10.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/1

(1)

2011 m. spalio 18 d. SANI pranešimu Nr. 6332, užregistruotu 2011 m. spalio 20 d., Latvija iš anksto informavo Komisiją apie 16 mln. LVL (22,65 mln. EUR) (2) paskolą bendrovei „a. s. Air Baltic Corporation“ (toliau – „airBaltic“ arba „bendrovė“). Latvijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad paskola nėra valstybės pagalba, vis dėlto, siekdamos užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą, iš anksto apie ją pranešė. Šis išankstinis pranešimas užregistruotas numeriu SA.33799 (2011/PN).

(2)

Susitikimas su Latvijos valdžios institucijomis ir jų konsultantais vyko 2011 m. spalio 27 d., po jo Latvijos valdžios institucijos 2011 m. lapkričio 7 d. raštu pateikė papildomos informacijos. 2011 m. lapkričio 16 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 9 d. e. laiškais Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos, į juos Latvija atsakė, atitinkamai, 2011 m. lapkričio 16 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 7 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. e. laiškais.

(3)

2012 m. sausio 4 d. Latvija pateikė papildomos informacijos ir paaiškino, kad 1.1 dalyje nurodyta 16 mln. LVL paskola bendrovei jau suteikta 2011 m. spalio 21 d., prieš tai negavus Komisijos leidimo. Be to, 2011 m. gruodžio 13 d. Latvijos valstybė nusprendė padidinti bendrovės kapitalą, o 2011 m. gruodžio 14 d. suteikė bendrovei „airBaltic“ antrą paskolą.

(4)

Atsižvelgdamos į tai, kad priemonė bendrovei jau suteikta, ir į 2012 m. sausio 9 d. gautą skundą (žr. 1.2 skyrių), Latvijos valdžios institucijos 2012 m. vasario 21 d. e. raštu atšaukė savo išankstinį pranešimą. Valstybės pagalbos bylos SA.33799 (2011/PN) administracinis nagrinėjimas baigtas 2012 m. vasario 27 d.

(5)

2012 m. sausio 9 d. Komisija gavo nebiržinės bendrovės „SIA Baltijas aviācijas sistēmas“ (toliau – BAS arba „skundo pateikėja“), buvusios bendrovės „airBaltic“ akcininkės, skundą dėl keleto priemonių, kurias Latvijos valstybė esą suteikė bendrovei „airBaltic“.

(6)

2012 m. sausio 23 d. raštu Komisija nusiuntė skundą Latvijai, kad ši galėtų dėl jo pateikti savo pastabas; Latvija atsakė 2012 m. kovo 13 d. raštu. 2012 m. gegužės 14 d. raštu Komisija paprašė Latvijos pateikti papildomos informacijos; ši informacija pateikta 2012 m. liepos 16 d.

(7)

2012 m. liepos 18 d. raštu, užregistruotu 2012 m. liepos 20 d., Komisija gavo dar vieną buvusios bendrovės BAS valdybos narės Ingos Piterniece skundą dėl papildomos priemonės, kurią Latvijos valstybė esą suteikė bendrovei „airBaltic“. 2012 m. liepos 24 d. e. laišku Komisija nusiuntė naująjį skundą Latvijai su prašymu pateikti pastabas; Latvija atsakė 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 4 d.

(8)

Susitikimai su Latvijos valdžios institucijomis, jų konsultantais ir bendrovės „airBaltic“ atstovais vyko 2012 m. liepos 5 d. ir rugpjūčio 17 d.

(9)

2012 m. lapkričio 20 d. raštu Komisija pranešė Latvijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) dėl pirmiau minėtos pagalbos. Pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą Latvija pateikė 2013 m. sausio 23 d. raštu. 2013 m. kovo 6 d. raštu Komisija paprašė Latvijos pateikti informacijos; atsakymas į šį prašymą gautas 2013 m. balandžio 8 d. Be to, 2013 m. birželio 25 d. įvyko susitikimas su Latvijos valdžios institucijomis, po jo 2013 m. rugpjūčio 14 d., rugsėjo 18 d. ir spalio 9 ir 25 d. Latvija pateikė papildomos informacijos. Papildomi susitikimai su Latvijos valdžios institucijomis ir teisiniais jų atstovais vyko 2013 m. spalio 22 d. ir lapkričio 22 d. bei 2014 m. sausio 10 d. Latvija pateikė papildomos informacijos 2013 m. lapkričio 7, 8 d., gruodžio 2, 13, 20 d., 2014 m. sausio 28, 31 d., vasario 28 d., kovo 24, 26 d., balandžio 9 d. ir gegužės 16 d.

(10)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3)2013 m. kovo 8 d. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl priemonių.

(11)

Komisija gavo pastabas iš „Ryanair“ ir „airBaltic“ bei trijų asmenų, kurie pastabas pateikė „airBaltic“ kreditorių (FLS, AB „JET“ ir „Eurobalt Junipro“) vardu. Komisija šias pastabas persiuntė Latvijai, suteikdama jai galimybę į jas atsakyti; Latvijos pastabos gautos 2013 m. gegužės 27 d. raštu.

(12)

2014 m. liepos 4 d. raštu Latvija sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su EB Reglamento 1/1958 3 straipsniu, ir leisti šį sprendimą priimti ir paskelbti anglų kalba.

(13)

Latvijos oro transporto rinka nuo Latvijos įstojimo į ES sparčiai plėtėsi. 2003–2007 m. metinis vidutinis keleivių srauto Rygos tarptautiniame oro uoste, įskaičiuojant tiesioginių ir jungiamųjų skrydžių keleivius, augimas pasiekė 47 %, keleivių skaičius išaugo nuo maždaug 700 000 2003 m. iki 3,2 mln. 2007 m. Pigių skrydžių bendrovių, visų pirma „Ryanair“, atsiradimas prisidėjo prie rinkos augimo, nes atvėrus naujus maršrutus, sukurta nemaža nauja paklausa.

(14)

2008–2009 m. pasaulio ekonomikos krizė stipriai smogė Latvijos ekonomikos, kartu ir oro transporto rinkos, augimui. Dėl krizės tiesioginių skrydžių keleivių skaičius Latvijoje sumažėjo nuo 3,2 mln. 2008 m. iki 2,7 mln. 2009 m., tačiau bendras keleivių skaičius ir toliau augo dėl jungiamųjų skrydžių keleivių skaičiaus.

(15)

2010 m. bendras rinkos augimas atsinaujino, ir vidutinis metinis augimas pasiekė 12 %. Nors tiesioginių skrydžių keleivių rinka vidutiniškai augo 9 % per metus, jungiamųjų skrydžių keleivių rinkos augimas pasiekė 18 % per metus. Tikimasi, kad ateityje Latvijos oro transporto rinka toliau augs ir jos metinis augimas 2012–2015 m. sudarys 7 %.

(16)

Rygos tarptautinis oro uostas yra Baltijos regiono lyderis. 2011 m. iš Rygos išvyko ir (arba) į Rygą atvyko apie 5,1 mln. keleivių, iš Talino išvyko ir (arba) į Taliną atvyko 1,9 mln. keleivių, iš Vilniaus išvyko ir (arba) į Vilnių atvyko 1,7 mln. keleivių. 2011 m. bendrovė „airBaltic“ pervežė 66 % keleivių, vykstančių per Rygą, o bendrovė „Ryanair“, antra pagal dydį vežėja ir pagrindinė bendrovės „airBaltic“ konkurentė, pervežė 20 % keleivių. Iš Rygos ir (arba) į Rygą skrydžius vykdo dar 15 bendrovių (visas paslaugas teikiančių ir pigių skrydžių bendrovių), kurioms tenka 14 % visų keleivių (4).

(17)

Bendrovė „airBaltic“ įsteigta 1995 m. kaip bendra „Scandinavian Airlines SAS“ ir Latvijos valstybės bendrovė. 2009 m. sausio mėn. SAS pardavė visą jai priklausiusią bendrovės kapitalo dalį (47,2 %) bendrovei BAS.

(18)

Remiantis spaudoje skelbta informacija, BAS buvo įsteigta kaip nebiržinė bendrovė, kuri visa iki 2010 m. gruodžio mėn. priklausė Bertoltui Flickui, tada 50 % jos akcijų buvo perduotos Bahamose įregistruotai bendrovei „Taurus Asset Management Fund Ltd“ (toliau – „Taurus“) (5).

(19)

2011 m. spalio mėn. duomenimis bendrovės „airBaltic“ akcininkai buvo Latvijos valstybė, atstovaujama Transporto ministerijos, kuriai priklausė 52,6 % „airBaltic“ akcijų, ir BAS, kuriai priklausė 47,2 % bendrovės akcijų; likusios akcijos (0,2 %) priklausė Rusijos oro transporto bendrovei „Transaero“. Tuo metu bendrovės „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius buvo Bertoltas Flickas. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. bendrovės „airBaltic“ generaliniu direktoriumi tapo buvęs „Malév“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

(20)

Remiantis Latvijos valdžios institucijų pateikta informacija, paaiškėjo, kad BAS įkeitė savo 47,2 % turėtų bendrovės „airBaltic“ akcijų kaip užstatą bankui „Latvijas Krājbanka“ – Lietuvos banko „Snoras“ patronuojamajai Latvijos bendrovei (6). 2011 m. lapkričio 16 d.„Snoras“ bankrutavo ir buvo nacionalizuotas (7). 2011 m. lapkričio 17 d. Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija (toliau – FKRK) įsakė apriboti banko „Latvijas Krājbanka“ operacijas, viršijančias 100 000 EUR (8). 2011 m. lapkričio 21 d. FKRK įsakymu banko „Latvijas Krājbanka“ operacijos buvo sustabdytos, paskirta patikėtinių valdyba (9).

(21)

Iš pateiktos informacijos, paaiškėjo, kad bendrovė BAS neįvykdė kai kurių savo finansinių įsipareigojimų bankui „Latvijas Krājbanka“. Dėl to 2011 m. lapkričio 30 d. bankas „Latvijas Krājbanka“ Transporto ministerijai pardavė visas anksčiau bendrovei BAS priklausiusias bendrovės „airBaltic“ akcijas, išskyrus vieną, už nominaliąją jų vertę, iš viso už 224 453 LVL (317 787 EUR) (10). Dėl to Latvijos turimų bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis padidėjo iki 99,8 %, o bendrovei BAS liko tik viena akcija.

(22)

Remiantis spaudoje skelbta informacija, bendrovės BAS akcininkai taip pat įkeitė savo turimas BAS akcijas kaip užtikrinimo priemonę bankui „Latvijas Krājbanka“ (11). 2012 m. vasario 6 d. per bendrovės BAS nemokumo procedūras (12) banko „Latvijas Krājbanka“ patronuojamoji bendrovė perėmė BAS akcijas iš ankstesnių akcininkų ir paskyrė naują valdybą.

(23)

Dar paaiškėjo, kad 2012 m. birželio 8 d. Latvijos valstybė iš bendrovės BAS nupirko vienintelę „airBaltic“ akciją už 1 LVL. Todėl nuo tos dienos BAS nebėra bendrovės „airBaltic“ akcininkė (13).

(24)

Dėl finansinės bendrovės „airBaltic“ padėties Latvijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrovės sunkumai prasidėjo 2008 m. dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir labai išaugusių naftos kainų. Dėl to 2008 m. bendrovė „airBaltic“ patyrė 28 mln. LVL (39,64 mln. EUR) nuostolių. Tačiau 2009 m. bendrovė vėl tapo pelninga ir uždirbo 14 mln. LVL (19,82 mln. EUR) pelno (14). 2010 m. bendrovė „airBaltic“ vėl patyrė nuostolių, 34,2 mln. LVL (48,42 mln. EUR). 2011 m. birželio mėn. Latvijos ekonomikos ministerija nurodė, kad bendrovė „airBaltic“ per pirmuosius penkis 2011 m. mėnesius patyrė 18 mln. LVL (25,48 mln. EUR) nuostolių ir atsidūrė ant bankroto ribos (15). 2011 m. rugsėjo 21 d. bendrovė „airBaltic“ pateikė prašymą dėl teisinės apsaugos nuo kreditorių (16). Iš 2011 m. audituotų rezultatų matyti, kad bendrovė patyrė 83,5 mln. LVL (118,22 mln. EUR) nuostolį.

(25)

2012 m. rugpjūčio 27 d. Latvija paskelbė kvietimą potencialiems investuotojams pareikšti susidomėjimą dėl 50 %, be vieno balso, bendrovės „airBaltic“ kapitalo dalies pirkimo (17), tačiau taip pat nebuvo atmetama kitokio pobūdžio sandorių galimybė. Pagrindiniai investuotojo pasirinkimo kriterijai – galimybės remti bendrovės „airBaltic“ plėtrą, investuotojo reputacija ir patirtis bei jo finansiniai ištekliai. Ši procesą siekiama užbaigti 2014 m.

(26)

2011 m. spalio 3 d. susitarimu (toliau – Susitarimas) Latvija sutiko suteikti bendrovei „airBaltic“ 16 mln. LVL (22,65 mln. EUR) paskolą (toliau – pirmoji valstybės paskola, 1 priemonė) kartu su kita 14 mln. LVL (19,82 mln. EUR) bendrovės BAS suteikta paskola (toliau – BAS paskola). Abiejų paskolų sąlygos buvo susietos ir tapačios, nustatyta pradinė palūkanų norma buvo [11–13] (18) %. Tačiau, suteikdama paskolą bendrovei „airBaltic“, bendrovė BAS nepasinaudojo savo teise į tai, kad BAS paskola būtų užtikrinta užstatu.

(27)

Susitarime taip pat buvo nurodyta, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 15 d. valstybė suteiks bendrovei „airBaltic“ dar vieną, nenustatyto dydžio, paskolą, proporcingą jos balsavimo teisėms, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis suteikta pirmoji valstybės paskola. Abi valstybės paskolas buvo ketinama kapitalizuoti, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos, įskaitant sąlygą, kad bendrovės „airBaltic“ valdyba patvirtins verslo ir (arba) restruktūrizavimo planą.

(28)

Susitarimo 7 straipsnyje numatytos bendrovės „airBaltic“ kapitalo didinimo ateityje sąlygos. Visų pirma, 7.3 straipsnyje nurodyta, kad valstybės paskolą ir BAS paskolą […] galima pridėti prie sumos, kuri bus kapitalizuota. Pagal 7.4 straipsnį BAS įsipareigojo balsuoti už paskolos kapitalizavimą ir kapitalo didinimą. Jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų, 7.4 straipsnyje valstybei suteikiama teisė nupirkti bendrovės „airBaltic“ akcijas iš BAS už 1 LVL (19).

(29)

Latvija suteikė pirmąją valstybės paskolą bendrovei „airBaltic“2011 m. spalio 21 d. (žr. 3 konstatuojamąją dalį). BAS savo paskolą suteikė 2011 m. lapkričio 1 d.

(30)

2011 m. gruodžio 13 d., kai Latvijos turima bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis padidėjo iki 99,8 % (žr. 21 konstatuojamąją dalį), Latvijos Vyriausybė nusprendė leisti sumažinti pirmosios valstybės paskolos palūkanų normą nuo [11–13] % iki [2–4] %. Kadangi pirmoji valstybės paskola ir BAS paskola buvo susietos (žr. 26 konstatuojamąją dalį), tiek pat sumažinta ir BAS paskolos palūkanų norma.

(31)

2011 m. gruodžio 13 d., tuo pat metu, kai buvo sumažinta pirmosios valstybės paskolos palūkanų norma (žr. 30 konstatuojamąją dalį), Latvijos Vyriausybė nusprendė suteikti bendrovei „airBaltic“ į dvi dalis padalytą 67 mln. LVL (94,86 mln. EUR) konvertuojamąją paskolą su [9–11] % palūkanų norma (toliau – antroji valstybės paskola, 2 priemonė) (20).

(32)

Pirma antrosios valstybės paskolos dalimi, 41,6 mln. LVL (58,89 mln. EUR), bendrovei „airBaltic“ buvo iš karto leista naudotis pagal 2011 m. gruodžio 14 d. susitarimą. Antra dalimi, 25,4 mln. LVL (35,96 mln. EUR), bendrovei buvo leista naudotis 2012 m. gruodžio 14 d., t. y. po to, kai Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą.

(33)

Per 2011 m. gruodžio 22 d. bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimą Latvijos valstybė ir BAS – nors jai tuo metu priklausė tik viena bendrovės akcija – susitarė padidinti bendrovės kapitalą 110 mln. LVL (155,74 mln. EUR) (toliau – kapitalo padidinimas, 3 priemonė). Tai buvo ketinama padaryti konvertuojant į kapitalą pirmąją valstybės paskolą, pirmą antrosios valstybės paskolos dalį ir BAS paskolą bei 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) BAS piniginį įnašą.

(34)

Latvijos valstybė įvykdė sprendimą dalyvauti didinant bendrovės „airBaltic“ kapitalą 2011 m. gruodžio 29 d. ir pradėjo konvertuoti į kapitalą pirmąją valstybės paskolą bei pirmą antrosios valstybės paskolos dalį.

(35)

2012 m. sausio 4 d. raštu Latvijos transporto ministerija paprašė BAS dalyvauti didinant kapitalą – konvertuoti BAS paskolą ir skirti piniginę injekciją. Nepaisant Latvijos valdžios institucijų prašymo, neatrodė, kad BAS būtų linkusi vykdyti per akcininkų susirinkimą priimtą susitarimą. Iš tikrųjų, 2012 m. sausio 6–26 d. raštais BAS užginčijo tai, kad valstybė iš banko „Latvijas Krājbanka“ įsigijo bendrovės „airBaltic“ akcijas, kurios anksčiau priklausė BAS (žr. 21 konstatuojamąją dalį), ir paprašė, kad valstybė susilaikytų nuo sprendimų dėl bendrovės „airBaltic“ kapitalo pakeitimų priėmimo. 2012 m. sausio 19 d. FKRK oficialiai uždraudė bendrovėms BAS ir „airBaltic“ BAS paskolą naudoti kapitalo padidinimo tikslais.

(36)

Iki 2012 m. sausio 30 d., t. y. iki pirmojo padidinto kapitalo pasirašymo įgyvendinimo etapo pabaigos, BAS savo paskolos nekonvertavo ir piniginės injekcijos nesuteikė.

(37)

2012 m. sausio 9 d. Komisijai pateiktas skundas dėl pirmosios ir antrosios valstybės paskolų ir dėl kapitalo padidinimo. Be to, BAS apskundė dvi kitas priemones, pagal kurias bendrovei „airBaltic“ galimai buvo teikiama pagalba, – būtent tai, kad valstybė 2010 m. balandžio mėn. įsigijo nulinės atkarpos obligacijų iš bendrovės „airBaltic“ (4 priemonė) ir kad bankas „Latvijas Krājbanka“2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. sumokėjo bendrovei „airBaltic“ 2,8 mln. EUR (5 priemonė).

(38)

Latvija paaiškino, kad pagal 4 priemonę to meto pagrindiniai bendrovės „airBaltic“ akcininkai, t. y. Latvijos valstybė ir BAS, įsigijo iš bendrovės „airBaltic“ 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) vertės nulinės atkarpos obligacijų. Latvijos įsigytą dalį pasirašė ne tiesiogiai Transporto ministerija, faktinė bendrovės „airBaltic“ akcijų savininkė, bet Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (toliau – LVRTC), 100 % valstybei priklausanti bendrovė. Obligacijos įsigytos už nominaliąją 1 LVL vertę už obligaciją, be palūkanų, jas Latvija ir BAS įsigijo proporcingai turėtai akcijų daliai. Todėl Latvijos valstybė įsigijo iš bendrovės „airBaltic“ obligacijų su nulinėmis palūkanomis už maždaug 15,78 mln. LVL (22,34 mln. EUR), o BAS – už maždaug 14,22 mln. LVL (20,13 mln. EUR). Obligacijas ketinama konvertuoti į kapitalą 2015 m. liepos 1 d., vieną obligaciją paverčiant viena akcija.

(39)

Dėl 5 priemonės Latvijos valdžios institucijos paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. bendrovei „airBaltic“ jokie skundo pateikėjos nurodyti mokėjimai nevykdyti. Tačiau bendrovė „airBaltic“ pateikė tris mokėjimo nurodymus „Latvijas Krājbanka“ iki FKRK 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo apriboti 100 000 EUR viršijančias banko operacijas ir 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo sustabdyti visą banko „Latvijas Krājbanka“ veiklą (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Šiuos nurodymus bankas „Latvijas Krājbanka“ įvykdė po kelių dienų. Aptariamosios operacijos – tai, visų pirma, 2011 m. lapkričio 25 d. atlikti du […] mln. USD mokėjimai IATA Tarpuskaitos rūmams ir […] mln. EUR mokėjimas Rygos tarptautiniam oro uostui bei 2011 m. lapkričio 30 d. atliktas […] mln. EUR mokėjimas į alternatyvią „airBaltic“ sąskaitą banke „Swedbank“.

(40)

2012 m. kovo mėn. bendrovė „airBaltic“ priėmė planą pavadinimu „reShape“. Jame numatyta keletas priemonių, įskaitant efektyvesnių lėktuvų įsigijimą (21) ir skrydžių kai kuriais maršrutais nutraukimą, dėl kurių pagal realistinį ir optimistinį scenarijus bendrovei 2014 m. pavyktų išlyginti nuostolius. Tačiau pagal pesimistinį scenarijų bendrovės „airBaltic“ EBIT būtų neigiamas bent iki 2016 m.

(41)

Plane „reShape“ numatyta, kad greta 83 mln. LVL (117,51 mln. EUR) bendrovei jau paskirto finansavimo (22), pagal realistinį scenarijų […] reikėtų dar [45–55] mln. LVL ([64–78] mln. EUR). Pagal optimistinį scenarijų ši suma sumažėtų iki [5–15] mln. LVL ([7–21] mln. EUR), o pagal pesimistinį scenarijų – padidėtų iki [135–145] mln. LVL ([192–206] mln. EUR).

(42)

Kartu su Latvija ir BAS Susitarimą pasirašė dar keli investuotojai. Šie investuotojai sutiko skirti bendrovei „airBaltic“ dvi sindikuotas paskolas po 35 mln. EUR su pradine [5–7] % palūkanų norma. Pirmąją sindikuotą paskolą turėjo suteikti bankas „Latvijas Krājbanka“ ir Lietuvos bankas „Snoras“. Antrąją sindikuotą paskolą turėjo suteikti kelios bendrovės, tarp jų – „Taurus“. Šiomis sindikuotomis paskolomis turėjo būti pakeisti keletas šių privačių investuotojų reikalavimų bendrovei „airBaltic“. Jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal Susitarimą, bendrovei „airBaltic“ antrąją sindikuotą paskolą turėję suteikti investuotojai, tarp jų – BAS akcininkė „Taurus“, 7.4 straipsnyje susitarė perleisti ir perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei visus reikalavimus, kylančius iš […] negrąžintos [sindikuotos] antrosios paskolos už 1 LVL sumą.

(43)

2012 m. liepos 18 d. Komisija gavo dar vieną skundą (žr. 7 konstatuojamąją dalį) dėl Susitarimo 7.4 straipsnyje numatytos investuotojų prievolės tik už 1 LVL perleisti ir perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei visus reikalavimus, kurie kyla iš antrosios sindikuotos paskolos (žr. 28 konstatuojamąją dalį). Skundo pateikėjas tvirtina, kad 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. birželio 12 d. raštais Latvijos valstybė nusprendė, jog 5 mln. EUR reikalavimas bendrovei „airBaltic“ pagal antrąją sindikuotą paskolą – „Taurus“ suteikta dalis iš visos 35 mln. EUR sumos – turi būti perduotas bendrovei „airBaltic“ už 1 LVL kainą (6 priemonė).

(44)

2012 m. lapkričio 20 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi pirminės nuomonės, kad tuo metu, kai suteiktos nurodytos priemonės, bendrovę „airBaltic“ buvo galima laikyti sunkumų patiriančia įmone. Ji taip pat išreiškė abejonių dėl šešių vertinamų priemonių ir padarė pirminę išvadą, kad pagal visas iš jų teikta valstybės pagalba.

(45)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad pirmoji valstybės paskola (1 priemonė) buvo valstybės suteikta tuo pačiu metu, kaip BAS paskola, proporcingai turimoms akcijų dalims – paskolos suteiktos tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad paskolos buvo suteiktos pari passu sąlygomis. Tačiau Komisija pažymėjo, kad pirmosios valstybės paskolos ir BAS paskolos ji negali vertinti atskirai – jas turi vertinti tik pagal bendras Susitarimo aplinkybes. Atitinkamai, Komisija pažymėjo, kad Susitarime nėra sąlygos, jog greta BAS paskolos kartu su antrąja valstybės paskola BAS turėjo suteikti bendrovei „airBaltic“ dar ir konvertuojamąją paskolą, ir kad valstybės prisiimti įsipareigojimai buvo kitokie ir ekonomiškai reikšmingesni už BAS įsipareigojimus. Komisija taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai BAS priėmė sprendimą investuoti į bendrovę „airBaltic“, valdžios institucijos jau buvo parodžiusios norą finansiškai paremti bendrovę.

(46)

Dėl pirmosios valstybės paskolos palūkanų normos ir 2011 m. gruodžio mėn. palūkanų normos sumažinimo iki [5–15] % (žr. 30 konstatuojamąją dalį) Komisija abejojo, ar, atsižvelgiant į reikšmingus sunkumus, kurių bendrovė „airBaltic“ turėjo tuo metu, taikytos palūkanų normos atitiko rinkos palūkanų dydį.

(47)

Dėl antrosios valstybės paskolos (2 priemonė) Komisija pirmiausia pažymėjo, kad ji jau buvo numatyta Susitarime, tik jos suma nebuvo apibrėžta ir jai buvo nustatyta keletas sąlygų. Pasak Komisijos, antrosios paskolos nebuvo galima laikyti pari passu, nes Susitarime nėra sąlygos (priešingai tam, ką tvirtina Latvija), kad BAS turėjo suteikti bendrovei „airBaltic“ ne tik BAS paskolą, bet ir konvertuojamąją paskolą. Be to, Komisija pažymėjo, kad kai Latvija nusprendė suteikti bendrovei „airBaltic“ antrąją valstybės paskolą, tikėtis, kad bendrovė BAS prisiims analogišką įsipareigojimą, nebuvo galima, nes ji nebuvo įpareigota bendrovei „airBaltic“ teikti jokios kitos paskolos.

(48)

Dėl antrosios valstybės paskolos palūkanų normos ([9–11] %) Komisija išreiškė abejonių, ar privatus investuotojas būtų suteikęs bendrovei paskolą su tokia palūkanų norma, atsižvelgiant į sunkumus, kurių turėjo bendrovė „airBaltic“, ir tai, kad šiai paskolai naudotas tas pats užstatas kaip ir pirmajai valstybės paskolai.

(49)

Dėl 2011 m. gruodžio 22 d. sutarto kapitalo padidinimo (3 priemonė) Komisija pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl rekapitalizavimo, BAS buvo praradusi visas, išskyrus vieną, bendrovės „airBaltic“ akcijas (nes valstybė jas įsigijo iš banko „Latvijas Krājbanka“). Dėl to valstybė savo akcijų šioje bendrovėje dalį padidino iki 99,8 % (žr. 21 konstatuojamąją dalį). Todėl konvertavimas bendrovei BAS turėjo mažai ekonominės prasmės, nes norėdama susigrąžinti ankstesnę akcijų dalį ji turėjo ne tik konvertuoti į kapitalą BAS paskolą, bet ir skirti 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) piniginę injekciją; BAS visa tai turėjo padaryti esant ribotoms galimybėms, kad nuosavas kapitalas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu duos kokios nors grąžos, turint galvoje bendrovės sunkumus. Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl datos, kurią 3 priemonė buvo iš tikrųjų suteikta.

(50)

Komisija taip pat pažymėjo, kad bendrovė BAS ir valstybė turėjo per tam tikrą laikotarpį – veikiausiai iki 2012 m. sausio 30 d., t. y. iki pirmojo padidinto kapitalo pasirašymo įgyvendinimo etapo pabaigos – skirti kapitalo injekciją bendrovei „airBaltic“. Tačiau valstybė tai padarė 2011 m. gruodžio 29 ar 30 d., o bendrovė BAS galų gale savo paskolos nekonvertavo ir piniginės injekcijos nesuteikė. Pasak Komisijos, prieš konvertuodama paskolas Latvija turėjo palaukti, kol gaus tinkamą patvirtinimą, kad bendrovė BAS pasielgs taip pat. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad 3 priemonė neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo (REIP).

(51)

Dėl 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) vertės nulinės atkarpos obligacijų įsigijimo iš bendrovės „airBaltic“ 2010 m. balandžio mėn. (4 priemonė) Komisija pabrėžė, kad šios obligacijos, atsižvelgiant į joms būdingas savybes, prilygsta kapitalo injekcijai. Atsižvelgdama į tai, kad nuo pat pradžių nebuvo galima tikėtis gauti pelno, nes už obligacijas nebuvo skaičiuojama jokių palūkanų, o galimybė gauti pelno ateityje, po konvertavimo, buvo mažai tikėtina dėl bendrovės patiriamų sunkumų, oro transporto sektoriaus padėties ir dėl to, kad tuo metu nebuvo plano, kaip bendrovės veiklą vėl padaryti pelningą, Komisija iškėlė abejonių, ar 4 priemonė suteikta rinkos sąlygomis. Be to, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad bendrovė BAS įsigijo obligacijas tik dėl to, kad iki obligacijų emisijos Latvija rodė didelį susidomėjimą bendrove „airBaltic“.

(52)

Dėl 2,8 mln. EUR mokėjimų, kuriuos atliko bankas „Latvijas Krājbanka“ (5 priemonė), Komisija negalėjo padaryti tvirtos išvados, ar tuo metu, kai įvykdyti šie mokėjimai, „Latvijos Krājbanka“, kuris buvo 100 % valstybei priklausantis bankas, veiksmai buvo visiškai nepriklausomi nuo valstybės. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Latvija nepateikė įrodymų, kad bendrovė „airBaltic“ mokėjimo ir pervedimo nurodymus pateikė iki 2011 m. lapkričio 17 d. FKRK sprendimo apriboti didesnes nei 100 000 EUR vienam klientui banko operacijas.

(53)

Pagaliau dėl 5 mln. EUR reikalavimo, kuris buvo perduotas bendrovei „airBaltic“, (6 priemonė) Komisija savo sprendime pradėti procedūrą paaiškino, kad pagal Susitarimo 7.4 straipsnį Latvija nusprendė, jog su antrąja sindikuota paskola susijęs 5 mln. EUR reikalavimas bendrovei „airBaltic“ – „Taurus“ suteiktos 35 mln. EUR paskolos dalis – turi būti perleistas bendrovei „airBaltic“ už 1 LVL. Komisija pabrėžė, kad ekonominiu požiūriu ši operacija buvo labai panaši į teisės į skolą atsisakymą, kuriuo Latvija atleido bendrovę „airBaltic“ nuo prievolės mokėti palūkanas ir grąžinti reikalavimo pareiškėjui dalį antrosios sindikuotos paskolos. Be to, Komisija padarė išvadą, kad 6 priemonė neatitiko REIP, nes bendrovė „airBaltic“ pagal Susitarimą neturėjo teisės gauti kredito mainais už 1 LVL.

(54)

Dėl likusių reikalavimų pagal antrąją sindikuotą paskolą, kuriuos iš viso sudarė 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) (žr. 42 konstatuojamąją dalį), Komisija pažymėjo, kad šiems reikalavimams mutatis mutandis galioja prieš tai išdėstyti argumentai.

(55)

Todėl Komisija padarė pirminę išvadą, kad pagal šešias vertinamas priemones buvo teikiama neteisėta valstybės pagalba, nes jos taikytos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytus pranešimo ir neveikimo įpareigojimus.

(56)

Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl šešių vertinamų priemonių suderinamumo su vidaus rinka, juolab, kad Latvijos valdžios institucijos nepateikė jokio galimo suderinamumo pagrindimo. Dėl to, kaip suderinamumą būtų galima pagrįsti, Komisijos pirminė nuomonė buvo ta, kad atsižvelgiant į bendrovės „airBaltic“ sunkumus, vieninteliai taikytini kriterijai – tai SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyti pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti kriterijai, taikomi remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (23) (toliau – sanavimo ir restruktūrizavimo gairės). Remdamasi tuo metu turėta informacija, Komisija šiuo klausimu laikėsi nuomonės, kad sanavimo sąlygos nebuvo įvykdytos ir kad plane „reShape“ nebuvo nė vieno iš būtinų elementų, kad jį būtų galima laikyti restruktūrizavimo planu pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.2 skyrių.

(57)

Savo pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą Latvija pažymi, kad 1, 2, 3 ir 6 priemonės buvo tarpusavyje susijusios ir numatytos Susitarime, todėl jos iš esmės sudaro vieną ir tą patį finansinį sandorį, kurį reikėjo vertinti tuo metu, kada sudarytas Susitarimas, t. y. 2011 m. spalio 3 d. Tuo remdamasi Latvija daro išvadą, kad šios priemonės yra vienalaikės ir atitinka REIP, ir taip paneigia, kad buvo teikiama valstybės pagalba.

(58)

Latvija tvirtina, kad bendrovė BAS inicijavo Susitarimą ir faktiškai paprašė valstybės dalyvauti didinant kapitalą. Galų gale valstybė sutiko investuoti pagal griežtas Susitarime nustatytas sąlygas. Viena pagrindinių Susitarimo sąlygų buvo ta, kad valstybė ir bendrovė BAS skirs apie 100 mln. LVL (141,58 mln. EUR) injekciją dviem etapais: i) 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) bus skirta pirmąja valstybės paskola ir BAS paskola; ii) apie 70 mln. LVL (99,1 mln. EUR) valstybė ir bendrovė BAS skirs pagal turimą akcijų dalį. Todėl, pasak Latvijos, bendrovė BAS pagal Susitarimą buvo įsipareigojusi skirti bendrovei „airBaltic“ papildomą kapitalo injekciją, proporcingą savo turimai akcijų daliai. Šią išvadą Latvija daro remdamasi Susitarimo 7.2 straipsniu, kuriame nustatyta, kad valstybė suteiks antrąją paskolą bendrovei „airBaltic“proporcingai turimoms balsavimo teisėms, o tai, Latvijos nuomone, reiškia, kad bendrovė BAS turėjo skirti piniginę injekciją taip pat proporcingai savo turimai akcijų daliai.

(59)

Latvija taip pat pažymi, kad Susitarime numatyta keletas specialiųjų priemonių, skirtų apsaugoti valstybės finansiniams interesams, jeigu bendrovė BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų: i) valstybės teisė nupirkti akcijas iš bendrovės BAS už 1 LVL, ii) privačių investuotojų, kurie suteikė bendrovei „airBaltic“ antrąją sindikuotą paskolą, prievolė tam tikromis aplinkybėmis perduoti valstybei savo reikalavimus prieš bendrovę „airBaltic“; iii) investuotojų prievolė kompensuoti bendrovei „airBaltic“ tam tikrus nebalansinius įsipareigojimus, siekiančius apie […] mln. EUR (24). Tai, kad BAS ir investuotojai sutiko su šiomis specialiosiomis priemonėmis, Latvijos nuomone, įrodo, kad investuotojai buvo tikri, jog BAS įvykdys savo įsipareigojimus. Tuo remdamasi Latvija mano, kad 1, 2 ir 3 priemonės yra vienalaikės ir REIP požiūriu racionalios. Be to, kadangi 6 priemonė yra šių specialiųjų priemonių padarinys, Latvija teigia, kad pagal šią priemonę valstybės pagalba taip pat nebuvo teikiama.

(60)

Be to, dėl 1 priemonės Latvija dar nurodo, kad palūkanų norma atitiko REIP ir Komunikatą dėl orientacinių normų (25), ir tvirtina, kad valstybei palūkanų normos sumažinimas nuo [11–13] iki [2–4] % buvo ekonomiškai tikslingas, siekiant sumažinti bendrovės „airBaltic“ (tuo metu valstybei jau priklausė 99,8 %) finansavimo sąnaudas. Dėl 2 priemonės Latvija mano, kad palūkanų norma atitiko REIP.

(61)

Dėl 3 priemonės Latvijos valdžios institucijos tvirtina, kad pirmoji valstybės paskola ir pirma antrosios valstybės paskolos dalis buvo konvertuotos į kapitalą atsižvelgiant į tuo pačiu metu, per 2011 m. gruodžio 22 d. bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimą, priimtą bendrovės BAS sprendimą konvertuoti BAS paskolą ir skirti 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) piniginę injekciją. Latvijos valdžios institucijos pakartoja, kad 1, 2 ir 3 priemones reikėtų vertinti ne atskirai, o tik atsižvelgiant į platesnį sandorį, kurio neatsiejamą dalį jos sudaro. Kadangi šiam sandoriui bendrovė BAS ir valstybė visiškai pritarė, Latvija neigia, kad buvo teikiama valstybės pagalba. Latvija taip pat tvirtina, jog tai, kad bendrovė BAS neįvykdė savo įsipareigojimo iki ilgiausio duoto termino (t. y. 2012 m. sausio 30 d.), nėra svarbu ir kad valstybė neturėjo kitos išeities, tik konvertuoti pirmąją valstybės paskolą ir pirmą antrosios valstybės paskolos dalį į kapitalą – ji tai padarė 2011 m. gruodžio 29 d. Be to, Latvija paaiškina, kad valstybė ėmėsi visų galimų priemonių, kad priverstų bendrovę BAS įvykdyti savo įsipareigojimą.

(62)

Dėl 6 priemonės Latvija dar nurodo, kad reikalavimų perdavimas bendrovei „airBaltic“ yra Susitarimo 7.4 straipsnyje numatytų priemonių padarinys. Pasak Latvijos, taip užtikrinama, kad visas Susitarimas atitiktų pari passu principą, nes reikalavimų perleidimu bendrovei „airBaltic“ garantuojama, kad privatūs investuotojai proporcingai prisidėtų prie finansinės injekcijos į bendrovę „airBaltic“.

(63)

Dėl 4 priemonės Latvija laikosi nuomonės, kad nulinės atkarpos obligacijų emisiją vienu metu vienodomis sąlygomis vykdė valstybė ir bendrovė BAS ir tuo neigia, kad buvo teikiama valstybės pagalba. Latvija taip pat paaiškina, kad sprendimas išleisti obligacijas buvo priimtas bendrovės BAS iniciatyva. Dėl to, kad šios obligacijos nebuvo pelningos, Latvija teigia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į vadinamąjį „savininko principą“ ir įvertinti tai, kad valstybės, kaip bendrovės „airBaltic“ akcininkės, motyvai buvo kitokie negu išorės investuotojo.

(64)

Pagaliau dėl 5 priemonės Latvija laikosi nuomonės, kad jokie valstybiniai ištekliai nebuvo naudojami ir kad bet kuriuo atveju FKRK veiksmai nebūtų laikomi valstybės veiksmais.

(65)

Laikydamasi nuomonės, kad jokia valstybės pagalba nebuvo teikiama, Latvija iš pradžių nepateikė argumentų dėl priemonių suderinamumo su vidaus rinka. Tačiau per oficialią tyrimo procedūrą Latvija šiuo klausimu argumentus pateikė ir pažymėjo, kad jeigu valstybės pagalba ir buvo teikiama, tai buvo pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(66)

Tuo vadovaudamasi 2013 m. gruodžio mėn. Latvija pateikė restruktūrizavimo planą, pagal kurį bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimas pradėtas 2011 m. balandžio mėn., kai bendrovės vadovybei pateikta pirmoji plano redakcija. Šiame dokumente nurodyti kai kurie bendrovės „airBaltic“ trūkumai ir nustatyta, kad jai reikalingas [175–185] mln. EUR kapitalas. Pirmoji plano redakcija 2012 m. kovo mėn. virto planu „reShape“, kuris, pasak Latvijos, buvo pirmas žingsnis rengiant 2013 m. gruodžio mėn. pateiktą restruktūrizavimo planą.

(67)

Restruktūrizavimo plane numatytas 5 metų restruktūrizavimo laikotarpis, trunkantis nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., ir bendra [150–170] mln. LVL ([214–242 mln.] EUR) restruktūrizavimo sąnaudų suma. Restruktūrizavimo plane numatytos trijų rūšių restruktūrizavimo priemonės: i) esamos veiklos pajamų ir sąnaudų optimizavimas; ii) tinklo pertvarkymas, koreguojant skrydžių kryptis, dažnumą ir laiką; iii) tinklo ir orlaivių parko optimizavimas. Restruktūrizavimo plane iš viso numatytos 26 pajamų ir sąnaudų iniciatyvos ir papildomos tinklo pertvarkymo ir orlaivių parko atnaujinimo iniciatyvos. Dėl bendrovės „airBaltic“ gyvybingumo sugrąžinimo plane numatyta, kad dėl šių iniciatyvų bendrovė 2014 m. išlygins nuostolius ir nuo tada veiks pelningai, jos EBIT pasieks [1–3] mln. LVL ([1,4–4,2 mln. EUR)] 2014 m. ir [9–12] mln. LVL ([12,8–17] mln. EUR) 2016 m. Restruktūrizavimo plane taip pat patikslintos finansinės realistiniu, pesimistiniu ir optimistiniu scenarijais grįstos prognozės; siekiant įvertinti riziką ir galimą jos poveikį, atlikta šių prognozių jautrumo analizė.

(68)

Plane taip pat numatyta keletas kompensacinių priemonių: i) orlaivių parko sumažinimas 27 %; ii) 14 pelningų maršrutų atsisakymas; iii) […] laiko tarpsnių koordinuojamuose oro uostuose atsisakymas. Nuo 2011 iki 2016 m. bendrovė „airBaltic“ savo pajėgumus pagal keleivių vietų vienam kilometrui pasiūlą (angl. available seat kilometre, ASK) (26) sumažins [17–20] % (vertinant vien pelningus maršrutus – [7–10] %). Pasak Latvijos, toks pajėgumų sumažinimas atitiktų ankstesniais atvejais taikytą praktiką. Be to, restruktūrizavimo plane numatyta dėl keleto maršrutų uždarymo atsisakyti […] laiko tarpsnių.

(69)

Restruktūrizavimo plane numatytos restruktūrizavimo sąnaudos sudaro [150–170] mln. LVL ([214–242] mln. EUR); šios lėšos bus panaudotos trečiųjų šalių paskoloms grąžinti, nuostoliams dėl kai kurių orlaivių laipsniško nebenaudojimo ir perleidimo kompensuoti, išeitinėms išmokoms sumokėti, naujiems orlaiviams įsigyti ir pan.

(70)

Pagal restruktūrizavimo planą bendrovė „airBaltic“ savo indėliu padengtų [100–110] mln. LVL ([141–155] mln. EUR) šių bendrų restruktūrizavimo sąnaudų, t. y. [60–70] % visų restruktūrizavimo sąnaudų. Pagal restruktūrizavimo planą nuosavas indėlis būtų sudarytas iš keleto privačių šalių injekcijų (įskaitant likvidumo priemonę ir avansinius mokėjimus), privačių paskolų, naujų orlaivių nuomos sutarties ir dalies skolos dviem bankams nurašymo.

(71)

Per oficialią tyrimo procedūrą Komisija gavo bendrovių „Ryanair“, „airBaltic“ pastabas ir trijų asmenų pastabas bendrovės „airBaltic“ kreditorių vardu.

(72)

„Ryanair“ sutinka su pirmine Komisijos išvada, kad vertinamos priemonės neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo (toliau – REIP) ir yra nesuderinamos su vidaus rinka. Tačiau „Ryanair“ teigia, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą ne iki galo įvertino REIP, nes Komisija turėjo įvertinti, ar privatus investuotojas būtų verčiau iš karto likvidavęs bendrovę „airBaltic“ negu suteikęs jai papildomo kapitalo (27). „Ryanair“ taip pat tvirtina, kad Komisija savo sprendime pradėti procedūrą turėjo įvertinti, ar valstybei bendrovę „airBaltic“ buvo pelningiau likviduoti negu skirti jai papildomų lėšų. Nors bendrovė „Ryanair“ mano, kad neturi pakankamai informacijos, kad galėtų teikti pastabas dėl plano „reShape“, ji pažymi turinti abejonių dėl to, ar bendrovė „airBaltic“ vėl pradės veikti pelningai, ir laikosi nuomonės, kad bendrovę reikėjo likviduoti.

(73)

„Ryanair“ taip pat tvirtina, kad bet kokia pagalba bendrovei „airBaltic“ pablogintų jos pačios poziciją rinkoje, nes „Ryanair“ vykdo 13 skrydžių maršrutų iš Rygos, vykdydama pusę jų „Ryanair“ konkuruoja su bendrove „airBaltic“.

(74)

„airBaltic“ savo pastabose pažymi, kad bendrovė sunkumų patyrė dėl ankstesnės vadovybės elgsenos ir nesėkmingų iki 2011 m. spalio mėn. B. Flicko priimtų sprendimų, kuriuose, pasak bendrovės „airBaltic“, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vien plėtra, o ne pelningumu grindžiamai strategijai. Bendrovė „airBaltic“ taip pat paaiškina, kad ankstesnė bendrovės vadovybė sudarė daug nepalankių sutarčių ir sudarė komerciškai nepagrįstą sandorį, maža to, nustatė neaiškią įmonės ir organizacinę struktūrą.

(75)

Dar, pasak bendrovės „airBaltic“, nuspręsdama pasirašyti ir vykdyti Susitarimą, Latvija veikė kaip racionalus privatus investuotojas. Bendrovė „airBaltic“ pažymi, kad Latvijos investicija ir BAS investicija padarytos vienu metu ir kad dėl šios investicijos BAS ir kiti privatūs investuotojai turėjo daug ką paaukoti. Be to, Susitarime buvo numatytos pakankamos apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad Latvijos interesai būtų visapusiškai saugomi nuo BAS; naudoti šias apsaugos priemones, pasak „airBaltic“, Latvijai buvo tikslingiau negu pažeisti investicinius įsipareigojimus, taip sukeliant bendrovės bankrotą, prarandant turimų akcijų vertę ir patiriant riziką, kad privatūs investuotojai pateiks ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tuo remdamasi bendrovė „airBaltic“ daro išvadą, kad Latvijos sprendimui sudaryti Susitarimą nebūdingi valstybės pagalbos požymiai.

(76)

Dėl to, kad 2010 m. balandžio mėn. valstybė iš bendrovės „airBaltic“ įsigijo nulinės atkarpos obligacijų (4 priemonė), bendrovė „airBaltic“ mano, kad tai buvo ekonomiškai racionali ir visais atžvilgiais vienalaikė valstybės ir BAS investicija, todėl daro išvadą, kad ja nebuvo teikiama valstybės pagalba. Dėl to, kad 2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. bankas „Latvijas Krājbanka“ sumokėjo bendrovei „airBaltic“ 2,8 mln. EUR (5 priemonė), „airBaltic“ mano, kad tie sprendimai priimti bendrovei „airBaltic“ vykdant veiklą ir kad jie vykdyti privačiomis lėšomis, todėl paneigė, kad tam naudoti valstybiniai ištekliai.

(77)

Pagaliau bendrovė „airBaltic“ pabrėžia savo pačios vaidmenį užtikrinant Latvijos susisiekimą su likusia ES dalimi ir pateikia tam tikros informacijos apie tai, kaip naujoji bendrovės vadovybė įgyvendina planą „reShape“.

(78)

Trijų asmenų bendrovės „airBaltic“ kreditorių vardu pateiktos pastabos buvo panašios. Kreditoriai apskritai skundžia priemones, dėl kurių priimtas sprendimas pradėti procedūrą, ypač 6 priemonę. Be to, jie paminėjo keletą bendrovės „airBaltic“ nesumokėtų skolų, kurios akivaizdžiai susidarė dėl Susitarimo ir dėl kurių dalis kreditorių tapo nemokūs.

(79)

Savo pastabose dėl trečiųjų šalių pastabų Latvija sutiko su bendrovės „airBaltic“ nuomone, kad pagal vertinamas priemones valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(80)

Dėl „Ryanair“ pastabų Latvija pažymi, kad bendrovės „Ryanair“ paminėta teismų praktika, pagal kurią valstybė turėjo likviduoti „airBaltic“, o ne suteikti jai lėšų, netaikytina, nes tuo metu valstybė buvo ne pagrindinė „airBaltic“ kreditorė, o tik akcininkė. Pasak Latvijos, norint įvertinti valstybės investicinių sprendimų racionalumą, šiuo atveju privataus kreditoriaus kriterijaus nepakanka. Be to, Latvija tvirtina, kad nuspręsdama sudaryti Susitarimą, ji sutiko patirti trumpalaikių nuostolių tam, kad ilgainiui vėl gautų pelno, ir kad šie investiciniai sprendimai priimti BAS iniciatyva. Latvija taip pat pažymi, kad bendrovės „airBaltic“ nuostoliai buvo sumažinti ir atmeta bendrovės „Ryanair“ argumentus kaip nepagrįstus.

(81)

Pagaliau dėl bendrovės „airBaltic“ kreditorių vardu kai kurių asmenų pateiktų pastabų Latvija mano, kad jos yra nesusijusios su sprendime pradėti procedūrą išdėstytomis priemonėmis ir kad greičiausiai jomis siekta pagerinti kreditorių poziciją komerciniame teisminiuose ginčuose su bendrove „airBaltic“.

(82)

Šiame sprendime sprendžiamas pirminis klausimas, ar bendrovė „airBaltic“ yra sunkumų patirianti įmonė pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires (žr. 7.1 skyrių). Tada jame analizuojama, ar nagrinėjamos priemonės yra bendrovei „airBaltic“ teikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje (žr. 7.2 skyrių) ir ar tokia pagalba yra teisėta (žr. 7.3 skyrių) ir suderinama su vidaus rinka (žr. 7.4 skyrių).

(83)

Kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Latvijos valdžios institucijos pačios paaiškina, kad bendrovės „airBaltic“ sunkumai prasidėjo 2008 m. dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir labai išaugusių naftos kainų. Dėl to bendrovė „airBaltic“ 2008 m. patyrė 28 mln. LVL (39,64 mln. EUR) nuostolių. 2009 m. bendrovė vėl tapo pelninga ir uždirbo 6 mln. LVL (8,49 mln. EUR) pelno. Tačiau 2010 m. „airBaltic“ ir vėl patyrė nuostolių, 34,2 mln. LVL (48,42 mln. EUR), kurie 2011 m. padidėjo iki 84,7 mln. LVL (119,2 mln. EUR). Komisija primena, jog 2011 m. birželio mėn. Latvijos ekonomikos ministerija konstatavo, kad bendrovei „airBaltic“ gresia bankrotas (28), o spaudoje buvo pranešta, kad bendrovė 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą dėl teisinės apsaugos nuo savo kreditorių (29).

(84)

Iš audituotų metinių bendrovės „airBaltic“ ataskaitų matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas 2009–2012 m. buvo neigiamas ir kiekvienais metais dar didėjo. Iš tikrųjų, 2009 m. bendrovės „airBaltic“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 19,2 mln. LVL (27,18 mln. EUR), 2010 m. padidėjo iki 23,3 mln. LVL (32,99 mln. EUR), 2011 m. – iki 105,6 mln. LVL (149,51 mln. EUR), o 2012 m. – iki 125,1 mln. LVL (177,12 mln. EUR).

Lentelė

Pagrindiniai finansiniai „airBaltic“ 2007 m.–2011 m. birželio mėn. duomenys (tūkstančiais LVL)

(85)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 dalies c punkte nurodyta, kad įmonė yra laikoma sunkumų patiriančia įmone, kai remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Bendrovė „airBaltic“ tokioje padėtyje buvo atsidūrusi bent nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., jeigu ne anksčiau, kai pateikė prašymą dėl teisinės apsaugos nuo savo kreditorių. Tačiau Komisija pažymi, kad teismas esą po kelių dienų atmetė prašymą dėl teisinės apsaugos, greičiausiai dėl to, kad po Latvijos ir BAS derybų sudarytas Susitarimas. Nepaisydama to, Komisija mano, kad bet kuriuo atveju bendrovė „airBaltic“ būtų laikoma sunkumų patiriančia įmone pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punktą.

(86)

Pagal tą nuostatą įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Iš lentelės aiškiai matyti, kad bendrovė „airBaltic“ nuo 2008 m. (išskyrus 2009 m.) veikė nuostolingai. Tačiau paaiškėjo, kad 2009 m. bendrovė „airBaltic“ galėjo uždirbti pelno tik dėl neįprastai sumažėjusių degalų kainų. Todėl, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, tai, kad 2009 m. buvo vėl pelningi, buvo vienkartinis atvejis, kurį nulėmė neįprastos aplinkybės, o ne struktūrinės tendencijos. Bendrovės skola ir finansinės sąnaudos 2008–2009 m. ir ypač 2009–2010 m., kai finansavimo sąnaudos nuo 3,8 mln. LVL (5,38 mln. EUR) padidėjo iki 17,4 mln. LVL (24,64 mln. EUR), labai išaugo (30). Dėl to bendrovės „airBaltic“ sąnaudų rodikliai per metus padidėjo [5–10] %, t. y. greičiau negu pajamų rodikliai, kurie per metus padidėjo [2–7] %. Pagaliau Komisija pakartoja sprendime pradėti procedūrą padarytą išvadą, kad 2010 m. bendrovės „airBaltic“ nuostoliai buvo tokie dideli, kad neigiamas nuosavas kapitalas sudarė apie 23,3 mln. LVL (32,99 mln. EUR), o 2011 m. dėl papildomų nuostolių padidėjo iki maždaug 105,6 mln. LVL (149,51 mln. EUR). Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus veiksnius aiškėja, kad sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punkto kriterijai buvo tenkinami.

(87)

Todėl Komisija daro išvadą, kad bent jau nuo 2011 m. pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires bendrovė „airBaltic“ buvo sunkumų patirianti įmonė.

(88)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(89)

Kad galėtų padaryti išvadą, ar valstybės pagalba yra teikiama, Komisija privalo įvertinti, ar kiekviena iš šešių vertinamų priemonių atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (t. y. ar ja perduoti valstybiniai ištekliai, suteiktas atrankusis pranašumas, gali būti iškraipyta konkurencija ir daroma įtaka ES vidaus prekybai).

(90)

Latvija tvirtina, kad 1 priemonę reikia vertinti kartu su 2, 3 ir 6 priemonėmis, nes dėl jų susitarta tą pačią dieną, t. y. 2011 m. spalio 3 d., tuo metu, kai ir Latvija, ir BAS buvo pagrindinės bendrovės „airBaltic“ akcininkės.

(91)

Komisija sutinka su Latvijos valdžios institucijomis, kad pirmosios valstybės paskolos (1 priemonė) ir BAS paskolos negalima vertinti atskirai, todėl jas reikia vertinti atsižvelgiant į bendras Susitarimo, pagal kurį buvo suteiktos abi paskolos, aplinkybes. Tačiau Komisija nesutinka su Latvijos argumentu, kad kitas priemones reikia vertinti drauge kaip vieną sandorį.

(92)

Komisija laikosi nuomonės, kad 2011 m. spalio 3 d., kai buvo sudarytas Susitarimas, BAS ir valstybė užtikrintai įsipareigojo suteikti pirmąją valstybės paskolą (1 priemonė) ir BAS paskolą. Todėl galima tvirtinti, kad priemonės buvo suteiktos tą dieną. Tačiau iš Susitarime pateiktos informacijos antrosios valstybės paskolos (2 priemonė) sumos ir kapitalo padidinimo (3 priemonė) sumos negalima tvirtai nustatyti. Visų pirma, dėl 2 priemonės Susitarime tik nurodoma, kad Latvija suteiks paskolą proporcingai turimai akcijų daliai, tačiau jos dydis nenurodomas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Susitarimo 7.1 straipsnyje yra nurodyta, jog numatomas nuosavo kapitalo padidinimas (kapitalizavus pirmąją ir antrąją valstybės paskolas ir BAS paskolą bei papildomą piniginį BAS indėlį) neviršys 100 mln. LVL (141,58 mln. EUR). Tačiau reikėtų pažymėti štai ką. Pirma, Susitarime nurodytas tik pirmosios valstybės paskolos ir BAS paskolos dydis, atitinkamai, 16 mln. LVL ir 14 mln. LVL. Nurodytasis 100 mln. LVL skaičius buvo tik prognozė, prielaida, kiek nuosavas kapitalas iki metų pabaigos turėtų arba galėtų padidėti; nuosavo kapitalo padidinimo suma Susitarime aiškiai nenurodyta. Iš tikrųjų, faktinė nuosavo kapitalo padidinimo, dėl kurio susitarta 2011 m. gruodžio mėn., suma sudarė 110 mln. LVL (žr. 33 konstatuojamąją dalį), t. y. buvo didesnė negu numatyta Susitarime. Komisija laikosi nuomonės, kad 2 ir 3 priemonių suma nebuvo nustatyta arba jos nebuvo galima patvirtinti 2011 m. spalio 3 d.

(93)

Panašiai dėl 6 priemonės Komisija pažymi, kad 2011 m. spalio 3 d. sudarydama Susitarimą valstybė nežinojo, ar jai reikės pasinaudoti sutarties 7.4 straipsniu ir ar jai bus perleisti privačių investuotojų reikalavimai. Be to, valstybė neprivalėjo bendrovei „airBaltic“ perleisti reikalavimų, kylančių iš antrosios sindikuotos paskolos. Privačių investuotojų reikalavimai valstybei galų gale perleisti tik dėl to, kad BAS neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Susitarimą, o tai 2011 m. spalio 3 d. nebuvo žinoma ir to nebuvo pagrindo įtarti. Dėl šios priežasties negalima laikyti, kad 6 priemonė buvo suteikta tuo metu, kai pasirašytas Susitarimas, todėl negali būti laikoma pari passu valstybės paskolai ir BAS paskolai.

(94)

Be to, Latvija tvirtina, kad dauguma privačių investuotojų reikalavimų, kurie turėjo būti pakeisti dviem sindikuotomis paskolomis, nebuvo užtikrinti ir jeigu valstybė būtų leidusi bendrovei bankrutuoti, privatūs investuotojai būtų pateikę valstybei ieškinį, kad ši atlygintų žalą, o tai valstybei būtų kainavę brangiau negu suteikti likusias priemones bendrovei „airBaltic“.

(95)

Komisijos nuomone, teiginys, kad privatūs investuotojai būtų teikę ieškinius valstybei reikalaudami atlyginti žalą, yra tik hipotetinis ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, iš nieko nėra matyti, kad Latvija, teikdama pagalbą bendrovei „airBaltic“ iš tikrųjų į tai būtų atsižvelgusi.

(96)

Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Latvijos valdžios institucijų argumentas dėl priemonių vienalaikiškumo yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties Komisija daro išvadą, kad 1, 2 ir 3 priemonių negalima laikyti vienu 2011 m. spalio 3 d. sandoriu, todėl jas vertins atskirai.

(97)

Komisija pažymi, kad pirmąją valstybės paskolą Latvija suteikė tiesiogiai per valstybės iždą Transporto ministerijos prašymu. Tai aiškiai nurodyta Susitarime. Todėl aišku, kad 1 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir kad tai yra valstybės priemonė. Latvija to neginčija.

(98)

Siekdama įvertinti, ar 1 priemone bendrovei „airBaltic“ buvo suteiktas nederamas atrankusis pranašumas, Komisija pirmiausia pažymi, kad dėl pirmosios valstybės paskolos ir BAS paskolos buvo susitarta 2011 m. spalio 3 d., t. y. Susitarimo pasirašymo dieną. Tuo metu Latvija ir BAS buvo pagrindinės bendrovės akcininkės ir paskolas suteikė proporcingai turimai akcijų daliai (atitinkamai, 52,6 ir 47,2 %), tapačiomis ir susietomis sąlygomis.

(99)

Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija sprendime pradėti procedūrą pažymėjo, kad BAS sprendimui investuoti į bendrovę „airBaltic“ įtakos galėjo turėti valstybės institucijų noras finansiškai remti bendrovę. Tačiau, nors Latvijos Vyriausybė iš tikrųjų parodė norą išsaugoti bendrovę „airBaltic“ kaip nacionalinį vežėją (31), Komisija pažymi, kad dėl Latvijos valstybės paramos buvo deramasi, ji vis dar nebuvo apibrėžta ir jai buvo nustatytos tam tikros sąlygos. Tuo remdamasi Komisija negali atmesti galimybės, kad pirmoji valstybės paskola ir BAS paskola buvo suteiktos vienu metu ir kad tuo yra paneigiamas valstybės pagalbos buvimo faktas. Bendrasis Teismas paaiškino, kad net esant didelėms privačioms investicijoms vien vienalaikiškumo, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas faktines ar teisines aplinkybes, nepakanka nuspręsti, kad investicija nėra pagalba, kaip ji suprantama pagal [SESV 107 straipsnio 1 dalį]  (32).

(100)

Todėl Komisija taip pat vertino, ar sutartą [11–13] % pirmosios valstybės paskolos (ir BAS paskolos) palūkanų normą pagal dydį galima prilyginti rinkos palūkanų normai.

(101)

Per oficialią tyrimo procedūrą Latvija pateikė įrodymų dėl užstato (prekių ženklų ir gautinų sumų) vertės, kurią nustatė nepriklausomas auditorius […], 2011 m. vasarą atlikęs bendrovės inicijuotą auditą. Kadangi gautinos sumos (2011 m. rugsėjo 30 d.) sudarė svarbios finansinės informacijos dalį, jas […] taip pat įvertino. Prekių ženklų vertė buvo grindžiama kaina, už kurią bendrovė „airBaltic“ prekių ženklus išpirko iš BAS. Siekdama nustatyti užstato likvidacinę vertę, Latvija taikė […] % diskonto normą, remdamasi Latvijos iždo užstatų vidaus vertinimo metodika, kuri, Komisijos nuomone, atsižvelgiant į užstato pobūdį, yra tinkama. Pagal jį užstato likvidacinė vertė sudarė [15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR) ir buvo [15–25] % didesnė už pirmąją valstybės paskolą.

(102)

Be to, Komisija pažymi, kad atsižvelgiant į didelį pirmosios valstybės paskolos užstatą, [11–13] % palūkanų norma atitiktų Komunikatą dėl orientacinės normos (33). Teiginys, kad [11–13] % palūkanų norma atitiko rinkos sąlygas dar tvirčiau pagrindžiamas tuo, kad bendrovė BAS (privati investuotoja) atsisakė teisės į BAS paskolos užtikrinimą užstatu (žr. 26 konstatuojamąją dalį), todėl bendrovės BAS paskola buvo rizikingesnė už valstybės paskolą, tačiau buvo suteikta su tokia pačia palūkanų norma.

(103)

Atsižvelgdama į užstato dydį ir taikytą palūkanų normą, Komisija daro išvadą, kad 1 priemone bendrovei „airBaltic“ nesuteiktas atrankusis pranašumas ir kad valstybės pagalbos buvimo faktą galima atmesti – toliau vertinti, ar likusios kumuliacinės SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos būtų patenkintos, nebereikia (34).

(104)

2011 m. gruodžio 13 d., t. y. kai Latvijos turima bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis padidėjo iki 99,8 % (žr. 21 dalį), Latvijos Vyriausybė nusprendė leisti sumažinti pirmosios valstybės paskolos, kartu ir BAS paskolos, palūkanų normą [9–11] procentinių punktų, kurie atitiko rizikos priedą, nuo [11–13] % iki [2–4] %.

(105)

Latvija mano, kad palūkanų normos sumažinimas buvo pagrįstas, nes paskola buvo nerizikinga, turint galvoje tai, kad užstato likvidacinė vertė sudarė [15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR), t. y. buvo [15–25] % didesnė už pirmosios valstybės paskolos sumą (žr. 101 konstatuojamąją dalį).

(106)

Komisijos neįtikino Latvijos argumentai, kad, sumažindama palūkanų normą, valstybė sumažino bendrovės „airBaltic“, kuri tuo metu beveik visa, 99,8 %, priklausė valstybei, finansavimo sąnaudas (nes BAS paskolos palūkanos taip pat sumažintos). Pasak Latvijos, tai buvo racionalus valstybės sprendimas, nes palūkanų pajamas, kurių valstybė neteko, kompensavo pranašumas, kurį valstybė kaip pagrindinė bendrovės „airBaltic“ akcininkė įgijo dėl to, kad turėjo mokėti mažesnes palūkanas.

(107)

Kita vertus, Komisija primena, kad tuo metu, kai buvo suteikta pirmoji valstybės paskola ir BAS paskola, Susitarime buvo nustatyta, kad abiejų paskolų sąlygos yra vienodos ir susietos, todėl padarius bet kokį vienos iš paskolų pakeitimą, taip pat būtų keičiama ir kita paskola. Vienodai sumažintos abiejų paskolų palūkanos, o labai didelis paskolos užstatas ir tai, kad BAS paskola užstatu nebuvo užtikrinta, nepakito. Kadangi bendrovė BAS iš karto sutiko susieti BAS paskolos sąlygas su pirmosios valstybės paskolos sąlygomis, Komisija neturi priežasčių manyti, kad toks sprendimas neatitinka rinkos sąlygų.

(108)

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad net atsižvelgiant į palūkanų normos sumažinimą, 1 priemone bendrovei „airBaltic“ nebuvo suteiktas atrankusis pranašumas ir valstybės pagalbos buvimo faktą galima atmesti.

(109)

Antrąją valstybės paskolą Latvija suteikė tiesiogiai iš valstybės iždo 2011 m. gruodžio 13 d. Latvijos Vyriausybės sprendimu, kuriuo Finansų ministerijai leista valstybės biudžete numatyti 67 mln. LVL (94,86 mln. EUR) konvertuojamąją paskolą bendrovei „airBaltic“. Todėl 2 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir tai yra valstybės priemonė.

(110)

Komisija pažymi, kad tuo metu, kai buvo suteikta antroji valstybės paskola, t. y. 2011 m. gruodžio 13 d., bendrovė BAS neteko visų bendrovės „airBaltic“ akcijų, išskyrus vieną akciją, o valstybei nuo tada priklausė 99,8 % bendrovės. Todėl valstybės ir BAS kaip akcininkių padėtis nebebuvo panaši.

(111)

Latvija tvirtina, kad pagal Susitarimo 7.2 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Latvija suteiks bendrovei „airBaltic“ paskolą proporcingai turimų akcijų daliai, BAS buvo įpareigota suteikti bendrovei „airBaltic“ savo turimų akcijų skaičių atitinkančią lėšų sumą. BAS tai turėjo padaryti 2011 m. gruodžio mėn. suteikdama piniginę kapitalo injekciją. Tačiau Komisija pažymi, kad 2011 m. gruodžio 13 d. BAS turėjo tik vieną bendrovės „airBaltic“ akciją. Vadinasi, valstybė turėjo laikytis apdairaus rinkos ekonomikos investuotojo pozicijos ir įvertinti, ar, pasikeitus akcijų nuosavybės aplinkybėms, didinant kapitalą BAS dar turėjo kokių nors motyvų skirti bendrovei piniginę injekciją. Iš tikrųjų, valstybė tokią galimybę numatė ir į Susitarimą, visų pirma, 7.4 straipsnį, įtraukė keletą specialiųjų priemonių tam atvejui, jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų. Be to, Latvija pripažįsta, kad antra antrosios valstybės paskolos dalis turėjo būti suteikta tuo atveju, jeigu BAS nesuteiktų papildomų lėšų.

(112)

Sutarties 7.4 straipsnyje valstybei suteikta teisė nupirkti visas bendrovės „airBaltic“ akcijas iš BAS už 1 LVL. Pasirašydama Susitarimą, valstybė tai laikė garantija, kad BAS įvykdys savo įsipareigojimus, antraip bendrovė prarastų visas turimas bendrovės „airBaltic“ akcijas. Tačiau 2011 m. lapkričio 30 d., kai bankas „Latvijas Krājbanka“ pardavė visas BAS turėtas bendrovės „airBaltic“ akcijas, išskyrus vieną akciją, Latvijos valstybei, padėtis iš esmės pasikeitė (žr. 21 konstatuojamąją dalį). Šiomis naujomis aplinkybėmis Susitarimo 7.4 straipsnis neteko prasmės. Iš tikrųjų, turėdama tik vieną akciją BAS buvo mažai motyvuota vykdyti savo įsipareigojimus: jų nevykdymo padarinys būtų tik tai, kad ji prarastų vienintelę bendrovės „airBaltic“ akciją. Apdairus rinkos dalyvis būtų kruopščiai įvertinęs, ar tokiomis aplinkybėmis skirti papildomų lėšų bendrovei „airBaltic“, ir būtų bent paprašęs, kad kita šalis (t. y. BAS) patvirtintų, kad tikrai skirs lėšas bendrovei. Komisija dar pažymi, kad greičiausiai toks patvirtinimas nebūtų buvęs suteiktas, nes BAS būtų turėjusi skirti labai didelės pinigų sumos injekciją, daug didesnę negu buvo iš pradžių numatyta, kad atgautų buvusią 47,2 % arba bet kokią kitokią reikšmingą bendrovės „airBaltic“ akcijų dalį.

(113)

Latvija taip pat nurodo, kad antroji valstybės paskola suteikta rinkos sąlygomis, todėl paneigia, kad bendrovei „airBaltic“ buvo suteiktas koks nors nederamas pranašumas.

(114)

Dėl užstato Latvija pažymėjo, kad antrajai valstybės paskolai panaudotas tas pats užstatas kaip pirmajai valstybės paskolai, t. y. gautinos bendrovės „airBaltic“ sumos ir prekių ženklai. Kaip paaiškinta 101 konstatuojamojoje dalyje, buvo įvertinta, kad užstato likvidacinė vertė yra [15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR). Vadinasi, antrosios paskolos užstatas būtų mažas. Be to, nėra priežasties daryti prielaidą, kad privatus rinkos dalyvis būtų sutikęs, kad pirmajai valstybės paskolai jau panaudota užtikrinimo priemonė būtų mažesnė negu bent jau 100 %.

(115)

Kad įsitikintų, ar pirmai antrosios valstybės paskolos daliai taikyta palūkanų norma atitinka rinkos sąlygas, Komisija, vadovaudamasi Komunikatu dėl orientacinės normos, remsis tiksliausiu žinomu pakaitiniu rodikliu. 2011 m. gruodžio 13 d. Latvijos bazinė norma buvo 2,2 %. Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti maržą, kurios dydis priklauso nuo gavėjo reitingo ir paskolos užstato dydžio. Kaip nurodyta ankstesnėje dalyje, užstatas buvo mažas. Atsižvelgiant į sunkumus, kurių bendrovė „airBaltic“ tuo metu turėjo, ir vadovaujantis Komunikatu dėl orientacinės normos, prie bazinės normos reikėtų pridėti 1 000 bazinių punktų; gauta norma sudarytų 12,2 %. Vadinasi, negalima laikyti, kad [9–11] % antrosios valstybės paskolos pirmos dalies palūkanų norma atitinka rinkos sąlygas.

(116)

Antra antrosios valstybės paskolos dalis bendrovei suteikta 2012 m. gruodžio 14 d. su [6–8] % palūkanų norma. Latvija tvirtina, kad tokia palūkanų norma yra didesnė negu apskaičiuotoji pagal Komunikatą dėl orientacinės normos, taigi atitinka REIP.

(117)

Vadovaujantis Komunikatu dėl orientacinės normos, 2012 m. gruodžio 14 d. Latvijai taikytina bazinė norma buvo 1,91 %. Maržos, kurią reikia pridėti prie šio skaičiaus, dydis priklauso nuo gavėjo reitingo ir paskolos užstato dydžio. Kaip buvo paaiškinta 7.1 skyriuje, Komisija mano, kad bent jau 2011 m. bendrovė „airBaltic“ buvo sunkumų patirianti įmonė. Be to, antros dalies užstatas buvo bendrovės „airBaltic“ gautinos sumos ir prekių ženklai. Argumentai dėl užstato nepakankamumo būtų taikomi mutatis mutandis, tad maržą, kurią reikėjo pridėti, turėtų sudaryti 1 000 bazinių taškų. Todėl gauta orientacinė norma būtų 11,91 %, daug didesnė už faktiškai taikytą [6–8] % normą.

(118)

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija mano, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis antrosios valstybės paskolos bendrovei „airBaltic“ nebūtų suteikęs.

(119)

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad 2 priemone bendrovei „airBaltic“ suteiktas nederamas pranašumas. Šis pranašumas pagal pobūdį yra atrankus, nes jį įgijo tik bendrovė „airBaltic“.

(120)

Komisija taip pat privalo apsvarstyti, ar 2 priemone galėjo būti iškraipyta konkurencija ir paveikta valstybių narių tarpusavio prekyba dėl to, kad bendrovei „airBaltic“ suteiktas pranašumas prieš konkurentus, kurie valstybės paramos negavo. Regis aišku, kad 2 priemonė galėjo paveikti ES vidaus prekybą ir konkurenciją, nes bendrovė „airBaltic“ konkuruoja su kitomis ES oro transporto bendrovėmis, ypač nuo tada, kai 1993 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti trečiasis oro transporto liberalizavimo etapas (trečiasis dokumentų rinkinys). Be to, keliaujant palyginti neilgais atstumais ES, kelionių oru paslaugų srityje yra konkuruojama su kelių ir geležinkelių transportu, tad įtaka galėjo būti daroma ir kelių bei geležinkelių vežėjams.

(121)

Todėl 2 priemonė suteikė bendrovei „airBaltic“ galimybę tęsti veiklą nepatiriant padarinių, kurių paprastai kyla susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis Komisija daro išvadą, kad pagal 2 priemonę bendrovei „airBaltic“ suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(122)

Kaip nurodyta pirmiau, pirmajai valstybės paskolai ir pirmai antrosios valstybės paskolos daliai naudoti valstybiniai ištekliai ir tai yra valstybės priemonės. Sprendimą dėl paskolų konvertavimo į kapitalą priėmė Latvijos transporto ministerija, t. y. akcininkė, kuriai nuo 2011 m. lapkričio 30 d. priklausė 99,8 % bendrovės „airBaltic“ akcijų. Todėl 3 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir tai yra valstybės priemonė.

(123)

Komisija nesutinka su Latvijos valdžios institucijų nuomone, kad pagal 3 priemonę pagalba nebuvo teikiama. Visų pirma, Komisija pakartoja, kad 7.2.1 skyriuje padarytos išvados galioja ir 3 priemonei. Be to, Komisija mano, kad 3 priemonė buvo suteikta ne 2011 m. gruodžio 22 d. (t. y. tada, kada vyko bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimas), bet 2011 m. gruodžio 29 d. – tada, kada valstybė konvertavo savo paskolas. Iš tikrųjų, remiantis Latvijos valdžios institucijų per oficialią tyrimo procedūrą pateikta informacija, pagal galiojusias taisykles BAS ir valstybė turėjo iki 2012 m. sausio 30 d. oficialiai įvykdyti konvertavimą, dėl kurio nuspręsta per bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimą.

(124)

Komisija taip pat pažymi, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Latvijai galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl BAS noro vykdyti savo įsipareigojimus. Iš tikrųjų, BAS jau parodė, kad savo paskolos nekonvertuos: Latvija pati pripažįsta, kad antra antrosios valstybės paskolos dalis, dėl kurios sprendimas priimtas 2011 m. gruodžio 13 d., buvo numatyta būtent tam atvejui, jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų. Be to, nuo 2011 m. lapkričio 30 d. valstybės ir BAS kaip akcininkių padėtis nebebuvo panaši, nes BAS neteko visų bendrovės „airBaltic“ akcijų, išskyrus vieną, o valstybei priklausė 99,8 % bendrovės.

(125)

Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, prieš faktiškai konvertuodama valstybės paskolas valstybė turėjo nuspėti arba iš BAS veiksmų bent jau turėjo priežasčių įtarti, kad ši neketina vykdyti savo įsipareigojimų (žr. 35 konstatuojamąją dalį). Be to, kadangi BAS neteko visų bendrovės „airBaltic“ akcijų, išskyrus vieną, Susitarimo 7.4 straipsnyje numatyta taisomoji priemonė, t. y. valstybės teisė nupirkti iš BAS visas bendrovės „airBaltic“ akcijas už 1 LVL, neteko prasmės: valstybė prarado priemonę, kuria galėjo priversti BAS laikytis to, kas buvo susitarta.

(126)

Atsižvelgdama į išdėstytus aspektus, Komisija daro išvadą, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis savo paskolų nebūtų konvertavęs prieš tai neįsitikinęs, kad kita šalis konvertuos savo paskolą ir skirs piniginę injekciją, ir tomis aplinkybėmis būtų atidžiai įvertinęs kitos šalies motyvaciją vykdyti savo įsipareigojimus.

(127)

Be to, Komisija pažymi, kad net jeigu BAS būtų laikiusis per akcininkų susirinkimą sudaryto susitarimo, ji nebūtų atgavusi anksčiau turėtos bendrovės „airBaltic“ akcijų dalies. Kad BAS akcijų dalis padidėtų iki 47,2 %, ji būtų turėjusi investuoti daug didesnes sumas, negu sutarta per susirinkimą. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad jeigu valstybė būtų vadovavusis REIP, ji būtų atidžiai įvertinusi, ar BAS investuos dideles pinigų sumas – BAS paskolą ir 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) piniginių lėšų, – kad įgytų bendrovės „airBaltic“ akcijų mažumos dalį.

(128)

Kaip papildomą argumentą Latvija pateikia paaiškinimą, kad bendrovės BAS įsipareigojimas skirti piniginę injekciją ir konvertuoti BAS paskolą, buvo patvirtintas garantija, kurią suteikė Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas, sutikdamas atlikti reikiamus mokėjimus BAS vardu (35). Tačiau iš Komisijos turimos informacijos yra aišku, kad iš tikrųjų tokia garantija niekada nebuvo suteikta.

(129)

Latvija taip pat pažymi, kad 2011 m. gruodžio 13 d., kada jai buvo pateiktas verslo planas, kuriame numatyta, kad bendrovė „airBaltic“ vėl pradės veikti pelningai 2015 m., susiklostė Susitarimo 7.2 straipsnyje numatytos prielaidos valstybės paskoloms kapitalizuoti, ir nurodo, kad dėl to sprendimas konvertuoti valstybės paskolas į kapitalą atitiko REIP. Tačiau Komisijos Latvijos argumentai neįtikino, nes planas buvo nebaigtas, ir racionalus privatus rinkos dalyvis juo nebūtų rėmęsis tam, kad skirtų dideles kapitalo injekcijas sunkumų patiriančiai įmonei.

(130)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad konvertuodama savo paskolas ir padidindama bendrovės „airBaltic“ kapitalą Latvija veikė ne pari passu sąlygomis. Be to, valstybės elgsena neatitiko REIP kriterijaus. Todėl bendrovė „airBaltic“ dėl 3 priemonės įgijo nederamą pranašumą, kuris yra atrankus, nes juo naudojosi tik viena bendrovė.

(131)

Komisija taip pat privalo apsvarstyti, ar 3 priemone galėjo būti iškraipyta konkurencija ir paveikta valstybių narių tarpusavio prekyba dėl to, kad bendrovei „airBaltic“ suteiktas pranašumas prieš konkurentus, kurie valstybės paramos negavo. 120 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados taikomos mutatis mutandis.

(132)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pirmosios valstybės paskolos ir pirmos antrosios valstybės paskolos dalies konvertavimas buvo valstybė pagalba bendrovei „airBaltic“, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(133)

Kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą, iš 2010 m. balandžio 30 d. sutarties, kurioje įformintas nulinės atkarpos obligacijų pirkimas, yra aišku, kad pirkėjas LVRTC (žr. 38 konstatuojamąją dalį) veikė Latvijos valstybės vardu. Be to, Latvija tvirtino, kad obligacijas LVRTC pirko dėl biudžetinių priežasčių. Todėl aišku, kad 4 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir kad tai yra valstybės priemonė – Latvija šių dalykų neginčija.

(134)

Per oficialią tyrimo procedūrą Latvija pateikė įrodymų, kad ir valstybė, ir BAS vienodomis sąlygomis įsigijo obligacijų proporcingai savo turimai bendrovės „airBaltic“ akcijų daliai. Be to, paaiškėjo, kad iki 2010 m. balandžio mėn. valstybė neteikė finansavimo bendrovei „airBaltic“, o BAS iki tos datos iš tikrųjų į bendrovę investavo dideles sumas. Pagaliau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad susitarimas dėl obligacijų emisijos priimtas bendrovės BAS ir bendrovės „airBaltic“ vadovybės, kuri dar 2009 m. balandžio ir birželio mėn. pateikė pasiūlymą dėl bendrovės kapitalo padidinimo proporcingai turimoms akcijų dalims, iniciatyva.

(135)

Kaip pažymėta sprendime pradėti procedūrą, Komisija laikosi nuomonės, kad nulinės atkarpos obligacijų pirkimas nėra tipiška apdairaus rinkos dalyvio investicija. Tačiau Komisija pažymi, kad tuo metu Latvija ir BAS buvo pagrindinės bendrovės „airBaltic“ akcininkės ir kad jų investicinius sprendimus reikėtų vertinti būtent iš šios, o ne tik išorės investuotojo, perspektyvos. Iš tikrųjų, panašu, kad racionalu daryti išvadą, kad bendrovės „airBaltic“ savininkai tuo metu siekė ne trumpalaikio pelno, bet norėjo, kad bendrovė išliktų.

(136)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Latvija kartu su privačia investuotoja bendrove BAS įsigydama nulinės atkarpos obligacijų veikė kaip apdairi rinkos dalyvė. Todėl Komisija atmeta galimybę, kad 4 priemone suteikta nederamo pranašumo; kitų SESV 107 straipsnio 1 dalyje išvardytų kumuliacinių valstybės pagalbos buvimo sąlygų vertinti nebereikia.

(137)

5 priemonė susijusi su banko „Latvijas Krājbanka“2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. atliktu 2,8 mln. EUR mokėjimu bendrovei „airBaltic“. Kaip paaiškinta pirmiau (žr. 39 konstatuojamąją dalį), iki FKRK 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo apriboti didesnes negu 100 000 EUR banko operacijas ir 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo sustabdyti visas banko „Latvijas Krājbanka“ operacijas bendrovė „airBaltic“ pateikė tris mokėjimo nurodymus. Latvija mano, kad valstybiniai ištekliai nebuvo naudojami, nes nagrinėjamomis operacijomis pagal bendrovės „airBaltic“ mokėjimo nurodymus turėjo būti atlikti trys mokėjimai IATA tarpuskaitos rūmams, Rygos tarptautiniam oro uostui ir į alternatyvią bendrovės „airBaltic“ sąskaitą kitame banke (žr. 39 konstatuojamąją dalį). Pasak Latvijos, šios banko operacijos vykdytos tik privačiomis bendrovės „airBaltic“ lėšomis. Latvija taip pat tvirtina, kad FKRK sprendimai nėra valstybės sprendimai.

(138)

Latvija paaiškino, kad lėšos pervestos pagal mokėjimo nurodymus, kuriuos bendrovė „airBaltic“ pateikė iki 2011 m. lapkričio 21 d. FKRK įsakymo sustabdyti banko „Latvijas Krājbanka“ veiklą. „Latvijas Krājbanka“ operacijas įvykdė 2011 m. lapkričio 25 ir 30 d.

(139)

Be to, remiantis 2000 m. birželio 1 d. FKRK įstatymu, FKRK priimdamas sprendimus neprivalo atsižvelgti į jokius kitų valdžios institucijų reikalavimus arba nurodymus. Be to, FKRK finansavimas nepriklauso nuo valstybės, nes FKRK veikla finansuojama iš Latvijos finansų ir kapitalo rinkose veikiančių šalių įmokų. Remiantis galiojančiais teisės aktais taip pat yra aišku, kad valstybė nesikiša, kai FKRK naudojasi priverstinio vykdymo įgaliojimais ir teisėmis, susijusiais su jos atliekama kredito įstaigų priežiūra.

(140)

Remdamasi turimais įrodymais Komisija mano, kad FKRK paskirti patikėtiniai veikė nepriklausomai nuo valstybės, todėl galimybę, kad jų veiksmai prilygsta Latvijos veiksmams, reikėtų atmesti.

(141)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad pagal 5 priemonę valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nebuvo teikiama.

(142)

Vėliau 2012 m. liepos 18 d. gautame skunde minima investuotojų prievolė pagal Susitarimo 7.4 straipsnį už 1 LVL tam tikromis aplinkybėmis perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei visus neapmokėtus reikalavimus, kurie kyla iš antrosios sindikuotos paskolos (žr. 42 konstatuojamąją dalį).

(143)

Pagal Susitarimo 7.4 straipsnį bendrovė „Taurus“ už 1 LVL perleido Latvijai 5 mln. EUR reikalavimą prieš bendrovę „airBaltic“. Tada Latvija perleido reikalavimą bendrovei „airBaltic“.

(144)

Dėl likusių reikalavimų, kurie sudarė 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) ir kurie turėjo būti pakeisti antrąja sindikuota paskola, Latvijos valdžios institucijos 2012 m. vasario 9 d. raštu paprašė investuotojų jai perleisti atitinkamus reikalavimus, kiekvieną jų už 1 LVL. Be to, Latvija Rygos regioniniame teisme iškėlė bylą trims investuotojams, siekdama priversti juos vykdyti Susitarimo 7.4 straipsnį. Latvija nurodė ketinanti šiuos reikalavimus taip pat perduoti bendrovei „airBaltic“.

(145)

Latvija tvirtina, kad 5 mln. reikalavimo perleidimas bendrovei „airBaltic“ buvo specialioji priemonė, skirta valstybės finansiniams interesams apsaugoti, ir kad ją reikėtų vertinti pagal Susitarimą kaip pari passu priemonę, taigi valstybės pagalbos buvimo faktą reikėtų atmesti.

(146)

Komisija pažymi, kad iš Susitarimo 7.4 straipsnio yra aišku, kad atitinkami reikalavimai turėjo būti perleisti arba perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei už 1 LVL sumą. Todėl, kadangi sprendimą perleisti 5 mln. EUR reikalavimą bendrovei „airBaltic“ priėmė valstybė, šis sprendimas yra valstybės sprendimas, ir jam naudoti valstybiniai ištekliai.

(147)

Per oficialią tyrimo procedūrą paaiškėjo, kad sutartys dėl sindikuotų paskolų niekada nebuvo pasirašytos. Tačiau iš Latvijos pateiktų įrodymų matyti, kad teismai pripažino, jog Susitarimo nuostatos, pagal kurias privatūs investuotojai privalėjo perleisti valstybei arba jos paskirtai bendrovei iš antrosios sindikuotos paskolos kylančius reikalavimus, galioja.

(148)

Šiuo klausimu Latvija pažymi, kad remiantis keliais Latvijos teismų sprendimais 5 mln. EUR reikalavimo pareiškėjas neturi teisės prašyti grąžinti šią sumą, bet gali tik reikalauti bendrovės „airBaltic“ akcijų, atitinkančių 5 mln. EUR avansinį mokėjimą į bendrovės akcinį kapitalą. Kadangi valstybei jau priklausė 99,8 % bendrovės „airBaltic“ akcijų, Latvija tvirtina, kad teisė į papildomas akcijas valstybei prasmingos ekonominės vertės neturėjo.

(149)

Komisija pažymi, priešingai tam, ką teigia Latvija, kad, nors teismai pripažino valstybės teisę perimti iš antrosios sindikuotos paskolos kylančius reikalavimus pagal Susitarimo 7.4 straipsnį, tai nereiškia, kad Latvija privalėjo perleisti šį reikalavimą bendrovei „airBaltic“. Komisija pažymi, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis šio reikalavimo nebūtų perleidęs bendrovei „airBaltic“ už 1 LVL. Latvija nepateikė įrodymų, kodėl valstybei buvo naudingiau reikalavimą perduoti bendrovei „airBaltic“ negu išlaikyti jį arba panaudoti kuriems nors kitiems tikslams. Perleidusi šį reikalavimą, Latvija bendrovę pastatė į palankesnę padėtį palyginti su jos konkurentais.

(150)

Be to, Komisija nesutinka su Latvijos valdžios institucijų argumentais ir pažymi, kad bet kokia papildoma bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis valstybei būtų davusi papildomos naudos, net jei ji būtų ir maža, todėl pagalbos buvimo fakto negalima atmesti (36). Be to, perleisdama reikalavimą bendrovei „airBaltic“ valstybė atsisakė ne tik reikalavimo, bet ir visų teisių į [5–7] % jam taikomas palūkanas.

(151)

Baigdama Latvija tvirtina, kad pagal valstybės pagalbos teisės aktus reikia laikyti, kad 6 priemonė buvo suteikta 2011 m. spalio 3 d., t. y. tada, kada pasirašytas Susitarimas, kartu su 1, 2 ir 3 priemonėmis.

(152)

Komisija pakartoja 7.2.1 skyriuje padarytas išvadas, kad 2011 m. spalio 3 d. sudarydama Susitarimą valstybė nežinojo, ar jai reikės pasinaudoti Susitarimo 7.4 straipsniu. Be to, reikalavimų, kuriems taikoma ta nuostata, valstybė neprivalėjo perleisti bendrovei „airBaltic“.

(153)

Pagaliau Komisija pažymi, kad Latvija nepagrindė savo argumento, kad Susitarimo 7.4 straipsnio tikslas buvo apsaugoti valstybės investiciją bendrovėje „airBaltic“, kad valstybė nepatirtų jokios žalos, jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų.

(154)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad suteikdama 6 priemonę valstybė veikė ne kaip rinkos ekonomikos investuotoja ir ši operacija nebuvo pari passu 1, 2 ir 3 priemonėms. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad 6 priemone bendrovei „airBaltic“ suteiktas nederamas pranašumas. Šis pranašumas pagal pobūdį buvo atrankus, nes jį įgijo tik bendrovė „airBaltic“.

(155)

Dėl 120 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių yra tikėtina, kad 6 priemonė galėjo iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(156)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, Komisija daro išvadą, kad 6 priemone bendrovei „airBaltic“ buvo suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(157)

Komisija daro išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių 1, 4 ir 5 priemonėmis valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(158)

Tačiau Komisija mano, kad 2, 3 ir 6 priemonės yra valstybės pagalba bendrovei „airBaltic“. Norėdama nustatyti bendrovei „airBaltic“ jau išmokėtos valstybės pagalbos sumą, Komisija pažymi, kad 3 priemonę sudaro 16 mln. LVL (22,65 mln. EUR) pirmosios valstybės paskolos ir 41,6 mln. LVL (58,89 mln. EUR) pirmos antrosios valstybės paskolos dalies kapitalizavimas. Prie šios sumos reikėtų pridėti antrą antrosios valstybės paskolos dalį, 25,4 mln. LVL (35,96 mln. EUR), kuri buvo suteikta bendrovei „airBaltic“2012 m. gruodžio 14 d., t. y. likusiąją 2 priemonės dalį, kuri nebuvo kapitalizuota, ir 5 mln. EUR, kurie perleisti bendrovei „airBaltic“ kaip 6 priemonė. Todėl bendrovei „airBaltic“ suteikta valstybės pagalba iš viso sudaro apie 86,53 mln. LVL (122,51 mln. EUR).

(159)

SESV 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė narė negali įgyvendinti valstybės pagalbos priemonės tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo tai būtų leidžiama.

(160)

Komisija pažymi, kad Latvija suteikė 2, 3 ir 6 priemones bendrovei „airBaltic“ nepranešusi apie jas Komisijai, kad ši galėtų jas patvirtinti. Komisija apgailestauja, kad Latvija nesilaikė neveikimo sąlygos ir taip pažeidė savo įsipareigojimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(161)

Dėl Latvijos valdžios institucijų ketinimo suteikti bendrovei „airBaltic“ 30 mln. EUR pagal sindikuotą paskolą ir 6 priemonę, Komisija primena Latvijos valdžios institucijų pareigą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį tinkamu laiku informuoti Komisiją apie ketinimus suteikti pagalbą, kad ši galėtų pateikti savo pastabas.

(162)

2, 3 ir 6 priemonių aspektų, kurie yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, suderinamumą reikia vertinti atsižvelgiant į to straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis. Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, atsižvelgiant į priemonių pobūdį ir į bendrovės „airBaltic“ sunkumus, vieninteliai svarbūs suderinamumo kriterijai – tai SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyti pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti kriterijai, taikomi remiantis sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis, ypač jų nuostatomis dėl restruktūrizavimo pagalbos.

(163)

Iš pradžių Latvijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad nė viena šių priemonių valstybės pagalba nėra teikiama. Tačiau atsižvelgdama į Komisijos sprendime pradėti procedūrą iškeltas abejones, Latvija pateikė argumentų dėl suderinamumo ir nurodė, kad priemonės yra suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(164)

Visų pirma, 2013 m. gruodžio mėn. Latvija pateikė atnaujintą restruktūrizavimo planą, kuris buvo papildytas 2014 m. sausio 28 d., vasario 28 d. ir kovo 24 d. pateikta informacija. Latvija pažymi, kad bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimas prasidėjo 2011 m. balandžio 18 d., kai bendrovės vadovybei pateiktas pirmasis planas. Pirmajame plane, kuris buvo pateiktas Komisijai, pažymėtos kai kurios silpnosios bendrovės „airBaltic“ sritys ir numatyta, kad bendrovei reikalingas apie [175–185] mln. EUR akcinis kapitalas, kad bendrovė galėtų atnaujinti savo orlaivių parką ir galėtų veiksmingai konkuruoti su pigių skrydžių bendrovėmis. Latvija tvirtina, kad iki 2011 m. balandžio mėn. buvo imtasi keleto veiksmų, įskaitant tai, kad uždarytas bendrovės „airBaltic“ centras Vilniuje, atsisakyta maršrutų, ir taip pradėtas bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimo procesas. Siekiant užtikrinti, kad bendrovė „airBaltic“ vėl veiktų pelningai, vėlesniu etapu sukurtas išsamus priemonių rinkinys pajamų, veiklos, tinklo, orlaivių parko, bendros organizacinės struktūros klausimams spręsti (planas „reShape“).

(165)

Pirmas planas buvo parengtas 2011 m., jame numatyti pagrindiniai finansiniai restruktūrizavimo aspektai. Pasak Latvijos, dėl to sudarytas Susitarimas ir pagaliau 2012 m. kovo mėn. parengtas planas „reShape“.

(166)

Šie Latvijos argumentai bus vertinami tolesniuose skyriuose.

(167)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 33 punktą tik sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9–13 punktuose, gali gauti restruktūrizavimo pagalbą. Komisija jau padarė išvadą, kad bendrovė „airBaltic“ buvo sunkumų patirianti įmonė bent nuo 2011 m. (žr. 87 konstatuojamąją dalį).

(168)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 12 punkte nurodyta, kad naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Apskritai įmonė laikoma naujai įsteigta trejus pirmuosius savo veiklos metus konkrečioje veiklos srityje. Bendrovė „airBaltic“ įsteigta 1995 m., ir jos negalima laikyti naujai įsteigta. Be to bendrovė „airBaltic“ nepriklauso verslo grupei, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 punkte.

(169)

Todėl Komisija daro išvadą, kad bendrovė „airBaltic“ gali gauti restruktūrizavimo pagalbą.

(170)

Komisija pažymi, kad bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimas prasidėjo 2011 m. balandžio mėn., kai bendrovės vadovybė parengė pirmąjį restruktūrizavimo planą. Šiame plane daugiausia dėmesio skirta orlaivių parko optimizavimui ir poreikiui pakeisti bendrovės orlaivius efektyvesniais lėktuvais – tai yra vienas svarbiausių ir vėlesnio plano „ReShape“ punktų. Tuo pat metu uždarytas centras Vilniuje. Po kelių savaičių, […] atlikus vertinimą, bendrovės „airBaltic“ vadovybė į planą įtraukė ketinimą darbuotojų skaičių sumažinti [8–12] %.

(171)

2011 m. planas atnaujintas pirmiau paminėtu planu „reShape“ ir oficialiai patvirtintas pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Kaip pažymėta 164 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. gruodžio mėn. Latvijos valdžios institucijos pateikė Komisijai restruktūrizavimo planą, kuriuo buvo atnaujintas planas „reShape“.

(172)

Komisija pažymi, kad 2011 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo plane išdėstyti pagrindiniai bendrovės „airBaltic“ poreikiai. Nors planas nebuvo iki galo išplėtotas, jis tapo pirmąja priemone bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimo poreikiams nustatyti ir užtikrinti, kad ji vėl taptų gyvybinga. Be to, juo remiantis parengtas planas „reShape“ – tuo metu, kai pasirašytas Susitarimas (t. y. 2011 m. spalio 3 d.), jis buvo rengiamas ir buvo užbaigtas 2012 m. kovo mėn.

(173)

Ankstesnėje savo praktikoje Komisija pripažino, kad restruktūrizavimo planai yra rengiami laikui bėgant ir pradinius planus laikė esant pradiniu restruktūrizavimo laikotarpio etapu. Pavyzdžiui, sprendime Varvaressos  (37) Komisija laikėsi nuomonės, kad 2006–2009 m. šiai bendrovei suteiktas priemones reikia vertinti kaip ilgesnio restruktūrizavimo proceso dalį, remiantis 2009 m. restruktūrizavimo planu (skirtu 2006–2011 m. laikotarpiui). Kaip ir bendrovės „airBaltic“ atveju, 2009 m. bendrovės „Varvaressos“ restruktūrizavimo planas parengtas nuo 2006 m. plėtojant strateginį ir verslo planą.

(174)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 34 punktą restruktūrizavimo pagalba turi būti suteikiama tik įgyvendinus restruktūrizavimo planą, o jį visais individualios pagalbos atvejais turi patvirtinti Komisija. 35 punkte paaiškinama, kad restruktūrizavimo planas, kurio trukmė turi būti kaip galima trumpesnė, per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą.

(175)

Pagal 36 punktą plane turi būti apibūdintos aplinkybės, dėl kurių bendrovė pateko į sunkią padėtį, ir atsižvelgiama į rinkos dabartinę padėtį bei ateities perspektyvas ir pateikiami geriausios ir blogiausios situacijos scenarijai.

(176)

Planas turi padėti pasiekti tokią apyvartą, kuri leistų bendrovei po restruktūrizavimo padengti visas sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Laukiamo kapitalo grąžos turi pakakti restruktūrizuotai įmonei konkuruoti rinkoje, pasinaudojant savo pranašumais (37 punktas).

(177)

Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo plane apibūdinamos aplinkybės, dėl kurių bendrovei „airBaltic“ kilo sunkumų; jas daugiausia sukėlė 2008–2009 m. pasaulinė ekonomikos krizė, kuri stipriai paveikė Baltijos regioną, taip pat ir oro transporto sektorių.

(178)

Be to, restruktūrizavimo plane aiškinama, kad dėl anksčiau vykdytos komercinės strategijos bei keleto bendrovės „airBaltic“ ankstesnės vadovybės sprendimų bendrovės sunkumai dar padidėjo. Visų pirma, dėl komercinės bendrovės „airBaltic“ strategijos restruktūrizavimo plane pabrėžiama, kad anksčiau daugiausia dėmesio skirta tik plėtrai, ne pelningumui, todėl bendrovė patyrė ypač didelių išlaidų. Sąnaudos dar labai išaugo dėl orlaivių parko, kurį sudarė keturių skirtingų rūšių orlaiviai, ir dėl didelių orlaivių nuomos sąnaudų. Maršrutai buvo atidaromi tinkamai neįvertinus jų pelningumo, ir daugelis jų buvo nuostolingi.

(179)

Restruktūrizavimo planas parengtas 5 metų restruktūrizavimo laikotarpiui, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 2011 m. balandžio mėn.; jame numatoma grąžinti ilgalaikį bendrovės „airBaltic“ gyvybingumą ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio mėn., nors blogiausiu atveju yra tikimasi, kad bendrovė „airBaltic“ vėl taps pelninga 2014 m. Taigi, restruktūrizavimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 5 metai ir atitinka ankstesniais atvejais keleivinio oro transporto srityje taikytą praktiką (38). Iš tikrųjų, Komisija nuosekliai laikėsi nuomonės, kad esamomis ekonominėmis aplinkybėmis svarbu vengti vien trumpalaikės apyvartos ir verčiau stengtis sukurti tvirtą pagrindą augimui ateityje. Tokiu atveju reikalingas veiklos ir paslaugų teikimo stabilizavimas užtruks kelerius metus.

(180)

Restruktūrizavimo plane pabrėžiama, kad bendrovės „airBaltic“ komercinė strategija yra keičiama – bendrovė „airBaltic“ siekia tapti hibridine oro transporto bendrove: orientuotis į pelningesnius keleivius teikdama daugumą paslaugų, kurias siūlo tinklui priklausantys vežėjai, ir kartu stengtis užtikrinti sąnaudų efektyvumą, kurį paprastai pasiekia pigių skrydžių bendrovės. Naujoji bendrovės vadovybė jau yra nemažai pažengusi įgyvendindama šią strategiją nuo 2011 m. spalio mėn. Be to, restruktūrizavimo plane numatytos trijų rūšių restruktūrizavimo priemonės: i) esamų operacijų pajamų ir sąnaudų optimizavimas; ii) tinklo pertvarkymas, koreguojant skrydžių kryptis, dažnumą ir laiką, siekiant optimizuoti kiekvieno maršruto RASK ir CASK rodiklius (39); iii) tinklo ir orlaivių parko optimizavimas, siekiant peržiūrėti tinklą ir orlaivių parko dydį ir jį apibrėžti. Iš viso sumanyta 13 iniciatyvų pajamų klausimams ir 13 iniciatyvų sąnaudų klausimams spręsti, taip pat sumanytos dvi papildomos tinklo pertvarkymo ir orlaivių parko atnaujinimo iniciatyvos.

(181)

Dėl orlaivių parko optimizavimo Komisija pažymi, kad įvairus ir senstantis bendrovės „airBaltic“ orlaivių parkas ne taip efektyviai vartoja degalus, jam reikia daugiau priežiūros palyginti su konkurentų orlaivių parkais, dėl to auga sąnaudos. 2012 ir 2013 m. bendrovė „airBaltic“ nusprendė naudoti tik dalį turimų orlaivių, kad sumažintų sąnaudas. 2013 m., kad iš dalies kompensuotų prarastus pajėgumus dėl „Fokker“ ir „Boeing 757“ parkų atsisakymo, bendrovė „airBaltic“ savo orlaivių parką papildė „Q400 Bombardier“ lėktuvais. Be to, siekdama pakeisti savo orlaivių parką, iš naujo derėjosi dėl nuomos palankesnėmis sąlygomis, kol bus gautas naujasis „Bombardier CS300“ […] arba […]. Iki 2014 m. pabaigos bendrovė „airBaltic“ naudos 25 orlaivius, šį lygį išlaikys iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos 2016 m. Bendrai tariant, restruktūrizavimo laikotarpiu orlaivių parkas bus sumažintas 27 %.

(182)

Dėl tinklo pertvarkymo Komisija pažymi, kad 2013 m. naujasis tinklas uždirbo papildomus [16–21] LVL ([22,7–29,8] mln. EUR) C1 lygmeniu (40), palyginti su praėjusiais metais, inter alia, dėl to, kad atsisakyta nepelningų maršrutų (pvz., […]) ir sumažintas skrydžių dažnumas ([…] […], […] ir […]).

(183)

Prie pajamų iniciatyvų priskiriamas naujų mokesčių struktūrų įvedimas arba bagažo mokesčio struktūros optimizavimas. Be to, bus skatinama registruotis internetu, o lėktuvų įgulų nariams ir pardavimo padalinio darbuotojams bus taikomas lankstus atlygis. Prie sąnaudų iniciatyvų priskiriamos naujos derybos dėl degalų kainų su esamais tiekėjais ir naujos derybos dėl variklių patikros ir remonto sutarčių, nuomos optimizavimas ir angarų sąnaudų bei įgulos nakvynių viešbučiuose sąnaudų mažinimas. Taip pat bus iš naujo deramasi dėl sutarčių su antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjais.

(184)

Dauguma pirmesnėse dalyse aptartų restruktūrizavimo priemonių jau įgyvendintos. Dėl pajamų optimizavimo ir sąnaudų mažinimo iniciatyvų, taip pat dėl orlaivių parko atnaujinimo ir tinklo pertvarkymo 2012 m. pabaigoje bendrovės „airBaltic“ EBIT buvo neigiamas ir siekė 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR), nors biudžete buvo numatytas 38 mln. LVL (53,8 mln. EUR) neigiamas EBIT. 2013 m. neigiamas EBIT sumažintas iki 7,7 mln. LVL (10,9 mln. EUR) ir taip pat buvo geresnis negu planuota. Tikimasi, kad bendrovė 2014 m. išlygins nuostolius ir nuo tada veiks pelningai, jos EBIT 2014 m. pasieks [1–3] mln. LVL ([1,4–4,2 mln. EUR)], o 2016 m. – [9–12] mln. LVL ([12,8–17] mln. EUR). Tikimasi, kad nuosavo kapitalo grąža 2014 m. bus [3–6] %, o 2016 m. – [18–21] %.

(185)

Restruktūrizavimo plane pateikiamos patikslintos, patikimomis prielaidomis pagrįstos finansinės prognozės realistiniam, pesimistiniam ir optimistiniam scenarijams. Pavyzdžiui, pagal realistinį scenarijų daroma prielaida, kad rinkos augimas sudarys [6–8] %, dėl to bendrovės „airBaltic“ augimas 2014 m. sumažės iki [1–3] %, o 2015 ir 2016 m. – iki [2–4] %, infliacijos lygis bus [1–3] % per metus, degalų kainos didės nuo [950–1 000] USD/t 2014 m. iki [1 000–1 050] USD/t 2016 m. Apkrovos koeficientas svyruos nuo [69–71] % 2014 m. iki [71–75] % 2016 m. Pagal šį scenarijų dėl šių iniciatyvų bendrovė „airBaltic“ 2014 m. galės išlyginti nuostolius (jos EBIT bus [1–3] mln. LVL ([1,4–4,2 mln. EUR)] ir po to veiks pelningai, jos EBIT 2015 m. bus [6–9] mln. LVL ([8,5–12,8] mln. EUR) o 2016 m. [9–12] mln. LVL ([12,8–17] mln. EUR).

(186)

Pagal visus scenarijus bendrovės „airBaltic“ EBIT iki 2016 m. taps teigiamas ir svyruos nuo [10–15] mln. LVL ([14,2–21,3] mln. EUR) pagal optimistinį scenarijų iki [5–10] mln. LVL ([7,1–14,2] mln. EUR) pagal pesimistinį scenarijų. Taip pat atlikta scenarijų jautrumo analizė, siekiant įvertinti riziką ir galimą jos poveikį iki 2016 m., ypač atsižvelgiant į valiutos riziką (USD kurso palyginti su LVL ir EUR padidėjimą ir (arba) sumažėjimą) ir apkrovos koeficientų, degalų rinkos kainos, pelningumo ir keleivių skaičiaus pokyčius.

(187)

Komisija įvertino restruktūrizavimo planą ir mano, kad jis turėtų padėti bendrovei „airBaltic“ ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio mėn. susigrąžinti ilgalaikį gyvybingumą. Restruktūrizavimo plane pateiktas išsamus aplinkybių, dėl kurių bendrovei „airBaltic“ kilo sunkumų, įvertinimas; į šias aplinkybes deramai atsižvelgiama numatant restruktūrizavimo priemones, kurias sudaro pajamų ir sąnaudų iniciatyvos bei tinklo pertvarkymo ir orlaivių parko atnaujinimo iniciatyvos.

(188)

Be to, Komisija mano, kad Latvijos pateiktame restruktūrizavimo plane įvairių restruktūrizavimo priemonių poveikis deramai kiekybiškai įvertintas, prielaidos yra pakankamos ir keleivinio oro transporto sektoriui tinkamos, o numatytas gyvybingumo lygis yra tinkamas pagal visus scenarijus visą restruktūrizavimo laikotarpį. Jautrumo analizė yra tinkama, iš jos matyti, kad nagrinėjamų veiksnių poveikis EBIT bus nedidelis.

(189)

Todėl atsižvelgdama į svarbias restruktūrizavimo priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, kuri iki šiol padaryta, Komisija mano, kad restruktūrizavimo planas padės bendrovei „airBaltic“ susigrąžinti ilgalaikį gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį.

(190)

Be to, iš Latvijos pateiktų įrodymų matyti, kad bendrovė „airBaltic“ šiuo metu vykdo restruktūrizavimo plane nustatytus uždavinius, o tai yra dar vienas plano patikimumo požymis.

(191)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 38 punktą, siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų sumažintas iki priimtino lygio, reikia imtis kompensacinių priemonių. Tokias priemones gali sudaryti turto išpardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas ir įėjimo į konkrečias rinkas kliūčių sumažinimas (39 punktas).

(192)

Šiuo atžvilgiu nuostolingos veiklos nutraukimas, kas, siekiant atkurti įmonės gyvybingumą, bet kokiu atveju būtų būtina, kompensacinių priemonių įvertinimo tikslais nebus laikomi pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimu (40 punktas).

(193)

Kaip kompensacinę priemonę Latvija siūlo bendrovei „airBaltic“ nutraukti skrydžius pelningais maršrutais, kad sumažėtų pajėgumas, ir atsisakyti laiko tarpsnių koordinuojamuose oro uostuose.

(194)

Restruktūrizavimo plane numatyta atsisakyti ne tik nepelningų maršrutų – to reikia norint sugrąžinti gyvybingumą – bet ir 14 pelningų maršrutų (41) vertinant pagal išlaidas padengiančių pajamų kategoriją C1. Pagal Komisijos praktiką maršrutai yra laikomi pelningais, jeigu praėjusiais metais jų išlaidas padengiančių pajamų kategorija C1 iki maršruto atsisakymo buvo teigiama (42). Apskaičiuojant C1 rodiklį atsižvelgiama į kiekvieno konkretaus maršruto skrydžio, keleivių ir platinimo sąnaudas (t. y. kintamąsias sąnaudas). C1 rodiklis yra tinkamas, nes jį apskaičiuojant atsižvelgiama į visas tiesiogiai su aptariamu maršrutu susijusias sąnaudas. Iš maršrutų, kurių C1 rodiklis yra teigiamas, dengiamos ne tik maršruto kintamosios sąnaudos, bet ir pastoviosios bendrovės sąnaudos.

(195)

Dėl pajėgumų restruktūrizavimo plane numatoma, kad 2011 m. balandžio mėn. bendrus bendrovės pajėgumus sudarė [5–5,5] mlrd. keleivių vietų vienam kilometrui pasiūla; tikimasi, kad 2016 m. balandžio mėn., restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, bendrovės „airBaltic“ pajėgumus sudarys [4–4,5] mlrd. keleivių vietų vienam kilometrui pasiūla, t. y. pajėgumai bus [17–20] % mažesni. Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad viena pagrindinių priemonių stengiantis sugrąžinti ilgalaikį gyvybingumą bus orlaivių parko sumažinimas nuo 34 orlaivių 2011 m. balandžio mėn. iki 25 orlaivių 2014 m. pabaigoje, jų skaičius toks liks iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos 2016 m. balandžio mėn. (žr. 181 konstatuojamąją dalį). Vertinant tik pelningus maršrutus, pajėgumai bus sumažinti [7–10] %.

(196)

Be to, Komisija pažymi, kad bendrovė „airBaltic“ atsisakė keleto maršrutų, kuriais skrydžiai vykdyti iš visiškai koordinuojamų […] oro uostų (43). Dėl to 2011 ir 2012 m. atsisakyta […] laiko tarpsnių visiškai koordinuojamuose oro uostuose, todėl konkuruojančios oro transporto bendrovės įgijo naujų verslo galimybių vykdyti skrydžius iš šių oro uostų ir į juos bei užsiimti intensyvesne veikla tuose oro uostuose.

(197)

Vertindama, ar kompensacinės priemonės yra tinkamos, Komisija atsižvelgs į rinkos struktūrą ir konkurencijos sąlygas, taip siekdama užtikrinti, kad tokia priemonė nepablogins rinkos struktūros (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 39 punktas). Kompensacinės priemonės turi būti proporcingos pagalbos iškreipiančiam poveikiui ir ypač įmonės dydžiui bei jos santykinei svarbai rinkoje arba rinkose. Sumažinimo laipsnis turi būti įvertinamas kiekvienu atveju atskirai (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 40 punktas).

(198)

Komisija pažymi, kad „airBaltic“ yra labai maža Europos aviacijos rinkos dalyvė, jai tenka 0,5 % viso Europos oro transporto sektoriuje sukuriamo produkto.

(199)

Be to, Komisija mano, kad bendrovės „airBaltic“ pajėgumų sumažinimas [7–10] % nėra mažas, turint galvoje tai, kad bendrovė „airBaltic“ yra santykinai nedidelė palyginti su Europos oro transporto sektoriaus našumo pajėgumais ir sukuriamu produktu pagal keleivių skaičių. Tokio nedidelio vežėjo kaip bendrovė „airBaltic“ tolesnis orlaivių parko ir pajėgumų mažinimas galėtų kelti pavojų, kad nepavyks sugrąžinti ilgalaikio gyvybingumo, nors konkurentams jokių prasmingų rinkos galimybių nebūtų suteikta. Be to, nors bendrovė „airBaltic“ yra didžiausia Latvijos oro transporto bendrovė, jos rinkos dalis Rygoje sumažės nuo [65–70] % 2011 m. iki [55–60] % 2016 m.

(200)

Be to, Komisija pažymi, kad Latvija yra regione, kuris priklauso remtiniems regionams pagal SESV sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą (44). Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 56 punkte nurodoma, kad leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir pagalbos gavėjo indėlio dydžio atžvilgiu. Tais atvejais, kai pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimas atrodo tinkamiausia priemone siekiant išvengti nederamo konkurencijos iškraipymo, remiamose vietovėse būtinas sumažinimas bus mažesnis nei neremiamose vietovėse, jei tai pateisinama regioninės plėtros poreikiais.

(201)

Vertindama siūlomų kompensacinių priemonių tinkamumą Komisija taip pat atsižvelgė į šio atvejo ypatumus, Latvijos periferinę geografinę padėtį ir jos susisiekimo su likusia Europos Sąjungos dalimi galimybes. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad didžiojoje Latvijos geležinkelių sistemos dalyje yra naudojama rusiška geležinkelio vėžė, kuri yra platesnė negu daugumoje ES šalių naudojama standartinė vėžė, todėl kyla sąveikumo su kaimyninėmis ES šalimis problemų. Jūrų transporto sektoriuje galimybės pakeisti oro transportą, ypač keleivinį, taip pat ribotos. Baigdama Komisija pažymi, kad artimiausi tarptautiniai oro uostai, kuriuos galima pasiekti sausumos transportu, yra Vilniaus ir Talino oro uostai, esantys už maždaug 300 km nuo Rygos, todėl nėra patogūs alternatyvūs susisiekimo centrai, ypač verslo keleiviams.

(202)

Todėl Komisija mano, kad bendrovės „airBaltic“ pritaikytos kompensacinės priemonės, t. y. pajėgumų sumažinimas [7–10] % ir laiko tarpsnių atsisakymas koordinuojamuose oro uostuose, yra priimtinos, atsižvelgiant į su šiuo atveju susijusias aplinkybes. Todėl Latvijos pasiūlytos kompensacinės priemonės pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires yra pakankamos, siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms, kurį daro restruktūrizavimo pagalba bendrovei „airBaltic“, būtų sumažintas iki priimtino lygio.

(203)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktą, norint apriboti pagalbą iki mažiausio būtino dydžio, reikia, kad nemažą restruktūrizavimo sąnaudų dalį pagalbos gavėja padengtų iš nuosavų išteklių. Jį gali sudaryti turto, kuris nėra būtinas įmonei išgyventi, pardavimas arba išorės finansavimas rinkos sąlygomis.

(204)

Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, neįtraukiant jokio būsimo pelno, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautų (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktas). Į nuosavą indėlį negali įeiti jokia papildoma valstybės pagalba. Komisija paprastai laikosi nuomonės, kad didelės įmonės atveju tinkamas indėlis sudaro ne mažiau kaip 50 % restruktūrizavimo sąnaudų. Tačiau esant išskirtinėmis aplinkybėmis ir ypač sunkiai padėčiai Komisija gali sutikti, kad indėlis būtų mažesnis (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punktas).

(205)

Restruktūrizavimo plane numatytos [150–170] mln. LVL ([214–242] mln. EUR) restruktūrizavimo sąnaudos apskaičiuotos pagal tai, kiek lėšų reikės trečiųjų šalių paskoloms grąžinti ([5–15] mln. LVL (7,1–21,3 mln. EUR)), nuostoliams dėl kai kurių orlaivių laipsniško nebenaudojimo ir pardavimo padengti ([15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR)), blogų skolų, kurių bendrovė negalės susigrąžinti, atidėjiniams sudaryti ([5–10] mln. LVL ([7,1–15,3] mln. EUR)), išeitinėms kompensacijoms mokėti ([1–4] mln. LVL ([1,4–5,6] mln. EUR)), naujiems orlaiviams įsigyti, visų pirma […] „Bombardier Q400NG“ ir […] „Boeing 737–500“ (iš viso už [50–60] mln. LVL ([71,1–85,3] mln. EUR)), nenumatytiems nebalansiniams įsipareigojimams, kylantiems dėl […] reikalavimo įvykdyti ([5–15] mln. LVL ([7,1–21,3] mln. EUR)) ir [45–55] mln. LVL ([64–78,2] mln. EUR) numatomiems nuostoliams dengti, kol bendrovė „airBaltic“ vėl taps pelninga.

(206)

Kadangi bendros restruktūrizavimo sąnaudos sudarys [150–170] mln. LVL (214–242] mln. EUR), restruktūrizavimo plane siūlomas nuosavas bendrovės „airBaltic“ indėlis sudaro [100–110] mln. LVL ([141–155] mln. EUR), t. y. [60–70] % visų restruktūrizavimo sąnaudų. Nuosavą indėlį sudaro:

(207)

Dėl i punkte paminėtų privačių finansinių injekcijų Latvija įrodė, kad bendrovė BAS 2011 m. birželio–liepos mėn. atliko [7–9] mln. LVL ([10–13] mln. EUR) avansinius mokėjimus į bendrovės nuosavą kapitalą. Komisijos nuomone, šie mokėjimai yra nuosavas indėlis, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punkte, nes bendrovė BAS yra privati rinkos dalyvė, ir Komisija neturi priežasčių manyti, kad ji savo veikloje nesivadovavo rinkos logika. Ta pati išvada galioja dėl bendrovės „Transatlantic Holdings“ 2011 m. rugsėjo mėn. suteiktos [6–8] mln. LVL ([8,5–12,3] mln. EUR) sumos mainais už […] neapmokėtų bendrovės „airBaltic“ akcijų.

(208)

Dėl ii punkto Komisija laikosi nuomonės, kad 14 mln. LVL (19,82 mln. EUR) BAS suteikta paskola, t. y. BAS paskola, yra išorės finansavimas rinkos sąlygomis, kurį galima pripažinti nuosavu indėliu, kurį suteikė privatus investuotojas, tuo metu buvęs bendrovės akcininku.

(209)

Dėl naujų orlaivių [45–55] mln. LVL ([64–78] mln. EUR) vertės nuomos susitarimų (iii punktas) restruktūrizavimo plane paaiškinama, kad 2013 m. kovo mėn. bendrovė „airBaltic“, įgyvendinama orlaivių parko mažinimo ir optimizavimo programą, sudarė naują orlaivių nuomos susitarimą su privačiomis šalimis. Susitarimai sudaryti dėl […] „Bombardier Dash 8 Q400NG“ orlaivių grynosios nuomos 10 metų laikotarpiui iš viso už maždaug […] mln. USD ([…] mln. EUR) sumą, t. y. už maždaug […] USD ([…] EUR) per mėnesį.

(210)

Remiantis restruktūrizavimo planu, nuomos susitarimas sudarytas rinkos sąlygomis su […]. Mėnesio nuomos mokestis turi padengti sumą, apskaičiuotą iš amortizuotos pirkimo kainos atėmus atitinkamo orlaivio likutinę vertę po 10 metų (pridėjus tam tikrą antkainį, kad būtų padengtos […] finansavimo ir veiklos sąnaudos, ir pelno maržą), taip jį faktiškai suvienodinant su naujo orlaivio pirkimo kaina.

(211)

Komisija pažymi, kad nuomos susitarimai savaime yra standartinė oro transporto sektoriaus finansavimo forma, ir jas galima prilyginti restruktūrizuojamai bendrovei teikiamoms paskoloms. Tai, kad didelė dalis paskolos yra užtikrinta užstatu, nedraudžia tą paskolą laikyti „nuosavu indėliu“. Be to, Latvija patvirtino, kad pagal nuomos susitarimus taikomos standartinės užtikrinimo užstatais sąlygos (t. y. galimybė konfiskuoti lėktuvą, jeigu nevykdomi įsipareigojimai, ir piniginis užstatas). Todėl nuomotojui tenka tam tikra kreditoriaus rizika, nes bendrovei „airBaltic“ neįvykdžius įsipareigojimų jis patirtų nemažų nuostolių, t. y. prarastų tiesiogines nuomos pajamas ir jų negautų tol, kol orlaivis nebūtų iš naujo išnuomotas naujam klientui, taip pat patirtų sąnaudų dėl orlaivio pertvarkymo kitam veiklos vykdytojui (45).

(212)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pažymi, kad iš nuomos susitarimų yra matyti, jog bendrovė „airBaltic“ galėjo pritraukti išorės finansavimą rinkoje. Todėl nuomos susitarimus galima laikyti įrodymu, kad rinkoje buvo tikima ilgalaikiu bendrovės „airBaltic“ gyvybingumu, nes susitarimai yra užtikrinti tik tipinio pobūdžio užstatu, o finansuotojas vis tiek prisiima tam tikro laipsnio riziką. Tai atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktą, kuriame nurodoma, kad nuosavą indėlį turėtų sudaryti rinkos sąlygomis gautas išorės finansavimas, ir yra požymis, jog rinkoje yra tikima numatyto gyvybingumo sugrąžinimo realumu. Taigi, Komisija mano, kad [45–55] mln. LVL ([64–78] mln. EUR) nuoma yra nuosavo indėlio dalis. Be to, tai atitinka ankstesnę Komisijos praktiką, pavyzdžiui, byloje Čekijos oro transporto bendrovė  (46).

(213)

Tačiau Komisija turi abejonių dėl kai kurių restruktūrizavimo plane siūlomų nuosavo indėlio rūšių; šios abejonės paaiškintos toliau.

(214)

Dėl avansinio mokėjimo į bendrovės „airBaltic“ kapitalą, kurį sudarė […] mln. LVL ([…] mln. EUR) ir kurį 2011 m. liepos mėn. atliko […], iš Latvijos pateiktos informacijos matyti, kad jis yra tiesiogiai susijęs su 6 priemone, pagal kurią, kaip jau buvo konstatuota, teikta valstybės pagalba. Todėl avansinis mokėjimas, kurį į bendrovės „airBaltic“ kapitalą atliko […], negali būti laikomas nuosavu indėliu, nes jam pagalba negali būti naudojama.

(215)

Dėl […] mln. LVL ([…] mln. EUR) likvidumo priemonės, kurią […] suteikė 2011 m. balandžio–birželio mėn. atsarginėms dalims pirkti, Latvijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kurie padėtų Komisijai aiškiai suprasti šią priemonę ir jos svarbą įtikinant, kad jos gavėja susigrąžins gyvybingumą. Todėl Komisija negali padaryti tvirtos išvados, kad ši priemonė yra priimtina kaip nuosavas indėlis.

(216)

Dėl [5–15] mln. LVL ([7,1–21,3] mln. EUR) pardavėjo paskolos, kurią BAS suteikė bendrovei „airBaltic“ prekių ženklams išpirkti, Latvija nepateikė jokių įrodymų, kad paskola buvo faktiškai suteikta.

(217)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nemano, kad 2011 m. liepos mėn. […] atliktas […] mln. LVL ([…] mln. EUR) avansinis mokėjimas į bendrovės „airBaltic“ kapitalą, […] mln. LVL ([…] mln. EUR) likvidumo priemonė, kurią 2011 m. balandžio–birželio mėn. suteikė […] atsarginėms dalims pirkti, [5–15] mln. LVL (7,1–21,3 mln. EUR) pardavėjo paskola, kurią BAS suteikė bendrovei „airBaltic“ prekių ženklams išpirkti, ir […] mln. LVL ([…] mln. EUR) skolos dalies nurašymas gali būti pripažinti nuosavu indėliu. Komisija taip pat abejoja, ypač atsižvelgdama į neįtikinamą tuo klausimu pateiktą informaciją (neaiškus aptariamų skolų pobūdis, įskaitant keletą reikalavimų ir „airBaltic“ prekių ženklus), ar […] mln. LVL ([…] mln. EUR) skolos dviem bankams dalies nurašymą galima įskaityti kaip nuosavą indėlį.

(218)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad kitos priemonės, pasiūlytos kaip nuosavas indėlis, vis tiek atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktą, todėl ta nuosavo indėlio dalis yra tinkama. Jos sudaro [75–85] mln. LVL ([107–120] mln. EUR), t. y. [48–50] % restruktūrizavimo sąnaudų. Didelės įmonės, tokios kaip „airBaltic“, nuosavas indėlis paprastai turėtų sudaryti 50 %. Tačiau pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 56 punktą remiamose vietovėse, kokia buvo Latvija tuo metu, kai buvo suteiktos priemonės (žr. 200 konstatuojamąją dalį), Komisija nuosavą indelį galėtų vertinti ne taip griežtai.

(219)

Todėl Komisija mano, kad sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punkto reikalavimai įvykdyti.

(220)

Pagaliau reikia laikytis sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 72 punkto, kuriame nurodoma, kad įmonė, kuri gavo sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos per paskutinius dešimt metų, nebegali gauti sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos (principas „tik vieną ir paskutinį kartą“).

(221)

Kadangi pagal 1, 4 ir 5 priemones valstybės pagalba nebuvo teikiama, taikant principą „tik vieną ir paskutinį kartą“ į jas nereikia atsižvelgti. Be to, Latvijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovė „airBaltic“ per paskutinius 10 metų negavo jokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos. Todėl Komisija mano, kad principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ yra laikomasi.

(222)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Latvija neteisėtai įgyvendino 2, 3 ir 6 bendrovei „airBaltic“ skirtas priemones, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija mano, kad priemonės ir restruktūrizavimo planas atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse reikalaujamas sąlygas. Todėl Komisija mano, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

(223)

Baigdama Komisija pažymi, kad Latvija sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas ir apie jį būtų pranešta anglų kalba,