16.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/23

(1)

Po antidempingo tyrimo, atlikto pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR ) ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Po to, 2010 m. birželio mėn., šių priemonių taikymas buvo pirmiausia pratęstas dar penkeriems metams (3)  (4), o 2012 m., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui muito dydis buvo pakeistas. Todėl Indonezijai nustatytas muito tarifas siekė 0,24–0,27 EUR/kg, o KLR – 0,23–0,26 EUR/kg (toliau – galiojančios priemonės).

(3)

Galiojančios priemonės buvo taikomos visam importuojamam KLR ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui, išskyrus importuojamą natrio ciklamatą, pagamintą Kinijos eksportuojančių gamintojų „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“. Iš pradžių šioms bendrovėms įvestas nulinis muitas, nes dempingo nebuvo nustatyta (Reglamentas (EB) Nr. 435/2004).

(4)

Vadovaujantis PPO Apeliacinės tarybos pranešimu „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (toliau – PPO Apeliacinės tarybos pranešimas) (5), Kinijos eksportuojantys gamintojai „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ nebuvo tikrinti vėliau peržiūrint Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 nustatytas priemones ir jiems netaikomos galiojančios priemonės.

(5)

Ankstesnis tyrimas, skirtas tik „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“, buvo pradėtas 2011 m. vasario 17 d (6). Kadangi skundas buvo atsiimtas, Komisija 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu (7) nutraukė bylą, nenustačiusi priemonių.

(6)

Antroji galiojančių priemonių galiojimo termino peržiūra pradėta 2015 m. birželio mėn. (8), remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi.

(7)

2015 m. rugpjūčio 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės natrio ciklamato importo į Sąjungą, apimantį tik bendroves „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“, t. y. dvi tai pačiai grupei priklausančias bendroves (abi bendrovės toliau vadinamos svarstomais eksportuojančiais gamintojais arba „Fang Da“). Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie inicijavimą (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Komisija inicijavo tyrimą, 2015 m. birželio 30 d. gavusi skundą iš bendrovės „Productos Aditivos S.A.“ (toliau – skundo pateikėjas arba Sąjungos gamintojas), vienintelio natrio ciklamato gamintojo Sąjungoje, kuriam tenka 100 % Sąjungos produkcijos. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(9)

Atskleidus faktus, „Fang Da“ teigė, kad skunde pateikti įrodymai dėl žalos buvo netinkami ir kad dviejų iš eilės tyrimų dėl „Fang Da“ inicijavimas prilygo piktnaudžiavimui. „Fang Da“ taip pat pažymėjo, kad tai rodo, jog remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu šios bylos iškelti nebuvo galima. Jos taip pat pareikalavo paaiškinimo dėl tam tikrų nekonfidencialios informacijos byloje pateiktų rodiklių tendencijų.

(10)

Kaip jau paaiškinta 8 konstatuojamoje dalyje, Komisija mano, kad skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti tyrimą, ir tik tai yra sprendimą dėl inicijavimo lemiantis kriterijus, o ne ankstesni tyrimai ar jų rezultatai. Išties skunde nurodytos konkrečios žalos analizė parodo, kad pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, jog į ES rinką patenka nemažai „Fang Da“ produkcijos, importuojamos tokiomis kainomis, kurios lemia pačios Sąjungos pramonės kainų priverstinį mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Be to, nebūtinai visi rodikliai turi blogėti, kad būtų įrodyta materialinė žala. Be to, kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos Sąjungos pramonei, egzistavimas nebūtinai reiškia, kad importo dempingo poveikis šiai pramonei nėra didelis. Todėl tyrimas teisiniu požiūriu inicijuotas teisingai. Dėl pastabų, susijusių su nekonfidencialios informacijos byloje nurodytų trijų rodiklių neatitikimu, pažymėtina, jog šį neatitikimą lėmė nemaži į skaičiavimus įtrauktų apimčių dydžio skirtumai, taip pat panaudotų konfidencialių rodiklių suapvalinimas (į didesnę ar mažesnę pusę, atsižvelgiant į metus).

(11)

Be to, tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį teisiškai buvo galima inicijuoti net ir dėl vienos bendrovės, kaip patvirtinta teismo praktikoje (10).

(12)

Komisija šiame tyrime nenustatė laikinųjų antidempingo priemonių, siekdama suderinti galutinių šios bylos išvadų pateikimo laiką su 6 konstatuojamoje dalyje minima galiojimo termino peržiūra.

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, abiem eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems tyrimo inicijavimu suinteresuotiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino dalyvauti atliekant tyrimą.

(14)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(15)

Todėl Komisija taip pat informavo Indonezijos gamintojus apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą. Pranešime apie inicijavimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji numato naudoti Kanadą kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Bylos medžiagoje nebuvo jokių požymių, kad natrio ciklamatas būtų gaminamas kitose trečiosiose šalyse.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti trys nesusiję importuotojai. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(19)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, Komisija išsiuntė prašymo taikyti RER formą abiem susijusiems KLR eksportuojantiems gamintojams.

(20)

Komisija išsiuntė klausimynus vieninteliam Sąjungos gamintojui, abiem Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir trims nesusijusiems importuotojams.

(21)

Klausimyno atsakymai atėjo iš vienintelio Sąjungos gamintojo, vieno iš dviejų Kinijos susijusių eksportuojančių gamintojų (įskaitant jo du susijusius pardavimo eksportui biurus Honkonge) ir dviejų nesusijusių importuotojų. Antrasis susijęs Kinijos eksportuojantis gamintojas jau prieš tiriamąjį laikotarpį buvo nutraukęs nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą, todėl klausimynas nebuvo su juo susijęs tiriamojo laikotarpio atžvilgiu.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(23)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos, nagrinėtas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamatas, gaminamas dviejų eksportuojančių gamintojų, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2929 90 00 (TARIC kodas – 2929900010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(25)

Natrio ciklamatas yra plataus vartojimo prekė, plačiai naudojama kaip saldiklis maisto pramonėje ir gaminant mažo kaloringumo bei dietinius ne maiste esančius saldiklius. Be to, nedideliais kiekiais jis naudojamas vaistų pramonėje.

(26)

Natrio ciklamatas yra chemiškai gryna medžiaga. Vis dėlto, kaip ir kiekvienos grynos cheminės medžiagos atveju, jame gali būti šiek tiek priemaišų, matuojamų miligramais kilograme. Sąjungos teisės aktais nustatomas priemaišų kiekis apibūdina natrio ciklamato kokybę. Natrio ciklamatas randamas dviejų skirtingų formų: hidratuotas (HC), kurio drėgnis yra 15 %, ir bevandenis (AC), kurio drėgnis neviršija 1 %. Šių dviejų formų natrio ciklamatas turi tas pačias savybes bei naudojimo paskirtį; skiriasi tik saldumo laipsnis; HC tipo natrio ciklamatas dėl vandens kiekio nėra toks saldus. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir kainos. AC tipo natrio ciklamatas brangesnis nei HC formos ciklamatas. Todėl abiejų formų produktas šioje byloje laikytinas tuo pačiu produktu.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(28)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(29)

Vienas iš susijusių eksportuojančių gamintojų, „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“, 2012 m. nutraukė nagrinėjamojo produkto gamybą. Todėl prašymą taikyti RER formą ir atsakymus į klausimyną pateikė tik bendrovė „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“.

(30)

Komisijos pareigūnai apsilankė bendrovėje „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“, kad įsitikintų jog bendrovė nutraukė nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą, ir konstatavo, kad išties ši veikla buvo nutraukta. Todėl dempingo analizė buvo pagrįsta bendrovės „Fang Da Food Additive (Yang Quan)“ pateiktais duomenimis.

(31)

Tačiau, atsižvelgiant į šių dviejų bendrovių, priklausančių „Fang Da“ grupei ir valdomų tos pačios patronuojančiosios bendrovės, santykius, išvados taikytinos abiem „Fang Da“ grupę sudarančioms bendrovėms.

(32)

Komisija įvertino prašymą taikyti RER eksportuojančiam gamintojui ir surengė tikrinamąjį vizitą bendrovės patalpose.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad RER prašantis eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(35)

Konkrečiai buvo nustatyta, kad jis neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto antrojo kriterijaus, nes buhalterinės operacijos nebuvo registruojamos kaupiamuoju principu. Be to, bendrovės finansinė padėtis nebuvo parodyta sąžiningai. Komisija taip pat nustatė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitos problemą. Be to, buvo nustatyta, kad tam tikroms išlaidoms nebuvo numatyta jokių lėšų. Galiausiai buvo nustatyta, jog tinkamu (patronuojančios bendrovės) lygmeniu finansinių ataskaitų konsolidavimas nebuvo atliktas.

(36)

Komisija atskleidė RER tyrimo išvadas eksportuojančiam gamintojui, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo išvadų ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(37)

Po atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas, ginčydamas visas prieš tai nurodytas išvadas. Gautos pastabos buvo tinkamai išnagrinėtos, tačiau tai nepakeitė Komisijos pirminių išvadų, ir 2016 m. balandžio 11 d. eksportuotojas buvo apie tai informuotas. Po galutinio atskleidimo eksportuojantis gamintojas ir toliau laikėsi savo prieštaravimų, nepateikęs jokių papildomų įrodymų ar argumentų.

(38)

Taigi susijusiam eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad jis atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus, ir jo prašymas taikyti RER dėl to buvo atmestas.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(40)

Buvo imtasi visų reikalingų priemonių trečiajai rinkos ekonomikos šaliai nustatyti, kad būtų galima nustatyti kainas arba apskaičiuotą vertę ir ja remiantis sužinoti nominaliąją vertę.

(41)

Kaip minėta 15 konstatuojamoje dalyje, Pranešime apie inicijavimą Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ji numato pasirinkti Indoneziją kaip tinkamą panašią šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Pastabų negauta. Komisija kvietė Indonezijos gamintojus bendradarbiauti. Raštai ir atitinkami klausimynai buvo išsiųsti trims Indonezijos eksportuojantiems gamintojams.

(42)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas iš pradžių pareiškė norą bendradarbiauti. Komisija šios bendrovės paprašė užpildyti panašios šalies natrio ciklamato gamintojams skirtą klausimyną. Atsakymo negauta.

(43)

Komisijos turimais duomenimis tiriamas produktas gaminamas tik Sąjungoje, KLR ir Indonezijoje. Bylos medžiagoje nebuvo jokių požymių, kad natrio ciklamatas būtų gaminamas kitose trečiosiose šalyse.

(44)

Kaip paaiškinta 40–43 konstatuojamosiose dalyse, nei vienas panašios šalies gamintojas nebendradarbiavo.

(45)

Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė turėjo būti nustatyta kitu pagrįstu pagrindu. Šiam tikslui Komisija nusprendė, jog būtų tinkama normaliąją vertę nustatyti remiantis patikrintais Sąjungos gamintojo kainų ir sąnaudų duomenimis.

(46)

Sąjungos pramonės parduodamas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas vidaus rinkoje buvo nuostolingas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų bei pelno suma. PBA išlaidų suma nustatyta remiantis patikrintais Sąjungos gamintojo duomenimis. Pridėtas pelno rodiklis buvo identiškas tiksliniam pelnui, naudojamam skaičiuojant Sąjungos pramonei nežalingą kainą. (žr. 174–177 konstatuojamąsias dalis).

(47)

Visas eksportuojančio gamintojo eksportas į Sąjungą įvykdytas per jo eksporto prekybos bendroves Honkonge ir visas kiekis Sąjungoje parduotas nesusijusiems Sąjungos klientams. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kainomis, kuriomis importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems susijusio eksportuojančio gamintojo klientams Sąjungoje. Kaina buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, taip patį pelną, kurie buvo nustatyti remiantis patikrintais duomenimis, gautais iš dviejų nesusijusių importuotojų.

(48)

Komisija palygino bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(49)

Tais atvejais, kai tai buvo būtina siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(50)

Atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų išlaidų bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(51)

Komisija informavo visas šalis apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamatui, pagamintam bendrovių „Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited“ ir „Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited“ Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį visos šalys galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos nagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(52)

Po atskleidimo, „Fang Da“ skundėsi diskriminacija dėl to, kad jų normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungos gamintojo duomenimis, o per vieną iš ankstesnių tyrimų dėl importuojamo, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmes natrio ciklamato, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis duomenimis, gautais iš Indonezijos, t. y. panašios šalies (11). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte hierarchine tvarka numatyti abu metodai, naudotini atsižvelgiant į faktines kiekvieno tyrimo aplinkybes. Pirmenybė išties teikiama panašios valstybes metodui. Kaip paaiškinta 40–43 konstatuojamosiose dalyse, nepaisant didelių Komisijos pastangų, šiame tyrime nesulaukta nei vieno panašios šalies gamintojo bendradarbiavimo, o per ankstesnį tyrimą Indonezija bendradarbiavo. Taigi, kaip nurodyta 45 konstatuojamoje dalyje, normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis Sąjungos duomenimis, kaip pagrįstu pagrindu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies ą punktą. Todėl minėtas argumentas atmetamas remiantis faktinėmis šio tyrimo aplinkybėmis.

(53)

Be to, „Fang Da“ teigė, kad Sąjungos gamintojo duomenimis pagrįsta normalioji vertė lėmė didesnį dempingo skirtumą (88,7 %), o Indonezija, kaip panašia šalimi, pagrįsta normalioji vertė per vieną iš ankstesnių tyrimų (12) lėmė mažesnį dempingo skirtumą (14.2 %, palyginti su 88.7 % „Fang Da“ atveju). Normaliosios vertė šiuo atveju tariamai nustatyta nepagrįstai, nes eksporto kainos nagrinėjamais dviem atvejais labai nesiskyrė.

(54)

Visų pirma, „Fang Da“ nepateikė eksporto kainų palyginimo savo teiginiui pagrįsti. Šiaip ar taip šie du atvejai buvo susiję su skirtingais tiriamaisiais laikotarpiais, dėl to eksporto kainų palyginimas yra klaidinantis. Antra, kaip paaiškinta 52 konstatuojamoje dalyje, kadangi panaši šalis nebendradarbiavo, normalioji vertė, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu nustatyta remiantis kitu pagrįstu pagrindu, konkrečiai, remiantis Sąjungos gamintojo duomenimis. Šis argumentas atmetamas remiantis faktinėmis šio tyrimo aplinkybėmis.

(55)

Be to, susijęs eksportuojantis gamintojas skundėsi diskriminacija dėl to, kad jam muitas (1,17 EUR/kg) buvo nustatytas pagal žalos skirtumą, o kitiems iš Kinijos importuojamiems produktams (13) taikomas muitas (0,23–0,26 EUR/kg) nustatytas remiantis dempingo skirtumu. Jis vėl tvirtino, kad toks muitų skirtumas negali būti pagrįstas kokiu nors reikšmingu vidutinių importo kainų skirtumu, ir kad tokiu būdu kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai, svarstomi kitoje byloje dėl to paties produkto, buvo skatinami nebendradarbiauti.

(56)

Pirmiausia reikia prisiminti, jog tai, ar muitas pagrįstas dempingo ar žalos skirtumu, nustatoma pagal mažesnio muito taisyklę, įtvirtintą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje (žr. 182 konstatuojamąją dalį). Taigi tai nepriklauso nuo normaliosios vertės apskaičiavimo metodo. Antra, kaip jau nurodyta 52 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad viename tyrime naudojami panašios šalies duomenys, o kitame – Sąjungos duomenys, nereiškia diskriminacijos. Trečia, susijusiam eksportuojančiam gamintojui ir kitiems nebendradarbiavusiems Kinijos eksporto gamintojams nustatytų muitų skirtumą nulėmė tai, kad tai buvo atskiros bylos, susijusios su skirtingais laikotarpiais, remiantis pagrindiniame reglamente nustatytomis sąlygomis. Todėl šis argumentas atmetamas.

(57)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nei viena iš po galutinio atskleidimo pateiktų pastabų nepakeitė išvadų dėl dempingo.

(58)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, Komisija palygino kiekvienos produkto rūšies vidutinę svertinę eksporto kainą su kiekvienos produkto rūšies vidutine svertine normaliąja verte.

(59)

Tuo remiantis toliau pateikiami vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi:

(60)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, ir ši byla susijusi tik su viena Kinijos eksportuojančių gamintojų grupe, žalos rodikliai ir importo duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant užtikrinti slaptų verslo duomenų konfidencialumą.

(61)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino tik vienas gamintojas, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(62)

Natrio ciklamatas gaminamas tik Sąjungoje, KLR ir Indonezijoje. Komisija Sąjungoje suvartojamą kiekį nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimis, pridėjusi iš KLR ir Indonezijos importuojamą natrio ciklamato kiekį. Kadangi natrio ciklamato importui iš minėtų dviejų valstybių nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo taikomos priemonės, Komisija naudojosi pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (14) surinktais statistiniais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), kad nustatytų importo iš minėtų dviejų šalių apimtis bei vidutines kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes šie duomenys suteikė pakankamai išsamios informacijos pagal dešimtženklius TARIC kodus ir papildomus TARIC kodus.

(63)

Po pateikimo eksportuojantis gamintojas pateikė naujus duomenis apie Kinijos eksportą, atskleidusius importo, kurį nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdė „Fang Da“ grupei nepriklausantys Kinijos eksportuojantys gamintojai, apimtis, ir jos buvo didesnės, palyginti su 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepatikslino naujųjų duomenų šaltinio ir tik pateikė kitokius skaičius, nenurodęs, kodėl neatsižvelgė į šiame tyrime naudotus duomenis dėl faktinio importo, kurie pateikti 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Todėl Komisija nepakeitė šiame tyrime naudojamo duomenų šaltinio.

(64)

Suvartojimo Sąjungoje raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(65)

Natrio ciklamato suvartojimas Sąjungoje iš pradžių, 2011–2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 7 %, o vėlesniu laikotarpiu išaugo. Suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug tokį patį lygmenį kaip ir 2011 m.

(66)

Siekdama užtikrinti duomenų nuoseklumą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Komisija naudojosi tuo pačiu pirmiau nurodytu informacijos šaltiniu – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, kad nustatytų „Fang Da“ produktų importo apimtį ir kainas. Šie duomenys buvo sutikrinti su „Fang Da“ klausimyno atsakymuose pateiktais skaičiais ir buvo nustatyta, kad jie sutampa.

(67)

„Fang Da“ produktų importo į Europos Sąjungą raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(68)

Per aptariamą laikotarpį „Fang Da“ produktų importas dempingo kainomis padidėjo 61 %. Iš pradžių, 2011–2012 m. laikotarpiu, jis nukrito 16 %, bet vėliau nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio išaugo beveik dvigubai. Rinkos dalys kito panašiai ir iš viso išaugo net 60 %.

(69)

2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu „Fang Da“ tapo didžiausiu tiekėju Sąjungos rinkoje, o jos rinkos dalis buvo šiek tiek didesnė nei visų kitų importuotojų kartu sudėjus ir gerokai didesnė nei Sąjungos pramonės rinkos dalis.

(70)

Po atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad remiantis naujais Kinijos eksporto duomenimis jos eksporto į Sąjungos padidėjimą atsvėrė ir net viršijo kitų Kinijos eksportuotojų pardavimo apimties sumažėjimas, o tai prieštarauja tyrimo išvadoms, pagrįstoms 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Kaip minėta 63 konstatuojamoje dalyje, susijęs eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad jo pateikti nauji duomenis apie „Fang Da“ grupei nepriklausančius Kinijos eksportuojančius gamintojus buvo patikimesni nei šiame tyrime naudojami duomenys, todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(71)

Vidutinės į Sąjungą importuotų „Fang Da“ produktų kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/kg)

(72)

Nagrinėjamojo „Fang Da“ produkto vidutinė importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 1 % Tačiau iš pradžių, 2011–2012 m. laikotarpiu, ji išaugo 10 %, 2012–2014 m. laikotarpiu sumažėjo 14 indekso punktų ir galiausiai nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio išaugo 3 indekso punktais.

(73)

2011–2012 m. importuojamų „Fang Da“ produktų kainos buvo vidutiniškai didesnės už kitų importuojamų produktų kainas (nustatytas remiantis to paties šaltinio informacija, įtraukiant antidempingo mokesčius), bet 2013 m. su jomis susilygino, o 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu net tapo mažesnės.

(74)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė remdamasi FDYQ duomenimis ir Sąjungos gamintojo duomenimis, palyginusi:

(75)

Kainų palyginimas atliktas lyginant kiekvienos rūšies produktų kainas, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojo apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 19,1 %.

(76)

Natrio ciklamato gamyba susideda iš dviejų pagrindinių etapų. Per pirmąjį etapą, kuriam būtinas reaktorių panaudojimas, žaliavos paverčiamos neapdorotu (negrynu) natrio ciklamatu. Per antrąjį gamybos etapą neapdorotas natrio ciklamatas turi būti išgrynintas, kad jį būtų galima naudoti tolesnės gamybos grandies maisto, gėrimų ir vaistų pramonėje, atsižvelgiant į taikytinas reglamentavimo taisykles.

(77)

Dėl 2011 m. liepos mėn. įvykusios techninės avarijos (sprogimo fabrike) Sąjungos pramonė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo nepajėgi įvykdyti pirmojo gamybos etapo – reakcijos proceso ir turėjo laikinai naudoti importuotą natrio ciklamatą, kurį ji toliau išgrynindavo, kad galėtų tęsti savo komercinę veiklą.

(78)

Kadangi Sąjungos gamintojas neturėjo kito pasirinkimo, o tik laikinai importuoti produktą, taip pat atsižvelgiant į neilgą importo trukmę bei apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ši avarija ir jos padariniai nepaneigia pirmiau išdėstytų išvadų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties. Vis dėlto ji turėjo didelį poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai 2011–2012 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, ypač kiek tai susiję su pajėgumais, gamybos ir pardavimo apimtimis bei pelno rodikliais. Be to, ji turėjo poveikį, nors ir nedidelį, importo raidai. Į minėtus veiksnius atsižvelgiama analizuojant žalos rodiklių raidą.

(79)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Siekdama nustatyti žalą, Komisija ekonominius rodiklius įvertino remdamasi duomenimis apie vienintelį Sąjungos gamintoją, kuris sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(80)

Komisija įvertino šiuos ekonominius vienintelio Sąjungos gamintojo rodiklius: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtis, rinkos dalį, augimą, užimtumą, našumą, darbo sąnaudas, dempingo skirtumo dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo, vidutines vieneto kainas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, pinigų srautus, investicijas, investicijų grąžą ir pajėgumą padidinti kapitalą.

(81)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba iš viso išaugo 57 % Tačiau, kaip nurodyta 77 ir 83 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos apimtis 2011–2012 m. buvo neįprastai maža. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis krito net 32 indekso punktais.

(83)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat labai išaugo (71 %), tačiau šią tendenciją taip pat galima paaiškinti neįprastai žemu 2011 m. ir 2012 m. lygmeniu, kurį lėmė techninė avarija gamybos patalpose. Pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis mėnesiais, per kuriuos Sąjungos pramonė turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą, t. y. tik septyniais 2011 m. mėnesiais, aštuoniais 2012 m. mėnesiais ir 12 mėnesių kitais laikotarpiais. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos pajėgumų lygis išliko stabilus.

(84)

Pajėgumų naudojimo rodiklis nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 8 %, tačiau aiškios mažėjimo tendencijos išryškėjo po 2013 m., sumažėjus gamybos apimčiai.

(85)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(86)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir atitinkamos rinkos dalies tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vienodos. Iš viso jos išaugo 4 %.

(87)

Kadangi abu rodikliai atspindi tik pačios Sąjungos pramonės pagaminto natrio ciklamato pardavimą, 2011 m. ir 2012 m. rodikliai dėl 77 ir 83 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių buvo neįprastai maži. Nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės natrio ciklamato gamyba buvo galutinai atnaujinta, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis dėl prarastų užsakymų sumažėjo 42 indekso punktais.

(88)

Rinkos dalis taip pat smarkiai sumažėjo nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Tai sudaro kontrastą ir Sąjungos vartojimo, kuris išaugo 8 indekso punktais, raidai, ir „Fang Da“ produktų importo, kuris taip pat dar labiau išaugo ir per minėtus trejus metus padidino jų rinkos dalį, raidai.

(89)

Sąjungos pramonės padėtis 2011–2013 m. laikotarpiu pagerėjo, ir jai pavyko padidinti savo gamybą, gamybos pajėgumus, pardavimo apimtis bei rinkos dalį. Šį padidėjimą lėmė du veiksniai: i) išaugęs antidempingo muitas tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams, kuris 2012 m. gegužės mėn. buvo padidintas dvigubai; ii) tai, kad Sąjungos pramonė 2013 m. vėl turėjo galimybę pati gaminti natrio ciklamatą 12 mėnesių, palyginti su tik 7 mėnesiais 2011 m. ir 8 mėnesiais 2012 m.

(90)

Jei 2011 m. liepos mėn. sprogimas nebūtų įvykęs, gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo ir rinkos dalies rodikliai 2011 m. ir 2012 m. butų buvę kur kas aukštesni, nes Sąjungos pramonė būtų aprūpinusi savo klientus savo pačios pagamintu, o ne importuotu natrio ciklamatu, kurį ji toliau apdorodavo (išgrynindavo) laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Todėl gamybos, pardavimo ir rinkos dalies padidėjimas 2011–2013 m. laikotarpiu būtų buvęs gerokai mažesnis, o gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį būtų likę 2013 m. lygyje. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio visos minėtos su apimtimis susijusios tendencijos, išskyrus gamybos pajėgumus, visiškai pasikeitė. Išties, nors Sąjungos suvartojimas nuo 2013 m. vis augo, Sąjungos pramonei prasidėjo ekonominio nuosmukio laikotarpis. Tuo pat metu Sąjungos pramonės pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko akivaizdžiai neigiamas, o tai pakenkė jo augimo perspektyvoms.

(91)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(92)

Nepaisant to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Sąjungos pramonė negalėjo pati gaminti natrio ciklamato, buvo nuspręsta minėtu laikotarpiu išsaugoti tokį patį darbuotojų skaičių, nes jo mažinimas laikytas per brangiu ir nebūtinu. Nors 2012 m. buvo atleistas vienas darbuotojas, darbuotojų skaičius 2011–2012 m. laikotarpiu nesikeitė, nes Sąjungos pramonė tais pačiais metais įdarbino naują darbuotoją. 2013 m. darbuotojų skaičius šiek tiek išaugo, o paskui išliko stabilus iki tiriamojo laikotarpio.

(93)

Dėl sprogimo fabrike Sąjungos pramonės našumas nukentėjo panašiai kaip ir kiti pirmiau išvardyti rodikliai. Kaip ir gamyba, našumas buvo itin žemas 2011 m. ir 2012 m., o paskui 2013 m. staigiai pakilo net 80 indekso punktų. Tačiau vėliau, 2014 m., dėl prarastų užsakymų jis krito 30 indekso punktų ir išliko šiame lygyje iki tiriamojo laikotarpio.

(94)

Nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į „Fang Da“ produktų importo apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(95)

Antidempingo priemonės, nukreiptos prieš kitų Kinijos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų produktų importą, jau galioja nuo 2004 m. Čia reikia paminėti, jog paaiškėjo, kad antidempingo muitas, per pirmąjį tyrimą nustatytas dviem „Fang Da“ nepriklausantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, buvo per mažas, kad galėtų atsverti Bendrijai žalingo dempingo poveikį. Dėl šios priežasties, kaip paaiškinta 2 konstatuojamoje dalyje, minėtiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas 2012 m. gegužės mėn. buvo padidintas daugiau nei dvigubai. Ši analizė aiškiai rodo, kad dempingas vis dar vykdomas.

(96)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(97)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 % Iš pradžių, 2011 m. ir 2012 m., ji išaugo 5 indekso punktais, o paskui išliko stabili iki tiriamojo laikotarpio.

(98)

2011 m. ir 2012 m. Sąjungos vidutinės vieneto gamybos sąnaudos išaugo 7 indekso punktais, o 2013 m. sumažėjo 10 indekso punktų, palyginti su 2012 m. Jos išliko stabilios nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Šiuos pokyčius iš esmės lėmė žaliavų kainų svyravimai.

(99)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sąjungos pramonėje nebuvo galima tiksliai atskirti gryninimo sąnaudų nuo bendrų gamybos sąnaudų. Todėl 2011 m. ir 2012 m. indeksai, priešingai nei 2013 m., 2014 m. ir tiriamojo laikotarpio indeksai, atspindi ir Sąjungos pramonės importuoto natrio ciklamato išgryninimo sąnaudas.

(100)

Atsižvelgiant į tai, 2011-2012 bei vėlesnių laikotarpių tendencijos turėtų būti vertinamos atsargiai, nes jų raidai įtakos, nors ir nedidelės, turėjo tai, kad 2011–2012 m. indeksai rėmėsi skirtingais duomenų rinkiniais.

(101)

Bet kokiu atveju per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto pardavimo kaina visuomet išliko mažesnė už Sąjungos vidutines vieneto gamybos sąnaudas, nurodytas pirmiau pateiktoje lentelėje.

(102)

Vienintelio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(103)

Vidutinės darbo sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %. Tačiau sąnaudos iš pradžių 2012 m. išaugo 27 % visų pirma dėl atleistam darbuotojui išmokėtų kompensacijų, o po to nuolat mažėjo iki tiriamojo laikotarpio, kai jos buvo 5 % mažesnės, palyginti su 2011 m.

(104)

Vienintelio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, smarkiai svyravo. Pirmiausia 2011 m. ir 2012 m. jos išaugo, kitais metais sumažėjo ir galiausiai vėl gerokai augo iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 351 indekso punktais. Šį padidėjimą iš dalies lėmė tai, kad Sąjungos gamintojas negalėjo parduoti savo produktų dėl konkurencijos su pigiais importuojamais produktais, taip pat tai, kad atsargų kiekis 2011 m., po 77 konstatuojamoje dalyje aprašytos techninės avarijos, buvo neįprastai mažas.

(106)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(107)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą natrio ciklamatą pardavus nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Kaip nurodyta 99 konstatuojamoje dalyje, gamybos sąnaudos, kuriomis remiantis apskaičiuotas 2011–2012 m. pelno (nuostolių) dydis, galėjo būti nustatytos bendrai, t. y. įtraukiant ir su importuotu natrio ciklamatu susijusias išlaidas. Todėl pelningumo rodiklių analizė parodė, kad Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo didelių nuostolių. 2011–2012 m. jie buvo ypač dideli, tačiau nuo 2013 m. padėtis pagerėjo.

(108)

Grynieji pinigų srautai atspindi Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautų tendencija, nustatyta bendros natrio ciklamato pardavimo apimties (15) atžvilgiu, 2011 m. buvo teigiama, bet nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio tapo aiškiai neigiama.

(109)

Vienintelės reikšmingos investicijos, atliktos 2011–2013 m., buvo skirtos tik gamybos priemonėms, nukentėjusioms nuo sprogimo 2011 m., pakeisti. Šias investicijas visiškai padengė draudimas.

(110)

Investicijų grąžą sudaro pelnas, išreiškiamas ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentiniu dydžiu. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis buvo akivaizdžiai neigiamas.

(111)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės turėtų nuostolių dydį, jos pajėgumas padidinti kapitalą smarkiai sumažėjo.

(112)

Nors kai kurie ekonominiai rodikliai, susiję su Sąjungos pramonės padėtimi, kaip antai gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies ir našumo rodikliai, 2011–2012 m. laikotarpiu ir 2013 m. pagerėjo, šias tendencijas tik iš dalies nulėmė faktiniai rinkos pokyčiai dėl didesnio antidempingo muito įvedimo tam tikriems KLR eksportuojantiems gamintojams 2012 m. gegužės mėn.

(113)

Iš tikrųjų, kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje, minėtą pagerėjimą didele dalimi galėjo lemti ir šie veiksniai: i) 2011 m. liepos mėn. įvykęs sprogimas fabrike; ii) tai, kad Sąjungos pramonė dėl minėto sprogimo nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. negalėjo pati gaminti natrio ciklamato; iii) sugrįžimas į gamybos per visus 12 mėnesių režimą 2013 m., pakeitus sugadintas gamybos linijas. Akivaizdu, kad, jei ne sprogimas, minėtų rodiklių augimas iki 2013 m. nebūtų buvęs toks ryškus.

(114)

Teigiama minėtų tendencijų raida aiškiai pasikeitė nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo bei našumo rodikliai, taip pat jos rinkos dalis gerokai sumažėjo.

(115)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Sąjungos pramonės finansinė padėtis nuolat buvo grėsminga. Visų pirma tokie Sąjungos pramonės rodikliai, kaip pelningumas, pinigų srautai ir investicijų grąža, iš esmės buvo labai neigiami.

(116)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(117)

Savo pastabose, pateiktose po galutinio atskleidimo, susijęs eksportuojantis gamintojas ginčijo 115 konstatuojamoje dalyje pateiktą išvadą, kad iš pelningumo, pinigų srautų ir investicijų grąžos rodiklių buvo galima spręsti apie padarytą žalą, nes jų raida nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo teigiama.

(118)

Komisija pažymi, jog nepaisant to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį nuostolių, neigiamų pinigų srautų ir investicijų grąžos rodikliai išties šiek tiek pagerėjo, 2013 m., 2014 m. ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jie vis tiek buvo labai neigiami. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nei vienas iš žalos veiksnių nėra lemiamas pats savaime, bet jie visi analizuojami drauge. Todėl šis teiginys atmetamas.

(119)

Be to, „Fang Da“ tvirtino, kad nagrinėjamasis laikotarpis neatspindėjo realybės, nes jam įtakos turėjo du svarbūs veiksniai, būtent tai, kad 2011 m. ir 2012 m. duomenys buvo iškreipti, o likęs laikotarpis nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo per trumpas.

(120)

Pirmojo veiksnio atžvilgiu „Fang Da“ tvirtino, kad visi 2011 m. ir 2012 m. duomenys buvo statistiškai beverčiai ir į juos neturi būti atsižvelgta vertinant žalą, dėl šių priežasčių:

(121)

Kalbant apie i punktą, „Fang Da“ neįrodė, kodėl ar kokiu būdu ankstesnis tyrimas iškreipė Sąjungos atitinkamo laikotarpio duomenis, Todėl Komisija į šį argumentą negalėjo atsižvelgti vertindama pirmiau išdėstytus teiginius.

(122)

Kalbant apie ii punktą, Komisija aiškiai pripažino, kad sprogimas turėjo įtakos Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams 2011–2012 m. ir, kaip nurodyta 78 konstatuojamoje dalyje, į šiuos veiksnius tinkamai atsižvelgta analizuojant žalos rodiklių raidą. Taip pat reikia priminti, kad Komisija 114 konstatuojamoje dalyje padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis aiškiai pablogėjo nuo 2013 m., t. y. po 2011–2012 m. laikotarpio. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(123)

Dėl antrojo veiksnio „Fang Da“ teigė, kad likusios nagrinėjamojo laikotarpio dalies, 2013–2014 m. ir tiriamojo laikotarpio nepakako, kad būtų galima padaryti kokias nors reikšmingas išvadas dėl žalos. Susijęs eksportuojantis gamintojas savo teiginio nepagrindė. Žala konstatuojama tiriamojo laikotarpio atžvilgiu, remiantis žalos rodiklių tendencijų nagrinėjamuoju laikotarpiu analize. Todėl šis teiginys taip pat turėjo būti atmestas.

(124)

Be to, „Fang Da“ teigė, kad 2013 m. negalėjo būti pasirinkti lyginamaisiais metais atliekant žalos vertinimą, nes 2013 m. rodikliai buvo išskirtinai aukšti. Tokius rodiklius tariamai lėmė Sąjungos pramonės pirkėjai, kurie po sprogimo negalėjo įsigyti natrio ciklamato, o atnaujinus gamybą visu pajėgumu, gausiai sugrįžo į Sąjungos pramonę, kad padidintų savo atsargas.

(125)

Visų pirma, tai tėra paprastas nepagrįstas teiginys, nes „Fang Da“ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sprogimo Sąjungos pramonė būtų praradusi daug pirkėjų, kurie 2013 m. nusprendė sugrįžti, pateikdami dar didesnius užsakymus. Antra, surinkti įrodymai šio teiginio nepatvirtina. Priešingai, iš jų matyti, kad 2011–2012 m. laikotarpiu, kai ji pati negalėjo gaminti natrio ciklamato, Sąjungos pramonė išsaugojo savo pirkėjus ir toliau tiekė jiems importuotą natrio ciklamatą, kuris buvo papildomai apdorojamas, kaip nurodyta 77 konstatuojamoje dalyje. Todėl šis teiginys taip pat turėjo būti atmestas.

(126)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl „Fang Da“ produktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu padaryti žalos Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta „Fang Da“ produktų importui dempingo kaina.

(127)

Tyrimas atskleidė aiškia sąsajas tarp „Fang Da“ produktų importo kainų, jos rinkos dalies ir Sąjungos pramonės padėties. Tai parodyta šioje lentelėje:

11 lentelė

Importo kainos ir rinkos dalis

(128)

2011–2012 m. laikotarpiu „Fang Da“ produktų importo į Sąjungą kainos padidėjo 10 %, jos rinkos dalis išaugo 18 %. Tačiau vėlesniu laikotarpiu nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio „Fang Da“ pavyko padvigubinti savo rinkos dalį gerokai sumažinus kainas.

(129)

2012–2013 m. „Fang Da“ pirmiausia padidino savo kainas 5 %, suvienodindama jas su kitų Kinijos importuotojų kainomis. Šie importuotojai taip pat pajuto poveikį, nes nuo 2012 m. gegužės mėn. buvo gerokai padidinti vienam stambiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui taikomi antidempingo muitai – šis pokytis matomas pirmiau pateiktoje lentelėje, kur importo iš Kinijos kainos pateiktos įtraukiant antidempingo muitus. 2012–2013 m. dėl šio kainų suderinimo labai išaugo „Fang Da“ rinkos dalis (37 indekso punktais), ir tai pasiekta daugiausia kitų Kinijos importuotojų sąskaita, nes jų rinkos dalis susitraukė 31 indekso punktais.

(130)

2013–2014 m. „Fang Da“ dar sumažino savo kainas 9 indekso punktais, ir jos tapo mažesnės už kitų Kinijos importuotojų kainas, o tai lėmė dar vieną žymų „Fang Da“ rinkos dalies padidėjimą 42 indekso punktais. Šį kartą tai atlikta tiesiogiai Sąjungos pramonės sąskaita, nes jos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 53 indekso punktais.

(131)

Kaip nurodyta 75 konstatuojamoje dalyje, „Fang Da“ priskirtas priverstinis kainų mažinimo skirtumas buvo nemažas. Atsižvelgiant į nuolat augantį „Fang Da“ produktų importą dempingo kainomis, kurios priverčia smarkiai mažinti Sąjungos pramonės kainas, Sąjungos pramonė negalėjo turėti naudos iš antidempingo muitų padidinimo kitam Kinijos eksportuojančiam gamintojui 2012 m. ir jai nepavyko atgauti savo rinkos dalies.

(132)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad „Fang Da“ produktų importas dempingo kaina nemažai prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(133)

„Fang Da“ grupei nepriklausančių eksportuojančių gamintojų produktų importo apimties raida:

12 lentelė

Importo apimties indeksas

(134)

Importo iš Indonezijos apimtis 2011 m. ir 2012 m. buvo maža, 2013 m. – labai maža, o 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį – nereikšminga. Todėl, nors per nagrinėjamąjį laikotarpį ji ir nemažai svyravo, jos poveikis Sąjungos pramonei 2011 m. ir 2012 m. gali būti laikomas labai ribotu, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio – nereikšmingu.

(135)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos gamintojų, išskyrus „Fang Da“, produktų importo apimtis sumažėjo 23 %. Pirmiausia 2011–2012 m. laikotarpiu ji išaugo 14 %, o nuo tada labai smarkiai krito, ypač 2012–2013 m., kai kritimas buvo labai smarkus – 41 indekso punktu.

(136)

Nepaisant šio bendro sumažėjimo, kitas importas iš Kinijos išliko aukštam lygyje, kuris buvo labai panašus į „Fang Da“ produktų importo lygį. Net jei kito importo iš Kinijos vidutinės kainos, įskaitant jam taikomus antidempingo muitus, buvo vidutiniškai truputį aukštesnės, palyginti su „Fang Da“, jos vis tiek buvo gerokai žemesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Todėl galima daryti išvadą, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos gamintojų, išskyrus „Fang Da“, produktų importas, prisidėjo prie Sąjungos pramonei žalingos padėties.

(137)

Kaip nurodyta 5.1 punkte, tolesnį Sąjungos pramonės padėties blogėjimą nuo 2013 m. daugiausia lėmė auganti „Fang Da“ produktų dempingo kainomis ir žemomis kainomis apimtis. Todėl „Fang Da“ grupei nepriklausančių gamintojų produktų importo poveikis, net jei šis importas prisidėjo prie žalos, nėra pakankamas, kad panaikintų priežastinį ryšį tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(138)

Kaip jau paaiškinta 77 ir 83 konstatuojamosiose dalyse, 2011 m. liepos mėn. Sąjungos pramonės fabrike įvyko sprogimas, dėl kurio Sąjungos pramonė laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. nebegalėjo vykdyti reakcijos proceso, taigi pati gaminti bei pardavinėti natrio ciklamato.

(139)

Negalėjimas pačiai gaminti natrio ciklamatą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams Išties, pavyzdžiui, gamybos pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies ir našumo rodikliai minėtu laikotarpiu būtų buvę gerokai aukštesni, jei avarija nebūtų įvykusi, nes Sąjungos pramonė būtų aprūpinusi pirkėjus savo gamybos, o ne importuotu natrio ciklamatu, kurį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. ji grynindavo ir perparduodavo.

(140)

Nors pirmiau minėti Sąjungos pramonės ekonominiai rodikliai suprastėjo dėl to, kad ji negalėjo pati gaminti natrio ciklamato nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., Komisija padarė išvadą, kad sprogimas fabrike reikšmingai neprisidėjo prie žalos, Sąjungos pramonei padarytos nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(141)

Išties jau 2012 m gegužės mėn. Sąjungos pramonė visiškai atgavo pajėgumą pati gaminti natrio ciklamatą, ir nuo tada sprogimas neturėjo poveikio Sąjungos pramonės ekonominei veiklai. Faktiškai nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio būtent „Fang Da“ produktų importas dempingo kainomis pradėjo daryti žalingą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Pažymėtina, kad šis neigiamas poveikis prasidėjo keletą mėnesių prieš sugadintų gamybos linijų pakeitimą Sąjungos pramonės fabrike, kai savo natrio ciklamato gamyba jau buvo visiškai atnaujinta ir 2013 m., 2014 m. bei tiriamuoju laikotarpiu skaičiuojama 12 mėnesių ciklais.

(142)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija laikosi nuomonės, kad techninė avarija, turėjusi poveikį Sąjungos pramonės komercinei veiklai laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., nepanaikino priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir žalingos padėties, kurioje Sąjungos pramonė atsidūrė dėl šio importo nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(143)

Sąjungos gamintojo eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(144)

Pardavimas eksportui sudarė nemažą dalį bendros Sąjungos pramonės pardavimo apimties nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurios dydis svyravo nuo 30 iki 50 %. Nedidelės pardavimo apimtys 2011–2012 m. privalo būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Sąjungos pramonė neturėjo galimybės pati gaminti ir parduoti savo gamybos natrio ciklamato. Vėlesniu laikotarpiu, kai natrio ciklamato gamyba buvo atnaujinta, iš pradžių pardavimas eksportui 2013–2014 m. išaugo 14 indekso punktų, o vėliau per tiriamąjį laikotarpį nukrito 32 indekso punktais.

(145)

Vidutinės pardavimo eksportui kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį augo ir per tiriamąjį laikotarpį buvo 8 % didesnės, palyginti su 2011 m. Net jei jos išliko nuosekliai mažesnės, palyginti su Sąjungos pramonės vidutinėmis vieneto gamybos sąnaudomis, eksporto kainos buvo aukštesnės už Sąjungos pramonės vidutines pardavimo Sąjungos rinkoje kainas, tokiu būdu lemdamos žymiai mažesnius nuostolius, palyginti su pardavimu Sąjungos rinkoje.

(146)

Nors pardavimas eksportui buvo šiek tiek nuostolingas, Komisija vis dėlto padarė išvadą, kad eksporto veikla reikšmingai neprisidėjo prie žalos Sąjungos pramonei. Taip yra dėl šių priežasčių. Visų pirma, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio eksporto pardavimo apimtys sumažėjo kur kas mažiau ir absoliučiąja, ir santykine verte, palyginti su pardavimu Sąjungos rinkoje. Pardavimas Sąjungos rinkoje minėtu laikotarpiu ypač smarkiai nukentėjo dėl didelio kiekio „Fang Da“ produktų, importuotų žemomis dempingo kainomis. Antra, dėl aukštesnių kainų ir dėl to sumažėjusių nuostolių pardavimas eksportui leido Sąjungos pramonei sumažinti savo bendrus nuostolius, susijusius su panašaus produkto pardavimu.

(147)

Todėl Komisijos nuomone Sąjungos pramonės pardavimas eksportui nepanaikino priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir žalingos padėties, kurioje Sąjungos pramonė atsidūrė dėl šio importo.

(148)

Žala negalėjo atsirasti dėl pakitusių vartojimo įpročių, nes paklausa nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio šiek tiek padidėjo. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai žalingas „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis poveikis buvo ypatingai ryškus, suvartojimas išaugo net 8 %, ir tai tik patvirtina pirmiau minėtą išvadą.

(149)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padaryta akivaizdi materialinė žala. Sąjungos pramonė buvo nuostolinga per visą susijusį laikotarpį. Be to, nuo 2013 m., kai Sąjungos pramonė, atsigavusi po avarijos, per kurią nukentėjo jos gamybos linijos, vėl buvo pajėgi vykdyti įprastinę gamybą, išryškėjo žalos paveiktų rodiklių, kaip antai, gamybos, pardavimų ir rinkos dalies, blogėjimo ženklai.

(150)

Tai sutapo su labai išaugusiu „Fang Da“ produktų importu mažomis dempingo kainomis, kuriam iš pradžių pavyko išstumti kitą importą iš Kinijos, o paskui perimti Sąjungos pramonės rinkos dalį. Todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp žalos Sąjungos pramonei ir „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis.

(151)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Prie žalos prisidėjo ir kai kurie kiti veiksniai, kaip antai Sąjungos pramonės eksporto rezultatai bei techninė avarija fabrike. Tačiau net bendras šių veiksnių poveikis laikytas nereikšmingu, palyginti su importo dempingo kainomis poveikiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importo apimtį ir kainų lygį, konstatuota, kad jie reikšmingai prisidėjo prie minėtos žalos.

(152)

Nepaisant to, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad materialinę žalą Sąjungos pramonei padarė „Fang Da“ produktų importas dempingo kainomis ir kiti veiksniai, kurie nepanaikino priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos. Žalą iš esmės sudaro gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimas, ypač nuo 2013 m., taip pat finansiniai nuostoliai ir prasti visų kitų finansinių rodiklių, kaip antai pinigų srautų bei investicijų grąžos, rezultatai.

(153)

Kaip teigiama po atskleidimo iš „Fang Da“ gautose pastabose, Komisijos atlikta priežastinio ryšio analizė yra klaidinga, neišsami ir joje pateikta tiesiog prielaidų, nepagrįstų jokiais faktais. Šiuo atžvilgiu „Fang Da“ konkrečiai nurodė, kad „Fang Da“ grupei nepriklausančių Kinijos gamintojų produktų importas žemomis kainomis, tai pat sau padaryta žala dėl fabrike kilusio gaisro yra veiksniai, kurių visiškai pakanka, kad nebeliktų priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo ir šiuo importu Sąjungai padarytos žalos.

(154)

Tačiau šis teiginys nebuvo patvirtintas jokiais įrodymais, kurie rodytų, kad Komisija nepakankamai atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Komisija išties tinkamai išanalizavo kitų eksportuojančių gamintojų nei „Fang Da“ produktų importo poveikį, kaip paaiškinta 5.2.1 skirsnyje. Be to, 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenų naudojimas vietoj naujų Kinijos eksporto duomenų, pateiktų po atskleidimo, jau aptartas 63 ir 70 konstatuojamosiose dalyse. 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenys nepatvirtina „Fang Da“ teiginio, jog „Fang Da“ eksporto į Sąjungos padidėjimą atsvėrė ir net viršijo kitų Kinijos eksportuotojų pardavimo apimties sumažėjimas. Todėl pirmiau minėti teiginiai dėl „Fang Da“ grupei nepriklausančių eksportuojančių gamintojų produktų importo poveikio turi būti atmesti.

(155)

Komisija taip pat 5.2.2 skirsnyje tinkamai išanalizavo Sąjungos pramonės fabrike įvykusio sprogimo poveikį ir padarė išvadą, kad nors tai ir turėjo poveikio Sąjungos pramonei 2011 m. ir 2012 m., tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(156)

„Fang Da“ taip pat tvirtino, kad kitų itin stiprių saldiklių, kaip antai acesulfamo kalio bei aspartamo, poveikis buvo vienintelė tikroji neigiamų pokyčių Sąjungos natrio ciklamato rinkoje priežastis, labai reikšmingai prisidėjusi prie bet kokios Sąjungai padarytos žalos, ir Komisija turėjo šį veiksnį išanalizuoti. Šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus nuorodas į Komisijos išvadas bylose dėl acesulfamo kalio bei aspartamo importo (16).

(157)

Pažymėtina, kad vienintelis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas negamina nei acesulfamo kalio, nei aspartamo, todėl Sąjungos gamintojas nebuvo Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta minėtose dviejose antidempingo bylose dėl saldiklių, dalis. Todėl išvados dėl acesulfamo kalio bei aspartamo importo dempingo kainomis poveikio Sąjungos acesulfamo kalio ir aspartamo gamintojams neturi jokios reikmės šioje byloje nagrinėjamai Sąjungos pramonei. Bet kokiu atveju nepagrįstą teiginį, kad acesulfamo kalis yra patrauklesnis su natrio ciklamatu konkuruojantis gaminys, labai prisidedantis prie Sąjungos pramonei daromos žalos, paprastai turėtų patvirtinti natrio ciklamato suvartojimo Sąjungoje sumažėjimas. Kaip paaiškinta 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, per nagrinėjamąjį laikotarpį natrio ciklamato suvartojimas Sąjungoje pasiekė maždaug 2011 m. lygį, o taip nebūtų atsitikę, jei, kaip teigiama, acesulfamo kalis būtų pakeitęs natrio ciklamatą kaip patrauklesnis konkuruojantis produktas. Todėl, kadangi nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų 148 konstatuojamoje dalyje išdėstytas Komisijos išvadas, „Fang Da“ teiginys turi būti atmestas.

(158)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(159)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl „Fang Da“ produktų importo dempingo kainomis padaryta materialinė žala. Sąjungos pramonei išties nepavyko visapusiškai išnaudoti Indonezijai ir kitiems Kinijos gamintojams įvestų antidempingo muitų, įskaitant antidempingo muitų padidinimą 2012 m. Agresyvi kainodara ir dėl to nuo 2013 m. išaugusi „Fang Da“ rinkos dalis lėmė nemenką Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimą, nepaisant antidempingo priemonių, taikomų importui iš KLR ir Indonezijos.

(160)

Tikimasi, kad nustačius priemones, nukreiptas prieš „Fang Da“ produktų importą dempingo kainomis, Sąjungos pramonė galės konkuruoti su importu sąžiningomis rinkos sąlygomis. Tai palengvintų didžiulį pramonės patiriamą kainų spaudimą, kurį sukelia didelė „Fang Da“ produktų importo į Sąjungos rinką apimtis. Tik tokiomis sąlygomis Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo kainą, gamybos bei pardavimo apimtis.

(161)

Jei priemonės nebūtų įvestos, „Fang Da“ produktų importo dideliais kiekiais daromas kainų spaudimas tikriausiai tęstųsi, o jau ir taip labai grėsminga Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų. Tai galiausiai priverstų Bendrijos pramonę išvis nutraukti natrio ciklamato gamybą, dėl to Bendrijoje būtų prarastos darbo vietos bei alternatyvūs tiekimo šaltiniai.

(162)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad antidempingo priemonių nustatymas „Fang Da“ produktų importui atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(163)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš dviejų nesusijusių importuotojų, kuriems per tiriamąjį laikotarpį teko tik maža viso „Fang Da“ produktų importo dalis. Vienas iš šių importuotojų yra ir naudotojas, tam tikrą importuoto natrio ciklamato kiekį naudojantis gaminant saldiklių mišinius, kurie paskui parduodami maisto ir gėrimų bendrovėms.

(164)

Iš „Fang Da“ importuoto natrio ciklamato perpardavimo klausimu Komisija nustatė, kad minėtų dviejų nesusijusių importuotojų pelnas yra nedidelis. Todėl tikimasi, kad įvedus priemones ši veikla taps nepelninga ir importuotojai arba pakeis tiekėjus, arba net nutrauks savo atitinkamą veiklą. Tačiau Komisija konstatavo, kad abiejų bendrovių atveju natrio ciklamatui teko tik labai maža visos jų apyvartos dalis. Todėl priemonių įvedimo poveikis visai šių bendrovių veiklai nebūtų reikšmingas. Vienos iš bendradarbiaujančių bendrovių mišinių gamybos veikla taip pat gana pelninga, ir ji galėtų sumažinti antidempingo muitų poveikį.

(165)

Be minėto importuoto, naudojančio natrio ciklamatą, Komisija iš jokių naudotojų atsakymų į klausimyną nesulaukė.

(166)

Pagrindiniai galutiniai nagrinėjamojo produkto (panašaus produkto) naudotojai Sąjungoje – maisto, gėrimų ir vaistų pramonė. Per ankstesnius tyrimus dėl „Fang Da“ grupei nepriklausančių gamintojų natrio ciklamato importo buvo nustatyta, kad natrio ciklamatui teko labai maža jų gamybos sąnaudų dalis. Todėl konstatuota, kad antidempingo muitų įvedimo poveikis buvo nereikšmingas. Nėra jokių požymių, kad didelė importuoto „Fang Da“ pagaminto natrio ciklamato dalis turėtų kokią nors kitokią panaudojimo paskirtį nei importuotas kitų eksportuojančių gamintojų natrio ciklamatas. Kadangi šiame tyrime maisto, gėrimų ir vaistų pramonės atstovai nepareiškė jokių pastabų, galima pagrįstai manyti, kad „Fang Da“ produktų importui skirtos priemonės jiems neturėtų didelio poveikio.

(167)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą argumentą, kad neįvedus priemonių Sąjungos pramonė gali būti priversta nutraukti natrio ciklamato gamybą, taip pat į tai, kad pasaulyje tėra keli natrio ciklamato gamintojai, tikėtina, kad priemonės net bus naudingos naudotojams, jei jomis pavyks išsaugoti natrio ciklamato gamybą Sąjungoje bei galimybę apsirūpinti natrio ciklamatu iš skirtingų konkuruojančių natrio ciklamato gamintojų.

(168)

Po atskleidimo „Fang Da“ tvirtino, kad nustačius siūlomas galutines antidempingo priemones vienintelis Sąjungos gamintojas atsidurtų dominuojančioje padėtyje rinkoje, kuria jis galėtų netrukdomas pasinaudoti.

(169)

Čia reikia pabrėžti, kad vertinant Sąjungos interesus atitinkamos suinteresuotos šalys nepateikė jokių pastabų konkurencijos klausimais pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Ypač pažymėtina, kad jokių pastabų šiuo atžvilgiu nesulaukta iš Sąjungos naudotojų.

(170)

Be to, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, nustatytų „Fang Da“ grupei nepriklausančių Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importui, šis importas tęsiamas nemažais kiekiais ir jo rinkos dalis vis dar gerokai didesnė už Sąjungos pramonės rinkos dalį. Todėl mažai tikėtina, kad Sąjungos pramonė galėtų atsidurti dominuojančioje padėtyje Sąjungos rinkoje ar tokia padėtimi pasinaudoti Todėl pirmiau minėti „Fang Da“ teiginiai atmesti.

(171)

Remdamasi išdėstytais motyvais, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kodėl priemonių nagrinėjamo „Fang Da“ produkto importui nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(172)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(173)

Siekdama nustatyti priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(174)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį pelną prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(175)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nei vienais metais šios sąlygos nebuvo patenkintos. Kadangi beveik dešimtmetį Sąjungos pramonė turėjo dviženklius nuostolius, tas pats pasakytina ir apie laikotarpį, buvusį prieš nagrinėjamąjį laikotarpį.

(176)

Sąjungos gamintojas pasiūlė 10 % tikslinį pelną. Su tikslinio pelno rodikliu negalima buvo sutikti dėl 175 konstatuojamoje dalyje nurodytų išvadų, taip pat dėl to, kad Sąjungos gamintojas negalėjo įrodyti, kad tokį rodiklį galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis brandžioje plataus vartojimo prekės natrio ciklamato rinkoje.

(177)

Todėl Komisija pasikliovė tiksliniais pelno rodikliais, naudotais kituose tyrimuose dėl tokio pobūdžio pramonės atitinkamame sektoriuje. Neseniai atliktame antidempingo tyrime dėl kito saldiklio, aspartamo, Komisija pradiniame etape nustatė (17), kad 5–10 % tikslinis pelnas (intervalas nustatytas konfidencialumo tikslais) atitinka tai, ką galima pasiekti normaliomis rinkos sąlygomis ir esant veiksmingai Sąjungos pramonės konkurencijai. Todėl Komisija konstatuoja, kad šis tikslinis pelnas yra pagrįstas ir gali būti naudojamas ir šiame tyrime.

(178)

Tuo remdamasi, Komisija, tikslinio pelno dydį pridėjusi prie Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį, apskaičiavo nežalingą Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą.

(179)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos susijusių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi. Tokiu būdu nustatyta, kad eksportuojančių gamintojų žalos skirtumas lygus 61,6 %.

(180)

Po atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas nurodė, kad tikslinio pelno rodiklis, naudotas nustatant žalos pašalinimo lygį, nebuvo atskleistas. Tačiau Komisija atskleidimo dokumente aiškiai nurodė, jog, kaip išaiškinta 177 konstatuojamoje dalyje, tikslinio pelno intervalas gali būtų nustatytas tik konfidencialumo tikslais ir nurodė teisės aktą, kur tai aprašyta išsamiau. Tikslinis pelnas buvo atskleistas nurodant tikėtiną intervalą, nes konkretaus tikslinio pelno rodiklio nurodymas būtų atskleidęs vienintelio Sąjungos aspartamo gamintojo konfidencialią informaciją. Todėl „Fang Da“ teiginys turi būti atmestas.

(181)

Po atskleidimo „Fang Da“ tvirtino, jog dėl to, kad beveik dešimtmetį Sąjungos pramonė turėjo dviženklius nuostolius, tikslinis pelnas ar didžiausias galimas pelnas, kurį gali tikėtis pasiekti Sąjungos gamintojas, jei nebebus importo tariamomis dempingo kainomis, yra – 10 %. Pažymėtina, kad – 10 % yra ne pelnas o, nuostolis, todėl būtų nelogiška ir prieštarautų bet kokiems ekonomikos principams nuostolius įvardyti kaip tikslinį pelną, nes tai nepašalintų ir nepanaikintų žalos. Be to, tai, kad Sąjungos pramonė turėjo nuostolių dėl užsitęsusio importo dempingo kainomis taip pat ir iš „Fang Da“ grupei nepriklausančių eksportuojančių gamintojų, leidžia naudoti neseniai šiame sektoriuje nustatytą pelno dydį, kaip paaiškinta 177 konstatuojamoje dalyje. Komisija 174–177 konstatuojamosiose dalyse jau paaiškino, kodėl šiame tyrime ji rėmėsi tokiu tikslinio pelno rodikliu, kuris buvo mažesnis ir už Sąjungos gamintojo nurodytą tikslinio pelno rodiklį ir už tą, kuriuo buvo remtasi antidempingo byloje, susijusioje su kitais natrio ciklamato eksportuojančiais gamintojais. Atsižvelgiant į tai, reikia daryti išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad Komisija nepagrįstai nustatė tikslinio pelno rodiklį, ir „Fang Da“ teiginys turi būti atmestas.

(182)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamam „Fang Da“ pagamintam ir eksportuojamam aspartamui turėtų būti nustatytos antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(183)

Siekiant nustatyti priemonių formą, buvo manoma, kad antidempingo muitas turėtų būti toks pat, kaip Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1160 (18) dėl importo iš kitų KLR ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų nustatyti muitai. Siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą ir atgrasyti nuo manipuliavimo kainomis, buvo tikslinga nustatyti muitus (konkrečią sumą už kilogramą).

(184)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti pagrįstos žalos skirtumu ir turėtų būti tokios:

(185)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrovė, ir toliau galioja muito normos, išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1160 1 straipsnyje

(186)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto Komiteto nuomonę,