22.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/54

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 904/2014 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui.

(2)

Procedūra inicijuota 2013 m. lapkričio 29 d., gavus bendrovės „Ajinomoto Foods Europe SAS“ (toliau – skundo pateikėjas), vienintelio Sąjungos mononatrio glutamato gamintojo, pagaminančio 100 % viso Sąjungoje pagaminamo mononatrio glutamato, 2013 m. spalio 16 d. pateiktą skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė preliminarias išvadas.

(6)

Vėliau Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis importuojamam Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(7)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Kadangi pastabų dėl nesusijusių importuotojų atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 7–19 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(9)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – Indonezijos kilmės mononatrio glutamatas (toliau – MSG), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2922 42 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). MSG yra maisto priedas, daugiausia naudojamas sriubų, sultinių, žuvies ir mėsos patiekalų bei paruoštų patiekalų skoniui sustiprinti ir prieskonių mišiniams. Pagamintas produktas – balti bekvapiai įvairių dydžių kristalai. MSG naudojamas ne tik maistui, bet ir chemijos pramonėje, pavyzdžiui, plovikliams gaminti. Mononatrio glutamatas pakuojamas įvairaus dydžio pakuotėse, nuo vartotojams skirtų 0,5 g svorio pakuočių iki 1 000 kg svorio maišų. Mažos pakuotės privatiems vartotojams yra parduodamos per platintojus, o didesnės, 20 kg arba daugiau pakuotės yra skirtos pramonės naudotojams. Be to, grynumas taip pat skiriasi. Tačiau mononatrio glutamato, supakuoto įvairaus dydžio pakuotėse, arba skirtingo grynumo mononatrio glutamato savybės nesiskiria.

(10)

Kadangi pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 21–25 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(11)

Kadangi pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 26–31 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(12)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys Indonezijos gamintojai dar kartą patvirtino savo teiginius, kad pardavimo kainos jų susijusioms bendrovėms atitiko rinkos sąlygas ir kad eksporto kainos nustatymas turėtų būti pagrįstas Indonezijos patronuojančiosios bendrovės pirmajam susijusiam pirkėjui taikyta pardavimo kaina, o ne nustatytąja eksporto kaina.

(13)

Norėdami pagrįsti šį teiginį, abu eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad nebuvo įrodymų dėl produktų kryžminio kompensavimo ar kitų sąnaudų, patirtų tarp Indonezijos patronuojančiosios bendrovės ir jos susijusių bendrovių. Todėl laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados neturėjo būti grindžiamos šiais elementais.

(14)

Be to, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo susijusi bendrovė Sąjungoje buvo ne importuotoja, o tarpininkė, kuri produktą perparduodavo Sąjungoje dar iki muitinio įforminimo. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad tuo remiantis laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados, t. y. kad susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kaina nebuvo tokio lygio, kad susiję importuotojai galėtų gauti pagrįstą pelną Sąjungoje, nebegaliotų.

(15)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad vien tai, kad eksportuotojas ir importuotojas yra susiję, yra pakankama priežastis Komisijai faktines eksporto kainas laikyti nepatikimomis, nes tai, kad eksportuotojas ir importuotojas yra susiję, yra viena iš daugybės priežasčių, dėl kurių faktinės eksporto kainos gali būti laikomos nepatikimomis. Dėl tiekėjo ir importuotojo sąsajos, tiekėjo jo susijusiai bendrovei Sąjungoje taikomos kainos yra tokios sandorių kainos, kurios nėra pagrįstos derybų įprastomis rinkos sąlygomis rezultatais – jos nėra tokios, kokios paprastai taikomos tada, kai bendrovės nėra susijusios. Be to, akivaizdu, kad dėl susijusios bendrovės veiklos sąnaudų ir jos pelno dydžio gali gerokai sumažėti eksportuojančio gamintojo gaunama suma, nes tas sąnaudas paprastai patiria importuotojas.

(16)

Be to, šiuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad atitinkamų susijusių bendrovių Sąjungoje gauto pelno dydis nebuvo pagrįsto lygio. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo galima naudoti nesusijusio bendradarbiaujančiojo importuotojo pelno dydžio, nes tai konfidenciali informacija ir dėl šios priežasties konkurentams ji negalėjo būti atskleista. Todėl kaip lyginamasis standartas buvo panaudotas pelno dydis, naudotas vykdant ankstesnį tyrimą dėl kito cheminio produkto, gaminamo panašios pramonės ir importuojamo į Sąjungą panašiomis aplinkybėmis kaip ir šiuo atveju (3). Šis pelno dydis yra objektyviausias turimas pagrindas, norint tinkamai įvertinti eksporto kainą rinkos sąlygomis. Šis pagrįstas pelno dydis siekė 5 % Sandorių kainos nebuvo galima laikyti patikima, nes susijusių bendrovių Sąjungoje gautas pelnas yra gerokai mažesnis už šį dydį, be to, toks pelnas nėra pagrįsto lygio.

(17)

Be to, nėra būtina turėti teigiamų įrodymų, kad tarp susijusių bendrovių faktiškai vyko kryžminis kompensavimas arba kad importuotojo paprastai patiriamas sąnaudas apmokėjo kuri nors šalis. Kaip nurodyta, šias sąnaudas visada patiria susijusi bendrovė, kai tik tokia bendrovė vykdo pardavimo ir importo veiklą. Dėl susijusių bendrovių sąsajos neįmanoma atmesti galimybės, kad kryžminis kompensavimas galėjo būti vykdomas kitų produktų atžvilgių ar patirta tokių sąnaudų, todėl sandorių kainos nėra patikimos.

(18)

Taip pat nėra svarbu, ar susijusi bendrovė Sąjungoje atlieka visas importuotojo funkcijas, ar iš tiesų kitas funkcijas. Svarbiausia yra tai, ar eksporto kaina Bendrijos pasienyje yra patikima. Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad dėl kainų, taikomų tarp susijusių bendrovių, lygio susijusios bendrovės Sąjungoje negalėjo gauti pagrįsto dydžio pelno. Nė vienas eksportuotojas nepateikė jokių įrodymų, kodėl šis pelno dydis būtų netinkamas, todėl teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti laikomi nepagrįstais. Argumentas, kad viena iš šių susijusių bendrovių nevykdė importuotojo į Sąjungą funkcijos, buvo nepagrįstas, nes, kaip nurodyta pirmiau, nėra svarbu, kokias konkrečias funkcijas bendrovė vykdė Sąjungoje. Be to, tai, kad bendrovė vykdė tik kai kurias importuotojo funkcijas, neišvengiamai atspindi susijusių bendrovių pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) sąnaudos, tačiau to visai neatspindi naudojamas pelno dydis. Taip pat reikėtų pažymėti, jog tai, kad susijusi bendrovė prieš importuodama vykdo tam tikrą veiklą, nereiškia, kad eksporto kainos negalima nustatyti remiantis perpardavimo kaina pirmam nepriklausomam pirkėjui, atlikus būtiną koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo du bendradarbiaujantys eksportuojantys Indonezijos gamintojai pakartojo savo teiginius dėl eksporto kainos nustatymo. Vienas eksportuojantis gamintojas užginčijo 15 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, kad paties eksportuotojo ir importuotojo sąsajos fakto pakanka Komisijai esamas eksporto kainas laikyti nepatikimomis, ir nurodė, kad tai prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 daliai. Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas teigė, kad 17 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai, kad tam tikros susijusios bendrovės patirtos sąnaudos, kai tokia bendrovė vykdo pardavimo ir importo funkcijas, nebuvo pagrįsti nagrinėjamojo atvejo faktais. Galiausiai šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad susijusios bendrovės kainų ir kainų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje lygis buvo panašus.

(20)

Kitas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginį, kad nustatant eksporto kainą reikėtų atsižvelgti į jo eksporto kainą pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos pasienyje; jis pabrėžė, kad susijusi bendrovė veikė tik kaip tarpininkė ir, be kita ko, muitinį įforminimą atliko nesusiję Sąjungos pirkėjai.

(21)

Atsakydama į šiuos teiginius Komisija pažymėjo, kad remiantis šios bylos faktais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į eksportuotojų ir susijusių šalių sąsają. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu atitinkamos susijusios šalys Sąjungoje pagrįsto dydžio pelno negavo. Šiuo atžvilgiu susijusios bendrovės Sąjungoje funkcija neturi reikšmės nustatant, ar šiuo atveju eksporto kainos turėtų būti nustatomos. Be to, kaip išdėstyta,18 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad susijusios bendrovės vykdo tik tam tikras funkcijas, nekliudo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, tačiau šį faktą rodo mažesnės PBA sąnaudos, išskaičiuotinos nuo kainos, kuria nagrinėjamasis produktas pirmą kartą perparduodamas nepriklausomam pirkėjui. Galiausiai taip pat pažymima, kad eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių faktinių įrodymų, kurie šias išvadas galėtų paneigti. Kalbant apie teiginį dėl panašaus susijusios bendrovės kainų ir nepriklausomų pirkėjų Sąjungoje kainų lygio, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis teiginys buvo aptartas laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nors kainų lygis buvo panašus į kainų nepriklausomiems pirkėjams lygį, susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kainos nebuvo tokio lygio, kad susiję importuotojai galėtų gauti pagrįstą pelną Sąjungoje. Todėl šie argumentai turėtų būti atmesti.

(22)

Dėl šių priežasčių argumentai dėl nustatytų eksporto kainų panaudojimo atliekant šį tyrimą turėtų būti atmesti;

(23)

Tie patys du eksportuojantys gamintojai teigė, kad jei eksporto kainos būtų nustatomos neatsižvelgiant į 12–14 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, 5 % pagrįstas pelno dydis, naudotas eksporto kainai nustatyti, buvo pernelyg didelis, o vietoj jo turėtų būti naudojamas faktinis jų susijusių bendrovių pelno dydis, nes susijusių šalių kainos buvo tokio paties lygio kaip ir kainos nepriklausomiems pirkėjams.

(24)

Atsižvelgiant į 15–18 konstatuojamosiose dalyse pateiktus svarstymus dėl susijusių bendrovių Sąjungoje sandorių kainų ir pelno dydžio, šis argumentas turėtų būti atmestas. Bet kuriuo atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį patirtų sąnaudų koregavimas buvo pagrįstas pačių atitinkamų bendrovių PBA sąnaudomis ir todėl jos atspindėjo šių bendrovių veiklą nepriklausomai nuo jų funkcijų. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(25)

Vienas iš pirmiau nurodytų eksportuojančių gamintojų teigė, kad dėl konkrečių sandorių su bendrove, nesusijusia su eksportuojančiu gamintoju, eksporto kaina turėjo būti pagrįsta faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį. Tačiau Komisija nustatė, kad tas pardavimas nebuvo pardavimas eksportui į Sąjungą. Atsižvelgiant į tai, nustatant eksporto kainą į atitinkamus sandorius nebuvo atsižvelgta. Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas tai užginčijo, motyvuodamas, kad Komisija turėjo atsižvelgti į visą eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungoje. Tačiau nustatant eksporto kainą buvo atsižvelgta į visą pardavimą atitinkamam nepriklausomam pirkėjui. Į visus tolesnius šio nepriklausomo pirkėjo sandorius neatsižvelgiama, nes, pirma, tai nėra pardavimas eksportui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalį, antra, kyla šio pardavimo dvigubos apskaitos rizika. Atsižvelgiant į tai, eksportuojančio gamintojo teiginys atmestas.

(26)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 32–38 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nesutiko, kad sąnaudos, patirtos pervežant prekes iš gamyklos į sandėlį, būtų laikomos vidaus logistikos sąnaudomis, kurios, kaip tokios, neturi įtakos kainos palyginamumui.

(28)

Vienas iš eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje turėjo kelis paskirstymo sandėlius, iš kurių MSG buvo gabenamas galutiniams pirkėjams. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad vežimo iš gamyklos į sandėlius sąnaudos turėtų būti laikomos vidaus frachto sąnaudomis ir jas reikėtų išskaičiuoti nuo normaliosios vertės, nes vykdant pardavimą eksportui tokių sąnaudų nepatirta. Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad kai kuriais atvejais prekių vežimo į sandėlį sąnaudos galėjo būti siejamos su konkrečia sąskaita faktūra, todėl buvo tiesioginės pardavimo sąnaudos, o šios sąnaudos yra įtrauktos į pardavimo kainą pirkėjams ir turi įtakos kainos palyginamumui. Todėl jas reikėtų išskaičiuoti nuo normaliosios vertės.

(29)

Sandėliai laikomi eksportuojančio gamintojų patalpų dalimi ir tik tada, kai produktai atvežami į sandėlį, jie laikomi paruoštais parduoti. Atstumas tarp sandėlio ir gamyklos nėra svarbus, taip pat nesvarbu, ar vežimas iš gamyklos į sandėlį gali būti siejamas su konkrečiu pardavimo vidaus rinkoje sandoriu, nes šios sąnaudos paprastai patiriamos iki pardavimo ir todėl nėra tiesioginės pardavimo sąnaudos, kurios turėtų įtakos kainos palyginamumui. Todėl remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktu, atitinkami teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti atmesti.

(30)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuris MSG eksportavo per susijusią bendrovę, įsteigtą ne Sąjungoje, pareiškė, kad jos eksportas neturėtų būti koreguojamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, nes susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, neveikė kaip tarpininkas ir nedirbo kaip už komisinius veikiantis tarpininkas. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad nurodytos susijusios bendrovės antkainis, kuriuo remiantis atliktas koregavimas, neturi įtakos kainos palyginamumui, nes nustatydama eksporto kainą Komisija jau išskaičiavo pagrįstą pelno dydį pagal susijusios bendrovės Sąjungoje lygį, kuris apimtų visus pelno dydžius, susijusius su visais bendrovių tarpusavio sandoriais. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad iš nustatytos eksporto kainos reikėtų išskaičiuoti tik susijusios bendrovės, įsteigtos ne Sąjungoje, PBA sąnaudas.

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, už kiekvieną pardavimą eksportui į Sąjungą pasilikdavo antkainį. Antkainis turėjo įtakos kainos palyginimui, nes jis buvo pasiliekamas tik nuo pardavimo eksportui, bet ne nuo pardavimo vidaus rinkoje. Nebuvo galima sutikti su teiginiu, kad į susijusios bendrovės pelno dydį jau atsižvelgta nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Taip yra dėl to, kad koregavimo operacijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 10 dalį yra skirtingos paskirties, jos nesutampa ir joms taikomos skirtingos materialinės teisės normos. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi siekiama nustatyti patikimą eksporto kainą, o pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi siekiama užtikrinti eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumą. Tinkamai nustačius eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ar 9 dalis, visas tolesnis koregavimas pagal jo 2 straipsnio 10 dalį nebėra susijęs su eksporto kaina ir jokiu būdu neturėtų turėti įtakos nustatant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Todėl bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas netinkamai suprato koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto paskirtį – juo siekiama ne nustatyti eksporto kainą, o padaryti, kad kaina būtų palyginama su normaliąja verte. Todėl pagrįstas pelno dydis, atskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, neapima galimo antkainio, gauto naudojant tą patį pardavimo kanalą. Kalbant apie koreguotiną sumą, atliktas koregavimas atspindi faktiškai tarp susijusių bendrovių nuskaičiuotą antkainį ir todėl turi faktinės įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Tad nėra priežasties jį pakeisti kita teorine suma. Galiausiai Komisija turi teisę atsižvelgti į faktą, kad susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, gauna mokėjimus (antkainio, kurį susijusi bendrovė nuskaičiuoja nuo pardavimo, už kurį išrašo sąskaitas pirkėjams Sąjungoje, forma). Tam, kad susijusi bendrovė būtų laikoma firma, kuriai nuo šių mokėjimų taikomas pelno mokestis ne Sąjungos šalyje (kurioje taikomas gerokai mažesnis pelno mokesčio tarifas nei Indonezijoje), ji turi ten vykdyti realią ekonominę veiklą. Eksportuojantis Indonezijos gamintojas negali vienu metu siekti užsitikrinti palankias mokestines sąlygas, kurias gauna dėl to, kad susijusi bendrovė įsteigta ne Sąjungoje ir vykdo ekonominę veiklą toje jurisdikcijoje, ir kartu vykstant antidempingo tyrimui teigti, kad susijusi bendrovė nevykdo jokios ekonominės veiklos. Todėl šie teiginiai turėtų būti atmesti.

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginius dėl jo susijusios bendrovės antkainio koregavimo ir paprieštaravo tam, kad atliekant antidempingo tyrimą būtų svarstomi su mokesčiais susiję klausimai. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad nors jis neneigia, kad jo susijusi bendrovė vykdė komercinę veiklą nagrinėjamojoje trečiojoje šalyje, veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu, buvo ribota. Be to, buvo pakartota, kad susijusios bendrovės veikla akivaizdžiai skyrėsi nuo tarpininko veiklos ir ji iš eksportuojančio gamintojo jokių komisinių nuo pardavimo Sąjungoje negavo. Galiausiai eksportuojantis gamintojas dar kartą pažymėjo, kad nustatydama eksporto kainą Komisija jau išskaičiavo pagrįstą pelno dydį pagal susijusios bendrovės Sąjungoje lygį, kuris neapima visų pelno dydžių, susijusių su visais bendrovių tarpusavio sandoriais. Šiuo klausimu eksportuojantis gamintojas teigė, kad paskesnio pardavimo tarp susijusių bendrovių atveju, iš tiesų Komisija paprastai išskaičiuoja tik susijusios bendrovės, parduodančios produktą tiesiogiai nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, pelno dydį, bet ne kitų tą patį pardavimo kanalą naudojančių susijusių bendrovių pelno dydį.

(33)

Pažymima, kad šiuo atveju tai, kad yra atskiras apmokestinamasis subjektas, gali reikšti, kad susijusi šalis, įsteigta ne Sąjungoje, vykdo plataus masto ekonominę veiklą, nes tokią veiklą ji turi vykdyti pagal šalies mokesčių teisės nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju ir kaip išdėstyta 31 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į faktą, kad atitinkamas eksportuojantis gamintojas turi susijusią šalį ne Sąjungoje, kuri vykdo plataus masto ekonominę veiklą, ir į tai, kad susijusi bendrovė, įsteigta ne Sąjungoje, išskaičiavo antkainį už visus nagrinėjamojo produkto pardavimo sandorius tarp susijusių šalių, o tai turi įtakos MSG eksporto į Sąjungą kainų palyginamumui. Be to, kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, į sumą, kuria remiantis buvo atliekamas koregavimas, buvo įtrauktas faktinis patikrintas antkainis, mokamas sandorių tarp susijusių bendrovių atveju, ir todėl ji taip pat tiksliai atspindi susijusios bendrovės veiklą. Todėl šie argumentai turėtų būti atmesti.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo tas pats eksportuojantis gamintojas paprieštaravo dėl komisinių, mokamų nuo eksporto kainos, koregavimo, ir teigė, kad tai ne tiesioginės pardavimo sąnaudos, o suma, mokama kas mėnesį, todėl ji nėra susijusi su konkrečiais pardavimo sandoriais ir neturi įtakos kainų palyginamumui. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad mokėti komisiniai turėjo įtakos tik susijusioms bendrovėms, todėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas neturėtų būti taikomas. Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad jei būtų vadovaujamasi prielaida, kad jis kartu su savo susijusia bendrove buvo laikomas vienu ekonominės veiklos vykdytoju, tai bet koks pinigų judėjimas šio ekonominės veiklos vykdytojo viduje nebūtų laikomas šio ekonominės veiklos vykdytojo sąnaudomis ar pajamomis.

(35)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad remiantis eksportuojančio gamintojo ir jo susijusios bendrovės „susitarimu dėl komisinių“, komisiniai tapo mokėtini, kai eksportuojantis Indonezijos gamintojas produktą tiesiogiai pardavė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje (vietoj to, kad tai darytų tarpininkaujant savo susijusiai bendrovei). Išmokėti komisiniai buvo tiesiogiai susieti su grynąja pardavimo verte. Todėl tiesioginis pardavimo ir išmokėtų komisinių ryšys turėjo įtakos kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(36)

Galiausiai prielaida, kad susijusios bendrovės buvo laikomos vienu ekonominės veiklos vykdytoju, yra netiksli. Atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas pats turėjo visapusiškai veikiantį eksporto padalinį ir eksportuojančio gamintojo ir su juo susijusio importuotojo eksporto veikla nesidubliavo. Todėl susijusios bendrovės negalima laikyti vidaus pardavimo departamentu, ir šie argumentai turėtų būti atmesti.

(37)

Kita vertus, eksportuojantis gamintojas teigė, kad jei eksporto kainos būtų pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, išmokėtų komisinių nereikėtų įskaičiuoti į susijusios bendrovės PBA sąnaudas, kurios buvo išskaičiuotos nuo perpardavimo kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį norint nustatyti patikimą eksporto kainą, norint nustatyti patikimą kainą, iš perpardavimo kainos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje turėtų būti išskaičiuotos visos sąnaudos patirtos nuo importo iki perpardavimo; nėra jokio teisinio pagrindo tokias sąnaudas kompensuoti bet kokiomis pajamomis, kaip reikalauja eksportuojantis gamintojas. Be to, susijusios bendrovės Sąjungoje PBA sąnaudos ir pajamos iš komisinių buvo susijusios su skirtingais pardavimo kanalais (t. y. PBA sąnaudos patirtos per susijusį pirkėją, o pajamos iš komisinių gautos parduodant produktą nesusijusiems pirkėjams). Galiausiai antkainių koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir eksporto kainos nustatymas pagal to paties 2 straipsnio 8 ar 9 dalį yra skirtingos paskirties ir reiškia du skirtingus dempingo analizės etapus.

(38)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo teiginius dėl 35 konstatuojamojoje dalyje aprašytų komisinių ir teigė, kad būtų nenuoseklu susijusių šalių tarpusavio sandorių kainas laikyti nepatikimomis ir kartu eksporto kainą koreguoti atsižvelgiant į susijusių šalių sudarytus susitarimus dėl komisinių. Eksportuojantis gamintojas taip pat nesutiko su 35 konstatuojamojoje dalyje išdėstytomis išvadomis, kad sumokėti komisiniai tiesiogiai susiję su grynąja pardavimo verte ir todėl esama tiesioginio pardavimo ir išmokėtų komisinių ryšio, o tai savo ruožtu turi įtakos kainos palyginamumui, nes komisiniai buvo mokami kartą per mėnesį, o išsamesnės informacijos apie komisinių apskaičiavimą šalys neatskleidė.

(39)

Eksportuojantis gamintojas savo teiginių nepagrindė ir savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokios papildomos faktinės informacijos, dėl kurios būtų atšauktos pirmiau nurodytos išvados. Todėl 35–37 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(40)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad reikėtų atlikti reklamos ir skatinimo sąnaudų normaliosios vertės koregavimą. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad šios sąnaudos nepatiriamos vykdant pardavimą eksportui į Sąjungą, tačiau jos daro tiesioginę įtaką pardavimo vidaus rinkoje kainai. Siekdamas pagrįsti šį argumentą eksportuojantis gamintojas teigė, kad bent tam tikrais atvejais šias sąnaudas galima atsekti iki konkrečių pardavimo vidaus rinkoje sandorių. Galiausiai šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad reklamos ir skatinimo sąnaudos atspindėjo, viena vertus, skirtingus prekybos vidaus rinkoje lygmenis (kur MSG buvo tiesiogiai parduodamas mažmenininkams), kita vertus, pardavimą Sąjungai (kai parduodama prekiautojams ir platintojams).

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad reklamos ir skatinimo sąnaudos daugiausiai buvo susijusios su klientų sąskaitomis, o ne su konkrečiais pardavimo sandoriais. Skatinimo ir reklamos sąnaudos patiriamos nepriklausomai nuo to, ar produktas galiausiai parduodamas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad sąnaudos, kurios, kaip teigta, buvo susijusios su konkrečiu pardavimo sandoriu, nebuvo įtrauktos į kainą. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad reklamos ir skatinimo sąnaudos kainoms ir kainų palyginamumui įtakos neturi, ir šis teiginys turėtų būti atmestas.

(42)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad MSG stambiais kristalais (granulių dydis) būdingos skirtingos fizinės savybės, šis MSG, palyginti su į Sąjungą eksportuojamu MSG, buvo parduodamas skirtingu prekybos lygmeniu. Todėl eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustatant normaliąją vertę atsižvelgti į MSG stambiais kristalais nederėtų.

(43)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad esama kelių dydžių MSG granulių: milteliai, smulkūs, maži, standartiniai ir dideli. Produkto apibrėžtoji sritis apima visų dydžių darinius, nes jiems būdingos tos pačios pagrindinės savybės, jų galutinė naudojimo paskirtis yra vienoda ir juos galima keisti vienus kitais. Todėl nustatant normaliąją vertę turėtų būti įtraukti visi produkto tipai. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad skirtingas granulių dydis nelemia skirtingų sąnaudų.

(44)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad pirkėjai vidaus rinkoje, kurie pirko stambių kristalų MSG, taip pat pirko ir kitų dydžių kristalų MSG. Nebuvo įrodymų, kad kainų skirtumas stambių kristalų MSG atveju būtų buvęs susijęs su MSG fizinėmis savybėmis ar su tam tikru prekybos lygmeniu, nes šį kainos skirtumą buvo galima sieti su kitais aspektais, pavyzdžiui, su pirkėjais ir įsigytu kiekiu. Be to, eksportuojantis gamintojas nenurodė skaitinių tariamo fizinių savybių skirtumo verčių. Todėl šiuo klausimu pateikti argumentai turėtų būti atmesti.

(45)

Kadangi kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 39–46 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(46)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 47–48 konstatuojamosiose dalyse nurodyta dempingo skirtumų skaičiavimo metodika patvirtinta.

(47)

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip išdėstyta 25 konstatuojamojoje dalyje, nustatant vieno eksportuojančio gamintojo eksporto kainą neatsižvelgta į tam tikrus sandorius ir negavus kitų pastabų, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(48)

Suinteresuotosios šalys dar kartą pakartojo, kad Komisija neturėtų į Sąjungos pramonės apibrėžtį įtraukti bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo, kadangi su juo susijęs eksportuojantis Indonezijos gamintojas nebendradarbiauja. Buvo teigiama, kad šis santykis gali iškreipti žalos vaizdą.

(49)

Susijusios šalys šiuo klausimu nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų. Konkrečiai, jos nepagrindė teiginio, kokiu mastu būtų galėjęs būti iškreiptas žalos vaizdas. Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju nėra reikalo neįtraukti bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo į Sąjungos pramonės apibrėžtį, nepaisant jo ryšių su nebendradarbiaujančiu eksportuojančiu Indonezijos gamintoju, nes šis vienintelis Sąjungos gamintojas visapusiškai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu ir buvo nuodugniai patikrintas. Tai, kad eksportuojantis Indonezijos gamintojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo, neturėjo jokios įtakos tyrimui. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(50)

Po faktų atskleidimo susijusios šalys pakartojo argumentą, kad bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas neturėtų būti įtrauktas į Sąjungos pramonės apibrėžtį, nes jis buvo susijęs su nebendradarbiaujančiu eksportuojančiu Indonezijos gamintoju. Šios šalys teigė, kad tai, jog susijęs eksportuojantis Indonezijos gamintojas nebendradarbiavo, galėjo turėti įtakos Sąjungos patirtos žalos vaizdui. Jos iš esmės teigė, jog dėl tokios padėties dėl MSG kainos būtų deramasi pasauliniu mastu, o dėl esamų sąsajų esama pavojaus, kad bus taikomas kryžminis kompensavimas, kurio esmė – sumažinti kainas pirkėjams Sąjungos rinkoje ir taikyti didesnes kainas trečiosios šalies rinkoje. Dėl to, kad atliekant tyrimą eksportuojantis Indonezijos gamintojas nebendradarbiavo, Komisija galėjo netekti galimybės patikrinti. ar būta kryžminio kompensavimo atvejų.

(51)

Susijusios šalys tik iškėlė klausimą, tačiau nepateikė jokių faktinių įrodymų. Bet kuriuo atveju, kalbant apie Sąjungos gamintojo taikomas kainas pirkėjams Sąjungos rinkoje, kurios buvo patikrintos atliekant tyrimą, nenustatyta jokių požymių, kad šios kainos būtų mažesnės dėl kryžminio kompensavimo. Priešingai, kaip nurodyta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Indonezijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %, o tai darė kainų spaudimą Sąjungos rinkoje, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo pakelti savo kainų ir kompensuoti padidėjusių sąnaudų Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti kainas. Dėl šios priežasties argumentas atmestas.

(52)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 50–51 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(53)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos suvartojimo raidos aprašymas, pateiktas laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje, buvo neišsamus. Konkrečiai ši šalis tvirtina, kad suvartojimo mažėjimą nuo 2010–2011 finansinių metų iki 2011–2012 finansinių metų lėmė tai, kad importuojamą produktą iš Vietnamo pakeitė importuojamas mažesne kaina produktas iš Indonezijos, todėl Sąjungos pirkėjai, nesitikėdami, kad kainos padidės, pardavė susikaupusias atsargas, dėl to sumažėjo bendra pardavimo Sąjungoje apimtis.

(54)

Suinteresuotosios susijusios šalies aprašytos aplinkybės neprieštaravo laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje išdėstytoms išvadoms, kad suvartojimo sumažėjimas nuo 2010–2011 iki 2011–2012 finansinių metų labiausiai priklausė nuo sumažėjusio Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje. Konkrečiai nuo 2011–2011 iki 2011–2012 finansinių metų ir Sąjungos pramonės pardavimas, ir importas iš trečiųjų šalių sumažėjo. Tačiau nors visas importas sumažėjo 2 % (žr. laikinojo reglamento 107 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 16 % (laikinojo reglamento 72 konstatuojamoji dalis). Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas sutapo su Sąjungos pramonės gamybos apimties sumažėjimu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje.

(55)

Tačiau, kaip nurodyta laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, priešingai nei teigė suinteresuotoji susijusi šalis, importo iš Vietnamo apimtis nuo 2010–2011 iki 2011–2012 finansinių metų padidėjo, o importas iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Brazilijos, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 60 % Todėl prielaida, kad importuojamą produktą iš Vietnamo pakeitė importuojamas produktas iš Indonezijos, faktais nebuvo patvirtinta.

(56)

Be to, susijusi šalis nepagrindė teiginio, kad naudotojai prieš nagrinėjamą laikotarpį turėjo sukaupę atsargų ir kad padidėjus importui iš Indonezijos jie jas pardavė didesniais kiekiais. Šie teiginiai atliekant tyrimą taip pat nebuvo patvirtinti. Todėl suinteresuotosios šalies teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti atmesti.

(57)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 52–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(58)

Kadangi pastabų dėl nagrinėjamosios šalies importo negauta, laikinojo reglamento 56–66 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(59)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nors gamybos apimtis ir pajėgumų panaudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, tai lėmė tik didelis padidėjimas ankstesniu laikotarpiu. Ši šalis teigė, kad dėl šios priežasties sumažėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį nereikia vertinti kaip neigiamos raidos ir jis nerodo žalos. Tačiau vertinant žalos rodiklių raidą paprastai atsižvelgiama tik į tendencijas, nustatytas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju nebuvo jokios pagrįstos priežasties nukrypti nuo šios praktikos ir vertinti žalos rodiklių raidą ilgesniu laikotarpiu. Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(60)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad galimas šalutinių produktų įtraukimas galėjo gerokai padidinti Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, o tai taip pat galėjo turėti įtakos pelningumui. Šis teiginys buvo netikslus. Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, įskaitant šalutinius produktus, buvo patikrintos, ir buvo pakankamai gerai nustatytas sąnaudų išsamumas ir tikslumas. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(61)

Kadangi kitų pastabų dėl žalos rodiklių raidos negauta, laikinojo reglamento 67–93 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(62)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad neigiamą tendenciją rodė ne visi žalos rodikliai, o tai, kad neigiamą tendenciją rodo tik keli žalos rodikliai, nepakanka išvadai, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos, padaryti.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį tam, kad būtų galima padaryti išvadą apie patirtą žalą, ne visi žalos rodikliai privalo rodyti neigiamą tendenciją. Be to, šis teiginys buvo netikslus, nes atlikus tyrimą nustatyta, kad beveik visi žalos rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu rodė neigiamas tendencijas. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(64)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir negavus kitų pastabų, laikinojo reglamento 94–96 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, patvirtinamos.

(65)

Viena šalis teigė, kad atsižvelgiant į laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, t. y. kad tiriamuoju laikotarpiu vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas dėl Indonezijos importo buvo 0–5 %, tad šis importas negalėjo padaryti žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė, nes jis negalėjo padaryti jokio spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje.

(66)

Atlikus tyrimą nustatyti faktai šio teiginio nepatvirtino. Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 99 ir 100 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas dempingo kaina iš Indonezijos gerokai padidėjo, tiek absoliučiais skaičiais, tiek rinkos dalimi. Šis padidėjimas sutapo su Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimu. Dėl importo tokiais dideliais kiekiais Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas, kad galėtų jas priderinti prie Indonezijos importo kainų lygio. Dėl to nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas iš tiesų buvo mažas. Tačiau tuo pačiu metu Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios kompensuotų padidėjusias sąnaudas, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu jos pelningumas gerokai sumažėjo. Tai patvirtina žalos skirtumų dydis, kuris, kaip nurodyta tolesnėje 125 konstatuojamojoje dalyje, siekė 24,9–47,0 % Todėl šis argumentas turėtų būti atmestas.

(67)

Kadangi kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 98–101 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(68)

Dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad priešingai laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms, Kinijos importas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kainoms ir todėl prisidėjo prie materialinės žalos.

(69)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo apimtis absoliučiais skaičiais išliko nedidelis. Be to, atsižvelgiant į antidempingo muitus, importo kainų lygis buvo didesnis už Sąjungos pramonės pardavimo kainų lygį ir taip pat didesnis už Indonezijos importo kainų lygį. Atsižvelgus į Kinijos importo apimtį ir importo kainų lygį, teiginys, kad Kinijos importas prisidėjo prie Sąjungos patirtos materialinės žalos, buvo atmestas.

(70)

Todėl laikinojo reglamento 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(71)

Kadangi pastabų dėl importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio negauta, laikinojo reglamento 104–108 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(72)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo sumažėjimas sutapo su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu, todėl jis buvo pagrindinė Sąjungos patirtos materialinės žalos priežastis.

(73)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas sumažėjo tik 2 %, o Sąjungos pramonės pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 17 % Todėl suvartojimo sumažėjimu neįmanoma paaiškinti gerokai didesnio pardavimo apimties sumažėjimo. Be to, nors suvartojimas sumažėjo, importas iš Indonezijos vis tiek padidėjo. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(74)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(75)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų poveikio negauta, laikinojo reglamento 110–112 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(76)

Po pirminio faktų atskleidimo dvi šalys pakartojo teiginį, kad Sąjungos pramonės patirtą žalą lėmė tariamas neefektyvumas, būdingas Sąjungos pramonės gamybos procesui, įskaitant neefektyvų Sąjungos pramonės išteklių naudojimą.

(77)

Šios šalys nenurodė konkretaus tariamo neefektyvumo pobūdžio. Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nenustatyta jokių galimo Sąjungos pramonės veiklos neefektyvumo veiksnių, ir teiginiai šiuo klausimu atmesti.

(78)

Po faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginius dėl Sąjungos pramonės veiklos neefektyvumo. Šiuo atžvilgiu susijusi šalis teigė, kad nebuvo ištirtas planinis gamybos sustabdymas, susijungimas su jos buvusia susijusia bendrove, darbo sąnaudų padidėjimas ir būsimos didelės investicijos bei jų poveikis Sąjungos pramonės padėčiai

(79)

Priešingai nei teigta, pirmiau nurodytus faktus Komisija tyrė, ir tai yra išdėstyta 94–96 konstatuojamosiose dalyse („Planinis gamybos sustabdymas dėl techninės priežiūros“), 89 ir 90 konstatuojamosiose dalyse („Susijungimas su buvusia susijusia bendrove“), 91 konstatuojamojoje dalyje („Darbo sąnaudos“) ir 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse („Investicijos“), tačiau nebuvo nustatyta jokio galimo Sąjungos pramonės veiklos neefektyvumo veiksnių. Todėl šis teiginys atmestas.

(80)

Kadangi kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(81)

Kadangi pastabų dėl finansų krizės poveikio negauta, laikinojo reglamento laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

(82)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žalą lėmė aukštas Sąjungos pramonės investicijų lygis. Ši šalis tvirtino, kad reikšmės neturėtų turėti tai, ar investicijos buvo būtinos, nes turėtų būti analizuojamas tik jų poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, ypač jų poveikis Sąjungos pramonės pelningumui.

(83)

Ši šalis nepaaiškino, kokiu mastu Sąjungos pramonės investicijos galėjo turėti įtakos jos pelningumui. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padarytos investicijos buvo paremtos pagrįstais verslo sprendimais ir negalėjo būti vertinamos kaip perdėtos. Be to, investicijų sąnaudos ilgainiui nuvertėja ir savaime neturi jokio reikšmingo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui. Todėl suinteresuotosios šalies teiginiai šiuo atžvilgiu atmesti.

(84)

Po faktų atskleidimo ši suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginius, kad žalą lėmė norminiai saugos reikalavimai ir plataus masto Sąjungos pramonės investicijos tiems reikalavimams patenkinti. Ji taip pat pakartojo, kad būtų neadekvatu šiuos sprendimus laikyti pagrįstais verslo sprendimais ir kad atliekant analizę būtų reikėję atsižvelgti vien į poveikį pelningumui. Galiausiai buvo teigiama, jog tai, kad investicinės sąnaudos ilgainiui nuvertėjo, neturėjo reikšmės.

(85)

Priešingai nei teigta, atliekant vertinimą į įgyvendintų investicijų poveikį Sąjungos pramonės pelningumui buvo atsižvelgta. Investicinių sąnaudų nuvertėjimas yra sąnaudų veiksnys, kuris yra reikšmingas nustatant pelningumą, todėl į jį reikia atsižvelgti. Todėl šis argumentas atmestas.

(86)

Kadangi kitų pastabų dėl investicijų ir ES norminių saugos reikalavimų poveikio negauta, laikinojo reglamento 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(87)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad pelningumas sumažėjo dėl tuo pačiu metu apskritai padidėjusių gamybos sąnaudų. Todėl žalą lėmė šis gamybos sąnaudų padidėjimas, o ne importas iš Indonezijos.

(88)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje, dėl kainų spaudimo, kurį lėmė MSG importas iš Indonezijos, pardavimo kaina negalėjo atspindėti gamybos sąnaudų. Todėl pelningumas visų pirma sumažėjo dėl importo dempingo kaina, ir šis argumentas turėtų būti atmestas.

(89)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad susijungimo su buvusia susijusia bendrove poveikis Sąjungos pramonės pelningumui buvo išanalizuotas nepakankamai. Ši šalis tvirtino, kad susijungimas turėjo neigiamą poveikį pelningumui ir todėl sukėlė Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(90)

Komisija toliau nagrinėjo susijungimo su buvusia bendrove poveikį atitinkamiems žalos rodikliams, pavyzdžiui, gamybai, užimtumui, investicijoms ir pelningumui. Pažymima, kad nurodyta susijusi bendrovė dalyvavo tik parduodant nagrinėjamąjį produktą. Nustatyta, kad tais finansiniais metais, kai įvyko susijungimas (2011–2012 finansiniai metai) Sąjungos pramonė buvo pelninga. Kitais finansiniais metais (2012–2013 finansiniai metai) pelningumas tapo neigiamas. Tačiau tai sutapo su importo iš Indonezijos apimties padidėjimu – ji tais pačiais metais padvigubėjo. Atsižvelgiant į tai, atlikus analizę teiginys, kad susijungimas su buvusia susijusia bendrove turėjo didelio neigiamo poveikio pelningumui, nepasitvirtino; todėl teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti atmesti.

(91)

Kelios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės patirtą žalą lėmė padidėjusios darbo sąnaudos. Nors bendros sąnaudos padidėjo dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusių darbo sąnaudų, atlikus tyrimą nustatyta, kad darbo sąnaudų padidėjimo įtaka bendroms gamybos sąnaudoms buvo nedidelė (tikslaus skaičiaus negalima pateikti konfidencialumo sumetimais). Atsižvelgiant į tai, negalima tvirtinti, kad darbo sąnaudos sukėlė Sąjungos patirtą materialinę žalą, todėl šiuo klausimu pateikti teiginiai turėtų būti atmesti.

(92)

Po faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis nurodė, kad darbo sąnaudos neturėjo būti vertinamos atskirai, bet turėjo būti atsižvelgta į poveikį, kurį lėmė visi įvairūs padidėję sąnaudų elementai.

(93)

Kaip nurodyta 87 ir 88 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino visų gamybos sąnaudų padidėjimą, todėl argumentas šiuo atžvilgiu atmestas.

(94)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad gamybos ir pardavimo sumažėjimą galima buvo laikyti vienu Sąjungos pramonės planinio gamybos sustabdymo dėl techninės priežiūros padarinių, kuris savo ruožtu lėmė sumažėjusią pardavimo apimtį. Todėl importas iš Indonezijos neturėtų būti laikomas Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimo priežastimi.

(95)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos sumažėjimas 2012–2013 finansiniais metais ir tiriamuoju laikotarpiu iš tiesų sutapo su ilgalaikiu planiniu gamybos sustabdymu dėl techninės priežiūros, tačiau gamyba sustabdyta tik siekiant sumažinti didelį atsargų lygį, susidariusį dėl ankstesniais nagrinėjamojo laikotarpio metais sumažėjusio pardavimo.

(96)

Todėl gamybos ir pardavimo sumažėjimą lėmė MSG importas dempingo kaina iš Indonezijos, ir šis argumentas turėtų būti atmestas.

(97)

Po faktų atskleidimo kita suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad žalą derėtų laikyti planinio gamybos sustabdymo dėl techninės priežiūros padariniu, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo būtinas, ar ne. Ši šalis teigė, kad būtų reikėję atsižvelgti tik į šio sustabdymo poveikį Sąjungos pramonės pelningumui.

(98)

Kaip nurodyta 95 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, planinis gamybos sustabdymas dėl techninės priežiūros buvo mažėjančio pardavimo padarinys, kuris savo ruožtu sumažėjo dėl padidėjusio importo dempingo kaina iš Indonezijos. Todėl importas iš Indonezijos iš tiesų buvo planinio gamybos sustabdymo dėl techninės priežiūros priežastis, jo negalima vertinti atskirai, nei teigti, kad dėl jo nutrūko importo ir patirtos žalos priežastinis ryšys. Todėl suinteresuotosios susijusios šalies argumentas atmestas.

(99)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Indonezijos rupijos kurso kritimas nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. eksportuojantiems gamintojams suteikė lyginamąjį pranašumą, nesusijusį su jų sprendimais dėl kainų nustatymo. Ši šalis teigė, kad turėtų būti ištirtas šio veiksnio poveikis.

(100)

Atsižvelgiant į tai reikia neužmiršti, kad galimas importo dempingo kaina poveikis Sąjungos pramonės kainoms iš esmės nagrinėjamas nustatant priverstinį kainų mažinimo, kainų smukdymo ir kainų mažinimo faktus. Todėl lyginamos eksporto dempingo kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos, o žalą nustatant naudojamos eksporto kainos kartais turi būti paverčiamos kita valiuta, kad jas būtų galima palyginti. Taigi valiutos keitimo kursų taikymu šiuo atveju tik užtikrinama, kad kainų skirtumas būtų nustatytas lyginant. Dėl to akivaizdu, kad šiuo atveju valiutos kurso negalima vertinti kaip veiksnio, sukeliančio žalą Sąjungos pramonei, nes jis yra neatskiriama paties importo dalis. Dėl to šis argumentas turėtų būti atmestas.

(101)

Kadangi kitų pastabų dėl žaliavų ir kitų sąnaudų poveikio negauta, laikinojo reglamento 117–120 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(102)

Kadangi kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, laikinojo reglamento 121–125 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(103)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 127–129 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(104)

Kadangi jokių pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesų negauta, laikinojo reglamento 130–132 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(105)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas naudotojas pakartojo savo teiginį, pateiktą laikinojo reglamento 140 konstatuojamojoje dalyje, kad greičiausiai Sąjungos MSG suvartojimas gerokai padidės, ypač dėl ES fosfatų ir kitų fosforo junginių draudimo, kuriuos, kaip manoma, pakeis ne maisto sektoriuje naudojamas MSG. Šis naudotojas taip pat nurodė, kad Sąjungos pajėgumo nepakaks didėjančiai Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. Ši šalis taip pat teigė, kad suvartojimo padidėjimas bus naudingas Sąjungos pramonei, nes ji galės padidinti savo pardavimo apimtį. Tas pats naudotojas pakartojo savo teiginį, kad gali nepakakti alternatyvių tiekimo šaltinių, ypač dėl to, kad gamintojai kitose trečiosiose šalyse priklausė tai pačiai bendrovių grupei kaip Sąjungos pramonė, todėl Sąjungos rinka nebus aprūpinama.

(106)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 141 konstatuojamojoje dalyje, sunku nuspėti, kokį poveikį Sąjungos pramonei turės nauja Sąjungos teisinė sistema dėl fosfatų ir fosforo junginių. Konkrečiai susijusi šalis nepateikė jokios informacijos ar įrodymų dėl to, ar dėl šios padėties MSG paklausa Sąjungoje padidės, ir jei taip, kokiu mastu.

(107)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turėjo nepanaudotų pajėgumų, ir ji galėtų padidinti savo gamybos apimtį ir bent iš dalies patenkinti padidėjusią paklausą Sąjungos rinkoje. Tiriamuoju laikotarpiu visi Sąjungos pajėgumai viršijo visą Sąjungos suvartojimą.

(108)

Dėl alternatyvių tiekimo šaltinių jau laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje buvo minėta ir atlikus tyrimą nustatyta, kad MSG buvo gaminamas keliose trečiosiose šalyse. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2010–2011 finansiniais metais, importo iš kitų trečiųjų šalių (pavyzdžiui, iš Brazilijos, Vietnamo ir Korėjos) rinkos dalis buvo didelė ir sumažėjo tik tada, kai padidėjo importas žemomis kainomis iš Indonezijos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad kelios trečiosios šalys turėjo tiekėjų, kurie nepriklauso tai pačiai grupei kaip Sąjungos pramonė. Jei reikėtų atkurti vienodas konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje, būtų galima vėl atnaujinti importą iš kitų trečiųjų šalių.

(109)

Todėl teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti atmesti.

(110)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad MSG paklausa Sąjungoje gerokai padidės dėl būsimo fosfatų draudimo ir kad Sąjungos pramonė nesugebės patenkinti šios padidėsiančios paklausos Sąjungoje. Tačiau ši šalis nepateikė jokios naujos informacijos ar konkrečių įrodymų, todėl šis teiginys atmestas.

(111)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į plovikliams naudojamo MSG visų sąnaudų procentinę dalį. Tačiau susijusi šalis nepateikė jokios naujos informacijos, kuri galėtų paneigti laikinojo reglamento 138 ir 139 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, kad galimas priemonių poveikis šiai bendrovei bus ribotas. Todėl argumentas atmestas.

(112)

Galiausiai, ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad nebuvo atsižvelgta į papildomas ne maisto pramonės ir ne maisto produktų naudotojų sąnaudas. Tačiau ji nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, todėl šis teiginys atmestas.

(113)

Kitas naudotojas teigė, kad Indonezijai ir Kinijai nustatytų priemonių poveikis naudotojams turėtų būti įvertintas bendrai.

(114)

Abiejų priemonių poveikis naudotojams buvo išnagrinėtas atsižvelgiant į alternatyvius tiekimo šaltinius, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje. Kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje, atlikus šią analizę nustatyta, kad nemažai trečiųjų šalių turėjo galimybę eksportuoti MSG į Sąjungą. Šios trečiosios šalys veikė Sąjungos rinkoje prieš tai, kai į Sąjungos rinką pradėta dideliais kiekiais importuoti iš Indonezijos dempingo kainomis.

(115)

Teigta, kad dėl didelio Sąjungos gatavų maisto produktų rinkos konkurencingumo naudotojai nesugeba perkelti papildomų antidempingo muito sąnaudų galutiniams vartotojams.

(116)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 135–137 konstatuojamosiose dalyse dėl maisto ir gėrimų sektoriaus, MSG sudarė tik apie 5 % visų bendradarbiaujančių bendrovių produktų, kuriuose yra MSG, sąnaudų. Nustatyta, kad šios bendrovės veikė pelningai. Suinteresuotoji šalis nepateikė jokios informacijos, kuri galėtų paneigti šias išvadas. Todėl laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados, kad priemonės turės riboto poveikio šioms bendrovėms, patvirtinamos, o šis teiginys turėtų būti atmestas.

(117)

Po pirminio faktų atskleidimo du tiekėjai užginčijo laikinojo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, ir teigė, kad Sąjungos pramonės išnykimas turėtų didelį poveikį jų verslui. Šie tiekėjai teigė, kad galimo Sąjungos pramonės MSG gamybos nutraukimo poveikis pakenktų jų bendram verslui, nes cukraus gamyklos privalo pagaminti tam tikrą kiekį cukraus sirupo ir melasos, kurių pagrindinis pirkėjas yra Sąjungos pramonė. Jei cukrus šiais pavidalais liks neparduotas, tai turės poveikį bendram atitinkamos gamyklos našumui.

(118)

Tačiau šie teiginiai buvo nepagrįsti, todėl į juos nebuvo galima atsižvelgti.

(119)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo savo pastabas dėl tariamos Sąjungos pramonės dominuojančios padėties, ir teigė, kad nustačius priemones dėl MSG, Sąjungos pramonė įgys lyginamąjį pranašumą Sąjungos rinkoje. Tačiau nepateikta jokios naujos informacijos šiems teiginiams pagrįsti. Todėl laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos, o teiginys šiuo atžvilgiu turėtų būti atmestas.

(120)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 126–148 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(121)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis užginčijo tikslinį pelną, naudojamą nustatant žalos pašalinimo lygį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje. Ši šalis teigė, kad pagrįstas būtų 3–5 % ikimokestinio pelno dydis ir su rinka susijęs pelno lygis, pagrįstas MSG gamintojų dviejose Azijos šalyse grynojo ikimokestinio pelno, gauto 2013 m., dydžiu.

(122)

Pelno dydis, naudojamas nustatant žalos pašalinimo lygį, atitiko Sąjungos pramonės pelno dydį, kurį Sąjungos pramonė galėjo pagrįstai tikėtis gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje, importas iš dempingo kaina Indonezijos pradėjo poveikį daryti tik trečiaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Todėl laikytasi nuomonės, kad pagrįsta pelno dydį nustatyti pagal pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus.

(123)

Kadangi kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 150–152 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(124)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų dempingo skirtumų dydžiui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju vieno eksportuojančiojo gamintojo individuali muito norma buvo persvarstyta po pirminio faktų atskleidimo, nes nustatant jo eksporto kainą nebuvo įtraukti tam tikri sandoriai.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bus nustatytos šios muitų normos:

(126)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikoma jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(127)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (4). Prašyme turi būti pateikta atitinkama informacija, kuri leidžia įrodyti, kad pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(128)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas konkrečioms bendrovėms taikomų antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti priede išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, bus taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(129)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas bus taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(130)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas.

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,