This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32016H0688
Commission Recommendation (EU) 2016/688 of 2 May 2016 on the monitoring and management of the presence of dioxins and PCBs in fish and fishery products from the Baltic region (Text with EEA relevance)
2016 m. gegužės 2 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/688 dėl dioksinų ir PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose stebėsenos ir valdymo (Tekstas svarbus EEE)
2016 m. gegužės 2 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/688 dėl dioksinų ir PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose stebėsenos ir valdymo (Tekstas svarbus EEE)
C/2016/2577
OL L 118, 2016 5 4, pp. 16–23
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
2016 5 4 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 118/16 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/688
2016 m. gegužės 2 d.
dėl dioksinų ir PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose stebėsenos ir valdymo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 (1) nustatyta didžiausia leidžiamoji dioksino, dioksinų bendro kiekio, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB žuvyse ir žuvininkystės produktuose koncentracija. Šiame reglamente nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos Suomijai, Švedijai ir Latvijai, dėl jų teritorijose vartoti skirtų Baltijos jūros regiono kilmės laisvėje sužvejotų lašišų, laisvėje sužvejotų didesnių nei 17 cm Baltijos silkių, laisvėje sužvejotų didesnių nei 17 cm šalvių, laisvėje sužvejotų upinių nėgių, laisvėje sužvejotų upėtakių ir jų produktų, kuriuose viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija, tiekimo vidaus rinkai; |
|
(2) |
tam tikrose Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose nuolat viršijama nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija. Patikrinti, ar kiekviena žuvies ar žuvininkystės produktų partija atitinka nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją, neįmanoma. Todėl, siekiant užtikrinti, kad rinkai būtų teikiamos tik ES teisės aktus atitinkančios žuvys ir žuvininkystės produktai, sudarytas Baltijos regiono žuvų, kurios, tikėtina, neatitinka reikalavimų, sąrašas. Sąrašas sudarytas remiantis turimais duomenimis ir turi būti reguliariai atnaujinamas. Dėl Baltijos jūros regiono žuvų ir žuvininkystės produktų, kurių atitiktis reikalavimams, remiantis turimais paplitimo duomenimis, neužtikrinama, nustatytos konkrečios rizikos valdymo priemonės, siekiant užtikrinti, kad rinkai būtų teikiamos tik ES teisės aktus atitinkančios žuvys ir žuvininkystės produktai; |
|
(3) |
būtina toliau stebėti dioksinų ir PCB koncentraciją Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose. Tikslinga rekomenduoti mažiausią koordinuotai ištirtinų žuvų ir žuvininkystės produktų mėginių kiekį, pagrįstą sužvejotų žuvų kiekiu, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
|
1. |
Danija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, Lietuva, Suomija ir Švedija turėtų, aktyviai dalyvaujant maisto tvarkymo subjektams, vykdyti dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose, kaip antai kepenyse, stebėseną pagal šios rekomendacijos I priedą. |
|
2. |
Siekdamos užtikrinti, kad iš partijų imami mėginiai būtų reprezentatyvūs, valstybės narės ir maisto tvarkymo subjektai turėtų laikytis Komisijos reglamente (ES) Nr. 589/2014 (2) nustatytų mėginių ėmimo procedūrų. |
|
3. |
Dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos stebėsenos analizės metodas turi atitikti Reglamentu (ES) Nr. 589/2014 nustatytus kriterijus. |
|
4. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų reguliariai (kas šešis mėnesius) pateikiami EFSA jos duomenų pateikimo formatu, laikantis EFSA maisto ir pašarų standartinio mėginių aprašo (SMA) gairių (3) ir papildomų EFSA konkrečių ataskaitų teikimo reikalavimų.
Baltijos silkėms, lašišoms, upėtakiams (šlakiams) ir šprotams taikomi papildomi konkretūs ataskaitų teikimo reikalavimai (jei dar nėra aiškiai numatyti įprastoje pranešimo formoje):
|
|
5. |
Nuo 2009 m. paimtų mėginių turimi duomenys, kurie dar nebuvo perduoti į EFSA duomenų bazę, jei įmanoma, turėtų būti pateikti EFSA šios organizacijos duomenų pateikimo formatu. |
|
6. |
Dabar turimais duomenimis pagrįsta informacija apie dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentraciją tam tikrų rūšių tam tikro amžiaus, dydžio ir geografinio regiono (ICES zonos) žuvyse ir tai, ar jos atitinka Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatytus didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus, pateikta II priede. |
|
7. |
Siekiant užtikrinti, kad rinkai būtų teikiamos tik ES teisės aktus atitinkančios žuvys ir žuvininkystės produktai, Baltijos regiono žuvims rekomenduojama taikyti III priede nustatytas rizikos valdymo priemones. 1 punkte nurodytos valstybės narės gali imtis nacionalinių priemonių, kad įgyvendintų III priede nustatytas rizikos valdymo priemones. |
Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 2 d.
Komisijos vardu
Vytenis ANDRIUKAITIS
Komisijos narys
(1) 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).
(2) 2014 m. birželio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 589/2014, kuriuo nustatomi ėminių ėmimo ir analizės metodai, taikomi vykdant dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę, ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 252/2012 (OL L 164, 2014 6 3, p. 18).
(3) http://www.efsa.europa.eu/en/datex/datexsubmitdata.htm.
(4) 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005, dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).
I PRIEDAS
1.
Rekomenduojamas mažiausias 2016 m. paimtinų Baltijos silkių (Clupea harengus membras) mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti (pageidautina ICES 28–1, 28–2, 29, 30, 31 ir 32 zonose).|
|
DE |
DK |
EE |
FIN |
LT |
LV |
PL |
SE |
Iš viso |
|
Silkės |
7 |
5 |
7 |
20 |
4 |
4 |
9 |
14 |
70 |
2.
Rekomenduojamas mažiausias 2017 m. paimtinų atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti (pageidautina ICES 29, 30, 31 ir 32 zonose).|
|
DE |
DK |
EE |
FIN |
LT |
LV |
PL |
SE |
Iš viso |
|
Šprotai |
5 |
8 |
8 |
5 |
5 |
9 |
18 |
12 |
70 |
3.
Rekomenduojamas mažiausias 2018 m. paimtinų lašišų (Salmo salar) ir upėtakių (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss) mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti.|
|
DE |
DK |
EE |
FIN |
LT |
LV |
PL |
SE |
Iš viso |
|
Lašišos/upėtakiai |
5 |
12 |
5 |
15 |
5 |
5 |
11 |
12 |
70 |
4.
Rekomenduojamas mažiausias 2016–2018 m. kasmet paimtinų mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti.|
|
DE |
DK |
EE |
FIN |
LT |
LV |
PL |
SE |
Iš viso |
|
Kelių rūšių žuvys (*1) |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
80 |
(*1) Atlantinės menkės (Gadus morhua), jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa), europinės upinės nėgės (Lampetra fluviatilis), šalviai (Salvelinus sp.) paprastieji plakiai (Blicca bjoerkna), europiniai upiniai unguriai (Anguilla Anguilla), gėlųjų vandenų karšiai (Abramis brama), europinės upinės plekšnės (Platichthys flesus), ešeriai (Perca fluviatilis), europinės lydekos (Esox lucius), sterkai (Sander lucioperca), karpiai (Rutilus rutilus), seliavos (Coregonus Albula), vėjažuvės (Belone belone), europinės stintos (Osmerus eperlanus), paprastieji otai (Psetta maxima), paprastieji žiobriai (Vimba vimba), sykai (Coregonus sp.) ir paprastieji merlangai (Merlangius merlangus).
II PRIEDAS
Informacija apie dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentraciją tam tikrų rūšių tam tikro amžiaus, dydžio ir geografinio regiono (ICES zonos) žuvyse ir tai, ar jos atitinka Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatytus didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus
1. Žuvies dydis
Šiame priede nurodytas bet kokios žuvies dydis matuojamas kaip parodyta paveikslėlyje – nuo galvos pradžios iki uodegos peleko galo.
2. Mažiausias kai kurių rūšių žuvų dydis, nuo kurio žuvis galima žvejoti Baltijos jūros regione, nustatytas tvarumo sumetimais (Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005)
|
— |
Lašišos (Salmo salar) (visas Baltijos jūros regionas, išskyrus ICES 31 zoną): mažiausias dydis – 60 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama). |
|
— |
Lašišos (Salmo salar) (ICES 31) mažiausias dydis – 50 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama). |
|
— |
Šlakiai (Salmo trutta) (ICES 22, 23, 24 ir 25 zonos, ICES 29, 30, 31 ir 32 zonos): mažiausias dydis – 40 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama). |
|
— |
Šlakiai (Salmo trutta) (ICES 26, 27 ir 28 zonos): mažiausias dydis – 50 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama). |
3. Informacija apie dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentraciją tam tikrų rūšių tam tikro amžiaus, dydžio ir geografinio regiono (ICES zonos) žuvyse
3.1.
ICES 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 zonose: daroma prielaida, kad Baltijos silkės, nepriklausomai nuo jų dydžio, atitinka didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus.
ICES 28–1, 29, 30, 31 ir 32 zonose: daroma prielaida, kad ≤ 17 cm Baltijos silkės atitinka reikalavimus, o > 17 cm Baltijos silkės, įtariama, neatitinka reikalavimų.
ICES 28–2 zonoje: daroma prielaida, kad ≤ 21 cm Baltijos silkės atitinka reikalavimus, o > 21 cm Baltijos silkės, įtariama, neatitinka reikalavimų.
3.2.
Lašišos iš ICES 22 ir 23 zonų yra iš šiaurės Atlanto, o ne Baltijos jūros regiono, todėl joms išvados dėl dioksinų ir PCB koncentracijos ir bendros rizikos valdymo priemonės netaikomos.
Daroma prielaida, kad < 2 kg lašišos atitinka reikalavimus (bet jų neleidžiama žvejoti dėl tvarumo sumetimų, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005; mažiausias dydis – 60 cm, ICES 31 zonoje – 50 cm).
ICES 24, 25, 26 zonose:
|
— |
lašišos nuo 2 iki 5,5 kg: atitinka reikalavimus išdorojus (išdorojus dioksinų/dioksinų tipo PCB kiekis sumažėja apie 30 %; tokios informacijos turima tik apie ICES 24, 25, 26 zonas), |
|
— |
mažesnės (2–4 kg) neišdorotos lašišos: įtariama, kad neatitinka reikalavimų, nors dauguma lašišų atitinka, |
|
— |
didesnės (4–5,5 kg) lašišos: įtariama, kad dauguma lašišų neatitinka reikalavimų, |
|
— |
išdorotos < 5,5 kg lašišos: atitinka reikalavimus,; |
|
— |
< 7,9 kg lašišos, išdorotos ir pašalinta pilvine dalimi: atitinka reikalavimus. |
ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonose:
|
— |
> 2 kg lašišos (didesnės nei 60 cm): įtariama, kad neatitinka reikalavimų. |
3.3.
Daroma prielaida, kad < 2 kg upėtakiai (šlakiai) atitinka reikalavimus (bet jų neleidžiama žvejoti dėl tvarumo sumetimų, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005; mažiausias dydis ICES 22, 23, 24, 25, 29, 30, 31 ir 32 zonose – 40 cm, ICES 26, 27 ir 28 zonose – 50 cm).
ICES 22, 23, 24, 25, 26 zonose:
|
— |
upėtakiai (šlakiai) nuo 2 iki 4,5 kg: reikalavimus atitinka, kai išdorojami ir pašalinama pilvinė dalis, |
|
— |
mažesni upėtakiai (šlakiai) (2–4 kg): įtariama, kad neatitinka reikalavimų, nors dauguma upėtakių (šlakių) juos atitinka, |
|
— |
didesni upėtakiai (šlakiai): įtariama, kad dauguma upėtakių (šlakių) neatitinka reikalavimų. |
ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonose:
|
— |
įtariama, kad visi > 2 kg upėtakiai (šlakiai) (didesni nei 40/50 cm) neatitinka reikalavimų. |
3.4.
ICES 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 zonose: daroma prielaida, kad atitinka reikalavimus.
ICES 29, 30, 31 ir 32 zonose: daroma prielaida, kad jei šprotai mažesni nei 12,5 cm ir yra iki penkerių metų amžiaus, atitinka reikalavimus. Jei didesni nei 12,5 cm – įtariama, kad neatitinka reikalavimų.
3.5.
Įtariama, kad neatitinka reikalavimų.
3.6.
ICES 28 zonoje: įtariama, kad neatitinka reikalavimų.
ICES 32 zonoje: daroma prielaida, kad atitinka reikalavimus.
3.7.
Šalvių prekyba nevyksta; vietinei žūklei taikoma nukrypti leidžianti nuostata (Švedija/Suomija).
Daroma prielaida, kad kitų rūšių žuvys atitinka reikalavimus.
III PRIEDAS
Rizikos valdymo priemonės, kurių turi imtis kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti, kad ES rinkai būtų teikiamos tik Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatytus didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus atitinkančios Baltijos jūros regiono žuvys
1. Bendrosios rekomenduojamos rizikos valdymo priemonės
|
— |
Atsekamumas yra ypač svarbus. |
|
— |
Silkes, lašišas, šlakius ir šprotus, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, parduodant kitose ES valstybėse narėse ar teikiant šalies rinkai, pridedamuose dokumentuose turi būti nurodoma ICES zona, kurioje žuvis buvo sužvejota. Prireikus reikėtų aiškiai nurodyti, kad, laikantis ES teisės aktų, iš partijos paimta mėginių ir jie ištirti dėl dioksinų, bendro dioksinų kiekio, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB ir nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus. Tyrimo biuletenis gali būti pridedamas arba turi būti pateikiamas paprašius. |
|
— |
Jei tikslios informacijos apie > 17 cm silkių, lašišų, šlakių ir > 12,5 cm šprotų, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, parduodamų kitose ES valstybėse narėse ar teikiant šalies rinkai, sužvejojimo ICES zoną pateikti neįmanoma, iš tokių žuvų partijos visuomet turi būti imamas mėginys ir tiriamas dėl dioksinų, bendro dioksinų kiekio, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB, laikantis ES teisės aktų, ir turi būti nustatyta, kad jis atitinka ES teisės aktus dėl atitikties ES teisės aktams tikrinimo. Tai turi būti aiškiai nurodyta pridedamuose dokumentuose. Tyrimo biuletenis gali būti pridedamas arba turi būti pateikiamas paprašius. |
|
— |
Iškrovimo uosto institucija atsako už tai, kad būtų vykdoma kontrolė reikalavimų laikymuisi užtikrinti. |
|
— |
Turi būti galimybė pateikti dokumentus, kuriais pagrindžiami veiksmai, taikyti žuvims, kurių negalima teikti rinkai žmonėms vartoti. |
2. Konkrečios rekomenduojamos rizikos valdymo priemonės
2.1.
|
— |
Baltijos silkes iš ICES 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 zonų → galima teikti rinkai žmonėms vartoti. |
|
— |
Baltijos silkės iš ICES 28–1, 29, 30, 31, 32 zonų
|
|
— |
Baltijos silkės iš ICES 28–2 zonos
|
2.2.
|
— |
Lašišos iš ICES 24, 25 ir 26 zonų
|
|
— |
Lašišos iš ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonų
|
2.3.
|
— |
upėtakiai (šlakiai) iš ICES 22, 23, 24, 25 ir 26 zonų
|
|
— |
Upėtakiai (šlakiai) iš ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonų
|
2.4.
|
— |
Šprotus iš ICES 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 zonų galima teikti rinkai žmonėms vartoti. |
|
— |
Šprotai iš ICES 29, 30, 31 ir 32 zonų:
|
2.5.
Baltijos jūros regione sužvejotų menkių kepenys, įtariama, neatitinka reikalavimų, todėl prieš teikiant ES rinkai kiekviena partija turi būti ištirta ir turi būti įrodyta, kad ji atitinka reikalavimus.