12.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 41/13

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/75/BUSP

2014 m. vasario 10 d.

dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2001 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Bendrųjų veiksmų aktą 2001/554/BUSP (1);

(2)

Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (toliau – institutas), Tarybai politiškai prižiūrint ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) vadovaujant, turėtų padėti Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), ir kitus Sąjungos išorės veiksmus;

(3)	institutas turėtų turėti teisinį subjektiškumą ir visišką intelektinį nepriklausomumą, nedarant poveikio Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio pareigoms;

(4)

2011 m. rugsėjo 20 d. vadovaudamasis Bendrųjų veiksmų akto 2001/554/BUSP 19 straipsniu, vyriausiasis įgaliotinis pateikė Tarybai instituto veikimo apžvalgos ataskaitą. Politikos ir saugumo komitetas (PSK) susipažino su ta ataskaita ir 2012 m. vasario 1 d. rekomendavo Tarybai iš dalies pakeisti Bendrųjų veiksmų aktą 2001/554/BUSP;

(5)	siekiant teisinio aiškumo, ankstesnius pakeitimus ir tolesnius siūlomus pakeitimus derėtų konsoliduoti viename naujame sprendime, o Bendrųjų veiksmų aktą 2001/554/BUSP panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tęstinumas ir buveinės vieta

1.   Europos Sąjungos saugumo studijų institutas, įsteigtas Bendrųjų veiksmų aktu 2001/554/BUSP (toliau – institutas), savo veiklą tęsia pagal šį sprendimą.

2.   Lieka nepakeistos visos esamos teisės ir pareigos bei taisyklės, nustatytos pagal Bendrųjų veiksmų aktą 2001/554/BUSP. Visų pirma, lieka nepakeistos visos esamos darbo sutartys ir visos iš jų kylančios teisės.

3.   Instituto buveinė yra Paryžiuje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiklai Briuselyje organizuoti, institutas turi ryšių tarnybą Briuselyje. Instituto organizacinė struktūra yra lanksti, ypatingą dėmesį skiriant kokybei ir efektyvumui, be kita ko, etatų skaičiaus atžvilgiu.

2 straipsnis

Misija ir užduotys

1.   Institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, prisideda plėtojant ES strategines idėjas Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje, įskaitant konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą, bei kitų Sąjungos išorės veiksmų srityje, siekiant stiprinti ES analizės, prognozavimo ir ryšių užmezgimo gebėjimus išorės veiksmų srityje.

2.   Instituto veikloje daugiausia dėmesio skiriama į politiką orientuotos analizės vykdymui, informavimui, sklaidai ir diskusijoms, ryšių užmezgimo renginių ir seminarų organizavimui, taip pat atitinkamų Sąjungos ir valstybių narių pareigūnams ir ekspertams skirtų dokumentų rinkimui.

3.   Institutas taip pat skatina ryšius su akademiniu pasauliu, ekspertų grupėmis ir atitinkamais pilietinės visuomenės subjektais visame Europos žemyne, už Atlanto ir platesnėje tarptautinėje bendruomenėje, veikdamas kaip sąsaja tarp Sąjungos institucijų ir išorės ekspertų pasaulio, įskaitant saugumo srities atstovus.

3 straipsnis

Politinė priežiūra ir vadovavimas

1.   Politikos ir saugumo komitetas (PSK) Tarybos atsakomybe vykdo instituto veiklos politinę priežiūrą. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) vadovauja institutui pagal vyriausiojo įgaliotinio atsakomybę už BUSP ir ypač už BSGP.

2.   Politinė priežiūra ir vadovavimas vykdomi nevaržant instituto intelektinio nepriklausomumo ir veiklos savarankiškumo jam vykdant savo misiją ir užduotis.

4 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Institutas turi teisinį subjektiškumą, reikalingą savo funkcijoms atlikti ir savo tikslams pasiekti. Jis visų pirma gali sudaryti sutartis, įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti procesinių veiksmų šalimi. Institutas yra ne pelno siekiantis subjektas. Valstybės narės prireikus imasi priemonių suteikti institutui teisinį veiksnumą, suteikiamą juridiniams asmenims pagal jų nacionalinius įstatymus, kai būtina.

5 straipsnis

Valdyba

1.   Institutas turi valdybą, kuri tvirtina jo metinę ir ilgalaikę darbo programą ir atitinkamą biudžetą. Valdyboje aptariami klausimai, susiję su instituto misija, užduotimis, veikimu ir personalu.

2.   Valdybai pirmininkauja vyriausiasis įgaliotinis ar vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Valdybos sekretoriato funkcijas vykdo Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

3.   Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės paskirtą atstovą. Kiekvienam valdybos nariui atstovauti ar jį lydėti gali pakaitinis narys. Komisija dalyvauja valdybos darbe ir taip pat paskiria savo atstovą.

4.   Instituto direktorius arba direktoriaus atstovas paprastai dalyvauja valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdžiuose taip pat gali dalyvauti Karinio štabo generalinis direktorius ir Karinio komiteto pirmininkas arba jų atstovai.

5.   Valdybos sprendimai priimami valstybių narių atstovų kvalifikuota balsų dauguma, balsus skaičiuojant pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 16 straipsnio 4 ir 5 dalis, nedarant poveikio šio sprendimo 11 straipsnio 2 ir 3 dalims. Valdyba patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

6.   Valdyba gali nutarti sudaryti ad hoc darbo grupes arba nuolatinius komitetus, kurie, prižiūrimi valdybos, nagrinėja jos bendrai kompetencijai priklausančias konkrečias temas ar klausimus. Sprendime sudaryti tokią grupę arba komitetą nustatomi jos (jo) įgaliojimai, sudėtis ir veikimo trukmė.

7.   Valdybą ne rečiau kaip du kartus per metus sušaukia pirmininkas. Ji taip pat sušaukiama bent trečdalio jos narių prašymu.

6 straipsnis

Direktorius

1.   Valdyba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio rekomendacija, iš valstybių narių piliečių skiria instituto direktorių. Direktorius skiriamas trejų metų laikotarpiui, o jo kadencija gali būti pratęsiama dar vienai dvejų metų kadencijai.

2.   Kandidatai į direktoriaus vietą turėtų būti asmenys, turintys pripažintų ekspertinių ilgalaikių žinių ir patirties užsienio reikaluose, saugumo politikoje ir diplomatijoje, taip pat susijusiuose tyrimuose. Valstybės narės pateikia kandidatūras vyriausiajam įgaliotiniui, o šis apie jas praneša valdybai. Pirminės atrankos procedūra organizuojama vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Pirminės atrankos komisiją sudaro trys EIVT atstovai ir trys valstybių narių atstovai iš trijų pirmininkaujančių valstybių narių ir jai pirmininkauja vyriausiasis įgaliotinis ar jo atstovas. Remiantis pirminės atrankos rezultatais, vyriausiasis įgaliotinis pateikia valdybai rekomendaciją su bent trijų atrinktų kandidatų sąrašu, sudarytą pirminės atrankos komisijos prioriteto tvarka.

3.   Direktorius yra instituto teisinis atstovas.

4.   Direktorius yra atsakingas už visų kitų instituto darbuotojų priėmimą į darbą. Valdybos nariai iš anksto informuojami apie analitikų skyrimą.

5.   Valdybai patvirtinus ir atsižvelgiant į finansines pasekmes priėmus metinį instituto biudžetą, direktorius gali paskirti direktoriaus pavaduotoją. Direktoriaus pavaduotojas skiriamas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, o jo įgaliojimai gali būti pratęsti dar vienai dvejų metų kadencijai.

6.   Direktorius užtikrina 2 straipsnyje išdėstytų instituto misijos ir užduočių vykdymą. Direktorius palaiko aukštą instituto ekspertinių žinių ir profesionalumo lygį, taip pat užtikrina efektyvų ir veiksmingą instituto veiklos vykdymą.

Direktorius taip pat yra atsakingas už:

a)	instituto metinės darbo programos ir instituto metinės veiklos ataskaitos parengimą;

b)	valdybos darbo organizavimą;

c)	instituto einamųjų reikalų tvarkymą;

d)	visus personalo klausimus;

e)	pajamų ir išlaidų suvestinės parengimą ir instituto biudžeto vykdymą;

f)	PSK informavimą apie metinę darbo programą;

g)	ryšių ir glaudaus bendradarbiavimo su susijusiose srityse veikiančiomis Sąjungos, nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis užtikrinimą.

Pasikonsultavęs su valdyba, direktorius taip pat turėtų išnagrinėti papildomų įnašų į instituto biudžetą galimybes.

7.   Pagal patvirtintą instituto darbo programą ir biudžetą direktorius turi įgaliojimus sudaryti sutartis, priimti į darbą biudžete patvirtintą personalą ir daryti instituto veiklai reikalingas išlaidas.

8.   Ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d. direktorius parengia metinę instituto veiklos ataskaitą. Metinė ataskaita siunčiama valdybai ir per vyriausiąjį įgaliotinį – Tarybai, o pastaroji ją siunčia Europos Parlamentui, Komisijai ir valstybėms narėms.

9.   Direktorius yra atskaitingas valdybai.

7 straipsnis

Darbuotojai

1.   Instituto darbuotojai, kuriuos sudaro analitikai ir administracijos personalas, turi pagal sutartis dirbančių darbuotojų statusą ir yra priimami į darbą iš valstybių narių piliečių.

Instituto analitikai priimami į darbą remiantis intelektiniais pasiekimais, patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis, susijusiomis su instituto misija ir užduotimis, kaip nustatyta 2 straipsnyje, sąžiningo ir skaidraus konkurso tvarka.

Su instituto darbuotojais susijusias taisykles priima Taryba, remdamasi direktoriaus rekomendacija.

2.   Ad hoc ir trumpam laikotarpiui į darbą gali būti priimami tyrėjai ir stažuotojai.

Direktoriui sutikus ir informavus valdybą, tyrėjai gali būti komandiruojami į institutą nustatytam laikotarpiui instituto organizacinėje struktūroje numatytoms pareigoms užimti arba konkrečioms užduotims ir projektams, svarbiems instituto misijai ir užduotims, išdėstytiems 2 straipsnyje.

Darbuotojai gali būti komandiruojami užimti pareigas ne institute tarnybos interesais nustatytam laikotarpiui vadovaujantis instituto darbuotojams taikomomis taisyklėmis.

Su komandiravimu susijusias nuostatas tvirtina valdyba direktoriaus siūlymu.

8 straipsnis

Nepriklausomumas ir savarankiškumas

Vykdydami instituto veiklą direktorius ir analitikai turi intelektinį nepriklausomumą ir veiklos savarankiškumą.

9 straipsnis

Darbo programa

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. direktorius parengia kitų metų metinės darbo programos projektą, prie kurio pridedamos vėlesnių metų orientacinės ilgalaikės perspektyvos, ir pateikia jį valdybai.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. valdyba patvirtina metinę darbo programą.

10 straipsnis

Biudžetas

1.   Visos instituto pajamos ir išlaidos įtraukiamos į kiekvienais finansiniais metais, atitinkančiais kalendorinius metus, sudaromas sąmatas ir nurodomos instituto biudžete, prie kurio pridedamas darbuotojų sąrašas.

2.   Instituto biudžete nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Instituto pajamas sudaro valstybių narių įnašai pagal bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skalę. Direktoriui pasiūlius ir valdybai patvirtinus, gali būti priimami papildomi konkretiems projektams, svarbiems instituto misijai ir užduotims, išdėstytiems 2 straipsnyje, skirti įnašai iš kitų šaltinių, ypač iš valstybių narių ar Sąjungos institucijų.

11 straipsnis

Biudžeto procedūra

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. direktorius pateikia valdybai kitų finansinių metų instituto metinio biudžeto, apimančio administracines išlaidas, veiklos išlaidas ir numatomas pajamas, įskaitant papildomus įnašus konkretiems projektams, nurodytus 10 straipsnio 3 dalyje, projektą.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. valdyba patvirtina instituto metinį biudžetą, valstybių narių atstovams balsuojant vieningai.

3.   Susidarius neišvengiamoms, išimtinėms ar nenumatytoms aplinkybėms, direktorius valdybai gali pasiūlyti taisomojo biudžeto projektą. Valdyba, deramai atsižvelgdama į skubumą, patvirtina taisomąjį biudžetą, valstybių narių atstovams balsuojant vieningai.

4.   Kiekvienais metais ne vėliau kaip kovo 31 d. direktorius Tarybai ir valdybai pateikia išsamias visų praėjusių finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitas, įskaitant instituto veiklos ataskaitą.

5.   Valdyba tvirtina direktoriaus pateiktą instituto biudžeto vykdymo ataskaitą.

12 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba direktoriaus pasiūlymu ir Tarybos pritarimu parengia išsamias finansines taisykles, reglamentuojančias visų pirma instituto biudžeto sudarymo, vykdymo ir kontrolės tvarką.

13 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.   Direktoriaus ir instituto darbuotojų privilegijos ir imunitetai yra numatyti 2001 m. spalio 15 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendime dėl privilegijų ir imunitetų, suteikiamų Europos Sąjungos saugumo studijų institutui ir Europos Sąjungos palydovų centrui, taip pat jų organams ir darbuotojams. Iki to sprendimo įsigaliojimo priimančioji valstybė gali suteikti direktoriui ir instituto darbuotojams jame nustatytus privilegijas ir imunitetus.

2.   Instituto privilegijos ir imunitetai yra numatyti Protokole Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtame prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

14 straipsnis

Teisinė atsakomybė

1.   Instituto sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.   Pagal bet kurią arbitražinę išlygą, esančią instituto sudarytoje sutartyje, jurisdikcija priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

3.   Darbuotojų asmeninę atsakomybę institutui reglamentuoja atitinkamos instituto darbuotojams taikomos nuostatos.

15 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

Direktoriaus pasiūlymu valdyba, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (2) nustatytus principus ir apribojimus, parengia galimybės visuomenei susipažinti su instituto dokumentais taisykles.

16 straipsnis

ES įslaptintos informacijos apsauga

Institutas taiko Tarybos sprendimą 2013/488/ES (3).

17 straipsnis

Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis

Vykdydamas savo misiją ir užduotis, išdėstytus 2 straipsnyje, institutas glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir EIVT. Prireikus institutas taip pat užmezga bendradarbiavimo santykius su Sąjungos institucijomis ir atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir agentūromis, įskaitant Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK), kad būtų keičiamasi ekspertinėmis žiniomis ir konsultuojamasi bendro intereso srityse. Institutas taip pat gali imtis bendrų projektų su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis.

18 straipsnis

Duomenų apsauga

Direktoriaus siūlymu valdyba priima įgyvendinimo taisykles dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (4).

19 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 2016 m. liepos 31 d. vyriausiasis įgaliotinis pateikia Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, prie kurios prireikus pridedamos atitinkamos rekomendacijos.

20 straipsnis

Panaikinimas

Bendrųjų veiksmų aktas 2001/554/BUSP panaikinamas.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendrųjų veiksmų aktas 2001/554/BUSP dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto įsteigimo (OL L 200, 2001 7 25, p. 1).

(2)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(3)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

---