(1)

2013 m. sausio 25 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie savo ketinimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. taikyti mokesčio lengvatą vaizdo žaidimams. 2013 m. kovo 7 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos – ją Jungtinė Karalystė pateikė 2013 m. kovo 22 d. rašte.

(2)

2013 m. balandžio 16 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei nusprendusi dėl planuotos pagalbos priemonės pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – tyrimo procedūra) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

Jungtinė Karalystė pastabas dėl šio sprendimo pateikė 2013 m. gegužės 17 d. rašte. Komisija taip pat gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji jas perdavė Jungtinei Karalystei, suteikdama jai galimybę pareikšti savo nuomonę; Jungtinės Karalystė savo pastabas pateikė 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašte. 2013 m. spalio 7 d. raštu Komisija paprašė Jungtinės Karalystės papildomos informacijos. Jungtinė Karalystė atsakė 2013 m. lapkričio 4 d. raštu.

(5)

Mokesčių lengvata Jungtinės Karalystės vaizdo žaidimams siekiama suteikti paskatą vaizdo žaidimų kūrėjams kurti britų arba Europos kultūrą atspindinčius žaidimus. Priemonė parengta pagal Jungtinės Karalystės mokesčių paskatą filmams, kurią Komisija patvirtino 2006 m., (3) o 2011 m. pratęsė (4) iki 2015 m. gruodžio 31 d.

(6)

Siūlomas bendras priemonės, kurią planuojama taikyti iki 2017 m. kovo mėn., biudžetas yra 115 mln. GBP. 2013–2014 finansiniais metais išlaidoms numatyta 10 mln. GBP, o trejais vėlesniais finansiniais metais – kasmet po 35 mln. GBP. Pagalba finansuojama iš Jos Didenybės iždo. Už britų kultūros žaidimų paraiškų vertinimą sertifikavimo tikslais bus atsakingas Britų filmų instituto (British Film Institute) sertifikavimo skyrius.

(7)

Bendrovės, kurioms taikomas Jungtinės Karalystės pelno mokestis ir kurios kuria pagalbos kriterijus atitinkančius vaizdo žaidimus, galės reikalauti, kad išlaidoms už Jungtinėje Karalystėje naudotas ar vartotas prekes ir paslaugas, kurių vertė neviršija 25 % gamybos biudžeto, būtų taikoma mokesčių lengvata. Mokesčių lengvatą sudaro kriterijus atitinkančių gamybos sąnaudų atskaičiavimas iš vaizdo žaidimų apmokestinamų pajamų. Vis dėlto, papildomai gali būti atskaičiuojama ne didesnė kaip 80 % gamybos biudžeto vertės suma. Jei pagalbos gavėjas patiria nuostolių ataskaitiniu laikotarpiu, jis gali prašyti, kad jam būtų suteikta mokėtino mokesčio lengvata. Pagal 2009 m. Bendrovių pelno mokesčio įstatymo (Corporation Tax Act) pakeitimo projekto 1217CF skirsnio 3 dalį, kriterijus atitinkančiomis išlaidomis laikomos pagrindinės žaidimo kūrimo, gamybos ir bandymo išlaidos.

(8)

Jungtinės Karalystės vaizdo žaidimų mokesčio lengvatai taikomas vertinimas kultūros požiūriu: šis vertinimas yra panašus į Jungtinės Karalystės paskatai filmams taikomą vertinimą. Abu vertinimus kultūriniu požiūriu sudaro keturios dalys: kultūrinis turinys, kultūrinis indėlis, Jungtinės Karalystės kultūros centrų naudojimas, ir Jungtinės Karalystės arba EEE nacionalinių arba nuolatinio gyventojo statusą turinčių kultūros veikėjų paslaugų naudojimas.

(9)

Kadangi priemonė, apie kurią pranešta, yra finansuojama atskaičius paprastai į valstybės biudžetą mokamus mokesčius, ją finansuoja valstybė. Vaizdo žaidimai gaminami keliose valstybėse narėse, ir jie turi vidaus rinką. Todėl parama jiems gali turėti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai. Atitinkamai Komisija savo sprendime pradėti procedūrą padarė išvadą, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Komisija taip pat suabejojo, ar pagalbą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(10)

Pirma, Komisija abejojo, ar yra būtina arba proporcinga tokiai pagalbai taikyti teritorines sąlygas. Jungtinė Karalystė siūlomą schemą pagrindė Jungtinės Karalystės mokesčių paskatos filmams schema. Todėl ji pasiūlė taikyti mokesčio lengvatą tik išlaidoms dėl prekių arba paslaugų, naudojamų ar suvartojamų Jungtinėje Karalystėje. Tačiau mokesčių paskatos filmams pasinaudojama specialia įprasto teritorinių apribojimų draudimo išimtimi, kurią Komunikatu dėl kinematografijos (5) leidžiama taikyti tik remiant filmų ir TV programų, bet ne vaizdo žaidimų, gamybą.

(11)

Antra, Komisija abejojo, ar pagalba žaidimams būtų būtina, nes vaizdo žaidimai yra sparčiai auganti rinka. Jungtinė Karalystė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad neteikiant valstybės pagalbos susidarytų rinkos nepakankamumas, nes būtų nepakankamai gaminama britiškos kultūros vaizdo žaidimų.

(12)

Be to, Jungtinė Karalystė mano, kad Jungtinės Karalystės vaizdo žaidimų mokesčio lengvata yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą. Tačiau Komisija nebuvo įtikinta, kad Jungtinės Karalystės pasiūlytas vertinimas kultūriniu požiūriu praktikoje leistų selektyviai nustatyti tam tikrą skaičių žaidimų, kurių turinys yra retai pasitaikantis rinkoje, jei jie nėra remiami, ir kuris būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad britų ir Europos kultūros temos atsispindėtų vaizdo žaidimuose.

(13)

Galiausiai, Komisija išreiškė susirūpinimą, kad pagalba galėtų sukelti varžybas dėl subsidijų Sąjungoje, ir abejojo, ar teigiamas poveikis atsvertų galimus konkurencijos iškraipymus.

(14)

Komisijai pastabas pateikė viena valstybė narė (Prancūzija), Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos nacionalinės žaidimų kūrėjų asociacijos, Europos žaidimų kūrėjų federacija (EGDF), filmų reklama užsiimančios Jungtinės Karalystės viešosios įstaigos, transliuotojas, ir Jungtinės Karalystės prekybos filmų produkcija asociacijos. Visi respondentai pabrėžė, kad žaidimai gali būti svarbūs kultūrai ir bendrąja prasme. Jų manymu, kultūriniu požiūriu svarbesni žaidimai nebuvo pakankamai skatinami. Nė vienas iš jų nematė pavojaus, kad valstybės narės galėtų varžytis dėl subsidijų.

(15)

Dėl pagalbos būtinumo suinteresuotosios šalys nurodė, kad Jungtinė Karalystė praranda lyderės poziciją vaizdo žaidimų rinkoje; kad 2012 m. Jungtinėje Karalystėje sukurti žaidimai sudarė mažiau kaip 10 % į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų; kad rinkoje dominavo Šiaurės Amerika ir Azija; ir kad darbuotojai buvo perviliojami į Kanados rinką. Rėmėjai taip pat nurodė, kad pagrindinis valstybių narių uždavinys būtų kova su trečiųjų šalių konkurencija: šios šalys, ypač Kanada, teikia žaidimų gamintojams dideles subsidijas.

(16)

Jungtinės Karalystės nepriklausomų žaidimų kūrėjų asociacija (TIGA) pateikė daugybę planų ir projektų pavyzdžių, kai Jungtinės Karalystės ir (arba) Europos kilmės vaizdo žaidimai galėjo būti sukurti taikant mokesčių lengvatą, ir kurie faktiškai nebuvo sukurti. Jungtinės Karalystės sąveikiųjų pramogų organizacija UK Interactive Entertainment (Ukie), atstovaujanti žaidimų ir sąveikiųjų pramogų pramonei, pastebėjo, kad pasaulinėje žaidimų rinkoje žaidimų kūrėjai patiria spaudimą kurti produktus, apimančius kuo įmanomą platesnę rinką. Tai visų pirma reiškia, kad žaidimai turi būti pritaikomi Šiaurės Amerikos rinkai ir vis dažniau Tolimųjų Rytų rinkoms, ir atitinkamai prie tų rinkų kultūrinių įpročių ir lūkesčių. Todėl Europos žaidimų kūrėjai patirtų nuolatinį spaudimą savo žaidimuose nepabrėžti europietiškus kultūros elementų, kad tuos žaidimus būtų galima parduoti klientams visame pasaulyje. Atitinkamai Europos kultūrą atspindinčių žaidimų kūrėjams būtų sudėtingiau gauti privatų finansavimą. Todėl Ukie nuomone, pagalba padėtų pašalinti rinkos nepakankamumą.

(17)

Prancūzija pastebėjo vis stiprėjančią tendenciją žaidimuose laikytis tarptautinių stereotipų.

(18)

Kita vertus, TIGA pranešė, kad 54 % nepriklausomų Jungtinės Karalystės žaidimų kūrėjų apyvartos sudaro pardavimas Britanijos rinkoje. Tai reikštų, kad Jungtinės Karalystės pirkėjai teikia akivaizdžią pirmenybę savo šalies produkcijai. Be to, vėlgi, remiantis TIGA, 2008–2011 m. šiame sektoriuje susikūrusių naujų įmonių buvo daugiau (216) nei nutraukusių veiklą (197).

(19)

Dėl galimo konkurencijos tarp valstybių narių iškraipymo TIGA pripažino, kad sprendimus dėl vaizdo žaidimų gamybos bendrovių vietos pasirinkimo nulemia mažesnės sąnaudos; bet ji laikė, kad daugiausiai rinką iškraipytų trečiosios šalys, konkrečiai, Kanada, kur šis sektorius augtų dėl valstybės paramos. Remiantis TIGA, 2008–2010 m. Kanadoje užimtumas šiame sektoriuje išaugo 33 %, o Jungtinėje Karalystėje jis sumažėjo 9 %.

(20)

Komisijai išreiškus abejones dėl to, ar vertinime nustatytos teritorinio pirkimo sąlygos „naudotos arba vartotos JK“ būtų tinkamos, Jungtinė Karalystė įsipareigojo spręsti šią problemą, ir siūlomame teisės akte pakeisti „naudotos arba vartotos JK“ į „pirktos Europos ekonominės erdvėje (EEE)“, paaiškinant, kad lengvata gali būti taikoma visoms EEE patirtoms išlaidoms. Be to, bus siekiama apriboti tinkamas finansuoti subrangos išlaidas. Pagal vaizdo žaidimų mokesčių lengvatą Prancūzijoje remiamas gamintojas subrangovams gali skirti iki 1 mln. EUR tinkamų finansuoti pagrindinių išlaidų vienam projektui (6). Tai užtikrina, kad pagrindinę žaidimo kūrimo darbų dalį atliks pats gavėjas.

(21)

Jungtinė Karalystė mano, kad šis subrangos išlaidų tinkamumo finansuoti apribojimas turi mažą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Iš diskusijų su vaizdo žaidimų pramonės atstovais, įskaitant mažus ir didelius kūrėjus, paaiškėjo, kad, kaip ir kitiems kūrybiniams sektoriams, vaizdo žaidimų kūrimo sektoriui būdingas intensyvus bendradarbiavimo procesas paprastai toje pačioje vietoje atliekant pagrindinę kūrimo veiklą, konkrečiai, programavimą, kūrimą, ir pagrindinį meninį darbą.

(22)

Dėl pagalbos būtinumo todėl, kad, kaip teigiama, kultūrinį kontekstą atspindinčių žaidimų yra gaminama per mažai, Jungtinė Karalystė pateikė įrodymą, kad tokių žaidimų mažėja santykine ir absoliučia prasme. Apskritai, Jungtinė Karalystė sutinka, kad šis sektorius yra dinamiškas ir augantis. Tačiau 2012 m. Jungtinėje Karalystėje sukurti žaidimai sudarė mažiau kaip 10 % į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų, palyginti su 16 % 2008 m. Jungtinė Karalystė taip pat vykdė tolesnį į Jungtinės Karalystės rinką 2003–2012 m. išleistų žaidimų tyrimą. Iš pateiktų skaičių matyti, kad britiškos kultūros žaidimų nuolat mažėja, o jų rinkos dalis visų (įskaitant kitų šalių žaidimus) Jungtinės Karalystės rinkoje išleistų žaidimų rinkoje smarkiai sumažėjo nuo 9 % 2003 m. iki 4 % 2006 m., o 2009–2012 m. laikotarpiu sudarė 3 %. 2003 m. vertinimą kultūriniu požiūriu būtų praėję 41 % Jungtinėje Karalystėje sukurtų žaidimų, o 2012 m. – tik maždaug 25 %.

(23)

Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad paplitus išmaniųjų telefonų žaidimams buvo pašalintos tam tikros patekimo į rinką kliūtys nedideliems kūrėjams, siekiantiems patekti į vaizdo žaidimų rinką. Iš tiesų, 2011 m. duomenys rodo, kad paskutiniais metais naujai įsisteigusios bendrovės sukuria daugiau vaizdo žaidimų. Tačiau dėl žaidimų turinio pasakytina, kad Abertay universiteto atliktas vaizdo žaidimo prototipo programų tyrimas rodo, jog iš universitetui per paskutinius 2 metus visos Jungtinės Karalystės mažų ir labai mažų įmonių pateiktų 306 judriojo ryšio ir elektroninių žaidimo pasiūlymų didžiojoje dalyje jų – 255 – nei aplinka, nei personažai, nei istorija nebuvo susiję su Jungtine Karalyste (7).

(24)

Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad kultūrine prasme svarbių žaidimų išlaidos gali būti tokios pat, kaip ir pasaulinių žaidimų išlaidos, tačiau pastarųjų rinka yra daug mažesnė. Todėl juos gaminti yra didesnė ekonominė rizika. Taigi britiškas ir (arba)europietiškas kultūrinis turinys turėtų blogesnes komercines perspektyvas nei globalesnis turinys. Tiek tarptautiniai leidėjai, tiek ir vietos kūrėjai yra mažiau linkę rizikuoti kurdami kultūrine prasme aktualų turinį ir verčiau renkasi bendresnį, tarptautinėms rinkoms skirtą turinį.

(25)

Jungtinės Karalystės atliktoje apklausoje nustatyta, kad britišką kultūrą atspindintys žaidimo turinio elementai nyksta siekiant užtikrinti pasaulinius leidybos sandorius, kurių reikia kūrėjui, kad jis galėtų kurti žaidimus ir išlikti. Beveik trys ketvirtadaliai Britanijos vaizdo žaidimų kūrėjų teigė, kad vietos intelektinės nuosavybės kūrimas sulėtėjo arba sustojo per pastaruosius penkerius metus. Apklausa parodė, kad daugelis kūrėjų turi pakeisti savo žaidimų kultūrinį turinį, kad atitiktų komercinius reikalavimus. 53 % respondentų atsakė, kad jie pakeitė personažus ir aplinką, kad labiau nutoltų nuo britiškų arba europietiškų temų.

(26)

Atsižvelgiant į tai, fondo skatinamieji tikslai būtų padaryti tikėtinai neekonomiškus kultūrinio turinio produktus komerciškai perspektyviais ir taip paskatinti naujų kultūrinio turinio produktų gamybą (tokie produktai nebūtų gaminami, jei nebūtų taikoma mokesčių lengvata), ir remti tvarios kultūrinio turinio produktų, susijusių Britanijos ir (arba) EEE vaizdo žaidimais, gamybos įgūdžių formavimą.

(27)

Galiausiai, dėl vertinimo kultūriniu požiūriu, kuriuo užtikrinama, kad schema būtų aiškiai taikoma tik kultūrinį kontekstą atspindintiems žaidimams, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad, visų pirma, mokesčių institucija, Jos Didenybės mokesčių ir muitinės tarnyba, (toliau – HMRC) turi atskirą ir specialų kūrybinių pramonės šakų skyrių, kuris bus atsakingas už vaizdo žaidimų mokesčių lengvatos paraiškų administravimą ir kontrolę. Skyrius įvertins paraiškų riziką – šis procesas apima užtikrinimą, kad tinkamai laikomasi mokesčių lengvatos taikymo taisyklių. Taigi, vertinimas atliekamas taikant aiškiai nustatytą procesą.

(28)

Dėl vertinimo elementų, padedančių nustatyti žaidimo kultūrinę kokybę, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad siūlomame vertinime kultūriniu požiūriu daugiausiai balų numatyta turiniui. 20 iš 31 balų susiję su kultūriniu turiniu ir žaidimo indėliu. Tai apima tokius elementus, kaip istorijos vieta, svarbiausi veikėjai, žaidimo pagrindą sudarantį turinį, anglų kalbos vartojimą, britiškos kultūros ir paveldo atspindėjimą. Tik 3 balai susiję su kūrimo veiklos vieta, o likę 8 balai skiriami, kai susijęs kultūros veikėjas, pavyzdžiui, scenaristas, kompozitorius, dizaineris, menininkas, ar programuotojas, yra Britanijos arba EEE pilietis arba nuolatinis gyventojas. Taigi, siūlomame vertinime daugiau dėmesio skiriama žaidimo turiniui, o ne veiklos vietai. Šį dėmesį turiniui dar labiau sustiprina taikoma mažiausio kultūrinio turinio taisyklė – „auksinė taisyklė“–, užtikrinanti, kad vertinimo reikalavimus atitiktų tik tie žaidimai, kuriems skirta pakankamai balų dėl kultūrinio turinio.

(29)

Šis dėmesys turiniui susiaurina bendrą lengvatos taikymo sritį. Jungtinė Karalystė įsipareigojo išnagrinėti į šalies rinką 2006, 2009 ir 2012 m. išleistus žaidimus, vertindama kultūriniu požiūriu visus tuo laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje sukurtus žaidimus. 2012 m. iš 822 Jungtinėje Karalystėje išleistų žaidimų tik 74 buvo sukurti Jungtinės Karalystės kūrėjų, iš kurių vertinimą, jei tada jis būtų egzistavęs, būtų praėję 25,7 % (19 žaidimų). Atliekant 2006 m. ir 2009 m. išleistų žaidimų vertinimą, nustatyta, kad tokių žaidimų dalis iš Jungtinėje Karalystėje sukurtų žaidimų, būtų sudariusi maždaug 27 %, ir 3–4 % iš visų Jungtinėje Karalystėje išleistų žaidimų.

(30)

Jungtinė Karalystė mano, kad 25,7 % pereinamasis procentinis dydis patenka į Komisijos nustatytą intervalą, taikomą Prancūzijos vaizdo žaidimų mokesčių paskatos atveju (8). Tame sprendime Komisija nustatė, kad tai, jog atrinkta beveik 30 % žaidimų, rodo, jog Prancūzijos parengti kriterijai užtikrina tikrai kultūrinį žaidimų, atitinkančių mokesčių lengvatos suteikimo kriterijus, kontekstą. Atitinkamai, Jungtinė Karalystė mano, kad vaizdo žaidimų vertinimas kultūriniu požiūriu turi būti pakankamai ribojantis, kad užtikrintų pagalbos skyrimą britišką ir (arba) EEE kultūrą atspindintiems vaizdo žaidimams.

(31)

Be to, Jungtinė Karalystė sutiko pradiniu ketverių metų bandomuoju laikotarpiu pranešti apie schemą, ir šiuo laikotarpiu stebės, kaip teikiama mokesčių lengvata, taip pat užtikrins, kad ji būtų naudojama taip, kaip numatyta.

(32)

Dėl Komisijos susirūpinimo, kad pagalba galėtų sukelti Sąjungoje varžybas dėl subsidijų ir kad tai nepagrįstai iškraipytų konkurenciją, Jungtinė Karalystė pastebėjo, kad tokios varžybos dėl subsidijų būtų pastebimos daugumoje valstybių narių, kurios taiko vidaus sektorių konkurencingumą didinančias schemas. Jungtinė Karalystė nemano, kad taip galėtų būti. Nors mokesčių lengvatos gali būti lemiamas veiksnys pasirenkant verslo vietą, pagalba iš esmės padeda atsverti Kanados, Jungtinių Valstijų, ir Pietų Korėjos taikomas mokesčių lengvatas. Prancūzija šiuo metu yra vienintelė kita valstybė narė, teikianti mokesčių paskatą kultūriniu požiūriu svarbių vaizdo žaidimų gamybai.

(33)

Be to, varžybos dėl subsidijų vyktų tik ekonominės konkurencijos kontekste, netaikant jokių apribojimų kultūros prasme. Dvi ar daugiau šalių, siekiančių apsaugoti konkrečių kultūrinių produktų, atrinktų taikant vertinimą kultūriniu požiūriu, gamybą nelaikomos varžybų dėl subsidijų dalyvėmis.

(34)

Siūloma pagalba siekiama apsaugoti britiškos ir (arba) europietiškos kultūros vaizdo žaidimų gamybą: suteikti mokesčių lengvatą tik mažai daliai tokių Jungtinėje Karalystėje ir Europoje sukurtų vaizdo žaidimų, ir padengti tik nedidelę dalį vaizdo žaidimų kūrimo bendrų išlaidų. Po diskusijų su pramonės atstovais, Jungtinė Karalystė apskaičiavo, kad tik mažai daliai iš maždaug 10 % britiškos ir (arba) europietiškos kultūros vaizdo žaidimų bus skirtas didesnis nei 5 mln. GBP biudžetas. Didžiąją dalį žaidimų kūrimo išlaidų sudarys daug mažesni projektai.

(35)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje dėl valstybių narių pagalbos nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(36)

Parama vaizdo žaidimų gamybai, pagrįsta HMRC patvirtinimu, suteikia finansinį pranašumą, nes žaidimų gamybos sektoriaus įmonės gauna mokesčių lengvatas Jos Didenybės iždo sąskaita. Taigi, ji yra teikiama iš valstybės išteklių ir priskirtina valstybei. Šia priemone siekiama sumažinti gamybos sąnaudas įmonėse, kuriose ši priemonė yra taikoma, ir kuri joms suteikia ekonominį pranašumą. Ja gali pasinaudoti tik vaizdo žaidimų sektoriaus įmonės, todėl ji yra atrankinio pobūdžio. Galiausiai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai, nes žaidimai yra gaminami ir kitose valstybėse narėse, ir jais prekiaujama tarptautiniu mastu. Atitinkamai, ji yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(37)

Dėl bendro schemos teisėtumo Komisija pažymi, kad Jungtinė Karalystė panaikino teritorinio pirkimo sąlygą, kurią Komisija laikė problemiška dėl laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo vidaus rinkoje. Jungtinė Karalystė sutiko apriboti iš pagalbos lėšų tinkamas finansuoti subrangos išlaidas iki 1 mln. GBP.

(38)

Komisija laikosi nuomonės, kad ši riba šiuo atveju yra priimtina, nes, atsižvelgiant į praktikoje nustatytus gamybos biudžetus, neatrodo, kad 1 mln. GBP didžiausia leistina riba labai trukdytų pasinaudoti subranga. Jungtinė Karalystė tikisi, kad daugumos vaizdo žaidimų, kuriems buvo atliktas vertinimas kultūriniu požiūriu, gamybos biudžetas bus mažesnis nei 1 mln. GBP. Didesnį nei 5 mln. GBP biudžetą turėtų tik maždaug 10 % tų vaizdo žaidimų. Komisija, atsižvelgdama į vaizdo žaidimų gamybos biudžetų pokyčius Jungtinėje Karalystėje, pasilieka teisę peržiūrėti šią ribą, kai apie pagalbos priemonę bus iš naujo pranešama per ketverius metus nuo jos įgyvendinimo, nepažeidžiant Jungtinės Karalystės įsipareigojimų

(39)

Jungtinė Karalystė ketina paramą žaidimų kūrimui laikyti kultūros skatinimo pagalba. Todėl įvertinimas turėtų būti atliekamas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą. Komisija nėra parengusi gairių dėl šios nuostatos taikymo pagalbos žaidimams. Tačiau Komunikate dėl kinematografijos užsimenama apie galimybę teikti pagalbą žaidimams. Jo 24 dalyje teigiama, kad pagalbos priemonės žaidimams bus vertinamos individualiai. Jeigu gali būti įrodyta, kad pagalbos schemą būtina taikyti žaidimams, naudojamiems kultūriniais arba mokomaisiais tikslais, Komisija taikytų šiame komunikate nustatytus pagalbos intensyvumo kriterijus.

(40)

Todėl Komisija turi įvertinti priemonės suderinamumą tiesiogiai, remdamasi Sutarties 107 straipsnio 3 dalis d punktu. Ji turės patikrinti, ar priemonė iš tikrųjų padeda skatinti kultūrą ir ar ji neturi tokio poveikio prekybos ir konkurencijos sąlygoms, kuris prieštarautų bendrajam interesui. Tai reiškia, kad priemonė turi būti tinkama šiam tikslui pasiekti, visų pirma, tai, kad be šios paramos rinkos dalyviai neturėtų pakankamos paskatos gaminti pageidaujamus žaidimus. Nustatant pagalbos proporcingumą, gali būti analogiškai taikomas Komunikate dėl kinematografijos nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas. Pirmiau 20 ir 30 punktuose nurodytuose dviejuose sprendimuose dėl paramos žaidimams Prancūzijoje Komisija jau turėjo galimybę įvertinti kultūrinį tikslą ir pagalbos tam tikriems vaizdo žaidimams būtinumą.

(41)

Kaip siūlo Jungtinė Karalystė, kad pagalba žaidimams būtų suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu, ji turi padėti skatinti kultūrą. Dėl to, kad schemoje buvo padaryti tam tikri pakeitimai, ir dėl to, kad Jungtinė Karalystė pateikė papildomus įrodymus, Komisija yra įtikinta, kad Jungtinė Karalystė taikys tikrai atrankų vertinimą kultūriniu požiūriu, kuris užtikrins, kad pagalba bus suteikta tik kultūrai skatinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

(42)

Pirmiausia, Komisija atsižvelgia į Jungtinės Karalystės paaiškinimus dėl vertinimo, padedančio nustatyti žaidimo kultūrinę kokybę (žr. 27–29 dalis): siūlomame vertinime kultūriniu požiūriu daugiausiai balų numatyta žaidimo kultūriniam turiniui ir indėliui (iki 20 balų iš 31). Šis dėmesys žaidimo kultūrinei kokybei yra papildomai sustiprinamas mažiausio kultūrinio turinio taisykle, „auksine taisykle“, kuri užtikrina, kad vertinimo reikalavimus atitiktų tik žaidimai, kuriems skirta pakankamai kultūrinio turinio balų.

(43)

Šis dėmesys turiniui riboja bendrą lengvatos taikymo sritį. Atliekant ankstesniais metais į rinką išleistų žaidimų vertinimo kultūriniu požiūriu modeliavimą, nustatyta, kad šį vertinimą būtų praėję 26–27 % Jungtinėje Karalystėje pagamintų žaidimų. Toks teigiamo vertinimo lygis reiškia, kad vertinimas užtikrina, jog vaizdo žaidimų, kuriems gali būti taikoma mokesčių lengvata, turinys yra tikrai kultūrinio pobūdžio ir kad vertinimas yra pakankamai griežtas, jog pagalba būtų teikiama tik britiško ir (arba) europietiško kultūrinio turinio vaizdo žaidimams. Palyginimui, 2007 m. sprendime dėl Prancūzijos vaizdo žaidimų mokesčių paskatos (9), Komisija nustatė, kad maždaug 30 % žaidimų tinkamumas finansuoti rodė, kad vertinimas buvo pakankamai atrankus.

(44)

Atitinkamai buvo aptartos sprendime pradėti procedūrą nurodytos problemos. Tai, kad atrinkta maždaug 27 % žaidimų, rodo, kad priemone siekiama ne vien tik pramoninio paramos teikimo konkrečiam sektoriui tikslo, bet, iš tikrųjų, – kultūrinio tikslo. Taigi, pagalbos priemone siekiama realaus tikslo skatinti kultūrą.

(45)

Mokesčių lengvata vaizdo žaidimams pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą turėtų būti tinkama priemonė siekiant numatyto tikslo. Valstybės pagalba kitais nei kultūriniais tikslais greičiausiai bus remiami konkretūs sektoriaus pramoniniai tikslai. Komisija pripažįsta, kad taip parengta mokesčio lengvata faktiškai leidžia nukreipti valstybės paramą į kultūrinio turinio žaidimus, todėl ji yra tinkama priemonė numatytam kultūriniam tikslui pasiekti.

(46)

Atsižvelgdama į labai dinamišką žaidimų rinkos vystymąsi, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pateikė duomenų, patvirtinančių, kad pagalba yra būtina siekiant išlaikyti reikalingą tokių žaidimų gamybos lygį ir kad kultūrinio pobūdžio žaidimų gamyba ir rinkos dalis smarkiai sumažėtų, jei tokios pagalbos nebūtų. Iš pateiktų skaičių matyti, kad britiškos kultūros žaidimų nuolat mažėja, o jų rinkos dalis visų į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų rinkoje smarkiai sumažėjo: nuo 9 % 2003 m. iki 4 % 2006 m., o 2009–2012 m. laikotarpiu ji sudarė 3 %.

(47)

Kultūrine prasme svarbių žaidimų išlaidos gali būti lygios pasaulinių žaidimų išlaidoms, tačiau pirmųjų rinka yra daug mažesnė. Todėl juos gaminti yra didesnė ekonominė rizika. Taigi britiškas ir (arba) europietiškas kultūrinis turinys turėtų blogesnes komercines perspektyvas nei globalesnis turinys. Todėl rinka darytų nuolatinį spaudimą Europos žaidimų kūrėjams, kad jie nepabrėžtų europietiškos kultūros elementų žaidimuose, kad būtų galima juos parduoti klientams visame pasaulyje. Europos kultūrą atspindinčių žaidimų kūrėjams yra sunkiau gauti privatų finansavimą.

(48)

Siūloma mokesčių lengvata turėtų skatinti kultūrinio, o ne išimtinai pramoginio turinio vaizdo žaidimų gamybą, sumažindama pirmųjų vaizdo žaidimų gamybos sąnaudas. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad priemonė gali turėti pakankamą skatinamąjį poveikį siekiant šio tikslo.

(49)

Be to, pagalbos priemonė yra proporcinga, nes ja pagalbos intensyvumas ribojamas iki 25 % gamybos sąnaudų, faktiškai patirtų gaminant tinkamus finansuoti žaidimus. Tai yra mažiau nei 50 % pagalbos intensyvumas garso ir vaizdo įrašų gamybai pagal Komunikato dėl kinematografijos 52 straipsnio 1 dalį, taikomą analogiškai, tiek, kiek tai susiję su leistinu pagalbos intensyvumu.

(50)

Galiausiai, siekiant nedaryti tokio poveikio prekybos sąlygoms ir konkurencijai Sąjungoje, kad tai prieštarautų bendrajam interesui, konkurencijos iškraipymus ir šios priemonės poveikį prekybai turėtų atsverti jos teigiamas poveikis.

(51)

Remiantis Jungtinės Karalystės ir sektoriaus atstovų pateiktais duomenimis, 2012 m. mažiau kaip 10 % į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų buvo pagaminti Jungtinėje Karalystėje. Tinkamų finansuoti žaidimų rinkos dalis Jungtinėje Karalystėje yra gana nedidelė (4–5 %). O jų dalis tarp Jungtinėje Karalystėje pagamintų žaidimų yra santykinai maža – apie 27 %.

(52)

Be to, apie galimą neigiamą priemonės poveikį nepranešė jokia potencialiai žalą galinti patirti trečioji šalis. Priešingai, TIGA ir EGDF vaizdo žaidimų gamintojų asociacijos, kurios pateikė pastabas prasidėjus procedūrai, akcentavo nedidelį priemonės poveikį jų nacionalinei pramonei ir bendrą poveikį konkurencijai su Šiaurės Amerika ir Tolimaisiais Rytais. Todėl mažai tikėtina, kad valstybės narės varžytųsi dėl subsidijų.

(53)

Bet kokiu atveju, būtų naudinga, kad Jungtinė Karalystė apribotų schemos taikymą iki ketverių metų, kad būtų galima įvertinti schemos taikymą ir iš naujo įvertinti kriterijus, atsižvelgiant į rinkos pokyčius.

(54)

Atitinkamai, Komisija nustatė, kad sprendime pradėti procedūrą nurodytos problemos buvo išspręstos. Konkurencijos iškraipymai ir priemonės poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai dabar yra apriboti taip, kad neprieštarautų bendrajam interesui.

(55)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba pernelyg nesustiprins mokesčio lengvata besinaudojančių įmonių įtakos rinkoje ir nesudarys kliūčių dinamiškoms rinkos dalyvių iniciatyvoms; pagalba, priešingai, padidins pasiūlos įvairovę rinkoje. Todėl yra priežasčių manyti, kad konkurencijos iškraipymas ir priemonės poveikis prekybai bus tokie nedideli, kad tai apskritai leidžia priemonę vertinti teigiamai. Atitinkamai, vaizdo žaidimų kūrimui taikoma mokesčių lengvata yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalis d punktą.