28.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 109/44

(1)

Po prieš pranešimą buvusio bendravimo Jungtinė Karalystė 2013 m. spalio 22 d. elektroniniu raštu (jį Komisija užregistravo tą pačią dieną) pranešė apie priemones naujai Hinklio kyšulio C branduolinei elektrinei (toliau – HKC) remti.

(2)

Komisija 2013 m. gruodžio 18 d. pradėjo oficialų tyrimą dėl priemonių, apie kurias pranešta, remdamasi tuo, kad jai kilo didžiulių abejonių dėl jų suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą) buvo paskelbtas 2014 m. sausio 31 d. Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje ir 2014 m. kovo 7 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(4)

JK savo pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą atsiuntė 2014 m. sausio 31 d.

(5)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas šia tema. Ji pastabas perdavė JK, suteikdama galimybę į jas atsakyti; JK pastabos gautos 2014 m. birželio 13 d. ir liepos 4 d.

(6)

Priemonę, apie kurią pranešta, pirmiausia sudaro susitarimas dėl skirtumų (toliau – SDS), kuriuo numatyta skirti paramą pajamoms HKC eksploatavimo etape. JK iš pradžių pranešė apie investicijų susitarimą, kuris buvo apibrėžtas kaip išankstinis SDS. Dėl to, kad JK ir bendrovės, kuriai šio sprendimo priėmimo metu visiškai priklausė pagalbos gavėja bendrovė EDF Energy plc (toliau – EDF), derybos truko ilgiau negu buvo numatyta, investicijų susitarimas buvo visiškai pakeistas susitarimu dėl skirtumų. EDF – JK įsteigta Prancūzijos elektros energijos bendrovės Electricité de France patronuojamoji įmonė.

(7)

Pagalbos gavėja yra bendrovė NNB Generation Company Limited (toliau – NNBG), šio sprendimo priėmimo metu visiškai kontroliuojama bendrovės EDF. SDS – privatinė teisės reglamentuojamas susitarimas, kurį sudarė NNBG ir kita SDS šalis – Low Carbon Contracts Company Ltd. Atskirą susitarimą pasirašys valstybės sekretorius ir NNBG akcininkai. Šis atskiras susitarimas bus susijęs tik su tam tikromis sandorio sąlygomis, visų pirma susijusiomis su galimo sustabdymo įvykiais ir pelno pasidalijimo tvarka.

(8)

Remiantis SDS, NNBG gaus pajamų dalį, kurios suma nustatoma sudedant didmeninę rinkos kainą, kuria ji parduoda elektros energiją, ir išmoką skirtumui padengti, atitinkančią iš anksto nustatytos vykdymo kainos ir orientacinės kainos per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį skirtumą.

(9)

Kai orientacinė kaina bus mažesnė negu vykdymo kaina, kita SDS šalis padengs vykdymo kainos ir orientacinės kainos skirtumą, užtikrindama, kad NNBG galiausiai gautų palyginti stabilių pajamų, atsižvelgiant į jos pardavimo strategiją ir pagaminamos produkcijos kiekį. Priešingai, jeigu orientacinė kaina bus didesnė negu vykdymo kaina, NNBG turės kompensuoti susidariusį skirtumą kitai SDS šaliai. Todėl ir šiuo atveju NNBG gaus palyginti stabilių pajamų.

(10)

Orientacinė kaina yra vidutinė svertinė didmeninė kaina, kuria JK nustato visiems pagal SDS remiamiems operatoriams. Kalbant apie NNBG, tinkama orientacinė kaina yra bazinės apkrovos rinkos orientacinė kaina, taikoma visiems bazinę apkrovą generuojantiems operatoriams (2).

(11)

Visų pirma, bazinės apkrovos rinkos orientacinė kaina dabar nustatyta taip, kad būtų naudojami paros kainų duomenys, kuriuos praneša Londono energijos pardavėjų asociacija (angl. London Energy Broker's Association, toliau – LEBA) ir NASDAQ OMX prekių birža, palyginti su elektros energijos pirkimo kaina vieną būsimą tiekimo sezoną (t. y. šešis mėnesius) arba būsimo sezono kaina (3).

(12)

Bazinės apkrovos rinkos orientacinė kaina apskaičiuojama kartą per sezoną, prieš pat kiekvieną sezoną, imant praėjusį sezoną kasdien skelbtą aritmetinį paros būsimo sezono kainų vidurkį. Šis vidurkis yra svertinis, siekiant užtikrinti, kad būtų proporcingai atsižvelgta į kiekvieno bazinio indekso parduotą kiekį.

(13)

NNBG privalės išlaikyti iš anksto nustatytą žemiausią efektyvumo lygį, bet neįsipareigoja pagaminti iš anksto nustatyto produkcijos kiekio. Visų pirma, numatyta, kad elektrinė veiks esant 91 % apkrovos koeficientui. Jeigu NNBG nepasieks šio apkrovos koeficiento, ji aiškiai negebės pasiekti pajamų lygio, kurio ji tikisi iš projekto.

(14)

Pagal pagamintą produkcijos kiekį, ne didesnį negu maksimalus produkcijos kiekis (viršutinė riba), kuris bus nustatytas SDS, NNBG bus mokamos išmokos skirtumui padengti. Jokių išmokų nebus mokama rinkoje pardavus daugiau produkcijos negu nustatyta pagal viršutinę ribą. NNBG pagaminta elektros energija bus pardavinėjama rinkoje.

(15)

SDS bus sudarytas su kita SDS šalimi, t. y. subjektu, kuris turėtų būti finansuojamas vykdant įstatymu nustatytą prievolę, bendrai taikytiną visiems licencijuotiems tiekėjams.

(16)

Galutinis susitarimas bus sudarytas EDF ir (arba) NNBG priėmus galutinį sprendimą dėl investicijų, taip pat sudarius susitarimą dėl finansavimo tvarkos (įskaitant JK Vyriausybės skolos garantijos sąlygas) ir gavus galutinį šalių pritarimą.

(17)

Remiantis SDS struktūra, licencijuoti tiekėjai yra bendrai atsakingi už visas dėl susitarimo atsirandančias prievoles, o kita susitarimo šalis yra atsakinga tik jeigu licencijuoti tiekėjai arba JK Vyriausybė jai perves lėšas. Kiekvienas tiekėjas būtų atsakingas pagal savo rinkos dalį, nustatytą pagal sunaudotą elektros energiją. Laikantis tokios struktūros, jeigu būtų nevykdomos mokėjimo prievolės, valstybės sekretorius paskirtų kitą susitarimo šalį, rinktų mokesčius iš kitų tiekėjų arba mokėtų tiesiogiai energijos gamintojams.

(18)

Atskirai kita susitarimo šalis, viena vertus, suteiks atsiskaitymų tarpininkui įgaliojimą gauti pajamas (t. y. suteiks įgaliojimą rinkti mokesčius iš tiekėjų) ir, kita vertus, nustatys prievolę mokėti energijos gamybos operatoriams ir iš jų gauti mokamas sumas. JK Vyriausybė ketina atsiskaitymų tarpininku paskirti patronuojamąją įmonę Elexon (t. y. įmonę, kuri šiuo metu JK veikia kaip atsiskaitymų tarpininkas ir visa priklauso JK nacionalinio tinklo perdavimo sistemos operatoriui (toliau – PSO).

(19)

Pagal SDS, kita susitarimo su energijos gamybos operatoriumi šalis galės priimti sprendimus ir veikti savo nuožiūra, pavyzdžiui, ji galės nuspręsti, kad energijos gamybos operatorius vykdo savo įsipareigojimus arba turi pateikti įkaitą, kad užtikrintų mokėjimą pagal schemą, arba, atsižvelgdama į konkrečias rinkos sąlygas, ji galės atsisakyti tam tikrų reikalavimų. JK Vyriausybė ketina pateikti daugiau rekomendacijų dėl parametrų, dėl kurių gali būti ribojama kitos susitarimo šalies veiksmų laisvė priimti su eksploatavimu pagal SDS susijusius sprendimus.

(20)

1 diagramoje paaiškintos atitinkamos kiekvieno tarpininko pareigos, numatytos SDS sistemoje.

1 diagrama

Pareigos ir atsakomybė įgyvendinant SDS

Šaltinis: JK valdžios institucijos.

(21)

JK ir EDF susitarė dėl SDS sąlygų. Šios sąlygos bus nustatytos ilgalaikiame susitarime prieš pasirašant galutinį susitarimą ir EDF priimant galutinį sprendimą dėl investicijų.

(22)

Daugelis sąlygų, dėl kurių susitarta, atitinka kitų technologijų, visų pirma atsinaujinančiosios energijos technologijų, SDS sąlygas. Šios sąlygos skelbiamos viešai (4). Kitos sąlygos yra konkrečiai susijusios su SDS dėl HKC.

(23)

Susitartomis sąlygomis vykdymo kaina bus 92,50 GBP už MWh 2012 m. nominaliosiomis kainomis. Jeigu bus priimtas sprendimas dėl investicijų statyti naująją Saizvelio C branduolinę elektrinę pagal tą patį projektą ir suteikiant galimybę pasidalyti dalį HKC reaktorių sąnaudų, vykdymo kaina bus pakeista į 89,50 GBP/MWh, taip pat vertinant 2012 m. nominaliosiomis sąlygomis.

(24)

Vykdymo kaina bus visiškai indeksuojama taikant vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), kaip ir pagal kitus SDS. VKI patikslinimas bus atliekamas kasmet, atskaitos data bus 2011 m. lapkričio mėn. Kasmet vykdymo kaina bus tikslinama pirmą sezono dieną pagal naujausią žinomą VKI, kurį nacionalinės statistikos tarnyba (toliau – NST) skelbia vasario mėn.

(25)

Kalbant apie SDS trukmę, vėliausia pradžios data bus kiekvieno reaktoriaus tikslinis perdavimo eksploatuoti laikotarpis, t. y. […] (5) metai nuo sutartos tikslinės perdavimo eksploatuoti datos. Po tos datos bus pradėtas skaičiuoti SDS terminas, neatsižvelgiant į tai, ar elektrinė jau veiks.

(26)

Galutinė data yra praėjus […] nuo paskutinės antro reaktoriaus tikslinio perdavimo eksploatuoti laikotarpio dienos. Jeigu nė vienas reaktorius nebus perduotas eksploatuoti galutinės datos dieną ar iki jos, kita SDS šalis gali nutraukti susitarimą. Galutinė data gali būti nukelta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių arba sujungimo sunkumų.

(27)

Pelno pasidalijimo mechanizmai bus du. Pirmasis bus susijęs su statybos išlaidomis (6) ir bus nustatyta, kad:

(28)

Antroji pelno pasidalijimo tvarka yra pagrįsta nuosavo kapitalo grąžos norma. Buvo nustatytos dvi ribos (6).

(29)

Pirma riba – prognozuojamas nuosavo kapitalo vidinės grąžos normos (toliau – VGN) dydis, šio sprendimo priėmimo metu nustatytas naujausiame finansiniame modelyje (7), arba 11,4 % įsipareigotos nuosavo kapitalo bazės nominaliąja verte. Bet koks didesnis nei šis dydis pelnas bus pasidalytas taip: 30 % – kitai SDS šaliai ir 70 % – NNBG.

(30)

Antra riba yra didesnis iš šių rodiklių – 13,5 % nominaliąja verte arba 11,5 % realiąja (defliuota pagal VKI) verte, remiantis tokiu pat modeliu kaip nurodyta pirmiau. Bet koks didesnis nei šis dydis pelnas bus pasidalytas taip: 60 % – kitai SDS šaliai ir 40 % – NNBG.

(31)

Bus dvi veiklos išlaidų atnaujinimo datos. Pirmoji bus praėjus 15 metų, o antroji – praėjus 25 metams nuo pirmojo reaktoriaus paleidimo dienos. Veiklos išlaidų atnaujinimu galima sumažinti abiejų šalių ilgalaikę sąnaudų riziką ir abiem kryptimis pakeisti vykdymo kainą. Taikant šį mechanizmą būtų galima padidinti arba sumažinti vykdymo kainą pagal žinomas faktines sąnaudas ir peržiūrėtas toliau išvardytų veiklos sąnaudų eilučių punktų ateities sąnaudų prognozes, kiekvienu atveju tai būtų daroma visiškai ir išimtinai, kaip to reikia, kad būtų tęsiamas elektrinės eksploatavimas:

(32)

Visos išlaidos, susijusios su projektavimu, veikla, kuri nėra pagrįstumo ir apdairumo standartus atitinkanti veikla, elektrinės eksploatacine parengtimi arba energijos gamybos pajėgumais, su eksploatavimu nesusijusiomis kapitalo išlaidomis, naujų statinių (ne esamame pastate) išlaidomis, finansavimu, tam tikromis atliekų perkėlimo išlaidomis, neatnaujinamos.

(33)

Atnaujinant veiklos išlaidas naudojamos peržiūrėtos sąnaudų sąmatos bus grindžiamos NNBG parengta ataskaita, su kuria turi sutikti kita SDS šalis, atsižvelgiant į kitų Šiaurės Amerikos ir ES branduolinių elektrinių, taikančių Europos suslėgtojo reaktoriaus (angl. European Pressurised Reactor, EPR) technologiją, ir kitų branduolinių elektrinių, taikančių suslėgtojo vandens reaktoriaus technologiją, kurių veikla kiekvienu atveju atitinka pagrįstumo ir apdairumo standartus, lyginamąsias sąnaudas. Vykdymo kainos patikslinimas bus apskaičiuojamas remiantis viršutine lyginamųjų sąnaudų dalimi.

(34)

Vykdymo kaina bus sumažinta (arba kitai SDS šaliai bus išmokėta vienkartinė išmoka arba kelios metinės išmokos) siekiant atspindėti NNBG mokamo mokesčio sumos pokyčius esant aplinkybėms, susijusioms su akcininkų finansavimu ir NNBG mokesčių struktūra. Šiuo atžvilgiu didinti vykdymo kainą nebus leidžiama.

(35)

Sandorių normų atžvilgiu ateities perspektyvomis grindžiamas vykdymo kainos patikslinimas bus atliekamas vieną kartą, vertinimo tarnybai oficialiai iš naujo įvertinus, kai elektrinė pradės veikti. Vėlesni sandorių normų pakeitimai bus atliekami atnaujinant veiklos išlaidas.

(36)

NNBG turės pateikti ne tik bendrą SDS standartinėse sąlygose nustatytą informaciją, bet ir tam tikras garantijas dėl duomenų ir modelių, JK Vyriausybei teikiamų projekto sąnaudų atžvilgiu, informacijos. Susitarime bus pateikta nuostata dėl susitarto finansinio modelio, taikomo įvairioms vykdymo išlaidoms ir kitokiam susitarimu reikalaujamam patikslinimui nustatyti, naudojimo.

(37)

NNBG bus apsaugota ir galės susigrąžinti tam tikras išlaidas, patirtas dėl reikalavimus atitinkančių įstatymo pakeitimų (angl. Qualifying Changes in Law, RAĮP).

(38)

Kiekvienu atveju, kai jų negalima numatyti, reikalavimus atitinkančius įstatymo pakeitimus sudaro diskriminaciniai įstatymo pakeitimai, specifiniai įstatymo pakeitimai, specifiniai mokesčių įstatymo pakeitimai ir kiti įstatymo pakeitimai arba reguliavimo pagrindo pakeitimai.

(39)

Diskriminacinis įstatymo pakeitimas – tai įstatymo, kurio sąlygos konkrečiai (o ne tiktai netiesiogiai arba logiškai, arba dėl bet kokio įstatymo pakeitimo, kuris yra bendro pobūdžio, neproporcingo poveikio) taikomos projektui, energijos gamybos įrenginiui arba NNBG, pakeitimas, bet ne atvirkščiai.

(40)

Specifinis įstatymo pakeitimas – tai įstatymo, kurio sąlygos konkrečiai (o ne tiktai netiesiogiai arba logiškai, arba dėl bet kokio įstatymo pakeitimo, kuris yra bendro pobūdžio, neproporcingo poveikio) taikomos branduolinės energijos gamybos įrenginiams arba gamybos įrenginiams, kuriems taikoma SDS.

(41)

Specifinis mokesčių įstatymo pakeitimas yra i) pakeitimas, susijęs su uranui taikomu mokesčiu, arba naujo mokesčio nustatymas arba ii) įstatymo arba Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcijos (angl. Her Majesty's Revenue and Customs, HMRC) praktikos pakeitimas, dėl kurio NNBG apmokestinimo tvarka tampa mažiau palanki negu nustatyta konkrečiose HMRC išduotose pažymose dėl mokesčių sumokėjimo.

(42)

Reguliavimo pagrindas keičiamas tada, kai i) ONR (arba ją pakeitusi reguliavimo institucija) nebereguliuoja energijos gamybos įrenginio remdamasi vertinimu, ar nuostoliai, kurių reikia rizikai sumažinti, būtų pernelyg neproporcingi palyginti su nauda, kurios būtų gauta, arba ii) atitinkama aplinkos agentūra (arba ją pakeitusi reguliavimo institucija) energijos gamybos įrenginio atžvilgiu rizikos sumažinimo galimybės kaip priimtinos rizikos aplinkai nebevertina remdamasi tuo, ar įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingos gaunamai naudai aplinkai.

(43)

Kompensacija dėl RAĮP bus mokama tik jeigu bendra visų RAĮP reikalavimų suma bus didesnė negu 50 mln. GBP 2012 m. nominaliąja ir indeksuota verte. Dvigubas susigrąžinimas nebus leidžiamas. Per likusį susitarimo laikotarpį bet kurio konkretaus RAĮP atžvilgiu vykdymo kaina bus tikslinama tik vieną kartą, taikant susitartą finansinį modelį arba apskaičiuojant reikalingo patikslinimo grynąją dabartinę vertę.

(44)

Laikydamasi tam tikrų sąlygų, NNBG gaus kompensaciją tuo atveju, jeigu HKC veikla būtų sustabdyta dėl politinių motyvų (tai padarytų JK, ES arba tarptautinė kompetentinga institucija), ir tai nebūtų susiję su tam tikromis priežastimis, įskaitant sveikatą, branduolinę saugą, saugumą, poveikį aplinkai, branduolinių medžiagų vežimą arba branduolinių medžiagų apsaugos priemones (reikalavimus atitinkantis sustabdymo įvykis).

(45)

Kompensacija taip pat bus galima, jeigu energijos gamybos įrenginys bus sustabdytas dėl trečiųjų šalių branduolinės atsakomybės draudimo aplinkybių, įskaitant atvejus, kai tai atsitinka dėl to, kad JK Vyriausybė nepatvirtina energijos gamintojo siūlomos alternatyvios draudimo tvarkos, kai JK Vyriausybė pagrįstai turėtų tai padaryti, o energijos gamintojas neturi jokių kitų patvirtintų draudimo galimybių.

(46)

Be kitos SDS šalies arba JK Vyriausybės mokamos kompensacijos, reikalavimus atitinkančio sustabdymo įvykio apsauga apima teisę perduoti NNBG JK Vyriausybei (ir JK Vyriausybės teisę reikalauti, kad jai būtų perduota NNBG).

(47)

Veikos nutraukimo įvykiai taikomi tik NNBG. Tik kita SDS šalis gali priimti sprendimą dėl susitarimo nutraukimo atsitikus gerai apgalvotam nutraukimo įvykiui.

(48)

HKC projektas ir visų pirma NNBG gaus naudos ne tik dėl SDS, bet ir dėl jai suteiktos valstybės kredito garantijos savo išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams (toliau – kredito garantija).

(49)

Išleistinos obligacijos bus užtikrintos kredito garantija. Kredito garantija galėtų būti vertinama kaip draudimo sutartis, kuria užtikrinamas laiku atliekamas reikalavimus atitinkančios skolos, kuri galėtų būti iki 17 mlrd. GBP, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimas (8).

(50)

Kredito garantiją suteiks JK iždo padalinys Infrastructure UK (toliau – IUK), vykdantis JK garantijų schemos administravimo priežiūrą. Kredito garantija yra visiškai verslo pobūdžio skolos pagrindas ilgalaikiam HKC finansavimui užtikrinti.

(51)

IUK mano, kad dėl sandorio struktūros HKC galima laikyti atitinkančią BB+/Ba1 rizikos kategorijos kriterijus. Garantijos mokestis bus 295 baziniai punktai.

(52)

Pagal schemą obligacijos, kurias reikės išleisti kaip finansavimo struktūros dalį, bus užtikrintos garantija, kurią suteiks JK iždo įgaliotieji asmenys (angl. Lords Commissioners) (toliau – garantas). Taip pat įtrauktos tarpinės paskolos statybai, kurias turėtų suteikti komerciniai bankai (jos nebus užtikrinamos pagal JK garantijų schemą). Likusį sandoriui skirtą kapitalą suteiks akcininkai. Gavus garanto sutikimą, į finansinę struktūrą galima įtraukti ir kitus kapitalo šaltinius.

(53)

Sprendimo priėmimo metu finansavimo šaltiniai suplanuoti taip:

(54)

Finansavimo struktūra nustatyta taip, kad, prieš priskiriant bet kokį nuostolį obligacijoms, visas nuostolis pirmiausia būtų priskirtas pagrindiniam nuosavam kapitalui. Sąlyginiu nuosavu kapitalu papildomai užtikrinama, kad ateis diena, kai garantas galės būti tikras, kad, HKC, be kita ko, buvo perduota eksploatuoti ir veikia, o visi reikalingi rezervai visiškai finansuoti (toliau – finansinis užbaigimas).

(55)

Su nuosavu kapitalu susijusios akcininkų prievolės bus nustatytos nuosavo kapitalo skyrimo susitarime, kurio šalimi bus ir garantas, kad jo atžvilgiu būtų prisiimta įsipareigojimų, susijusių su nuosavo kapitalo parūpinimu.

(56)

Siekdamos užtikrinti, kad nuosavu kapitalu įsipareigojimų neįvykdymo atveju būtų galima padengti nuostolius, kaip aprašyta pirmiau, šalys nustatė dvi sąlygas (bazinio atvejo sąlygą (9) ir negebėjimo užtikrinti veikimą sąlygą (10)), kuriomis remdamasis garantas gali reikalauti, kad pagrindinio nuosavo kapitalo teikimas būtų paspartintas arba, atitinkamai, kad būtų paspartintas sąlyginio kapitalo teikiamas, t. y. jis būtų tuojau pat suteiktas ir panaudotas obligacijoms išleisti ir garantui mokėtinoms sumoms grąžinti. Šiuo nuostatų deriniu siekiama užtikrinti, kad akcininkams, o ne garantui tektų pagrindinė EPR technologijos įgyvendinamumo rizika iki tol, kol, remiantis ankstesnių projektų, pavyzdžiui, Flamanvilio 3 reaktoriaus ir Taišanio 1 reaktoriaus, sėkme, bus gauta objektyvių patikimumo įrodymų.

(57)

Per laikotarpį, kol bus įvykdyta bazinio atvejo sąlyga, taikoma viršutinė panaudotos skolos sumos riba, ir ta riba yra mažiausias iš šių rodiklių: tam tikro etapo skolos, skirtos atitinkamam projekto etapui, orientacinė viršutinė riba ir […] proc. pagrindinio nuosavo kapitalo, atėmus plėtros kapitalą, t. y. […] mlrd. GBP. 1 lentelėje pateiktas praktinis nuostolių padengimo nuosavu kapitalu pavyzdys.

1 lentelė

Bazinio atvejo lėšų panaudojimo pobūdis, bazinio atvejo sąlyga neįvykdyta

Šaltinis:2004 m. rugsėjo 12 d. IUK pateikta medžiaga.

Base Case Drawdown Profile

Base Case Condition Not Met (by 31 December 2020)

(58)

Kai bazinio atvejo sąlyga įvykdyta, pagrindinė statybos laikotarpiu garanto teikiamos apsaugos dalis yra sąlyginio nuosavo kapitalo dalis, kurią galima panaudoti sąnaudų perviršiui padengti, kartu su projekto etapais, kuriais bet kuriuo laikotarpiu apribojama paskolos suma.

(59)

Akcininkų įsipareigojimai pagrindinio nuosavo kapitalo ir sąlyginio nuosavo kapitalo atžvilgiu bus visiškai užtikrinti kreditais naudojant garantui priimtinas priemones, įskaitant be apribojimų taikomas patronuojančiosios bendrovės garantijas, akredityvus arba kitokią kreditinę paramą.

(60)

Akcininkai suteiks fiksuotąjį (11) ir (arba) kintamąjį (12) įkaitą (13), įskaitant reikalavimus atitinkantį kintamąjį suvaržymą (14), apimantį visą jų turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus užtikrinti savo prievoles bendrovei NNBG ir bendrovės NNBG prievoles. Ir NNBG, ir obligacijų emitentė, naujai įsteigta specialiosios paskirties bendrovė, suteiks po išsamų fiksuotąjį ir (arba) kintamąjį įkaitą, įskaitant reikalavimus atitinkantį kintamąjį suvaržymą, apimantį visą jų turtą, nuosavybę ir įsipareigojimus užtikrinti savo prievoles. Įkaitas bus užtikrintas tiesioginiais susitarimais su tam tikrų svarbių sutarčių susitariančiosiomis šalimis.

(61)

Dėl sandorio ypatingo pobūdžio ir dėl to, kad sauga yra itin svarbi, užtikrinant įkaito vykdymą bus atsižvelgta į JK saugos reguliavimo institucijos sutikimą ir į tai, kad įkaitu disponuoti gali tik subjektas, turintis arba turėsiantis HKC vietai skirtą branduolinio objekto vietos licenciją.

(62)

Akcininkų, NNBG ir emitentės suteiktais įkaitais siekiama užtikrinti, kad šalys, kurių naudai suteikti įkaitai (15): i) turėtų didžiausią pirmumo teisę palyginti su atitinkamo skolininko kreditoriais, kurių naudai įkaitas nesuteiktas, jeigu tas skolininkas taptų nemokus; ii) turėtų galimybę disponuoti įkeistu turtu ir iš tokio pardavimo gautas pajamas panaudoti nepadengtiems užtikrintiems įsipareigojimams padengti, jeigu tai būtų geriausiais būdas susigrąžinti didžiausią sumą; iii) turėtų didžiausią kontrolę, jeigu bet kuris iš įkaito davėjų taptų nemokus, ir pasiektų įkaito valdymo tikslą atitinkamo skolininko verslo ir turto atžvilgiu paskirdamas administracinį gavėją.

(63)

Obligacijos bus neužtikrinti emitentės įsipareigojimai ir nebus įtrauktos emitentei arba kitam HKC įmonių grupės nariui teikiant kokį nors įkaitą.

(64)

Kalbant apie kreditorių reitingavimą, bendrovės NNBG suteikto įkaito vykdymo užtikrinimo lėšos praktiškai bus paskirstytos tokia pirmumo tvarka:

(65)

Šios vykdymo užtikrinimo lėšų paskirstymo pirmumo tvarkos negalima pakeisti be garanto sutikimo.

(66)

Sandorio finansavimas yra padalytas į tarpsnius pagal įveiktus projekto įgyvendinimo etapus.

(67)

Laikotarpiu nuo dienos, kurią išleistas didžiausias obligacijų skaičius (išskyrus SZV obligaciją), pagrindinis nuosavas kapitalas bus teikiamas pagal tvarkaraštį, o sąlyginiu kapitalu bus dengiamos visos sąnaudos, didesnės negu nustatyta tame tvarkaraštyje.

(68)

Dividendai akcininkams negali būti mokami iki finansinio užbaigimo.

(69)

JK valdžios institucijos tvirtina, kad po finansinio užbaigimo kredito garantija toliau bus apsaugoma įvairiomis struktūrinėmis ir susitarimu pagrįstomis rizikos mažinimo priemonėmis, įskaitant didelius apribojimus, kada galima mokėti dividendus, ir […] mėnesių skolos tvarkymo rezervą (jį galima finansuoti grynaisiais pinigais, atsarginiu akredityvu arba priimtinomis garantijomis), kuris gali būti […] mlrd. GBP. Turimomis žiniomis tokio projekto finansų rinkos standartas būtų 6 mėnesių skolos tvarkymo rezervas.

(70)

Kredito garantijos po finansinio užbaigimo bus galbūt pareikalauta, tik jeigu: a) bus labai svarbus veiklos efektyvumo nukrypimas ir dėl to tikėtina, kad sumažės pinigų srautas, kurį galima naudoti skolai tvarkyti; b) dėl šio nukrypimo sunaudojamas didelis struktūroje nustatytas ir pirmiau apibūdintas skolos tvarkymo rezervas.

(71)

Jeigu pareikalaujama (bet kokios dalies) skolos tvarkymo rezervo, bet kokie dividendai gali būti mokami tik tada, kai rezervas bus visiškai atkurtas.

(72)

JK valdžios institucijos tvirtina, kad atsižvelgiant į įvairias struktūrines apsaugos nuo įsipareigojimų neįvykdymo ir kritinių įvykių priemones, taip pat į tai, kad dar neįvykus įsipareigojimų neįvykdymo atvejui jau yra galimų taisomųjų priemonių, poreikis užtikrinti vykdymą turėtų atsirasti ribotomis ir neįtikėtinomis aplinkybėmis. Tačiau, jeigu vykdymo užtikrinimo prireiktų, aplinkybės greičiausiai būtų netikėtos ir sunkios, ir tada iš anksto nustatyti vykdymo užtikrinimo veiksmai būtų netinkami. IUK manė, kad savo interesams geriau apsaugoti jai reikia lankstumo svarstant savo galimybes atsižvelgiant į įvykius tada, kai jie jau įvyksta. Todėl IUK pasirinko turėti didžiausią ir lankstų vykdymo užtikrinimo galimybių rinkinį, kartu su veiksmų laisve atėjus laikui pasirinkti tinkamiausią vykdymo užtikrinimo būdą.

(73)

Komisijai vertinti buvo pateikta HKC projekto finansavimo sąlygų, dėl kurių susitarta ligi šiol, finansinė dalis. Joje yra šalių susitarimas dėl pagrindinių finansavimo dokumentų sąlygų, tačiau iki šio sprendimo priėmimo dienos nebuvo galutinės formos teisinių dokumentų projektų. Jungtinės Karalystės institucijos pareiškė, kad likusiose sąlygose, taip pat galutiniuose finansavimo dokumentuose bus nustatytos standartinės sąlygos, kurių bet kuris investuotojas siektų esant panašiam projektui. Kadangi Komisija neturėjo galimybės tai patikrinti, jeigu galutiniais dokumentais kokiais nors atžvilgiais bus iš dalies pakeista priemonė, apie kurią dabar Komisijai pranešta, Jungtinės Karalystės institucijos Komisijai turės pranešti apie pakeitimus.

(74)

SDS nustatyta, kad NNBG investuotojai turės teisę į kompensaciją, jeigu JK Vyriausybė nuspręstų HKC sustabdyti dėl politinių priežasčių (ir ne dėl sveikatos, saugos, saugumo, poveikio aplinkai, vežimo ar apsaugos priemonių problemų). Šios išmokos būtų finansuojamos taip pat kaip finansuojamos išmokos pagal SDS (t. y. apmokestinant tiekėjus). Be SDS dar bus sudarytas valstybės sekretoriaus susitarimas, jį sudarys valstybės sekretorius ir NNBG investuotojai.

(75)

Susitarimu nustatoma, kad jeigu sustabdžius elektrinę dėl politinių priežasčių kita šalis NNBG investuotojams nesumokėtų kompensacijos, susitartą kompensaciją investuotojams sumokėtų valstybės sekretorius. Susitarime nenustatyta papildomų kompensacijų išmokų NNBG ar jos investuotojams.

(76)

Komisija per konsultacijų dėl sprendimo pradėti tyrimo procedūrą laikotarpį, kuris tęsėsi iki 2014 m. balandžio 7 d., gavo labai daug atsakymų. Toliau apibūdinamos su valstybės pagalbos vertinimu susijusios pastabos.

(77)

Suinteresuotųjų šalių pastabos atitinkamose vertinimo dalyse bus nagrinėjamos konkrečiai nenurodant konkrečios pastabos.

(78)

Atsižvelgiant į pastabų skaičių, jos bus apibūdintos grupuojant pagal temą.

(79)

Vienas respondentas sutiko su JK Vyriausybe, kad priemonės nėra valstybės pagalba, remdamasis JK pateiktais įrodymais, kuriais pagrindžiamas šių priemonių kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (toliau – VESP) vertinimas.

(80)

Viena šalis tvirtino, kad HKC teikia VESP, nes vykdo viešųjų paslaugų įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų patenkinta energijos paklausa trumpalaikiu, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu, o projektas įgyvendinamas aiškiai ir skaidriai, nė vienai iš dalyvaujančių bendrovių nesuteikiant ekonominio pranašumo. HKC taip pat padidintų tiekimo saugumą, nes būtų naudojama mažiau importuojamo kuro ir iškastinio kuro.

(81)

Kalbant apie šalis, kurios prieštaravo JK nuomonei, kad priemonė nėra valstybės pagalba, vienas respondentas pareiškė, kad priemonė neatitinka sprendime Altmark nustatytų kriterijų, nes pagal SDS nustatyta tik kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (toliau – VESP) teikimą.

(82)

Keli respondentai pastebėjo, kad jokios kitos bendrovės negalėjo teikti pasiūlymų dėl šio projekto.

(83)

Kelios šalys tvirtino, kad priemonė, apie kurią pranešta, nepatenka į ES VESP sistemą, nes JK aiškiai neapibrėžė viešosios paslaugos įsipareigojimo (toliau – VPĮ), už kurį ji mokėtų kompensaciją, taip pat nesilaikė viešosios paslaugos įsipareigojimo nustatymo sąlygų, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (17) 3 straipsnio 2 dalyje.

(84)

Kelios šalys pakomentavo, kad pagalbos priemonės yra nesuderinamos su sprendime Altmark nustatytais kriterijais, pagal kuriuos elektros energijos gamyba laikytina standartine ekonomine veikla, taigi branduolinė energija turėtų konkuruoti su kitų šaltinių elektros energija liberalizuotoje vidaus elektros energijos rinkoje; priemonė nesusijusi su bendros svarbos tikslu; atrodo, kad nėra objektyvaus kriterijaus 35 metų trukmei pagrįsti; skirtingai traktuojama branduolinė elektrinė ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai; priemonė pagrįsta nežinomais parametrais; neatlikta sąnaudų ir naudos analizė. Be to, kadangi branduolinė elektrinė gali gaminti tik bazinės apkrovos elektros energiją, tai negali būti VESP. Galiausiai, atsirastų didžiulė per didelės kompensacijos galimybė.

(85)

Keli respondentai tvirtino, kad priemonės yra valstybės pagalba, nes dėl jų sudaryti dvišaliai valstybės ir bendrovės susitarimai; išmokos skirtos konkrečiai branduolinės energijos gamybos tikslui; išmokos tiesiogiai susijusios su valstybės biudžetu; susitarimu nustatyta parama ir specialios sąlygos branduolinei energijai, o tai viršytų bet kokią paramą atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams.

(86)

Vienas respondentas pareiškė, kad nuo mokesčio už „vieną atliekų vienetą“ perėjus prie didžiausios viršutinės atliekų perkėlimo kainos ribos naujiems branduolinių elektrinių operatoriams bus teikiama pagalba ir tolesnės subsidijos.

(87)

Kalbant apie teigiamus atsakymus, vienas respondentas pareiškė, kad branduolinė elektrinė gali pagaminti didelę dalį mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos ir padėti įvairinti elektros energijos gamybos sektorių. Šis respondentas taip pat pakomentavo, kad nors branduolinė elektrinė negalės suteikti visų papildomų pajėgumų, kurių JK reikės ateinančius kelis dešimtmečius, ji greičiausiai atliks svarbų vaidmenį pakeičiant pasenusius branduolinius pajėgumus ir tenkinant būsimą paklausą.

(88)

Keli respondentai tvirtino, kad JK laikosi kitokios pozicijos negu kitos ES valstybės narės, nes ji yra sala ir todėl jos galimybės turėti jungiamųjų linijų yra labiau ribotos. Lyginti su Suomija arba Prancūzija būtų netinkama, nes jų rinkos struktūra labai skiriasi, be to, tose valstybėse narėse esama ilgalaikių ekonominių susitarimų, kuriais remiama branduolinių elektrinių statyba. Maža to, JK atsinaujinančiųjų šaltinių nenutrūkstamumo negalėtų valdyti importuodama didelius kiekius energijos iš kaimyninių valstybių tada, kai energijos negaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, ir kitur perkeldama energijos perteklių, kai iš atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gaminama per daug. Todėl, palyginti su bet kuria atskira Europos elektros energijos rinka, JK rinkos nepakankamumo problemos visada bus didesnės negu Europos žemyninėje dalyje ir JK reikės daugiau priemonių joms spręsti. Be to, parama branduolinei energijai paskatintų didesnį energijos tiekimo įvairinimą, taigi padidėtų JK energijos sistemos atsparumas.

(89)

Vienas respondentas nurodė konkrečią branduolinės energijos rinkos nepakankamumo problemą, t. y. tai, kad branduolinės elektrinės statybos laikas yra ilgas, o eksploatavimo laikas, po kurio turi būti gauta investicijų grąža, trunka daugiau kaip 30 metų, taigi tai būtų vėliau negu 2050 m. Taip pat, galvojant apie patirtį, kurios pasisemta tais atvejais, kai tam tikrose valstybėse narėse nutrūko elektros tiekimas, būtų galima daryti išvadą, kad kliautis tarpvalstybinėmis jungiamosiomis linijomis galima ribotai ir kad nė vienas pavienis PSO negali užtikrinti jungiamųjų linijų galios taip, kaip galėtų užtikrinti galią vidaus sujungtame tinkle. Valstybės pagalba HKC projektui konkurencija galbūt būtų mažiau iškraipoma palyginti su kitomis nustatomomis priemonėmis, pavyzdžiui, energijos gamybos pajėgumų rinkomis.

(90)

Vienas respondentas tvirtino, kad HKC nekenktų tikslui užtikrinti aplinkos apsaugą, nes jos eksploatavimą atidžiai stebėtų atitinkamos institucijos, pavyzdžiui, Branduolinės energetikos reguliavimo tarnyba. Taip pat, HKC atitiktų 2010 m. nuostatus dėl aplinkos apsaugos leidimų.

(91)

Kelios šalys tvirtino, kad jau esama saugaus branduolinių atliekų laikymo saugyklose technologijų.

(92)

Kelios šalys pakomentavo, kad šiuo metu taikomų politikos derinių nepakanka investicijoms į branduolines elektrines skatinti, visų pirma dėl to, kad anglies dioksido kaina apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ATLPS) yra per maža; JK dėl apatinės anglies dioksido kainos ribos anglies dioksido kainos pakankamai nepadidės, kad atsirastų paskatų investuoti į branduolinę energiją; vien JK garantijų sistemos nepakanka investicijoms remti, nes ja nesprendžiama ilgalaikio ekonominio branduolinės elektrinės gyvybingumo problema. Galiausiai, branduolinės elektrinės anglies dioksido išmetimo rodiklis būtų panašus į vėjo elektrinės ir gerokai mažesnis už atsinaujinančių jūros išteklių energijos sektoriaus, saulės fotovoltų energijos sistemos ir biomasės technologijų anglies dioksido išmetimo rodiklį.

(93)

Viena šalis tvirtino, kad JK remia atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, bet tokios technologijos netinkamos bazinės apkrovos elektros energijai tiekti, o kartu kliaunasi dujomis, nors dėl to JK taptų priklausoma nuo iškastinio kuro ir jai kiltų geopolitinis pavojus.

(94)

Vienas respondentas tvirtino, kad Komisija turėtų vertinti grynąją HKC naudą aplinkai palyginti su dabar JK esamais energijos tiekimo deriniais. Vertinant pagal šiuos kriterijus, HKC neabejotinai suteiktų reikšmingos naudos aplinkai.

(95)

Kelios šalys tvirtino, kad valstybėms narėms turėtų būti leista laisvai rinktis savo pačių energijos tiekimo derinius ir teikti būtinas paskatas, be kurių būtų stabdomos veiksmingos ilgalaikės privačios investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Komisija neturėtų jokios kompetencijos daryti poveikį tokiems sprendimams. Taip pat, branduolinių elektrinių pradinės kapitalo sąnaudos yra didelės, o ribinės veiklos sąnaudos – mažos, ir tai, kartu su tuo, kad nėra ryšio tarp veiklos sąnaudų ir elektros energijos rinkos kainų, lemia riziką, kurios negalima veiksmingai perduoti vartotojams be valstybės intervencijos.

(96)

Kelios šalys kritikavo sprendimo pradėti tyrimo procedūrą 337 punktą, visų pirma dėl to, kad JK į naujas branduolines elektrines neinvestuota nuo energijos rinkos liberalizavimo prieš 20 metų. Taip pat, dėl Vyriausybės politikos pasikeitimo grėsmės ir kitos su politika susijusios rizikos tokios investicijos būtų sudėtingos privatiems investuotojams.

(97)

Kelios šalys tvirtino, kad kapitalo sąnaudos sudaro maždaug 75 % išlygintų elektros energijos gamybos sąnaudų (18), palyginti su 10–15 % tada, kai naudojamos dujos be taršos mažinimo įrangos. Taip pat buvo teigta, kad pastangos mažiausiomis išlaidomis sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį taikant savo pačių modelį reikštų, kad iki 2030 m. būtų išmetama 50 gCO2/kWh, palyginti su dabartiniu maždaug 500 gCO2/kWh lygiu, ir tai būtų pasiekta mažiausiomis sąnaudomis, tik jeigu būtų pasiekta didelė naujų branduolinės energijos pajėgumų skverbtis (pavyzdžiui, 11–18 GW). Didelio masto branduolinės programos dabartinės vertės nauda būtų 23 mlrd. GBP. Be to, sudarius ilgalaikį susitarimą dėl branduolinės elektrinės būtų užtikrintas veiksmingas elektros energijos paskirstymo valdymas, o tai būtų aktualu ir branduolinių, ir atsinaujinančiųjų šaltinių technologijų srityje, nes jų ribinės sąnaudos yra mažos.

(98)

Vienas respondentas tvirtino, kad nesuteikus paramos ankstyvame naujos technologijos, tokios kaip EPR, kūrimo etape sumažėtų investuotojų susidomėjimas ta technologija ir JK, ir už jos ribų.

(99)

Vienas respondentas tvirtino, kad Euratomo sutartis negali būti taikoma atskirai nuo dabartinės Komisijos politikos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 40 straipsnį Komisija turėtų reguliariai skelbti branduolinės energijos gamybos tikslus ir kad Sutarties tikslų galima siekti tik laikantis Sutarties nuostatų.

(100)

Vienas respondentas pažymėjo, kad, kol rinka nebuvo liberalizuota, investicijos į branduolinės energijos gamybą buvo galimos įgyvendinant tarifų pajamomis finansuojamus projektus, taigi investicinės rizikos nebuvo.

(101)

Viena šalis teigė, kad branduolinio kuro šaltinis yra įvairus ir energetinio saugumo atžvilgiu labai gerai vertinamas.

(102)

Viena šalis nurodė, kad be branduolinės energijos technologijų nebus jokių kitų įrodytų mažo anglies dioksido kiekio bazinės apkrovos technologijų, kurias būtų galima diegti tokios pat galios lygmenimis. Be to, dėl visos Europos Sąjungos politinės rizikos pobūdžio investuotojai vis labiau baiminsis įsipareigoti itin didelį kapitalą skirti naujos rūšies elektros energijos gamybai. Galiausiai, Komisijos investicijų į naujus branduolinius įrenginius 2027–2030 m. prognozė būtų ginčytina dėl neapibrėžtumo.

(103)

Kelios šalys nurodė, kad JK neturėtų mechanizmo, panašaus į Suomijos bendrovės Mankala modelį (energijos gamybos bendrovių ir energijai imlių pramonės sektorių bendros investicijos), kuriuo galima valdyti pradinių kapitalo sąnaudų ir ilgalaikės momentinės elektros energijos kainos rizikos asimetriją.

(104)

Viena šalis nurodė, kad dauguma atsinaujinančiųjų šaltinių technologijų jau išrastos iki XX a. pradžios, todėl, remiantis technologinės brandos lygiu, parama joms būtų mažiau pagrįsta negu parama branduolinei energijai.

(105)

Kelios šalys pakomentavo, kad reaktoriai nepradės veikti anksčiau negu 2023 m., taigi elektrinė negalės padėti spręsti tiekimo saugumo problemos, kurią JK pabrėžė kaip priemones pateisinančią aplinkybę.

(106)

Viena šalis pakomentavo, kad branduolinė technologija neužtikrina tiekimo saugumo, nes dėl jos energijos gamyba tampa priklausoma nuo daliosios branduolinės medžiagos importo. Dar viena šalis pakomentavo, kad, norint padidinti tiekimo saugumą, reikėtų mažinti kliovimąsi importuojamu kuru.

(107)

Vienas respondentas pakomentavo, kad JK Vyriausybės energetikos politika yra politiškai šališka ir ja ribojama sausumos vėjo elektrinių parkų ir saulės energijos elektrinių plėtra.

(108)

Keli respondentai pakomentavo, kad dėl branduolinės technologijos mažėja tiekimo saugumas, nes šiai technologijai dėl nenumatytų gedimų, mažesnių pajėgumų naudojimo koeficientų ar įprastų priežiūros darbų trūksta lankstumo, kurio reikia pasiūlai ir paklausai tinkle subalansuoti. Branduolinė energija taip pat būtų siejama su nenuspėjamais sukrėtimais, kuriems reikia didelio kiekio rezervinės galios, priešingai negu vėjo kintamumas, kuris apibūdintas kaip iš anksto lengvai nuspėjamas. Galiausiai, tų pačių respondentų nuomone, branduolinė elektrinė yra netinkamas būdas mažinti taršą, remiantis moksliniais tyrimais, iš kurių rezultatų matyti, kad branduolinių ciklų metu branduolinėje elektrinėje išmetama 9–25 kartais daugiau anglies dioksido negu vėjo elektrinėse.

(109)

Keli respondentai paminėjo, kad, remiantis lyginamąja statistika, branduolinės technologijos indėlis mažinant anglies dioksido išmetimą nėra didelis.

(110)

Kelios šalys paminėjo, kad priemone nebus užtikrintas energetinis saugumas, nes ja nebus pakankamai greitai pakeisti senstantys pajėgumai, be to, bus priklausomybė nuo urano išteklių, kurie gali baigtis.

(111)

Keli respondentai tvirtino, kad dėl subsidijų iš rinkos bus stumiamos kitos inovatyvesnės ir aplinkai mažiau kenksmingos technologijos ir kad subsidijos yra nepateisinamos ir nesuderinamos su principu „teršėjas moka“. Dėl ilgalaikės priemonės atsirandančios sąnaudos teks būsimoms kartoms.

(112)

Keli respondentai norėjo pabrėžti, kad kelios valstybės narės – visų pirma Vokietija, Austrija, Airija, Italija ir kitos – nepritars branduolinei energijai ir kad kitos valstybės narės, pavyzdžiui, Portugalija, Danija, Estija arba Graikija, neturi branduolinės energijos pajėgumų, taigi negali būti bendro su branduoline energija susijusio tikslo.

(113)

Keli respondentai nurodė, kad gyvybinga negali būti laikoma technologija, kuriai reikia 60 metų subsidijų ir kuri atleidžiama nuo visų tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų, kurių atsiranda dėl tos technologijos, taip pat kuriai reikia 35 metų garantijomis užtikrinto susitarimo.

(114)

Viena šalis tvirtino, kad nėra tenkinančio būdo išspręsti poreikio šalinti radioaktyvias atliekas problemą.

(115)

Vienas respondentas tvirtino, kad JK, besirūpindama daugybe neaiškių dalykų, susijusių su radioaktyvių atliekų šalinimu, ir teikdama garantijas investuotojams, naujajai branduolinei elektrinei teikia per didelę pirmenybę.

(116)

Keli respondentai kritikavo JK atliktą rizikos vertinimą, teigdami, kad JK nepavyko suvokti arba nurodyti nenumatytų neprojektinių avarijų, įvykusių Fukušimoje, taip pat kitų didžiulių branduolinių avarijų kaskados. Jie taip pat kritikavo teiginius, kad HKC įvykus pačiai sunkiausiai avarijai ar incidentui, kuriuos galima pagrįstai numatyti (įskaitant teroro aktą), didžiausias iš apsauginio gaubto išsiskyręs radioaktyvių medžiagų kiekis neviršytų 0,03 % reaktoriaus šerdies turinio per dieną.

(117)

Keli respondentai nurodė, kad neaišku, ar JK atsižvelgė į naujų technologijų (pavyzdžiui, dinaminės kainodaros, sutarčių dėl nepertraukiamos apkrovos arba pramonėje taikomo dinaminio apkrovos ribotuvo, paslaugų sutelkimo ir namų ūkių paklausos optimizavimo), dėl kurių padidėtų elektros energijos tinklo lankstumas, plėtojimą.

(118)

Vienas respondentas kritikavo tai, kiek svarbos JK teikia bazinės apkrovos elektros energijos gamybai, nes dėl energetikos sektoriaus pokyčių būtų abejotina, ar iki šio amžiaus trečiojo dešimtmečio vidurio bazinė apkrova bus tokia pat aktuali kaip šiandien. Visų pirma, vis svarbesnis bus sistemos lankstumas.

(119)

Kelios šalys nurodė, kad HKC nebūtų pirma pirmoji atitinkamo pobūdžio technologija taikanti elektrinė, ji būtų penkta arba šešta, nes dvi jau yra Suomijoje ir Prancūzijoje, dar dvi pastatytos Kinijoje. Be to, panašių reaktorių be valstybės pagalbos buvo užsakyta Suomijoje ir Prancūzijoje.

(120)

Viena šalis tvirtino, kad saulės energijos pramonė gebėtų kasmet pagaminti tokį pat kiekį elektros energijos, kokį, kaip tikimasi, turėtų pagaminti HKC, ir panašiomis sąnaudomis bei kad sausumos vėjo energija galėtų būti pigesnė negu branduolinė energija iki 2020 m. arba šiek tiek vėliau.

(121)

Viena šalis tvirtino, kad iš pačios JK Vyriausybės skaičių matyti, kad nauja branduolinė elektrinė yra nebūtina, priešingai, negu teigiama keliuose dokumentuose ir kalbose, kai neteisingai teigta, kad elektros energijos paklausa gali padidėti dvigubai ar net trigubai, prieštaraujant pačios Vyriausybės moksliniams ilgalaikės elektros energijos paklausos ir pajėgumų poreikio iki 2025 m. tyrimams.

(122)

Kalbant apie teigiamus atsakymus, keli respondentai pareiškė, kad branduolinė elektrinė gali labai padidinti mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybą ir padėti įvairinti elektros energijos gamybos sektorių. Šie respondentai taip pat pakomentavo, kad, nors branduolinė elektrinė negalės suteikti visų papildomų pajėgumų, kurių JK reikės ateinančius kelis dešimtmečius, ji greičiausiai atliks svarbų vaidmenį pakeičiant pasenusius branduolinius pajėgumus ir tenkinant būsimą paklausą.

(123)

Keli respondentai tvirtino, kad, be Vyriausybės intervencijos, privačios investicijos būtų orientuojamos tik į trumpalaikę grąžą, taigi nauja branduolinė elektrinė būtų neįmanoma.

(124)

Vienas respondentas tvirtino, kad, be pagalbos, operatoriai neturėtų paskatų investuoti į naujas branduolines elektrines ir kad sėkmingai įgyvendinus pirmą projektą gerokai sumažėtų naujų projektų sąnaudos. Šis respondentas taip pat teigė, kad trečiosios kartos reaktoriai negali būti lyginami su esamomis elektrinėmis ir kad neužtikrinus ilgalaikio kainų stabilumo būtų neįmanoma į branduolinės energetikos sektorių pritraukti privačių investicijų.

(125)

Keli respondentai tvirtino, kad JK naujos branduolinės elektrinės statybos programa užimtumo požiūriu bus labai naudinga JK ir Europai.

(126)

Keli respondentai nurodė, kad dėl pagalbos labai specializuoti ir kvalifikuoti darbuotojai išlaikys savo gebėjimus ir plėtos naujus būdus, o tai labai svarbu norint nutraukti šiandien veikiančių branduolinių reaktorių eksploataciją. Jie taip pat pateikė pastabą dėl teigiamo poveikio, kurį dėl pagalbos pajustų tiekimo grandinės operatoriai.

(127)

Keli respondentai nurodė, kad JK įmonės labai pritartų įvairių energijos rūšių deriniui ir visų pirma palaikytų branduolinę, vėjo ir hidroenergiją. JK programa įmonėms, visų pirma stambiems elektros energijos vartotojams, būtų užtikrinta stabilesnė investicinė aplinka.

(128)

Keli respondentai nurodė, kad siūlomas mechanizmas, palyginti su dabar išskirtinai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių srityje taikoma žaliųjų sertifikatų sistema, turi pranašumą dėl to, kad juo ribojamos per didelės kompensacijos.

(129)

Kelios šalys nurodė, kad valstybei tenka prievolė skatinti investuotojus įvairinti sprendimus, nes liberalizuotose rinkose negalima internalizuoti valstybės narės tiekimo saugumo naudos.

(130)

Viena šalis kritikavo Komisijos požiūrį, kad SDS pašalinama beveik visa rinkos rizika, nes daugelyje valstybių narių atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams remti plačiai taikomi supirkimo tarifai, taigi nebūtų pagrindo branduolinei energijai taikyti kitokią tvarką.

(131)

Keli respondentai tvirtino, kad branduolinė technologija netausotų aplinkos, būtų baigtinė, o ne atsinaujinančioji, ir būtų labai brangi nepaisant to, kad tai yra brandi technologija, neturi mokymosi poveikio.

(132)

Viena šalis pakomentavo, kad SDS tvarka mažinama rizika, nors NNBG atžvilgiu išlieka bazinė rizika, ir užkertamas kelias per didelėms kompensacijoms, nes mokama tik tada, kai orientacinė kaina yra mažesnė už vykdymo kainą. Be to, nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimo tvarka būtų apribotas per didelių kompensacijų mokėjimas ir NNBG nebūtų užtikrintas fiksuotas pajamų arba pelno lygis. Galiausiai, SDS būtų stabilizuotos kainos, taigi būtų geresnė investicinė aplinka.

(133)

Kelios šalys tvirtino, kad vykdymo kaina būtų lyginama su kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų kainomis, o ne dujų elektrinių sąnaudomis, ir būtų atsižvelgiama į būsimų, o ne esamų kainų lygį.

(134)

Kelios šalys paaiškino, kad SDS dėl HKC galiotų 35 metus, nors susitarimai dėl atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sudaromi tik trumpesnės trukmės ir paprastai galioja ne ilgiau kaip 15 metų. Tačiau branduolinė elektrinė veiktų 60 metų, o atsinaujinančiųjų šaltinių įrenginiai – 20–25 metus, taigi jų eksploatacijos laikotarpio subsidijavimo dalis būtų mažesnė. SDS susitarimu Jungtinė Karalystė būtų apsaugota nuo didesnių statybos sąnaudų apmokėjimo.

(135)

Viena šalis pateikė sąnaudų vertinimą, iš kurio matyti, kad sąnaudos gerokai sumažėtų pastačius pirmą elektrinę, t. y. iki 60–75 GBP už MWh iki 2030 m. Ši šalis taip pat teigė, kad priemonės, apie kurią pranešta, vykdymo kaina pateks į jos analizėje nustatytas ribas, t. y. 85–100 GBP už MWh.

(136)

Kelios šalys pareiškė, kad dabar pigesnėmis laikoma tik nedaug technologijų, ir nė viena iš jų ateityje negalės užtikrinti didžiulio elektros energijos kiekio.

(137)

Kelios šalys nurodė, kad, atsižvelgus į atsinaujinančiųjų energijos šaltinių visos sistemos sąnaudas, branduolinė energija būtų gerokai pigesnis pasirinkimas esant vykdymo kainai, kurią nurodė JK.

(138)

Viena šalis teigė, kad Komisijos sprendimas SDS tipo priemonių netaikyti branduoliniams projektams gali turėti didžiulį poveikį Branduolinių elektrinių eksploatacijos nutraukimo institucijos (angl. Nuclear Decommissioning Authority, NDA) gebėjimui įgyvendinti sprendimą dėl plutonio civilinio naudojimo JK. Ta šalis taip pat teigė, kad dėl JK Vyriausybės mokesčių mokėtojams tenkanti su atliekomis susijusių sąnaudų našta yra minimali arba nedidelė.

(139)

Keli respondentai paaiškino, kad investicinė pagalba neišskaitoma iš veiklos pagalbos.

(140)

Vienas respondentas paaiškino, kad visi susitarimai ir bet kokie jų pakeitimai, galintys turėti poveikį finansavimui, arba praktinės su eksploatacijos nutraukimu, atliekų ir panaudoto kuro tvarkymu ir šalinimu susijusios priemonės turi būti prieinamos visuomenei, ir Parlamentas turi juos tikrinti. Šis respondentas taip pat paaiškino, kad pagrindinė informacija apie sąnaudų modeliavimą viešai neprieinama.

(141)

Kelios šalys išreiškė susirūpinimą, kad JK bendrovei NNBG gali teikti papildomą pagalbą, įskaitant pagalbą, kurios forma būtų branduolinės elektrinės operatorių atsakomybės ribojimo tvarka. Kelios šalys taip pat manė, kad technologijoms, kurios būtų alternatyvios branduolinėms technologijoms, tektų visa atsakomybė, nors branduolinei technologijai būtų taikoma ribotos atsakomybės tvarka.

(142)

Dar vienos rūšies pagalba, nurodyta kaip galbūt neįtraukta į pagalbą, apie kurią pranešta, būtų nepakankamas branduolinių atliekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudų įvertinimas pagal atliekų perdavimo sutartį (JK ketina naujiems branduolinės elektrinės operatoriams nustatyti prievolę sudaryti šią sutartį). Panašiai, kelios šalys nurodė, kad tuo, jog tariamai nurodžius ne visas eksploatacijos nutraukimo sąnaudas, būtų pažeistas principas „teršėjas moka“.

(143)

Vienas respondentas, remdamasis patirtimi, susijusia su Europos suslėgtojo reaktoriaus (angl. European Pressurised Reactor, EPR) modeliais Suomijoje ir Prancūzijoje, išreiškė susirūpinimą dėl galimo sąnaudų perviršio.

(144)

Finansinė parama esamiems JK branduolinės elektrinės operatoriams jau būtų suteikta keliomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant atsakomybės apribojimą, komercinės rizikos prisiėmimą, branduolinių atliekų šalinimo sąnaudų subsidijavimą ir apsaugos nuo teroristų išpuolių sąnaudų subsidijavimą.

(145)

Kelios šalys paaiškino, kad dėl pagalbos ekonominė rizika nuo įmonės bus perkelta mokesčių mokėtojams ir atsiras susaistymas, dėl kurio energijos kainos ateinančius 35 metus didės.

(146)

Kelios šalys tvirtino, kad vykdymo kaina yra per didelė, o HKC yra brangiausia kada nors pastatyta elektrinė. Dėl iškraipymų atsiras papildomų sąnaudų.

(147)

Viena šalis paaiškino, kad proporcingumo vertinimas negali būti galutinis, kol nepranešta apie visas pelno pasidalijimo ir sąnaudų atnaujinimo nuostatas.

(148)

Viena šalis teigė, kad vykdymo kaina būtų didesnė už Vokietijos mokamą sausumos vėjo energijos kainą.

(149)

Viena šalis paaiškino, jog būtų sąžininga manyti, kad nėra pagrįstų lūkesčių, kad EPR sąnaudos gerokai sumažėtų, jei būtų teikiama pagalba, ir kad minėtasis reaktorius negali būti laikomas besiformuojančia technologija.

(150)

Kelios šalys tvirtino, jog gali būti įrodyta, kad kelios besiformuojančios atsinaujinančiosios energijos technologijos bus ekonomiškai daug efektyvesnės negu HKC ir kad naujoje „Carbon Connect“ ataskaitoje (19) apskaičiuota, kad grąža EDF ir kitiems HKC investuotojams bus daug didesnė nei įgyvendinant kitus projektus; manoma, kad nuosavo kapitalo grąža bus maždaug 19–21 %, ir tai daugiau negu tikėtina nuosavo kapitalo grąža įgyvendinant privačios finansinės iniciatyvos projektus. Taip pat, jeigu būtų atsižvelgta į viso draudimo nuo branduolinių nelaimių sąnaudas, ekonominiai argumentai branduolinės elektrinės naudai, palyginti su kitais mažo anglies dioksido kiekio šaltiniais, gerokai susilpnėtų. Galiausiai, naujoje JK Bendruomenių Rūmų Valstybinių sąskaitų komiteto ir Branduolinių elektrinių eksploatacijos nutraukimo institucijos ataskaitoje nurodyta, kad branduolinio paveldo sąnaudos yra didesnės negu 2,5 mlrd. GBP per metus arba 42 % viso Energetikos ir klimato kaitos departamento biudžeto.

(151)

Kelios šalys tvirtino, kad kyla pagrįstų įtarimų dėl per didelių kompensacijų.

(152)

Viena šalis apskaičiavo, kad jeigu 35 metų vykdymo kaina būtų perskaičiuota į 15 metų vykdymo kainos ekvivalentą, ji būtų maždaug 117 GBP už MWh 2012 m. realiąją verte arba daugiau kaip 20 % didesnė už sausumos vėjo energijos ir 10–15 % didesnė už perdirbtos biomasės energijos kainą. Taip pat, galima manyti, kad sausumos vėjo sąnaudos iki 2023 m. dar mažėtų, nes vėjo elektrinės būtų plačiau diegiamos, taigi skirtumas būtų net dar didesnis.

(153)

Kelios šalys paaiškino, kad alternatyvių technologijų, visų pirma atsinaujinančiųjų, kainos ateityje greičiausiai mažės, taigi HKC projektui skirtos kompensacijos bus palyginti per didelės.

(154)

Viena šalis tvirtino, kad JK neieškojo rinkoje lygiaverčių pajėgumų ar produkcijos tam pačiam laikotarpiui. Suomijoje ir Prancūzijoje branduolinės elektrinės pagamintos elektros kainos yra 45–50 EUR už MWh. Finansų analitikų ataskaitose nurodyta, kad EDF nuosavo kapitalo metinė vidinė grąžos norma būtų 25–35 % Galiausiai, dėl SDS branduolinei elektrinei būtų lengviau gauti orientacinę kainą negu atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams, o dėl apatinės anglies dioksido kainos ribos ir energijos gamybos pajėgumų rinkos derinio būtų remiamos investicijos į naują branduolinę elektrinę.

(155)

Kalbant apie teigiamus atsakymus, kelios šalys tvirtino, kad priemonė neturės reikšmingo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, nes ja nebus daromas reikšmingas poveikis vartotojų gerovei ir nedidės mažmeninės kainos. Be to, bendrovę NNBG veiks rinkos jėgos ir ji turės konkuruoti didmeninėje elektros energijos rinkoje.

(156)

Kelios šalys tvirtino, kad visoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos, todėl naujos branduolinės elektrinės subsidijavimas derėtų su dabartine atsinaujinančiųjų energijos šaltinių rėmimo politika. Kelios šalys teigė, kad turėtų būti išsaugotas technologinis neutralumas, todėl branduolinė technologija neturėtų būti diskriminuojama.

(157)

Kelios šalys nurodė, kad priemonės negali išstumti investicijų į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, nes ir jiems taikomos SDS. Kelios šalys toliau tvirtino, kad, priešingai, pagalba paskatintų naujas investicijas į elektros energijos gamybos technologijas.

(158)

Viena šalis nurodė, jog tikimasi, kad HKC įrengtoji galia bus tik šiek tiek didesnė nei 3 GW, o visa JK rinka greitai pasieks 80 GW. Šiuo atžvilgiu pagalba sukeltas rinkos iškraipymas nebūtų reikšmingas (pavyzdžiui, 4 %).

(159)

Kelios šalys nurodė, kad naujos branduolinės elektrinės alternatyvomis nebūtų galima užtikrinti pakankamai aukšto lygio galios, kad tas alternatyvas būtų galima laikyti įgyvendinamomis galimybėmis. Visų pirma, nauda, gaunama dėl reagavimo į paklausą priemonių, negali būti laikoma neabejotina, energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti reikėtų papildomos politikos, o jungiamosiomis linijomis būtų iš esmės padedama veiksmingai naudoti išteklius, bet tam pagrindinės kliūtys būtų politinės ir reguliavimo.

(160)

Keli respondentai tvirtino, kad priemonėmis bus iškraipyta konkurencija. Tai atsitiktų dėl to, kad alternatyvios technologijos būtų išstumtos ir visų pirma dėl to, kad būtų diskriminuojamos arba išstumiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių technologijas. Taip pat būtų iškraipyta prekyba vidaus rinkoje, nes importuotojai negalėtų konkuruoti su subsidijuojamomis branduolinės energijos kainomis, dėl kurių kitose valstybėse narėse atsirastų dirbtinis perteklius.

(161)

Vienas respondentas nurodė, kad pagalba iškraipytų esamų branduolinių elektrinių ir naujų branduolinių elektrinių konkurenciją, nes pastarosioms skiriama veiklos pagalba, o esamoms elektrinėms – ne. Dar viena šalis paaiškino, kad turi būti išsaugotas technologinis neutralumas, todėl branduolinė technologija neturėtų būti diskriminuojama.

(162)

Viena šalis nurodė, kad dėl branduolinės elektrinės subsidijavimo greičiausiai sumažėtų rinka, kurioje galėtų veikti atsinaujinančiosios energijos technologijos, ir visoje ES taptų sunkiau pagaminti elektros energiją naudojant atsinaujinančiuosius šaltinius.

(163)

Viena šalis kritikavo prof. R. Greeno ir dr. I. Staffello ekspertinį tyrimą, visų pirma dėl to, kad jų metodika netinka gerovės analizėms ar iškraipymo vertinimams atlikti; jų prielaidos netinkamos siekiant įvertinti, ar esama finansinio rinkos nepakankamumo; vidutinės svertinės kapitalo kainos egzogeniškumo prielaida yra nepagrįsta; o tyrime nekreipta dėmesio į mokymąsi, su anglies dioksidu susijusias išorines sąnaudas, tiekimo įvairovę ir įtaką rinkoje.

(164)

Viena šalis paaiškino, kad dėl pagalbos kitų energijos technologijų ir branduolinės technologijos visų sąnaudų balansas sutriktų vartotojų nenaudai, o mokesčių sumos gerokai padidėtų. Be to, EDF užimtų vyraujančią poziciją Didžiosios Britanijos energijos rinkoje, visų pirma, jeigu būtų leista pratęsti esamų branduolinių elektrinių ekonominį gyvavimo laiką.

(165)

Viena šalis nurodė, kad apmokant SDS skirtumus pagal pagamintą produkciją gali būti iškraipyta rinka, nes elektros energiją energijos gamintojai gali parduoti net neigiamomis kainomis ir naudotis SDS teigiamoms pajamoms gauti.

(166)

Viena šalis tvirtino, kad dėl pagalbos masto kiltų pavojus investicijoms į būsimas jungiamąsias linijas, įskaitant Škotijos ir Islandijos (geoterminė elektros energija), taip pat Anglijos ir Šiaurės šalių jungiamąsias linijas (geoterminė, vėjo, potvynių elektros energija).

(167)

Keli respondentai nurodė, kad negalima paneigti per didelės kompensacijos, nes į pagalbos paketą, be SDS, įtraukta ir kredito garantija.

(168)

Keli respondentai paminėjo šernus, kurie 2013 m. kovo mėn., praėjus 27 metams nuo Černobylio avarijos, buvo labai radioaktyvūs. Keli respondentai paprašė surengti antrąją konsultaciją, kai priemonė, apie kurią pranešta, bus užbaigta rengti.

(169)

Keli respondentai nurodė, kad JK Vyriausybė priešrinkiminėje programoje pažadėjo, kad branduolinė energija nebus subsidijuojama.

(170)

Viena šalis nurodė, kad JK, norėdama planuoti ir apskaičiuoti sąnaudas, ir toliau kliaunasi tuo, ką vadina sėkmingu su nauja statyba susijusių procesų užbaigimu, tačiau ignoruoja didžiules abejones dėl geologinio šalinimo įrenginių vietos išrinkimo, įrengimo ir eksploatavimo. Ši šalis taip pat kritikavo dabartinius JK pasiūlymus dėl branduolinių atliekų tvarkymo ir šalinimo.

(171)

JK savo atsakymą dėl sprendimo pradėti tyrimo procedūrą atsiuntė 2014 m. sausio 31 d. Savo atsakyme JK pateikė kelias analizes, įskaitant šias:

(172)

Atsakydama JK apskritai pakartoja tą pačią poziciją, kurią išdėstė pranešime. Visų pirma, nauja branduolinė elektrinė būtų svarbi JK energijos rūšių derinio dalis, padėsianti užtikrinti saugų ir įvairų mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos tiekimą įperkama kaina.

(173)

JK argumentai bus išsamiau išdėstyti toliau.

(174)

JK tvirtino, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra valstybės pagalba pagal sprendime Altmark nustatytus kriterijus SDS atžvilgiu ir pagal pranešimą dėl garantijų (20) garantijos atžvilgiu. JK toliau teigė, kad kitu atveju pagalba būtų suderinama pagal VESP sistemą (21). Jeigu šio kriterijaus nebūtų laikomasi, pagalba būtų suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(175)

Kalbant apie sprendime Altmark nustatytą pirmą sąlygą, t. y. teikiama visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP), JK valdžios institucijos tvirtina, kad HKC statyba per konkretų laikotarpį ir jos eksploatavimas pagal SDS yra VESP siekiant JK Vyriausybės visuotinės svarbos tikslo.

(176)

JK valdžios institucijos paaiškina VESP apibrėžtį. VESP tariamai yra investicijų į naujos kartos branduolinės energijos gamybos pajėgumus per konkretų terminą užtikrinimas. Turimomis žiniomis nė vienas privatus investuotojas, veikiantis esamomis rinkos sąlygomis, neinvestuotų į naujos kartos branduolinę elektrinę per SDS nustatytą laikotarpį. JK valdžios institucijos tvirtina, kad esama svarbaus rinkos nepakankamumo, susijusio su naujos branduolinės elektrinės statyba, taigi būtų pateisinama nustatyti VESP.

(177)

Pasak JK valdžios institucijų, Elektros energijos direktyvoje (22) pripažįstama, kad pagal 3 straipsnio 2 dalį viešųjų paslaugų įpareigojimai gali būti nustatyti dėl poreikio užtikrinti ilgalaikius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti tiekimo saugumą. Manoma, kad nėra priežasties riboti šio viešųjų paslaugų įpareigojimų, susijusių su rezerviniais energijos gamybos pajėgumais, pagrindo. Tariama, kad HKC prisidės prie JK ilgalaikio planavimo, susijusio su tiekimo saugumu, nes bus užtikrintas didelis ilgalaikis energijos gamybos pajėgumas, kaip nustatyta Elektros energijos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje, būtent pagal SDS išmokos skirtumui padengti bus mokamos 35 metus. Tai, kad HKC pradės veikti galbūt nepakankamai laiku, kad būtų galima išspręsti problemas, kylančias dėl galimo žemo pajėgumų lygio iki 2020 m., nebūtų lemiamas veiksnys atsižvelgiant į visuotinės svarbos tikslo ilgalaikiškumą, palyginti su trumpalaikiškumu. Manoma, jog, tai, kad JK gali susidurti su nepakankamų pajėgumų problema dar nepradėjus veikti HKC elektrinei, nekenkia projekto loginiam pagrindui. Be to, be papildomos intervencijos, JK ir toliau susidurtų su nepakankamų pajėgumų problema visą šio amžiaus trečiąjį dešimtmetį ir vėliau, ir reikėtų nustatyti energijos rūšių derinį šioms problemoms nuolat spręsti.

(178)

Tariama, kad investicijomis į naujus branduolinės energijos gamybos pajėgumus, kurie turi būti sukurti ir pradėti veikti iki nustatyto termino, ir eksploatavimu pagal SDS siekiama bendrojo arba visuotinio tikslo, kurį galima pavadinti VESP, nes naujais pajėgumais būtų labai padedama ilgam užtikrinti JK mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos tiekimo saugumą. Pasak JK Vyriausybės, įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios įmonės per laikotarpį, kurio pakaktų JK visuotinės svarbos tikslui pasiekti, neužtikrintų naujų bazinės apkrovos pajėgumų ir nesiimtų būtent branduolinės elektrinės projektų.

(179)

JK valdžios institucijos teigia, kad SDS turi būti vertinama kaip priemonė, kuria bendrovei NNBG nustatomi konkretūs viešosios paslaugos įpareigojimai. Tiksli pagal VESP sistemą teikiamos viešosios paslaugos įsipareigojimo apibrėžtis ir privalomasis pobūdis atsiranda iš griežtų sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad NNBG laikytųsi nustatyto termino, derinio ir to, kad kai NNBG pradės statybas, nebeturės galimybių pasitraukti, nes bus patyrusi labai didelių negrįžtamųjų sąnaudų.

(180)

Kalbant apie antrą sprendime Altmark nustatytą sąlygą, JK valdžios institucijos teigia, kad dėl orientacinės kainos apskaičiavimo parametrų ir galimo vykdymo kainos tikslinimo iš principo susitarta ir tai bus objektyviai ir skaidriai nustatyta SDS prieš jam įsigaliojant.

(181)

Kalbant apie trečią sprendime Altmark nustatytą sąlygą, JK valdžios institucijos tvirtina, kad remiantis teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad valstybė narė gali savo nuožiūra apibrėžti VESP misiją ir įgyvendinimo sąlygas, Komisijos vykdomos kontrolės, susijusios su kompensavimo pagal sprendime Altmark nustatytą trečią sąlygą būtinumu ir proporcingumu, aprėptis yra ribota, t. y. ji apima tik akivaizdžias klaidas (23). JK valdžios institucijos mano, kad priemonė yra proporcinga ir kad SDS mechanizmu savaime iki minimumo sumažinamas valstybės paramos lygis, nes išmoka skirtumui padengti mokama tik tada, kai orientacinė kaina yra mažesnė už vykdymo kainą, o kita šalis išmoką skirtumui padengti moka tada, kai rinkos orientacinė kaina yra didesnė už vykdymo kainą. SDS bus nustatyta keletas apsaugos nuo per didelių kompensacijų priemonių.

(182)

Nurodydamos ketvirtą sprendime Altmark nustatytą sąlygą, JK valdžios institucijos mano, kad šis kriterijus nustatytas siekiant užtikrinti, kad už VESP teikimą mokama kompensacija atitiktų tai, kas rinkoje būtų įprasta teikiant tokią paslaugą. Tariama, jog šiuo atveju dėl to, kad nėra tinkamo lyginamojo standarto, neturėtų būti negalima taikyti ketvirtosios sprendime Altmark nustatytos sąlygos. Komisija tariamai turėtų vertinti pranašumo buvimą remdamasi objektyviais ir patikrinamais elementais, kurių šiuo atveju yra. JK valdžios institucijos mano, kad išorės konsultantų atlikto sąnaudų nustatymo ir patikrinimo darbo, kuriuo siekta užtikrinti, kad bendrovės NNBG sąnaudų sąmatos, susijusios su VESP teikimu, būtų pagrįstos, turėtų pakakti, kad būtų laikoma, jog sprendime Altmark nustatyta ketvirtoji sąlyga yra įvykdyta.

(183)

Kalbant apie kredito garantiją, JK valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad ji įmonei nesuteiks pranašumo, nes garantija bus teikiama komercinėmis sąlygomis ir laikantis rinkos ekonomikos investuotojo principo (toliau – REIP). JK Vyriausybė mano, kad kredito garantija ir SDS sąlygomis siekiama skirtingų tikslų. SDS tikslas būtų nustatyti ilgalaikę sutartinę tvarką didmeninės rinkos kainų, priklausančių nuo pagrindinio turto rezultatų, neapibrėžtumui sumažinti. Kredito garantija, kaip ir finansų draudimo įmonių teikiamomis komercinėmis kredito garantijomis, būtų platesniu mastu sudarytos sąlygos patekti į ilgalaikės skolos kapitalo rinkas. Kredito garantijos kainodara ir patvirtinimas labai priklauso nuo viso pagrindinio projekto, įskaitant SDS sąlygas, rizikos. Tačiau priešingu atveju taip nebūtų: kadangi buvo suteikta garantija, užuot keitus projekto rizikos pobūdį, rizika perskirstoma skolos investuotojams ir garantui. JK Vyriausybė nemano, kad projekto bendrovė gautų papildomą paramą SDS papildžius kredito garantija.

(184)

Kalbant apie valstybės sekretoriaus susitarimą dėl kompensacijos sustabdymo dėl politinių priežasčių atveju, JK tvirtina, kad visuose SDS bus nustatytos nuostatos dėl kompensacijų investuotojams, jeigu įvyktų „reikalavimus atitinkantis sustabdymo įvykis“, pavyzdžiui, būtų padaryta įstatymų pakeitimų, dėl kurių būtų galutinai sustabdyta visa elektrinė (atsižvelgiant į technologiją) arba JK Vyriausybė atsisakytų leisti vėl eksploatuoti elektrinę praėjus nurodytam laikotarpiui po jos sustabdymo. Tiesioginis valstybės sekretoriaus ir NNBG investuotojų susitarimas yra papildomas ir atskiras susitarimas, kuris turėtų būti finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, susijusi su reikalavimus atitinkančio sustabdymo įvykio nuostatomis. Susitarimu užtikrinama, kad tuo atveju, kai elektrinė sustabdoma dėl politinių priežasčių, o kita susitarimo šalis NNBG investuotojams nesumoka kompensacijos, susitartą kompensaciją investuotojams sumokėtų valstybės sekretorius. Susitarime nenustatyta papildomų kompensacijų išmokų NNBG ar jos investuotojams.

(185)

JK valdžios institucijos toliau tvirtina, kad susitarimas buvo būtinas, nes branduolinė energija yra susijusi su tam tikra elektrinės sustabdymo dėl politinių priežasčių rizika.

(186)

JK valdžios institucijos tvirtina, kad neketina kiekvieno SDS susitarimo papildyti valstybės sekretoriaus susitarimu, nes tai turėtų būti daroma kiekvienu atskiru atveju remiantis konkrečiu projektu. Tačiau jos tvirtina, jog yra galimybė, kad tiesioginio susitarimo loginis pagrindas galėtų būti taikomas kitiems projektams, įskaitant kitas technologijas, ypač kai projektai yra labai stambūs, prieštaringi ir (arba) kai nustatyta panaši tvarka, susijusi su eksploatacijos nutraukimu.

(187)

Pasak JK valdžios institucijų, kompensacijos išmokomis būtų veiksmingai siekiama atkurti pradinę NNBG investuotojų padėtį, ir jos neturėtų būti laikomos valstybės pagalba.

(188)

JK valdžios institucijos toliau tvirtina, kad jeigu priemonė būtų valstybės pagalba, VESP sistemoje ji būtų suderinama su vidaus rinka.

(189)

Tariama, kad investicijos į naujos kartos branduolinės energijos gamybos pajėgumus, kurie turi būti sukurti ir pradėti veikti iki nustatyto termino, ir eksploatavimas pagal 35 metų investicijų susitarimą dėl išmokos skirtumui padengti yra VESP. Dar daugiau, į SDS nuostatas įtraukti būtini įpareigojimo nustatymo elementai ir nustatyti atitinkami viešosios paslaugos įsipareigojimai ir kompensavimo dydžiai.

(190)

Tariama, kad nustatytas 35 metų įpareigojimo laikotarpis (tai – išmokų skirtumui padengti skirtas laikotarpis) yra trumpesnis negu visas HKC nuvertėjimo laikotarpis, t. y. 60 metų; įpareigojimo laikotarpis yra pagrįstas atsižvelgiant į šią VESP.

(191)

Kalbant apie viešųjų pirkimų reikalavimus, JK Vyriausybė tvirtina, kad Komisija turėtų manyti, kad atrankos ir derybų procesas yra tvarkingas, kol tyrimu nenustatoma, kad procese būta trūkumų. JK mano, kad Europos Parlament oir Tarybos direktyvoje 2004/17 (24) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18 (25) dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės šiai priemonei nebūtų taikomos, nes ši priemonė nesusijusi su jokiais darbų, prekių ir paslaugų viešaisiais pirkimais, kurie būtų vykdomi JK Vyriausybės arba bet kurios įstaigos, kaip nustatyta šiose direktyvose, naudai. Tariamai, dėl tų pačių priežasčių JK Vyriausybė mano, kad Elektros energijos direktyvos 8 straipsnis neturėtų būti taikomas priemonei, apie kurią pranešta. Nepaisant to, JK valdžios institucijos teigia, kad procedūros, kurių ligi šiol laikėsi JK Vyriausybė siekdama nustatyti tinkamus investuotojus pagal elektros energijos rinkos reformos programą, buvo pagrįstos aiškia, skaidria ir nediskriminacine sistema, skaidrumu ir nediskriminavimu, kurie prilygsta viešųjų pirkimų procedūrai. Be to, tariama, kad dėl išsamių susitarimo, tokio, koks turėtų būti pasirašyta dėl HKC, sąlygų turėtų būtų deramasi individualiai, siekiant atspindėti konkrečios investicijos ypatybes.

(192)

Kalbant apie diskriminaciją, turimomis žiniomis, jeigu JK Vyriausybė būtų įpareigojusi kitą įmonę teikti tą pačią VESP, susijusią su naujos branduolinės elektros energijos gamybos pajėgumais, ji būtų užtikrinusi, kad orientacinei ir vykdymo kainoms apskaičiuoti būtų taikyta ta pati metodika. Tačiau tikslios kiekvienos investicijų susitarimo sąlygos gali skirtis dėl unikalių produkto ypatybių. Nepaisant to, tokie galimi pakeitimai būtų objektyviai motyvuoti ir nebūtų diskriminaciniai.

(193)

Kalbant apie reikalavimus, susijusius su kompensavimu, JK valdžios institucijos teigia, kad vykdymo kaina buvo apskaičiuota remiantis NNBG numatytomis statybos ir eksploatavimo sąnaudomis, įskaitant negarantuotą pagrįstą pelną, o NNBG sąnaudos buvo įrodytos ir nepriklausomai patikrintos.

(194)

JK valdžios institucijos mano, kad priemonės atžvilgiu nereikės jokių papildomų reikalavimų, nes ji nėra kuris nors atvejis, nustatytas VESP sistemoje, ir, tariama, nėra priežasčių daryti išvados, kad dėl priemonės vidaus rinkoje bus labai iškraipyta konkurencija arba padarytas tokio masto poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Turimomis žiniomis panašios paslaugos, kurios konkuruotų su VESP, neteikiamos, ir nesitikima, kad artimoje ateityje tokias paslaugas teiktų privatusis sektorius. Tariama, kad Komisija ankstesniame sprendime pripažino, kad viešoji parama elektros sektoriui geografiškai izoliuotoje šalyje (Airijoje), turinčioje ribotas jungiamąsias linijas su kitais elektros energijos tinklais, turi nedidelį poveikį prekybai ir, ją skyrus, nebus prieštaraujama Bendrijos interesams (26). Tą patį tariamai galima pasakyti ir apie JK elektros energijos sektorių.

(195)

Papildomos JK valdžios institucijų pateiktos pastabos:

(196)

JK teigia siekianti bendrų ES tikslų mažinti anglies dioksido kiekį, užtikrinti tiekimo saugumą ir įvairovę mažiausia kaina ir kad jai, kaip ir kitoms valstybėms narėms, tai yra sudėtinga.

(197)

JK nurodo, kad energijos vartojimo efektyvumas, reagavimas į paklausą, jungiamosios linijos ir geriau veikiančios elektros energijos balansavimo rinkos – svarbu, bet vien tuo nepavyks pasiekti tų tikslų, nors šios priemonės ir yra diegiamos. Kartu JK tvirtina, kad kompetenciją nustatyti energijos rūšių derinius turi valstybės narės ir kad ji nusprendė į savo energijos rūšių derinį įtraukti branduolinę energiją.

(198)

Branduolinė elektrinė padėtų pasiekti tikslą mažinti anglies dioksido kiekį, nes tai – mažo anglies dioksido kiekio technologija, o iš JK vertinimo rezultatų matyti, kad tai viena iš ekonomiškai efektyviausio būdo sumažinti anglies dioksido kiekį dalių, kartu su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais ir energijos gamybos įrenginiais, turinčiais anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrangą.

(199)

Kliautis tik kitomis technologijomis būtų rizikinga. Visų pirma, JK apskaičiavo, kad, neturint branduolinės elektrinės, paklausai tokiu pat mastu patenkinti jai reikėtų 14 GW sausumos vėjo, 11 GW jūros vėjo arba 5 GW kombinuoto ciklo dujų turbininių elektrinių (27), be jau turimų arba dabar planuojamų gamybos pajėgumų.

(200)

JK taip pat mano, kad, siekiant patikimos ir subalansuotos elektros energijos sistemos, reikia įvairaus energijos gamybos derinio.

(201)

Galiausiai JK teigia, kad jos branduolinės energijos politika nuosekliai siekiama Euratomo sutartyje nustatyto bendros svarbos tikslo.

(202)

JK teigia, kad elektros energijos gamybai, konkrečiau – mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybai, ir būtent naujai branduolinės energijos gamybai poveikį daro rinkos nepakankamumo problemų derinys.

(203)

Visų pirma, JK nurodo šias rinkos nepakankamumo problemas, apskritai būdingas elektros energijos rinkoms:

(204)

JK taip pat teigia, kad yra kitų tam tikrų rinkos nepakankamumo problemų, visų pirma branduolinės energijos srityje, ir dėl to didėja kliūtys investicijoms į šią technologiją:

(205)

JK nurodo, kad šios rinkos nepakankamumo problemos nėra grynai teorinės, ir tai galėtų įrodyti faktas, kad nuo rinkos liberalizavimo JK nebuvo jokių naujų investicijų į branduolines elektrines.

(206)

JK teigia, kad modeliavimas, paminėtas sprendime pradėti tyrimo procedūrą ir, visų pirma, Redpoint ir JK Energetikos ir klimato kaitos departamento (angl. Department for Energy and Climate Change, DECC) ataskaitose, kuriose nurodyta, kad nauja branduolinė elektrinė pradės veikti iki 2027 arba 2030 m., yra nepatikimas.

(207)

JK atnaujino savo modeliavimą įtraukdama naujesnius duomenis, iš kurių matyti, kad naujos branduolinės elektrinės komercinė veikla bus pradėta ne anksčiau kaip 2032 m., o galbūt elektrinė nepradės veikti iki 2050 m. JK pabrėžia, kad modeliuojant tikrovė neišvengiamai supaprastinama ir nebelieka galimybių atsižvelgti į visą riziką ir neapibrėžtumą, su kuriais investuotojai susiduria tikrame pasaulyje.

(208)

JK daro išvadą, kad kliautis vien rinkos jėgomis reikštų rizikuoti, kad nauja branduolinė elektrinė galės padėti siekti JK tikslų keleriais metais vėliau ir galbūt didesnėmis sąnaudomis. NET trumpas trejų ar ketverių metų vėlavimas reikštų žalą gerovei, kuri JK skaičiavimu yra iki 30 mlrd. GBP.

(209)

Galiausiai, JK abejoja, kad kiti projektai panašiose rinkose būtų įgyvendinami be tam tikros valstybės intervencijos ar paramos.

(210)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, JK laikosi nuomonės, kad SDS yra tinkamiausia priemonė investicijoms į naują mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybą, konkrečiai – į naują branduolinę elektrinę, skatinti.

(211)

Susitarimu dėl skirtumų būtų panaikintas negebėjimas veiksmingai dalytis kainų svyravimo rizika arba ją perduoti dėl nepakankamų rizikos perdavimo rinkų ir dėl to, kad rinkoje nėra tinkamų rizikos draudimo priemonių. SDS būtų sumažinta neapdraustų didmeninės kainos svyravimų rizika, nes būtų sumažintas pagamintos elektros energijos padavimo kainos, kurią gautų NNBG, neapibrėžtumas. Taigi SDS užtikrinama, kad investavus būtų gauta priimtino dydžio grąža.

(212)

JK nurodo, kad SDS būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo problemos, išryškėjančios nustatant mažesnę kainą vartotojams, palyginti su alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, standartine fiksuota priemoka, nes nustatoma viršutinė kainų riba ir dėl to sumažinama valstybės pagalba, kai didmeninės kainos yra didesnės už vykdymo kainą. Kadangi pagal fiksuotos supirkimo priemokos tvarką būtų mokama ta pati suma už kiekvieną elektros energijos vienetą, neatsižvelgiant į didmeninės kainos dydį, SDS būtų mažinama per didelės kompensacijos rizika tais atvejais, kai didmeninė kaina būtų didelė.

(213)

JK taip pat pabrėžia, kad SDS būtų rinkos priemonė, nes ja reikalaujama, kad pagalbos gavėjas vyraujančiomis didmeninėmis kainomis prekiautų rinkoje. Todėl būtų išsaugotos komercinės paskatos bendrovei NNBG parduoti savo elektros energiją nuosekliai atsižvelgiant į standartinį rinkos veikimą. Visų pirma, jeigu NNBG nukryptų nuo orientacinės kainos, pavyzdžiui, elektros energiją parduodama mažesne negu orientacinė kaina, sumažėtų jos pajamos, nes išmoka skirtumui padengti būtų apskaičiuota remiantis orientacine kaina. Kiti rinkos dalyviai pagalbos gavėjams vis tiek darytų tam tikro laipsnio konkurencinį spaudimą.

(214)

JK Vyriausybė taip pat laikosi nuomonės, kad SDS ir kredito garantijos derinys yra tinkama priemonė.

(215)

JK požiūriu, kredito garantija pati savaime nesumažins investuotojų netikrumo dėl būsimų didmeninių kainų, todėl, JK manymu, reikės didesnės pagalbos, taigi ir vartotojams bus nustatyta didesnė kaina. Kredito garantija būtų siekiama šalinti sunkumus, kurių atsiranda siekiant kapitalo rinkose pasiskolinti didelį kiekį lėšų, reikalingų investicijoms į naują branduolinę elektrinę.

(216)

Kredito garantija nuosavo kapitalo turėtojams nebūtų suteikta papildoma apsauga nuo su projektu susijusios rizikos, palyginti su tuo, ką greičiausiai galėtų pasiūlyti rinka, taigi kredito garantija nepadedama spręsti problemos, susijusios su poreikiu rasti nuosavo kapitalo investuotojų. Investuotojai nebūtų pasirengę skirti labai didelių pinigų sumų – ir nuosavo kapitalo, ir sąlyginio nuosavo kapitalo, – jeigu SDS jiems nebūtų užtikrintos pajamos.

(217)

Galiausiai, JK nurodė, kad HKC projektas atitinkamame diskusijų etape buvo vienintelis branduolinės elektrinės projektas JK, taigi būtų buvę nepraktiška rengti tikrą konkurencinį procesą.

(218)

Savo atsakyme JK laikėsi nuomonės, kad vykdymo kaina buvo nustatyta žemiausio lygio, kuriuo gali būti skatinamos reikalingos investicijos, ir laikantis griežto sąnaudų nustatymo ir patikrinimo proceso, atlikus su HKC projektu susijusios grąžos dydžio, kuris būtų priimtinas investuotojams, vertinimą ir surengus ne vienas sudėtingas derybas su EDF.

(219)

JK tvirtino, kad pagal SDS investuotojams į HKC tektų nemaža rizika, visų pirma statybos sąnaudų rizika, taip pat tam tikra eksploatavimo rizika ir rizika, susijusi su turimu energijos kiekiu. Investuotojams tektų statybos sąnaudų perviršio ir vėlavimo rizika, nes apmokėjimas pagal SDS bus pradėtas, kai elektra bus parduota, t. y. kai elektrinė bus pradėta eksploatuoti. Jeigu NNBG nepastatytų elektrinės per iš anksto nustatytus tikslinius perdavimo eksploatuoti laikotarpius, jai taip pat kiltų SDS trukmės, skaičiuojamos nuo tos dienos, sutrumpinimo rizika. Jeigu statyba nebūtų užbaigta iki galutinės datos, JK turėtų teisę vienašališkai nutraukti SDS.

(220)

Be to, kredito garantija vis tiek būtų reikalaujama, kad investuotojai projektui ir sąnaudų perviršiui padengti skirtų didelį nuosavą kapitalą, ir nuosavas kapitalas nebūtų garantija apsaugotas nuo tokios rizikos.

(221)

Vykdymo kainos dydis būtų apskaičiuotas remiantis tikėtinomis su projektu susijusiomis NNBG sąnaudomis, numatant priimtiną pelną. Tačiau JK teigia, kad sąnaudos gali būti didesnės arba pajamos – mažesnės, taigi NNBG kiltų ir pelno rizika.

(222)

JK nurodo, kad SDS teikiama apsauga nuo per didelės kompensacijos, nes jeigu didmeninės rinkos kainos būtų didesnės negu vykdymo kaina, energijos gamintojai turėtų mokėti tiekėjams. JK taip pat nurodo daugiau apsaugos nuo per didelės kompensacijos priemonių, t. y. statybos pelno ir nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimas, kuriuo taip pat būtų užtikrinta, kad bet kokia NNBG sėkme reikėtų dalytis su tiekėjais ir, galiausiai, vartotojais, kartu NNBG paliekant pakankamų paskatų siekti tos sėkmės. Tačiau bet kokią nesėkmę tektų prisiimti vien NNBG.

(223)

JK teigia, kad būsimas vykdymo kainos patikslinimas, pavyzdžiui, dėl RAĮP ir veiklos sąnaudų atnaujinimo, būtų taikomas tik ribotomis ir iš anksto nustatytomis aplinkybėmis ir būtų susijęs tik su atrinktomis sąnaudomis. Veiklos sąnaudų atnaujinimas taip pat veiktų kaip per didelės kompensacijos apribojimas, nes vykdymo kaina būtų patikslinta žemyn, jeigu pasirodytų, kad sąnaudos yra mažesnės negu buvo apskaičiuota.

(224)

JK pakartojo savo nuomonę, kad garantija bus teikiama komercinėmis sąlygomis, taigi nebus susijusi su valstybės pagalba.

(225)

JK teigė, kad SDS nedaro reikšmingo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė KPMG, Oxera ir Pöyry ataskaitas.

(226)

SDS priemone būtų iki minimumo sumažintas bet koks energijos gamintojų konkurencijos iškraipymas, nes NNBG veiktų rinkos jėgos ir ji būtų skatinama konkuruoti didmeninėje elektros energijos rinkoje. NNBG neturėtų garantijų, kad pasieks orientacinę kainą, ir pardavinėtų savo produkciją konkuruodama dėl geriausios galimos kainos, o tai daryti ją skatintų tie patys dalykai kaip ir kitus rinkos dalyvius.

(227)

JK teigė, kad SDS nesukeliamas joks reikšmingas konkurencijos iškraipymas, nes vargu ar NNBG arba EDF turėtų paskatų ar gebėtų taikyti strategiją, kuri turėtų įtakos orientacinei kainai, pagal kurią būtų apskaičiuojamos išmokos skirtumui padengti. Jeigu NNBG bandytų strategiškai sumažinti orientacinę kainą, ji nukryptų nuo savo rizikos mažinimo strategijos, t. y. siekdama gauti orientacinę kainą. JK taip pat abejoja, ar taikydama tokią strategiją NNBG turės naudos pradinės grandies rinkoje, arba kad NNBG arba EDF turės naudos galutinės grandies mažmeninėse rinkose. JK paminėjo, kad reguliavimo institucijos, veikiančios JK ir ES reguliavimo sistemose, taip pat neleistų NNBG imtis strateginių veiksmų ir turėti įtakos orientacinei kainai.

(228)

Susitarimu dėl skirtumų taip pat nebūtų mažinama vartotojų gerovė ar siekiama didesnių mažmeninių kainų, ir greičiausiai būtų mažiau tikėtina, kad tiekėjas perduotų tik padidėjusias sąnaudas, nes susitarimu stabilizuojamos didmeninės kainos.

(229)

JK tvirtino tebesanti įsipareigojusi jungiamųjų linijų atžvilgiu, o SDS neturėtų jokio reikšmingo poveikio jungiamųjų linijų srautams ir paskatoms investuoti į jungiamąsias linijas, nes tai daryti skatintų kainų skirtumai JK ir kitose rinkose.

(230)

Iš Pöyry analizės matyti, kad HKC turės ribotą poveikį kainų skirtumams JK ir kaimyninėse rinkose, dabar sujungtose su JK jungiamosiomis linijomis, nes projektu nebus iškraipyta valstybių narių tarpusavio prekyba.

(231)

JK taip pat manė, kad mažmeninėms kainoms nežymiai sumažėjus (tai gali nutikti pradėjus veikti HKC) energijos vartojimo efektyvumo skatinimo priemonės reikšmingai nepasikeistų ir kad dėl naujos branduolinės elektrinės alternatyvų, pavyzdžiui, reagavimo į paklausą arba energijos vartojimo efektyvumo, potencialiai sutaupytos energijos nebūtų pakankamai daug, kad tai galėtų būti tikroviška galimybė.

(232)

EDF kartu su EDF S.A. ir NNBG savo atsakymą pateikė 2014 m. balandžio 7 d. Atsakydama EDF pateikia esminių papildomų įrodymų ir analizę, kuria pagrindžiamas jų argumentas, kad nė viena Komisijos abejonė, pateikta jos sprendime pradėti tyrimą, nebūtų pagrįsta.

(233)

Pagrindiniai EDF pateikti argumentai bus toliau trumpai apibūdinami, juos vėl grupuojant pagal valstybės pagalbos vertinimo principus.

(234)

EDF teigia, kad SDS atitinka sprendime Altmark išdėstytus argumentus ir kad priemonė nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(235)

Kalbant apie pirmą sprendime Altmark nustatytą kriterijų, jie teigia, kad HKC VESP neapima NNBG tiekiamos bazinės apkrovos elektros energijos. Priešingai, VESP yra investavimas į naujos kartos branduolinę elektrinę per konkretų terminą. Todėl Komisijos abejonės, ar bazinės apkrovos elektros energijos tiekimas gali būti laikomas VESP, yra netinkamos.

(236)

HKC elektrinės tariamai reikia tam, kad būtų siekiama anglies dioksido kiekio sumažinimo, tiekimo saugumo ir įvairovės, taip pat energijos įperkamumo tikslų.

(237)

Kalbant apie tris paskutinius sprendime Altmark nustatytus kriterijus, priemone bendrovei NNBG tariamai nebus suteikta jokio pranašumo. SDS bus nustatyti kompensacijos apskaičiavimo parametrai. Per didelio kompensavimo išvengiama taikant kelis metodus, visų pirma įdiegus oficialų sąnaudų nustatymo ir patikrinimo procesą, kurio imtasi prieš nustatant vykdymo kainą. Be to, kaip pranešama, JK Vyriausybės atlikta išsamia SDS dėl HKC nustatytų finansinių kriterijų analize turėtų būti išsklaidytas bet koks susirūpinimas dėl to, kad kompensacijos dydis yra pagrįstas sąnaudų, kurių patirtų tipinė gerai valdoma ir tinkamai būtinomis priemonėmis aprūpinta įmonė, analize.

(238)

Kalbant apie kredito garantiją, EDF teigia, kad tai nėra valstybės pagalba, nes atitinka REIP.

(239)

Kalbant apie valstybės sekretoriaus susitarimą dėl sustabdymo dėl politinių priežasčių rizikos, EDF teigia, kad su sustabdymo dėl politinių priežasčių rizika susijusios nuostatos nėra valstybės pagalba.

(240)

Pasak EDF, bendraisiais principais, kuriais grindžiama JK ir ES teisė, suteikiama teisė į kompensaciją, kai atimama nuosavybės teisė. Šie bendrieji principai taikomi visiems rinkos dalyviams, nors reikalauti kompensacijos tam tikrais būdais gali tik ES valstybių narių arba Energetikos chartijos sutarties valstybių narių rinkos dalyviai. Atitinkamomis SDS nuostatomis tariamai suteikiamas sutartinis bendrųjų principų taikymo apibrėžtumas. Remdamasi tuo, EDF daro išvadą, kad susitarimas negali būti laikomas valstybės pagalba.

(241)

EDF tvirtino, kad JK sistemoje 2021–2030 m. reikės maždaug 60 GW naujų energijos gamybos pajėgumų, kad galėtų panaikinti energijos spragą, atsirandančią uždarius esamas iškastinio kuro ir branduolines elektrines. Pasak EDF, šios spragos nebūtų galima užpildyti jungiamosiomis linijomis ir vien energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, bet reikėtų įrengti daug naujų elektros energijos gamybos pajėgumų.

(242)

EDF pažymėjo, kad iš DECC atlikto modeliavimo matyti, kad problema dėl pakankamo elektros energijos pagaminimo kils šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, o HKC, kuri, kaip tikimasi, turėtų pradėti gaminti elektros energiją 2023 m., padėtų naikinti šią energijos spragą.

(243)

EDF nurodė, kad nauji pajėgumai turės daugiausia būti mažo anglies dioksido kiekio, kad būtų galima siekti anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslų, ir tai atitinka Komisijos Energetikos veiksmų planą iki 2050 m. (28) Nauja branduolinė elektrinė būtų labai svarbi anglies dioksido sumažinimo elektros energijos sektoriuje mažiausiomis sąnaudomis dalis.

(244)

Galiausiai, HKC taip pat padėtų siekti tikslo labiau įvairinti elektros energijos tiekimą ribojant Europos priklausomybę nuo ne iš ES importuojamų dujų. Tai derėtų su JK teise, suteikta pagal SESV 194 straipsnį, savo nuožiūra įtraukti branduolinę energiją į ateities energijos rūšių derinį, kartu su kitomis mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos formomis.

(245)

Šis strateginis sprendimas taip pat atitiktų Euratomo sutartį.

(246)

EDF tvirtino, kad vien rinkoje šių bendrųjų tikslų nebūtų galima pasiekti, nes reikia dvigubai daugiau investicijų negu buvo investuota per du dešimtmečius nuo 1990 m. įvykdytos privatizacijos.

(247)

Visų pirma, dar liks rinkos nepakankamumo problemų, susijusių su elektros energijos, visų pirma branduolinės energijos, gamyba. Šioms rinkos nepakankamumo problemoms toliau detalizuoti buvo pateikta Compass Lexecon parengta ataskaita (29):

(248)

Remdamasi pateiktais argumentais EDF daro išvadą, kad valstybės pagalba yra būtina norint pasiekti bendros svarbos tikslus.

(249)

EDF laikėsi nuomonės, kad dėl JK 2011 m. gruodžio mėn. naujos mažo anglies dioksido kiekio elektrinės statytojams paskelbto viešo kvietimo su DECC pradėti diskusijas dėl galimo investicijų susitarimo, kai NNBG buvo vienintelis atsiliepęs naujos branduolinės elektrinės statytojas, vėlesnis šalių derybų procesas yra tinkamas. JK atliks išsamų projekto patikrinimą vykdydama 18 mėnesių trukmės sąnaudų nustatymo ir patikrinimo procesą.

(250)

Taip pat SDS susitarimu bendrovė NNBG nebūtų apsaugota nuo rinkos rizikos. NNBG toliau pardavinėtų elektrą didmeninėje rinkoje. Išmokos skirtumui padengti suma būtų sąžininga suma, apskaičiuota remiantis projekto sąnaudomis. NNBG būtų skatinama savo produkciją pardavinėti rinkoje, kad gautų orientacinę kainą ir prisiimtų riziką, kad negalės to padaryti arba negalės pagaminti tiek elektros energijos, kiek planuota.

(251)

Be to, NNBG prisiimtų didelę riziką, įskaitant statybos riziką, eksploatavimo riziką, finansinę riziką ir atliekų bei eksploatavimo nutraukimo riziką. Sąnaudų perviršis nebūtų perduotas vartotojams, jį turėtų prisiimti NNBG.

(252)

Galiausiai, SDS būtų tinkama priemonė, nes ja būtų suteikta ilgalaikis susitarimas, kuriuo užtikrinamas kainų stabilumas, kartu ši priemonė būtų ekonomiškai efektyvesnė už supirkimo priemokos priemones, kai priemoka yra fiksuota. Be to, SDS ir kredito garantijos derinys būtų būtinas, nes SDS būtų mažinama HKC projekto rizika, o garantija būtų suteikiama galimybių NNBG gauti kreditą, nors garantija būtų teikiama komercinėmis sąlygomis.

(253)

EDF tvirtino, kad investicijos į naują branduolinės energijos gamybą apskritai ir į HKC konkrečiai be SDS ir kredito garantijos nebūtų galimos, ir palankiai vertina Komisijos preliminarią išvadą, kad priemonės, apie kurią pranešta, skatinamasis poveikis yra tikėtinas.

(254)

EDF tvirtino, kad padengiant skirtumus nebus viršytas būtinas lygis, kad HKC projektas būtų pakankamai pelningas. [9,75–10,25] proc. dydžio vidinė grąžos norma (toliau – VGN) atitiktų EDF grupės investavimo kriterijus ir būtų tinkama atsižvelgiant į su projektu susijusią riziką, taip pat tai atitiktų kitų SDS pagalbos gavėjų gaunamą grąžą.

(255)

EDF laikėsi nuomonės, kad SDS 35 metų trukmė būtų trumpiausia būtina trukmė, kad būtų galima užtikrinti projekto finansavimą. Trukmę bent kiek sutrumpinus, pasikeistų skolos finansavimo struktūra, eksploatavimo nutraukimo finansavimo tvarkos pobūdis, pajamų lygis ir politinė rizika.

(256)

Galiausiai, EDF tvirtino, kad SDS būtų nustatytos sutartinės priemonės, kuriomis būtų siekiama NNBG ir jos investuotojams neleisti gauti per didelės kompensacijos, visų pirma tai būtų pelno pasidalijimo sąlygos.

(257)

EDF laikėsi nuomonės, kad SDS negali išstumti privačių investicijų į kitas energijos gamybos formas, įskaitant atsinaujinančiuosius šaltinius, nes susitarimas yra susijęs su palyginti maža pajėgumų dalimi.

(258)

EDF nuomone, bet kokiu investicijų į naują energijos gamybą naudojant iškastinį kurą išstūmimu tik būtų siekiama priemonės bendros svarbos tikslų. Jeigu HKC nebūtų, JK galbūt didintų paramą kitoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, bet EDF laikėsi nuomonės, kad toks scenarijus būtų mažiau veiksmingas, nes tokios technologijos būtų brangesnis ir labiau neapibrėžtas būdas pasiekti JK anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslus.

(259)

Poveikis jungiamųjų linijų pajėgumams taip pat būtų ribotas, nes HKC nedarytų poveikio investicijų skatinimo priemonėms, skirtoms jungiamųjų linijų projektams, nesumažintų investicijų į reagavimo į paklausą priemones, pirmiausia grindžiamų tarifų struktūra, taip pat nesumažintų investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios labai priklauso nuo konkrečių dotacijų ir finansavimo paramos.

(260)

EDF taip pat tvirtino, kad SDS bendrovei EDF arba NNBG nebus suteikta pranašumo, kurio negalėtų turėti kiti energijos gamintojai. Konkurentai galėtų kreiptis dėl SDS, bet SDS nebūtų mažinamas NNBG suinteresuotumas priimti veiksmingus paskirstymo ir sąnaudų mažinimo sprendimus.

(261)

Galiausiai, SDS susitarimu bendrovei NNBG nebūtų suteikta galimybių ir paskatų manipuliuoti orientacine kaina arba išstumti iš rinkos EDF konkurentus, nes orientacinė rinka būtų labai likvidi, o NNBG sezono produkcija sudarytų tik nedidelę parduodamo kiekio dalį. Be to, SDS būtų nustatyta apsaugos nuo bet kokio orientacinės kainos iškraipymo priemonių. Kitiems NNBG investuotojams, ne EDF, būtų nepriimtina konkurentams neleisti gauti HKC bazinės apkrovos pajėgumų, tai būtų nepriimtina ir JK, kaip garantui pagal garantijos priemonę, arba projektui lėšų skolinantiems subjektams.

(262)

JK savo atsakymą į suinteresuotųjų šalių pastabas atsiuntė 2014 m. birželio 13 d. ir liepos 4 d.

(263)

Apskritai, JK nuomone, dauguma pastabų buvo teigiamos ir didžioji dauguma keltų problemų jau buvo nagrinėtos jos anksčiau pateiktoje medžiagoje. Toliau bus išryškinti pagrindiniai JK pateikti argumentai dėl suinteresuotųjų šalių iškeltų svarbiausių klausimų. Bus išdėstyti tik atsakymai į pastabas, labiausiai susijusias su valstybės pagalbos vertinimu.

(264)

JK pakartojo savo nuomonę, kad valstybės narės turi plačią veiksmų laisvę apibrėžti veiklą kaip VESP. Tariama, kad Elektros energijos direktyvos 8 straipsnis būtų netaikytinas priemonei, apie kurią pranešta.

(265)

JK taip pat laikėsi nuomonės, kad, net nesant formalaus konkurso, ji plačiai reklamavo galimybę statytojams dalyvauti diskusijose dėl investicijų susitarimų arba išankstinių SDS dėl mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos.

(266)

Kalbant apie kredito garantiją, JK toliau tvirtina, kad pagalbos nėra, nes garantija būtų teikiama rinkos sąlygomis, ją būtų galima gauti ir įgyvendinant kitus projektus. JK tvirtina, kad IUK garantijų schema yra atvira stambiems investiciniams projektams JK, įskaitant investicijas į atsinaujinančiųjų energijos šaltinių projektus, taip pat branduolinės elektrinės projektus.

(267)

Kalbant apie kompensaciją, JK valdžios institucijos tvirtina, kad vykdymo kaina nustatyta remiantis: i) griežtu sąnaudų nustatymo ir patikrinimo procesu, taikomu vertinant HKC projekto sąnaudas ir vykdomu dalyvaujant išorės patarėjams finansų ir techniniais klausimais; ii) kruopščiu grąžos, kuri būtų priimtina investuotojams ir kurios jie galėtų tikėtis iš HKC projekto, dydžio vertinimu, pagrįstu lyginimu su kitais panašiais projektais; iii) sudėtingomis derybomis, kurios buvo pagrįstos vykdymo kainos aukščiausios ribos, kuri JK Vyriausybės nuomone būtų tinkama HKC, analize, lyginant ją taip pat su kitų formų elektros energijos sąnaudomis. JK Vyriausybė taip pat atliko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą ir iš to galėjo padaryti šias išvadas: i) investicijų į HKC projektą grąža yra tinkama, NNBG nebus mokama per didelė kompensacija; ii) vykdymo kaina sąnaudų atžvilgiu yra konkurencinga, palyginti su mažo anglies dioksido kiekio gamyba ir gamyba, kai naudojamos dujos be taršos mažinimo įrangos; iii) apskritai HKC duotų grynosios socialinės naudos ir atitiktų JK Vyriausybės nustatytus įperkamumo apribojimus.

(268)

Nurodydamos valstybės sekretoriaus susitarimą JK valdžios institucijos tvirtina, kad šio papildomo susitarimo priežastis – branduolinių elektrinių eksploatavimui didelės įtakos turi politinės paramos branduolinei energetikai pokyčiai. Tokiomis aplinkybėmis valstybės sekretorius įsipareigojo sumokėti kompensaciją (jeigu to nepadarys kita SDS šalis), kad būtų atkurta NNBG investuotojų padėtis, kuri būtų, jeigu elektrinė nebūtų sustabdyta dėl politinių priežasčių.

(269)

JK tvirtina, kas valstybės sekretoriaus susitarimu neribojamos JK Vyriausybės galimybės uždaryti branduolines elektrines. Turimomis žiniomis SDS kartu su valstybės sekretoriaus susitarimu būtų pripažįstama, kad JK Vyriausybė visada turi galimybę uždaryti branduolinę elektrinę, nes SDS nustatyta, kad kompensacija būtų mokama, jeigu HKC turėtų būti uždaryta dėl politinių priežasčių. JK valdžios institucijos tvirtina, kad šiai JK Vyriausybei būtų neįmanoma įpareigoti būsimas Vyriausybes leisti eksploatuoti branduolines elektrines.

(270)

Kalbant apie pastabą, kad pagal Euratomo sutartį negali būti siekiama bendro tikslo, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai patvirtinama Komisijos politika, JK pažymėjo, kad Euratomo sutartis tebėra ES konstitucinės tvarkos dalis ir nebuvo panaikinta, ir kad nebūtų jokio pagrindo teigti, kad Komisijos politika branduolinės energetikos atžvilgiu galėtų daryti poveikį Sutarties prasmei arba aiškinimui, nes Komisija negali vienašališkai to pakeisti.

(271)

JK nesutiko su pastabomis, kuriomis abejota dėl branduolinės energijos indėlio siekiant sumažinti anglies dioksido kiekį, ir pastabomis, kuriomis teigta, kad branduolinė energija daro neigiamą poveikį aplinkai. Branduolinė energija būtų pripažinta mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos forma, kuria padedama sumažinti anglies dioksido kiekį. Visų pirma, Komisija per konsultacijas, kaip nustatyta Euratomo sutarties 41–43 straipsniuose, būtų sutikusi su tuo, kad HKC būtų padedama siekti anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslų

(272)

Branduolinė elektrinė būtų stabilus bazinės apkrovos pajėgumų šaltinis, taigi padėtų užtikrinti tiekimo saugumą, o tiekimą būtų galima geriau prognozuoti negu taikant protarpinės energijos gamybos technologijas.

(273)

JK nesutinka su pastabomis, kuriomis teigiama, kad rinka investuotų į naują branduolinę elektrinę, net jeigu nebūtų teikiama pagalba. Ir priešingai, JK sutinka su pastabomis, kuriomis teigiama, kad branduolinės energijos gamybai būdingos kelios rinkos nepakankamumo problemos, dėl kurių rinka negali pasiekti veiksmingo anglies dioksido kiekio sumažinimo lygio ir užtikrinti tiekimo saugumo be valstybės intervencijos. Trys pagrindinės rinkos nepakankamumo problemos, darančios neigiamą poveikį paskatoms investuoti į branduolinės energijos gamybą, yra šios: 1) su anglies dioksido mažinimu susijęs rinkos nepakankamumas; 2) su tiekimo saugumu ir įvairove susijęs rinkos nepakankamumas; ir 3) finansų rinkų problemos (nepakankamos rizikos perdavimo rinkos, taip pat sulaikymas).

(274)

JK pakartojo, kad EPR yra nauja technologija ir kad į branduolinę energetiką JK niekas neinvestavo 30 metų. Kitose šalyse kitiems naujos branduolinės elektrinės projektams būtų skirta valstybės pagalba. Be valstybės pagalbos, JK nebūtų pradėta eksploatuoti jokia EPR elektrinė.

(275)

JK taip pat pakartojo, kad kitų priemonių nepakaktų bendriesiems tikslams pasiekti. SDS remiami operatoriai negali dalyvauti energijos gamybos pajėgumų rinkoje, o apatinės anglies dioksido kainos ribos poveikis anglies dioksido teršalų kainai būtų nepakankamas investicijoms į naują branduolinę elektrinę remti.

(276)

JK nemano, kad susitarimais dėl skirtumų branduolinei elektrinei būtų suteikiamas didesnis pranašumas negu atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams, nes juose būtų papildomų griežtesnių sąlygų (pvz., pelno pasidalijimo tvarka). Be to, susitarimo trukmė negalėtų būti laikoma per ilga, nes tai turi būti laikoma trumpiausia galima trukme, kad būtų gauta investicijų, ir tai yra dalykas, iš dalies sutampantis su priemonės proporcingumu.

(277)

Priemone būtų daromas skatinamasis poveikis, be kita ko, NNBG skatinant statyti elektrinę dar negavus jokios kompensacijos.

(278)

JK pakartojo argumentus, kuriais palaikoma jos nuomonė, kad priemonės yra proporcingos. Keliose pastabose nurodyto dydžio nuosavo kapitalo grąža būtų netikroviška, o dėl pelno pasidalijimo tvarkos nebūtų galima sumokėti per didelės kompensacijos, kai tik būtų pasiekta 15 % riba.

(279)

EDF negalėtų turėti įtakos rinkoje arba gauti netikėtai didelio pelno pasibaigus SDS, nes jos esamos branduolinės elektrinės būtų uždarytos dar nepradėjus veikti naujai branduolinei elektrinei, atsirastų naujų mažo anglies dioksido kiekio elektrinių ir kitų branduolinių elektrinių operatorių.

(280)

Didmeninio lygmens branduolinės energijos kainos Suomijoje ir Prancūzijoje būtų netinkamas lyginamasis kriterijus dėl toms valstybėms narėms būdingų sąlygų, visų pirma to, kad Prancūzijoje kaina yra susijusi su esamomis elektrinėmis, investicijos į kurias būtų buvusios labai amortizuotos.

(281)

JK taip pat mano, kad apdairaus atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo sąnaudos buvo įtrauktos į analizę, kurioje pagrindžiamas verslo planas, remiantis jų planu parūpinti ilgalaikio saugojimo įrenginių ir susijusių branduolinių atliekų tvarkymo paslaugų.

(282)

JK tvirtino, kad dėl pagalbos neatsiras suinteresuotųjų šalių nurodytų rinkos iškraipymų. NNBG ir EDF negalės manipuliuoti orientacine kaina, o EDF neturės įtakos rinkoje arba vyraujančios padėties JK elektros energijos rinkoje.

(283)

JK pakartojo, kad HKC neturėtų neigiamo poveikio investicijoms į naujus jungiamųjų linijų pajėgumus ir kad ji ketina plėsti tokius pajėgumus. Be to, HKC gaminama elektros energija negali būti eksportuojama, taigi remiamos investicijos į naujas jungiamąsias linijas.

(284)

Pagalba neturėtų neigiamo poveikio kitiems mažo anglies dioksido kiekio šaltiniams, jeigu JK rems ir juos, o atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos – nediskriminuojamos. Faktiškai pagalba būtų remiamos investicijos į labai įvairias energetikos iniciatyvas.

(285)

JK pateikė atsakymą į klausimą dėl atsakomybės, eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudų ir visų pirma nurodė, kad šioms sąnaudoms nebus teikiama jokia vėlesnė valstybės pagalba.

(286)

Visų pirma, dėl atsakomybės už branduolines nelaimes tvarkos pagal 1965 m. Branduolinių įrenginių įstatymą valstybės pagalba nebus teikiama, nes JK neapsaugos NNBG nuo įsipareigojimų branduolinių nelaimių atveju. Pagal 1965 m. Branduolinių įrenginių įstatymo 16 ir 18 skirsnius, atsakomybė už branduolines nelaimes tenka ir operatoriui, ir valstybei, operatorius yra atsakingas iki tam tikros sumos, o valstybė – nuo tos iki tolesnės sumos.

(287)

Be to, JK pakartojo, kad operatoriaus ir valstybės ribotos atsakomybės tvarka įgyvendinami Paryžiaus konvencijos 6 ir 7 straipsniai ir Briuselio konvencijos 2 ir 3 straipsniai, taigi ši tvarka būtų susijusi su tarptautinės teisės įsipareigojimais, kuriuos patvirtino ES, visų pirma Komisijos rekomendacijomis 65/42/Euratomas ir 66/22/Euratomas.

(288)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje valstybės pagalba apibrėžta kaip valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(289)

JK savo pranešime tvirtina, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, visų pirma dėl to, kad, remiantis sprendime Altmark nustatytais kriterijais, intervencija įmonei pranašumo nesuteikiama (30).

(290)

Komisija sprendime pradėti tyrimo procedūrą pažymėjo, kad branduolinė technologija buvo laikoma ir apskritai gali būti laikoma perspektyvia komercine veikla. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl HKC statybos termino nepanašu, kad elektrine, kai ji bus pastatyta, bus galima išspręsti tiekimo saugumo problemas, kurių, kaip numatyta, Jungtinėje Karalystėje turėtų atsirasti 2020 m. Komisija taip pat abejojo, kad NNBG nustatyti vykdyti konkretūs viešosios paslaugos įsipareigojimai.

(291)

Komisija dar abejojo, ar NNBG nustatytas sąlygas būtų galima laikyti viešosios paslaugos įsipareigojimu, arba tuo, kad NNBG patikėta teikti VESP.

(292)

Kadangi esminiai su kompensacija susiję elementai dar nenustatyti ir dėl jų dar turėjo vykti tolesnės derybos, Komisija sprendime pradėti tyrimo procedūrą nustatė, kad dar negali patikrinti, ar per derybas susitarti parametrai nustatyti objektyviai ir skaidriai, kad nebūtų suteikta ekonominio pranašumo, palankaus pagalbą gaunančiai įmonei, palyginti su konkuruojančiomis įmonėmis.

(293)

Kalbant apie per didelės kompensacijos galimybę, Komisija pažymėjo, kad sprendimo pradėti tyrimo procedūrą metu nebuvo galimybių įvertinti, ar NNBG už garantiją mokėtų komercine norma, ir kilo abejonių, ar SDS mechanizmu nesudaromos sąlygos mokėti per didelę kompensaciją.

(294)

Komisija sprendime pradėti tyrimo procedūrą toliau abejojo, ar pelno dydis, kuriuo remtasi nustatant vykdymo kainą, atitinka tipinės bendrovės grąžos normą, atsižvelgiant į tai, ar VESP bus teikiama visą nustatytą jos teikimo laikotarpį, taip pat atsižvelgiant į rizikos lygį.

(295)

Kalbant apie valstybės sekretoriaus susitarimą, Komisija norėjo sužinoti, ar tai galėtų būtų valstybės pagalba.

(296)

Komisija pažymi, kad susitarimu dėl skirtumų NNBG saugoma nuo bet kokio kainos svyravimo elektros energijos rinkoje, nes bendrovė visada gauna iš anksto nustatytą vykdymo kainą, kai parduoda žemesnėmis negu ši kainomis. Taip NNBG užtikrinamas stabilus pajamų srautas pirmuosius 35 HKC eksploatavimo metus, o kiti operatoriai, kuriems SDS netaikomas, to negauna. Todėl Komisija mano, kad susitarimu dėl skirtumų NNBG suteikiamas atrankusis pranašumas.

(297)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos mano, kad priemonėmis, apie kurias pranešta, NNBG nesuteikiama pranašumo, nes jos atitinka sprendime Altmark nustatytus kriterijus.

(298)

Sprendime Altmark nustatytus kriterijus Teisingumo Teismas nustatė siekdamas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis viešojo sektoriaus institucijų mokama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (toliau – VESP) teikimą yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (31).

(299)

Visų pirma, Teismas nurodė, kad už VESP mokama kompensacija turi atitikti visus keturis kriterijus, kad nebūtų laikoma valstybės pagalba. Šios sąlygos yra kaupiamosios, jos išdėstytos toliau.

(300)

Įmonė gavėja privalo faktiškai būti įpareigota vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, o šie įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti.

(301)

Kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto siekiant išvengti to, kad šia kompensacija būtų teikiama ekonominė nauda, dėl kurios įmonei gavėjai būtų sudarytos palankesnės sąlygos konkuruojančių įmonių atžvilgiu.

(302)

Kompensacija negali viršyti to, kas būtina visoms ar daliai sąnaudų, patirtų vykdant su viešosios paslaugos įsipareigojimus, padengti, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas pajamas ir pagrįstą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu.

(303)

Jeigu įmonė, kuriai pavesta vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra pasirinkta viešojo pirkimo tvarka, kuria sudaromos sąlygos pasirinkti konkurso dalyvį, galintį teikti tas paslaugas mažiausia bendruomenei kaina, būtinos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis sąnaudų, kurias gerai valdoma ir turinti pakankamai išteklių vidutinė įmonė būtų patyrusi vykdydama tuos įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant tuos įsipareigojimus.

(304)

Komisija savo komunikate dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (toliau – Komunikatas dėl kompensacijos už VESP) toliau paaiškino sąlygas, kuriomis už viešosios paslaugos teikimą mokama kompensacija turėtų būti laikoma valstybės pagalba (32).

(305)

JK mano, kad pirmasis kriterijus atitiktas, visų pirma dėl to, kad paslauga, kurią turėtų teikti NNBG, būtų aiškiai apibrėžta ir jos neteiktų rinka. VESP tariamai teikiamas investicijų į naujos kartos branduolinės energijos gamybos pajėgumus per konkretų terminą užtikrinimas.

(306)

Kalbant apie VESP apibrėžtį, teismo praktikoje nustatyta, kad „[r]eikia pripažinti, kad [ES] teisėje ir taikant [SESV] konkurencijos taisykles nėra nei aiškios ir tikslios teisinės sąvokos [VESP] užduotis apibrėžties, nei nusistovėjusios teisinės koncepcijos, kuri galutinai nustatytų, kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad valstybė narė galėtų pagrįstai remtis [VESP] užduoties buvimu ir apsauga arba šio sprendimo 89 punkte minėtame sprendime Altmark nustatytos pirmosios sąlygos, arba [SESV 106 straipsnio 2 dalies] prasme“ (33). Nesant konkrečių ES taisyklių, valstybės narės turi plačią veiksmų laisvę apibrėžti atvejus, kai teikiama VESP. Tačiau tokia veiksmų laisvė turi ribas. Todėl, nors Komisija yra nekompetentinga nurodyti, kurios tiksliai rūšies paslauga gali būti laikoma VESP, o kurios – negali, ji iš esmės gali nustatyti, kad valstybė narė padarė akivaizdžią klaidą (34) nustatydama, kad paslauga yra VESP. Valstybė narė negali, pavyzdžiui, nustatyti viešosios paslaugos įsipareigojimų paslaugų, kurios jau teikiamos arba kurias gali tinkamai ir valstybės apibrėžtomis viešąjį interesą atitinkančiomis sąlygomis teikti įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios įmonės, atžvilgiu.

(307)

Komisija kelis kartus patvirtino, kad SDS yra priemonė valstybės pagalbai suteikti vykdant JK elektros energijos rinkos reformą (35). Komisija laikėsi nuomonės, kad SDS yra tinkama priemonė suteikti valstybės pagalbą elektros energijos gamybos srityje, ir buvo patvirtinta, kad ši priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Todėl nebūtų priežasties Komisijai atsiriboti nuo tada atlikto vertinimo ir manyti, kad pagalba elektros energijos gamybai, pasirašant SDS, galėtų atitikti VESP sąlygas.

(308)

JK valdžios institucijos savo pateiktoje medžiagoje ne kartą aiškiai nurodo, kad priemonės tikslas – paskatinti arba suteikti galimybių investuoti į mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybą, visų pirma į naują branduolinę elektrinę. Šis politinis tikslas atitinka bendro intereso tikslą, kurio atžvilgiu gali būti teikiama valstybės pagalba, o ne patikėjimą teikti VESP.

(309)

SDS dėl HKC visų pirma siekiama kuo veiksmingiau pašalinti projektui kylančias kliūtis, įskaitant apsaugą nuo tam tikros rizikos, pirmiausia susijusios su būsimų elektros energijos kainų neapibrėžtumu. Šis požiūris atitinka valstybės pagalbos nuostatas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir tai nėra VESP.

(310)

Diskutuojant, ar projektui taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, JK valdžios institucijos pripažįsta, kad priemonė nesusijusi su jokiais darbų, prekių ir paslaugų viešaisiais pirkimais JK Vyriausybės naudai, o tai prieštarauja jų teiginiui, kad priemonė yra SESV.

(311)

Pagal pirmąjį sprendime Altmark nustatytą kriterijų taip pat reikalaujama, kad įmonė vykdytų viešosios paslaugos įsipareigojimą. Todėl, kad būtų laikomasi sprendime Altmark nustatytos Teismo praktikos, būtinas pavedimas teikti viešąją paslaugą, kuriuo apibrėžiami atitinkamų įmonių ir institucijos įsipareigojimai (36).

(312)

Šiuo atveju kalbant apie privalomąjį viešosios paslaugos įsipareigojimo pobūdį, atrodo, kad JK tvirtina, kad tai užtikrinta griežtų sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad NNBG laikytųsi nustatyto termino, deriniu ir tuo, kad kai NNBG pradės statybas, nebeturės galimybių pasitraukti, nes bus patyrusi labai didelių negrįžtamųjų sąnaudų. Iš tikrųjų, atrodo, kad SDS nustatyta keletas tokių griežtų sąlygų, kuriomis NNBG skatinama vykdyti savo įsipareigojimus pagal susitarimą, o JK valdžios institucijos turi galimybę susitarimą nutraukti, jeigu tam tikri įsipareigojimai nevykdomi. Be to, dėl projekto pobūdžio tikrai patiriama didelių negrįžtamųjų sąnaudų, dėl kurių greičiausiai nebus noro nutraukti projektą. Tačiau, nepaisant ypatingo projekto pobūdžio, sutartinės nuostatos yra tipiniai sutartiniai įsipareigojimai, kuriuos bet kuri sutarties šalis siektų įtraukti į panašų sandorį, o ne JK valdžios institucijų nustatomas viešosios sutarties įsipareigojimas. NNBG faktiškai neprivalo statyti branduolinės elektrinės, ji taip pat neprivalo jos pastatyti iki konkrečios datos. JK valdžios institucijos šiuo atžvilgiu negali užtikrinti jokio įsipareigojimo vykdymo; jos gali tik nutraukti susitarimą.

(313)

Be to, HKC nenustatytas įsipareigojimas gaminti elektros energiją, pagaminti tam tikrą kiekį elektros energijos arba tiekti tą elektros energiją rinkai. Iš tikrųjų, pagal SDS HKC bus labai skatinama gaminti kuo daugiau elektros energijos, kad gautų didesnį pelną, bet ji neprivalo to daryti. Kalbant apie elektros energijos pardavimą, HKC leidžiama prekiauti arba neatidėliotinų sandorių rinkoje, arba pagal dvišales sutartis; tai reiškia, kad elektrinė nei privalo, nei yra skatinama tiekti elektros energiją kaip komunalinę paslaugą.

(314)

Komisija mano, kad šios sąlygos negali būti vertinamos kaip viešosios paslaugos įsipareigojimas arba negali būti laikomos sąlygomis, kuriomis įrodoma, kad NNBG patikėta teikti VESP.

(315)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pirmasis sprendime Altmark nustatytas kriterijus neatitiktas, nes investicijų į naujos kartos branduolinius pajėgumus, kurie turi atsirasti per nustatytą laikotarpį, užtikrinimas nėra tikra VESP, o bendrovei NNBG Jungtinė Karalystė nenustatė viešosios paslaugos įpareigojimų.

(316)

Kadangi sprendime Altmark nustatyti kriterijai yra kaupiamieji, o pirmojo kriterijaus nesilaikyta, Komisija nemano, kad reikėtų vertinti likusius kriterijus. Remiantis šio sprendimo 7.1–7.5 skirsniuose išdėstytais argumentais, ši priemonė neatitinka sprendime Altmark nustatytų kriterijų. Todėl Komisija mano, kad priemone NNBG bus suteiktas atrankusis pranašumas.

(317)

JK ketina NNBG sumokėti kompensaciją, jeigu HKC elektrinė būtų sustabdyta dėl priežasčių, tiesiogiai nesusijusių su jos eksploatavimu, ir tos priežastys būtų visų pirma susijusios su Vyriausybės politika.

(318)

Atrodo, kad JK šio rizikos draudimo nelaiko pagalba.

(319)

JK tvirtina, kad visuose SDS bus nustatytos nuostatos dėl kompensacijų investuotojams, jeigu įvyktų „reikalavimus atitinkantis sustabdymo įvykis“, pavyzdžiui, būtų padaryta įstatymų pakeitimų, dėl kurių būtų galutinai sustabdyta visa elektrinė (atsižvelgiant į technologiją), arba JK Vyriausybė atsisakytų leisti vėl eksploatuoti elektrinę praėjus nurodytam laikotarpiui po sustabdymo. Tiesioginis valstybės sekretoriaus ir NNBG investuotojų susitarimas yra papildomas ir atskiras susitarimas, kuris turėtų būti finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, susijusi su reikalavimus atitinkančio sustabdymo įvykio nuostatomis, ir būtina dėl ypatingo branduolinės energijos pobūdžio ir didesnės rizikos, kad elektrinė gali būti sustabdyta dėl politinių priežasčių.

(320)

Pasak EDF, bendraisiais principais, kuriais grindžiama JK ir ES teisė, suteikiama teisė į kompensaciją, kai atimama nuosavybės teisė. Šie bendrieji principai taikomi visiems rinkos dalyviams, nors reikalauti kompensacijos tam tikrais būdais gali tik ES valstybių narių arba Energetikos chartijos sutarties valstybių narių rinkos dalyviai.

(321)

Iš tikrųjų, į visus SDS įtrauktos nuostatos dėl reikalavimus atitinkančio sustabdymo įvykio, bet ne su visais bus pasirašytas specialus atskiras valstybės sekretoriaus susitarimas. Komisija pripažįsta, kad galima būtų teigti, kad branduolinei elektrinei galėtų kilti didesnė sustabdymo dėl politinių priežasčių rizika negu kitoms technologijoms; tačiau, kaip pasirodo, su kitomis JK branduolinėmis elektrinėmis panašus valstybės sekretoriaus susitarimas nepasirašytas.

(322)

Iš tikrųjų, kaip teigia EDF, bendraisiais principais, kuriais grindžiama JK ir ES teisė, suteikiama teisė į kompensaciją, kai atimama nuosavybės teisė, tačiau tokiu specialiu susitarimu, kuriuo tam tikra bendrovė konkrečiu būdu apsaugoma nuo tokios rizikos, tokia bendrovė apsaugoma nuo bet kokių išlaidų ir prarasto laiko siekiant teisme arba neteisminėmis priemonėmis užtikrinti savo teises, kylančias iš bendrųjų JK ir ES teisės principų. Teisėtą teisę grindžiant konkrečia sutartine teise tokią teisę turinčiam subjektui suteikiamas pranašumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad toks subjektas tokioje padėtyje yra vienintelis.

(323)

Todėl Komisija mano, kad valstybės sekretoriaus susitarimu NNBG suteikiamas tam tikras atrankusis pranašumas.

(324)

Valstybės sekretoriaus susitarimas sudaromas su viešojo sektoriaus institucija ir yra susijęs su šios viešojo sektoriaus institucijos atsakomybe. Bet koks dėl to atsirandantis pranašumas suteikiamas iš valstybės išteklių.

(325)

Kadangi SDS pasirašo valstybė, pagal SDS suteikiamas pranašumas yra priskirtinas valstybei.

(326)

Kad pranašumą būtų galima laikyti valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnyje, jis turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktas iš valstybės išteklių. Tai reiškia, kad ir tiesiogiai valstybės suteiktas pranašumas, ir viešojo arba privataus sektoriaus subjekto, paskirto arba įsteigto valstybės, suteiktas pranašumas patenka į valstybės išteklių sąvoką, apibrėžtą SESV 107 straipsnio 1 dalyje (37). Šia prasme SESV 107 straipsnio 1 dalis apima visas finansines priemones, kurias viešojo sektoriaus institucijos gali faktiškai panaudoti įmonėms remti, neatsižvelgiant į tai, ar tos priemonės yra nuolatinė valstybės turto dalis (38). Taigi, net jeigu sumos, susijusios su nagrinėjama priemone, ne visuomet priklauso iždui, tai, kad jos yra nuolat valstybės kontroliuojamos, taigi yra prieinamos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, yra pakankamas pagrindas laikyti jas valstybės ištekliais (39).

(327)

JK valdžios institucijos neginčija, kad SDS finansuojamas iš valstybės kontroliuojamų išteklių.

(328)

Remdamasi toliau paaiškintais argumentais, Komisija mano, kad pagal SDS suteiktas pranašumas bus finansuojamas viešojo arba privataus sektoriaus subjekto, kurį paskiria valstybė.

(329)

SDS bus finansuojamas tiekėjams nustatant mokestį, ir tokiomis aplinkybėmis turi būti daroma išvada, kad bet koks pagal SDS apmokėtas pranašumas yra priskirtinas valstybei ir finansuojamas iš valstybės kontroliuojamų išteklių.

(330)

Pirma, vykdymo kainą ir mokestį nustatys valstybė.

(331)

Antra, kita susitarimo šalis iš esmės bus Vyriausybei priklausanti privati bendrovė, taigi bet kuriuo atveju ji bus paskirta valstybės. Straipsniai, susiję su kita susitarimo šalimi, negali būti iš dalies keičiami be valstybės sekretoriaus sutikimo.

(332)

Trečia, valstybės paskirta kita susitarimo šalis administruos mokėjimo schemą, į kurią įtrauktas mokesčio surinkimas iš tiekėjų ir elektrinės mokamų išmokų surinkimas, kai rinkos kaina bus didesnė už vykdymo kainą. Į ją tam tikrais atvejais taip pat bus įtrauktos išmokos elektrinėms ir išmokos tiekėjams.

(333)

Ketvirta, kitai susitarimo šaliai pagal Energetikos įstatymą bus suteiktas įgaliojimas gauti pajamas, kad ji galėtų iš tiekėjų surinkti lėšas, kurių reikia išmokoms energijos gamintojams, su kuriais pasirašytas SDS, taip pat valstybė nustatys kelias priemones siekdama užtikrinti, kad energijos gamintojams, su kuriais pasirašytas SDS, būtų tikrai sumokėtos išmokos tiekėjo nemokėjimo atveju. Šios priemonės bus tiekėjų įpareigojimas pateikti įkaitus, nemokumo rezervo fondas ir tiekėjo, į kurį galima kreiptis kraštutiniu atveju, paskyrimas. Iš nemokumo rezervo fondo kitai susitarimo šaliai būtų teikiamas finansavimas siekiant padengti įsipareigojimų neįvykdžiusio tiekėjo mokesčius nuo tada, kai bus galutinai panaudotas jo įkaitas, iki tada, kol pagal tiekėjo, į kurį galima kreiptis kraštutiniu atveju, paskyrimo tvarką, kurią administruoja Ofgem, bus paskirtas kitas tiekėjas.

(334)

Penkta, kita susitarimo šalis valstybei teiks įgyvendinimo ataskaitas. Turint tai omenyje, ketinama numatyti, kad kita susitarimo šalis būtų valdoma pagrindų dokumentu, kuriame, be kita ko, būtų nustatytas kitos susitarimo šalies ir valstybės ryšys, kitos susitarimo šalies veikimo principai, akcininkams palikti klausimai, kitos susitarimo šalies pareigos ir atsakomybė, valdymo ir finansinė atsakomybė, ataskaitų teikimo ir stebėsenos reikalavimai. Dokumente taip pat bus nustatyti parametrai, kurių laikydamasi kita susitarimo šalis turės vykdyti savo funkcijas, susijusias su SDS.

(335)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad pagal SDS suteikiamas pranašumas bus finansuojamas valstybės įnašais, o jį, laikydamasis teisės aktų nuostatų, valdys ir skirstys valstybės paskirtas ir valstybės kontroliuojamas subjektas.

(336)

JK Vyriausybė mano, kad kredito garantija ir SDS sąlygomis siekiama skirtingų tikslų. Kredito garantijos kainodara ir patvirtinimas labai priklauso nuo viso pagrindinio projekto, įskaitant SDS sąlygas, rizikos. Tačiau priešingu atveju taip nebūtų: kadangi buvo suteikta garantija, užuot keitus projekto rizikos pobūdį, rizika perskirstoma skolos investuotojams ir garantui. JK Vyriausybė nemano, kad projekto bendrovė gautų papildomą paramą SDS papildžius kredito garantija.

(337)

Nepaisant to, su HKC susijusios valstybės intervencijos turi būti nagrinėjamos kartu kaip viena pagalbos priemonė, nes projektui reikiamos sumos nebūtų galima pasiskolinti be valstybės intervencijos, taip pat dėl to, kad intervencijų laikas sutampa, ir yra NNBG reitingavimo, garantijos kainodaros ir SDS nuostatų ryšys. SDS, valstybės sekretoriaus susitarimas ir kredito garantija skiriasi priemonių atžvilgiu, bet yra susiję su tuo pačiu JK valdžios institucijų sprendimu dėl investicijų ir turi tą patį tikslą – skatinti investicijas į naują branduolinę elektrinę ir sudaryti joms sąlygas. Visos trys priemonės yra tarpusavyje susijusios, visų jų būtinai reikia norint pastatyti HKC.

(338)

Kredito garantija yra projekto, kurio vertė – beprecedentė, finansavimo pagrindas. Kredito garantija taip pat būtina, kad projektas galėtų pritraukti išorės kreditų. Rinkoje nėra panašiems projektams teikiamų panašių garantijų pavyzdžių, nes tokios garantijos neteikiamos. Atsižvelgdama į tai, kad projektas yra beprecedentis, taip pat į finansavimą ir garantiją, kurios su niekuo negalima tiksliai palyginti, net jeigu būtų manoma, kad dėl atlygio parama būtų sumažinama iki minimumo, Komisija mano, kad NNBG mokama kaina už kredito garantiją negali būti laikoma rinkos kaina, nes rinkoje nėra ir nebūtų teikiama panaši priemonė.

(339)

Kredito garantiją teikia Jungtinės Karalystės viešojo sektoriaus subjektas; naudojami Jungtinės Karalystės ištekliai. Todėl Komisija mano, kad kredito garantija, kurią JK teikia bendrovės NNBG skolai, yra valstybės pagalba.

(340)

SDS, valstybės sekretoriaus susitarimu ir kredito garantija gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad elektros energijos gamyba ir tiekimas yra liberalizuoti. Kadangi šiuo atveju priemonėmis, apie kuris pranešta, bus sudarytos sąlygos kurti didžiulius pajėgumus, kurie kitokiu atveju galėtų būti kitų JK arba kitų valstybių narių rinkos dalyvių privačių investicijų objektu diegiant alternatyvias technologijas, priemonėmis, apie kurias pranešta, gali būti daromas neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali būti iškraipoma konkurencija.

(341)

Komisija mano, kad pagalbos priemonėmis galėtų būti iškraipomi sprendimai dėl investicijų ir išstumiamos alternatyvios investicijos. Kadangi EDF jau yra Jungtinės Karalystės elektros energijos gamybos rinkos dalyvė, pagalba gali būti iškraipomas galutinės grandies rinkos veikimas. Dėl pagalbos gali sumažėti didmeninės rinkos likvidumas.

(342)

Todėl Komisija daro išvadą, kad SDS, valstybės sekretoriaus susitarimas ir kredito garantija yra skirtingos priemonės, susijusios su viena valstybės intervencija, ir jos yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(343)

Komisija komunikate „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma“ (toliau – VESP sistema) paaiškino, kaip aiškintų SESV 106 straipsnio 2 dalį vertindama priemonę, apie kurią pranešta ir kuri yra valstybės pagalba bei yra susijusi su VESP (40). Komisija šio sprendimo (315) konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra nesusijusi su tikros VESP teikimu, o tai yra būtina sąlyga, kad priemonę būtų galima vertinti pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį. Todėl Komisija nemano, kad reikia vertinti likusius VESP sistemoje nustatytus reikalavimus, kad galėtų konstatuoti, jog priemonė, apie kurią pranešta, negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

(344)

Kaip preliminarią pastabą Komisija nurodo, kad priemonės, susijusios su veiklos pagalba, iš esmės yra nesuderinamos pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą (41). Tačiau priemonės, apie kurias pranešta, visų pirma SDS, dėl toliau paaiškintų priežasčių prilygsta investicijų pagalbai.

(345)

Priemonių, visų pirma SDS, tikslas – sudaryti NNBG sąlygas įsipareigoti investuoti į HKC elektrinės statybą. SDS veiksmingai nustatyta rizikos draudimo priemonė, kurios forma – kainų stabilizavimas, pajamų stabilumo užtikrinimas ir pakankamai ilgalaikis apibrėžtumas, kad NNBG galėtų investuoti dideles lėšų sumas, būtinas HKC elektrinei pastatyti.

(346)

Iš tikrųjų, HKC elektrinei statybos etape būdinga didesnė rizika, o eksploatavimo etape ši rizika sumažėja. Dėl ilgos HKC eksploatavimo trukmės reikia, kad į tai būtų atsižvelgta teikiant paramos priemones. Vertindama šį konkrečios rūšies projektą Komisija mano, kad pagalbos priemonė faktiškai yra lygiavertė investicinės pagalbos teikimui, kai atsižvelgiama į projekto ypatybes ir rizikos pobūdį, taigi, iki minimumo sumažinama pagalbos ir papildomų priemonių, būtinų paskatinti investicijoms, suma. Finansinio modeliavimo požiūriu vykdymo kainos išmokų grynoji dabartinė vertė gali būti laikoma lygiaverte vienkartine išmoka, kuria NNBG padedama padengti statybos sąnaudas.

(347)

Todėl Komisija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju dėl projekto savitumo pagalba turi investicinės pagalbos požymių ir jos suderinamumas bus vertinamas atitinkamai. Konkretūs pagalba sukelti konkurencijos iškraipymai vertinami IX.6 skirsnyje.

(348)

Komisija svarstė klausimą, ar priemonės suderinamos su galiojančiais vidaus rinkos reguliavimo aktais.

(349)

Visų pirma, kelios suinteresuotosios šalys susirūpino, kad pagalba gali būti pažeistas Elektros energijos direktyvos 8 straipsnis. Keli respondentai taip pat abejojo, ar priemonė dera su ES viešųjų pirkimų taisyklėmis (42).

(350)

Komisija mano, kad šie du klausimai tam tikru mastu yra susiję. Visų pirma, Direktyvoje 2004/17/EB ir Direktyvoje 2004/18/EB nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės šiai priemonei netaikomos, nes neperkama jokių darbų, prekių ar paslaugų.

(351)

Direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB taikomos pirkimui – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar subjektų vykdomam darbų, prekių ar paslaugų įsigijimui pagal viešąją sutartį iš tų perkančiųjų organizacijų ar subjektų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų, nepaisant to, ar darbai, prekės ar paslaugos yra skirti viešajam tikslui. Be kitų aspektų, tai reiškia, kad sudaroma sutartis, kurioje nustatomos tarpusavyje privalomos pareigos, pagal kurias šių darbų vykdymui ar paslaugų teikimui taikomi specialūs perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nustatyti reikalavimai, kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis.

(352)

Ir atvirkščiai, viešaisiais pirkimais nelaikomi tam tikri valstybės narės aktai, kaip antai leidimai arba licencijos, kuriais ta valstybė narė arba jos viešoji institucija nustato ekonominės veiklos vykdymo sąlygas, įskaitant sąlygą dėl tam tikros operacijos vykdymo, kuri dažniausiai nustatoma ekonominės veiklos vykdytojo prašymu, o ne perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto iniciatyva, ir kai ekonominės veiklos vykdytojas išsaugo teisę pasitraukti iš darbų vykdymo ar paslaugų teikimo veiklos.

(353)

Panašiai, vien veiklos finansavimas, kai visų pirma teikiamos dotacijos, dažnai susijęs su pareiga grąžinti gautas sumas, kai jos nepanaudojamos numatytiems tikslams, nepatenka į minėtų direktyvų taikymo sritį.

(354)

Remiantis turima informacija, nėra galimybių daryti išvados, kad SDS yra susijęs su bet kokių darbų, prekių ar paslaugų įsigijimu, dėl kurio galėtų būti laikomas viešąja sutartimi ar koncesija.

(355)

Pirma, SDS perkančiajai organizacijai ar trečiosioms šalims nenustatoma jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su kokios nors rūšies paslaugų ar darbų teikimu arba prekių tiekimu. SDS yra susijęs tik su bendruoju NNBG įsipareigojimu investuoti į HKC elektrinę, ją pastatyti ir eksploatuoti. Be to, kaip paaiškinta šio sprendimo 315 konstatuojamoje dalyje, Komisija mano, kad teikiama paslauga negali būti laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslauga.

(356)

Antra, susitarimuose nenustatyta tarpusavyje privalomų įsipareigojimų, kurių vykdymą būtų galima užtikrinti teisme. Priešingai, susitarimuose nustatyti tik branduolinių reaktorių statybos etapo terminai ir kiekvienu atveju NNBG rizikuoja, kad susitarimas bus nutrauktas (žr. 219 konstatuojamąją dalį).

(357)

Trečia, ekonominės veiklos vykdytojų, galinčių sudaryti SDS, skaičius neribojamas, išskyrus apribojimus, susijusius su tuo, kad vietų, kuriose gali būti statoma branduolinė elektrinė, skaičius yra ribotas. Kaip pabrėžė JK valdžios institucijos, sistema yra atvira visoms galimoms suinteresuotosios šalims.

(358)

Todėl Komisija daro išvadą, kad SDS dėl HKC nustatytos elektros energijos gamybos taikant branduolinę technologiją veiklos sąlygos ir SDS nėra viešoji sutartis ar viešųjų pirkimų veikla.

(359)

NET jei kas nors ginčytų, kad priemonei, apie kurią pranešta, taikomas Elektros energijos direktyvos 8 straipsnis, Komisija mano, kad šio straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

Elektros energijos direktyvos 8 straipsnyje nenurodyta rengti konkursą, bet nurodyta, kad, remiantis paskelbtais kriterijais, galima taikyti skaidrumo ir nediskriminavimo požiūriu lygiavertę procedūrą. Kad nustatytų tinkamus investuotojus į branduolinę energiją, JK paskelbė viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą.

(360)

Visų pirma, galimiems investuotojams į projektus, atitinkančius reikalaujamas charakteristikas, aprašytas paskalbtame dokumente, DECC 2011 m. gruodžio mėn. paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą (43).

(361)

2012 m. lapkričio 29 d. buvo paskelbtas SDS veiklos planas ir Energetikos įstatymas (44). Veiklos plane buvo aiškiai nurodyta, kaip SDS ketinama remti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybą. Jame buvo pasiūlyta, kaip statytojai galėtų taikyti SDS, išdėstytos sąlygos, kuriomis šie susitarimai būtų sudaromi, ir pagalbinė institucinė sistema.

(362)

Vienintelė į kvietimą atsiliepusi branduolinės energijos gamybos bendrovė, turinti naują branduolinės elektrinės projektą, pakankamai pažangų, kad šią bendrovę būtų galima pakviesti pradėti diskusijas, buvo NNBG, 2012 m. kovo 22 d. raštu pateikusi savo tinkamumo kriterijus. 2012 m. gegužės 22 d. DECC atsakyme buvo patvirtinta, kad projektas atitinka reikalavimus.

(363)

JK 2012 m. liepos mėn. patvirtino, kad buvo surengusi diskusijas su naujais branduolinės elektrinės statytojais, ne NNBG (45). Gavus JK Vyriausybės vidaus pritarimą, 2013 m. vasario 15 d. su NNBG buvo pradėtos oficialios diskusijos dėl galimų investicijų susitarimo sąlygų.

(364)

Komisija daro išvadą, kad atrankos procedūra, JK naudota tinkamiems SDS naujų investicijų į branduolinę energiją rangovams nustatyti, buvo pagrįsta aiškia, skaidria ir nediskriminacine sistema, kurią skaidrumo ir nediskriminavimo požiūriu galima laikyti lygiaverte konkursui.

(365)

Todėl nėra būtina nustatinėti, ar yra galimas vidaus rinkos reguliavimo aktų pažeidimas, dėl kurio pagalba būtų nesuderinama.

(366)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija abejojo dėl trijų JK nurodytų bendrų tikslų, t. y. įvairinimo, tiekimo saugumo ir anglies dioksido kiekio sumažinimo.

(367)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą buvo pripažinta, kad tiekimo saugumas gali būti laikomas bendru tikslu, bet abejota, ar šiuo konkrečiu atveju pagalbos priemone būtų išspręsta problema, nes, atrodo, yra neatitikimų tarp prognozuojamo paklausos sumažėjimo ir momento, kai HKC galės pradėti veikti. Taip pat Komisijai buvo neaišku, ar alternatyviomis technologijomis būtų galima patenkinti naujų energijos pajėgumų poreikį.

(368)

Galiausiai, įvairinimas laikytas svarbiu tiekimo saugumo aspektu, bet vien jo nebūtų galima laikyti bendros svarbos tikslu.

(369)

Tačiau Komisija sutiko, kad ši priemonė atitinka Euratomo sutartį.

(370)

Kaip buvo pripažinta ankstesniuose Komisijos sprendimuose (46), Euratomo sutartimi siekiama „sukurti reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai, kuri užtikrins gausius energijos išteklius“. Šis tikslas pakartotas Euratomo sutarties 1 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „Bendrijos uždavinys – sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę <…> prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse gerinimo“.

(371)

Tuo remiantis Euratomo sutartimi įsteigiama Euratomo bendrija, numatant būtinas priemones ir paskiriant pareigas šiems tikslams pasiekti. Komisija privalo užtikrinti, kad šios Sutarties nuostatos būtų taikomos.

(372)

Euratomo Sutarties 2 straipsnio c punkte nustatyta, kad valstybės narės „palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą, visų pirma skatindama įmonių verslo iniciatyvą“. Tos pat Sutarties 40 straipsnyje numatyta, kad Bendrija skelbia parodomąsias programas siekdama paskatinti investicijas ir nurodo gamybos tikslus.

(373)

Remiantis Komisijos vertinimu, priemone padedama užtikrinti ilgalaikį tiekimo saugumą, visų pirma remiantis pajėgumų prognozėmis ir vaidmeniu, kuris teks HKC teikiamai elektros energijai, kai elektrinė pradės veikti.

(374)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti branduolinę energiją, siekiama bendros svarbos tikslo ir kartu jomis galima padėti siekti įvairinimo ir tiekimo saugumo tikslų.

(375)

Savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija abejojo nuomone, kad branduolinės energetikos srityje būtinai turi būti rinkos nepakankamumas.

(376)

Komisija visų pirma nurodė tai, kad yra kitų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti anglies dioksido kiekį (pavyzdžiui, ATLPS), taip pat tai, kad branduolinė energija yra neabejotinai ekonomiškai perspektyvi. Komisija taip pat paminėjo, kad jeigu ir būtų rinkos nepakankamumas, jis galėtų būtų susijęs su kliūtimis gauti būtiną lėšų kiekį, nes susijusios sąnaudos yra didžiulės, ir, atrodo, kad kredito garantijos nuostatomis tai tinkamai išspręsta ir jokių kitų priemonių nebereikia.

(377)

Komisija galimo rinkos nepakankamumo klausimą vertino nagrinėdama respondentų pateiktus įrodymus ir atlikdama plačią ekonominę analizę (47).

(378)

Teisingas JK teiginys, kad likutinis rinkos nepakankamumas ilgainiui susidaro anglies dioksido teršalų srityje, nes nėra ilgalaikių anglies dioksido kainų signalų, ir kad nėra pakankamai tikslios ir stabilios ilgalaikės anglies dioksido mažinimo reguliavimo sistemos. Šiuo argumentu pagrindžiama tam tikra Vyriausybės intervencija, kuria siekiama skatinti mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą, t. y. ir branduolinės energijos.

(379)

Be to, atrodo, kad teisingi ir argumentai, kad elektros energijos tiekimo saugumo elementas nėra tinkamai įtrauktas į kainą ir kad sprendimai dėl privačių investicijų į elektros energijos gamybą gali ir toliau nesiekti socialiai optimalaus lygio.

(380)

Tačiau, atrodo, šios dvi galimos rinkos nepakankamumo problemos nepateisina atitinkamai investicijų būtent į branduolinės energijos gamybą, ir, plačiau, investicijų į mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą ir taisomąsias priemones, kuriomis internalizuojamas teigiamas išorinis elektros energijos buvimo poveikis. Pastaroji rinkos nepakankamumo problema konkrečiai sprendžiama sukuriant pajėgumų mechanizmą. Komisija savo 2014 m. liepos 23 d. sprendime patvirtino JK energijos gamybos pajėgumų rinkos priemonę (48).

(381)

Tačiau yra dvi rinkos nepakankamumo problemos, labiau susijusios būtent su branduoline energija.

(382)

Pirma, investicijos į branduolinę energiją yra susijusios su didžiule rizika, kurią lemia didžiulių pradinių sąnaudų, ilgo statybos laiko ir ilgo eksploatacijos laikotarpio, per kurį susigrąžinamos sąnaudos, derinys. Kadangi nėra rinka grindžiamų finansinių priemonių ir kitų rūšių sutarčių, kuriomis būtų galima apsidrausti nuo tokios didelės rizikos, atsiranda rinkos nepakankamumas, būdingas vos kelioms technologijoms, tarp kurių yra ir branduolinės energijos technologija. Dabar rinkoje esančios priemonės – ilgalaikės sutartys arba rizikos draudimo priemonės – neapima ilgesnio nei 10 ar 15 metų laikotarpio.

(383)

Visų pirma, branduolinės energijos gamybos gyvavimo ciklai yra nepaprastai ilgi ir sudėtingi, kitaip negu daugelio kitų rūšių energijos infrastruktūros ir tikrai kitaip negu apskritai daugumos investicijų į infrastruktūrą. Paprastai pastatyti branduolinę elektrinę trunka nuo aštuonerių iki dešimties metų, sąnaudų patiriama dar negavus jokių pajamų, o rizika tenka tik investuotojui. Per 60 metų eksploatacijos laikotarpį gaunama pajamų, tačiau jos priklauso nuo neapibrėžtos didmeninių kainų raidos. Vėlesnis eksploatacijos nutraukimo laikotarpis gali tęstis keturiasdešimt metų, įrenginių sustabdymui reikalingas lėšas reikia atidėti. Galiausiai, branduolinio objekto vietoje paprastai vykdomas aukšto lygio branduolinių atliekų saugojimas ir tvarkymas prieš atliekas perkeliant į saugyklą, kur, kaip tikimasi, atliekos bus laikomos tūkstančius metų.

(384)

Antra, kyla sulaikymo (daugiausia dėl politinių priežasčių) rizika, kai jau skirta investicijų, o investuotojo derybinė pozicija yra silpnesnė. Kadangi branduolinė technologija yra prieštaringo pobūdžio, vėlesnės Vyriausybės gali kitaip vertinti jos pageidaujamumą, taigi privatiems investuotojams atsiranda dar didesnis neapibrėžtumas. Komisija nėra tikra, kad tai galėtų būti laikoma rinkos nepakankamumu, bet pripažįsta, kad tai gali būti veiksnys, dėl kurio sunku pritraukti investicijų į naujas branduolines elektrines, visų pirma atsižvelgiant į ilgą laiką, kurį trunka branduolinių elektrinių statyba, eksploatacija ir eksploatacijos nutraukimas.

(385)

Šie dalykai būdingi tik branduolinei technologijai. Visoms technologijoms gali būti taikomas politinis „sulaikymas“, tačiau, atsižvelgiant į ilgesnį laikotarpį ir didesnes investicijas, tikėtina, kad branduoliniai projektai gali labiau nukentėti. O tai, kad nėra galimybių rinkos priemonėmis dalytis rizika, kylančia dėl didelių investicijų, branduolinės energetikos technologijoms daro didesnį poveikį negu kitoms technologijos.

(386)

Komisija taip pat nagrinėjo klausimą, ar būtų investuojama į naują branduolinę elektrinę be pagalbos. Buvo atliktas modeliavimas remiantis įvairiais priešingos padėties scenarijais, darant įvairias prielaidas dėl iškastinio kuro kainų ir politinio klimato, galinčių vyrauti, jeigu dėl naujos branduolinės elektrinės nebūtų pasirašytas SDS (49). Nors JK tvirtina, kad pats modeliavimas, ypač kai laikotarpiai tokie ilgi, gali tik suteikti naudingų ženklų, pagrįstų būtinu tikrojo pasaulio dinamikos supaprastinimu, Komisija mano, kad toks modeliavimas gali padėti suvokti pagrindinius vertinimo aspektus.

(387)

Scenarijuje, kai SDS pasirašomi dėl atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (angl. Carbon Capture and Storage, CCS) technologijų, bet ne dėl branduolinės elektrinės, privačios investicijos į naują branduolinę elektrinę modelyje iki 2046 m. netampa ekonomiškomis. Scenarijuje, kai SDS nepasirašomi ir atsiranda energijos gamybos pajėgumų rinka, remiantis DECC pagrindinėmis iškastinio kuro kainų prielaidomis privačių investicijų į naują branduolinę elektrinę iniciatyvų neatsiranda iki 2037 m. Esant didelėms iškastinio kuro kainoms sprendimas dėl investicijų į naują branduolinę elektrinę atsirastų iki 2032 m., o anglies dioksido kainoms esant vienodoms, toks sprendimas išvis neatsirastų iki modeliuojamo laikotarpio pabaigos 2049 m.

(388)

Buvo modeliuoti dar aštuoni scenarijai, kiekvienas jų tada buvo modifikuotas pateikiant iki aštuonių variantų. Atrinktų scenarijų pagrindinių rezultatų santrauką galima rasti priede pateiktoje 9 lentelėje.

(389)

Pagrindinė modeliavimo išvada – labai neaišku, ar laikotarpiu nuo šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžios iki ne anksčiau 2049 m. privatūs investuotojai investuotų į naują branduolinę elektrinę, jeigu nebūtų skiriama valstybės pagalba. Taip pat, pasirašant SDS dėl naujos branduolinės elektrinės didinama visos visuomenės ir konkrečiai vartotojų gerovė, išskyrus atvejį, jeigu nebūtų siekiama anglies dioksido sumažinimo tikslų ir būtų mažos iškastinio kuro kainos.

(390)

Komisijos atlikta analize patvirtinama, kad labai neaišku, ar rinkoje per tikrovišką laikotarpį atsirastų investicijos į naują branduolinę elektrinę. Nors pateikti įrodymai ir atlikta analizė nėra galutiniai, iš jų pakankamai patikimai matyti (atsižvelgiant į neišvengiamus apribojimus, kurių būna prognozuojant tokį laikotarpį), kad, be valstybės pagalbos, visiškai komercinių investicijų į naują branduolinę elektrinę nebūtų tinkamu laiku, kad būtų galima patenkinti JK energetikos politikos poreikius.

(391)

Be to, alternatyvių mechanizmų nepakanka investicijoms į naują branduolinę elektrinę paskatinti. Nei apatinės anglies dioksido kainos ribos, nei energijos gamybos pajėgumų rinkos nepakanka, kad būtų investuojama į branduolinę energiją. Visų pirma, branduolinės elektrinės operatoriai gali atitikti dalyvavimo energijos gamybos pajėgumų rinkoje reikalavimus tik atsisakę kitų formų pagalbos, įskaitant SDS arba kredito garantiją, o energijos gamybos pajėgumų rinkoje numatomi terminai būtų per trumpi, kad būtų užtikrintos investicijos į branduolinę energiją. Apatine anglies dioksido kainos riba nesuteikiama nepakankamo apibrėžtumo dėl būsimų didmeninių kainų, kad būtų investuojamos tokio dydžio sumos, kokių reikia naujai branduolinei elektrinei, ir tokį laikotarpį. Remiantis atliktu modeliavimu, kitų formų paramos neužtektų investicijoms į naują branduolinę elektrinę užtikrinti per tikrovišką laikotarpį ir tiek, kiek reikia JK. Nė viena iš paramos priemonių nesumažinamas didžiulis didmeninių kainų neapibrėžtumas ir nepadedama išvengti to, kad nėra galimybių apsidrausti nuo rizikos ir sudaryti ilgalaikių susitarimų.

(392)

Todėl, dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir tiek, kiek investicijomis į naują branduolinę elektrinę siekiama ES bendros svarbos tikslų, išdėstytų šio sprendimo 9.2 skirsnyje, Komisija daro išvadą, kad siūlomos valstybės pagalbos priemonės yra būtinos atsižvelgiant į šios konkrečios rūšies investicijas į branduolinę elektrinę, taip pat atsižvelgiant į JK finansų rinkų būklę ir veikimą šio sprendimo priėmimo metu.

(393)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija abejojo, ar SDS galėtų būti laikomas tinkama valstybės pagalbos teikimo priemone, nes juo panaikinami kainų signalai ir jis neatitinka dabartinio rinkos modelio, kai elektros energija gaminama konkurencinėje rinkoje, o investuojama atsižvelgiant į numatomas pajamas, gaunamas pardavus elektros energiją didmeniniu lygmeniu.

(394)

Komisija taip pat abejojo priemonės trukme ir tuo, kad priemone pajamos apsaugomos tiek, kad nebelieka kainų rizikos, o tokią padėtį dar labiau sustiprina pasirašomas SDS ir kredito garantija. Galiausiai Komisija suabejojo tuo, kad nebuvo atviro ir skaidraus konkurso, ir tuo, be kitų dalykų, pažeistas technologinis neutralumas, nes leistos privačios JK ir EDF derybos dėl projekto remiantis konkrečia technologija.

(395)

JK argumentai SDS naudai yra siejami su pagrindinėmis rinkos nepakankamumo problemomis, išryškintomis šio sprendimo 9.3 skirsnyje, daugiausia tai – privačių investuotojų negebėjimas veiksmingai pasidalyti kainų svyravimo rizika (arba ją perduoti), nes dabartinėmis aplinkybėmis nėra pakankamų rizikos perdavimo rinkų.

(396)

Kadangi yra tokių ilgalaikių kapitalo rinkos nepakankamumo problemų, nepakaktų suteikti vien kredito garantiją, kad būtų investuojama į naują branduolinę elektrinę, nes garantija tik patenkinamas poreikis pasiskolinti lėšų projektui, bet neišsprendžiamos konkrečios problemos, kylančios branduolinės energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, konkreti rizika, susijusi su statyba ir ilgu bei sudėtingu gyvavimo ciklu. Kredito garantija sudaromos sąlygos investuotojui pasiskolinti lėšų, o SDS – investuotojui įsipareigoti skirti projektui nuosavą kapitalą. Dar daugiau, pati kredito garantija yra grindžiama SDS buvimu ir neatsiejamai su juo susijusi, nes reitinguojant projektą atsižvelgiama į tai, kad yra SDS. Tik SDS garantuotos pajamos gali kompensuoti ilgalaikę projekto riziką.

(397)

Komisija savo 2014 m. liepos 23 d. sprendime jau sutiko, kad SDS gali būti tinkama priemonė mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijoms, remti (50).

(398)

SDS atvirai tenkinamas poreikis užtikrinti kainų stabilumą ir projekto bei nuosavo kapitalo grąžos normos numatomumą, o tai labai svarbu tokio dydžio ir trukmės investicijoms, todėl tai yra būtina, kad būtų investuojama. Šiuo požiūriu SDS sprendžiamos pirmiau nurodytos pagrindinės rinkos nepakankamumo problemos.

(399)

Papildomomis sąlygomis, nustatytomis tik SDS dėl HKC ir valstybės sekretoriaus susitarime, visų pirma kompensacijomis, mokamomis tuo atveju, jeigu branduolinei technologijai politinėmis arba teisėkūros priemonėmis būtų taikomos diskriminacinės sankcijos, siekiama mažinti papildomą riziką, kurią galima laikyti būdinga tik branduolinei elektrinei, t. y. galimybę, kad investicijos bus sulaikytos dėl teisės aktų sistemos pokyčių, pavyzdžiui, dėl politinių priežasčių.

(400)

Atsižvelgdama į šių pagalbos priemonių tikslą, t. y. siekti, kad būtų investuota į branduolinę energiją, Komisija mano, kad atviras konkursas, kuriame būtų daugiau elektros energijos gamybos technologijų, būtų netinkamas dėl laikotarpio, kurio reikia JK.

(401)

Jungtinei Karalystei paskelbus atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą, investicinį pasiūlymą pateikė tik EDF. JK pateikė įrodymų (51), kad derybų su EDF metu nebuvo jokio kito projekto, kuris galėtų konkuruoti su HKC. Dėl branduolinės technologijos specifiškumo išankstinės sąnaudos yra didžiulės ir nedaug operatorių turi žinių ir finansinio pajėgumo investuoti tiek, kiek reikia HKC. JK paaiškino, kad pirmenybę būtų teikusi konkurso dalyvių konkurencinei kovai, bet nebuvo jokių kitų patikimų pasiūlymų dėl naujos branduolinės elektrinės.

(402)

Komisija pripažįsta, kad branduolinės elektrinės padėtis dėl investuotojams taikomų reikalavimų apskritai yra kitokia negu kitų technologijų. Kalbant apie investicijų trukmę ir dydį, paprasčiausiai nėra projektų, panašių į branduolinės elektrinės projektą. HKC projektas – labai savitas. Tai beveik beprecedenčio masto infrastruktūros projektas ne tik energetikos, bet ir kituose sektoriuose. Todėl Komisija pripažįsta, kad konkursas šiuo atveju nebūtų davęs reikšmingų rezultatų dėl projektui būdingų apribojimų.

(403)

Komisija taip pat mano, kad dėl naujos branduolinės elektrinės investicijų pasirašant SDS kitos technologijos per daug nediskriminuojamos, ir ši padėtis nėra palankesnė naujai branduolinei elektrinei negu kitoms technologijoms. Iš tikrųjų, SDS gali būti panašiai pasirašomi ir dėl kitų technologijų, naudojant tokios pat rūšies priemonę, išskyrus tam tikrus konkrečiam atvejui pritaikytus dalykus, kurie gali būti laikomi būtini dėl technologijų skirtumų (pavyzdžiui, valstybės sekretoriaus susitarimai arba veiklos sąnaudų atnaujinimas).

(404)

Be to, dėl daugelio atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijų protarpinio pobūdžio šios technologijos negali būti laikomos tinkama alternatyva bazinės apkrovos technologijai, tokiai kaip branduolinė energija. Kaip paaiškinta šio sprendimo 199 konstatuojamojoje dalyje, gamybos pajėgumų pakeitimas, kuris, kaip tikimasi, bus užtikrintas HKC projektu, atitinka 14 GW sausumos vėjo arba 11 GW jūros vėjo galią, ir būtų netikroviška tikėtis, kad taip būtų galima užtikrinti tokį pat laikotarpį.

(405)

Be to, SDS dėl naujos branduolinės elektrinės nediskriminuojamos esamos branduolinės elektrinės, kurioms nereikia skatinamųjų priemonių, kad būtų pastatytos, ir kurios buvo pastatytos kitokiomis aplinkybėmis negu dabar, t. y. dar neliberalizavus rinkos.

(406)

Todėl, remdamasi tik šiuo konkrečiu atveju ir projektu, Komisija daro išvadą, kad SDS, kartu su kredito garantija ir valstybės sekretoriaus susitarimu, kaip nustatyta priemonėmis, apie kurias pranešta, yra tinkamos priemonės pagalbai suteikti, ir pagalbos gavėjui daromas pakankamas skatinamasis poveikis.

(407)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija abejojo, ar grąžos norma yra proporcinga atsižvelgiant į SDS ir kredito garantijos derinį ir kitus priemonę, kuriai, atrodo, turėtų būti būdinga gerokai mažesnė grąžos norma, negu užtikrinta bendrovei NNBG dėl mažesnės rizikos, sudarančius rizikos mažinimo elementus. Visų pirma, SDS parengtas taip, kad iš esmės pašalinama rinkos kainos rizika, nors priemone siekiama investuotojus apsaugoti nuo kelių įvykių, dėl kurių būtų mokama kompensacija.

(408)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą taip pat abejota dėl galimos didelės grąžos normos ir galimybės pagalbos gavėjui gauti netikėtai didelį pelną, jeigu prielaidos nepasitvirtintų.

(409)

Dėl priemonės, kurią JK ketina įgyvendinti, kyla trys pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su proporcingumu, ir tai svarbu Komisijos vertinimui.

(410)

Pirma, numatyta grąžos norma laikyta didele, kad, atsižvelgus į SDS ir garantijos derinį, tokį, apie kokį panešta, nebuvo galima paneigti per didelės kompensacijos tikimybės. Visų pirma, kai elektrinė bus pastatyta, esant palyginti stabiliam pajamų srautui galės būti laikoma, kad SDS laikotarpiu kaip reguliuojamasis turtas ji eksploatuojama veiksmingai.

(411)

Antra, SDS grąžos norma atsiejama nuo pagalbos sumos. Vykdymo kaina gali būti nustatyta tokio lygio, kuriam esant NNBG galėtų padengti sąnaudas ir gauti priimtiną pelną, tačiau tuo nenustatoma pagalbos suma, kuri bus galiausiai išmokėta ir kuri taip pat priklauso nuo didmeninių kainų. Dėl to atsiranda poreikis per didelės kompensacijos testą aiškinti kaip grąžos normos testą, o ne nurodyti absoliutų pagalbos dydį.

(412)

Trečia, negalima užtikrinti, kad bet koks didesnis negu tikėtasi pelnas, gautas jau pastačius elektrinę, bus naudingas ir klientams, iki minimumo sumažinant grąžos normą ir maksimaliai padidinant bendrą gerovę.

(413)

Prieš padarant galutinę išvadą dėl viso rinkinio, tolesniuose skirsniuose bus nagrinėjami šie klausimai, susiję su kredito garantija ir SDS, taip pat su grąžos norma.

(414)

Obligacijos, kurias turės išleisti emitentė, bus užtikrintos kredito garantija, kaip aprašyta šio sprendimo 2.2 skirsnyje.

(415)

Komisija vertino IUK taikytą pradinę kredito garantijos metodiką. Taikant šią metodiką mokestis būtų trijų rodiklių vidurkis komercinio susitarimo dėl viso finansavimo sudarymo metu, bet ne mažiau negu 225 baziniai punktai. JK nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. pabaigoje kredito garantijos mokesčio norma būtų buvusi 250 bazinių punktų (atitinkamai 263, 243 ir 245 vidurkis) (52).

(416)

Jeigu nėra tiesiogiai matomų (pakankamų) kredito garantijų, kuriomis užtikrinama panašios rūšies rizika, normų, garantijos mokesčio normai nustatyti rinkos sąlygomis būtų būtina pasikliauti alternatyviais metodais. Pirmas metodas yra vadinamasis tikėtino nuostolio metodas. Taikant šį metodą bendrovės verslo planas siejamas su jos kapitalo struktūra renkantis įvairius scenarijus, kurių rezultatas – tikėtinas įsipareigojimų neįvykdymas. Arba kitaip, galima garantiją lyginti su panašių priemonių, kurių kredito rizika – panaši, rinkos kainomis.

(417)

Remdamasi JK pateikta medžiaga ir savo pačios analize Komisija nustatė, kad yra tvirtų priežasčių manyti, kad iš pradžių pasiūlyta minimali garantijos mokesčio norma (225 baziniai punktai) ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. norma (250 bazinių punktų) buvo mažesnės už rinkos normas. Ši išvada buvo pagrįsta dviem tyrimo linijomis: pirma, metodika, taikyta mokesčiui nustatyti; antra, JK pasiūlytu garantijos priemonės reitingavimu.

(418)

Kadangi nebuvo panašių priemonių rinkos kainų, Komisijai buvo pateikti du garantijos mokesčio normos vertinimo metodai.

(419)

Pirmasis metodas – vadinamasis kainodaros lyginimo metodas, išsamiau aprašytas Jos Didenybės iždo 2014 m. rugpjūčio 26 d., rugsėjo 5 d., rugsėjo 12 d. ir rugsėjo 19 d. atsakymuose. Analizės pradžios taškas – kredito vertinimas balais, kai statybos metu nustatomi reitingai, lygiaverčiai BB+/Ba1 reitingams. IUK mano, kad dėl skolos apsaugos priemonių, nustatytų finansavimo susitarimuose, HKC projektas statybos etape turėtų gebėti gauti reitingą, lygiavertį BB+/Ba1 reitingams (53).

(420)

Remiantis B priedu (Lyginamoji informacija), kuriame apžvelgtas kiekvienas lyginamųjų kriterijų rinkinys, mokesčio norma yra įvairi – nuo 243 bazinių punktų (remiantis įmonių skolos vertybinių popierių lyginamaisiais kriterijais) iki 263 bazinių punktų (remiantis bankų paskolomis projektams finansuoti).

(421)

IUK taip pat nurodė vidutinius septynių BB+ įmonių, įtrauktų į iTraxx Europe XOver indeksą (10 metų terminas), kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumus (54), įskaitant šešiasdešimt sudedamųjų dalių, kurios turėtų turėti ribinį investicinį reitingą, bet yra susijusios su įmonėmis, kurių reitingai svyruoja nuo BBB (neigiama perspektyva) iki CCC. Apskaičiuota, kad vidutiniai septynių BB+ pavadinimų vertės skirtumai informacijos pateikimo Komisijai dieną buvo maždaug 250 bazinių punktų. IUK laikėsi nuomonės, jog tai yra patvirtinimas, kad garantijos mokesčio norma turėtų būti 250 bazinių punktų, jeigu ji būtų buvusi apskaičiuota atitinkamą dieną.

(422)

Tačiau neaišku, ar šių indeksų negalima visiškai laikyti HKC kredito garantijos atskaitos tašku. Nors iTraxx Europe XOver gali būti naudojama kaip pradžios taškas nustatant Hinklio kyšulio C elektrinei teikiamos garantijos mokesčio normą, indeksui pasirinktos bendrovės yra tik „geresnio“ spekuliacinio reitingo bendrovės; indekso terminas yra 10 metų, ir tai neatitinka HKC elektrinės termino; be to, yra labai įvairių individualių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumų, rodančių kredito kokybę.

(423)

Todėl IUK vertinimas Komisiją nevisiškai įtikino, nes abejoti lyginamąja analize verčia ir ribotas finansuojamų projektų lyginamųjų kriterijų skaičius, ir atrankos kriterijai. B priede pateiktoje 16 lentelėje apžvelgti finansuojamų projektų lyginamieji kriterijai.

(424)

Antras metodas yra vadinamasis tikėtino nuostolio metodas. Taikant tikėtino visiško nuostolio metodą verslo modelis siejamas su kapitalo struktūra renkantis įvairius scenarijus ir gaunama įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė ir atitinkamos išieškojimo normos kiekvienais projekto metais, kai įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė rodo, kad bendrovė gali negebėti grąžinti palūkanų arba pagrindinės sumos. Tačiau šio projekto atžvilgiu daryta ne taip. Užuot tai darius, taikant modelį parodoma, kas būtų, jeigu grynoji dabartinė garantijos vertė būtų įtraukta į baudžiamąjį scenarijų (55).

(425)

Darant 250 bazinių punktų garantijos mokesčio normos prielaidą ir atsižvelgiant į pirmiau pateiktas įvedamų duomenų prielaidas, tikėtino nuostolio metodo pakaitinis modelis rodo teigiamą grynąją dabartinę garantijos vertę.

(426)

Komisiją taip pat nevisiškai įtikino šio antro metodo rezultatai. Visų pirma, taikant modelį verslo planas nesiejamas su įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe. Užuot tai darius, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė nustatoma ir naudojama kaip įvedami duomenys grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti.

(427)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad ši metodika galėtų būti taikoma jos vertinimui reikalingai informacijai gauti, bet negalėjo visiškai pateisinti siūlytos 250 bazinių punktų mokesčio normos.

(428)

Dviejų pirmiau apibūdintų metodų reikia, kad būtų nustatytas ir priemonės mokestis, ir kredito vertinimas balais. Reitingus galima naudoti įvairiems finansinių priemonių parametrams palyginti, įskaitant jų rizikingumą ir – tai labai svarbus dalykas – jų kainodarą.

(429)

IUK mano, kad šiam projektui gali būti nustatytas reitingas, lygiavertis BB+/Ba1 reitingui. Nurodytas reitingas nėra nei išorės reitingas, nei kredito istorija grindžiamas balas.

(430)

Tačiau Komisija nustatė, kad BB+ reitingas gali būti laikomas tik atspirties tašku dėl neapibrėžtumo, susijusio su tokio sudėtingumo priemonės reitingavimu.

(431)

Vienas pagrindinių neapibrėžtumų yra tai, kad projektas yra susijęs su didele palūkanų normos rizika. Kadangi obligacijos bus išleistos per pirmuosius septynerius statybos etapo metus, Vyriausybės obligacijų norma išleidimo metu yra labai neapibrėžta (56). Iš 10, 20 ir 30 metų termino JK Vyriausybės obligacijų pelningumo matyti, kad istoriškai jis yra mažas (žr. B priedo 1 diagramą). Iš Anglijos banko numatomų obligacijų normų (išankstinių normų kreivės) matyti, kad tikėtinos Vyriausybės obligacijų normos didėja.

(432)

Dar vienas neapibrėžtumas yra susijęs su skirtingais potencialiais su HKC susijusių obligacijų išpirkimo terminais, palyginti su pateiktais lyginamaisiais kriterijais. Visų pirma, numatyta, kad garantija užtikrintos skolos grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė bus 27,4 metai, kai obligacijų išpirkimo terminas bus 8–41 metai. JK garantija galios iki galutinio išpirkimo termino, t. y. iki 41 metų nuo finansinio užbaigimo. Tačiau atliekant lyginamąją analizę dėmesys sutelkiamas į priemones, kurių išpirkimo terminas yra iki 10–15 metų, daugiausia dėl to, kad iki to laiko yra kainodaros lyginamųjų kriterijų. Obligacijų draudėjai IUK informavo, kad vertės skirtumų kreivė yra plokščia ir dažnai atvirkštinė, kai išpirkimo terminas yra 10–30 metų.

(433)

Todėl Komisija nesutiko, kad IUK siūloma norma yra pakankamai pagrįsta įrodymais. Komisija nusprendė siūlomą normą laikyti tik atskaitos tašku, bet ir vėl tai paskatino išvadą, kad siūlomas 250 bazinių punktų mokestis, apie kurį iš pradžių buvo pranešta, negali būti laikomas visiškai pagrįstu.

(434)

Kaip aptarta sprendime pradėti tyrimo procedūrą, finansinio modelio versijoje (versija 5.1), apie kurią pranešta, matyti, kad projekto grąžos norma sumokėjus mokesčius būtų [9,75–10,25] proc., jeigu vykdymo kaina būtų 92,50 GBP už MWh. Ji būtų buvusi sumažinta 3 GBP už MWh (arba vienkartine išmoka, kurios vertė yra lygiavertė grynosios dabartinės vertės išraiška), jeigu būtų buvę susitarta dėl sprendimo statyti kitą naują Saizvelio C branduolinę elektrinę, remiantis tuo, kad EDF galėtų dviem elektrinėms padalyti EPR reaktorių sąnaudas, susijusias su tuo, kai tai yra pirmos atitinkamo pobūdžio technologiją taikančios elektrinės (visų pirma projektavimo ir inžinerinės dalies sąnaudas).

(435)

JK nuosekliai tvirtino, kad maždaug 10 % tikslinė NNBG grąžos norma (sumokėjus mokesčius, nominaliąja verte) būtų priimtina, įskaitant jūros vėjo ir kitų palyginamųjų projektų normas.

(436)

Komisijai atliekant tyrimą buvo pateikti dar keli atsižvelgiant į atnaujintas modeliavimo prielaidas ir numatomą projekto finansavimo struktūrą atnaujinti finansiniai modeliai.

(437)

JK apžvelgė EDF finansinį modelį ir naudojo jį projekto grąžos normai nustatyti. Komisija apžvelgė finansinį modelį ir atliko plačius jautrumo patikrinimus, kad gautų pagrindinius HKC projekto finansinius duomenis.

(438)

Norėdama patvirtinti, kad [9,75–10,25] proc. (nominalioji vertė sumokėjus mokesčius) grąžos norma yra ne per didelė, JK pateikė KPMG parengtą konsultacinę ataskaitą, kurioje svarstyti penki tinkamo NNBG grąžos, susijusios su HKC, dydžio vertinimo metodai. Šie metodai ir atitinkamos gautos grąžos ribos apibendrinti A priedo 4 lentelėje.

(439)

Ataskaitoje nurodyta, kad grąžos norma sumokėjus mokesčius yra 6–14,5 % JK tvirtino, kad iš pradžių apskaičiuota [9,75–10,25] proc. projekto grąžos norma šiose ribose buvo priimtino dydžio.

(440)

Komisija dėl JK ir jos konsultantų pateiktos analizės pateikė tris pagrindines išlygas, susijusias su leistina grąžos norma (57).

(441)

Pirma, atrodė, kad taikant KPMG metodiką buvo labai nepaisyta didelio rizikos projekto statybos etape ir rizikos eksploatacijos etape skirtumo. Antra, Komisija abejojo, kokiu mastu siūlomus lyginamuosius kriterijus buvo galima palyginti su HKC projektu rizikos lygio ir struktūros, finansinio sverto ir taikomų pagalbos priemonių, tokių kaip garantijos ir kitos apsaugos priemonės, požiūriu. Trečia, Komisija abejojo, ar kredito garantijos mokestis nustatytas rinkos sąlygomis. Garantijos mokestį nustačius mažesnį negu rinkos lygio būtų daromas neigiamas poveikis projekto skolos kainai ir tokiu atveju lyginimo su įvairiais grąžos normos lyginamaisiais kriterijais pagrįstumui, jeigu tie lyginamieji kriterijai būtų grindžiami nesubsidijuojama skolos kaina.

(442)

Todėl Komisija atliko įvairius jautrumo patikrinimus naudodama vėlesnį atnaujintą finansinį modelį (9.8 versija) (58).

(443)

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis rizikos yra susijusi su statybos etapu, Komisija testavo scenarijus, kuriuose į riziką atsižvelgta projekto nominaliuosius grynųjų pinigų srautus (grynieji pinigai sumokėjus mokesčius) pakeičiant, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, keliais procentais per visą statybos etapą (59). Diskontavimas buvo atliktas taikant normas, atitinkančias riziką, patiriamą eksploatavimo etape, jeigu elektrinė bus pastatyta. Rezultatai pateikti A priedo 5 lentelėje.

(444)

Komisija toliau aiškinosi, kokiu mastu atsižvelgta į riziką įvairiose pateikto finansinio modelio versijose nustatant grynųjų pinigų srautus. Visų pirma, norėdama įvertinti, kokiu mastu į pateiktame finansiniame modelyje nurodytus grynųjų pinigų srautus įtraukta rizika, neapibrėžtumas ir nenumatyti atvejai, Komisija apžvelgė DECC pateiktą dokumentą „Sąnaudų nustatymas ir patikrinimas. Vertinimo ataskaita (2013 m. spalio mėn.)“.

(445)

DECC atliko NNBG HKC projekto sąnaudų sąmatos sąnaudų nustatymo ir patikrinimo apžvalgą remdamasi EDF ir Areva modeliu, sukurtu EPR branduoliniam reaktoriui. Sąnaudų nustatymo ir patikrinimo ataskaitoje daug lyginta. Apskaičiuoti HKC sąnaudų duomenys buvo lyginami su viešai prieinamais sąnaudų duomenimis ir buvo nustatyta, kad „lyginamų apskaičiuotų kapitalo sąnaudų ribos buvo 10–18 mlrd. GBP, per vidurį sąnaudos buvo mažesnės negu 13 mlrd. GBP“.

(446)

Komisija taip pat apžvelgė NNBG ataskaitą „TESLA4 Sąmata. 2 tomas. Finansinės rizikos vertinimas (statybos sąnaudos)“ (60) (toliau – TESLA4). Remiantis vidine NNBG atlikta rizikos analize, ataskaitoje buvo pateiktas apskaičiuotas visų HKC projekto vykdymo sąnaudų tikimybės pasiskirstymas baziniu metu, t. y. 2014 m. lapkričio mėn., kaip parodyta A priedo 3 lentelėje.

(447)

Remdamasi savo sąnaudų nustatymo ir vertinimo apžvalga ir TESLA4 Komisija apskaičiavo, kad visos vykdymo sąnaudos, lygios maždaug […] mlrd. GBP (2010 m. skaičiais), greičiausiai yra apgaulingos viršutinėje tikėtinų sąnaudų ribų dalyje. Ši išvada turėjo poveikį Komisijos atliktam projekto grąžos normos vertinimui tiek projekto vidinės grąžos normos, tiek nuosavo kapitalo vidinės grąžos normos požiūriu.

(448)

Finansiniame modelyje atskirtas nuosavo kapitalo vidinės grąžos normos matas, apskaičiuotas remiantis panaudotomis lėšomis, ir matas, apskaičiuotas remiantis skirtomis lėšomis. Šiame modelyje nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma (remiantis panaudotomis lėšomis) apskaičiuojama remiantis panaudotomis nuosavo kapitalo sumomis, o su sąlyginio nuosavo kapitalo parūpinimu susijusios sąnaudos yra neįtrauktos.

(449)

6 lentelėje (A priedas) parodyta, kad NNBG pagrindiniame scenarijuje, kuriame kredito garantijai nustatyta 250 bazinių punktų, tikimasi, kad nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma (nominalioji vertė sumokėjus mokesčius, skirtos lėšos) yra [11,5–12,0] proc.

(450)

Naujausiame Komisijos vertintame HKC projekto finansiniame modelyje (61) parodyta, kad projekto vidinė grąžos norma yra [9,25–9,75] proc., o nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma yra [11,5–12,0] proc. Šios dvi grąžos normos atitinka tą patį finansinį rezultatą ir joms būdingas vidinis derėjimas.

(451)

Kad būtų galima pagrįstai teigti, kad projekto ir nuosavo kapitalo grąžos norma, gaunama taikant EDF pateiktą HKC finansinį modelį, yra tinkama arba netinkama, būtina įvertinti susijusią riziką, t. y. projekto riziką (projekto vidinės grąžos normos) ir nuosavo kapitalo turėtojų riziką (nuosavo kapitalo grąžos normos). Šiuo tikslu Komisija atsižvelgė į kelis lyginamuosius kriterijus, kuriuos reikia nagrinėti atsižvelgiant į i) susijusią riziką, ii) finansinį svertą, iii) skolos sąnaudas, iv) investicijų laikotarpį, v) investicijų dydį; vi) pajamų apsaugos buvimą arba nebuvimą, vii) pelno pasidalijimo tvarkos buvimą arba nebuvimą ir viii) sąlyginio nuosavo kapitalo buvimą arba nebuvimą.

(452)

Be lyginamųjų grąžos normų, kurias KPMG parengė pranešimui apie atvejį (žr. 435 konstatuojamąją dalį ir A priedo 4 lentelę), JK ir NNBG pateikė kelis kitus lyginamuosius kriterijus, kad pagrįstų numatomos grąžos normos tinkamumą. Šie lyginamieji kriterijai pirmiausia buvo susiję su pastarojo meto infrastruktūros sandoriais, kitais branduolinės energijos gamybos projektais, reguliuojamosiomis verslo įmonėmis ir pastarojo meto reguliuojamuoju atsiskaitymu (62). Šie kriterijai pateikti A priedo 3, 10–14 lentelėse.

(453)

Komisija taip pat įvertino viešai prieinamą informaciją apie panašių bendrovių kapitalo sąnaudų sąmatas, kaip parodyta A priedo 15 lentelėje. Komisija galiausiai nagrinėjo sąnaudų scenarijus ir nustatė tikimybę (tai apibendrinta A priedo 6 lentelėje (63)), kad nustatytų, ar statybos sąnaudos buvo tinkamai modeliuotos, ir projektui būdingos rizikos laipsnį.

(454)

Remdamasi turimais įrodymais ir atliktu vertinimu Komisija laikėsi nuomonės, kad HKC projekto [9,25–9,75] proc. vidinė grąžos norma nominaliąja verte sumokėjus mokesčius patenka į panašių grąžos normų ribas, atsižvelgus į rizikos vertinimą ir susijusius parametrus (64).

(455)

Tačiau Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad kapitalo grąžos norma šiuo konkrečiu atveju gali būti geresnis būdas galimai per didelei kompensacijai vertinti, nes tai tiesioginio finansinio akcininkų pelno, o ne viso projekto grąžos matas.

(456)

Projekto vidinė grąžos norma – tai grąžos, kuri, kaip apskaičiuota, turėtų būti gauta įgyvendinant projektą, norma atsižvelgiant į visą projektui finansuoti naudojamo kapitalo struktūrą. Visų pirma, nustatant projekto vidinę grąžos normą paprastai atsižvelgiama ir į akcininkų suteiktą nuosavą kapitalą, ir į skolintojų paskolintas lėšas. Nuosavo kapitalo sąnaudos paprastai būna didesnės negu skolos sąnaudos, nes akcininkai tikisi didesnės skirto kapitalo grąžos, negu reikalauja skolintojai, ir tai rodo skirtingą susijusios rizikos lygį. Akcininkams įsipareigojant skirti lėšas kyla didesnė rizika, nes jie gali prarasti visas tas lėšas arba dalį jų, jeigu projekto rezultatai nebus tokie, kokių tikėtasi. Kita vertus, skolintojai paprastai susiduria su rizika, kad skolininkai neįvykdys savo mokėjimo įsipareigojimų, ir paprastai net tokiais atvejais jie būna tam tikru mastu apsaugoti.

(457)

Todėl projekto vidinė grąžos norma išlygina pagrindinių kapitalo elementų sąnaudas bendroje finansavimo struktūroje. Priklausomai nuo pasiskolintų lėšų ir nuosavo kapitalo santykio (finansinis svertas) ir skolos sąlygų, projekto vidinė grąžos norma gali keistis kartu su nuosavo kapitalo vidine grąžos norma. Paprastai būna tikėtina, kad abiejų šių normų raida bus lygiagreti, nes finansinis svertas ir skola paprastai atitinka rinkos tendencijas.

(458)

Dėl projekto unikalumo ir rizikingumo [9,25–9,75] proc. projekto vidinė grąžos norma yra pateisinama. Tačiau Komisija buvo susirūpinusi, kad naujausiame finansiniame modelyje ir remiantis siūlomu 250 bazinių punktų garantijos mokesčiu apskaičiuota [11,5–12,0] proc. nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma galėjo gerokai padidėti, visų pirma pasibaigus statybos etapui, kai galima tikėtis, kad skolos sąnaudos gerokai sumažės. HKC dydžio projekte net maži grąžos procentinės dalies pokyčiai gali reikšti didžiulius nuosavo kapitalo kompensacijos absoliučiosios vertės skirtumus, dėl to kyla susirūpinimas dėl galimos per didelės kompensacijos, mokamos NNBG akcininkams.

(459)

Remdamasi šio sprendimo 9.5.1 ir 9.5.2 skirsniuose aprašytu metodu Komisija atliko išsamų garantijos mokesčio ir projekto grąžos normos bendro poveikio proporcingumo vertinimą.

(460)

Preliminariai Komisija pažymi, kad JK privalo pranešti apie bet kokią kitą pagalbą, kuri galėtų būti suteikta esamoms arba naujoms branduolinėms elektrinėms ir kuri nėra priemonių rinkinio, apie kurį pranešta, dalis, ir tokia pagalba turėtų būti vertinama atskirai. Tai visų pirma pasakytina apie pagalbą, teikiamą dėl sąnaudų, susijusių su atsakomybe, eksploatacijos nutraukimu arba atliekomis.

(461)

Komisija pažymi, kad į HKC finansinį modelį jau įtraukti su atliekų tvarkymu ir šalinimu, atsakomybės mokesčiais ir eksploatacijos nutraukimu susijusių išlaidų sąnaudų punktai. Šiuo atžvilgiu į projektą, tokį, apie kokį pranešta, jau įtrauktos atitinkamos šios veiklos sąnaudos, apskaičiuotos šio sprendimo metu. Komisija tikisi, kad apie visus tolesnės pagalbos elementus, neįtrauktus į priemonę, apie kurią pranešta, bus atskirai pranešta, ir pažymi, kad JK pradėjo diskusijas su Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, susijusios su jos planais statyti ilgalaikio geologinio šalinimo įrenginius ir įpareigoti visus naujus branduolinės elektrinės operatorius sudaryti sutartį dėl atliekų. (65)

(462)

Tolesniame skirsnyje Komisija pateiks savo išvadas dėl garantijos mokesčio proporcingumo ir projekto grąžos normos.

(463)

Remdamasi prie priemonių, apie kurias JK pranešė, pridėtomis sąlygomis Komisija sutiko, kad tokios priemonės kaip HKC kredito garantija kainodara yra sudėtinga užduotis atsižvelgiant į projekto laikotarpį ir sudėtingumą, bet Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus ir argumentus, išdėstytus 9.5.1 skirsnyje, iš pradžių siūlyta minimali garantijos mokesčio norma (225 baziniai punktai) ir taikant JK metodika nustatyta norma (250 bazinių punktų) greičiausiai yra mažesnės už rinkos normas.

(464)

Komisija laikosi nuomonės, kad IUK renkantis atitinkamą garantijos mokesčio dydį, kuriuo būtų pakankamai atspindima su tokios garantijos suteikimu susijusi rizika, reikėtų atsižvelgti į abiejų mokesčio apskaičiavimo metodų, aprašytų 9.5.1.1 skirsnyje, taikymą.

(465)

Komisija daro išvadą, kad neįmanoma sutikti su konkrečiu reitingu, kurį iš pradžių garantijos priemonei reitinguoti siūlė JK, t. y. BB+/Ba1. Tačiau remdamasi IUK pateiktais lyginamaisiais kriterijais ir dviem taikytomis metodikomis (t. y. kainodaros lyginamuoju kriterijumi ir tikėtino nuostolio metodu, kaip aprašyta 9.5.1.1 skirsnyje) Komisija laikosi nuomonės, kad (pagrindinės) BB/Ba reitingų kategorijos kredito vertinimas balais šiai priemonei gali būti laikomas tinkamu.

(466)

Visų pirma, šis reitingavimas dera su skolos tvarkymo padengimo rodiklių, būdingų priemonei, ribomis. Tai rodo, kokiu mastu gavėjai gali grąžinti neapmokėtas obligacijas (ir pagrindinės sumos, ir palūkanų požiūriu). Žemesnis lygis negu 1 reiškia, kad skolininkas įsipareigojimų neįvykdys, taigi reikės pasinaudoti garantija.

(467)

Kalbant apie NNBG, Komisijai buvo pateikta įrodymų, kad minimalus skolos tvarkymo padengimo rodiklis esant nepalankių finansinių aplinkybių scenarijui sumažėja iki lygio, kuris atitinka BB reitingą (t. y. 1,2–1,4), o esant optimistiškesniems scenarijams jis nuosekliai yra didesnis už tą lygį. Pagrindiniam scenarijui būdingas minimalus […] skolos tvarkymo padengimo rodiklis.

(468)

Platus BB reitingas taip pat atitinka palyginti griežtus su baziniu ir sąlyginiu akciniu kapitalu susijusius reikalavimus, nustatytus NNBG akcininkams (žr. 54 konstatuojamąją dalį ir toliau). Su nuosavu kapitalu susiję reikalavimai yra apsauginė priemonė, sauganti garantą nuo įsipareigojimų neįvykdymo, o tai savo ruožtu sustiprina reitingą.

(469)

Kaip aptarta 9.5.1.2 skirsnyje, 250 bazinių punktų mokestis gali būti laikomas mažu, kai priemonė patenka į plataus BB/Ba reitingo kategoriją. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad garanto mokestis turėtų būti patikslintas iki aukštesnio lygio, kad atitiktų šias reitingų ribas.

(470)

Atsižvelgiant į Komisijos susirūpinimą dėl per mažo rizikos įkainojimo, garantijos mokestis buvo patikslintas iki 295 bazinių punktų, t. y. padidintas 45 baziniais punktais, palyginti su IUK iš pradžių nustatytu dydžiu. Toliau šiame sprendime tai bus vadinama patikslinta garantijos mokesčio norma.

(471)

295 bazinių punktų normą galima palyginti su 291 bazinių punktų norma, ir tai atitinka 102 Europos įmonių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių BB kategorijoje vidurkį (2014 m. rugsėjo 9 d. duomenimis). Komisija mano, kad medianinė 286 bazinių punktų vertė toje pat kategorijoje, padidinta siekiant atspindėti 9.5.1.2 skirsnyje aptartą išpirkimo termino poveikį, taip pat yra tinkamas vertinimo lyginamasis kriterijus ir pateisina patikslintą mokesčio normą.

(472)

Nustatant patikslintą garantijos mokesčio normą atsižvelgiama į Komisijos susirūpinimą dėl projekto kreditingumo, išskirtinai ilgą išleistinų obligacijų išpirkimo terminą ir neapibrėžtumą dėl Vyriausybės obligacijų normos obligacijų išleidimo metu. Ji atitinka komercinę normą, atspindinčią šio projekto rizikos lygį, taip pat atsižvelgiant ir į rizikos, kurią patirs garantas, laipsnį.

(473)

Visų pirma, Komisija galėjo apžvelgti sąlygų, dėl kurių susitarta ligi šiol dėl HKC projekto finansavimo, finansinę dalį. Apžvelgusi Komisija galėjo nustatyti, kokie nuosavo kapitalo nuostoliai patiriami prieš bet kokį nuostolį patiriant garantui.

(474)

Remdamasi šiuo vertinimu Komisija daro išvadą, kad bent iki to momento, kol atitinkama pagrindinė sąlyga, garanto rizika bus ribota. Vėliau yra nustatyta tam tikrų apsaugos priemonių, kuriomis garanto rizika ribojama. Komisija taip pat pripažįsta garanto galimybę veikti lanksčiai, jeigu tektų užtikrinti vykdymą, o tai atitinka ypatingą projekto pobūdį ir specifinius saugos reikalavimus.

(475)

Patikslintu garantijos mokesčiu ir jo nustatymo metodika hipotetinė rinkos norma veiksmingai pritaikoma priemonei, kurios rinkoje nėra. Visų pirma, nustačius naują šio mokesčio dydį išvengiama nederamo rizikos perdavimo nuo akcinio kapitalo turėtojų garantui ir stengiamasi panašias finansines priemones priartinti prie BB/Ba reitingų kategorijos rinkos iniciatyvų.

(476)

Todėl Komisija mano, kad patikslintu garantijos mokesčiu pagalba apribojama iki minimumo, todėl laikoma proporcinga.

(477)

Kadangi garantijos mokesčio norma buvo nustatyta tokia, kad būtų atspindėtos šio projekto rinkos kainos, Komisija vertino, ar galima laikyti, kad vykdymo kaina, kuri buvo pranešta, ir pagrindinė grąžos norma atitinka projekto rizikos lygį.

(478)

Kaip aptarta 9.5.2 skirsnyje, projekto vidinė grąžos norma gali būti nagrinėjama atsižvelgiant į grąžos, kurios būtų galima tikėtis iš tokio dydžio ir su tokiu būdingu neužtikrintumu susijusio projekto, normą. Komisija pažymi, kad projekto vidinė grąžos norma yra mažesnė, negu paprastai nustatoma stambiems energetikos sektoriaus energijos gamybos projektams arba atsinaujinančiųjų energijos išteklių generatoriams, finansuojamiems valstybės pagalba (66), net jeigu šių projektų ypatybės labai skiriasi.

(479)

Komisija visų pirma laikosi nuomonės, kad projektui pasiūlyta grąžos norma taip pat dera su visu projektui skirtų priemonių rinkiniu. Nors keliomis šių priemonių, pavyzdžiui, kompensavimo dėl RAĮP tvarka, veiklos išlaidų atnaujinimu ir valstybės sekretoriaus susitarimu, NNBG, greta poveikio, kurį daro vien SDS, suteikiamas tam tikras pranašumas, projekto vidinė grąžos norma, atsižvelgiant į pirmiau paminėtus elementus, atitinka bendrą pagalbos gavėjui tenkančios rizikos ir suteikiamos apsaugos pusiausvyrą.

(480)

Tačiau Komisija tebebuvo susirūpinusi, kad, kalbant ir apie projekto, ir apie kapitalo vidinę grąžos normą, projektu turi būti nustatyta ir tinkama paskatų struktūra.

(481)

Visų pirma HKC projekto akcininkams turėtų būti išsaugotos tinkamos paskatos mažinti sąnaudas ir užtikrinti efektyvumą, tačiau neturėtų būti galimybių nederamai pelnytis iš galimo jų investicijų prieaugio, susijusio tik su finansavimo struktūra. Kalbant apie vidines grąžos normas, tai reikštų, kad NNBG turi pakankamai paskatų mažinti sąnaudas ir užtikrinti efektyvumą, kartu užtikrinant, kad gavėjas ir kita SDS šalis pasidalytų bet kokį finansinį pelną.

(482)

Nors projekto vidinė grąžos norma gali keistis dėl priežasčių, susijusių su projekto bendru efektyvumo lygiu, nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma galėtų padidėti dėl projekto refinansavimo, taigi dėl pokyčių, darančių poveikį jo kapitalo struktūrai. Visų pirma, kaip paminėta 457 konstatuojamojoje dalyje, įmanoma, kad projektas, kuriam pradiniame statybos etape būdinga HKC lygio rizika, kuri, kaip galima tikėtis, sumažės eksploatacijos etape, kai NNBG pradės gauti palyginti stabilias ir užtikrintas pajamas, galbūt pritrauks didelio masto refinansavimą. Pavyzdžiui, įmanoma, kad dalis skolos, gautos statybos etape, pastačius elektrinę gali būti refinansuota mažesnėmis normomis, negu iš pradžių buvo nustatytos, tiksliai atspindint mažesnę riziką, kuri galėtų būti susijusi su NNBG skola pasibaigus statybos etapui. Kitaip sakant, projekto vidinė grąžos norma gali būti tokio pat dydžio, o nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma gali didėti kintant skolos ir nuosavo kapitalo santykiui ir skolos sąnaudoms.

(483)

Nors galima manyti, kad [9,25–9,75] proc. projekto vidaus grąžos norma yra proporcinga, [11,0–11,5] proc. nuosavo kapitalo vidaus grąžos norma (remiantis patikslintu garantijos mokesčiu) gali didėti ir tai gali būti labai naudinga NNBG akcininkams. Dėl to kyla galimos per didelės kompensacijos problema, nes net dėl mažų vidinės grąžos normos pokyčių gali atsirasti didžiulė tokio dydžio projekto kaip HKC grąža absoliučiausiais dydžiais, ir ta grąža būtų finansuojama pasitelkiant pagalbą.

(484)

Komisija buvo susirūpinusi ir dėl to, kad statybos pelno pasidalijimo proporcijos buvo nustatytos fiksuoto lygio, neatsižvelgiant į galimas sutaupytas sumas.

(485)

Todėl Komisija reikalavo griežtesnės nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimo tvarkos, visų pirma susijusios su nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimu, palyginti su tuo, apie ką iš pradžių pranešė JK.

(486)

Atsižvelgdama į Komisijos susirūpinimą JK įsipareigojo iš esmės pakeisti pelno pasidalijimo tvarką, apie kurią iš pat pradžių panešė.

(487)

Nauja statybos pelno pasidalijimo tvarka (67) bus užtikrinta, kad:

(488)

Labiausiai pakeista nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimo tvarka. Nors pranešime nurodyta pirminė nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimo riba buvo 15 %, JK įsipareigojo ribą patikslinti. Tai reiškia, kad NNBG turės iš karto dalytis bet kokiu prieaugiu, didesniu negu nuosavo kapitalo vidinė normos grąža, kurią šio sprendimo priėmimo metu tikisi gauti. Visų pirma, patikslinta pelno pasidalijimo tvarka yra tokia (67):

(489)

Pratęsus nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimo tvarkos taikymo trukmę ir tvarką taikant visą projekto gyvavimo laikotarpį išsprendžiami visi susirūpinimą kėlę klausimai dėl per didelės kompensacijos praėjus 35 SDS galiojimo metams, o tai atitinka požiūrį, kad priemone teikiama investicinė pagalba.

(490)

Be to, nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimo riba yra riba, atsirandanti garantijos mokestį padidinus iki 295 bazinių punktų – visų pirma [11,0–11,5] proc. nuosavo kapitalo vidinės grąžos normos, skaičiuojami remiantis patikslintu 295 bazinių punktų mokesčiu, yra mažiau, negu iš pradžių siūlyti nuosavo kapitalo vidinės grąžos normos [11,5–12,0] proc., skaičiuojami remiantis siūlytu 250 bazinių punktų mokesčiu. (69) Taigi, nuosavo kapitalo prieaugį reikės pasidalyti visais atvejais, kai nuosavo kapitalo vidinė grąžos norma bus didesnė už normą, apskaičiuotą šio sprendimo priėmimo metu.

(491)

Kitos SDS šalies pelnas bus atspindėtas vykdymo kainos patikslinime. Visų pirma kalbant apie nuosavo kapitalo prieaugio pasidalijimą, taikant tikslinimo tvarką greičiausiai gerokai sumažės vykdymo kaina, taigi per visą elektrinės eksploatacijos laikotarpį tiekėjai, o galiausiai ir elektros vartotojai, mokės mažiau (70).

(492)

Be to, dalijantis nuosavo kapitalo prieaugį ir statybos pelną užtikrinama, kad NNBG visą projekto gyvavimo laikotarpį turėtų veiksmingų paskatų, nes NNBG investuotojams liks dalis pelno.

(493)

Remdamasi susitartomis nuosavo kapitalo prieaugio ir statybos pelno pasidalijimo ribomis ir atsižvelgdama į patikslintą garantijos mokestį Komisija daro išvadą, kad priemonės yra proporcingos.

(494)

2 lentelėje pateikti su Komisija susitartų pakeitimų paskatinti projekto finansiniai duomenys, esant šiems įsipareigojimams ir jų nesant.

2 lentelė

Finansiniai HKC projekto duomenys prieš pakeitimus, dėl kurių susitarta su Komisija, ir po jų

(495)

Kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį siekiant bendros svarbos tikslo. Visų pirma, kai pagalbos tikslas jau nustatytas, būtina iki minimumo sumažinti jos galimą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai.

(496)

Sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija tvirtino, kad projektas konkurenciją gali iškraipyti trimis būdais. Pirma, pagalba gali būti iškraipyti investiciniai sprendimai ir išstumtos alternatyvios investicijos. Antra, ja gali būti iškraipytas galutinės grandies rinkos veikimas, visų pirma dėl neaiškaus vykdymo kainos poveikio didmeninės ir mažmeninės rinkos kainoms; dėl pagalbos gavėjo strateginių veiksmų, kuriais būtų siekiama daryti poveikį orientacinei kainai; ir dėl kitų rūšių strateginių veiksmų, kurių būtų galima imtis dėl didelių gamybos apimčių, kurias NNBG ir EDF Energy, NNBG įgaliotas tiekėjas, turintis parduoti NNBG produkciją, gali pasiūlyti, pavyzdžiui, dėl manipuliavimo kainomis išankstinių sandorių rinkose arba dėl alternatyvių tiekėjų galimybių pirkti elektrą savarankiškai ribojimo. Galutinis iškraipymas buvo gerovės paskirstymas tarp galutinių naudotojų ir NNBG (aptarta anksčiau nagrinėjant proporcingumą). Be pirmiau išdėstytų punktų, Komisija plačiai vertino keturis pagrindinius galutinės grandies konkurencijos iškraipymo, kurį gali sukelti pagalba, atvejus.

(497)

Pirma, galimybė, kad EDF arba NNBG orientacinę kainą rinkose, kuriomis remiantis ta kaina apskaičiuojama, pakeis vykdydami strateginį pardavimą. Pavyzdžiui, neaišku, koks poveikis daromas EDF paskatoms teikti rinkoms, o visų pirma orientacinei (-ėms) rinkai (-oms), pasiūlymus dėl galios už labai mažą (net neigiamą) kainą tada, kai gauna priemoką, padengiančią vyraujančios (net neigiamos) orientacinės kainos ir ankstesnio ataskaitinio laikotarpio vykdymo kainos skirtumą. Orientacinės kainos keitimas darytų poveikį visų kitų technologijų, dėl kurių pasirašyti SDS, įskaitant EDF įrenginius, dėl kurių pasirašyti kiti SDS, išmokoms kainų skirtumams padengti.

(498)

Antra, EDF, kaip grupė, gali manipuliuoti išankstinių sandorių rinkomis parduodama arba sulaikydama didelį HKC elektrinės pagamintos elektros energijos kiekį, kad tai būtų naudinga grupės prekybos arba rizikos draudimo pozicijoms. EDF – vertikaliai integruotas operatorius, veikiantis gamybos (pradinės grandies), tiekimo (galutinės grandies) ir prekybos rinkose. Dėl SDS ji gali turėti paskatų teikti pirmenybę savo pačios galutinės grandies patronuojamosioms įmonėms. Pavyzdžiui, jeigu grupei būtų palanku tai, kad 10 metų išankstinės kainos būtų didesnės arba mažesnės, šiam rezultatui pasiekti būtų galima pasinaudoti HKC.

(499)

Trečia, ir tai susiję su tuo, kas pirmiau pasakyta, HKC gali padidinti EDF pelningumą sudarydama jai sąlygas sumažinti savo rizikos draudimo sąnaudas, visų pirma jeigu tiekėjas galėtų tarpusavyje užskaityti vidaus prekybos pozicijas dideliu ir stabiliu HKC pagamintos produkcijos kiekiu.

(500)

Ketvirta, projektas gali turėti neigiamą poveikį didmeninės rinkos likvidumui, nes juo bus papildytas vertikaliai integruotos bendrovės energijos gamybos turtas ir dėl to gali būti išstumti nepriklausomi tiekėjai arba tiekimo lygmeniu atsirasti kliūčių patekti galimiems rinkos dalyviams.

(501)

Tolesniuose skirsniuose bus vertinamas kiekvienas šis klausimas.

(502)

Komisija nagrinėjo klausimus, ar pagalba iškraipytų energijos srautus arba elektros energijos kainas.

(503)

Preliminariai Komisija pažymi, kad plačiai taikomi SDS gali iš esmės silpninti arba visai panaikinti kainų, kaip investicijų rodiklio, funkciją ir veiksmingai atvesti prie elektros energijos gamybos kainų reguliavimo Vyriausybės pasirinktais lygmenimis.

(504)

Komisija pripažįsta, kad SDS reikalaujama, kad energijos gamintojai ją parduotų rinkoje, taigi išsaugomos tam tikros paskatos neremiamiems rinkos operatoriams. Tačiau tokios paskatos iš esmės išsaugomos veiklos, o ne investicinių sprendimų lygmeniu, ir tai greičiausiai lems SDS suteikiamas pajamų stabilumas ir užtikrintumas.

(505)

Bet kuriuo atveju rinkos iškraipymai dėl SDS veiklos lygmeniu yra labai riboti branduolinės energijos gamintojams, kuriems būdingos mažos ribinės veiklos sąnaudos ir kurie dėl to greičiausiai parduos rinkoje nepaisydami kainų dydžio ir, kaip paaiškinta toliau, užims pradines tiekimo paskirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivės pozicijas.

(506)

Kalbant apie jungiamosios linijos statybą ir prekybos srautų kryptį ir intensyvumą, Komisijos atlikta analize patvirtinama, kad pagalbos ir HKC elektrinės statybos, pagalbą gavus, poveikis JK didmeninei rinkai, kaip apskaičiuota, yra minimalus.

(507)

Visų pirma, iš atlikto modeliavimo (71) matyti, kad Didžiosios Britanijos kainos dėl HKC elektrinės eksploatavimo sumažės mažiau negu 0,5 % Tai savo ruožtu paskatins kaupiamąjį ir bendrą jungiamųjų linijų pajamų sumažėjimą iki 2030 m. mažiau negu 1,7 % Šį rezultatą lemia tai, kad ribinė HKC pagamintos elektros energijos kaina bus mažesnė už esamų elektrinių kainą, bet jos bendras energijos gamybos pajėgumas sudarys tik mažą bendro Didžiosios Britanijos energijos gamybos pajėgumo dalį.

(508)

Šis rezultatas yra pagrįstas blogiausio atvejo scenarijumi, nes galima tikėtis, kad JK, jeigu nebūtų HKC, imtųsi kitų rūšių mažo anglies dioksido kiekio gamybos tokiu mastu, koks būtų įmanomas (o ne tokiu mastu, kokio būtų bendras HKC pajėgumas, nes jis būtų per didelis, kad būtų pakeistas vien mažo anglies dioksido kiekio šaltiniais, kaip aptarta 199 konstatuojamojoje dalyje). Taigi, galima tikėtis, kad nesant HKC taip pat sumažėtų didmeninės kainos ir jungiamųjų linijų pajamos.

(509)

Kalbant apie prekybos iškraipymą, Komisija nustatė, kad HKC turi nedidelį poveikį ne Didžiosios Britanijos kainoms, kiekybinė tokio poveikio išraiška yra ne daugiau kaip 0,1 % Taigi tarpvalstybiniai srautai sumažėtų mažiau negu 1 %

(510)

Galiausiai Komisija modeliavo alternatyvius scenarijus, jeigu HKC projekto nebūtų. Iš šios analizės rezultatų matyti, kad alternatyvių investicijų išstūmimas yra ribotas. Visų pirma, prognozuojama, kad pasiūla mažės, taigi lieka daug galimybių kitiems gamintojams ir kitoms gamybos technologijoms pradėti arba plėsti gamybą nepaisant to, ar bus investuota į HKC, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad bus uždaryta branduolinė elektrinė ir anglimi kūrenamos elektrinės. JK 2021–2030 m. reikės maždaug 60 GW naujų energijos gamybos pajėgumų, o iš jų HKC suteiks tik 3,2 GW. Būtų neįmanoma šią spragą užpildyti tik mažo anglies dioksido kiekio šaltiniais.

(511)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalbos poveikis prekybos srautams, kainoms ir investicijoms yra nereikšmingas.

(512)

Komisijai iš pradžių susirūpinimą kėlė tai, kad NNBG arba EDF gali turėti paskatų imtis strateginių veiksmų, kad išlaikytų orientacinę kainą žemą ir maksimaliai padidintų išmokas skirtumui padengti.

(513)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimo procedūrą JK pateikė KPMG ataskaitą (72), kurioje analizuojama, ar NNBG arba EDF turi paskatų ir galimybę strateginiais veiksmais sumažinti orientacinę kainą taip, kaip numatė Komisija.

(514)

NNBG turėtų paskatą sumažinti orientacinę kainą, tik jeigu galėtų parduoti didžiulius kiekius už kainą, didesnę nei orientacinė kaina. Jeigu NNBG elektros energiją parduos už mažesnę nei orientacinė kainą, išmokos skirtumams padengti gali nevisiškai kompensuoti orientacinės ir vykdymo kainos skirtumą.

(515)

Komisija mano, kad NNBG rizikos mažinimo strategija bus HKC pagamintą galią parduoti būsimo sezono rinkose, kad kaina būtų kuo artimesnė orientacinei kainai. Stengiantis strateginiais veiksmais sumažinti orientacinę kainą padidės rizika, kad HKC galia bus parduota už mažesnę nei orientacinė kainą, todėl NNBG turės nutolti nuo savo rizikos mažinimo strategijos.

(516)

NET jeigu EDF ir NNBG turėtų paskatų imtis strateginių veiksmų orientacinei kainai sumažinti, jų gebėjimas tą padaryti būtų ribotas. Taip yra dėl to, kad rinkos jėgos ir kitų elektros energijos pardavėjų arbitražas neutralizuos bet kokį strateginį orientacinės kainos mažinimą. Jeigu orientacinė kaina būtų mažesnė, kiti gamintojai būtų skatinami savo galią parduoti kitur.

(517)

Komisija testavo mastą, kuriuo EDF galėtų turėti galimybių sistemingai didinti kainas rinkoje. Kaip paaiškinta 11 konstatuojamoje dalyje, orientacinės kainos kreivė yra grindžiama vieno būsimo tiekimo sezono (t. y. šešių mėnesių) kainomis arba būsimo sezono kaina. Kadangi branduolinė elektrinė yra bazinės apkrovos technologija, kurios produkcijos pobūdis yra pastovus ir palyginti patikimas, HKC teoriškai galėtų parduoti didelį elektros energijos kiekį ne vieną būsimą sezoną, bet dar vėliau. Jeigu kainos ilgesnį negu vieno sezono laikotarpį būtų sistemingai ir reikšmingai didesnės už būsimo sezono kainas (orientacinės kreivės pagrindo), HKC vidutiniškai gautų didesnę veiksmingą kainą už vieną MWh negu vykdymo kaina.

(518)

Kad įvertintų šią galimybę, Komisija JK paprašė 11 konstatuojamojoje dalyje pateiktą formulę taikyti istorinėms rinkos sąlygoms (kainoms ir kiekiams) laikotarpiu nuo 2012 m. žiemos iki 2014 m. žiemos, kad būtų gauta imituota istorinė orientacinės kainos kreivė. Komisija gautą orientacinės kainos kreivę palygino su vieno ir dviejų būsimų sezonų elektros energijos kainomis, kai pristatymo datos buvo tame pat laiko intervale (73). Rezultatas pateiktas A priedo 2 diagramoje.

(519)

Iš 2 diagramos matyti, kad, nors kartais buvo prekybos dienų, kai dviejų būsimų sezonų bazinės apkrovos kaina galėjo būti didesnė už vieno būsimo sezono kainą ir orientacinę kainą, skirtumas nėra itin didelis, o tas ryšis – nesistemingas. Be to, labai tikėtina, kad EDF, norėdama sistemingai gauti didesnį pelną negu orientacinė kaina, didžiąją savo produkcijos dalį turėtų parduoti ne orientacinėje rinkoje. Tokie veiksmai greičiausiai būtų susiję su didesne EDF rizika, negu parduodant orientacinėje rinkoje, taigi imtis tokių strateginių veiksmų būtų mažiau pelninga.

(520)

Teoriškai dėl strateginio sulaikymo gali padidėti energijos gamintojų pelnas, net jeigu jų rinkos dalis labai maža. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio jie galėtų tokiu būdu turėti įtaką rinkoje, yra jų padėtis skirstymo pagal kainą didėjimo tvarka kreivėje. Atsižvelgiant į tai, kad EDF priklauso ir lanksčių pajėgumų, ir bazinės apkrovos elektrinės, perdavus eksploatuoti HKC, EDF gali būti suteikta galimybių sulaikyti lanksčius pajėgumus, kad padidintų didmenines kainas ir gautų didesnes kainas parduodama elektros energiją, pagamintą jos bazinės apkrovos elektrinėse (įskaitant HKC).

(521)

JK nurodė (74), kad HKC nesuteiktų EDF galimybių ar paskatų sulaikyti lanksčius pajėgumus.

(522)

Visų pirma JK tvirtina, kad iki 2025 m. EDF dalis lanksčių pajėgumų gamybos rinkoje bus tik 6,5 % (atsižvelgiant į tai, kad bus uždaryta anglimi kūrenama elektrinė, kurios naudojimo trukmė eina į pabaigą, ir galbūt pradės veikti nauja elektrinė). Pripažinus, kad rinkos dalys gali būti silpnas gamintojo gebėjimo daryti įtaką kainoms sulaikant pajėgumus rodiklis, apskaičiuojami įvairūs „lemiamos reikšmės“ (t. y. kokiu mastu konkretaus gamybos vieneto ar bendrovės reikia, kad būtų patenkinta paklausa, ir dėl to masto vienetas arba bendrovė potencialiai gali daryti įtaką rinkos kainai ribodami pajėgumus) rodikliai, norint parodyti, kad EDF lankstūs pajėgumai neturėtų turėti lemiamos reikšmės 2025 m. Taikant įvairius priešingos padėties scenarijus toliau parodoma, kad HKC statyba jokiu atveju nepadidins šios lemiamos reikšmės.

(523)

Komisija mano, kad dėl SDS priemonės pobūdžio ribojamos paskatos sulaikyti pajėgumus. Visų pirma, dėl paprasčiausio SDS poveikio, dauguma HKC energijos būtų parduodama orientacinėje rinkoje, kad būtų iki minimumo sumažinta pagrindinė rizika, remiantis NNBG kartu su IUK apibrėžta apsidraudimo strategija. Taigi, EDF Energy tieks HKC pagamintą energiją vykdymo kaina, o jos pajamos nemažės, jeigu didmeninės momentinės kainos didėtų dėl laikino pajėgumų sulaikymo. Vargu ar tikėtina, kad didelio galios kiekio pardavimo neatidėliotinų sandorių rinkoje strategija bus pelninga šiomis aplinkybėmis.

(524)

Tačiau atsižvelgdama į skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreivės specifiškumą Komisija mano, kad net jeigu tam tikri lankstūs pajėgumai neturėtų lemiamos reikšmės, jie vis tiek gali daryti įtaką kainai. Atsižvelgiant į jų santykinę padėtį pasiūlos kreivėje, net sulaikius nedidelius pajėgumus nuo patekimo į rinką, tai gali perstumti kreivę į kairę ir gali atsirasti pusiausvyra su didesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl HKC statybos gali padidėti galimas pelnas dėl pajėgumų sulaikymo, EDF gali turėti daugiau paskatų to imtis, kai pagalba nebebus teikiama.

(525)

Todėl Komisija EDF paskatas sulaikyti pajėgumus įvertino taikydama JK parengtą imitavimo priemonę, pagrįstą 2025 m. skirstymo pagal kainą didėjančia tvarka kreive.

(526)

Atliekant šį imitavimą matyti, kad, net esant hipotetiniam ir netikroviškam scenarijui, susijusiam su SDS poveikiu, HKC perdavus eksploatuoti nepadidėtų jokia teorinė paskata sulaikyti lanksčius pajėgumus, kuriuos EDF Energy galėtų turėti, jeigu nebūtų SDS. JK imitavimo priemonė naudoja tikėtiną JK energijos gamybos rūšių derinį 2025 m., labai panašiai kaip DECC elektros energijos rinkos reformos scenarijuose. Iš šio imitavimo matyti, kad tikėtinas paklausos lygis, dėl kurio pajėgumų sulaikymo strategija būtų pelninga, yra mažai tikėtinas.

(527)

Apibendrinant, Komisija mano, kad konkurencijos iškraipymai, susiję su galimu pajėgumų sulaikymu, yra minimalūs.

(528)

Didmeninės elektros energijos rinkos dėl tam tikrų pasiūlos ir paklausos ypatybių yra neapibrėžtos ir gamintojams, ir tiekėjams. Kad elektros energijos pardavimo pajamos ir elektros energijos sąnaudos būtų labiau apibrėžtos, tiekėjai ir gamintojai savo pozicijoms suderinti paprastai perka arba parduoda elektros energiją iš anksto ir naudojasi neatidėliotinų ir artimiausio laikotarpio sandorių rinkomis.

(529)

Todėl, norint tam tikru mastu apsisaugoti nuo kainų svyravimo, parduodama (arba rizika draudžiama) iš anksto. Rizikos draudimo sąnaudas pirmiausia lemia pirkimo ir pardavimo išankstinių kainų skirtumas, tai yra pirkimo kainos (kainos, kuria pardavėjai yra pasirengę pirkti) ir pardavimo kainos (kainos, kuria pardavėjai nori parduoti) skirtumas. Kuo daugiau dalyvių ir kuo didesni kiekiai parduodami, tuo mažesnis pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas, taigi ir mažesnės sandorio sąnaudos ir pirkėjams, ir pardavėjams.

(530)

Komisija išreiškė pirminį susirūpinimą, kad dėl HKC teikiamos ir EDF Energy parduodamos papildomos bazinės apkrovos galios pastaroji bendrovė galėtų sumažinti savo rizikos draudimo sąnaudas ir įgyti pranašumą prieš panašias bendroves, visų pirma dėl savo galimo didesnio gebėjimo optimizuoti rizikos portfelį. Komisijai taip pat išreiškė pirminį susirūpinimą, kad EDF Energy gali turėti daugiau galimybių padidinti savo dalį konkrečiuose segmentuose, pavyzdžiui, daug energijos suvartojančių naudotojų.

(531)

Komisija įvertino EDF pateiktus įrodymus, susijusius su teikiama galia, kai pagalba bus nebeteikiama. 2013 m. EDF pagamintas grynasis kiekis, t. y. pagaminto kiekio naudojant savo turtą ir parduoto kiekio vykdant mažmenines operacijas skirtumas, buvo 22,9 TWh. EDF apskaičiavo, kad 2020 m. jos grynasis pagamintas kiekis bus […] TWh, o 2025 m., pradėjus veikti HKC, jos grynasis pagamintas kiekis bus […] TWh.

(532)

Todėl Komisija daro išvadą, kad rizikos draudimo išlaidos neturėtų keistis dėl pagalbos.

(533)

Be to, elektros energijos tiekimas nebuitiniams klientams, įskaitant daug energijos suvartojančius naudotojus, gali būti laikomas konkurenciniu. Nepaisant dabar turimų didelės apimties bazinės apkrovos gamybos pajėgumų, EDF tenka mažesnė negu 25 % rinkos dalis. Į savo naujausią pranešimą Konkurencijos ir rinkų institucijai dėl išsamaus elektros energijos rinkų tyrimo Ofgem  (75) visų pirma neįtraukė nebuitinio sektoriaus dėl to, kad šį sektorių galima laikyti apskritai konkurencingu (76).

(534)

Nepaisant netikrumo, būdingo prognozavimo strategijoms ir rinkos rezultatams per palyginti ilgą laikotarpį, t. y. kol HKC padės veikti, Komisija mano, kad šiais argumentais pakankamai patikimai išsklaidomos jos abejonės dėl galimo šios konkrečios rūšies konkurencijos iškraipymo.

(535)

Vien galimybė turėti papildomos savos elektros energijos gali turėti neigiamą poveikį didmeninės rinkos likvidumo lygiui, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamą poveikį nepriklausomiems tiekėjams. Nors tai savaime nereiškia, kad dėl vertikalios integracijos rinkos bus mažiau likvidžios arba bus stumiama iš rinkų, tai tikrai reiškia, kad kai dauguma energijos gamybos pajėgumų priklauso tiekėjams, rinkos gali tapti vis mažiau likvidžios.

(536)

Komisijai išreiškė tam tikrą pirminį susirūpinimą dėl to, kad turint daugiau galimybių gaminti savo elektros energiją gali sumažėti EDF poreikis galią pirkti išankstinių sandorių rinkose. Mastą, kuriuo EDF turėtų prekiauti, kai pagalba nebebus teikiama, kompensuos jos galimybė gauti HKC pagamintą energiją.

(537)

Atsakydama į Komisijos klausimus dėl galimo poveikio, kurį HKC gali turėti rinkos likvidumui, EDF teigė, kad nebus nei paskatų, nei galimybių mažinti likvidumo.

(538)

EDF Energy tvirtina, kad jos tiekimo verslas visiškai nepriklauso nuo HKC statybos ar kitų su HKC susijusių dalykų (77). Kaip paaiškinta ankstesniame skirsnyje, EDF energijos gamybos ir tiekimo verslo politika yra mažinti rinkos kainų riziką. Nėra politikos sistemingai tiekti tik viduje, nes tai nėra geriausias būdas mažinti rinkos kainų riziką. Priešingai, geriausias būdas sumažinti rinkos kainų riziką – pirkti ir parduoti rinkoje (arba rinkos kaina).

(539)

EDF Energy dar paaiškino, kad verslo nevaldo taip, kad siektų tarpusavyje užskaityti tiekiamą ir gaminamą energijos kiekį. EDF net konkrečiai nenurodo sandorių tarp jos gamybos ir tiekimo įmonių, kurie būtų nevykdomi per rinką.

(540)

Siekdama pagrįsti teiginį, kad vidaus tarpusavio užskaita yra ribota, EDF pateikė skaičius, susijusius su parduotu ir pagamintu (angl. churn) kiekiu (78). Galiausiai EDF paaiškino, kad dėl pastarojo meto reguliavimo pokyčių ji net neturi galimybių sumažinti didmeninės rinkos likvidumo. Kad padidintų įvairių rinkos segmentų likvidumą, Ofgem šešių stambiausių JK energijos tiekėjų, įskaitant EDF Energy, licencijose nustatė privalomą rinkos formavimo įpareigojimą. Reikalaujama skelbti pirkimo ir pardavimo kainas rinkoje, siekiant padėti sužinoti kainą ir užtikrinti įprastas galimybes prekiauti.

(541)

Komisija įvertino, kokiu laipsniu priemone greičiausiai galėtų būtų sumažintas didmeninių rinkų likvidumas.

(542)

Komisija pažymėjo, kad EDF Energy parduoto kiekio ir jos pagaminto kiekio santykis (angl. churn ratio) stabiliai mažėjo nuo 3 2010 m. iki 2 2014 m. Be to, šis santykis yra mažiausias iš JK šešių pagrindinių vertikaliai integruotų energijos gamintojų (79).

(543)

Komisija pažymi, kad Ofgem reguliuojamieji rinkos formavimo įpareigojimai gali riboti mastą, kuriuo vertikaliai integruoti tiekėjai galėtų savo noru arba nenoromis imtis laikytis strategijos, dėl kurios likvidumas sumažėtų. Tačiau Komisijai neaišku, kokiu mastu tikėtina, kad tokie įpareigojimai bus taikomi, arba, iš tikrųjų, kokiu mastu jie gali užkirsti kelią vidaus pozicijų tarpusavio užskaitai (pvz., naudojant savą energijos gamybos turtą saviems klientams aptarnauti).

(544)

Todėl Komisija paprašė daugiau apsaugos priemonių, kad būtų visiškai išsklaidytos bet kokios abejonės dėl galimos žalos rinkos likvidumui, kai pagalba nebebus teikiama.

(545)

Visų pirma, EDF sutiko skaidriau vykdyti savo prekybą elektros energija ir elektros energijos pardavimą rinkoje ir taip sumažinti mastą, kuriuo ji galėtų nederamai didinti savo pelningumą ir daryti neigiamą poveikį likvidumui.

(546)

EDF, vienintelė rinkos paslaugų, susijusių su HKC numatoma produkcija, teikėja bendrovei NNBG, įsipareigojo (80):

(547)

Remdamasi 9.6.1, 9.6.2, 9.6.3, 9.6.4 ir 9.6.5 skirsniais ir atsižvelgusi į EDF įsipareigojimus Komisija daro išvadą, kad apskritai galimybės iškraipyti konkurenciją yra ribotos.

(548)

Išsamiai apsvarsčiusi EDF siūlomus įsipareigojimus ir į juos atsižvelgusi Komisija priėjo prie išvados, kad konkurencijos iškraipymas, kurį sukeltų HKC eksploatacija, yra tik minimalus, ir jį kompensuoja teigiamas priemonių poveikis.

(549)

Kalbant apie SESV 30 ir 110 straipsnių laikymąsi, JK įsipareigojo, kol SDS nebus sudaromi su ne Didžiojoje Britanijoje esančiais elektros energijos gamintojais, pakoreguoti būdą, kuriuo apskaičiuojama elektros energijos tiekėjų atsakomybė už SDS išmokas, kad reikalavimus atitinkanti branduolinė elektros energija, pagaminta ES valstybėje narėje, bet ne Didžiojoje Britanijoje, ir klientams tiekiama Didžiojoje Britanijoje, nebūtų įskaityta į tiekėjų rinkos dalis. JK pašalins šią lengvatą, kai ne Didžiosios Britanijos elektros energijos gamintojai galės kreiptis dėl SDS.

(550)

Remdamasi atliktu vertinimu ir atsižvelgdama į specifines šio atvejo aplinkybes Komisija mano, kad priemonių, apie kurias pranešė JK, rinkinys yra valstybės pagalba, kuri, priemones iš dalies pakeitus prisiimtais įsipareigojimais, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(551)

Komisija nurodo, kad jai vertinti buvo pateikta sąlygų, dėl kurių susitarta ligi šiol dėl HKC projekto finansavimo, finansinė dalis. Jungtinės Karalystės institucijos pareiškė, kad likusiose sąlygose, taip pat galutiniuose finansavimo dokumentuose bus standartinės sąlygos, kurias bet kuris investuotojas siektų nustatyti panašiam projektui. Kadangi Komisija neturėjo galimybės tai patikrinti, jeigu galutiniais dokumentais kokiais nors atžvilgiais bus iš dalies pakeista priemonė, apie kurią dabar Komisijai pranešta, Jungtinės Karalystės institucijos Komisijai turės pranešti apie pakeitimus. Tačiau, jeigu galutiniuose finansiniuose dokumentuose bus daugiau valstybės pagalbos elementų, jie rebus stantibus negalės būti patvirtinti, nes šiame valstybės pagalbos priemonių rinkinyje yra visa pagalba, kuri būtina, kad būtų įgyvendinamas investicinis HKC projektas,

a)

[…];

b)

[…];

c)

[…].