungos kompetencija ir valstybių narių kompetencija yra tarpusavyje susijusios, Sąjunga turėtų tapti Konvencijos Šalimi kartu su jos valstybėmis narėmis, kad jos galėtų kartu nuosekliai vykdyti Konvencija nustatytus įsipareigojimus ir naudotis joms suteiktomis teisėmis;

(9)

šis sprendimas susijęs su Konvencijos nuostatomis dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tiek, kiek tomis nuostatomis gali būti daromas poveikis bendroms taisyklėms ar keičiama šių taisyklių taikymo sritis. Jis nesusijęs su Konvencijos 60 ir 61 straipsniais, kuriems taikomas atskiras Tarybos sprendimas dėl pasirašymo, kuris bus priimtas lygiagrečiai su šiuo sprendimu;

(10)

Airijai ir Jungtinei Karalystei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES (1) ir 2011/93/ES (2) yra privalomos, todėl jos dalyvauja priimant šį sprendimą;

(11)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(12)

Konvencija turėtų būti pasirašyta,