Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015D1208(02)

    2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas dėl Sąjungos ir valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę

    OL C 407, 2015 12 8, p. 8–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 24/07/2018

    8.12.2015   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 407/8


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2015 m. lapkričio 24 d.

    dėl Sąjungos ir valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę

    (2015/C 407/07)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 210 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 6 dalį,

    kadangi:

    (1)

    tarptautinė bendruomenė patiria precedento neturinčią pabėgėlių krizę, kurią norint įveikti reikia imtis solidarių, bendrų ir efektyvių veiksmų. Uždaviniai bendri, sprendimai irgi turi būti suderinti;

    (2)

    dėl geografinės padėties Turkija yra pirma migrantų priėmimo ir tranzito šalis. Iki 2015 m. pabaigos joje bus daugiau nei 2 mln. prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių – tai didžiausias skaičius pasaulyje. Turkija deda pagirtinas pastangas, kad suteiktų humanitarinę pagalbą ir paramą precedento neturinčiam prieglobsčio ieškančių asmenų srautui ir jau skyrė daugiau kaip 7 mlrd. EUR nuosavų lėšų šiai krizei įveikti;

    (3)

    Turkija ir ES yra pasiryžusios kartu kovoti su esamais uždaviniais ir juos įveikti. Todėl 2015 m. spalio 15 d. Turkija pritarė ad referendum politikos dokumentui, kuriame Europos Sąjunga ir Turkija sutaria, kad siekiant koordinuotai įveikti krizę būtina stiprinti bendradarbiavimą dėl paramos Sirijos piliečiams, kuriems suteikta laikina apsauga, ir dėl migracijos valdymo (toliau – ES ir Turkijos bendras veiksmų planas), ir kurio tikslas – spręsti su pabėgėlių krize ir migracijos valdymu susijusius uždavinius. Tą pačią dieną paskelbtose išvadose Europos Vadovų Taryba „palankiai vertina bendrą veiksmų planą su Turkija kaip bendra atsakomybe, abipusiais įsipareigojimais ir įgyvendinimu grindžiamos visapusiškos bendradarbiavimo darbotvarkės dalį“ ir teigia, kad „ES ir jos valstybės narės yra pasirengusios didinti bendradarbiavimą su Turkija ir iš esmės sustiprinti savo politinius ir finansinius įsipareigojimus pagal nustatytą sistemą“;

    (4)

    kaip numatyta ES ir Turkijos bendrame veiksmų plane, ES turi sutelkti daug naujų finansinių išteklių, kad tvariai ir tinkamai padėtų Turkijai patenkinti naujus poreikius ir spręsti sunkumus, susijusius su jos teritorijoje esančiais sirais, kuriems suteikta laikina apsauga. Lėšos turėtų būti sutelktos kuo lanksčiau ir greičiau. Prioritetai ir sritys, kuriems šios lėšos turėtų būti skirtos, išskyrus neatidėliotinos humanitarinės pagalbos teikimą, turėtų būti nustatytos konsultuojantis su Turkijos valdžios institucijomis. Pirmenybė bus teikiama neatidėliotinai humanitarinei, vystymosi ir kitai pagalbai pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms, taip pat nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, siekiant valdyti ir šalinti pabėgėlių srautų sukeltus padarinius;

    (5)

    Europos Sąjunga ir valstybės narės nuo konflikto Sirijoje pradžios iš savo biudžetų iki šiol yra sutelkusios 3,6 mlrd. EUR (apie 1,6 mlrd. iš Sąjungos biudžeto ir 2,0 mlrd. iš valstybių narių), taigi jos yra didžiausios paramos krizės padariniams šalinti teikėjos pasaulyje. Ši parama leido suteikti neatidėliotiną humanitarinę pagalbą ir paremti nacionalines ir vietos institucijas, kad jos galėtų nuo krizės nukentėjusiems asmenims suteikti paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, būtiniausias vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo paslaugas, paramą pragyvenimui). Tačiau įvairios Europos Sąjungos priemonės ir valstybių narių programos taikomos paraleliai įvairiais dvišaliais kanalais (per Jungtinių Tautų (JT) agentūras, nevyriausybines organizacijas, nacionalines agentūras, priimančiųjų šalių Vyriausybes);

    (6)

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktosios dalies III antraštinėje dalyje, be kita ko, kalbama apie bendradarbiavimą vystymosi labui su trečiosiomis šalimis ir humanitarinę pagalbą. Pagal SESV 4 straipsnio 4 dalį tai, kad Sąjunga naudojasi savo kompetencija šiose srityse, nereiškia, kad valstybės narės negali naudotis savo kompetencija;

    (7)

    Turkija įtraukta į EBPO Paramos vystymuisi komiteto sudarytą oficialios paramos vystymuisi gaunančių šalių sąrašą kaip didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis;

    (8)

    pagal SESV 210 straipsnio 1 dalį Sąjunga ir valstybės narės koordinuoja savo politiką bendradarbiavimo vystymosi labui srityje ir konsultuojasi tarpusavyje. Todėl reikia labiau koordinuoti veiksmus. Pagal SESV 210 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 6 dalį Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų koordinavimui remti, kad Sąjungos ir šalių pagalbos priemonės būtų veiksmingesnės ir geriau papildytų viena kitą;

    (9)

    apskritai Turkijai skirtos priemonės tikslas – suderinti ir racionalizuoti veiksmus, finansuojamus iš Sąjungos biudžeto ir dvišalių valstybių narių įnašų, siekiant padidinti paramos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje veiksmingumą ir papildomumą;

    (10)

    ES ir valstybių narių pagalba sudarys sąlygas imtis visapusiškų, uždaviniams įveikti tinkamų veiksmų. Šie veiksmai turėtų padėti sušvelninti pabėgėlių srauto sukeltus padarinius tiek pabėgėliams, tiek priimančiajai šaliai Turkijai. Turėtų būti sutelktos ES ir jos valstybių narių lėšos, kad poreikiai būtų tenkinami koordinuotai ir visapusiškai;

    (11)

    ES priemonės, šiuo metu taikomos reaguojant į krizę Sirijoje, kaip antai Europos kaimynystės priemonė (EKP) (1), vystomojo bendradarbiavimo priemonė (2), Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II) (3), priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP) (4), ir finansavimas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (5), gali būti naudojamos Turkijai skirtai priemonei finansuoti laikantis 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų. Visa humanitarinė pagalba pagal Turkijai skirtą priemonę bus valdoma ir teikiama visiškai laikantis humanitarinių principų ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos (6);

    (12)

    iš Sąjungos biudžeto finansuotini veiksmai ir priemonės bus įgyvendinami laikantis jos finansinių taisyklių ir reglamentų, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį valdymą ir Sąjungos patikos fondus, kurie yra viena iš įgyvendinimo priemonių, numatytų 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (7), 4 straipsnyje;

    (13)

    Komisija pripažįsta valstybių narių išreikštą ketinimą prie bendros 3 000 000 000 EUR sumos prisidėti 2 500 000 000 EUR. Komisija ragina valstybes nares oficialiai įsipareigoti dėl finansinio įnašo pagal naudojant BNP sumas priede aprašytą paskirstymą;

    (14)

    Komisija pažymi, kad šiuo metu 2015 m. ES biudžete yra 2 300 000 000 EUR nenumatytų kitų įplaukų ir muitų. Šios įplaukos gautos iš surinktų konkurencijos bylų baudų, įplaukų iš investicijų ir suteiktų paskolų, nuobaudų, delspinigių ir didesnių, nei tikėtasi, muitų. Ši 2 300 000 000 EUR suma įtraukta į neseniai Europos Parlamento ir Tarybos priimtą taisomojo biudžeto Nr. 8/2015 projektą. Šios nenumatytos 2015 m. biudžeto įplaukos bus išskaičiuotos iš valstybių narių įnašų į ES biudžetą;

    (15)

    valstybių narių finansiniai įnašai turėtų būti įtraukti į Sąjungos biudžetą kaip išorės asignuotosios įplaukos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (8), 21 straipsnio 2 dalies b punktą,

    NUSPRENDĖ:

    1 straipsnis

    Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės sukūrimas

    Šiuo sprendimu sukuriamas koordinavimo mechanizmas – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė (toliau – priemonė), siekiant padėti Turkijai tenkinti neatidėliotinus pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių, taip pat nacionalinių ir vietos valdžios institucijų humanitarinius ir vystymosi poreikius, susijusius su pabėgėlių srauto sukeltų padarinių valdymu ir šalinimu.

    2 straipsnis

    Priemonės tikslai

    1.   Priemonės tikslas – derinti ir racionalizuoti veiksmus, finansuojamus iš Sąjungos biudžeto ir dvišalių valstybių narių įnašų.

    2.   Jos konkretus tikslas – didinti pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje teikiamos paramos veiksmingumą ir papildomumą.

    3.   Komisija užtikrina, kad visi veiksmai, kurių imamasi pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, taip pat atskiros valstybių narių priemonės papildytų pagal priemonę koordinuojamus veiksmus.

    3 straipsnis

    Paramos taikymo sritis ir forma

    1.   Komisija koordinuoja Sąjungos ir valstybių narių veiksmus, nustatydama prioritetus ir koordinuodama išteklių paskirstymą.

    Ji tai daro, naudodama šio sprendimo 5 straipsnyje nustatytą mechanizmą.

    2.   Taikant priemonę bus koordinuojamas humanitarinės, vystymosi ir kitos pagalbos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms, taip pat nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms teikimas, siekiant valdyti ir šalinti pabėgėlių srauto sukeltus padarinius.

    3.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2014 4 straipsnį pagalba gali būti teikiama dotacijų forma, nebent atsižvelgiant į finansuotino projekto pobūdį reikalinga kitokios formos parama.

    4.   Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad įvairiuose priemonės įgyvendinimo etapuose būtų užtikrinama vyrų ir moterų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių aspekto įtraukimą.

    Komisija imasi tinkamų veiksmų, kad užkirstų kelią bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kai siekiama dalyvauti priemonės remiamuose projektuose.

    4 straipsnis

    Išteklių koordinavimas taikant priemonę

    1.   Taikant šią priemonę koordinuojama 3 000 000 000 EUR suma.

    2.   500 000 000 EUR bendros sumos bus finansuojama iš ES biudžeto, atsižvelgiant į vėlesnius atskirus finansavimo sprendimus pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 84 straipsnio 2 dalį, laikantis jo finansinių taisyklių ir atitinkamo pagrindinio teisės akto reikalavimų.

    3.   Valstybės narės, remdamosi savo įsipareigojimais dėl finansinių įnašų, skirs 2 500 000 000 EUR sumą pagal šio sprendimo priede pateiktą paskirstymą.

    5 straipsnis

    Iniciatyvinis komitetas

    1.   Priemonės iniciatyvinis komitetas teikia strategines teiktinos pagalbos koordinavimo gaires.

    Jis taip pat nuolat stebi, kaip įgyvendinama priemonė.

    Iniciatyvinį komitetą sudaro du Komisijos atstovai ir po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

    Turkijos atstovai iniciatyviniame komitete turės patariamojo balso teises, kad būtų užtikrintas veiksmų koordinavimas vietoje, išskyrus neatidėliotinos humanitarinės pagalbos teikimą.

    Iniciatyviniam komitetui pirmininkauja Komisija.

    Užtikrinama, kad komitete dalyvaujantys valstybių narių ir Komisijos atstovai neturėtų interesų konflikto, kaip apibrėžta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

    2.   Komisija yra atsakinga už galutinio sprendimo dėl prioritetų ir veiksmų nustatymo ir lėšų paskirstymo priėmimą ir, kai įmanoma, siekia bendro sutarimo.

    3.   Komisijai pateikus pasiūlymą iniciatyvinis komitetas per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengia savo darbo tvarkos taisykles.

    4.   Priemonės sekretoriato paslaugas teikia Komisija.

    6 straipsnis

    Įgyvendinimo sąlygos

    1.   Komisija atrenka tinkamus veiksmus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, visų pirma atlieka siūlomų veiksmų ex ante patikrą.

    2.   Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais teikiama neatidėliotina humanitarinė, vystymosi ir kita pagalba pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms, taip pat nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, siekiant valdyti ir šalinti pabėgėlių srauto sukeltus padarinius.

    Dėl visų veiksmų, išskyrus neatidėliotinos humanitarinės pagalbos teikimą, konsultuojamasi su Turkijos valdžios institucijomis.

    Komisija rengia reguliarius posėdžius su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir atitinkamomis Turkijos valdžios institucijomis.

    3.   Iš Sąjungos biudžeto finansuotini veiksmai ir priemonės bus vykdomi pagal jo finansines taisykles ir atitinkamo pagrindinio akto reikalavimus.

    4.   Valstybių narių įnašai, skirti pagal šį sprendimą atrinktiems ir koordinuojamiems veiksmams ir priemonėms finansuoti, įtraukiami į ES biudžetą kaip išorės asignuotosios įplaukos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 2 dalies b punktą. Šiuos finansinius įnašus tiesiogiai vykdo Komisija pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punktą pavesdama biudžeto vykdymo užduotis subjektams, įskaitant įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė.

    5.   Neatidėliotinos humanitarinės pagalbos teikimo veiksmai, koordinuojami taikant priemonę, bus atrinkami ir vykdomi pagal Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatytus principus.

    7 straipsnis

    Matomumas

    Siekdama užtikrinti priemonės matomumą, Komisija teikia informaciją apie priemonės remiamus veiksmus ir juos skatina vykdyti.

    8 straipsnis

    Informavimas, stebėsena ir vertinimas

    1.   Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priemonės įgyvendinimą.

    2.   Komisija kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai priemonės įgyvendinimo ataskaitą.

    3.   Komisija, visapusiškai derindama veiksmus su valstybėmis narėmis, iki 2019 m. gruodžio 31 d. įvertina priemonę.

    9 straipsnis

    Baigiamosios nuostatos

    1.   Ši priemonė pradedama taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. siekiant skirti finansinius įnašus 2016 ir 2017 biudžetiniais metais. Iki 2015 m. gruodžio 21 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo įnašų mokėjimo terminus, įskaitant numatomą mokėjimo 2016–2017 m. tvarkaraštį.

    2.   Komisija iki 2016 m. gruodžio 31 d. peržiūri finansavimo pajėgumus, trukmę ir pobūdį.

    Priimta Strasbūre 2015 m. lapkričio 24 d.

    Komisijos vardu

    Johannes HAHN

    Komisijos narys


    (1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).

    (2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

    (3)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II) (OL L 77, 2014 3 15, p. 11).

    (4)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (OL L 77, 2014 3 15, p. 1).

    (5)  OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

    (6)  Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (OL C 25, 2008 1 30, p. 1).

    (7)  OL L 77, 2014 3 15, p. 95.

    (8)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


    PRIEDAS

    Valstybė narė

    1 % bendrųjų nacionalinių pajamų

    (EUR)

    BNP suma

    Nacionalinis įnašas į pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės biudžetą

    (EUR)

    Belgija

    4 044 908 000

    2,88 %

    72 055 025,81

    Bulgarija

    412 388 025

    0,29 %

    7 346 181,86

    Čekija

    1 429 950 658

    1,02 %

    25 472 799,77

    Danija

    2 691 551 852

    1,92 %

    47 946 662,36

    Vokietija

    29 998 426 500

    21,38 %

    534 384 810,63

    Estija

    195 941 500

    0,14 %

    3 490 455,12

    Airija

    1 605 484 000

    1,14 %

    28 599 708,83

    Graikija

    1 758 757 000

    1,25 %

    31 330 077,48

    Ispanija

    10 723 591 000

    7,64 %

    191 027 490,92

    Prancūzija

    21 697 735 000

    15,46 %

    386 518 273,19

    Kroatija

    414 701 663

    0,30 %

    7 387 396,46

    Italija

    15 782 177 500

    11,25 %

    281 139 943,61

    Kipras

    162 048 000

    0,12 %

    2 886 684,40

    Latvija

    245 937 500

    0,18 %

    4 381 071,93

    Lietuva

    363 756 951

    0,26 %

    6 479 879,52

    Liuksemburgas

    302 768 000

    0,22 %

    5 393 436,90

    Vengrija

    1 028 794 578

    0,73 %

    18 326 701,09

    Мalta

    79 473 735

    0,06 %

    1 415 726,15

    Nyderlandai

    6 589 010 000

    4,70 %

    117 375 051,69

    Austrija

    3 201 701 000

    2,28 %

    57 034 337,54

    Lenkija

    3 997 275 344

    2,85 %

    71 206 509,04

    Portugalija

    1 708 890 500

    1,22 %

    30 441 767,55

    Rumunija

    1 517 506 692

    1,08 %

    27 032 502,06

    Slovėnija

    366 916 000

    0,26 %

    6 536 154,06

    Slovakija

    737 276 500

    0,53 %

    13 133 667,62

    Suomija

    1 992 220 500

    1,42 %

    35 488 940,55

    Švedija

    4 301 727 510

    3,07 %

    76 629 947,27

    Jungtinė Karalystė

    22 990 023 751

    16,38 %

    409 538 796,60

    Iš viso

    140 340 939 259

    1

    2 500 000 000,00


    Top