5.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/66

(1)

2012 m. lapkričio 8 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2012 m. rugsėjo 26 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 proc. visų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių Sąjungoje, vardu EU ProSun (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 597/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė KLR vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl KLR kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių subsidijuoto importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. KLR vyriausybė buvo pakviesta dalyvauti konsultacijose, kuriose siekiama išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. KLR vyriausybė šį pasiūlymą priėmė ir buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau deramai atsižvelgta į KLR vyriausybės pateiktas pastabas, kad skunde nurodytos schemos nėra kompensuotinos. Po konsultacijų KLR vyriausybė pateikė pastabų.

(4)

2012 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų KLR kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą.

(5)

2013 m. birželio 6 d. Komisija Komisijos reglamentu (ES) Nr. 513/2013 (4) importuojamiems KLR kilmės arba iš jos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms) nustatė laikinąjį antidempingo muitą (toliau – laikinasis antidempingo reglamentas).

(6)

Per šį antisubsidijų ir gretutinį antidempingo tyrimą atlikta žalos analizė pagrįsta tokia pačia Sąjungos pramonės apibrėžtimi, tipiškais Sąjungos gamintojais ir tiriamuoju laikotarpiu; jei nenurodyta kitaip, šių tyrimų išvados sutapo. Manyta, kad toks metodas tinkamas siekiant supaprastinti žalos analizę ir gauti nuoseklias abiejų tyrimų išvadas. Dėl šios priežasties atliekant abu tyrimus buvo atsižvelgta į bet kuriame iš šių tyrimų pateiktas pastabas dėl žalos.

(7)

Gavusi skundo pateikėjo tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą 2013 m. kovo 1 d. Komisija priėmė Komisijos reglamentą (ES) Nr. 182/2013 (5), kuriuo nustatomas reikalavimas nuo 2013 m. kovo 6 d. registruoti importuojamus KLR kilmės arba iš KLR siunčiamus fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir jų pagrindines sudėtines dalis (t. y. elementus ir plokšteles).

(8)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad sprendimas dėl importo registravimo buvo nepagrįstas, nes nebuvo įvykdytos pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalies sąlygos. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti faktiniais įrodymais. Priimdama sprendimą registruoti importą Komisija turėjo pakankamai poreikį registruoti importą pagrindžiančių prima facie įrodymų, visų pirma smarkiai išaugusį importą (atsižvelgiant tiek į absoliučius dydžius, tiek į rinkos dalį). Todėl tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(9)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, visų žinomų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų paprašyta pranešti Komisijai apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje. Šią informaciją prašyta pateikti pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

(11)

Pradžioje 121 eksportuojantis Kinijos gamintojas (grupė) pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Bendradarbiaujančioms bendrovėms teko daugiau nei 80 proc. visos Kinijos eksporto apimties. Remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija ir pagrindinio reglamento 27 straipsniu Komisija pradžioje siūlė atrinkti septynis eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes).

(12)

Atrinktos septynios bendrovių grupės, kurias sudaro trys bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų modulių kiekis, du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų elementų kiekis, ir du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų plokštelių kiekis. Remiantis šiomis atrinktomis septyniomis eksportuojančių gamintojų grupėmis nustatytas šių grupių subsidijavimo lygis ir visų neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis. Kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje, galutiniame tyrimo etape Komisija neįtraukė plokštelių į produkto apibrėžtąją sritį. Remiantis didžiausia plokštelių eksporto apimtimi buvo atrinktos tam tikros bendrovės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Komisija jau išnagrinėjo šias bendroves ir patikrino jų pateiktus duomenis bei tai, kad visos šios bendrovės eksportavo didelį kiekį modulių ir (arba) elementų, nuspręsta, kad nėra būtina pakeisti atrinktų bendrovių.

(13)

Galiausiai atrinkti aštuoni eksportuojantys gamintojai (bendrovės arba grupės). Taip buvo todėl, kad iš pradžių buvo nurodyta, jog Jinko Solar Co. Ltd ir Renesola Jiangsu Ltd buvo susijusios, bet vėliau nustatyta, kad taip nėra.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Visiems Sąjungos gamintojams ir žinomai gamintojų asociacijai pranešta apie laikinai atrinktus Sąjungos gamintojus. Iš apytikriai 215 Sąjungos gamintojų, kurie prieš inicijuojant tyrimą buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai, remiantis didžiausiu tipišku pagamintu kiekiu ir atsižvelgiant į pardavimo apimtį bei geografinę vietovę laikinai atrinkti devyni Sąjungos gamintojai, kuriuos galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Užtikrinta, kad atrinkta tiek vertikaliai integruotų, tiek neintegruotų Sąjungos gamintojų. Suinteresuotosios šalys taip pat ragintos pareikšti nuomonę dėl laikinai atrinktų bendrovių.

(15)

Kelios suinteresuotosios šalys dėl laikinai atrinktų Sąjungos gamintojų pareiškė toliau pateiktų prieštaravimų.

(16)

Toliau pateikti atsakymai į šalių pateiktus argumentus. Sąjungos gamintojai prašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus. Iš tiesų būta realių grasinimų Sąjungos gamintojams pakenkti jų verslui tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Komisijos nuomone šie prašymai buvo pakankamai pagrįsti, kad juos būtų galima patenkinti. Atskleidus individualių atrinktų Sąjungos gamintojų geografinę vietą ar gamybos ir pardavimo apimties dalį būtų lengva sužinoti susijusio gamintojo tapatybę, todėl šiuos prašymus teko atmesti.

(17)

Komisija „nesupainiojo“ pritarimo tyrimo inicijavimui nustatymo, Sąjungos pramonės apibrėžties nustatymo ir laikino bendrovių atrinkimo, nes šie etapai nepriklausė vienas nuo kito ir dėl kiekvieno iš jų buvo sprendžiama atskirai. Neįrodyta, kokį poveikį atrinktų bendrovių tipiškumui turėjo per pritarimo tyrimo inicijavimui nagrinėjimą Sąjungos gamintojų pateiktų gamybos ir pardavimo duomenų naudojimas. Sąjungos pramonės apibrėžtis iš tiesų buvo laikinai nustatyta inicijavimo etapu. Norint preliminariai nustatyti visą 38 konstatuojamojoje dalyje apibrėžto tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamybos apimtį, naudotasi visa turima informacija, susijusia su Sąjungos gamintojais, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir iš Sąjungos gamintojų ir kitų šalių prieš inicijuojant tyrimą gautus duomenis.

(18)

Renkant bendroves svarstyti visi į klausimus, susijusius su pritarimu tyrimo inicijavimui, atsakę Sąjungos gamintojai, nepaisant to, ar jie tyrimui pritarė, prieštaravo ar nepareiškė jokios nuomonės dėl tyrimo. Todėl teiginys buvo atmestas.

(19)

Gamybos apimties padidinimas du ar tris kartus svarstytas laikinai atrenkant bendroves. Paaiškėjo, kad neskaičiuojant vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų elementų gamybos ir pardavimo apimties būtų neatsižvelgta į laisvoje rinkoje parduotų elementų gamybos apimties dalį. Todėl manyta, kad iš bendros gamybos apimties išbraukus elementų pardavimo apimtį nebūtinai būtų gauti tipiškesni atrinktų bendrovių duomenys. Be to, atrinktų bendrovių tipiškumas nustatytas ne tik remiantis gamybos apimtimi, bet ir geografiniu pasiskirstymu ir stengiantis atrinkti tiek vertikaliai integruotų, tiek neintegruotų gamintojų. Santykinis gamybos apimties tipiškumas apskaičiuotas kiekvienos rūšies panašaus produkto lygiu. Tuo remiantis manyta, kad metodika, taikyta laikinai atrenkant bendroves, buvo pagrįsta, todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis visos Sąjungos pramonės tiriamojo produkto bendrovėmis. Todėl šis teiginys buvo atmestas. Kalbant apie duomenų patikimumą, bendrovės atrinktos remiantis atrankos metu turėta informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnyje. Dėl duomenų, naudotų išreiškiant pritarimą tyrimo inicijavimui, patikimumo: atliekant tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad prieš inicijuojant tyrimą surinkti duomenys būtų labai nepakankami. Todėl galima pagrįstai manyti, kad pagrindas, kuriuo remtasi laikinai atrenkant bendroves, buvo pakankamai patikimas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(20)

Dėl apytikriai 150 papildomų Sąjungos gamintojų sąrašo reikėtų pažymėti, kad ši informacija buvo pateikta gerokai vėliau po termino, nustatyto suinteresuotosioms šalims pastaboms dėl laikinai atrinktų bendrovių pateikti ir Sąjungos gamintojams apie save pranešti ir prašyti būti atrinktais. Be to, apie 30 šiame sąraše nurodytų Sąjungos gamintojų atrenkant bendroves Komisijai iš tiesų buvo žinomi. Taip pat atrenkant bendroves atsižvelgta į visus Sąjungos gamintojus, kurie pranešė apie save paskelbus pranešimą apie inicijavimą. Tuo remiantis atrinktų bendrovių tipiškumui poveikio nepadaryta. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(21)

Gavus pastabas atrinktos bendrovės persvarstytos remiantis tuo, kad buvo požymių, kad viena atrinkta bendrovė nebūtų galėjusi visapusiškai bendradarbiauti. Atrinktų bendrovių tipiškumo lygiui užtikrinti atrinktas papildomas Sąjungos gamintojas. Taigi, persvarsčius atrinktas bendroves, remiantis didžiausia tipiška gamybos kiekvienu etapu apimtimi ir atsižvelgiant į pardavimo apimtį Sąjungos rinkoje ir geografinę vietą galiausiai atrinkta dešimt bendrovių, kurias būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Išbraukus plokšteles iš nagrinėjamojo produkto apibrėžties ir šio tyrimo apibrėžtosios srities (žr. 42–46 ir 349 konstatuojamąsias dalis), atrinktos aštuonios bendrovės. Po persvarstymo atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 18–21 proc. modulių ir 17–24 proc. elementų gamybos apimties, išreiškus visos Sąjungos gamybos apimties procentine dalimi, be to, atrinkta tiek vertikaliai integruoti, tiek neintegruoti gamintojai. Kadangi tikslūs procentiniai duomenys leistų apskaičiuoti pirmiau minėto papildomo Sąjungos gamintojo gamybos apimtį ir taip nustatyti jo tapatybę, nebuvo galima atskleisti šių tikslių procentinių duomenų.

(22)

Sąjungos gamintojai, pateikę Komisijai informaciją, reikalingą atrankai šiame antisubsidijų tyrime atlikti, sutampa su Sąjungos gamintojais, pateikusiais reikiamą informaciją gretutiniame antidempingo tyrime. Be to, visi antidempingo tyrime galutinai atrinkti Sąjungos gamintojai šiame antisubsidijų tyrime pateikė atitinkamą informaciją, pagal kurią Komisija atliko atranką. Todėl buvo manoma, kad tikslinga abiems tyrimams galutiniai atrinkti tuos pačius Sąjungos gamintojus.

(23)

Kinijos vyriausybė pakartojo savo teiginį, kad skundo pateikėjų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pavadinimų slaptumas yra nepagrįstas. Kaip jau išdėstyta laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai prašė laikyti jų pavadinimus konfidencialiais dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus. Komisijos nuomone šie prašymai buvo pakankamai pagrįsti, kad juos būtų galima patenkinti. Informacija, kuri Komisijai buvo pateikta siekiant pagrįsti atsakomųjų veiksmų pavojų, negali būti atskleista trečiosioms šalims, kadangi tuomet prašymas laikyti informaciją konfidencialia netektų prasmės. Be to, tokiu atveju, jei, kaip teigia Kinijos vyriausybė, Sąjungos gamintojas pakartotinai įvertino savo padėtį ir atskleidė savo tapatybę pateikdamas prašymą iškelti teismo bylą prieš laikinąjį reglamentą, nebelieka priežasčių atskleisti informaciją, kuria remiantis suteiktas anonimiškumas, kadangi tapatybė jau atskleista.

(24)

Po galutinio atskleidimo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) pakartojo argumentus dėl metodo, taikyto laikinai atrinkti Sąjungos gamintojus. CCCME visų pirma teigia, kad institucijos neatsižvelgė į 120 gamintojų. Komisija jau išnagrinėjo šį klausimą laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje. Be to, institucijos patikrino tame sąraše išvardytų bendrovių veiklą. Paaiškėjo, kad į tą sąrašą daugiausia įtraukti Kinijos, Taivano ir Indijos montuotojai, platintojai, susiję importuotojai ir eksportuojantis gamintojas. Todėl nebuvo galima įrodyti, kad institucijos neatsižvelgė į didelę Sąjungos gamintojų dalį. Be to, užginčiję visos Sąjungos gamybos apimtį CCCME nepateikė alternatyvių duomenų, jie taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad tai būtų galėję turėti įtakos atrinktų bendrovių tipiškumui, kadangi nė vienas iš tariamų papildomų Sąjungos gamintojų nebūtų buvęs atrinktas, jei Komisija būtų apie tai žinojusi.

(25)

Iš apytikriai 250 nesusijusių importuotojų, apie kuriuos pranešė skundo pateikėjas ir su kuriais susisiekė Komisija, dvidešimt šalių pateikė prie pranešimo apie inicijavimą pridėtos atrankos formos atsakymus – dvylika nurodė modulius, viena – elementus. Be to, apie save pranešė septynios kitos šalys, tačiau nenurodė jokio nagrinėjamojo produkto importo arba perpardavimo. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį atrinktos bendrovės, kurioms tenka didžiausia tipiška importo apimtis ir kurias būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį. Taigi, atrinkti nesusiję importuotojai – du modulių importuotojai ir vienas elementų importuotojas, kuriems teko apie 2–5 proc. visos importo iš nagrinėjamosios šalies apimties. Tačiau gavus klausimyno atsakymus paaiškėjo, kad vieno iš trijų importuotojų pagrindinė veikla iš tiesų buvo susijusi su saulės energijos įrenginių montavimu, o ne su prekyba nagrinėjamuoju produktu. Kalbant apie antrojo importuotojo veiklą, jis importavo modelius, o ne elementus. Nepaisant to, šio importuotojo klausimyno atsakyme pateikta informacija buvo nepakankamai kokybiška, kad ją būtų galima įtraukti į nesusijusių importuotojų padėties analizę. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji importuojamo nagrinėjamojo produkto dalis į Sąjungos rinką pateko per bendroves, kurios yra susijusios su eksportuojančiais KLR gamintojais, per montuotojus arba projektų vystytojus.

(26)

Nustačius laikinąsias antidempingo priemones gretutiniame antidempingo tyrime Komisija susisiekė su papildomais importuotojais, kurie jau bendradarbiavo tyrimo inicijavimo etape ir pateikė pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su tiriamuoju produktu tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą. Taip buvo siekiama nustatyti, ar galima padidinti atrinktų nesusijusių importuotojų skaičių. Šešios bendrovės, priskiriamos nesusijusiems importuotojams, prekiaujantiems nagrinėjamuoju produktu (t. y. jį perkantiems ir perparduodantiems), pranešė apie save ir pareiškė norą toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Penkios iš šešių bendrovių pateikė atsakymus per nustatytą terminą. Iš penkių gautų atsakymų tik trys buvo pakankamai išsamūs ir pagal juos buvo galima atlikti tinkamą vertinimą. Taigi, atrinktų nesusijusių importuotojų skaičius padidėjo – atrinkti keturi modulių importuotojai, kuriems teko apie 2–5 proc. visos importo iš nagrinėjamosios šalies apimties. Atsižvelgiant į nesusijusių importuotojų struktūrą (tai daugiausia buvo mažosios ir vidutinės bendrovės) ir į ribotus institucijų išteklius, buvo neįmanoma atrinkti didesnei daliai atstovaujančių bendrovių.

(27)

Komisija išsiuntė klausimynus KLR atstovams (įskaitant specialius klausimynus Kinijos plėtros bankui (China Develpoment Bank), Kinijos eksporto ir importo bankui (Export Import Bank of China), Kinijos bankui (Bank of China), Šanchajaus bankui (Bank of Shanghai), Sinosure, kitoms susijusioms finansų įstaigoms ir valstybiniams polikristalinio silicio, stiklo ir aliuminio gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu tiekė šias žaliavas nagrinėjamajai pramonei), aštuoniems atrinktiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, kurie to paprašė, taip pat atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems nesusijusiems importuotojams bei gamintojų ir vartotojų grandžių veiklos vykdytojams ir jų asociacijoms, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį. Komisija taip pat susisiekė su vartotojams atstovaujančia asociacija.

(28)

Atsakymus pateikė KLR vyriausybė, visi atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai ir su jais susijusios bendrovės, penki eksportuojantys gamintojai, prašę individualaus nagrinėjimo, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, visi atrinkti nesusiję Sąjungos importuotojai ir 21 gamintojų ir vartotojų grandžių veiklos vykdytojas bei trys jų asociacijos.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų valstybinių institucijų ir finansų įstaigų, atrinktų bendrovių, vieno nesusijusio importuotojo, dviejų gamintojų grandies veiklos vykdytojų ir keturių vartotojų grandies veiklos vykdytojų, asociacijų ir nepriklausomo konsultanto patalpose:

(30)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(31)

Nebrangios saulės energijos asociacija (The Association for Affordable Solar Energy, toliau – AFASE), atstovaujanti importuotojams, vartotojų ir gamintojų grandžių veiklos vykdytojams, išreiškė abejones dėl Europressedienst patalpose atlikto tikrinamojo vizito teisinio pagrindo, teigdama, kad remiantis pagrindinio reglamento 26 straipsniu nepriklausomas konsultantas nėra suinteresuotoji šalis. Tačiau, kiek įmanoma, išvados turėtų būti grindžiamos patikimais ir patikrinamais duomenimis. Europressedienst pateikė informaciją apie makroekonominius rodiklius pagal sutartį. Komisija jos patalpose atliko patikrinimą vietoje, siekdama pagal gero administravimo principą patikrinti duomenų, kuriais Komisija grindžia savo išvadas, patikimumą ir teisingumą.

(32)

Kinijos vyriausybė pakartojo teiginį, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, kiek tai susiję su prieiga prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų, nes i) nekonfidencialiose bylose nepateikta visos informacijos, nenurodant pagrįstos priežasties arba nepateikiant pakankamai išsamių santraukų arba, išskirtiniais atvejais, nenurodant nekonfidencialios santraukos nepateikimo priežasčių, ii) nepateikta nekonfidenciali visų vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymų versija ir iii) pernelyg ilgai vėluota pateikti nekonfidencialias Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų versijas suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(33)

i) Kalbant apie teiginį, kad nekonfidencialioje byloje nebuvo pateikta visa informacija, suinteresuotoji šalis konkrečiai nenurodė, kokią trūkstamą informaciją ji turėjo omenyje. ii) Teiginys, kad nebuvo pateikta nekonfidenciali visų vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymų versija, yra neteisingas. iii) Dėl vėlavimo pateikti nekonfidencialias atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų versijas suinteresuotajai šaliai buvo paaiškinta, kad klausimynai į nekonfidencialią bylą įtraukti tik patikrinus, ar informacijos santraukos buvo išsamios ir pagrįstos. Siekiant užtikrinti Sąjungos gamintojų teisę į anonimiškumą, taip pat buvo įsitikinta, kad nekonfidencialiose klausimynų versijose tikrai nebūtų atskleista susijusio Sąjungos gamintojo tapatybė. Kai kuriais atvejais nekonfidencialias versijas pateikiančioms šalims reikėjo jas atitinkamai pataisyti prieš pateikiant šias versijas kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(34)

Bet kokiu atveju laikoma, kad suinteresuotųjų šalių teisei į gynybą tai nepadarė jokio poveikio. Komisija suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę laiku reaguoti į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateiktą informaciją, kad prieš darant bet kokias šio tyrimo išvadas būtų galima atsižvelgti į šalių pastabas, jei šios būtų svarbios ir pagrįstos. Suinteresuotoji šalis turėjo daug galimybių pateikti pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų klausimynų, įskaitant po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo. Todėl netgi jei atskleidus faktus ir suteikiant prieigą prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų remtasi skirtingomis teisinėmis nuostatomis, reikėtų pažymėti, kad suinteresuotosios šalys turėjo daug galimybių pateikti pastabų dėl bet kokios tyrime dalyvaujančios šalies pateiktos informacijos. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(35)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(36)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantys gamintojai ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai Komisijai pateikė iš dalies pakeistą įsipareigojimo pasiūlymą, kuris taip pat apima gretutinį antidempingo tyrimą. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES 2013 m. gruodžio 4 d. kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (6) Komisija šį įsipareigojimą priėmė.

(38)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(39)

Nagrinėjamasis produktas apibrėžtas inicijavimo etape kaip KLR kilmės arba iš jos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai ir plokštelės, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Elementų ir plokštelių storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu: ex 3818 00 10, ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90.

(40)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir jų galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(42)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad plokštelės neturėtų būti priskirtos produkto apibrėžtajai sričiai, nes plokštelių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo elementų ir modulių savybių. Be argumentų, kurie pateikti prieš paskelbiant laikinąjį antidempingo reglamentą, šiuo atžvilgiu pateikti du papildomi argumentai.

(43)

Pirma, suinteresuotosios šalys teigė, kad plokštelės gali būti naudojamos kitiems tikslams nei elementams gaminti, visų pirma integriniams grandynams ir kitiems mikro įtaisams gaminti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ne visos plokštelės priskiriamos šiame tyrime nagrinėjamo produkto apibrėžtajai sričiai – į ją įtrauktos tik „plokštelės, naudojamos fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio“, kurių „storis neviršija 400 mikrometrų“. Nors plokštelės iš tiesų naudojamos ir kitoms paskirtims, bet į tyrimą niekada nebuvo įtrauktos plokštelės, naudojamos kitiems produktams, pvz., integriniams grandynams, gaminti. Be to, apie save nepranešė nė vienas su tokių skirtingų rūšių plokštelių rinka susijęs gamintojas, importuotojas arba naudotojas, kuris teigtų, kad jo plokšteles būtų privaloma registruoti arba joms taikyti laikinuosius antidempingo muitus. Todėl daroma išvada, kad šių kitų rūšių plokštelės nepriskiriamos šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Tai taip pat rodo, kad plokštelių galutinė paskirtis nebūtinai yra tokia pati kaip elementų ir modulių.

(44)

Antra, teigiama, kad neapdorotos plokštelės nepasižymi nė viena iš pagrindinių elektros gamybos savybių, pagal kurias saulės elementai ir moduliai atskiriami nuo kitų produktų. Visų pirma, plokštelės negali iš saulės šviesos gaminti elektros energijos, o tai yra pagrindinė fotovoltinių elementų ir modulių iš kristalinio silicio funkcija.

(45)

Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tik tada, kai plokštelės perdirbamos į elementus jos įgyja elektros gamybos iš saulės šviesos funkciją. Tai vyksta elementuose, kurie sugeria šviesą ir per kristalinį silicį ją paverčia elektros energija. Elementuose yra teigiamų ir neigiamų sluoksnių sandūra elementų pagaminamai elektros energijai surinkti ir perduoti. Kad būtų galima modulius surinkti, elementai sulituojami plokščia viela arba metalinėmis juostomis elementų grandinei suformuoti. Elementai tarp lakštų laminuojami. Ant viršaus dažniausia dedamas stiklas, o iš apačios – polimerinė pagrindo plokštė. Karkasas paprastai padaromas tam, kad modulį būtų galima surinkti vietoje (pvz., ant stogo). Modulis gali turėti inverterį arba ne.

(46)

Dėl skirtingų esminių fizinių ir techninių savybių, kurios atliekant tyrimą, inter alia, apibrėžtos kaip gebėjimas iš saulės šviesos gaminti elektros energiją, daroma bendra išvada, kad plokštelės neturėtų būti įtrauktos į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, taigi, ir į šio tyrimo apibrėžtąją sritį.

(47)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad tyrime negalima nagrinėti dviejų produktų, kurių fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi, todėl moduliai ir elementai turėtų būti nagrinėjami atliekant du atskirus tyrimus. Be to, jos teigė, kad neaišku, ar tyrime nagrinėjamas vienas produktas, ar du atskiri produktai, todėl jos negali visapusiškai ginti savo interesų.

(48)

Elementų ir modulių gamyba yra vienas gamybos procesas, kurį sudaro skirtingi gamybos etapai. Elementai lemia gatavo gaminio (t. y. modulių) savybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad elementų gamyba yra tiesiogiai ir išskirtinai susijusi su modulių gamyba; modulių ir elementų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios (dėl naudojamos žaliavos), jų galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, t. y. jie parduodami įmontavimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Modulių veikimas tiesiogiai susijęs su elementų veikimu.

(49)

Pranešime apie inicijavimą aiškiai nurodyta, kad tiriamasis produktas – moduliai ir elementai. Taigi, suinteresuotosios šalys galėjo visapusiškai ginti savo interesus, remdamosi apibrėžtu nagrinėjamuoju produktu. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(50)

Be to, teigta, kad modulių ir elementų negalima laikyti vienu produktu, nes jie priskiriami keliems skirtingiems aštuonių skaičių KN kodams, šešių skaičių subpozicijoms ir keturių skaičių SS pozicijoms. Taip pat pastebėta, kad tiek elementai, tiek moduliai gali būti deklaruojami pagal muitų poziciją 8541 40 90, o muitų pozicija 8501 taikoma apskritai elektros generatoriams, o ne būtent saulės energijos produktams. Tuo remiantis argumentas buvo atmestas.

(51)

Kelios šalys teigė, kad elementų konversijos procesu sukuriama pridėtinė vertė sudaro didžiausią modulio pridėtinės vertės dalį, todėl elementus reikia laikyti atskiru produktu.

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad technologiniu požiūriu sudėtingiausia gamybos dalis yra elementų gamyba. Tačiau taip pat nustatyta, kad abu perdirbimo etapai yra susiję, o pridėtinė vertė nesukuriama tik vienu konkrečiu gamybos etapu, bet yra paskirstyta per visą gamybos procesą. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(53)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad modulių ir elementų prekybos rinkos skiriasi, be to, didelė dalis gamintojų nėra vertikaliai integruoti, todėl modulius ir elementus reikėtų vertinti kaip skirtingus produktus.

(54)

Moduliai ir elementai negali būti laikomi skirtingais produktais, kurių kainos svyruoja tik dėl rinkos veiksnių. Iš tiesų jų kainos labai susijusios ir jas lemia polikristalinio silicio kaina. Panašiai, kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas gaminamas naudojant vieną gamybos procesą, kurį sudaro skirtingi etapai. Tai, kad kai kurie gamintojai nėra vertikaliai integruoti, yra susiję tik su verslo sprendimais ir masto ekonomija, todėl šios išvados nepakeičia. Tuo remiantis šį argumentą teko atmesti.

(55)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad modulius ir elementus reikia laikyti skirtingais produktais, nes jų galutinio naudojimo paskirtis skiriasi, be to, jų negalima pakeisti vienas kitu.

(56)

Kaip minėta pirmiau, per tyrimą nustatyta, kad elementų ir modulių gamybos procesas yra vienas bendras gamybos procesas, todėl pakeičiamumo veiksnys vieno gamybos proceso skirtingais etapais netaikomas. Be to, moduliai ir elementai naudojami tai pačiai galutinio naudojimo paskirčiai – jais saulės šviesa verčiama elektros energija, todėl jų negalima naudoti kitai paskirčiai.

(57)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad skiriasi modulių ir elementų platinimo kanalai, todėl jų negalima laikyti vienu produktu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad modulius ir elementus galima platinti skirtingais arba tais pačiais platinimo kanalais. Tačiau pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 47–49 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtingi platinimo kanalai nelaikomi lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(58)

Teigta, kad vartotojai skirtingai vertina modulius ir elementus, todėl jie neturėtų būti laikomi vienu produktu.

(59)

Tačiau, kaip teigta pirmiau, pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 47–49 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtingas vartotojų vertinimas nelaikomas lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(60)

Suinteresuotosios šalys pakartojo, kad elementai ir moduliai nėra vienas produktas, todėl juos reikėtų vertinti atskirai. Tačiau, priešingai nei plokštelių, pagrindinė elementų ir modulių savybė yra tokia pati – jie gali iš saulės šviesos gaminti elektros energiją. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(61)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad elementai patys negali gaminti elektros energijos. Tariamai jie turi būti įmontuoti į modulius. Tačiau kiekvienas elementas paprastai gali pats generuoti maždaug 4W elektros energiją iš saulės šviesos. Nors daugumai paskirčių, kurioms būtina kelis elementus sumontuoti į modulius, šio elektros energijos kiekio gali nepakakti, tai nereiškia, kad elementas negali pats gaminti elektros energijos.

(62)

Po atskleidimo vienas eksportuotojas taip pat teigė, kad elementai nėra kitos rūšies moduliai, o visiškai skirtingas produktas. Elementas iš tiesų yra pagrindinė sudėtinė modulio dalis. Kaip pagrindinė sudėtinė dalis elementas tikrai nėra „visiškai skirtingas produktas“, kadangi, kaip nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje, modulių ir elementų pagrindinės savybės yra tokios pačios – jie iš saulės šviesos gamina elektros energiją.

(63)

Ta pati šalis papildomai teigė, kad atrenkant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus atsižvelgta į elementų ir modulių skirtumą. Todėl moduliams ir elementams turėjo būti nustatytos skirtingos muito normos. Šiuo atžvilgiu patvirtinama, kad atrenkant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus iš tiesų atsižvelgta į elementų ir modulių skirtumą, kaip išdėstyta laikinojo antidempingo reglamento 10 ir 14 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau tai padaryta tik siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškos, ir nereiškia, kad elementai ir moduliai neturėtų būti laikomi vienu nagrinėjamuoju produktu arba kad jiems reikėtų nustatyti skirtingas muito normas. Iš tiesų, siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškos visų rūšių produktų atžvilgiu, atrenkant bendroves buvo svarbu atskirti elementus ir modulius. Be to, kadangi nebuvo visiškai aišku, ar elementai ir moduliai turėjo būti laikomi vienu produktu ar dviem skirtingais produktais, reikėjo užtikrinti tipiškumą abiem galimais atvejais.

(64)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad tai, jog pagal įsipareigojimą nustatomos trys skirtingos minimalios elementų ir modulių importo kainos ir apimtys, tariamai patvirtina, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai ir turi būti nagrinėjami atliekant du atskirus tyrimus. Tačiau skirtingos minimalios importo kainos rodo tik tai, kad elementai ir moduliai yra skirtingų grupių rūšių produktai, kurie parduodami skirtingomis kainomis. Todėl siekiant pagrįsti minimalias importo kainas nebūtina nustatyti skirtingų produktų kainų.

(65)

Tai, kad elementai ir moduliai yra skirtingų grupių rūšių produktai, nėra svarbu nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį pakanka to, kad modulių ir elementų pagrindinės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tos pačios, kaip atitinkamai išdėstyta 46 ir 71 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

KLR vyriausybė teigė, kad vertinant, ar elementai ir moduliai yra vienas nagrinėjamasis produktas, neatsižvelgta į tam tikrus kriterijus, kuriuos Apeliacinė taryba apibrėžė EB byloje dėl asbesto  (7). Tačiau šie kriterijai naudojami panašiam, o ne nagrinėjamajam produktui apibrėžti. Kitaip tariant, šie kriterijai turi būti naudojami apibrėžiant panašų produktą, pvz., Sąjungos pramonės gaminamą panašų produktą, kuris tuomet palyginamas su eksportuojančių Kinijos gamintojų eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu. Nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį šie kriterijai nėra svarbūs. Bet kokiu atveju institucijos užtikrina, kad šio tyrimo nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai taikant EB byloje dėl asbesto naudotus kriterijus nebūtų padaryta kitokia išvada. Pirmasis ir antrasis kriterijai (produkto savybės, pobūdis ir kokybė bei galutinio naudojimo paskirtys) yra tokie patys kaip ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstyti kriterijai (fizinės, cheminės ir techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtys). Trečiasis kriterijus (vartotojų pomėgiai ir įpročiai) šiuo atveju nėra naudingas, nes elementai yra pagrindinė modulių sudėtinė dalis; kalbant apie ketvirtąjį kriterijų (tarifinį klasifikavimą) pastebėta, kad tiek elementai, tiek moduliai gali būti deklaruojami pagal muitų poziciją 8541 40 90, o muitų pozicija 8501 taikoma apskritai elektros generatoriams, o ne būtent saulės energijos produktams.

(67)

Kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad objektyviai taikant kriterijus, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė ankstesnėse bylose (8), tariamai galima padaryti išvadą, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Teismas tik nurodė tam tikrus kriterijus, į kuriuos galima atsižvelgti, tačiau nebūtina visais atvejais taikyti visų kriterijų, kadangi ne visi jie gali būti svarbūs. Įvertinus šiuos kriterijus laikinojo antidempingo reglamento 27–39 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad šiam tyrimui svarbūs ne visi kriterijai. Brosmann byloje vertinant, kurių rūšių batai priklausė nagrinėjamajam produktui, taip pat remtasi tik tais trimis kriterijais, kurie laikyti svarbiais. Kadangi suinteresuotosios šalys nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių objektyviai taikant kriterijus būtų galima padaryti išvadą, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai, šio argumento priimti negalima.

(68)

Be to, primenama, kad elementų ir modulių pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, t. y. jie parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Kaip nurodyta laikinojo antidempingo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, modulių veikimas yra tiesiogiai susijęs su elementų veikimu.

(69)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad neįtraukus plokštelių į produkto apibrėžtąją sritį ir dėl sudėtingo elementų perdirbimo į modulius proceso taip pat paneigiamas argumentas, kad elementų ir modulių pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati. Ji taip pat tvirtino, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, yra pagrįsta prielaida, kad plokštelių, modulių ir elementų gamybos procesas yra toks pats.

(70)

Visų pirma, neteisinga teigti, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, padaryta remiantis gamybos procesu. Nors abu teiginiai iš tiesų išdėstyti toje pačioje laikinojo antidempingo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje, tai nereiškia, kad viena išvada pagrįsta kita prielaida. Abu teiginius skiria žodis „be to“, todėl aišku, kad antras teiginys nėra pagrįstas pirmuoju. Be to, šie du teiginiai susiję su dviem skirtingais klausimais, išdėstytais skirsnyje „Galutinio naudojimo paskirtis ir pakeičiamumas“. Pirmasis teiginys dėl gamybos proceso susijęs su pakeičiamumu, o antrasis – su galutinio naudojimo paskirtimi. Todėl daryti prielaidą, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, yra pagrįsta prielaida, kad plokštelių, modulių ir elementų gamybos procesas yra toks pats, yra neteisinga.

(71)

Kalbant apie faktinę elementų ir modulių galutinio naudojimo paskirtį, suinteresuotosios šalys neginčija to, kad moduliai ir elementai parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Todėl išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, patvirtinama.

(72)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai derėtų priskirti fotovoltinius produktus plona plėvele, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(73)

Fotovoltiniai produktai plona plėvele aiškiai nepriskirti produkto apibrėžčiai – žr. 40 konstatuojamąją dalį. Iš tiesų fotovoltinių produktų plona plėvele fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto savybių. Jie gaminami naudojant kitą gamybos procesą, be to, jie gaminami ne iš kristalinio silicio, kuris yra pagrindinė modulių ir elementų gamybos žaliava. Jų energijos konversijos naudingumo koeficientas yra žemesnis, be to, jų galios vatais atidavimas yra mažesnis, todėl jie netinka tai pačiai paskirčiai kaip nagrinėjamasis produktas. Tuo remiantis argumentus teko atmesti.

(74)

Taip pat teigta, kad elementus derėtų laikyti maitinimo linijos pusgaminiais, o moduliai yra galutinis produktas, todėl jų nederėtų laikyti vienu produktu.

(75)

Kaip minėta pirmiau, pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 47–49 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtumas tarp pusgaminių ar gatavų produktų nelaikomas lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(76)

Viena suinteresuotoji šalis prašė produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti saulės baterijų plokščių, skirtų tik 12V elementams įkrauti, remdamasi tuo, kad šių plokščių galutinio naudojimo paskirtis skiriasi nuo modulių, skirtų prisijungimui prie tinklų, nes jos generuoja daug mažesnę įtampą ir todėl nėra skirtos jungtis prie tinklų.

(77)

Pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad tiriamajam produktui nepriskiriami iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus. Iš daugiau kaip šešių elementų sudaryti moduliai, skirti tik elementams įkrauti, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis ir veiksmingumu, kaip moduliai, kurie skirti jungtis prie tinklų. Jie naudoja atviros grandinės įtampą, kurios įtampa yra mažesnė nei jungimuisi prie tinklų skirtuose moduliuose naudojamos grandinės įtampa. Nepaisant šio skirtumo, atlikus tyrimą nustatyta, kad šios rūšies moduliai gali būti jungiami prie tinklo. Mažesnę įtampą galima lengvai kompensuoti didesniais matmenimis ir (arba) didesniu elementų skaičiumi. Todėl elementams įkrauti skirti moduliai, sudaryti iš daugiau kaip šešių elementų priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai.

(78)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad „iš mažiau kaip šešių elementų sudarytų saulės įkroviklių“ apibrėžtis yra per siaura ir turėtų būti išplėsta įtraukiant į šią apibrėžtį neįtrauktus produktus, kurių funkcija panaši, pvz., panašaus dydžio produktus, kuriuose naudojama daugiau mažesnių elementų.

(79)

Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad apibrėžtis „fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus“ yra per siaura, kadangi į ją neįtraukiami tik surinkti elektros prietaisai, o saulės energijos sistemų sudėtinės dalys, parduodamos integravimui į elektros prietaisus, gali būti į ją įtrauktos.

(80)

Iš tiesų, išnagrinėjus įvairių suinteresuotųjų šalių pateiktus teiginius paaiškėjo, kad tinkamiau tokių produktų nepriskyrimą produkto apibrėžtajai sričiai pagrįsti techniniais standartais, o ne elementų skaičiumi. Konkrečiai nustatyta, kad standarto „IEC 61730-1 Taikymo klasė C“ apibrėžtyse geriau apibrėžiami produktai, kurie neturėti būti įtraukti į priemonių taikymo sritį.

(81)

Po galutinio faktų atskleidimo gauta pastabų dėl produktų nepriskyrimo remiantis minėtu tarptautiniu standartu. Teigta, kad būtų tikslingiau apibrėžti nepriskirtinus produktus remiantis išėjimo įtampa ir atiduodamąja galia („moduliai ar plokštės, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose“), o ne remtis standartu. Ši teiginį būtų galima priimti, o pagal šią apibrėžtį galiausiai nuspręsta nepriskirti nagrinėjamajam produktui.

(82)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad stoge įmontuoti saulės moduliai neturėtų būti įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, nes jie atlieka ne tik saulės energijos modulio, bet ir stogo čerpių arba šiferio funkciją. Todėl jie negali tiesiogiai pakeisti standartinių saulės energijos modulių.

(83)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek standartiniai moduliai, tiek stoge įmontuoti saulės energijos moduliai turi atitikti tuos pačius elektros standartus. Ir nors stoge įmontuoto saulės energijos modulio negalima paprasčiausiai pakeisti standartiniu moduliu, jį galima pakeisti standartiniu moduliu ir stogo čerpėmis ar šiferiu. Todėl šie produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis techninėmis elektros energijos gamybos iš saulės šviesos savybėmis. Papildoma funkcija (kurią kitu atveju turi stogo danga) nelaikyta svarbia ir ja negalima pagrįsti stoge įmontuotų saulės energijos modulių nepriskyrimo prie produkto apibrėžtosios srities.

(84)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis, remdamasi su avalyne  (9), o konkrečiai – atletikai skirta specialios technologijos avalyne „STAF“, susijusiu atveju, teigė, jog tai, kad stoge įmontuotų saulės energijos modulių negalima pakeisti standartiniais saulės energijos moduliais ir atvirkščiai, rodo, kad stoge įmontuotų saulės energijos modulių nereikėtų įtraukti į priemonių apibrėžtąją sritį. Tačiau „STAF“ avalynė į priemonių apibrėžtąją sritį neįtraukta dėl daugelio priežasčių ir, kaip nusprendė Bendrasis Teismas Brosmann  (10) byloje, abipusio pakeičiamumo nebuvimas nėra pakankama priežastis; tai patvirtino, kad visiškai skirtingi produktai, kaip antai bateliai ir pasivaikščiojimams skirta avalynė, nepaisant jų skirtumų, tame pačiame antidempingo tyrime gali iš tiesų būti laikomi nagrinėjamuoju produktu.

(85)

Be to, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad tai, jog produktas ES negaminamas ir tai, kad intelektinės nuosavybės teisės priklauso suinteresuotajai šaliai, tariamai patvirtina, kad stoge įmontuoti saulės energijos moduliai yra novatoriškas produktas, kuris skiriasi nuo kitų. Tačiau, kalbant apie suinteresuotosios šalies paminėtą su avalyne susijusį atvejį, Bendrasis Teismas Brosmann byloje nusprendė, kad „dėl argumentų, susijusių su […] šios rūšies avalynės negaminimu Bendrijoje ir su patentu, reikia konstatuoti, kad jie nėra lemiami“ (11). Taigi, patentuotos technologijos avalynė toje byloje laikyta nagrinėjamuoju produktu.

(86)

Suinteresuotoji šalis taip pat tvirtino, kad stoge įmontuoti saulės energijos moduliai neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nes jie parduodami už gerokai didesnę kainą nei standartiniai moduliai. Taip pat su avalyne susijusiu atveju „STAF“ avalynė, kurios kaina viršijo tam tikrą nustatytą kainą, buvo neįtraukta į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad stoge įmontuoti saulės energijos moduliai turi dvejopą – saulės energijos modulio ir stogo čerpės ar šiferio – funkciją, kaip nurodyta 83 konstatuojamojoje dalyje. Tiesiogiai lyginti kainas nėra prasmės, nes savaime suprantama, kad produktas su papildoma funkcija kainuoja brangiau.

(87)

Atsakydama į šį teiginį, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad remiantis šiais argumentais niekada nebūtų įmanoma remtis kainų skirtumu kaip papildomu rodikliu, kuriuo būtų galima pagrįsti nepriskyrimą prie produkto apibrėžtosios srities. Tačiau šis aiškinimas yra pernelyg platus. Ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje tiesiog teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju, kai stoge įmontuoti saulės energijos moduliai turi nagrinėjamojo produkto ir kito produkto (šiuo atveju stogo čerpės ar šiferio) funkciją, kaina savaime suprantama nėra reikšminga. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitais atvejais kainos skirtumas negali būti naudingas rodiklis nustatant, ar produktas turėtų būti neįtrauktas į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(88)

Galiausiai, suinteresuotoji šalis teigė, kad stoge įmontuotų saulės energijos modulių tiekėjui turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti minimalios kainos įsipareigojime. Tačiau pasirodo, kad susijęs Kinijos eksportuotojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl kaip nebendradarbiaujanti šalis jis neturi teisės dalyvauti įsipareigojime. Todėl šio prašymo nebuvo galima priimti.

(89)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungoje nebuvo gaminami monokristalinio silicio elementai ir jos eksportuojami monokristalinio silicio elementai nekonkuravo su ES pramone. Tačiau tyrime atskleista, kad Sąjungoje monokristalinio silicio elementai buvo iš tiesų gaminami. Todėl šis teiginys atmestas. Bet kokiu atveju, Brosmann byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad konkrečios rūšies produkto negaminimas Bendrijoje nėra lemiamas veiksnys.

(90)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad tyrimo apibrėžtosios srities išplėstimas į ją įtraukiant iš KLR siunčiamus produktus buvo nepagrįstas, nes tyrime iš pradžių nagrinėti tik KLR kilmės produktai.

(91)

Tačiau iš KLR siunčiamos prekės buvo įtrauktos jau inicijavimo etapu. Pranešimo apie inicijavimą 5 punkte nurodyta, kad „bendrovės, kuriuos nagrinėjamąjį produktą siunčia iš Kinijos Liaudies Respublikos, tačiau mano, kad dalis eksportuojamų produktų arba jie visi nėra Kinijos Liaudies Respublikos muitinės kilmės, raginamos pranešti apie save per šį tyrimą ir pateikti visą reikalingą informaciją“. Todėl aišku, kad visos iš KLR produktą siunčiančios bendrovės turėjo galimybę bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Be to, kadangi tiriamojo produkto sudėtyje dažnai būna sudėtinų dalių ir detalių iš skirtingų šalių, pranešimo apie inicijavimą 5 punkte taip pat nurodyta, kad siekiant spręsti šį klausimą „galima nustatyti specifines nuostatas“.

(92)

Todėl laikoma, kad visiems susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams buvo tinkamai pranešta, kad prireikus gali būti nustatytos specifinės nuostatos dėl iš KLR siunčiamų produktų, ir jie buvo paraginti bendradarbiauti atliekant tyrimą. Taigi, tyrimo apibrėžtoji sritis nebuvo išplėsta į ją įtraukiant iš KLR siunčiamus produktus, nes jie buvo įtraukti nuo tyrimo pradžios.

(93)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad, nepaisant 91 konstatuojamojoje dalyje nurodytų pranešimo apie inicijavimą nuostatų, atliekant tyrimą nagrinėtos tik KLR kilmės prekės ir neįvertintas iš KLR siunčiamų prekių daromas poveikis.

(94)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad siekiant užtikrinti, kad atliekant tyrimą būtų įvertintos ne tik KLR kilmės, bet visos iš KLR siunčiamos prekės, imtasi toliau išvardytų priemonių.

(95)

Tuo remiantis daroma išvada, kad atliekant tyrimą nagrinėtos visos KLR kilmės arba iš jos siunčiamos prekės, ir tyrimo išvados, įskaitant dėl dempingo ir žalos, apima visas KLR kilmės ar iš jos siunčiamas prekes.

(96)

Po galutinio atskleidimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad skunde pateikti tik su importuojamomis KLR kilmės saulės baterijų plokštėmis, o ne iš KLR siunčiamomis prekėmis susiję prima facie įrodymai. Šiuo atžvilgiu reikia paaiškinti, kad skundas iš tiesų apėmė prekes „iš KLR“ – tai matyti iš pareiškėjo pateikto dokumento pirmo puslapio, ant kurio uždėtas antspaudas. Prieš šį puslapį byloje yra kitas puslapis, kuriame iš tiesų vartojama formuluotė „Kinijos Liaudies Respublikos kilmės“. Tačiau šiuo atveju tai ne skundo pateikėjo pateiktas dokumentas, o Komisijos tarnybų pridėtas titulinis puslapis, kuriame įrašytas tyrimo pavadinimas, o ne pakartotas skundo pavadinimas. Todėl laikoma, kad skundas apėmė visas prekes iš KLR – tiek KLR, tiek kitų šalių kilmės.

(97)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai taip pat tvirtino, kad negalima pagrįstai tikėtis, kad eksportuojantys trečiųjų šalių gamintojai turėjo žinoti, kad jų produktai taip pat gali būti nagrinėjami atliekant tyrimą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad priemonės netaikomos tranzitu vežamoms prekėms, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje. Todėl eksportuojantiems gamintojams, kurie nevykdo veiklos KLR, priemonės poveikio nedaro. Be to, apie save nepranešė jokie trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai, kurie būtų nurodę, kad jų eksportuojamiems produktams taikomos priemonės.

(98)

Tie patys eksportuojantys gamintojai teigė, kad trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai nebuvo paraginti pranešti apie save ir jiems nesuteikta galimybė įrodyti, kad jų produktai nėra subsidijuojami. Institucijos mano, kad nustačius priemones nedaromas poveikis KLR jokios veiklos nevykdantiems eksportuojantiems gamintojams, nes jų prekės, jei jos siunčiamos iš KLR, bus vežamos tranzitu. Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams pranešimu apie inicijavimą pranešta, kad jų vykdoma veikla tikrinama atliekant tyrimą.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, produktas galutinai apibrėžiamas kaip Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba jos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, išskyrus vežamus tranzitu, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje. Elementų storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu: ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90.

(100)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

(101)

Skundo pateikėjas teigė, kad KLR labai subsidijuoja savo fotovoltinių produktų pramonę ir nurodė keletą politinių ir planavimo dokumentų bei teisės aktų, kuriais grindžiama valstybės parama sektoriui. Komisija peržiūrėjo ir išnagrinėjo skunde minėtus dokumentus ir papildomus atliekant tyrimą KLR vyriausybės ir atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktus dokumentus bei nustatė, kad remiantis dauguma šių dokumentų KLR fotovoltinių produktų pramonei sudarytos įvairių sričių lengvatinės sąlygos.

(102)

12-tajame penkmečio plane (12) KLR vyriausybė fotovoltinių produktų pramonę įtraukė į strateginių pramonės šakų sąrašą. KLR vyriausybė taip pat paskelbė specialų saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės planą (pridedamą prie pagrindinio 12-tojo penkmečio plano), t. y. 12-tąjį saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio planą. Šiame plane KLR vyriausybė nurodė remianti „pažangias įmones“ (13)ir „pagrindines įmones“ (14), įsipareigojo „padėti įgyvendinti fotovoltinių produktų pramonės skatinimo politiką“ (15) ir „plėtoti pramonės, finansų ir mokesčių sritims remti skirtas politikos kryptis…“ (16).

Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 nurodyta, kad KLR vyriausybė aktyviai rems naujos energetikos pramonės vystymą ir spartins saulės energijos srities vystymą (17), visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiems projektams (šiai kategorijai priskiriami fotovoltinių produktų projektai) ir žadama įgyvendinti „kitus politinius veiksmus, kuriais teikiamos lengvatos skatinamiems projektams“ (18). Kitame 2010 m. spalio 10 d. Valstybės tarybos sprendime kalbama apie „mokesčių ir finansų politikos paramos intensyvumo“ išplėtimą, finansų įstaigos raginamos „išplėsti kreditų paramą“ ir įsipareigojama naujoms strateginėms pramonės šakoms, kurioms priskiriama saulės energijos fotovoltinių produktų pramonė, „taikyti lengvatines mokesčių politikos priemones, pavyzdžiui, rizikos kompensavimą“ (19). Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) žadama „daugiausia dėmesio skirti politikos finansavimui“, „raginti finansų įstaigas suteikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“, „skatinti finansų įstaigas gerinti ir stiprinti finansų paslaugas aukštųjų technologijų įmonėms“ ir „įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką aukštųjų technologijų įmonių vystymui skatinti“ (20).

KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatyme taip pat nurodyta daug priemonių, skirtų strateginėms pramonės šakoms, įskaitant saulės energijos fotovoltinių produktų pramonę, remti. Be kita ko, jame taip pat nurodoma, kad valstybė skatins finansų įstaigas ir joms nurodys remti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakas suteikiant paskolas (21), su politikos sritimi susijusioms finansų įstaigoms nurodoma pirmenybę teikti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakoms siūlant joms finansų paslaugas (22), nurodoma tam tikroms įmonėms „taikyti mažesnes palūkanas ir suteikti paskolas“, o su politikos sritimi susijusioms finansų įstaigoms nurodyta teikti „specialią pagalbą“ valstybės skatinamiems projektams (23). Toliau nurodoma, kaip šios priemonės taikomos praktiškai.

(103)

KLR vyriausybė ir atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad būtų atliktas jų pateiktų atsakymų patikrinimas vietoje (24).

(104)

Dėl KLR vyriausybės, išnagrinėjus klausimyno atsakymus Komisija nusiuntė raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir raštą prieš patikrinimą vietoje bei pateikė informaciją apie tikrinamojo vizito darbotvarkę. Komisija KLR vyriausybei suteikė pakankamai laiko, kai to pagrįstai prašoma, pastaboms parengti ir pateikti. Iš tiesų, KLR vyriausybei skyrus net 30 dienų pratęsimą klausimyno atsakymams pateikti ji iš viso turėjo 69 dienas klausimyno atsakymams pateikti; Komisija KLR vyriausybei suteikė 25 dienų laikotarpį atsakymui į raštą dėl informacijos neišsamumo pateikti. Todėl iš viso KLR vyriausybė turėjo daugiau nei tris mėnesius Komisijos prašomai informacijai pateikti.

(105)

Per patikrinimo vietoje vizitą Kinijos prekybos ministerijoje Pekine ir keturiose finansų įstaigose (Kinijos plėtros banke, Kinijos eksporto ir importo banke, Huaxia banke ir SINOSURE) Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 ir 26 straipsnių nuostatas stengėsi patikrinti informaciją, pateiktą remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, kurie naudoti KLR vyriausybės atsakymams rengti. Tai darydama Komisija padarė preliminarią išvadą, kad neturėdama pakankamai informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų ji negalėjo tinkamai patikrinti KLR vyriausybės klausimyno atsakymų. Be to, kai kurios informacijos iš viso nepateikta, nors būtent tos informacijos prašyta, o į kai kuriuos klausimus paprasčiausiai neatsakyta. Todėl KLR vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis.

(106)

KLR vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija KLR vyriausybę nepagrįstai apsunkino ir kad klausimyne bei vėliau pateiktame rašte dėl informacijos neišsamumo ji prašė nesusijusios ir nereikalingos informacijos.

(107)

Dėl prašomos informacijos Komisija pažymi, kad ji prašė pateikti tik informacijos apie skunde nurodytus įtarimus, kuri laikoma būtina tinkamoms išvadoms padaryti, be to, per tyrimą nuosekliai prašė pateikti tuos pačius duomenis bei informaciją ir pageidavo, kad KLR vyriausybė paaiškintų pateiktą informaciją ir kaip ji susijusi su tiriamosiomis schemomis. Kitaip tariant, Komisija tik prašė pateikti informacijos, kuri buvo reikalinga nagrinėjamojo produkto subsidijavimui taikant skunde nurodytas subsidijavimo schemas ir jo lygiui nustatyti.

(108)

Kaip jau nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje, surengus patikrinimą vietoje 2013 m. gegužės 23 d. Komisija pranešė KLR vyriausybei, kad ji ketina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Komisija išsiuntė šį raštą, nes ji padarė preliminarią išvadą, kad dėl nepakankamos KLR vyriausybės pateiktos informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų nebuvo galima tinkamai patikrinti antisubsidijų klausimyno, rašto dėl informacijos neišsamumo atsakymų ir kitos vykstančiame tyrime KLR vyriausybės pateiktos informacijos. Be to, atliekant tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad klausimyno atsakymuose ir vėlesnėse KLR vyriausybės pateiktose pastabose nepateikta tam tikros informacijos, kurios specialiai paprašė Komisija. Be to, į kai kuriuos klausimus paprasčiausiai neatsakyta. Turimais faktais ketinta remtis pagal vyriausybės planus, projektus, įvairius teisės aktus ir kitus dokumentus; lengvatines paskolas, kitą finansavimą, garantijas ir draudimą; PBOC aplinkraščius; tikrinimus bankuose; eksporto kredito draudimą ir tikrinimą Sinosure; programą „Golden Sun Demonstration“; tiesioginio atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programas; netiesioginio mokesčio ir importo tarifo programas; žaliavų po (polikristalinio silicio, aliuminio ekstruzijų ir stiklo) tiekimą už mažesnį nei tinkamas atlygį; žemėnaudos teisių nuostatas.

(109)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė prieštaravo preliminariam Komisijos ketinimui taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatas ir teigė, kad šiuo atveju nesilaikyta sąlygų, kurių privaloma laikytis jei neatsižvelgiama į pateiktą informaciją arba jei „užpildomos informacijos spragos“.

(110)

KLR vyriausybė teigė, kad dėl abejonių, kurios kilo tik todėl, kad Komisija negalėjo visiškai patenkinamai patikrinti pateiktos informacijos, negalėjo būti neatsižvelgiama į informaciją. Komisija su šiuo argumentu nesutinka, nes jis neatspindi tikrovės. Netiesa, kad Komisija neatsižvelgė į pateiktą informaciją tik dėl to, kad ji negalėjo patikrinti šios informacijos atlikdama patikrinimą vietoje. Tačiau nustačius, kad KLR vyriausybės pateikta informacija ir paaiškinimas buvo prieštaringi ir (arba) nepakankami, palyginti su kita Komisijos turima informacija, ir tuo pat metu jų buvo neįmanoma patikrinti atliekant patikrinimą vietoje, Komisija negalėjo remtis tokia gauta informacija. Atskiri duomenys yra vertinami atsižvelgiant į tai, koks buvo KLR vyriausybės bendradarbiavimo lygis. Taip pat pažymima, kad Komisija prieštaravo ne dėl pateiktos informacijos formato, kaip teigė KLR vyriausybė, o dėl informacijos netikslumo ir (arba) neišsamumo.

(111)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad pateikti kai kurios informacijos, kurios prašė Komisija, buvo taip sudėtinga, kad KLR vyriausybė neturėjo galimybės ją pateikti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija prašė tik informacijos, kuri buvo būtina skundo pateikėjo teiginiams patikrinti (pagrįstiems prima facie įrodymais), ir suteikė KLR vyriausybei pakankamai laiko ir galimybių tokiai informacijai pateikti. Be to, Komisija gerai žino, kad dėl gausių ir išsamių skundo pateikėjo teiginių šiuo atveju ji turėjo prašyti KLR vyriausybės pateikti daug informacijos. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau (104–107 konstatuojamosiose dalyse), prašomos informacijos apimtis nebuvo per didelė ir suteikta pakankamai laiko jai pateikti.

(112)

Be to, KLR vyriausybė nurodė, kad yra skirtumas, ar į pateiktą informaciją neatsižvelgiama, ar gauta informacija papildoma įrašuose esančiais duomenimis. Nors Komisija visiškai supranta šį skirtumą ir vadovaujasi atitinkamomis pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis, ji nurodo, kad tuo atveju, kai pateikta informacija prieštarauja kitai Komisijos turimai informacijai tuo pačiu klausimu, tokios informacijos papildyti negalima. Tokiais atvejais (pvz., pateikta informacija apie bankų nuosavybės teises) Komisija turėjo nuspręsti, kuri informacija patikimesnė. Taip Komisija užtikrino, kad turimų faktų naudojimas nėra mažiau palankus ir pagrįstas iš tiesų turimais faktais.

(113)

KLR vyriausybė teigė, kad šiuo atveju Komisija neturėjo pagrindo laikyti KLR vyriausybę nebendradarbiaujančia, nes ji neatsižvelgė arba neteisingai suprato savo prievolę atsižvelgti į KLR vyriausybės praktines galimybes įvykdyti jos prašymą. KLR vyriausybės teigimu, tyrimas iš esmės buvo pernelyg didelė našta ir bendradarbiauti apskritai buvo neįmanoma, o Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, nuolat atsisakė bendradarbiauti su KLR vyriausybe ir sumažinti tokią naštą. Šiuo teiginiu akivaizdžiai iškreipiami faktai. Komisija, siekdama vykdyti savo teisinius įsipareigojimus gavus reikiamais dokumentais pagrįstą skundą ir tuo pat metu laikydamasi atitinkamų PPO sprendimų, KLR vyriausybės prašė tik informacijos, būtinos skunde pateiktiems teiginiams, pagrįstiems pakankamais įrodymais, patikrinti ir įvertinti. Prie klausimyno pridėtame rašte ir pačiame klausimyne Komisija siūlėsi padėti KLR vyriausybei. Rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo KLR vyriausybė taip pat paraginta susisiekti su Komisija kilus klausimų dėl prašomos informacijos. Komisija taip pat išimtinai ilgam pratęsė terminą informacijai pateikti (žr. 104 konstatuojamąją dalį). Be to, atlikdama šį tyrimą, Komisija KLR vyriausybės paprašė informacijos apie sandorius, susijusios tik su atrinktais eksportuotojais, o ne visais Kinijos saulės baterijų plokščių gamintojais, taigi prašomos informacijos apimtis buvo kiek įmanoma sumažinta. Todėl Komisija pažymi, kad panašu, jog KLR vyriausybė sudeda argumentus dėl praktinių galimybių pateikti duomenis su kitais klausimais.

Pavyzdžiui, aptariant tariamai nepagrįstą Komisijos prašymą pateikti daug informacijos apie bankus ir finansų įstaigas, ji argumentus grindžia daugiausia tariamai nepakankamai pagrįstu skundu ir tvirtina, kad skundas pagrįstas „neteisėtomis išvadomis“ byloje dėl plono kreidinio popieriaus. Todėl KLR vyriausybės skundas yra veikiau susijęs su inicijavimą pagrindžiančių įrodymų kokybe, o ne praktinėmis galimybėmis pateikti informaciją. Iš tiesų, 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė pakartojo ankstesniuose raštuose pateiktą teiginį, kad tyrimo inicijavimas dėl daugelio programų neatitiko PPO SSKP 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrodymų ribos ir kad inicijuodama tyrimą dėl šių programų Komisija pažeidė PPO SSKP 11 straipsnio 3 dalį. Komisija rašte ir memorandume KLR vyriausybė jau atsakė į šiuos teiginius ir kadangi 2013 m. birželio 3 d. rašte nepateikta naujų teiginių, šiame reglamente nebereikia iš naujo svarstyti tų pačių teiginių.

(114)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nepateikė KLR vyriausybei pakankamai laiko atsakyti į klausimyną. Tai netiesa. Kaip paaiškinta 104 konstatuojamojoje dalyje, Komisija KLR vyriausybei ilgam pratęsė terminą ir suteikė KLR vyriausybei ilgiausią įmanomą laikotarpį, kurį taikant nebūtų kliudoma laiku užbaigti bylą. Klausimyno ir rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymų terminai buvo gerokai ilgesni nei pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis.

(115)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija nereagavo į jos prašymą padėti nustatyti santykinę klausimyno atsakymų svarbą siekiant išvengti išvadų pagrindimo turimais faktais. Savo pareiškime ji nurodė prašymą, kad Komisija paaiškintų, kokiu tikslu prašoma konkrečios informacijos ir kokios faktinės išvados bus ja grindžiamos, siekiant „užtikrinti, kad vyriausybė pagal turimas galimybes galėtų kuo geriau bendradarbiauti ir suteikti būtiniausią informaciją“. Savaime suprantama, Komisija, negavusi faktinės informacijos, negalėjo žinoti, kokios išvados bus padarytos remiantis šia informacija. KLR vyriausybė taip pat tvirtina, kad dėl Komisijos klausimyno struktūros buvo „funkciškai neįmanoma“ jo užbaigti, o Komisija siekė gauti informacijos, nesusijusios su šiuo tyrimu. Komisija kategoriškai atmeta šiuos teiginius. Kaip paaiškinta, klausimyne prašyta tik informacijos, kuri buvo būtina išvadoms padaryti.

(116)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija reikalavo pateikti dokumentus, kurių KLR vyriausybė teisiškai negalėjo parengti arba įpareigoti parengti, ir atsižvelgdama į tai nurodė susijusius ES ir PPO teisės aktus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad turėtų būti neatsižvelgiama tik į melagingą ar klaidinančią informaciją, bei nurodė, kad ji neturėjo „praktinių galimybių“ pateikti tam tikrą informaciją, kurią griežtai uždrausta platinti dėl valstybės paslapties arba kitais vidaus teisės aktais. Be to, ji tvirtino, kad atitinkamos PPO antidempingo susitarimo ir SSKP nuostatos, kuriomis nustatoma, kaip konfidenciali informacija gali būti pateikta tyrimą atliekančiomis institucijomis ir laikoma konfidencialia, ne visada taikomos tuo atveju, kai informaciją turi pateikti trečiosios šalies institucija, šiuo atveju KLR vyriausybė. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija pažeistų SSKP nuostatas, jei atsisakytų pripažinti teisinį skirtumą vyriausybės praktinės galimybės teikti informaciją, kurią jai teisiškai uždrausta atskleisti, ir kitokio pobūdžio konfidencialios informacijos, kurią vyriausybė gali paprašyti laikyti konfidencialia vykdant įprastą tyrimą.

(117)

Netiesa, kad Komisija neatsižvelgė į informaciją, kurios KLR vyriausybė nepateikė, kad ir kokia būtų priežastis, nes paprasčiausiai neįmanoma neatsižvelgti į tai, kas nebuvo pateikta. Kita vertus, jei KLR vyriausybė nepateikė tam tikros informacijos arba tikrinant neleido su ja susipažinti, o panašaus pobūdžio informaciją Komisija gavo iš kitų šaltinių (dažniausiai viešai prieinamą, pateiktą bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų arba pateiktą tam tikrų bankų atliekant tikrinimą vietoje); Komisija įtraukė šią informaciją į bylos dokumentus ir ja rėmėsi darydama išvadas. Komisija nesutinka su teiginiu, kad PPO antidempingo susitarimo ir SSKP nuostatos, kuriomis numatoma, kaip konfidenciali informacija gali būti pateikta tyrimą atliekančioms institucijoms ir laikoma konfidencialia, netaikomos KLR vyriausybei. Šiuo atžvilgiu KLR vyriausybė teigia, kad vyriausybėms turėtų būti taikomi kiti bendradarbiavimo standartai nei eksportuotojams ir kad dėl vyriausybių padėties joms daromos šiokios tokios nuolaidos, kurios netaikomos eksportuotojams. Dėl kompensacinių muitų tyrimų vykdymo, Komisija šiam teiginiui negali pritarti. Vadovaujantis pagrindiniu reglamentu KLR vyriausybė yra viena iš tyrimo suinteresuotųjų šalių ir tuo pat metu, kaip „suinteresuota valstybė“, KLR privalo laikytis PPO nuostatų ir praktikos.

Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota šalis atsisako sudaryti galimybių gauti informaciją, kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba žymiai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus.“ PPO SSKP 12 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyti vyriausybių („suinteresuota valstybė“) nebendradarbiavimo padariniai: „Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota valstybė arba suinteresuota šalis atsisako sudaryti galimybių gauti informaciją, kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per pagrįstą laiką arba žymiai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ir galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus.“ Tais atvejais kai tyrimą atliekanti valstybė, šiuo atveju ES, naudojasi savo PPO teisėmis atlikti kompensacinio muito tyrimą ir prašo informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui atlikti, vyriausybėms ir eksportuotojams taikoma ta pati prievolė bendradarbiauti. Atliekant tyrimą KLR vyriausybė dažnai rėmėsi konfidencialumo taisyklėmis pagrįsdama tikrinimui prašomos informacijos, pvz., PBOC aplinkraščių, nepateikimą. Pastebima, kad net jei KLR vyriausybė, kaip ji teigia, „teisiškai negalėjo atskleisti tokios informacijos“, ji vis tiek privalo laikytis PPO prievolės pateikti tyrimui atlikti reikalingą informaciją. Šiuo požiūriu dėl PPO narės savivaldos teisės aktų ar vidaus taisyklių ji nėra atleidžiama nuo PPO prievolių bendradarbiauti atliekant tyrimus; tokio nesutarimo atveju būtent KLR vyriausybė turi pasiūlyti būdus, kaip sudaryti galimybę susipažinti su informacija ir ją tinkamai patikrinti. Neprieštaraujant tam, kas išdėstyta, KLR vyriausybė iš tiesų niekada nepaaiškino šio teiginio ir šiuo atžvilgiu niekada nepateikė jokių įrodymų (pvz., teisinių nuostatų, kuriomis jai „teisiškai draudžiama“ pateikti tokią informaciją).

(118)

Be to, KLR vyriausybė teigė, kad 2013 m. kovo 25 d. raštas prieš patikrinimą vietoje buvo nepakankamai išsamus ir jame nepateikta konkrečių klausimų, kurie bus nagrinėjami per patikrinimą vietoje. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors nėra reikalavimo, kad Komisija siųstų visų klausimų, kurie bus užduodami per patikrinimą vietoje, sąrašą (ir Komisija mano, kad tai netinkama), 2013 m. kovo 25 d. rašte prieš patikrinimą vietoje pateiktas sąrašas labai konkrečių ir išsamių klausimų ir dokumentų, kurie bus nagrinėjami pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnio 3 dalį ir PPO reikalavimus. Tačiau rašte aiškiai nurodyta, kad sąrašas neišsamus ir kad prireikus gali būti nagrinėjami kiti klausimai ir įrodymai. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pažymėti, kad KLR vyriausybė neprieštaravo šio rašto turiniui prieš patikrinimą, nors, kita vertus, ji atsisakė aptarti tam tikrus klausimus, kurie nebuvo aiškiai nurodyti rašte, kaip antai informaciją apie didžiausius KLR bankus, Kinijos komunistų partijos (KKP) dalyvavimą tam tikrų bankų valdyme arba kai kurių bankų prieigą prie valstybės užsienio valiutos administracijos užsienio valiutos atsargų, tvirtindama, kad ji nepasiruošusi atsakyti į šiuos klausimus.

(119)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad atlikdama patikrinimą vietoje Komisija veikė nelanksčiai ir iš tikrųjų „nustatė galutinį terminą visiems KLR vyriausybės pakeitimų prašymams“. Be to, ji tvirtino, kad Komisija nepriėmė jokių „tinkamų“ KLR vyriausybės sprendimų dėl Nacionalinio statistikos biuro (NSB) tikrinimo ir atsisakė pratęsti NSB tikrinimą iki pirmadienio, 2013 m. balandžio 22 d. Be to, KLR vyriausybės nuomone, Komisijos pareigūnai beveik kiekvieną darbo dieną atvykdavo vėlai ir todėl per vėlai pradėjo tikrinimą.

(120)

Atsižvelgdama į minėtus teiginius, Komisija pabrėžia, kad jos pareigūnų lankstumas atliekant tikrinimus buvo visiškas ir besąlygiškas. Komisijos pareigūnai išimties tvarka pasiūlė patikrinti dokumentus ir įrodymus, kuriuos KLR vyriausybė siekė įtraukti baigus nagrinėti tam tikrą klausimą, daugeliu atvejų ne tik įprastomis darbo valandomis. Tai padaryta keletą kartų, net jei dėl to teko labai vėlai vykti į kitas tikrinamas patalpas ir (arba) grįžti į tas patalpas, kuriose Komisijos pareigūnai jau buvo ir jau turėjo galimybę patikrinti dokumentus. Deja, tačiau KLR vyriausybė minėtais atvejais šiuos pasiūlymus atmetė, taigi veikiausiai, kad ji Komisijos prašomų dokumentų nepateikė įprastomis darbo valandomis ne dėl laiko stokos ar Komisijos nenoro juos patikrinti. Dėl vėlavimo pradėti tikrinamąjį vizitą, Komisija pažymi, kad pareigūnai buvo laiku kiekvieną dieną, tačiau, deja, kai kada buvo vėluojama dėl KLR vyriausybės reikalaujamų registracijos procedūrų norint patekti į tikrinamas patalpas arba tiesiog dėl KLR vyriausybės atstovų nebuvimo pareigūnams atvykus į tikrinamas patalpas, todėl pareigūnai buvo priversti ilgai laukti prieš tikrinimą. Komisija taip pat pažymi, kad tikrinamieji vizitai kasdien užsitęsdavo po įprastų darbo valandų ir kad tikrinamojo vizito pirmą dieną pati KLR vyriausybė atšaukė popietinę sesiją, nes Technologijų ministerijos atstovai nusprendė nedalyvauti (žr. 122 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų, jei KLR vyriausybė būtų sutikusi su visais pakartotinais Komisijos pareigūnų siūlymais patikrinti dokumentus pasibaigus darbo valandoms, vizitai būtų buvę ilgesni; taip neįvyko būtent dėl KLR vyriausybės nenoro visapusiškai bendradarbiauti.

(121)

KLR vyriausybė toliau nesutiko Komisijos praktikai pasibaigus tikrinimo sesijai nepriimti su ta sesija susijusių naujų dokumentų ir įrodymų, kuriuos būtina patikrinti. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Komisija niekada iš karto neatmeta ir neketino atmesti tokiu būdu pateiktos informacijos. Komisija atsižvelgė į visą pateiktą informaciją, išnagrinėjo jos kokybę (pvz., ištrauka iš auditorių patikrintos finansinės ataskaitos vertinama kitaip nei paprasta Excel lentelė arba Word dokumentas, kuriame skaičiai nėra pagrįsti jokiais oficialiais šaltiniais) ir, atsižvelgdama į tai, kad ji negalėjo patikrinti šios informacijos atlikdama patikrinimą vietoje, atitinkamai ją įvertino.

(122)

Dėl šešių atliekant tyrimą KLR vyriausybės pateiktų dokumentų (25), kurių turinį KLR vyriausybė atsisakė aptarti atliekant patikrinimą vietoje, KLR vyriausybė teigė, kad Komisija neturi jokio pagrindo remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Be to, teigta, kad Komisijai nepadėjo KLR vyriausybei suprasti reikalavimo pateikti šiuos dokumentus ir įrodyti, kad visi nagrinėjami dokumentai buvo susiję, nepaisant to, kad KLR vyriausybė „prieš prasidedant tikrinimui konkrečiai paragino Komisiją padėti KLR vyriausybei suprasti reikalavimą pateikti šiuos dokumentus ir įrodyti, kad visi nagrinėjami dokumentai buvo susiję“. Atsižvelgiant į tai, visų pirma pažymima, kad visi dokumentai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama pramone (26) ir todėl jų įtraukimas į tikrinimo apibrėžtąją sritį buvo labai susijęs.

Antra, KLR vyriausybės 2013 m. balandžio 11 d. rašte Komisijai naudota formuluotė buvo kitokia nei nurodyta 2013 m. birželio 3 d. rašte. Iš tikrųjų, KLR vyriausybė 2013 m. balandžio 11 d. rašte nurodė, kad minėtų dokumentų tikrinimas „sustabdomas, nebent Komisija galės įtikinamai įrodyti, kiek šie dokumentai laikomi susijusiais su šiuo tyrimu, ypač tariamomis subsidijomis“. Kadangi visi šie dokumentai tiesiogiai susiję su nagrinėjama pramone ir net konkrečiomis subsidijų schemomis, kaip antai lengvatinio skolinimo ar mokesčių lengvatų schemomis, kaip akivaizdu iš jų formuluotės, Komisija nesuprato, kas dar gali būti įrodyta, kad jos yra susijusios. Komisija nustebo, kad KLR vyriausybė suabejojo, ar šie dokumentai yra susiję, ne tuomet, kai jie buvo pateikti, o tik tada, kai Komisija paprašė paaiškinimų.

(123)

2013 m. gegužės 23 d. rašte Komisija nurodė, kad ji negalėjo patikrinti didžiosios dalies pateiktos informacijos pagal dokumentų originalus ir sutikrinti su šaltinio duomenimis, naudotais KLR vyriausybės atsakymams parengti dėl informacijos, susijusios su KLR finansų rinka ir finansų įstaigomis. KLR vyriausybė pareiškė, kad, atsižvelgiant į „visiškai bendro pobūdžio ir nekonkrečią pastabą“, Komisija nesuteikė KLR vyriausybei galimybės pateikti reikšmingų pastabų ir todėl neleido KLR vyriausybei tinkamai pasinaudoti gynybos teise. Šis teiginys neteisingas. Klausimyne Komisija pateikė labai konkrečius klausimus ir, remdamasi įprasta daugelio tyrimą atliekančių institucijų praktika, ji bandė patikrinti KLR vyriausybės atsakymus atliekant patikrinimą vietoje.

(124)

Konkrečiai, KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė, kad „nagrinėjamai pramonei suteiktos paskolos sudaro labai nedidelę visų suteiktų paskolų dalį. Pavyzdžiui, kai kurie bankai papildomame klausimyne nurodė, kad nagrinėjamai pramonei suteiktos paskolos sudarė mažiau nei 1 proc. visų paskolų“. Atliekant tikrinimą KLR vyriausybė negalėjo pagrįsti šio teiginio jokiais įrodymais ir paprasčiausiai nurodė Komisijai kreiptis į bankus.

(125)

Komisija taip pat paprašė statistinių duomenų apie paskolas nagrinėjamai pramonei. KLR vyriausybė teigė, kad ji tokių apskaitos dokumentų neturi. Komisijai pasiteiravus, ar KLR vyriausybės bandė rinkti tokią statistiką, ir paprašius šios informacijos iš bankų, dalyvavęs CBRC (KLR bankų reguliavimo institucijos) pareigūnas tikrinimo metu atsakė, kad jis apie tai nežino, nes už šiuos statistinius duomenis atsakingas kitas CBRC padalinys. KLR vyriausybė statistinių duomenų nepateikė nei klausimyno atsakymuose, nei vėlesnėse procedūrose, susijusiose su informacijos neišsamumu. Komisija rašte prieš patikrinimą vietoje dar kartą nurodė, kad šis klausimas bus nagrinėjamas.

(126)

Dėl bankų, Komisija per tikrinamąjį vizitą taip pat pasiteiravo apie rizikos ir kreditingumo vertinimą, bendrą veiklos padėtį, valdymo padėtį, kredito lygį, finansų naudojimą, grąžinimo galimybes, garantijų modelį bei bankų ir paskolų gavėjų bendradarbiavimą, nes KLR vyriausybė pateikė su šiais klausimais susijusius teiginius klausimyno atsakymuose. Be to, nepaisant to, kad šie klausimai buvo nurodyti rašte prieš patikrinimą vietoje, KLR vyriausybė negalėjo pateikti jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų ir nurodė Komisijai kreiptis į bankus.

(127)

Rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymuose KLR vyriausybė pateikė tam tikros informacijos apie procentinę vyriausybės akcijų dalį kai kuriuose bankuose. Pažymima, kad iš pradžių KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė nuturinti tokios informacijos ir kad ji pateikė informaciją šiuo klausimu tik po to, kai Komisija nurodė, kad pagal Komercinės bankininkystės įstatymo 24 straipsnį reikalaujama, kad bankai teiktų šią informaciją CBRC. Kai Komisija per tikrinamąjį vizitą pasiteiravo apie šios informacijos šaltinį, dalyvavęs CBRC pareigūnas teigė, kad jis nežinojo, nes už šių duomenų rinkimą atsakingas kitas CBRC padalinys. Pagal laikinųjų reglamentų dėl stebėtojų tarybų pagrindinėse valstybės finansų įstaigose (kurį pateikė EXIM bankas savo atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo) 2 straipsnį, „valstybės finansų įstaigų, į kurias Valstybės taryba skiria stebėtojų tarybas, sąrašą rekomenduoja valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų administravimo organas“. Kadangi ši teisinė nuostata susijusi su valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų administravimo organu, panašu, jog KLR vyriausybė žino, kurios finansų įstaigos jai priklauso. Tačiau dėl KLR vyriausybės nebendradarbiavimo Komisija negalėjo patikrinti šios informacijos arba bent nustatyti informacijos šaltinio. Remiantis viešai prieinama informacija, be KLR vyriausybės rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakyme (27) nurodytų bankų yra ir kitų valstybės bankų (kurie teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams).

(128)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė teigė, kad Komisija nei klausimyne, nei rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo „neprašė pagrindžiančių įrodymų arba duomenų šaltinio“ ir „šiuo metu netikėtai tvirtina, kad nepateikta pagrindžiančių įrodymų arba duomenų šaltinio“. Siekdama išsiaiškinti padėtį Komisija, kaip ir bet kuri kita tyrimą atliekanti institucija, patikrina visų šalių pateiktus duomenis, ir KLR vyriausybė apie tai žinojo, nes Komisija jau klausimyne ir prie jo pridėtame rašte nurodė, kad atsakymai gali būti tikrinami. Be to, rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija taip pat įtraukė šį konkretų klausimą į tikrinimo metu nagrinėtinus klausimus (28). Todėl tai, kad Komisija parašo KLR vyriausybės pateiktus teiginius pagrindžiančių įrodymų tikrai nebuvo netikėta KLR vyriausybei; tai standartinė procedūra, kurią Komisiją taiko kiekviename tyrime.

(129)

Kai per tikrinimą Komisija paprašė KLR vyriausybės pateikti dešimties didžiausių KLR bankų sąrašą ir nurodyti jų rinkos dalis, CBRC atsakė, kad ji gali pateikti tokią informaciją, tačiau ji galės atsakyti į šį klausimą tik tada, kai jis bus pateiktas raštu. Komisija paaiškino, kad per tikrinamąjį vizitą žodžiu užduotas klausimas yra tokios pačios svarbos kaip ir pateikiamas raštu, ir atkreipė dėmesį į tai, kad gavus kitus žodžiu pateiktus klausimus KLR vyriausybė prieš atsakydama neprašė jų pateikti raštu. Nepaisant šio paaiškinimo, KLR vyriausybė vis tiek informacijos nepateikė.

(130)

Klausimyne Komisija paprašė dokumentų, kuriais buvo grindžiamas CBRC steigimas ir jai suteikti įgaliojimai. KLR vyriausybė pateikė Nacionalinio liaudies kongreso dokumentą, kuriame paprasčiausiai teigiama, kad bus įsteigta CBRC. Komisijai pasiteiravus, ar yra kokių nors kitų dokumentų, kuriuose nurodomi CBRC įgaliojimai ir tikslas, dalyvaujantis CBRC pareigūnas pareiškė, kad yra daug kitų įstatymų dėl CBRC, tačiau, jei Komisija norėjo gauti šiuos dokumentus, ji turėjo paprašyti prieš tikrinimą. Pažymima, kad klausimyne Komisija prašė KLR vyriausybės „pateikti dokumentus, kuriais remtasi steigiant šią instituciją ir jai suteikiant įgaliojimus“, taigi ji paprašė šių dokumentų prieš tikrinimą.

(131)

Kai Komisija paprašė bankų, TL suteikusių paskolas atrinktiems eksportuotojams, statistinių duomenų ir ataskaitų, ji nurodė KLR bankų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros įstatymo 33 straipsnį (29), kuriame nurodyta, kad tokius statistinius duomenis renka CBRC. Dalyvavęs CBRC pareigūnas nurodė, kad jis visų pirma turi gauti teisės departamento leidimą, tačiau iki tikrinimo pabaigos jis apie tai nepateikė jokios informacijos. Dar kartą reikia pabrėžti, kad Komisija paprašė šios informacijos klausimyne ir rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo bei rašte prieš patikrinimą vietoje nurodė, kad atliekant tikrinimą bus nagrinėjami statistiniai duomenys.

(132)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad skunde pateikti pareiškimai dėl to, kad Kinijos bankai yra valstybinės įstaigos, yra pagrįsti vien tik paprastais teiginiais, kad valstybei priklauso akcijų paketas, kurie savo ruožtu pagrįsti „neteisėtomis“ išvadomis Plono kreidinio popieriaus byloje. Šis teiginys iškreipia skunde pateiktus faktus. Skunde skundo pateikėjas nurodo ne tik tai, kad valstybei priklauso akcijų paketas, bet ir, inter alia, paskolas, kurias bankai suteikė pagal politinius nurodymus, vyriausybės agentūras, kurios finansų įstaigoms nurodo didinti kreditą ir skolinimą įmonėms, naujoms technologijoms ir produktams skatinti (įskaitant fotovoltinių produktų pramonę). Plono kreidinio popieriaus bylos išvados, kad Kinijos bankai yra valstybinės įstaigos, buvo pagrįsti ne vien tik nuosavybės teisėmis, bet ir kitais elementais (pvz., vyriausybės intervencija ir nurodymu bankams suteikti lengvatines paskolas popieriaus pramonei pagal vyriausybės planus) ir šios išvados visiškai atitinka ES ir PPO teisę. Be to, išvados apie valstybės bankų kaip valstybinių įstaigų statusą taip pat patvirtintos Organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų byloje.

(133)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad ji neturėjo praktinių galimybių pateikti informacijos apie 3 800 KLR bankų ir finansų įstaigų ir kad bet kuriuo atveju CBRC nesaugo įrašų apie procentinę vyriausybės akcijų dalį bankuose. Komisija negali suprasti, kodėl KLR vyriausybė pakartotinai mini visus KLR bankus, susijusius su KLR vyriausybės nuosavybe juose, kai prašoma informacija yra aiškiai susijusi tik su bankais, „kuriuose KLR vyriausybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso akcijų paketas“ (30). Kaip paaiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybės teiginys, kad CBRC (ar kitos valstybės institucijos) nesaugo įrašų apie nuosavybės dalis bankuose, prieštarauja kelių Kinijos teisės aktų nuostatoms.

(134)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė pakartojo savo tvirtinimą, kad ji neturi įgaliojimų reikalauti, kad „nepriklausomi bankai“ pateiktų konfidencialią informaciją, ir nurodė raštą, kuris tariamai buvo nusiųstas bankams šiuo klausimu. Atliekant tikrinimą KLR vyriausybė iš tiesų parodė bankams skirto rašto originalą, bet Komisijai paprašius KLR vyriausybės pateikti įrodymų, į kuriuos bankus ir finansų įstaigas šis raštas buvo išsiųstas, KLR vyriausybė tokių įrodymų negalėjo pateikti. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad kai kurios rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo 7 priede nurodytos institucijos nebuvo bankai. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai nurodė Komisijai, kad šios institucijos joms suteikė paskolas.

(135)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija klausimyne arba rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo niekada neminėjo PBOC aplinkraščių YinFa [2003 m. ir 2004 m.]. Pažymima, kad rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija nurodė, kad atliekant tikrinimą taip pat bus nagrinėjami „PBOC taisyklės, aplinkraščiai ir (arba) vidaus dokumentai, susiję su KLR palūkanų normos reguliavimu“. Akivaizdu, kad šiai kategorijai priskiriami abu aplinkraščiai. Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo KLR vyriausybė netgi nurodė PBOC svetainės straipsnį, kuriame nurodytas vienas iš aplinkraščių. Tačiau KLR vyriausybė nepateikė jokių PBOC aplinkraščių ir pateikė tik PBOC svetainėje pateiktą informaciją, kurios, palyginti su internete pateiktais aplinkraščiais YinFa [2003 m. ir 2004 m.], duomenys apie paskolų ir indėlių palūkanų normų valdymą Kinijoje buvo neišsamūs. Taip pat pažymima, kad KLR vyriausybė atsisakė pateikti šiuos dokumentus grįsdama ne tuo, kad ji buvo nepasirengusi atsakyti į tokį klausimą, bet dėl tariamo aplinkraščių konfidencialumo. Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad KLR vyriausybės teiginys dėl PBOC aplinkraščių konfidencialumo neatitinka jos pačios praktikos atliekant šį tyrimą. Pastabose po galutinio atskleidimo KLR pateikė išsamią kito PBOC aplinkraščio versiją, pagrįsdama teiginį, kad KLR valstybės komercinių bankų (toliau – VKB) suteiktos specialios paskolos buvo panaikintos ir šiuo atveju minėtas teiginys dėl konfidencialumo nebuvo kliūtimi. Dėl PBOC interneto svetainės duomenų ištraukų, Komisija atsižvelgė į juos ir jų turinį. Tačiau siekiant gauti visą informaciją šiuo klausimu taip pat buvo reikalinga abiejuose aplinkraščiuose pateikta informacija, papildanti KLR vyriausybės pateiktą informaciją.

(136)

IN prašymus pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį pateikė 6 bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, t. y. bendrovės CNPV Dongying Solar Power Co. Ltd., Jiangsu Runda PV Co., Ltd., Kinve Solar Power Co., Ltd (Maanshan), Phono Solar Technology Co. Ltd., Shandong Linuo Photovoltaic Hi-Tech Co. Ltd. ir Shandong Linuo Solar Power Holdings Co. Ltd. Nė vienai šių bendrovių nebuvo galima taikyti individualaus nagrinėjimo, nes dėl didelio tariamų subsidijavimo schemų skaičiaus ir dėl to, kad tyrimas ilgai trunka, būtų pernelyg apsunkintas tyrimas ir būtų trukdoma jį laiku baigti.

(137)

Remdamasi skunde pateikta informacija Komisija rinko informaciją, susijusią su toliau nurodytomis schemomis, kurias taikydama vyriausybės institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(138)

Komisija prašė KLR vyriausybės pateikti informacijos apie tai, kokią paskolų dalį tiek visai pramonei, tiek su šiuo tyrimu susijusiai pramonės šakai suteikė bankai, kurių didžiausia arba vienintelė akcininkė yra KLR vyriausybė, bankai, kurių akcininkas (bet ne didžiausias) yra KLR vyriausybė, bankai, kurių akcininku nėra KLR vyriausybė, ir užsienio kapitalo bankai. KLR vyriausybė atsakė, kad ji nesaugo įrašų apie valstybės bankų suteiktų paskolų sumas ir procentus ir kad KLR vyriausybė nesaugo įrašų apie paskolas fotovoltinių produktų pramonei. KLR vyriausybė nenurodė kito tokios informacijos šaltinio.

(139)

Komisija prie pradinio antisubsidijų klausimyno pridėjo specialų klausimyną (A priedėlis), skirtą bankams ir finansų įstaigoms, ir paprašė KLR vyriausybės perduoti jį bankams ir (arba) finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas nagrinėjamai pramonei. A priedėlio tikslas – patikrinti skunde pateiktus teiginius, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės įstaigos. Inter alia, Komisija taip pat prašė pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės tuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą fotovoltinių produktų pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, skolinimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Klausimyno atsakymuose KLR vyriausybės pateikti atsakymai į A priedėlio klausimus buvo susiję tik su penkiais bankais (Kinijos plėtros banku (CDB), EXIM banku, Šanchajaus banku, Kinijos banku (31) ir Huaxia banku). Rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo Komisija pakartojo pradinį prašymą pateikti informacijos. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas KLR vyriausybei bendradarbiauti Komisija pateikė atrinktoms bendrovėms paskolas teikusių bankų ir (arba) finansų įstaigų sąrašą ir dar kartą paprašė KLR vyriausybės perduoti šioms įstaigoms A priedėlį. Rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakyme nepateikta jokių papildomų A priedėlio atsakymų.

(140)

Be to, Komisija siekė gauti informacijos apie valstybės bankus ir finansų įstaigas. Atsakydama į klausimyną KLR vyriausybė nurodė, kad ji nesaugo jokių įrašų dėl akcijų nuosavybės ir nepateikė jokių pasiūlymų, kaip gauti šią informaciją. Kai Komisija rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo nurodė, kad šią informaciją privaloma įtraukti į bankų įstatus ir KLR vyriausybė, kaip akcininkė, gali su ja susipažinti, KLR vyriausybė pateikė informaciją apie 16 bankų akcijų nuosavybę. Tačiau, išskyrus penkis bankus, kurių metines ataskaitas KLR vyriausybė nurodė kaip šaltinį, ji nepateikė jokių informaciją patvirtinančių įrodymų ir neatskleidė šios informacijos šaltinio. Dėl kitų bankų, kurie teikė paskolas nagrinėjamai pramonei, KLR vyriausybė nepateikė visiškai jokios informacijos apie savo nuosavybės dalį. Todėl Komisija negalėjo patikrinti pateiktų duomenų apie valstybei priklausančias bankų ir finansų įstaigų akcijas tikslumo ir teisingumo.

(141)

KLR vyriausybė teigė, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomas BB reitingas (pagal kurį nustatoma paskolos riba) yra „ypač nepalankus“ ir Komisija, „atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis nepaaiškino, kodėl ji padarė išvadą, kad ši išvada yra teisinga arba pagrįsta“. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad dėl šio metodo prieita prie „neleistinos neigiamos išvados“. Nors šis teiginys susietas su tokiu pačiu teiginiu, padarytu viename iš ankstesnių tyrimų (t. y. Plono kreidinio popieriaus byloje) ir pateiktas prieš atskleidžiant informaciją, susijusią su tyrime atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomu reitingu, reikia paminėti, kad Komisija šiuo ar kitais atvejais, kuriuos nurodė KLR vyriausybė, netaikė „turimų neigiamų faktų“. Komisija tik padarė atitinkamas išvadas pagal turimus faktus, pagal kuriuos trūko tinkamo kredito rizikos vertinimo, žr. 175–178 konstatuojamąsias dalis. Reikėtų paminėti, kad per TL Kinijos fotovoltinių produktų pramonė veikė labai nuostolingai ir buvo akivaizdu, kad jos finansinė padėtis buvo labai sudėtinga. Remiantis keliais atrinktų bendrovių pateiktais kredito rizikos vertinimais BB vertinimas visam TL laikotarpiui nebuvo nepagrįstas. Iš tiesų, kai kuriuose kredito rizikos vertinimuose aiškiai nurodyta, kad kai kurios grupės iš tiesų buvo daugiau ar mažiau nemokios.

(142)

Rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija numatė patikrinti bankus, kurie pateikė klausimyno A priedėlio atsakymus ir suteikė didelę dalį paskolų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, t. y. Kinijos plėtros banką, Kinijos eksporto ir importo banką, Šanchajaus banką ir Huaxia banką; šiame rašte pateiktas išsamus klausimų, kurie bus nagrinėjami atliekant tikrinimą, sąrašas. Pradiniame KLR vyriausybei skirtame klausimyne Komisija jau paaiškino, kad klausimyno atsakymuose pateikta informacija gali būti tikrinama vietoje. Komisija rašte prieš patikrinimą vietoje taip pat nurodė, kad KLR vyriausybė paprašyta „pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie buvo naudojami pagrindiniams atsakymams parengti, įskaitant pradinio šaltinio dokumentus ir praktines priemones“. Du kiti pagrindiniai lengvatinio finansavimo paslaugų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikėjai prašomos informacijos nepateikė visiškai (Kinijos žemės ūkio bankas) arba ši informacija pateikta jų vardu, be galimybės ją patikrinti (Kinijos bankas).

(143)

2013 m. kovo 25 d. rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija pranešė KLR vyriausybei apie ketinimą patikrinti Šanchajaus banką (toliau – BoS) ir siekdama KLR vyriausybei sudaryti geresnes tikrinamojo vizito sąlygas pasiūlė, jei reikia, pratęsti tikrinamąjį vizitą iki 2013 m. balandžio 22 d. (32) Balandžio 5 d. pradiniame atsakyme į rašte prieš patikrinimą vietoje KLR vyriausybė nepatvirtino, ar bus surengtas BoS tikrinimas, bet pasiteiravo, ar Komisija norėtų atlikti tikrinimą Šanchajaus banko patalpose kitoje vietoje nei atliekamas visas tikrinimas (t. y. Šanchajuje vietoj Pekino). Siekdama sudaryti geresnes sąlygas surengti tikrinamąjį vizitą, Komisija išimties tvarka sutiko; tačiau ji paragino KLR vyriausybę patvirtinti tikrinimą Šanchajuje vėliausiai balandžio 9 d. (t. y. trys darbo dienos iki tikrinimo Pekine pradžios), kad grupė galėtų praktiškai pasirengti tokiam pakeistam tikrinimo planui. KLR vyriausybė tik balandžio 11 d. (viena darbo diena prieš pradedant tikrinimą) patvirtino, kad BoS buvo įmanoma patikrinti 2013 m. balandžio 23 arba 24 d. Tą pačią dieną Komisija pranešė KLR vyriausybei, kad dėl tokio pavėluoto patvirtinimo buvo neįmanoma pakeisti tvarkaraščio. Be to, KLR vyriausybės siūlomos datos (balandžio 23 arba 24 d.) buvo vėlesnės už KLR vyriausybės ir Komisijos sutartą tikrinimo laikotarpį ir netgi vėlesnės už Komisijos pasiūlytą pratęstą terminą. Todėl Komisija negalėjo patikrinti BoS A priedėlio atsakymų ir informacijos apie atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktas šio banko paskolas. Todėl Komisija 2013 m. gegužės 23 d. rašte pranešė KLR vyriausybei, kad ji ketina taikyti Reglamento (EB) Nr. 597/2009 28 straipsnį dėl to, kad buvo nepatikrinta BoS pateikta informacija.

(144)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė teigė, kad BoS tikrinimas nebuvo surengtas dėl Komisijos nelankstumo, nes Komisija nepasiūlė alternatyvios tikrinimo datos ir tiesiog „atsisakė svarstyti Šanchajaus banko tikrinimą“. Šie teiginiai yra paprasčiausiai klaidingi. Komisija savo rašte prieš patikrinimą vietoje aiškiai nurodė, kad iš pradžių siūlyta bankus patikrinti 2013 m. balandžio 17 ir 18 d. ir galimą papildomą dieną – balandžio 22 d., bet leido KLR vyriausybei per visą tikrinimo laikotarpį pasiūlyti tinkamą laiką tikrinimui bankuose surengti (t. y. visą darbo savaitę ir papildomą dieną). Tačiau KLR vyriausybės siūlomos BoS tikrinimo datos neatitinka šiuo laikotarpio ir pasiūlytos tik vieną darbo dieną prieš pradedant tikrinamąjį vizitą. Komisijos nuomone, pasiūlymas buvo pakankamai lankstus ir iš viso BoS tikrinimui pasiūlytos šešios galimos dienos, priešingai nei teigė KLR vyriausybė.

(145)

2013 m. gegužės 23 d. rašte Komisija paaiškino KLR vyriausybei, kad ji negalėjo patikrinti tam tikrų Huaxia banko (toliau – Huaxia) A priedėlio atsakymų, t. y. nuosavybės struktūros, atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo vertinimo ir rizikos priedų, taikomų įvairioms pramonės šakoms, ypač nagrinėjamai pramonei.

(146)

2013 m. birželio 3 d. atsakyme KLR vyriausybė teigė, kad Huaxia paaiškino nuosavybės struktūrą ir pateikė Komisijai išsamesnės informacijos ir paaiškinimų dėl jos akcininkų, o klientų kreditingumo vertinimui taikomi banko informacijos slaptumo įstatymai bei bankų ir klientų sutartys.

(147)

Dėl nuosavybės struktūros pažymima, kad A priedėlio atsakyme Huaxia teigė, kad bankas įsteigtas „be jokių vyriausybės akcijų“ ir jis neatskleidė jokios informacijos apie vyriausybei priklausančią akcijų dalį, nors Komisija A priedėlyje to konkrečiai klausė. Komisija nurodė, kad tai prieštarauja kitai KLR vyriausybės pateiktai informacijai ir jog Huaxia pripažino, kad kai kurie akcininkai priklauso valstybei, bei pateikė raštą kinų kalba apie kai kuriuos iš jų. Vis dėlto pagal Huaxia pateiktą informaciją neaišku, kokia banko akcijų dalis priklauso valstybei.

(148)

Dėl kreditingumo vertinimo, Komisija pažymi, kad bankas pateikė tokį dokumentą dėl vienos iš bendrovių (apsaugojęs bendrovės konfidencialumą tam tikromis pataisomis dokumente), o dėl kitų prašomų dokumentų jis teigė, kad jiems taikomi banko informacijos slaptumo įstatymai bei bankų ir klientų sutartys. Šį neatitikimą sunku suprasti.

(149)

2013 m. gegužės 23 d. rašte Komisija pranešė KLR vyriausybei, kad Kinijos eksporto ir importo banko (toliau – EXIM) A priedėlio ir raštų dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymai buvo neišsamūs ir kad EXIM nepateikė tam tikrų dokumentų, kurių buvo konkrečiai paprašyta, t. y. įstatų, Valstybės tarybos išduoto pranešimo apie Kinijos eksporto ir importo banko steigimą arba Kinijos eksporto ir importo banko eksportuojantiems aukštųjų technologijų produktų pardavėjams skirtų kreditų valdymo priemonių. Dėl įstatų, KLR vyriausybė 2013 m. birželio 3 d. rašte teigė, kad dėl savo vidaus politikos EXIM negalėjo pateikti įstatų (kurie yra vidaus valdymo dokumentas), bet nurodė internete pateiktą versiją, su kuria tariamai siūlyta susipažinti naudojantis EXIM nešiojamuoju kompiuteriu atliekant tikrinimą. Komisijai šis paaiškinimas yra nesuprantamas. Jei atliekant tikrinimą dokumentą buvo galima rasti internete, Komisija nemato priežasčių, dėl kurių jo nebuvo galima pateikti, kaip jau ne kartą prašyta klausimyne, rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir dar kartą atliekant tikrinimą. Iš tiesų, tvirtinimas, kad EXIM leido su šiuo dokumentu susipažinti nešiojamajame kompiuteryje atliekant tikrinimą yra neteisingas. EXIM pareiškė, kad Komisija turėtų peržiūrėti dokumentą internete, bet Komisijos pareigūnas paaiškino, kad tikrinimo patalpose jis neturi galimybės naudotis internetu. Be to, EXIM net nepateikė nuorodos į įstatų versiją internete.

(150)

Dėl kitų dviejų dokumentų, EXIM tvirtino, kad jų nebuvo galima pateikti dėl konfidencialumo ir vidaus taisyklių. Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo pats EXIM nurodė, kad „EXIM bankas buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos išduotą pranešimą apie Kinijos eksporto ir importo banko steigimą ir Kinijos eksporto ir importo banko įstatus“. Todėl manyta, kad tai labai svarbus dokumentas siekiant patikrinti skunde nurodytus teiginius, kad EXIM yra valstybinė įstaiga, tačiau Komisija neturėjo prieigos prie šio dokumento. Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad kitas politiką vykdantis bankas, t. y. CDB, pateikė panašų dokumentą dėl jo steigimo; atliekant šį tyrimą taip pat pateikti keli kiti Valstybės tarybos pranešimai. EXIM savo teiginių dėl konfidencialumo taip pat nepatvirtino jokiais įrodymais. Be to, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje, vyriausybės negali paprasčiausiai remtis vidaus taisyklėmis siekdamos išvengti įsipareigojimų pagal SSKP ir pagrindinį reglamentą. Tas pats pasakytina apie Kinijos eksporto ir importo banko eksportuojantiems aukštųjų technologijų produktų pardavėjams skirtas kreditų valdymo priemones, dėl kurių konfidencialumo EXIM nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų ir net atsisakė aptarti šio dokumento tikslą.

(151)

EXIM taip pat nepateikė informacijos apie direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos sudėtis, kurių buvo jau ne kartą prašyta, ir paaiškino, kad „direktorių valdybos sudėtis kinta“, o Komisijos klausimai dėl KKP ryšių su valdybos nariais „yra netinkami intervenciniai klausimai atliekant antisubsidijų tyrimą.“ Tai, kad direktorių valdybos sudėtis kinta, yra nesusiję su šiuo tyrimu. Svarbu yra tai, kaip valstybė dalyvauja EXIM valdybose; tačiau KLR vyriausybė ir EXIM atsisakė pateikti šią informaciją. Komisija taip pat mano, kad aukštesnio lygio EXIM (ir visų kitų bankų) vadovų narystė KKP yra svarbi nustatant valstybės įtaką bankų valdyme. Pagal KKP konstituciją „partija privalo saugoti ir gerinti pagrindinę ekonomikos sistemą, kurioje valstybinė nuosavybė užima svarbiausią padėtį, o įvairūs ekonomikos sektoriai vystomi labai glaudžiai…“ (33), todėl atliekant šį tyrimą buvo svarbu nagrinėti KKP įtaką EXIM, visų pirma siekiant įvertinti valstybės kontrolės bankuose lygį.

(152)

Dėl statistinių duomenų apie įvairių kategorijų produktų eksportą, kurių jau prašyta klausimyne ir kuriuos EXIM yra teisiškai įsipareigojusi pateikti CBRC, 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė teigė, kad jai reikia daugiau laiko tokiai informacijai parengti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija tokios informacijos jau prašė pradiniame klausimyne, KLR vyriausybė turėjo daugiau nei tris su puse mėnesio šiai informacijai parengti, bet to neatliko. EXIM teigė, kad „tokio pobūdžio informacija pateikiama metinėse ataskaitose“, tačiau tai netiesa. KLR vyriausybės nurodyta metinių ataskaitų informacija apima skirtingus laikotarpius, palyginti su informacija, kurios Komisija paprašė klausimyne bei per tikrinamąjį vizitą.

(153)

KLR vyriausybė pagrįstai teigė, kad klausimyno atsakymuose ji pateikė, inter alia, mechaninių ir elektros produktų ir naujų aukštųjų technologijų produktų eksportui taikytų eksporto kredito sumas. Pažymima, kad Komisija niekada neginčijo šių sumų pateikimo. Komisija prieštaravo dėl to, kad, kai ji bandė patikrinti šiuos skaičius per tikrinamąjį vizitą, EXIM negalėjo pateikti jokių patvirtinamųjų įrodymų ar bent paaiškinti iš kur šie duomenys gauti. Be to, Komisijai nebuvo leista patikrinti duomenų apie eksporto kredito fotovoltinių produktų pramonei santykinę dalį, kuriuos KLR vyriausybė pateikė klausimyno atsakymuose. Stebėtina, kad EXIM nelaikė šių skaičių konfidencialiais, bet Komisija paprašius duomenų šaltinio, kad galėtų juos patikrinti, EXIM dėl konfidencialumo priežasčių atsisakė leisti su jais susipažinti. EXIM pateikė tuos pačius argumentus dėl eksporto kredito atrinktiems gamintojams ir bendradarbiaujantiems gamintojams sumų. Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo jis pateikė duomenis, tačiau dėl konfidencialumo priežasčių neleido Komisijai jų patikrinti. Todėl didžiosios dalies EXIM pateiktų statistinių duomenų nebuvo įmanoma patikrinti.

(154)

EXIM taip pat atsisakė paaiškinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais atrinktų eksportuojančių gamintojų kredito reitingus ir tyrimus, pagal kuriuos šie reitingai nustatyti.

(155)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė nurodė, kad jai kelia susirūpinimą, jog Komisija klausė „asmeninių klausimų, susijusių su valdybos narių ir aukštesnio lygmens vadovybės naryste politinėje partijoje“. Šis tvirtinimas neteisingas. Klausimai dėl valdybos narių ir aukštesniojo lygmens vadovų ryšių su KKP buvo tik techninio pobūdžio ir, kaip paaiškinta 151 konstatuojamojoje dalyje, jie užduoti siekiant nustatyti KKP vaidmenį Kinijos ekonomikoje.

(156)

Atlikdama tikrinimą Komisija bandė patikrinti atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo vertinimą. CDB pateikė tam tikros bendro pobūdžio informacijos, tačiau atsisakė atskleisti informaciją, susijusią su atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo vertinimu ar bent fotovoltinių produktų pramonės rizikos vertinimu ir vertinimo ataskaita.

(157)

Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo CDB pateikė rizikos priedo nagrinėjamai pramonei duomenis. Atliekant patikrinimą CDB ištaisė savo atsakymą šiuo atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pateiktus duomenis, arba paaiškinimo, kaip šie duomenys gauti, nepaisant pakartotinių Komisijos prašymų tikrinamojo vizito metu.

(158)

Skundo pateikėjas teigia, kad KLR VKB yra valstybinės įstaigos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalyje.

(159)

PPO apeliacinė taryba pranešime „Jungtinės Valstijos – galutiniai tam tikrų produktų iš Kinijos antidempingo ir kompensaciniai muitai“ (34) (Apeliacinės tarybos pranešimas) valstybinę įstaigą apibrėžė kaip subjektą, kuris „turi vyriausybės galių, jam tokios galios suteiktos arba jis tokiomis galiomis naudojasi“. Apeliacinės tarnybos teigimu, įrodymai, kad vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, gali būti naudojami kaip įrodymas, kad atitinkamas subjektas turi vyriausybės galių ir tokiomis galiomis naudojasi vyriausybės funkcijoms atlikti. Jei įrodymai rodo, kad yra daug oficialių vyriausybės kontrolės požymių, bei yra įrodymų, kad tokia kontrolė buvo taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi vyriausybės galiomis (35). Be to, Apeliacinės tarybos manymu valstybinėms įstaigoms taip pat būdinga „vykdyti vyriausybės funkcijas“ (36), kurios „paprastai pagal teisinę susijusios valstybės narės sistemą laikomos vyriausybės veiklos dalimi“ (37).

(160)

Toliau nagrinėjama, ar susiję KLR VKB vykdo funkcijas, kurios paprastai laikomos vyriausybės veiklos dalimi Kinijoje, ir jei taip, ar taip darydamos jos veikia kaip vyriausybės valdžios institucija. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kinijos finansų rinkai būdinga, kad į ją kišasi vyriausybė, nes dauguma didžiųjų bankų yra valstybės bankai. Kinijos valdžios institucijos pateikė labai nedaug informacijos apie KLR bankų akcijų paketus ir (arba) nuosavybės teises. Tačiau, kaip nurodyta toliau, Komisija surinko esamą informaciją, kad galėtų padaryti tinkamą išvadą. Analizuodama, ar bankai yra subjektai, turintys vyriausybės galių, kuriems tokios galios suteiktos arba kurie tokiomis galiomis naudojasi (valstybinės įstaigos), Komisija taip pat rinko informaciją ne tik apie vyriausybės turimas bankų nuosavybės teises, bet ir apie kitus veiksnius, pvz., vyriausybės dalyvavimą direktorių valdybos darbe, vyriausybės vykdomą jų veiklos kontrolę, vyriausybės politikos vykdymą ar interesų tenkinimą, taip pat apie tai, ar subjektai įsteigti pagal įstatymus.

(161)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad KLR valstybės bankams tenka didžiausia rinkos dalis ir kad šie bankai yra dominuojantys Kinijos finansų rinkos veikėjai. Pagal 2006 m. Deutsche Bank atliktą KLR bankų sektoriaus tyrimą (38), valstybės bankams gali tekti daugiau nei du trečdaliai Kinijos rinkos. Tuo pačiu klausimu atliktoje PPO Kinijos prekybos politikos apžvalgoje teigiama, kad „kitas pastebimas Kinijos finansų sektoriaus bruožas – valstybei nuosavybės teise priklauso didelė šio sektorius subjektų dalis“ (39) ir „Kinijos bankų sektoriaus, kuriame dominuoja valstybės bankai, rinkos struktūra mažai keitėsi“ (40). Būtina pažymėti, kad penki didžiausi valstybės komerciniai bankai (Agricultural Bank, Bank of China, Construction Bank of China, Bank of Communications ir Industrial and Commercial Bank) užima daugiau nei pusę Kinijos bankų sektoriaus (41). Tai, kad vyriausybei priklauso penki didžiausi valstybės bankai KLR vyriausybė taip pat patvirtino rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakyme.

(162)

Komisija taip pat prašė pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės tuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą fotovoltinių produktų pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, skolinimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Tačiau, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė pateikė labai nedaug informacijos šiuo klausimu ir didžiosios dalies pateiktos informacijos neleido patikrinti. Todėl Komisija turėjo naudotis turimais faktais. Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais duomenimis minėtus bankus kontroliuoja vyriausybė – bankai priklauso vyriausybei, ji atlieka bankų komercinės veiklos administracinę kontrolę, įskaitant indėlių ir paskolų palūkanų normų ribas (žr. 164–167 konstatuojamąsias dalis), o kai kuriais atvejais bankai kontroliuojami teisės aktais (42).

Pirmiau minėtoms išvadoms padaryti naudoti susiję duomenys gauti remiantis KLR vyriausybės pateikta informacija, metinėmis Kinijos bankų ataskaitomis, kurias pateikė KLR vyriausybė arba kurios buvo viešos, iš 2006 m. Deutsche Bank atlikto Kinijos bankų sektoriaus tyrimo gauta informacija (43), PPO Kinijos politikos apžvalga (2012 m.) (44), Pasaulio banko ataskaita „Kinija 2030 m.“ (45) arba 2010 m. EBPO ekonomine apžvalga dėl Kinijos (46), bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir skunde pateikta informacija. Nepriklausomų šaltinių vertinimu užsienio bankai sudaro mažą Kinijos bankų sektoriaus dalį, taigi jų vaidmuo, susijęs su skolinimo politika, yra nereikšmingas; iš susijusios informacijos matyti, kad užsienio bankai gali sudaryti tik 2 proc. Kinijos rinkos (47). Remiantis vieša informacija taip pat patvirtinama, kad Kinijos bankai, ypač dideli komerciniai bankai, vis dar priklauso nuo valstybės akcininkų ir vyriausybės, kai reikia papildomo kapitalo dėl kreditų padidėjimo atsiradus kapitalo trūkumui (48).

(163)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams paskolas daugiausia teikė valstybės bankai. Iš tiesų, remiantis turima informacija (49) nustatyta, kad valstybės bankai ir kiti valstybės subjektai suteikė didžiąją dalį paskolų bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Tai buvo pagrindiniai KLR komerciniai ir politikos bankai, pvz., Kinijos plėtros bankas, EXIM bankas, Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, China Construction bankas ir Kinijos pramonės ir prekybos bankas. Dėl likusių susijusių valstybės bankų Komisija taip pat paprašė pateikti tokios pačios informacijos, kaip minėta pirmiau – apie vyriausybės vykdomą kontrolę ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą fotovoltinių produktų pramonės sektoriuje. Šios išsamios informacijos nepateikta. Todėl daroma išvada, kad bankus kontroliuoja vyriausybė. Tokią reikšmingą kontrolę parodo, inter alia, ir vyriausybės politika remti šį pramonės sektorių, kuria nurodoma bankams teikti konkrečią paramą (žr. 102 konstatuojamąją dalį). Todėl KLR valstybės komercinius ir politikos bankus reikėtų laikyti valstybinėmis įstaigomis.

(164)

Kitas KLR vyriausybės kišimosi į Kinijos finansų rinką požymis – PBOC vaidmuo nustatant konkrečius apribojimus palūkanų normoms nustatyti ir tokių normų svyravimo apribojimus. Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad PBOC nustatęs konkrečias taisykles palūkanų normų svyravimui KLR reguliuoti. Remiantis turima informacija, šios taisyklės nustatytos PBOC aplinkraštyje dėl indėlių ir paskolų palūkanų normų koregavimo aspektų, Yinfa (2004) Nr. 251 (toliau – Aplinkraštis 251). Finansų įstaigų prašoma nustatyti tokias paskolų palūkanų normas, kurios atitiktų tam tikras PBOC lyginamąsias paskolų palūkanų normas. Komercinių bankų paskolų ir politikos bankų paskolų, kurios tvarkomos komerciniu pagrindu, atveju nėra viršutinės, o tik apatinė riba. Miesto kreditų kooperatyvams ir kaimo kreditų kooperatyvams taikomos tiek viršutinė, tiek apatinė ribos. Lengvatinių paskolų ir Valstybės tarybos konkrečiai reguliuojamų paskolų palūkanų normos negali kilti. Komisija prašė KLR vyriausybės paaiškinti Aplinkraštyje 251, taip pat ankstesniuose teisės aktuose (PBOC aplinkraštis dėl finansų įstaigos paskolų palūkanų normos svyravimo normos išplėtimo, YinFa [2003] Nr. 250) pateiktą apibrėžtį ir formuluotę. Tačiau, kaip aprašyta 135 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė atsisakė pateikti šiuos aplinkraščius, todėl Komisija negalėjo jų patikrinti ir gauti paaiškinimų. Kadangi KLR vyriausybė šiuo klausimu nepateikė jokios susijusios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad padėtis nuo 2013 m. kovo mėn., kai Komisija baigė antisubsidijų tyrimą dėl organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų (50), pasikeitė, daroma išvada, kad PBOC yra susijęs su valstybės komercinių bankų palūkanų normų nustatymu ir turi tam poveikio. KLR vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis, kaip nustatyta Plono kreidinio popieriaus ir Organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų bylose, pasikeitė. Todėl, remiantis turimais faktais ir kitais nurodytais įrodymais, padaryta išvada, kad per visą TL padėtis, susijusi su palūkanų normų nustatymo metodika, nepasikeitė.

(165)

Dėl paskolų palūkanų normų ribojimo ir indėlių palūkanų viršutinių normų kai kurie bankai teikia pigų kapitalą (dėl indėlių palūkanų normų reguliavimo), ir gali skolinti tam tikrai pramonei palankiomis normomis.

(166)

Bankams taip pat taikomos teisinės taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad jie, inter alia, teiktų paskolas pagal nacionalinės ekonomikos poreikius (51), teikti kreditinę paramą skatinamiems projektams (52) arba teiktų pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymui (53). Bankai privalo laikytis šių taisyklių. Atrinkti eksportuojantys gamintojai priklauso skatinamųjų projektų kategorijai bei aukštųjų ir naujų technologijų pramonei.

(167)

Remiantis įvairiais nepriklausomais informacijos šaltiniais, valstybės dalyvavimas Kinijos finansų sektoriuje yra didelis ir tebevykstantis. Pavyzdžiui, i) 2006 m. TVF darbiniame dokumente pateikta išvada, kad bankų liberalizavimo procesas KLR nėra baigtas ir kad kredito rizika nėra tinkamai vertinama (54); ii) 2009 m. TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad palūkanų normos Kinijoje nėra liberalizuojamos (55); iii) 2010 m. TVF šalies ataskaitoje nurodyta, kad kapitalo sąnaudos Kinijoje yra palyginti mažos, kreditai kartais suteikiami neatsižvelgiant į kainas, o didelės įmonių santaupos iš dalies susijusios su mažomis įvairių veiksnių ir žaliavų (įskaitant kapitalą ir žemę) sąnaudomis (56); iv) 2010 m. EBPO Kinijos ekonomikos apžvalgoje (57) ir EBPO ekonomikos departamento darbiniame dokumente Nr. 747 dėl Kinijos finansų sektoriaus reformų (58) teigiama, kad finansų įstaigos daugiausia yra valstybinės ir dėl to kyla klausimas, ar bankų sprendimai dėl skolinimo yra pagrįsti tik komercinėmis aplinkybėmis, nes panašu, kad tradicinis bankų vaidmuo – vyriausybinių agentūrų veikla, susijusi su vyriausybe.

(168)

Remiantis pateiktais įrodymais daroma išvada, kad valstybės komerciniai ir politikos bankai vykdo vyriausybės funkcijas, t. y. privalomai skatina tam tikrus ekonomikos sektorius pagal valstybės planavimo ir politikos dokumentus. Tai, kad vyriausybei priklauso didelė valstybės bankų dalis, bei kita informacija apie valstybės bankų ir vyriausybės sąsajas (įskaitant KLR vyriausybė nebendradarbiavimą šiuo atžvilgiu) patvirtina, kad vyriausybė kontroliuoja bankų vykdomą viešąją veiklą. KLR vyriausybė reikšmingai kontroliuoja valstybės komercinius ir politikos bankus vis daugiau dalyvaudama finansų sektoriuje ir reikalaudama, kad valstybės bankai laikytųsi vyriausybės politikos. Todėl valstybės komerciniai ir politikos bankai laikomi valstybinėmis įstaigomis, nes jie turi vyriausybės galių, jiems tokios galios suteiktos arba jie tokiomis galiomis naudojasi.

(169)

Komisija taip pat tyrė, ar KLR vyriausybė privatiems komerciniams KLR bankams paveda arba nurodo teikti lengvatines (subsidijuojamas) paskolas fotovoltinių produktų gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(170)

Remiantis pirmesniu skirsniu dėl valstybės kišimosi į fotovoltinių produktų sektorių (101 konstatuojamoji dalis) bei toliau pateiktomis išvadomis akivaizdu, kad KLR vyriausybė taiko lengvatinį skolinimą fotovoltinių produktų sektoriuje, nes valstybinės įstaigos (valstybės komerciniai bankai) (59) dalyvauja teikiant tokias paskolas, be to, jie dominuoja rinkoje, o tai jiems leidžia siūlyti mažesnes nei rinkos palūkanų normas.

(171)

Komercinės bankininkystės įstatymas [2003] vienodai taikomas valstybės komerciniams bankams ir privatiems komerciniams bankams. Pvz., šio įstatymo 38 straipsnyje visiems komerciniams bankams (t. y. ir privatiems bankams) nurodoma „paskolos normą nustatyti pagal PBOC nustatytą viršutinę ir apatinę paskolos palūkanų normos ribą“, o Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje komerciniams bankams nurodoma „teikti paskolas atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius, taip pat vadovaujantis valstybės pramonės politika“.

(172)

Valdžios sektoriaus planavimo politikos dokumentuose ir teisės aktuose nurodytos lengvatinis skolinimas fotovoltinių produktų pramonei. Pavyzdžiui, 2010 m. spalio 10 d. Valstybės tarybos sprendime dėl 7 naujų strateginių pramonės šakų vystymo žadama plėsti fiskalinės ir finansų politikos paramą strateginėms pramonės šakoms (60) (įskaitant fotovoltinių produktų pramonę), finansų įstaigos raginamos „išplėsti kreditinę paramą“ šioms pramonės šakoms ir „taikyti mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, rizikos kompensavimą“. Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) saulės energija ir fotovoltiniai elementai nurodomi kaip pagrindinės prioritetinės sritys (61) ir žadama „raginti finansų įstaigas suteikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“ bei nurodoma vyriausybei „skatinti finansų institucijas ir privataus kapitalo įstaigas dalyvauti mokslo ir technologijų vystyme“. KLR įstatyme dėl mokslo ir technologijų pažangos (KLR prezidento įsakymas Nr. 82) nurodoma, kad valstybė skatina ir teikia rekomendacijas finansų įstaigoms remti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymą teikiant paskolas ir kad į politiką orientuotos finansų įstaigos teikia pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymui (62). Pagal tą patį įstatymą į politiką orientuotos finansų įstaigos, pagal savo veiklą, įmonių nepriklausomų inovacijų projektams, kuriuos remia valstybė, teikia specialią pagalbą (63).

(173)

Be to, nurodytas PBOC ribojimas dėl palūkanų normų nustatymo (164 ir 165 konstatuojamosios dalys) taip pat yra privalomas privatiems komerciniams bankams.

(174)

Iš pirmiau pateiktų bankų sektoriaus įstatymų ir reglamentų citatų matyti, kad KLR vyriausybės politiką taikyti lengvatinį skolinimą fotovoltinių modulių gamintojams vykdo ir privatūs komerciniai bankai – iš tiesų KLR vyriausybė jiems nurodo „skolinti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius, taip pat vadovaujantis valstybės pramonės politika“ (64).

(175)

Komisija prašė KLR vyriausybės pateikti susijusios informacijos, kad galėtų įvertinti, kaip KLR bankai, prieš nuspręsdami dėl paskolos suteikimo ir dėl suteiktų paskolų sąlygų, vykdo fotovoltinių produktų įmonių kredito rizikos vertinimą. Klausimyno A priedėlyje Komisija prašė pateikti informacijos apie tai, kaip teikdami paskolas bankai atsižvelgia į riziką, kaip įvertinamas paskolos gavėjo kreditingumas, kokias priemokas už riziką bankas taiko skirtingoms Kinijos bendrovėms ir (arba) pramonės sektoriams, į kokius veiksnius bankas atsižvelgia, vertindamas paraišką paskolai suteikti, tokios paraiškos aprašymą ir tvirtinimo procedūrą ir pan. Tačiau nei KLR vyriausybė, nei klausimyne nurodyti pavieniai bankai šiuo klausimu jokių įrodymų nepateikė (išskyrus 176 konstatuojamojoje dalyje nurodytą išimtį). KLR vyriausybė tik pateikė bendro pobūdžio atsakymus, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, kad iš tiesų atliekamas bet koks kredito rizikos vertinimas.

(176)

Atlikdama vieno iš bankų tikrinimą Komisija galėjo ištirti vieną rizikos vertinimą. Dalis to kredito rizikos vertinimo buvo susijusi su vyriausybės parama saulės energijos bendrovėms ir valstybės planais apskritai skatinti fotovoltinių produktų pramonę; tai teigiamai atsispindėjo bendrovei suteiktame kredito reitinge. Šis pavyzdys rodo, kaip vyriausybės politika (ir tam tikrų sektoriui skirtos subsidijos ) turi įtakos bankų sprendimų priėmimui sprendžiant dėl finansavimo sąlygų saulės energijos bendrovėms.

(177)

Be to, Komisija bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų prašė pateikti tą pačią informaciją ir bandė ją patikrinti per atrinktų eksportuojančių gamintojų patikrinimo vietoje vizitą. Dauguma eksportuojančių gamintojų atsakė, kad bankai prašo pateikti tam tikrus dokumentus ir prieš suteikdami paskolas atlieka tam tikrą kredito rizikos vertinimą. Tačiau šių teiginių jie negalėjo patvirtinti jokiais įrodymais. Per patikrinimą vietoje Komisija prašė pateikti įrodymų, kad bankai prašė tokių dokumentų, kad bendrovės tokius dokumentus pateikė bankams ar kokią nors bankų parengtą ataskaitą, įrodančią, kad tokie kredito rizikos vertinimai buvo atliekami. Tačiau atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės negalėjo pateikti tokių įrodymų, kaip ir jokių kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

(178)

Suinteresuotųjų šalių pakartotinai prašyta pateikti informacijos apie kredito rizikos vertinimą, nes manyta, kad ji yra ypač svarbi, inter alia, atsižvelgiant į 167 konstatuojamojoje dalyje nurodytą informaciją.

(179)

Atsižvelgiant į tai, išvados dėl KLR kredito rizikos vertinimo taikomos valstybės komerciniams bankams, privatiems komerciniams bankams ir politikos bankams. Iš tiesų remiantis pateikta informacija galima daryti išvadą, kad privatūs bankai KLR turi vykdyti vyriausybės politiką dėl skolinimo, visų pirma fotovoltinių produktų pramonei, ir veikti taip pat kaip valstybės bankai, kurie, kaip nustatyta 168 konstatuojamojoje dalyje, yra valstybinės įstaigos. Todėl daroma išvada, kad privatūs bankai KLR vyriausybės pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(180)

Be to, remiantis minėtais faktais net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis įstaigomis, būtų laikoma, kad jie KLR vyriausybės pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(181)

Remiantis šiame tyrime surinkta informacija galima daryti išvadą, kad valstybės bankams tenka daugiau nei du trečdaliai Kinijos rinkos. Penki didžiausi valstybės komerciniai bankai (Agricultural Bank, Bank of China, Construction Bank of China, Bank of Communications ir Industrial and Commercial Bank) užima daugiau nei pusę Kinijos bankų sektoriaus (65). Be to, Kinijos plėtros bankas ir Kinijos eksporto ir importo bankas visiškai priklauso valstybei. Šie septyni bankai suteikė didžiąją dalį paskolų aštuoniems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams saulės baterijų plokščių tyrime. Valstybės nuosavybės dalis vis didėja, Kinijos finansų rinkoje yra iškraipymų, o Kinijos vyriausybės politika siekiama tiesiogiai teikti pigias paskolas pasirinktoms pramonės šakoms, todėl trukdoma sudaryti vienodas tarptautinės prekybos sąlygas ir sukuriami neteisėti pranašumai Kinijos gamintojams.

(182)

KLR bankai negali visiškai laisvai spręsti dėl paskolų teikimo sąlygų. Dėl palūkanų normų, jos privalo neviršyti Kinijos liaudies banko (PBOC) nustatytų ribų. Dėl šių ribų ir indėlių palūkanų viršutinių normų ribojimo kai kurie bankai gali gauti pigaus kapitalo (dėl indėlių palūkanų normų reguliavimo) ir gali jį skolinti pasirinktoms pramonės šakoms palankiomis sąlygomis.

(183)

Bankams taip pat taikomos taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad jie, inter alia, teiktų paskolas pagal nacionalinės ekonomikos poreikius (66), tiektų kreditinę paramą skatinamiems projektams (67) arba teiktų pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymui (68). Bankai privalo laikytis šių taisyklių.

(184)

Pagal naujausius faktus, kai kuriems dideliems KLR komerciniams bankams sudaryta galimybė naudotis prieiga prie valstybės užsienio valiutos atsargų (69). Tai labai mažina jų kapitalo sąnaudas ir šie „pigiai pasiskolinti pinigai“ naudojami USD ir EUR paskoloms, suteikiamoms atrinktoms bendrovėms ir projektams pagal investavimo užsienyje politiką. Taigi, jie gali taikyti sąlygas, kurių komerciniai bankai negali pasiūlyti.

(185)

Kitas svarbus fotovoltinių produktų pramonės finansavimo iškraipymas – Kinijos plėtros banko (toliau – CDB), kuris yra pagrindinis šios pramonės šakos skolintojas ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė didelę dalį paskolų arba kredito linijų, privilegijuota padėtis. Beveik visos CDB lėšos yra iš obligacijų pardavimo, o ne indėlių; po Finansų ministerijos, jis yra antras didžiausias obligacijų emitentas šalyje. Taikant šį specialų mechanizmą CDB gali pats pigiai gauti lėšų ir vėliau siūlyti paskolas lengvatinėmis sąlygomis tam tikriems pramonės sektoriams (70).

(186)

Skundo pateikėjas teigė, kad KLR vyriausybė subsidijuoja fotovoltinių produktų pramonę teikdama lengvatines paskolas ir kreditus.

(187)

Lengvatinis skolinimas Kinijoje nustatytas toliau nurodytų teisės aktų nuostatomis: KLR komercinės bankininkystės įstatymo, Bendrųjų paskolų taisyklių (kurias įgyvendina Kinijos Liaudies bankas), Valstybės tarybos sprendimo Nr. 40 dėl pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų priemonių skelbimo ir įgyvendinimo.

(188)

Atsižvelgiant į visus įrodymus daroma išvada, kad didžiąją dalį paskolų atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms teikia valstybės bankai, kurie pripažinti valstybinėmis įstaigomis 168 konstatuojamojoje dalyje, nes jiems suteiktos vyriausybės galios ir jie vykdo vyriausybės funkcijas. Esama papildomų įrodymų, kad šie bankai veiksmingai naudojasi vyriausybės galiomis, nes, kaip paaiškinta 164 konstatuojamojoje dalyje, valstybė (t. y. PBOC) akivaizdžiai kišasi į komercinių bankų sprendimų dėl Kinijos bendrovėms teikiamų paskolų palūkanų normų priėmimo procesą. Tokiomis aplinkybėmis šių subjektų skolinimo praktika tiesiogiai priskirtina vyriausybei. Tai, kad bankai naudojasi vyriausybės galiomis, patvirtina ir tai, kad Bendrųjų skolinimo taisyklių (kurias įgyvendina PBOC) 7 ir 15 straipsniai, Sprendimas Nr. 40 ir Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnis taikomi vykdant vyriausybės pramonės politiką. Daug išsamių įrodymų, kurie pagrįsti objektyviais tyrimais ir ataskaitomis, patvirtina, kad vyriausybė vis dar labai kišasi į Kinijos finansų sistemą, kaip jau paaiškinta 172 ir 178 konstatuojamosiose dalyse. Pagaliau KLR vyriausybė nepateikė informacijos, kuri būtų padėjusi geriau suprasti valstybės bankų sąsają su vyriausybe, kaip paaiškinta 139 ir 140 konstatuojamosiose dalyse. Taigi, dėl KLR valstybės komercinių bankų teikiamų paskolų Komisija priėjo prie išvados, kad fotovoltinių modulių gamintojai gauna finansinį indėlį vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Be to, iš tų pačių įrodymų matyti, kad VKB (ir privatiems bankams) vyriausybė paveda arba nurodo atlikti tam tikras funkcijas, o tai reiškia, kad skiriamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(189)

Atsižvelgiant į 169–178 konstatuojamosiose dalyse aprašytą analizę, taip pat nustatyta, kad privatiems bankams KLR vyriausybė nurodo arba paveda teikti paskolas fotovoltinių produktų gamintojams ir kad skiriamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose.

(190)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio b punkte, nauda suteikiama, jei vyriausybės paskolos arba vyriausybės pavedimu arba nurodymu privačių subjektų paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Pagal nevyriausybines paskolas KLR negalima nustatyti tinkamo rinkos lyginamojo dydžio, nes nustatyta, kad privatūs bankai atlieka veiklą vyriausybės pavedimu arba nurodymu, todėl galima daryti prielaidą, kad jie vadovaujasi valstybės bankų skolinimo praktika. Todėl lyginamieji dydžiai buvo apskaičiuotai remiantis 198–200 konstatuojamosiose dalyse aprašytu metodu. Pagal šį lyginamąjį dydį matyti, kad fotovoltinių produktų pramonės sektoriui paskolos suteikiamos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.

(191)

Fotovoltinių produktų pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklauso skatinamųjų kategorijai. Sprendimas Nr. 40 – aukščiausio KLR administracinio organo Valstybės tarybos nurodymas, todėl sprendimas kitoms valstybinėms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams yra teisiškai privalomas. Sprendime pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis teisės aktas – pramonės politikos gairės, kuriose kartu su žinynu parodoma, kaip KLR vyriausybė vykdo politiką skatinti ir remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai fotovoltinių produktų ir naujų energijos šaltinių pramonės, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Pažymima, kad skatinamiesiems sektoriams priskiriami pramonės sektoriai sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių skatinamųjų sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Be to, Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos, inter alia, finansinė parama. Kita vertus, dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma neleisti finansų įstaigoms teikti paskolų tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės visoms ekonominėms institucijoms, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – fotovoltinių produktų pramonė.

(192)

Kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė lengvatinį skolinimą nurodo taikyti kai kurioms pramonės šakoms; fotovoltinių produktų pramonė yra viena iš jų. Į visa tai atsižvelgus akivaizdu, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas tik tam tikriems KLR vyriausybės politiką atitinkantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šiuo klausimu nebendradarbiaujant KLR vyriausybei daroma išvada, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma įprastai neteikiamos, todėl jos yra konkrečiai taikomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(193)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi lengvatiniu skolinimu.

(194)

Atitinkamai fotovoltinių produktų pramonės sektoriaus finansavimas turėtų būti laikomas subsidija.

(195)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(196)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(197)

Kaip paaiškinta 190 konstatuojamojoje dalyje, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad vyriausybė labai kišasi į bankininkystės sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas atitinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KLR vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(198)

Apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį RMB išduotoms paskoloms manoma, kad būtų tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(199)

Padėtis tokia pati ir kalbant apie užsienio valiutomis suteiktas paskolas. Lyginamuoju dydžiu laikytos BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijos, išleistos per TL.

(200)

Dėl to, kaip paaiškinta 138–140 konstatuojamosiose dalyse, tiek KLR vyriausybės, tiek bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų paprašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų skolinimo politiką ir apie tai, kaip paskolos paskirtos eksportuojantiems gamintojams. Nors buvo ne kartą prašyta, tokios informacijos negauta. Kadangi šiuo klausimu nebendradarbiauta, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad būtų tikslinga laikyti, kad visoms bendrovėms Kinijoje būtų suteiktas tik aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros Bloomberg suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos liaudies banko skolinimo normai taikoma atitinkama priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju. Nauda eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota atsižvelgiant į palūkanų normos diferencinį tarifą, išreikštą procentiniu dydžiu ir padaugintą iš likutinės paskolos sumos, t. y. per TL nesumokėtų palūkanų. Tada ši suma paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų apyvartai.

(201)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(202)

Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos bankai eksportuojantiems Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojams neproporcingai padidino kredito linijas. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad, iš tiesų, visos nagrinėtos bendrovės gavo didelės apimties kredito linijas iš Kinijos bankų, kurios, daugeliu atvejų buvo teikiamos nemokamai arba už labai mažą mokestį. Įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms taikomi dideli įsipareigojimai ir administravimo mokesčiai, kuriais bankai kompensuoja išlaidas ir riziką.

(203)

EB – Orlaiviai Apeliacinės tarybos ataskaitoje patvirtinta, kad tokios kredito linijos, kurių poveikis viršija individualias paskolas, gali būti tiesioginis lėšų pervedimas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir todėl yra finansiniai indėliai. Ekspertų grupė nustatė, kad galimo lėšų pervedimo nauda gaunama vien dėl prievolės tiesiogiai pervesti lėšas. Grupė taip pat nustatė, kad kredito linija savaime suteikiama nauda gaunančiai įmonei, taigi buvo galimas lėšų pervedimas, nesusijęs su tiesioginiu lėšų pervedimu suteikiant individualias paskolas (71).

(204)

Kredito linijas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė tie patys bankai, suteikę minėtas lengvatines paskolas. Kaip minėta, šie bankai yra valstybinės įstaigos (158–166 konstatuojamosios dalys) arba KLR vyriausybės pavedimu ir nurodymu teikia lengvatinį finansavimą fotovoltinių produktų pramonei (169–178 konstatuojamosios dalys).

(205)

Kaip jau paaiškinta (158–185 konstatuojamosiose dalyse) Kinijos rinka yra iškreipta dėl teisės aktų ir valstybės bankų praktikos; taip pat nustatyta, kad daugeliu atvejų kredito linijos buvo teikiamos nemokamai arba už labai nedidelį mokestį. Įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms taikomi dideli įsipareigojimai ir administravimo mokesčiai, kuriais bankai kompensuoja išlaidas ir riziką.

(206)

Naudos sumą sudaro bendrovėms teikiamoms komercinėms kredito linijoms paprastai taikomi mokesčiai, nuo kurių atrinkti eksportuojantys gamintojai daugeliu atveju buvo atleisti. Komisija taikė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų užsienio komercinio banko suteiktos kredito linijos mokesčius.

(207)

Fotovoltinių produktų pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklauso skatinamųjų kategorijai. Sprendimas Nr. 40 – aukščiausio KLR administracinio organo Valstybės tarybos nurodymas, todėl sprendimas kitoms valstybinėms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams yra teisiškai privalomas. Sprendime pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis teisės aktas – pramonės politikos gairės, kuriose kartu su žinynu parodoma, kaip KLR vyriausybė vykdo politiką skatinti ir remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai fotovoltinių produktų ir naujų energijos šaltinių pramonės, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Pažymima, kad skatinamiesiems sektoriams priskiriami pramonės sektoriai sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių skatinamųjų sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Be to, Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos, inter alia, finansinė parama. Kita vertus, dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma neleisti finansų įstaigoms teikti paskolų tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės visoms ekonominėms institucijoms, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – fotovoltinių produktų pramonės dalis.

(208)

Kaip paaiškinta 172 ir 192 konstatuojamosiose dalyse KLR vyriausybė nurodo taikyti lengvatinį skolinimą; kai kurioms pramonės šakoms kredito linijų teikimas yra svarbiausia tokių lėšų dalis. Fotovoltinių produktų pramonė priskiriama tokių pramonės šakų grupei ir gauna naudos dėl diskriminacinio lengvatinio skolinimo.

(209)

Į visa tai atsižvelgus akivaizdu, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines kredito linijas tik tam tikriems KLR vyriausybės politiką atitinkantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šiuo klausimu nebendradarbiaujant KLR vyriausybei daroma išvada, kad subsidijų neproporcingų kredito linijų teikimo forma apskritai neteikiama, todėl jos yra konkrečiai taikomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

(210)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu visos atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės pasinaudojo kredito linijomis, teikiamomis nemokamai arba už mažesnį nei rinkos mokestį.

(211)

Atitinkamai tokių kredito linijų teikimas fotovoltinių produktų pramonei turėtų būti laikomas subsidija.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(213)

Kredito linijų teikimas nemokamai arba už mažesnį negu rinkos mokestį yra finansinių paslaugų teikimas (pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis) už mažesnį nei tinkamą atlygį. Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Dėl 158–185 konstatuojamosiose dalyse aprašytų rinkos iškraipymų ir atsižvelgiant į KLR vyraujančias rinkos sąlygas nebuvo galima nustatyti atlygio už finansines paslaugas (šiuo atveju kredito linijas). Todėl pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už Kinijos bankų teikiamas kredito linijas, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas. Kredito linijos taip pat galėtų būti vienas iš lėšų pervedimo būdų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(214)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gavo kredito liniją iš banko, kurio būstinė yra ne KLR finansinėje jurisdikcijoje ir šiai kredito linijai buvo taikomi pasaulio finansų rinkose įprasti įsipareigojimai ir tvarkymo mokesčiai. Nors kredito liniją teikė minėto banko patronuojamoji Kinijos bendrovė, ji laikyta tinkama lyginamajam dydžiui nustatyti. Šiai kredito linijai taikomus mokesčius nutarta taikyti kaip lyginamąjį dydį pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą.

(215)

Subsidijai apskaičiuoti lyginamasis mokesčių lygis taikytas proporcingai kiekvienai kredito linijos sumai (atėmus faktiškai sumokėtus mokesčius). Tais atvejais, kai kredito linija teikta daugiau kaip vienerius metus, visa subsidijos suma buvo paskirstyta pagal kredito linijos teikimo trukmę ir atitinkamą sumą, priskiriamą TL.

(216)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(217)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(218)

Skunde tvirtinta, kad China Export & Credit Insurance Corporation (Sinosure) teikia eksporto kredito draudimą lengvatinėmis sąlygomis nagrinėjamojo produkto gamintojams, inter alia, pagal programą „Green Express“. Skunde nurodyta, kad Sinosure eksporto kredito draudimo nepakanka net šios programos ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir nuostoliams tinkamai padengti.

(219)

Kaip minėta 104 ir 105 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paprašė pateikti informacijos klausimyne, rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir per tikrinamąjį vizitą KLR vyriausybėje ir Sinosure, kurios nei KLR vyriausybė, nei Sinosure nepateikė.

(220)

Komisija paprašė Sinosure, kaip oficialaus valstybės eksporto kredito draudiko, institucinės struktūros ir susijusių veiklos dokumentų. KLR vyriausybė pateikė tik 2004 m. bendrą Prekybos ministerijos (MOFCOM) ir Sinosure paskelbtą pranešimą, bet nepateikė kelių kitų atitinkamų dokumentų, įskaitant, pavyzdžiui, vadinamąjį 840-ąjį planą, įtrauktą į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą (72).

(221)

Dėl klausimyno ir 1 priedo atsakymų dėl Sinosure patikimumo, Komisija negalėjo gauti tam tikrų dokumentų ir patikrinti nemažai informacijos, kurios paprašyta vietoje. Visų pirma, Sinosure nepateikė tokios Komisijos prašomos informacijos ir reikalaujamų įrodymų: a) 2012 m. finansinių ataskaitų, kurių, kaip pranešta, dar nebuvo Sinosure interneto svetainėje; b) atitinkamų dokumentų dėl eksporto kredito draudimo dviem atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams, įskaitant sutartis, rizikos vertinimo, korespondencijos ir priemokų mokėjimų įrodymų; c) konkrečios informacijos apie Valstybės tarybos paskirtą aukštesnio lygio vadovybę; d) įrodymų dėl 2004 m. bendrame Prekybos ministerijos (MOFCOM) ir Sinosure paskelbtame pranešime nurodytos informacijos ir lengvatų, įskaitant patvirtinimą dėl ribojimo, dėl normų lankstumo ir nuolaidos priemokų kitimo ribose; e) įrodymų, dėl ilgalaikių veiklos sąnaudų ir eksporto kredito draudimo veiklos pelno; f) įrodymų dėl fotovoltinių produktų rinkos padėties vertinimo.

(222)

Komisija taip pat negalėjo patikrinti kai kurios klausimyno atsakymų informacijos dėl Sinosure veiklos, įskaitant, visų pirma, atsakymų dėl rizikos vertinimo, faktinio priemokų nustatymo ir taikymo bei patvirtinimo procedūros, nes Sinosure atsisakė aptarti konkrečias sutartis su atrinktais bendradarbiaujančiais eksportuotojais. Sinosure taip pat negalėjo paaiškinti arba pateikti patvirtinamųjų dokumentų dėl skaičių neatitikimų ir kitos Komisijos nurodytos informacijos, pateiktos klausimyno ir rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymuose.

(223)

Atliekant tikrinamąjį vizitą ir KLR vyriausybės 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė ir Sinosure siekė pagrįsti nebendradarbiavimą konfidencialumo priežastimis. Šiuo atžvilgiu rašte prieš patikrinimą vietoje ir vėlesnėje korespondencijoje e. paštu labai aiškiai išdėstyta, kad Komisija siekia, jog tikrinimas būtų prasmingas, todėl akivaizdžiai imsis visų būtinų atsargumo priemonių pateiktos konfidencialios informacijos arba tiesiog patikrinimui pateiktos informacijos konfidencialumui užtikrinti, atsižvelgdama į savo teisinius įsipareigojimus apsaugoti šią informaciją pagal atitinkamas griežtas ES taisykles. Dėl dokumentų, kuriuos Sinosure bandė pateikti pasibaigus tikrinamajam vizitui, ir kurių Komisija negalėjo tinkamai patikrinti, į juos negali būti atsižvelgta, nes jie buvo specialiai parengti tyrimui ir Komisija negalėjo patikrinti pirminių dokumentų.

(224)

Atsižvelgiant į nepakankamą KLR vyriausybės ir Sinosure bendradarbiavimą, Komisija negalėjo patikrinti tam tikros informacijos dėl Sinosure eksporto kredito draudimo atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams padengimo. Todėl kai kurios Komisijos išvados pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrįstos byloje surinkta informacija.

(225)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sinosure yra valstybinė įstaiga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalyje ir atitinkamoje PPO teismo praktikoje (73), nes ji turi vyriausybės galių, jai tokios galios suteiktos arba ji tokiomis galiomis naudojasi. Visų pirma, KLR vyriausybė reikšmingai kontroliuoja Sinosure  (74), o Sinosure vykdo vyriausybės pavestas funkcijas ir turi vyriausybės galių.

(226)

Komisija pastebi, kad Sinosure eksporto kredito draudimo veikla yra neatsiejama platesnio masto finansų sektoriaus, į kurį, kaip nustatyta, vyriausybė tiesiogiai kišasi ir iškraipo normalią finansų rinkos veiklą KLR, dalis (žr. 185 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(227)

Sinosure atlieka vyriausybės pavestas funkcijas veikdama kaip vienintelė oficiali eksporto kredito draudimo KLR įstaiga. Todėl eksporto kredito draudimo rinkoje jos padėtis yra monopolinė. Bendrovė patvirtino, kad ši rinka nėra atvira, nors yra keletas konkuruojančių tarptautinių bendrovių, netiesiogiai vykdančių veiklą KLR.

(228)

Sinosure visiškai priklauso vyriausybei; vyriausybė atlieka visišką jos finansų kontrolę. Sinosure priklauso tik valstybei (ji 100 proc. priklauso Valstybės tarybai). Registruotas 4 mlrd. RMB kapitalas gautas iš eksporto kredito draudimo rizikos kapitalo fondo pagal valstybės finansų biudžetą. Be to, 2011 m. valstybė suteikė 20 mlrd. RMB per China Investment Corporation, nepriklausomą Kinijos turto fondą (75). Įstatuose nurodyta, kad bendrovės kompetentinga verslo įstaiga yra finansų ministerija, ir reikalaujama, kad bendrovė pateiktų finansų ir apskaitos ataskaitas ir mokestinio biudžeto ataskaitą finansų ministerijai išnagrinėti ir patvirtinti.

(229)

Dėl vyriausybės kontrolės, Sinosure priklauso tik valstybei, todėl direktorių valdybos nėra. Kalbant apie stebėtojų tarybą, visus stebėtojus skiria Valstybės taryba; jie vykdo savo pareigas pagal „svarbių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos laikinąjį reglamentą“. Aukštesniojo lygmens Sinosure vadovybę taip pat skiria vyriausybė. Remiantis bendrovės 2011 m. metine ataskaita Sinosure pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o didžioji aukštesniojo lygmens vadovybės dalis taip pat yra partijos komiteto nariai. Atsižvelgiant į Sinosure atsisakymą pateikti daugiau informacijos apie aukštesniojo lygmens vadovybę, galima daryti išvadą, kad vadovybė tiesiogiai atstovauja vyriausybei, kuri tiesiogiai skiria stebėtojų tarybos narius ir aukštesniojo lygmens vadovus. Todėl vyriausybė reikšmingai kontroliuoja Sinosure.

(230)

Sinosure vykdomos vyriausybės funkcijos ir politika yra tokios akivaizdžios, kad galima daryti išvadą, jog bendrovė tiesiogiai atstovauja pačiai vyriausybei. Sinosure 2011 m. metinėje ataskaitoje yra keletas su šiuo klausimu susijusių teiginių, t. y.: Sinosure„aktyviai atliko eksporto kredito agentūros politikos funkcijas (…) ir pasiekė gerų pradinių rezultatų pirmaisiais 12-tojo penkmečio plano metais“ (2011 m. metinės ataskaitos 4 p.); „tolesnė korporacijų reformos plėtra sustiprino Sinosure kaip eksporto kredito agentūros vaidmenį. KKPCK ekonomikos konferencijoje pabrėžta tokios funkcijos svarba ir nustatyti aiškūs kredito draudimo reikalavimai, kuriais grindžiama mūsų plėtra.“ (2011 m. metinės ataskaitos 5 p.) „Per 2011 m. metus Sinosure įgyvendino KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos strategijas, sprendimus ir priemones bei valstybės politiką diplomatijos, užsienio prekybos, pramonės ir finansų srityse, visiškai panaudojo savo politikos funkcijas ir sparčiai vystėsi“ (2011 m. metinės ataskaitos 11 p.); „Sinosure visiškai įvykdė valstybinės politikos „specialiąją priemonę, skirtą didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo finansavimui“ ir įvykdė valstybės įsipareigojimus“ (2011 m. metinės ataskaitos 11 p.).

(231)

KLR vyriausybės paskelbta institucinė struktūra bei kiti dokumentai, kuriais vadovaudamasi veikia Sinosure, dar geriau įrodo, kad ji atlieka valstybinės įstaigos funkcijas ir kad jai suteiktas įgaliojimas atlikti vyriausybės politiką. 2004 m. MOFCOM ir Sinosure bendrai paskelbė pranešimą dėl strategijos, susijusios su prekybos skatinimu taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kredito draudimą, įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.) Nr. 368, 2004 m. liepos 26 d.); Sinosure veikla iki šiol reglamentuojama šiuo dokumentu. Šio pranešimo tikslai – remti aukštųjų ir naujų technologijų bei didelės pridėtinės vertės produktų eksportą toliau taikant eksporto kredito draudimą. Pranešime Sinosure aiškiai suteikiami įgaliojimai remti pagrindines eksporto pramonės šakas, nurodytas 2006 m. Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų kataloge. Šiame kataloge taip pat be kitų produktų, kuriems tai taikoma, įtraukti ir „saulės energijos elementai ir moduliai“, todėl galima laikyti, kad Sinosure juos tiesiogiai remia. Pranešime nurodytos tokios lengvatos: „žaliasis kanalas“, t. y. speciali parama į katalogą įtrauktiems produktams, kuri turėtų būti patvirtinama per penkias dienas, jei laikomasi garantijų sąlygų ir ribojimo patvirtinimo prioritetiniam draudimui; prašymo greitis – parengiama per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pateikiami prašymo dokumentai; normų lankstumas, kurį sudaro didžiausios nuolaidos Sinosure priemokos kitimo ribose. Pranešime taip pat numatyta, kad regionų ir vietos prekybos institucijos imasi tolesnių priemonių kataloge nenurodytiems produktams remti. Pranešime reikalaujama, kad Sinosure pritaikytų garantijų modelį, pagrįstą nacionaline pramonės politika ir aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto ypatybėmis, ir remtų inovacijas bei mokslo ir tyrimų plėtros pramonę, ypač remiamą valstybės.

(232)

Komisija žino apie kitus dokumentus, įrodančius, kad Sinosure tiesiogiai vykdo vyriausybės politiką, kuria, inter alia, teikiama nauda eksportuojantiems gamintojams. Vadinamasis 840-asis planas išsamiai išdėstytas 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešime (76). Jo pavadinimas siejamas su 84 mlrd. USD naudojimu eksporto draudimui ir tai yra viena iš šešių priemonių, kurias Valstybės taryba pradėjo 2009 m. eksporto paklausai stabilizuoti vykstant pasaulinei krizei ir vis didėjant eksporto kredito draudimo paklausai. Šešios priemonės apima visų pirma platesnę eksporto kredito draudimo aprėptį, trumpalaikio eksporto kredito draudimo (84 mlrd. USD 2009 m.) teikimą ir priemokos normos sumažinimą. Sinosure yra vienintelė politinė institucija garantuojanti eksporto kredito draudimą, todėl nurodyta kaip plano vykdytoja. Dėl draudimo priemokos sumažinimo, Sinosure turėjo užtikrinti, kad vidutinė trumpalaikio eksporto kredito draudimo norma būtų sumažinta 30 %, remiantis bendra vidutine 2008 m. norma.

(233)

Vadinamasis 421-asis planas buvo įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą pranešimą dėl didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo specialių finansavimo nuostatų įgyvendinimo klausimų. Ši politikos sritis buvo taip pat svarbi, nes pagal ją buvo remiama Kinijos investavimo užsienyje politika, parengta reaguoti į 2009 m. pasaulinę finansų krizę; taikant šią politiką suteikta 42,1 mlrd. USD lėšų draudimui, skirtam didelių įrangos rinkinių eksportui remti. Lėšas valdytų ir teiktų Sinosure ir kai kurios kitos finansų įstaigos. Įmonėms, kurioms taikomas šis dokumentas, galėtų būtų taikomos lengvatinės finansinės priemonės, įskaitant eksporto kredito draudimą. Dėl Kinijos vyriausybės nebendradarbiavimo Komisija negalėjo prašyti papildomos informacijos apie šį pranešimą. Nesant priešingų įrodymų, Komisija turi pagrindo manyti, kad į šį dokumentą taip pat įtraukta fotovoltinė įranga ir fotovoltinių produktų sektorius.

(234)

Kiti dokumentai, įrodantys vyriausybės paramą teikiant trumpalaikį eksporto kredito draudimą, apima du dokumentus dėl finansinės paramos strateginėms besivystančioms pramonės šakoms didinimo. Valstybės tarybos pranešimo dėl vystymo ir plėtros, susijusio su strateginiu sprendimu dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų plėtojimo (Guo Fa (2010 m.), Nr. 32, 2010 10 18) 7 dalies C punkte finansų įstaigos raginamos padidinti finansinę paramą. Strateginių naujų pramonės šakų vystymo įgyvendinimo gairėse, kurias bendrai paskelbė visos atsakingos ministerijos (t. y. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija, Prekybos ministerija, Mokslo ministerija, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Generalinė muitinės administracija, Generalinė kokybės priežiūros administracija, Intelektinės nuosavybės teisių tikrinimo biuras) (Guo Fa (2011 m.), Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.), taip pat konkrečiai nurodyta XXVII dalis dėl aktyvios paramos, inter alia, teikiant eksporto kredito draudimą strateginėms besivystančioms pramonės šakoms. Šios strateginės besivystančios pramonės šakos daugiausia dėmesio skiria produktams, technologijoms ir paslaugoms, skirtiems tarptautinei rinkai vystyti, kosmosui, aukščiausios klasės įrangos gamybai, didelės apimties arba skatinamai vietos patentuotai technologijai ir standartiniams strateginės naujos pramonės eksporto produktams. Todėl, nesant priešingų įrodymų, pagrįstai manoma, kad nagrinėjamasis produktas ir atrinkti eksportuotojai priklauso „strateginėms besivystančioms pramonės šakoms“ ir jiems gali būti teikiama susijusi nauda.

(235)

Remdamasi tuo, kas minėta, Komisija daro išvadą, kad Sinosure yra valstybinė įstaiga, kuriai suteikti įgaliojimai vykdyti vyriausybės politiką, ją reikšmingai kontroliuoja vyriausybė ir ji atlieka vyriausybės funkcijas.

(236)

Šios programos teisinis pagrindas: MOFCOM ir Sinosure bendrai paskelbtas pranešimas dėl strategijos, susijusios su prekybos skatinimu taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kredito draudimą, įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.) Nr. 368,); 2006 m. Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto katalogas; vadinamasis 840-asis planas, įtrauktas į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą; vadinamasis 421-asis planas, įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą pranešimą dėl didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo specialių finansavimo nuostatų įgyvendinimo klausimų; Valstybės tarybos pranešimas dėl vystymo ir plėtros, susijęs su strateginiu sprendimu dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų plėtojimo (Guo Fa (2010 m.), Nr. 32, 2010 m. spalio 18 d.) ir jo įgyvendinimo gairės (Guo Fa (2011 m.), Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.).

(237)

Sinosure yra valstybinė įstaiga, kuriai suteiktos vyriausybės galios ir ji vykdo valstybės teisės aktus ir planus; eksporto kredito draudimo teikimas nagrinėjamojo produkto gamintojams yra finansinis indėlis galimo vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(238)

Dėl priemokos, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, vietos valdžios institucijų sumokėtos dalies atskaitos, tai taip pat yra tiesioginis lėšų pervedimas dotacijos forma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(239)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio c dalį nauda yra tokia, kad Sinosure teikia eksporto kredito draudimą palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų įprastai gauti rinkoje, arba ji teikia tokį draudimą, kurio būtų neįmanoma gauti rinkoje. Papildoma eksportuojančio gamintojo gauta nauda, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, yra tų vietovių, kuriose veikia kai kurie eksportuojantys gamintojai, vietos institucijų grynaisiais pinigais grąžinama Sinosure sumokėtos draudimo įmokos dalis.

(240)

2004 m. pranešime nurodyta visa Sinosure ir (arba) vietos institucijų suteikta nauda 2006 m. kataloge nurodytoms įmonėms, atitinkančioms nacionalinės politikos kryptis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sinosure ir atrinktų eksportuojančių gamintojų draudimo sutartys ir vietos institucijų taikytas draudimo įmokos grąžinimas visiškai atitinka tokią naudą. Pagal programą „Green Express“ supaprastinamas ir pagreitinamas draudimo suteikimas ir ieškinių sprendimas skubiai įvertinant patirtą žalą ir sumokant išmokas klientui.

(241)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad pagal priemones, kurių buvo imtasi po 2009 m. finansų krizės ir išsamiai aprašytos 840-ajame ir 421-ajame planuose, o vėliau aprašytos 2011 m. priemonėse strateginėms besivystančioms pramonės šakoms, suteikta didelė nauda eksportuojantiems gamintojams. Šios priemonės padidino galimybes gauti draudimą ir dar labiau sumažinti Sinosure mokamą draudimo įmoką, nepaisant sunkios ekonominės padėties ir labai išaugusios Sinosure rizikos, kurią ji patiria suteikdama rizikos draudimą; šiose priemonėse visiškai atsižvelgta į Sinosure taikomą draudimą, suteikiamą eksportuojantiems gamintojams. Visų pirma atlikus tyrimą nustatyta, kad atitinkamais TL metais draudimo sąlygos ir taikomos įmokos iš esmės nepakito arba pagerėjo, nepaisant didesnio ieškinių, kuriuos kompensavo Sinosure skaičiaus ir iš esmės pablogėjusios fotovoltinių produktų pramonės sektoriaus padėties.

(242)

Dėl naudos, Komisija pirmiausia išnagrinėjo, kokiu mastu Sinosure įmokomis padengė trumpalaikio eksporto kredito draudimo sąnaudas. Sinosure pateikė teiginį, pagrįstą PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SSKP) j punktu, kuriame teigiama, kad draudžiama teikti eksporto subsidijas, kaip apibrėžta to susitarimo 3 straipsnio 1 dalies a punkte, taikant eksporto kredito draudimo programas, kuriose nustatytos įmokos yra nepakankamos ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir programų nuostoliams padengti. Klausimyno atsakyme Sinosure paprasčiausiai nurodė pastarųjų penkių metų pelną ir nuostolius ir padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog apskritai per šį laikotarpį ji veikė pelningai, eksportuojantiems gamintojams suteiktas trumpalaikis eksporto kredito draudimas nebuvo subsidija pagal PPO SSKP. Kaip paaiškinta pirmiau (žr. 221 ir 222 konstatuojamąsias dalis), Komisija paprašė Sinosure pateikti konkrečią informaciją ir įrodymus dėl jos ilgalaikio eksporto kredito draudimo veiklos pelningumo, įskaitant pajamas iš įmokų ir veiklos sąnaudas bei programos nuostolius pagal PPO SSKP. Tačiau Sinosure nepateikė per tikrinamąjį vizitą prašytų dokumentų ir įrodymų, primygtinai nurodydama audituotose metinėse ataskaitose pateiktus duomenis apie bendrą pelningumą.

(243)

Komisija pažymi, kad, net jei ji paprasčiausiai remtųsi Sinosure metinės ataskaitos duomenimis negalėdama patikrinti šiose ataskaitose nurodytų skaičių ir duomenų, ji negalėtų daryti išvados, kad Sinosure eksporto kredito draudimo padalinys, atitinkantis j punkte nurodytą programą, gavo ilgalaikį pelną. Be eksporto kredito draudimo Sinosure vykdo įvairią veiklą, o metiniame pranešime pateikti skaičiai ir duomenys yra konsoliduoti visos šios veiklos duomenys, tiksliai neatskirti pagal veiklos rūšis. Pagal kai kurias metines ataskaitas (išskyrus naujausią ataskaitą) trumpalaikis eksporto kredito draudimas yra svarbiausia Sinosure veikla, bet tiksli procentinė dalis nėra nurodyta. Sinosure atsisakė pateikti tik su pastarąja veikla susijusią prašomą informaciją ir įrodymus, reikalingus PPO SSKP 1 priedo j punkte nurodytai programai ištirti, todėl Komisija turi padaryti išvadas pagal turimus įrodymus.

(244)

Komisija visų pirma pažymi, kad Sinosure įstatų 11 straipsnyje nustatyta, jog bendrovės veikla nėra nei nuostolinga, nei pelninga. Kitaip tariant, pagal įstatus Sinosure nesiekia gauti kuo didesnio pelno ir pakanka, kad kaip vienintelis oficialus KLR eksporto kredito draudikas ji dirba nenuostolingai. Kaip paaiškinta pirmiau, remiantis turimais duomenimis, Sinosure veikia teisinėje ir politinėje aplinkoje, pagal kurią bendrovė privalo vykdyti vyriausybės politiką ir planus pagal viešosios politikos įgaliojimus. Iš visų atrinktų valstybės konkrečiai remiamų pramonės sektorių ir įmonių, eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę nevaržomai gauti Sinosure eksporto kredito draudimą lengvatinėmis įmokų normomis net po 2009 m. pasaulinės krizės ir net kuomet per TL fotovoltinių produktų pramonės sektorius patyrė precedento neturinčią krizę. Todėl Sinosure fotovoltinių produktų pramonės sektoriui teikia neribotas galimybes gauti draudimą, o jos taikoma ypač maža draudimo įmoka neatspindi faktinės rizikos, patiriamos apdraudžiant šio sektoriaus eksportą. Atsižvelgiant į visus šiuos elementus galima daryti išvadą, kad negalima atmesti galimybės, jog tikėtina, kad Sinosure taikomos įmokos būtų nepakankamos bendrovės ilgalaikei veiklai padengti; iš tiesų tai būtų tikėtina.

(245)

Nebendradarbiaujant Sinosure Komisija svarstė net ir papildomą informaciją, pagrindžiančią šią išvadą. Iš viešai pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad iš tikrųjų ilgalaikė Sinosure veikla yra nuostolinga (77). Komisija taip pat išanalizavo atitinkamus 2006–2011 metinių ataskaitų, kurias Sinosure pateikė klausimyno atsakymuose pateiktiems pelningumo rodikliams pagrįsti, pajamų ataskaitose pateiktus skaičius. Šie skaičiai rodo, kad Sinosure įtraukė didelius ilgalaikės bendro draudimo veiklos nuostolius, kuriems nepriskyrė investicinių pajamų ir kitų pajamų. Tiksliau tariant, kiekvienais metais nuo 2006 m. iki 2011 m. (išskyrus tik 2010 m.) išmokėtos draudimo išmokos jau (beveik) arba (gerokai) viršija Sinosure grynąsias gautas įmokas. Iš grynųjų įmokų atskaičius veiklos sąnaudas ir komisinių sąnaudas gaunamas nuostolis dar didesnis. Iš šių duomenų matyti, kad, nepaisant nedidelio pelno 2010 m., visą laikotarpį patirti dideli bendros draudimo veiklos nuostoliai. Remiantis metine ataskaita, didelė dalis bendrų Sinosure pajamų yra investicinės pajamos ir kitos pajamos, kurios nėra svarbios eksporto kredito draudimo programos įgyvendinamumui įvertinti. Trumpalaikis eksporto kredito draudimas sudaro didžiausią Sinosure verslo veiklos dalį, todėl nesant priešingų įrodymų daroma išvada, kad pagal eksporto kredito draudimo programą Sinosure patyrė didelius ilgalaikius nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kad Sinosure patiria nuostolių dėl eksporto kredito draudimo programos, tai, ar buvo gauta naudos, nustatoma palyginant eksportuojančių gamintojų sumokėtas įmokas su rinkos įmokomis. Sinosure yra vienintelis oficialus eksporto kredito draudikas ir todėl visiškai kontroliuoja vidaus rinką. KLR nėra tokių priemonių komercinių lyginamųjų dydžių, todėl turint omenyje tai, kad KLR finansų rinka iškraipoma dėl valstybės kišimosi, lyginamasis ne KLR rinkos dydis, t. y. įprastomis rinkos sąlygomis mokamos įmokos, taikomas pagrįstai. Todėl, kaip aprašyta skirsnyje dėl subsidijų sumos skaičiavimo, įmokos yra mažesnės nei rinkos normos ir yra teikiama nauda.

(246)

Minėtos subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, nes jos teikiamos tik jei vykdomas eksportas. Be to, jos taip pat yra konkrečiai taikomos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes jomis naudotis gali tik tam tikros įmonės. Saulės elementai ir moduliai yra išskirtinai nurodyti 2006 m. aukštųjų ir naujų technologijų produktų kataloge, o tai yra būtina sąlyga pasinaudoti 2004 m. pranešime nurodytu lengvatiniu režimu. Be to, vienas iš pagrindinių Sinosure tikslų – įgyvendinti nacionalinę politiką ir planus, įskaitant 12-ąjį penkmečio planą dėl fotovoltinių produktų pramonės sektoriaus. Fotovoltinių produktų pramonės sektorius taip pat gauna naudos pagal 840-ąjį ir 421-ąjį planus; šie planai taip pat taikomi ir keliems kitiems sektoriams, nurodytiems minėtuose planuose (žr. 232 ir 233 konstatuojamąsias dalis). Fotovoltinių produktų pramonės sektorius taip pat laikomas vienas iš skatinamųjų pramonės sektorių pagal Sprendimą Nr. 40 ir kitus planavimo dokumentus ir teisės aktus (žr. 207 ir 208 konstatuojamąsias dalis). Ši pramonė taip pat priskiriama „strateginėms ir besivystančioms pramonės šakoms“, kurioms pagal vyriausybės politiką suteikiama tam tikra nauda (žr. 102 konstatuojamąją dalį). Dauguma eksportuojančių gamintojų taip pat turi oficialų aukštųjų ir naujų technologijų įmonių statusą, pagal kurį taikant palankią vyriausybės politiką joms suteikiama tam tikrų pranašumų.

(247)

Todėl akivaizdu, kad Sinosure teikiama nauda arba vietos valdžios institucijų atlyginama draudimo įmokos dalis netaikoma visiems pramonės sektoriams ir visoms įmonėms, o taikoma tik sektoriams ir įmonėms, konkrečiai atitinkantiems tam tikrą vyriausybės paramos politiką ir ją pagrindžiančius dokumentus. Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamojo produkto gamintojams Sinosure ir (arba) vietos valdžios institucijų teikiama nauda yra konkreti, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, kadangi nebuvo įrodymų, kad subsidija yra pagrįsta objektyviais kriterijais arba sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nauda yra konkreti taip pat ir šiuo atžvilgiu.

(248)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šešios atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi Sinosure teikiamu eksporto kredito draudimu.

(249)

Sinosure eksporto kredito draudimas, taikomas fotovoltinių produktų pramonei, turi būti laikomas subsidija, jeigu įmokos mažesnės už rinkos normas.

(250)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(251)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Nauda skaičiuojama panašiai kaip ir paskolų garantijoms. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio c punktą gavėjams suteikta nauda laikomas įmokos sumos, kurią bendrovė moka už Sinosure teikiamą trumpalaikį draudimą, ir įmokos sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašų rinkoje gautą eksporto kredito draudimą, skirtumas.

(252)

Sinosure teikiamas trumpalaikis eksporto kredito draudimas pagrįstas valstybės politikos tikslais, o Sinosure užima monopolinę padėtį vidaus rinkoje ir veikia kaip vienintelė oficiali eksporto kredito agentūra, todėl atitinkamas rinkos lyginamasis dydis apskaičiuotas taikant toliau aprašytą metodą. Be to, KLR vyriausybė ir Sinosure nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą rinkos draudimo įmoką, taikomą fotovoltinių produktų gamintojams.

(253)

Komisija mano, kad tinkamiausias lyginamasis dydis, kurį galima nustatyti pagal turimą informaciją, yra įmokos normos, kurias taiko Jungtinių Amerikos Valstijų eksporto ir importo bankas (toliau – Ex-Im bankas). Remiantis viešai prieinama informacija, (78) Ex-Im bankas yra oficiali JAV federalinės vyriausybės eksporto kredito agentūra ir pats save išlaiko. Ex-Im banko veikla apima eksporto kredito draudimą ir kitą veiklą, kaip antai apyvartinių lėšų garantijas ir paskolų garantijas (pirkėjo finansavimą). Banko misija – kurti ir remti JAV darbo vietas remiant tarptautiniams pirkėjams skirtą JAV eksportą. Ex-Im bankas veikia kaip vyriausybės įstaiga Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso nurodymu. Todėl jo veikla panaši į Sinosure ir bankas laikomas palyginimui tinkama įstaiga.

(254)

Lyginamoji įmoka buvo apskaičiuota pagal faktinius eksportui į EBPO šalis taikytus mokesčius pagal bendrą apyvartą, taikant 90 proc. sumos draudimą 120 dienų laikotarpiui. Faktinės įmokos apskaičiuotos kaip penkių skirtingų kategorijų užsienio pirkėjų, atsižvelgiant į jų mokumą ir įsipareigojimų nevykdymo riziką, vidurkis. Tai yra artimiausias lyginamasis dydis siekiant apskaičiuoti įmoką, kurią nagrinėjamojo produkto gamintojai turėtų mokėti rinkoje.

(255)

Naudos dydis apskaičiuotas naudojant KLR vyriausybės pateiktą informaciją ir atspindi sumas, kurioms Sinosure taikė eksporto kredito draudimą, ir per TL už tokį draudimą sumokėtus mokesčius. Informacija, kurią bendradarbiaujančios bendrovės pateikė Sinosure, nesinaudota, nes buvo aišku, kad KLR vyriausybės pateikta informacija buvo išsamesnė (pvz., ne visos bendrovės klausimyno atsakymuose nurodė Sinosure draudimo liudijimus arba apie juos pranešė tikrinamojo vizito metu).

(256)

Dėl vietos valdžios institucijų mokamos draudimo įmokos dalies, nauda apskaičiuojama pagal lengvatų lygį ir subsidijas atrinktoms bendrovėms TL laikotarpiu.

(257)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(258)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(259)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(260)

Komisija nustatė, kad tam tikri atrinkti eksportuojantys gamintojai pasinaudojo šiomis schemomis per TL. Tačiau dėl nedidelių gautos naudos sumų ir jų nežymaus poveikio subsidijų skirtumui, Komisija nemanė, kad būtina nagrinėti schemų kompensuojamumą.

(261)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(262)

Skunde tvirtinta, kad nagrinėjamojo produkto gamintojai gavo subsidijas pagal programą „Golden Sun Demonstration“ (toliau – „Golden Sun“), kurią Kinijos vyriausybė įgyvendino 2009 m. liepos mėn. Jame pateikta prima facie įrodymų, kad pagal šią programą keturi iš atrinktų eksportuotojų gavo tiesiogines subsidijas nagrinėjamam produktui. Be to, nurodyta, kad vienas iš atrinktų eksportuotojų pasirinktas kaip nagrinėjamojo produkto tiekėjas; 2011 m. jam teko 70 proc. bendrų projekto vykdytojų (t. y. bendrovių, gaminančių ir parduodančių fotovoltinių sistemų pagamintą elektros energiją) įrengtų pajėgumų. Skunde taip pat pateikta informacijos, kad „Golden Sun“ lėšos projekto vykdytojams skirtos neskaidriai ir nekonkurencingai.

(263)

Komisija klausimyne, rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir tikrinamojo vizito KLR vyriausybės patalpose metu prašė informacijos apie programą „Golden Sun“; kaip išsamiai nurodyta 104 ir 105 konstatuojamosiose dalyse, KLR vyriausybė informacijos nepateikė.

(264)

Dėl klausimyne ir rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo prašytos informacijos, KLR vyriausybė atkakliai tvirtino, kad ši dotacijų programa nėra skirta nagrinėjamojo produkto gamintojams. Todėl KLR vyriausybė nepateikė atsakymų į klausimus dėl programos ir nagrinėjamojo produkto gamintojams teikiamos naudos ir nurodė„netaikoma“. KLR vyriausybė taip pat nepateikė visų atitinkamų įstatymų, teisės aktų, administracinių gairių ir kitų klausimyne prašytų teisės aktų; ji pateikė tik pagrindinius teisės aktus.

(265)

Programos „Golden Sun“ tikrinimo pradžioje Komisija paprašė KLR vyriausybės pateikti visus pateiktų pagrindinių teisės aktų priedus ir pasiteiravo, ar ji ketina pateikti papildomų su programa susijusių oficialių dokumentų. KLR vyriausybė pateikė prašomus priedus, bet atsakė, kad ji neketina pateikti jokių papildomų dokumentų. Tada Komisija KLR vyriausybei parodė bendradarbiaujančių eksportuotojų pateiktą Finansų ministerijos išduotą biudžeto dokumentą dėl faktiškai finansuotų projektų ir pagal šią programą skirtų sumų (2010 m. gruodžio 2 d. Finansų ministerijos dokumentas Nr. 965 [2010 m.]). Remiantis šio dokumento priedėliais, vienam iš atrinktų eksportuotojų skirta didelė „Golden Sun“ lėšų suma; šios lėšos skirtos jo projektams bei kaip reikalavimus atitinkančios įrangos tiekėjui keliems projektams, kuriems lėšos skiriamos pagal programą „Golden Sun“. Finansų ministerijos atstovai, dalyvavę atliekant tikrinimą, žinojo apie dokumentą; Komisija jų paprašė pateikti visus panašius biudžeto dokumentus, kuriuos Finansų ministerija išdavė programos „Golden Sun“ įgyvendinimo laikotarpiu. Nors Finansų ministerijos atstovai iš esmės sutiko pateikti dokumentus, bet Komisijai jų nepateikė.

(266)

Komisija Finansų ministerijai taip pat parodė vieno bendradarbiaujančio eksportuotojo pateiktus provincijos finansų departamento ir savivaldybės išduotus dokumentus, susijusius su programa „Golden Sun“, ir paprašė KLR vyriausybės pateikti atitinkamus su programa susijusius panašius dokumentus (t. y. išduotus provincijų ar savivaldybių). KLR vyriausybė atsakė, kad šie dokumentai buvo susiję su atitinkamomis provincijomis ir (arba) savivaldybėmis, todėl ji šių dokumentų neturėjo ir negalėjo pateikti.

(267)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė dar kartą tvirtino, kad programa „Golden Sun“ nėra skirta nagrinėjamojo produkto gamintojams ir patikslino, kad nors šie gamintojai galėjo gauti naudos pagal šią programą, jie tokią naudą gavo kaip elektrinių projektų operatoriai, o ne kaip saulės baterijų plokščių gamintojai, nes pagal šią programą subsidijų gali gauti tik projektų operatoriai. Šiame rašte taip pat teigiama, kad Komisija tik paprašė trijų konkrečiai nurodytų dokumentų, kuriuos KLR vyriausybė pateikė. Tai netiesa, nes atlikdama tikrinimą Komisija paprašė konkrečių Finansų ministerijos išduotų biudžeto dokumentų (kurie taip pat konkrečiai nurodyti 2013 m. gegužės 23 d. Komisijos rašte) ir vietovių, kuriose veikia eksportuojantys gamintojai, padalinių išduotų dokumentų (Komisija nurodė konkrečius dokumentus, kuriuos pateikė eksportuojantys gamintojai), bet KLR vyriausybė jų nepateikė.

(268)

Komisija taip pat paprašė konkrečios informacijos apie vieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuotojo pagal programą „Golden Sun“ gautas lengvatas; šis eksportuotojas tiekė nagrinėjamąjį produktą ir pajamas gavo tiesiogiai iš vyriausybės. Atliekant tikrinamąjį vizitą KLR vyriausybė vėl negalėjo paaiškinti padėties ir pateikti informacijos bei paprasčiausiai susisiekė su bendrovės teisininku, kuris tariamai paaiškino, kad Komisijos pareigūnams padėtis buvo paaiškinta atliekant tikrinamąjį vizitą, tačiau tai nebuvo tiesa. Padėtis papildomai paaiškinta 276–278 konstatuojamosiose dalyse. Kaip paaiškinta 275–278 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti bendradarbiaujantys gamintojai iš tiesų gavo naudos dėl dotacijų pagal programą „Golden Sun“, įskaitant konkrečias dotacijas nagrinėjamojo produkto tiekimui. KLR vyriausybės nuomonei, kad pagal šią programą nėra suteikiama nauda nagrinėjamojo produkto gamybai, neginčytinai prieštarauja tyrime gauti įrodymai ir faktai.

(269)

Atsižvelgiant į nepakankamą KLR vyriausybės bendradarbiavimą Komisija negalėjo patikrinti kelių itin svarbių programos „Golden Sun“ aspektų ir faktinės nagrinėjamojo produkto gamintojams suteiktos naudos. Be to, KLR vyriausybė nepateikė visų prašytų susijusių dokumentų, visų pirma Finansų ministerijos išduotų biudžeto dokumentų dėl programos „Golden Sun“ asignavimų programos įgyvendinimo metais. Todėl kai kurios išvados pagrįstos geriausiais turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(270)

Pagrindinis teisinis pagrindas yra Finansų ministerijos, Mokslo ministerijos ir Nacionalinės energijos valdybos išleistas 2009 m. liepos 16 d. pranešimas dėl programos „Golden Sun Demonstration“ įgyvendinimo ir pridėtos Laikinosios programos „Golden Sun Demonstration“ finansinės paramos fondų valdymo priemonės, byla CaiJian Nr. 397 [2009 m.]; aplinkraštis dėl sėkmingai įgyvendintų programos „Golden Sun Demonstration“ įgyvendinimo priemonių, byla Nr. 718 [2009 m.]; aplinkraštis dėl sėkmingai įgyvendintos 2010 m. programos „Golden Sun Demonstration“, byla Nr. 622 [2010 m.]; 2010 m. gruodžio 2 d. Finansų ministerijos išleistas aplinkraštis dėl nurodymų, susijusių su finansų subsidijų biudžeto rodikliais, taikomais 2010 m. programos „Golden Sun Demonstration“ statybos sąnaudoms, byla Nr. 965 [2010 m.]; 2011 m. rugsėjo 1 d. Hebei finansų poskyrio išleistas aplinkraštis dėl 2011 m. programai „Golden Sun“ skirtų mokestinių subsidijų biudžeto tikslų skirstymo, JCJ byla Nr. 336; 2011 m. lapkričio 8 d. Hengshui savivaldybės finansų biuro išleistas aplinkraštis dėl 2011 m. programos „Golden Sun Demonstration“ skirtų mokestinių subsidijų biudžeto rodiklių skirstymo, HCJ byla Nr. 135.

(271)

Programa „Golden Sun“ buvo sukurta 2009 m., siekiant skatinti technologijų pažangą ir bendrą susiskaidžiusios saulės fotovoltinių produktų sistemos pramonės plėtrą. Centro lygmeniu už programą atsako Finansų ministerija, Mokslo ministerija ir Nacionalinė energijos valdyba. Pranešime dėl programos „Golden Sun“ įgyvendinimo nurodyti tam tikri kriterijai, kuriuos atitinkančios bendrovės galėtų gauti lėšų pagal programą, įskaitant: a) įmonės turi būti įtrauktos į vietos programos „Golden Sun Demonstration“ įgyvendinimo planą; b) įrengtas galingumas ne mažesnis kaip 300 kWh; c) statybos laikotarpis ne ilgesnis kaip vieneri metai, o eksploatacijos laikotarpis – ne trumpesnis kaip 20 metų; d) fotovoltinių produktų projektų savininkų turtas iš viso turi būti bent 100 mln. RMB, o kapitalas – ne mažiau kaip 30 proc. investicinių išlaidų; e) integruotos sistemų ir pagrindinės įrangos, naudojamos fotovoltinių produktų generavimo projektams, gamintojai turėtų būti atrenkami konkurso tvarka. Vyriausybė gali kompensuoti iki 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių projektų investicinių sąnaudų, o projektų savininkams atokiose vietovėse, kuriose nėra įrengto elektros energijos tinklo, ši riba padidinama iki 70 proc.

(272)

Kalbant apie procedūrą, įmonės, siekiančios gauti finansavimą pagal programą, turi pateikti paraiškas ir patvirtinamuosius dokumentus atitinkamai valdžios institucijai. Provincijų lygmens finansų, technologijų ir energijos departamentai, atsakingi už programos organizavimą, pateikia bendrą sutrumpintą ataskaitą Finansų ministerijai, Mokslo ministerijai ir Nacionalinei energijos valdybai, kurios yra atsakingos už provincijos projektų, susijusių su techninėmis programomis, statybos sąlygomis, finansavimu ir visais kitais aspektais, peržiūrą. Gavus galutinį vyriausybės pritarimą Finansų ministerija skiria lėšas tiesiogiai projekto savininkui ir saugo atitinkamus patvirtinimo ir lengvatų dokumentus.

(273)

Praktikoje projektų operatoriai vyriausybei pateikia paraiškas dėl finansavimo sudarę sutartis su reikalavimus atitinkančios fotovoltinės įrangos (t. y. nagrinėjamojo produkto) tiekėju (-ais). Pagal atitinkamus teisės aktus šie reikalavimus atitinkančios fotovoltinės įrangos tiekėjai atrenkami konkurso būdu. Tačiau KLR vyriausybė nepaaiškino, kaip ji savo nuožiūra atrenka projekto vykdytojus vietos programos „Golden Sun Demonstration“ įgyvendinimo planams ir kaip šie projektų operatoriai savo ruožtu pasirenka reikalavimus atitinkančios fotovoltinės įrangos teikėjus. KLR vyriausybė ir suinteresuotosios šalys nepateikė atitinkamų dokumentų ir neįrodė, kad atrankos procedūra yra atvira, skaidri ir nediskriminacinė. Nėra jokių požymių, kad buvo įsigyta užsienio fotovoltinės įrangos. Didžiąją dalį reikalavimus atitinkančios fotovoltinės įrangos tiekė vienas atrinktas bendradarbiaujantis gamintojas. Remdamosi turimais faktais institucijos daro išvadą, kad programa „Golden Sun“ taikyta siekiant dirbtinai sukurti atrinktų Kinijos gamintojų gaminamo nagrinėjamo produkto paklausą. Jei vyriausybės nuomone projektas atitinka reikalavimus, jam turi būti skiriamos lėšos.

(274)

Programa „Golden Sun“ yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, suteikiama pervedant KLR vyriausybės lėšas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(275)

Konkrečiai, atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie atrinkti bendradarbiaujantys gamintojai tiesiogiai gavo dotacijas pagal programą „Golden Sun“ saulės energija generuojamos elektros energijos įrangai jų patalpose. Šios atrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams išmokėtos dotacijos kompensuoja dalį sąnaudų, kurios būtų patiriamos, todėl jos yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamuoju produktu.

(276)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti bendradarbiaujantys gamintojai taip pat gavo naudos, nes pagal šią programą jie gavo lėšų už nagrinėjamojo produkto tiekimą nesusijusiems projekto vykdytojams. Visų pirma, atlikus tikrinimą vietoje nustatyta, kad bent vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas iš KLR vyriausybės tiesiogiai gavo didelę vienkartinę išmoką už visus 40 projektų, finansuojamų pagal programą „Golden Sun“, kuriai jis tiekė nagrinėjamąjį produktą. Klausimyno atsakymuose atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tokios sumos nenurodė. 2010 m. finansų ministerijos aplinkraščio duomenimis, bendradarbiaujantis eksportuotojas pasirinktas tiekti nagrinėjamąjį produktą keliems nesusijusiems privataus ir viešojo sektorių projektų vykdytojams. Komisija KLR vyriausybės prašė informacijos dėl šios tiesioginės išmokos atrinktam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, nes pagal 2009 m. Pranešimo dėl laikinųjų programos „Golden Sun“ priemonių 13 straipsnį aiškiai reikalaujama, kad subsidijos būtų mokamos tiesiogiai projekto vykdytojui (t. y. ne fotovoltinės įrangos tiekėjui) ir atliekant patikrinimą KLR vyriausybė tai aiškiai patvirtino. Kaip paaiškinta, tikrinamojo vizito metu KLR vyriausybė negalėjo paaiškinti, kodėl atrinktam eksportuotojui tiesiogiai skirtos lėšos. 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė pateikė pastabas tik dėl vieno iš 40 projektų, paprasčiausiai teigdama, kad buvo sudarytas projekto vykdytojo ir atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo finansinis susitarimas, nes vykdytojas neturėjo pakankamai lėšų sumokėti atrinktam eksportuojančiam gamintojui, todėl susitarta, kad subsidija bus sumokėta tiesiogiai atrinktam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui. Šis nepagrįstas ir labai trumpas paaiškinimas tik dėl vieno projekto, susijusio tik su vienu atrinktu bendradarbiaujančiu eksportuotoju iš 40 Finansų ministerijos dokumente išvardytų projektų, yra visiškai nepakankamas, kad Komisija galėtų išsiaiškinti padėtį.

(277)

2013 m. birželio 24 d. rašte atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas siekė paaiškinti, kad šios 40 nagrinėjamų projektų tiesiogiai skirtos lėšos nebuvo nurodytos, nes tai „naudotojo“ subsidija projekto vykdytojui, o ne tiekėjui. Šis eksportuotojas patvirtino, kad gavo tiesioginę išmoką, susijusią su tiekimu, nurodytu Finansų ministerijos aplinkraštyje dėl 40 projektų, ir papildė, kad vyriausybė gali pervesti lėšas tiesiogiai tiekėjui ir kad tai atliekama siekiant užtikrinti, kad šios dotacijos naudojamos tik fotovoltinių produktų sistemoms, kurioms išduoti leidimai, ir sudaryti geresnes kontrolės sąlygas. Tačiau eksportuotojas savo atsakyme pateikė informaciją tik apie vieną projektą, su kuriuo susiję dokumentai surinkti atliekant tikrinimą vietoje, ir neatsižvelgė į kitus 39 projektus, kuriems pagal programą „Golden Sun“ tiesiogiai skirtos lėšos. Nors eksportuotojas įrodė, kad konkrečiai šiam projektui lėšos užregistruotos apskaitoje kaip gaunamos įplaukos, o ne kaip iš anksto mokama vyriausybės dotacija, nepateikta jokių kitų įrodymų dėl faktinio šio arba kitų projektų užbaigimo, įskaitant faktinį nagrinėjamojo produkto tiekimą, už kurį gautos lėšos. Tai taip pat nepaaiškino vyriausybės tiesioginio mokėjimo neatitikties susijusioms minėtoms įgyvendinimo taisyklėms, pagal kurias KLR vyriausybė pajamas paprastai perveda projekto vykdytojui, o ne įrangos tiekėjui.

(278)

Komisija mano, kad KLR vyriausybės paaiškinimas dėl projekto vykdytojo ir atrinkto bendradarbiaujančio eksportuotojo finansinio susitarimo nėra įtikinamas, nes atrodo keistai, kad du privatūs subjektai savarankiškai nusprendžia sudaryti susitarimą, apimantį ir vyriausybės veiksmus (t. y. tiesioginės vyriausybės išmokos tiekėjui nukrypstant nuo 2009 m. pranešimo 13 straipsnio), jei vyriausybė nėra įtraukta arba net to nežino. KLR vyriausybė nepateikė daugiau įrodymų ar pastabų šiuo tiesioginių išmokų tiekėjams klausimu ir nusprendė pateikti atsakymą tik dėl 1 neįvardyto projekto iš 40 projektų, kuriuos vykdo atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai. Šiuose eksportuotojo pateiktuose paaiškinimuose taip pat nekalbama apie KLR vyriausybės pastabą dėl sunkios vykdytojo finansinės padėties, susijusios su KLR vyriausybės neįvardytu projektu. Be to, eksportuotojo teiginiai dėl galimos tiesioginės išmokos ir jų pagrindas neatitinka kitų šaltinių ir KLR vyriausybės pateiktos informacijos.

(279)

Atsižvelgiant į tai ir priešingai, nei nurodyta KLR vyriausybės ir atrinkto bendradarbiaujančio eksportuotojo pateiktose pastabose, vienintelis susijęs aspektas ir galima išvada yra tai, kad tiesioginė vienkartinė KLR vyriausybės išmoka atrinktam bendradarbiaujančiam eksportuotojui buvo būtina, kad šis eksportuotojas gautų pajamas, nes kitaip dėl projekto vykdytojo patiriamų finansinių sunkumų jis negautų pajamų. Tačiau atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas negalėjo paaiškinti, kaip jis panaudojo vienkartinę vyriausybės išmoką, ar projekto vykdytojai galiausiai gavo fotovoltinę įrangą ir kokią kainą sumokėjo projekto vykdytojai (jei jie mokėjo). Atsižvelgiant į tai, kad Komisija neturi jokių kitų tinkamų įrodymų, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį daroma išvada, kad vienkartinė išmoka bendradarbiaujančiam eksportuotojui yra tiesioginė dotacija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(280)

Komisija taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamojo produkto tiekėjams suteiktos dotacijos, kurios jiems skiriamos kaip projektų vykdytojams arba už tariamą fotovoltinės įrangos tiekimą nesusijusiems projekto vykdytojams, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį laikomas jiems teikiama nauda. Projekto vykdytojais laikomi nagrinėjamojo produkto gamintojai gaudami lėšų pagal programą „Golden Sun“ gali sumažinti išlaidas saulės energija generuojamos elektros energijos įrangai jų patalpose. Fotovoltinę įrangą nepriklausomiems projektų vykdytojams tiekiantys nagrinėjamojo produkto gamintojai pagal programą „Golden Sun“ gautas lėšas pasilieka ir neprivalo faktiškai tiekti įrangos ir (arba) tai apsaugo juos nuo rizikos, kad nesusiję projektų vykdytojai bus nemokūs. Pastaruoju atveju nagrinėjamojo produkto gamintojai gauna mokėjimą, kurio jie negautų iš nesusijusio projekto vykdytojo.

(281)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijų schema taip pat yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama konkretiems projektų vykdytojams, atitinkantiems teisės aktuose nustatytus kriterijus, ir platesniu mastu tik projektų vykdytojams, priklausantiems saulės energijos pramonės sektoriui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nei fotovoltinės įrangos tiekėjas, nei projektų vykdytojai nėra pasirinkti atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso būdu, ir į tai, kad KLR vyriausybė tiesiogiai mokėjo fotovoltinės įrangos tiekėjams, ši schema taip pat yra konkrečiai taikoma, nes tik tam tikri fotovoltinės įrangos tiekėjai galėjo de facto ja pasinaudoti. Ši programa atitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus konkrečios subsidijos reikalavimus, nes tinkamumo pasinaudoti sąlygos ir faktiniai atrankos kriterijai, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į vietos projektų įgyvendinimo planus ir pagal kuriuos atsižvelgiant į skirtingus techninius ir finansinius aspektus atrenkami galutiniai projektai, nėra objektyvūs ir netaikomi automatiškai.

(282)

Programa „Golden Sun“ yra konkreti subsidija, suteikta kaip dotacija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šia subsidija naudojosi kai kurie atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai.

(283)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(284)

Skunde nurodomi konkretūs teisės aktai (nuo 1991 m.), skirti skatinti užsienio investicijas Kinijoje taikant Užsienio kapitalo įmonių ir užsienio įmonių pajamų mokesčio įstatymą (toliau – Užsienio kapitalo įmonių mokesčių įstatymas). Kalbant apie naudą užsienio kapitalo įmonėms, egzistuoja subsidijavimo programa, pagal kurią užsienio kapitalo įmonės pirmus dvejus pelningos veiklos metus tiesiogiai visiškai atleidžiamos nuo mokesčio, o tolesnius trejus metus taikomas pajamų mokestis sumažinamas per pusę.

(285)

Šios programos variantas taip pat taikomas bendrovėms, kurios laikomos kaip naujų ir aukštųjų technologijų įmonės ir kurios veikia tam tikrose nurodytose vietovėse. Pagal šį programos variantą nauda taip pat gali būti gaunama po 2013 m. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas bendradarbiaujančių eksportuotojų (Yingli Hainan) gauna naudos pagal šią programą nuo 2011 m. – jis visiškai atleidžiamas nuo mokesčių 2011 ir 2012 metais, o tolesnius trejus metus mokestis sumažinamas 50 proc.

(286)

Komisija siekė patikrinti šią programą per tikrinamąjį vizitą KLR vyriausybės patalpose. Tačiau KLR vyriausybė nepateikė informacijos apie šį minėtos programos variantą. 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė tvirtino, kad ši programa nebuvo nurodyta skunde ir šis variantas nepakeičia skunde nurodytos minėtos programos užsienio kapitalo įmonėms, kuri taikoma be geografinių apribojimų. Komisija atkreipia dėmesį į šiuos KLR vyriausybės pateiktus paaiškinimus ir supranta, kad ši mokesčio programa oficialiai yra atskira programa nei minėta užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją nauda teikiama ir baigus taikyti užsienio kapitalo įmonėms taikytą schemą, tokios schemos taikymas, pobūdis ir nauda yra tokie patys, kaip ir pagal užsienio kapitalo įmonėms taikomą programą; be to, šią programą nurodė vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas, todėl Komisija mano, kad jis yra glaudžiai susijęs su užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa ir yra tos programos tęsinys, todėl ji turėtų būti kompensuojama. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalį leidžiama tirti skundo pateikėjo nurodytą „tariamą subsidiją“, o ne bet kokią tariamą subsidijų programą. Kadangi šiuo atveju abi programos susijusios su ta pačia subsidija, t. y. negaunamomis pelno mokesčio pajamomis, Komisija turi teisę jas nagrinėti kaip vieną subsidiją.

(287)

Šios programos teisinis pagrindas – Užsienio kapitalo įmonių mokesčio įstatymo 8 straipsnis ir KLR užsienio kapitalo įmonių ir užsienio įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnis. KLR vyriausybės teigimu, ši programa buvo baigta 2007 m. kovo 16 d. 5-ojoje Kinijos Liaudies Respublikos 10-ojo Nacionalinio liaudies kongreso sesijoje priėmus 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymą, t. y. Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 57 straipsnį, numatant iki 2012 m. pabaigos nuosekliai mažinti teikiamą naudą.

(288)

Teisinis specialios programos, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, pagrindas yra Dekretas Nr. 40 [2007 m.] t. y. Valstybės tarybos pranešimas dėl pereinamojo laikotarpio lengvatinės pajamų mokesčio politikos aukštųjų technologijų įmonėms, įsteigtoms specialiojoje ekonominėje Šanchajaus Pudong naujojo rajono zonoje, pagrįstas KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, bei administracinės aukštųjų ir naujų technologijų įmonių nustatymo priemonės.

(289)

Nuo pajamų mokesčio atleidžiamos ik užsienio kapitalo gamybos įmonės, kurių veikla numatoma ne trumpiau kaip dešimčiai metų. Nuo mokesčio atleidžiama nuo tų metų, kai įmonė pradeda veikti pelningai, ir pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus taikomas mokestis sumažinamas per pusę.

(290)

Dėl specialaus schemos varianto, reikalavimus atitinkančios įmonės taip pat turi turėti pripažintą naujų ir aukštųjų technologijų įmonių statusą, patvirtintą administracine pažyma, t. y. įmonės, kurių pagrindinė veikla susijusi su intelektine nuosavybe ir atitinkančios reikalavimus, nustatytus KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo nuostatų 93 straipsnyje.

(291)

Bet kuri šia schema ketinanti pasinaudoti įmonė valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir finansines ataskaitas. Ši praktika taip pat taikoma specialiam schemai variantui.

(292)

KLR vyriausybė tvirtino, kad ši programa buvo pamažu panaikinama įsigaliojus 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymui ir ja galima naudotis iki 2012 m. pabaigos. Be to, KLR vyriausybė nurodė, kad nėra šias programas pakeičiančių užsienio kapitalo įmonėms skirtų programų, o užsienio kapitalo įmonių apmokestinimo tvarka dabar tokia pati kaip kitų juridinių mokesčių mokėtojų. Komisija pažymi, kad pagal šio mokesčio programą per TL buvo teikiama nauda, nes keletas fotovoltinių produktų gamintojų ja pasinaudojo per TL. Be to, neatmetama galimybė, kad pagal šią programą vis dar teikiama nauda arba kad panaši pakaitinė programa yra taikoma arba bus nustatyta ateityje. Iš tikrųjų, kaip jau paaiškinta, atlikus tyrimą nustatyta, kad yra ir kitų programos, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, variantų, pagal kuriuos ir toliau taikoma nauda saulės baterijų plokščių gamintojams. Taigi vis dėlto nustatyta, kad ši programa yra kompensuotina.

(293)

Specialiu schemos variantu naudojosi vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas, t. y. Yingli Green Energy.

(294)

Ši programa yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė atsisako pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(295)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijavimo schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms įmonėms, laikomoms užsienio kapitalo bendrovėmis ir atitinkančioms konkrečius atitinkamuose teisės aktuose nurodytus kriterijus.

(296)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(297)

Šis schemos variantas turėtų būti laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(298)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši subsidijavimo schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms skatinamosiomis įvardijamoms įmonėms ir pramonės sektoriams, pvz., priklausantiems fotovoltinių produktų pramonei. Schema taip pat yra konkrečiai taikoma pagal 4 straipsnio 3 dalį, nes teisė pasinaudoti suteikiama tik tam tikriems regionams.

(299)

Atitinkamai šis schemos variantas turėtų būti laikomas kompensuotinu.

(300)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę mokesčio normą, sumą. Kompensuojamos sumos grindžiamos 2011 m. bendrovių mokesčių deklaracijų duomenimis. Kadangi nebuvo nė vieno atrinkto bendradarbiaujančio gamintojo 2012 mokestinių metų audituotos mokesčių deklaracijos, atsižvelgta į visų 2011 mokestinių metų duomenis.

(301)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(302)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(303)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(304)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(305)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(306)

Skunde tvirtinta, kad užsienio kapitalo įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai gali būti taikoma lengvatinio mokesčio politika, taikant 150 proc. jų išlaidų dydžio mokesčio kompensavimą, jeigu šios išlaidos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 10 proc. ar daugiau.

(307)

KLR vyriausybė teigė, kad ši schema buvo nutraukta priėmus 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymą ir taikomas pereinamasis laikotarpis. Tačiau kai kurie atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai nurodė, kad jie gavo naudos pagal panašią programą pagal 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymą; tai rodo, kad lengvatinė MTTP išlaidų kompensavimo programa užsienio kapitalo įmonėms buvo pakeista konkrečia programa 2008 m. Klausimyno ir rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymuose KLR vyriausybė nepateikė daugiau informacijos apie 150 proc. dydžio mokesčių kompensaciją.

(308)

Ši schema pagrįsta Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, KLR įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsniu ir Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių nustatymo administracinėmis priemonėmis (Guo Ke Fa Huo [2008 m.] Nr. 172) ir Įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo reglamento 93 straipsniu kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu dėl klausimų, susijusių su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pajamų mokesčių mokėjimu (Guo Shui Han [2008 m.] Nr. 985).

(309)

95 straipsnyje nurodyta, kad aukštųjų ir naujų technologijų produktams taikomoms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidos, nurodytos 30 straipsnio 1 punkte, gali būti papildomai sumažinamos 50 proc., skaičiuojant nusidėvėjimą pagal 150 proc. nematerialiojo turto sąnaudų.

(310)

Kaip minėta pirmiau, KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose ir atsakyme į raštą dėl informacijos neišsamumo apie šią schemą nepateikė jokios susijusios informacijos. Ši schema pripažinta kompensuotina plono kreidinio popieriaus tyrime (79) ir organinėmis medžiagomis padengtų plieno produktų tyrime (80). Pagal atitinkamas teisines nuostatas iš tiesų matyti, kad pagal šią schemą teikiama nauda tik bendrovėms, kurios yra oficialiai pripažintos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis. Šios bendrovės taip pat turi patirti MTTP išlaidų naujoms technologijoms, produktams ir amatams kurti. Reikalavimus atitinkančioms įmonėms gali būti papildomai išskaitoma 50 proc. MTTP išlaidų iš jų pelno mokesčio įsipareigojimų. Reikalavimus atitinkančioms įmonėms taip pat gali būti išskaitoma 150 proc. faktinių išlaidų iš jų nematerialiojo MTTP turto išlaidų.

(311)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią schemą naudos gaunančios bendrovės turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis yra įtrauktas tiek į mokesčių deklaraciją, tiek į V priedą. Šia schema gali pasinaudoti tik bendrovės, kurios gavo oficialų sertifikatą, kuriuo jos pripažįstamos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis.

(312)

Ši schema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė atsisako pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(313)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose šios schemos taikymas nustatytas tik tam tikroms įmonėms, oficialiai pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis ir patiriančioms MTTP išlaidų naujoms technologijoms, produktams ir amatams kurti.

(314)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(315)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma visų pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų mokesčių suma, atėmus sumas, kurios buvo sumokėtos atėmus papildomus 50 proc. nuo faktinių patvirtintų projektų MTP išlaidų. Kompensuojamos sumos grindžiamos 2011 m. bendrovių mokesčių deklaracijų duomenimis. Kadangi nebuvo nė vieno atrinkto bendradarbiaujančio gamintojo 2012 mokestinių metų audituotos mokesčių deklaracijos, atsižvelgta į visų 2011 mokestinių metų duomenis.

(316)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(317)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(318)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(319)

Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad atrinktos bendrovės pagal programą negavo jokios naudos per TL, nes įmonės gavo naudos pagal naują programą, pakeitusią šį lengvatinį režimą. Daugiau informacijos pateikta 3.4.4.8. punkte.

(320)

Pagal šią programą įmonei, pripažįstamai aukštųjų ir naujų technologijų įmone, taikoma sumažinta 15 proc. pajamų mokesčio norma, palyginti su įprasta 25 proc. norma. Plono kreidinio popieriaus tyrime ir organinėmis medžiagomis padengtų plieno produktų tyrime ES nustatė, kad ši programa buvo kompensuotina; JAV valdžios institucijos ją taip pat laikė kompensuotina.

(321)

Šios programos teisinis pagrindas – Įmonių pajamų mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis kartu su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių nustatymo administracinėmis priemonėmis (Guo Ke Fa Huo [2008 m.] Nr. 172) ir Įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo reglamento 93 straipsnis kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu dėl klausimų, susijusių su Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pajamų mokesčių mokėjimu (Guo Shui Han [2008 m.] Nr. 985).

(322)

Ši schema taikoma pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms reikalinga esminė valstybės parama. Šios įmonės turi pagrindines nepriklausomas intelektinės nuosavybės teises ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus: i) jų gamintojai yra įtraukti į aukštųjų technologijų sričių, kurioms teikiama esminė valstybės parama, produktų apibrėžtąją sritį; ii) visos MTTP sąnaudos sudaro tam tikrą bendrų pardavimo pajamų dalį; iii) pajamos iš aukštųjų ir naujų technologijų produktų sudaro tam tikrą bendrų pardavimo pajamų dalį; iv) su MTTP susiję darbuotojai sudaro tam tikrą visų darbuotojų dalį; v) laikomasi kitų 2008 m. aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms nustatytų administracinių priemonių reikalavimų.

(323)

Pagal šią schemą naudos gaunančios bendrovės turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis yra įtrauktas tiek į mokesčių deklaraciją, tiek į V priedą.

(324)

Atitinkamai schema turėtų būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes teikiamas finansinis indėlis – vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda. Pagal šią programą gavėjams suteikiama nauda – sutaupyti mokesčiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(325)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes ji taikoma tik įmonėms, gaunančioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatą ir atitinkančioms visus 2008 m. administracinių priemonių reikalavimus. Be to, teisės aktais ar subsidijas skiriančių valdžios institucijų nenustatyta objektyvių tinkamumo pasinaudoti šia schema kriterijų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą ši schema nėra automatiškai taikoma.

(326)

Atitinkamai ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

(327)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda laikoma pagal įprastinę mokesčių normą mokėtinų visų mokesčių suma, atėmus mokesčio, sumokėto pagal lengvatinę mokesčio normą, sumą. Kompensuojamos sumos grindžiamos 2011 m. bendrovių mokesčių deklaracijų duomenimis. Kadangi nebuvo nė vieno atrinkto bendradarbiaujančio gamintojo 2012 mokestinių metų audituotos mokesčių deklaracijos, atsižvelgta į visų 2011 mokestinių metų duomenis.

(328)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(329)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(330)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(331)

Pagal šią programą užsienio kapitalo įmonės arba vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei importuoja gamyboje naudojamą pagrindinę įrangą. Jei norima tokiu atleidimu pasinaudoti, įranga negali būti įtraukta į reikalavimus neatitinkančios įrangos sąrašą, o šios lengvatos prašanti įmonė turi gauti Kinijos valdžios institucijų arba NPRK išduodamą Valstybės skatinamųjų projektų pažymėjimą pagal susijusius investicijų, mokesčių ir muitų teisės aktus. Antisubsidijų tyrimuose dėl plono kreidinio popieriaus ir organinėmis medžiagomis padengtų plieno produktų ši programa laikyta kompensuojama.

(332)

Šios programos teisinis pagrindas – Valstybės tarybos aplinkraštis dėl importuojamai įrangai taikomų mokesčių politikos koregavimo, Guo Fa Nr. 37/1997, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas dėl tam tikros lengvatinės importo muitų politikos pakeitimų, Finansų ministerijos, Muitinės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas [2008 m.] Nr. 43, 2006 m. vasario 22 d. NPRK pranešimas Nr. 316 2006 dėl patvirtinamojo rašto dėl valstybės remiamų vidaus ar užsienio kapitalo projektų tvarkymo aspektų ir 2008 m. užsienio kapitalo įmonių ar vidaus įmonių importuojamų nuo muitų neatleidžiamų prekių katalogas.

(333)

Ši programa laikoma finansiniu indėliu KLR vyriausybės negautų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės ir kitos teisę pasinaudoti programa turinčios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie turėtų būti mokami. Todėl pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši programa yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms B kategorijai pagal užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą arba toms, kurios veikia pagal pagrindinių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei šia programa pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti.

(334)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(335)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(336)

Šioje programoje nustatyta, kad užsienio kapitalo įmonės atleidžiamos nuo PVM, taikomo vidaus rinkoje įsigytai įrangai. Norint pasinaudoti atleidimu, įranga turi būti neįtraukta į reikalavimų neatitinkančios įrangos sąrašą ir įrangos vertė neturi viršyti tam tikros ribos. Ši programa nagrinėta antisubsidijų tyrimuose dėl plono kreidinio popieriaus ir organinėmis medžiagomis padengtų plieno produktų.

(337)

Teisinis pagrindas – laikinosios mokesčių grąžinimo administravimo priemonės, taikomos užsienio kapitalo įmonių įsigytai šalyje pagamintai įrangai, bandomosios mokesčio atskaitos administravimo priemonės, taikomos užsienio kapitalo projektams įsigytai Kinijoje pagamintai įrangai, ir Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie užsienio kapitalo įmonių įsigytai šalyje pagamintai įrangai taikomos mokesčio atskaitos politikos panaikinimą.

(338)

KLR vyriausybė atsakydama į antisubsidijų klausimyną teigė, kad ši programa nebetaikoma nuo 2009 m. sausio 1 d. ir nurodė Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos aplinkraštį dėl užsienio kapitalo įmonių įsigytai vietoje pagamintai įrangai taikomos grąžinimo politikos panaikinimo (CAISHUI {2008 m.} Nr. 176). Tačiau atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad keli atrinkti eksportuojantys gamintojai pagal šią schemą tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos. Atrinkti susiję eksportuotojai pateikė išsamios informacijos dėl šios schemos, įskaitant suteiktos lengvatos sumą. Atsižvelgiant į tai buvo padaryta išvada, kad KLR vyriausybė nepateikė tikslios informacijos apie šią programą, nes pagal kai kurių eksportuojančių gamintojų padėtį matyti, kad programa toliau taikoma.

(339)

KLR vyriausybė prašomos informacijos nepateikė, tad Komisija rėmėsi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(340)

Ši programa laikoma finansiniu indėliu KLR vyriausybės negautų pajamų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie turėtų būti mokami. Todėl pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ši programa yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama užsienio kapitalo įmonėms, kurios perka šalies viduje pagamintą įrangą ir priskiriamos skatinamosioms arba priskiriamos B kategorijai pagal užsienio kapitalo pramonės katalogą, o vidaus rinkoje įsigyta įranga priskiriama pagal pagrindinių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą. Be to, pagal užsienio kapitalo projektams įsigytai Kinijoje pagamintai įrangai taikomo mokesčio grąžinimo administravimo bandomąsias priemones nauda suteikiama užsienio kapitalo įmonėms, priskiriamoms skatinamųjų kategorijai pavyzdiniame užsienio kapitalo pramonės kataloge arba Kinijos vidurio ir vakarų regionų užsienio kapitalo įmonių, kurioms taikomos lengvatos, kataloge. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei šia programa pasinaudoti apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, padaryti. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte, ši programa yra laikoma konkrečiai taikoma, nes jos taikymas priklauso nuo to, ar naudojamos vidaus rinkos, ar importuotos prekės.

(341)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Manoma, kad gavėjams suteikta nauda yra PVM, nuo kurio atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apima tik TL laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastą pramonės praktiką.

(342)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(343)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(344)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(345)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(346)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

(347)

Skundo pateikėjas teigė, kad kai kurie Kinijos polikristalinio silicio gamintojai pasinaudojo pigia elektros energija, tiekiama už mažesnį nei tinkamą atlygį.

(348)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugumos atrinktų eksportuojančių gamintojų bendrovių grupėms priklausė polikristalinio silicio gamintojai. Nustatyta, kad viena iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių, t. y. LDK Solar, reguliariai iš Xin Yu ekonominės zonos finansų biuro gavo dideles elektros energijos mokesčio subsidijas. Nors tokiu atveju bendrovė negavo tiesioginės naudos dėl žemesnio nei rinkos elektros energijos tarifo, dėl didelių Xin Yu ekonominės zonos finansų biuro nuolaidų galiausiai bendrovė gavo naudą dėl tiekiamos pigios elektros energijos, kuri funkciškai lygiavertė vyriausybės tiekimui mažesnėmis nei rinkos kainomis. Bet kokiu atveju, net jeigu grąžinamoji išmoka laikoma dotacija, priemonė yra glaudžiai susijusi su skundo pateikėjo teiginiais ir patenka į tyrimo aprėptį. Iš tikrųjų, susijusiai LDK grupės bendrovei per TL buvo beveik visiškai grąžinti elektros energijos mokesčiai.

(349)

Per susijusį polikristalinio silicio gamintoją LDK Solar grupė gavo finansinį indėlį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, nes vietos valdžia teikė elektros energijos mokesčio subsidijas, arba kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Tai vertinama kaip vyriausybės finansinis indėlis prekes tiekiant ne per bendrąją infrastruktūrą, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente. Kita vertus, tai yra tiesioginis lėšų pervedimas.

(350)

LDK Solar suteikta naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė elektrą tiekė už mažesnį nei tinkamas atlygį. Nustatyta, kad dėl elektros energijos mokesčio subsidijos šis eksportuotojas faktiškai naudojosi žemesniu tarifu, palyginti su tuo, kuris taikomas įprastai. Tiesioginis lėšų pervedimas laikomas nauda, nes tai yra rinkoje netaikoma negrąžintina subsidija.

(351)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, subsidija, kuri teikiama tiekiant pigią elektros energiją taikant grąžinamąją išmoką vienam iš atrinktų gamintojų, laikoma konkrečiai taikoma, nes elektros energijos mokesčių subsidijos išmokėtos tik LDK. Subsidija taip pat yra taikoma konkrečiam regionui, nes taikoma tam tikroms įmonėms Xin Yu ekonominėje zonoje. LDK ir KLR vyriausybė nebendradarbiavo ir apie šią subsidiją nepranešė, todėl minėtos išvados daromos remiantis turimais faktais.

(352)

Subsidijos suma buvo lygi grąžinamos permokos sumai TL laikotarpiu.

(353)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(354)

Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojai iš KLR vyriausybės gauna žemėnaudos teises už mažesnį nei tinkamą atlygį, nes nacionalinės arba vietos vyriausybės teises suteikia neatsižvelgdamos į rinkos principus.

(355)

KLR vyriausybė tvirtino, kad žemės rinka yra konkurencinga, sunorminta ir tvarkinga, o žemėnaudos teisės turi būti viešai parduodamos pagal žemės rinkos įstatymą. KLR vyriausybė taip pat nurodė, kad pramoninės ir komercinės paskirties žemė turėtų būtų įgyjama sumokant kompensaciją už naudojimą atviroje rinkoje konkurso būdu ir „neatsižvelgiant į pasiūlymų skaičių arba pradinę kainą, o galutinė mokama kaina atitinka rinkos kainą, kurią lemia laisvosios rinkos pasiūla ir paklausa“. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad perduodant žemėnaudos teises pranešime apie perdavimą konkurso, kotiravimo arba aukciono būdu nėra nurodyta apribojimų, kurie turėtų poveikio sąžiningai konkurencijai.

(356)

KLR vyriausybė nepateikė duomenų apie faktines žemėnaudos teisių kainas ir vyriausybės nustatytą pradinę žemės kainą. KLR vyriausybės pateikta informacija apie žemėnaudos teisių sandorius, kurios buvo prašoma klausimyne, buvo neišsami. Per tikrinamąjį vizitą koreguodama savo pradinius klausimyno atsakymus KLR vyriausybė taip pat patvirtino, kad kai kuriems nurodytiems sandoriams buvo taikoma konkurso procedūrą. Tačiau nepateikta jokios klausimyne prašytos informacijos apie pasiūlymų skaičių ir pradinės ir galutinės kainos skirtumą.

(357)

Per tikrinimą Komisija prašė KLR vyriausybės pateikti įrodymų tvirtinimui, kad žemėnaudos teisės Kinijoje skiriamos per konkursus, kotiravimą ar aukcionus, pagrįsti. Pažymima, kad Valstybei priklausančių statybų paskirties žemėnaudos teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą priemonių 11 straipsnyje nustatyta, kad atsakinga valstybės institucija skelbia pranešimą apie vykstančią konkurso, aukciono arba kotiravimo procedūrą. Todėl siekdama surinkti ir patikrinti klausimyne prašytą informaciją Komisija paprašė visų viešų pranešimų apie sandorius, kuriems taikytos šios procedūros. KLR vyriausybė tokių pranešimų nepateikė ir teigė, kad „jų nebėra“. Todėl Komisija negalėjo patikrinti informacijos, susijusios su atrinktų eksportuojančių gamintojų žemėnaudos teisių sandoriais.

(358)

Komisija pranešė KLR vyriausybei apie ketinimą taikyti Reglamento (EB) Nr. 597/2009 28 straipsnio nuostatas šiai subsidijų schemai; atsižvelgiant į tai, kad KLR vyriausybė atsakydama į Komisijos 2013 m. gegužės 23 d. raštą nepateikė patenkinamo paaiškinimo ar naujų įrodymų šiuo klausimu, Komisija turėjo padaryti išvadas remdamasi patikimiausiais turimais faktais, t. y. šiuo atveju atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir kita viešai skelbiama informacija.

(359)

Be to, Komisija, darydama prielaidą, kad KLR nėra žemės rinkos kainos, prašė, kad KLR vyriausybė pateiktų savo nuomonę dėl galimų lyginamųjų dydžių. Tuo metu, kai KLR vyriausybei buvo nusiųstas klausimynas, tai buvo tik prielaida ir jokiais būdais ne nustatytas faktas ar išvada, tačiau KLR vyriausybė pareiškė, kad ši prielaida yra neteisinga ir nepateikė jokios konkrečios informacijos apie galimus lyginamuosius dydžius. KLR vyriausybė tik pareiškė, kad „jei taikomas lyginamasis dydis, tai turėtų būti kainos, kurias už panašią žemę moka Kinijos pramonės šakos, kurioms nesudarytos palankesnės sąlygos“. Kadangi KLR vyriausybė neatskleidė, kurioms pramonės šakoms nėra sudarytos palankesnės sąlygos ir nepateikė jokios informacijos apie kainas, kurias šios pramonės šakos moka už pramoninę žemę Kinijoje, Komisija negalėjo įvertinti, ar jos yra tinkami lyginamieji dydžiai. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ankstesniuose tyrimuose dėl plono kreidinio popieriaus ir organinėmis medžiagomis padengtų plieno produktų Komisija nustatė, kad žemėnaudos teisės šioms pramonės šakoms taip pat nėra suteikiamos laikantis rinkos principų.

(360)

Žemėnaudos teisės Kinijoje reglamentuojamos Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymu.

(361)

Pagal Žemės administravimo įstatymo 2 straipsnį visa žemė priklauso vyriausybei, nes pagal Kinijos Konstituciją ir susijusias teisines nuostatas žemė kolektyvinėmis teisėmis priklauso Kinijos liaudžiai. Žemė negali būti parduodama, tačiau pagal įstatymus galima suteikti žemėnaudos teises. Valstybės valdžios institucijos tokias teises gali suteikti per viešą konkursą, kotiravimą ar aukcioną.

(362)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė informacijos apie jų turimą žemę ir daugumą susijusių žemėnaudos teisių sutarčių ir (arba) pažymėjimų, tačiau KLR vyriausybė pateikė labai nedaug informacijos apie žemėnaudos teisių kainodarą.

(363)

Kai minėta pirmiau, KLR vyriausybė teigė, kad žemėnaudos teisės Kinijoje skiriamos kotiruojant, rengiant konkursus ar aukcionus. Taip numatyta ir Kinijos Liaudies Respublikos daiktinių teisių įstatymo 137 straipsnyje.

(364)

Tačiau nustatyta, kad taip KLR vyriausybės aprašyta sistema praktikoje ne visada veikia. Tikrindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija gavo kai kurių susijusių institucijų paskelbtus pranešimus dėl žemėnaudos teisių perdavimo. Viename pranešime nurodyta, kad žemėnaudos teises įsigyti gali tik fotovoltinių produktų pramonė (81), o kitame nurodoma, kad kaina neturi viršyti institucijų nustatytos pradinės kainos ir neleidžiama rinkai nustatyti kainos (82). Pačiuose aukcionuose nebuvo galima užtikrinti tikros konkurencijos, nes daugelyje per eksportuojančių gamintojų patikrinimus vietoje matytų pavyzdžių pasiūlymą pateikė tik viena bendrovė (tik atrinktas fotovoltinių produktų gamintojas) ir todėl jos pradinis pasiūlymas (vietinio žemės biuro nustatyta vertė) buvo galutinė kaina už kvadratinį metrą.

(365)

Šie įrodymai prieštarauja KLR vyriausybės teiginiams, kad už žemėnaudos teises KLR sumokėtos kainos atitinka rinkos kainą, kuri nustatoma pagal laisvą rinkos pasiūlą ir paklausą, ir kad perduodant žemėnaudos teises pranešime apie perdavimą konkurso, kotiravimo arba aukciono būdu nėra nurodyta apribojimų, kurie turėtų poveikio sąžiningai konkurencijai. Taip pat buvo nustatyta, kad tam tikriems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams vietos valdžios institucijos kompensavo (jau ir taip mažas) kainas, kurias jie mokėjo už žemėnaudos teises.

(366)

Be taikomų mažų kainų kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai gavo kitų lėšų, susijusių su žemėnaudos teisių įsigijimu, dėl kurių dar labiau sumažėjo faktinė kaina, sumokėta už žemėnaudos teises.

(367)

Per tyrimą nustatytais faktais patvirtinama, kad su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neaiški ir neskaidri ir kad kainas dažnai nustato valdžios institucijos pasirinktinai. Valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika (83).

(368)

Be to, iš nepriklausomos viešos informacijos matyti, kad žemė KLR suteikiama už mažesnę nei įprastos rinkos kainos (84).

(369)

Atitinkamai KLR vyriausybės suteikiamos žemėnaudos teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 364–367 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis (žr. 372 konstatuojamąją dalį), matyti, kad atrinkti eksportuotojai už žemėnaudos teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina. Be to, vietos valdžios institucijos grąžintos lėšos yra tiesioginis lėšų pervedimas, laikomas nauda, nes tai yra rinkoje netaikoma negrąžintina subsidija. Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkrečiai taikoma, nes pramoninės paskirties žemę pagal įstatymą gali naudoti tik tam tikroms pramonės šakoms priklausančios bendrovės (šiuo atveju – fotovoltinių produktų pramonei), tik keli sandoriai sudaryti įvykus konkursui, kainas dažnai nustato valdžios institucijos, o vyriausybės praktika šioje srityje neaiški ir neskaidri. KLR žemės padėtis taip pat aptarta TVF darbiniame dokumente, kuriuo patvirtinama, kad žemėnaudos teisių suteikimas Kinijos pramonei neatitinka rinkos sąlygų (85).

(370)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(371)

Kaip jau nustatyta, žemėnaudos teisės KLR nepriklauso nuo rinkos sąlygų, be to, panašu, kad KLR apskritai nėra jokių privačių lyginamųjų dydžių. Todėl nėra naudinga koreguoti KLR sąnaudų ar kainų. Tokiomis aplinkybėmis manoma, kad KLR nėra rinkos, ir pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą nustatant naudos dydį naudojamas išorinis lyginamasis dydis. Kadangi KLR vyriausybė nebendradarbiavo ir nepateikė jokio pasiūlymo dėl išorinio lyginamojo dydžio, Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą išorinį lyginamąjį dydį. Dėl to manoma, kad tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti būtų tinkama naudoti Taivano atskirosios muitų teritorijos informaciją. Ši informacija taip pat naudota ankstesniuose tyrimuose dėl plono kreidinio popieriaus ir organinėmis medžiagomis padengtų plieno produktų.

(372)

Komisija mano, kad Taivano žemės kainos yra tinkamiausios, palyginti su teritorijomis KLR, kuriose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Dauguma eksportuojančių gamintojų įsikūrę išsivysčiusiose ir dideliu BVP pasižyminčiose provincijose, kuriose itin didelis gyventojų tankumas.

(373)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvienos bendrovės už žemėnaudos teises faktiškai sumokėtos sumos (atkaičius vietos valdžios institucijų grąžintas sumas) ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Taivano lyginamuoju dydžiu, skirtumą.

(374)

Skaičiuodama Komisija naudojo vidutinę Taivane nustatytą vieno kvadratinio metro žemės kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į valiutos nuvertėjimą ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemėnaudos teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento svetainės. Taivano valiutos nuvertėjimas ir BVP pokyčiai apskaičiuoti remiantis Taivano infliacijos normomis ir BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais pokyčiais, kaip TVF paskelbė 2011 m. Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta per TL, pasitelkiant įprastinį pramoninės žemės žemėnaudos teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(375)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

(376)

KLR vyriausybė išreiškė nepasitenkinimą, kodėl tam tikrą galutinio atskleidimo dokumento informaciją po atskleidimo citavo kai kurios žiniasklaidos priemonės ir suinteresuotosios šalys. Dėl to pažymima, kad Komisija dokumento viešai nepaskelbė. Tačiau Komisija negali kontroliuoti kelių šimtų atskleidimo dokumentą gavusių suinteresuotųjų šalių veiksmų. Jei kai kurios šalys nusprendė paviešinti atskleidimo dokumentą arba išreikšti savo nuomonę dėl jo, Komisija neturėjo priemonių joms neleisti to daryti.

(377)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija pažeidė SSKP 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą „suteikti pakankamai galimybių“. KLR vyriausybės tvirtinimu šiuo atveju nepakako Komisijos prailgintų terminų klausimyno atsakymams parengti (kaip išsamiai nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje). Be to, KLR vyriausybė teigė, kad „pagrįstą laikotarpį“ pagal SSKP 12 straipsnio 7 dalį taip pat galima vertinti kaip „pakankamai galimybių“ pagal SSKP 12 straipsnio 1 dalį, kurios skirtos visiems kitiems su klausimynu susijusiems dokumentams parengti. KLR vyriausybė taip pat teigė su atrinktais eksportuojančiais gamintojais galėjusi susisiekti tik tada, kai buvo baigta atranka, todėl atsakymams rengti skirtas laikotarpis nuo klausimyno gavimo iki sprendimo dėl atrinktų bendrovių priėmimo buvo beprasmis. KLR vyriausybė teigė, kad panašu, jog Komisijos „troškimas“ greitai pabaigti tyrimą yra svarbesnis už „nesvarstytiną reikalavimą“ pagal 12 straipsnio 1 dalį suteikti pakankamai galimybių. Komisija su šiais tvirtinimais nesutinka, nes ji padarė viską, ką galėjo, kad skirtų KLR vyriausybei ilgiausią įmanomą laikotarpį klausimyno atsakymams ir atsakymui į raštą dėl informacijos neišsamumo pateikti. KLR vyriausybei taip pat pranešta, kad prašomus dokumentus galima pateikti iki tikrinamojo vizito dienos.

Komisija netrukdė KLR vyriausybei per visą tyrimą teikti bet kokios informacijos ir įvairiomis progomis KLR vyriausybei primindavo apie galimybę prašyti surengti klausymą, per kurį KLR vyriausybė galėtų pateikti informacijos ir išsakyti nuomonę. Pažymima, kad jokia KLR vyriausybės per visą tyrimą pateikta informacija nebuvo atmesta nurodant, kad nesilaikyta terminų. KLR vyriausybės tvirtinimas, kad laikotarpis atsakymams rengti nuo klausimyno gavimo iki sprendimo dėl atrinktų bendrovių priėmimo buvo beprasmis, yra neteisingas. Didžioji klausimyno dalis buvo susijusi su bendru susijusios pramonės (nagrinėjamojo produkto) subsidijavimo lygiu, o sprendimo dėl atrinktų bendrovių priėmimas jokiu būdu netrukdė KLR vyriausybei rinkti bendro pobūdžio informacijos. Pabrėžtina, kad atrinkus bendroves KLR vyriausybė dar turėjo 43 dienas konkrečiai informacijai, susijusiai su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, rinkti. Komisija laikėsi SSKP 12 straipsnio 1 dalies nuostatų ir suteikė KLR vyriausybei pakankamai galimybių visiems jos manymu susijusiems įrodymams pateikti atsižvelgdama į tai, kad tokia prievolė negali būti taikoma be termino, jei norima užtikrinti, kad tyrimą būtų galima baigti laiku.

(378)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija pradžioje prašė pateikti išsamią informaciją apie neatrinktus eksportuojančius gamintojus ir kad tai buvo „nereikalinga informacija“ tyrimui, kuris grindžiamas atrinktų bendrovių duomenimis. Dėl to pažymima, kad tuo metu, kai buvo išsiųstas KLR vyriausybei skirtas klausimynas, dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl to, ar šiame tyrime bus taikoma atranka. Gavusi eksportuojančių Kinijos gamintojų atrankos klausimyno atsakymus, kai buvo akivaizdu, kad eksportuotojų bendradarbiavimo lygis yra aukštas, ir kai tapo aišku, kad atrinkti eksportuotojai bendradarbiaus tinkamai atsakydami į klausimyno klausimus, Komisija nebereikalavo, kad neatrinkti eksportuojantys gamintojai pateiktų konkrečios su bendrove susijusios informacijos apie subsidijavimą. Todėl Komisija su tuo nesutinka.

(379)

KLR vyriausybė teigė, jog galutinio atskleidimo dokumente Komisija klaidingai nurodo, kad KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose ir vėliau pateikdama pastabų nuslėpė tam tikrą informaciją. Šis tvirtinimas neteisingas. Kaip Komisija jau yra nurodžiusi 2013 m. gegužės 23 d. rašte KLR vyriausybei, KLR vyriausybė nepateikė prašomos informacijos apie valstybės finansų įstaigas, su Sinosure ir eksporto kredito draudimo teikimu susijusių dokumentų, taip pat dokumentų, susijusių su „Golden Sun Demonstration“ programa ir informacijos, susijusios su žemėnaudos teisių suteikimu.

(380)

KLR vyriausybės teigimu Komisija trūkstamai informacijai papildyti nesinaudojo turimais faktais, kaip tą nurodo daryti Grupės ir PPO ginčų sprendimų mechanizmai (86), o vietoje to „neigiamą išvadą panaudojo kaip baudžiamąją priemonę ir toliau pažeidinėjo SSKP nuostatas“. KLR vyriausybė toliau tvirtino, kad Komisija nenaudojo turimų faktų „vien tam, kad pakeistų informaciją, kurios gali trūkti, o tam, kad tuo specialiai remdamasi pagrįstų visas išvadas dėl subsidijavimo visiškai neatsižvelgdama į didelį KLR vyriausybės ir susijusių finansų įstaigų pateiktos informacijos kiekį, dažniausiai tai pagrįsdama tariamu nesugebėjimu pateikti idealių atsakymų ar įrodyti kiekvieną skaičių“. Komisija taip nesielgė. Svarstyta ir analizuota visa KLR vyriausybės pateikta informacija, įskaitant planus ir teisės aktus, o išvados pagrįstos šiais KLR vyriausybės pateiktais dokumentais, jei buvo sudarytos galimybės su jais susipažinti ir jų tikslumas buvo patvirtintas juos patikrinus. Daugybė šių dokumentų citatų, kuriomis pagrindžiamos išvados, yra pavyzdys, kaip Komisija apdorojo KLR vyriausybės pateiktą informaciją. 110 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė situacijas, kai pateikta informacija nebuvo remtasi.

(381)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad galutinio atskleidimo dokumente Komisija sau prieštaravo tvirtindama, kad atlikdama šį tyrimą reikalavo pateikti tik atrinktų eksportuotojų su sandoriais susijusios konkrečios informacijos, nes tame pačiame dokumente kitose vietose teigė, kad „vyriausybei skirto klausimyno klausimai nėra susiję tik su atrinktais eksportuotojais“. Tai netiesa. Komisijos teiginiai nėra sau prieštaraujantys. Kaip jau paaiškinta 378 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pradžioje prašė pateikti su bendrove susijusios konkrečios informacijos, tačiau, kai buvo priimtas sprendimas taikyti atranką, prašyta pateikti tik su atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusios konkrečios informacijos. Tačiau norėdama įvertinti, ar tariamos subsidijų schemos yra kompensuotinos, Komisija prašė pateikti ne tik su atrinktais eksportuojančias gamintojais susijusios informacijos, o, pvz., informacijos apie Kinijos finansų rinkas arba žemėnaudos teisių rinką. Todėl paminėta, kad „vyriausybei skirto klausimyno klausimai nėra susiję tik su atrinktais eksportuotojais“.

(382)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija veikiausiai neatsižvelgė į tai, kad informacijos negalima atmesti vien dėl to, jog jos negalima pateikti per tikrinimą. Tai nėra Komisijos informacijos apdorojimo šiame tyrime būdas. Nebuvo nė vieno atvejo, kad visos informacijos nepriimta vien dėl to, jog „jos negalima patikrinti“. Tačiau jei turima informacija buvo prieštaringa ir tuo pačiu metu KLR vyriausybė negalėjo jos pagrįsti jokiais įrodymais, tokios informacijos nebuvo galima priimti.

(383)

KLR vyriausybės teigimu galutinio atskleidimo dokumento 85 dalyje (pakartota 117 konstatuojamojoje dalyje) Komisija „pripažino“, kad KLR vyriausybė nekontroliuoja bankų ir finansų įstaigų ir negali jų priversti teikti informacijos. Pažymima, kad Komisija apie tokį tvirtinimą nežino, be to, peržiūrėjus minėtos konstatuojamosios dalies tekstą tai taip pat nepasitvirtino.

(384)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija, atrodo, sutiko su KLR vyriausybe, kad atliekant tyrimą ES pagrindinis reglamentas arba SSKP negali viršyti nacionalinių teisės aktų. KLR vyriausybės pateikta sąsaja su tariamai konfidencialios informacijos nepateikimu neatitinka tikrovės. Tačiau Komisija tvirtino (117 konstatuojamoji dalis), kad dėl PPO narės savivaldos teisės aktų ar vidaus taisyklių ji nėra atleidžiama nuo PPO prievolių bendradarbiauti atliekant tyrimus, o nesutarimo atveju būtent KLR vyriausybė turi pasiūlyti būdus, kaip sudaryti galimybę susipažinti su informacija ir ją tinkamai patikrinti. KLR vyriausybė nurodė situaciją, kai vienas banko pareigūnas pateikė vieną atrinktos bendrovės kredito rizikos vertinimą kaip pavyzdį, kaip būtų galima patikrinti tariamai riboto pobūdžio informaciją, ir teigė, kad „Komisija vis tiek buvo nepatenkinta“. Priešingai, 148 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad Komisija šį konkretų dokumentą priėmė net jo netikrindama ir darydama išvadas visapusiškai atsižvelgė į šią informaciją. Tačiau tai buvo išskirtinis atvejis ir, deja, dėl panašaus pobūdžio per šį tyrimą prašytos informacijos tokių dokumentų daugiau pateikta nebuvo.

(385)

Dėl to KLR vyriausybė toliau tvirtino, kad bankų „konfidencialūs vidaus dokumentai“ pagal SSKP laikyti susijusia informacija, o jų nepateikus nebuvo galima naudotis turimais faktais. Komisija mano, kad šis teiginys yra per daug bendro pobūdžio, ir nemato, kaip galima visais atvejais atlikti tinkamus tikrinimus (laikantis tinkamų konfidencialumo procedūrų), jei tokie dokumentai (įskaitant sandorius su klientais) paprasčiausiai nuslepiami. Neturint galimybių patikrinti, gali tekti naudotis turimais faktais trūkstamai informacijai gauti.

(386)

KLR vyriausybė pakartotinai tvirtino, kad rašte prieš patikrinimą vietoje nebuvo nurodyti konkretūs tikrinimo klausimai, ir nurodydavo 2013 m. gegužės 23 d. Komisijos raštą, kuriame buvo tokia formuluotė. Tačiau galutinio atskleidimo dokumento 86 dalyje (pakartota 118 konstatuojamojoje dalyje) Komisija nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. rašte prieš patikrinimą vietoje, visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento 26 straipsnio 3 dalies ir PPO reikalavimų, buvo pateiktas labai konkretus ir išsamus klausimų ir dokumentų, kurie bus nagrinėjami per tikrinimą, sąrašas. Tai, kad nebuvo pateiktas konkrečių klausimų sąrašas, kurio pateikti nereikalaujama nei remiantis pagrindiniu reglamentu, nei PPO taisyklėmis, nėra pasiteisinimas, kodėl KLR vyriausybė negalėjo visapusiškai bendradarbiauti per tikrinimą.

(387)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija per tikrinimą buvo visiškai nelanksti. Tai faktų ir situacijos iki tikrinamojo vizito ir per jį iškraipymas. Kaip jau paaiškinta galutinio atskleidimo dokumento 88–90 dalyse (pakartota 120–122 konstatuojamosiose dalyse), Komisija buvo visapusiškai ir besąlygiškai lanksti. Deja, KLR vyriausybės bandymai pateikti informacijos, kurios nebuvo įmanoma patikrinti per patikrinimo vietoje vizitus, reiškė, kad šios informacijos nebuvo galima sutikrinti su kitais šaltiniais ir laikyti patikrintu dokumentu. KLR vyriausybė Komisijai taip pat priminė apie PPO teismo praktiką tiriant EB – lašišos bylą, kad tai, ar dokumentą galima patikrinti, ne visada lemia tik galimybė atlikti patikrinimą vietoje, ir teigė, kad Komisija negali atmesti informacijos tik dėl to, kad jos nebuvo pateikta per tikrinamąjį vizitą. Komisija pažymi, kad tokia informacija, kurios patikimumo ir tikslumo negalima patikrinti per patikrinimą vietoje, gali būti laikoma mažiau aktualia nei tuo atveju, jei ji būtų buvusi tinkamai patikrinta, ir kad šiuo atveju kartais taip pasitaikė.

(388)

KLR vyriausybė nesutinka su Komisijos tariama praktika po tikrinamojo vizito nepriimti naujų su tokiu tikrinimu susijusių dokumentų ir įrodymų, kuriuos reikia patikrinti. Kaip paaiškinta galutinio atskleidimo dokumento 89 dalyje (pakartota 121 konstatuojamojoje dalyje), taip nėra ir nebuvo daroma. Iš tiesų tikrinamajam vizitui jau pasibaigus Komisija negali įprastai priimti dokumentų kaip tikrinimo daiktinio įrodymo, nes tokių dokumentų praktiškai neįmanoma patikrinti, tačiau KLR vyriausybei niekas nekliudo tokius dokumentus pateikti raštu, kas šioje byloje taip pat pasitaikė.

(389)

KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl prašanti pateikti 122 konstatuojamojoje dalyje nurodytus šešis dokumentus, todėl jų patikrinti nebuvo leista. Šį klausimą KLR vyriausybė jau buvo iškėlusi 2013 m. birželio 3 d. rašte ir Komisija į jį išsamiai atsakė 122 konstatuojamojoje dalyje. Dar kartą pažymima, kad visi šie dokumentai susiję su nagrinėjama pramone ir net konkrečiomis subsidijų schemomis, kaip antai lengvatinio skolinimo arba lengvatinių mokesčių schemomis. Todėl iš jų pavadinimų ir turinio akivaizdu, kad jie yra susiję su tyrimu. Tačiau KLR vyriausybė per tikrinimą paprasčiausiai atsisakė atsakyti į visus klausimus šiuo atžvilgiu, kaip vienintelę priežastį minėdama tai, kad dokumentas tariamai nesusijęs su tyrimu.

(390)

KLR vyriausybė tvirtino negalinti pateikti įrodymų, patvirtinančių informaciją apie nagrinėjamai pramonei suteiktų paskolų procentinę dalį, kurią pateikė klausimyno atsakymuose, nes šią informaciją turi bankai, kurie yra nepriklausomi subjektai, o ne KLR vyriausybės departamentai, ir kad Komisija duomenis turėtų tikrinti bankuose. KLR vyriausybė nurodė Komercinės bankininkystės įstatymo nuostatas, kuriose teigiama, kad bankai savo veiklą vykdo pagal įstatymą (4 straipsnis) ir kad vietos vyriausybės ar įvairių lygmenų vyriausybės departamentai, valstybinės organizacijos ar asmenys į jų veiklą nesikiša (5 straipsnis). KLR vyriausybė taip nurodė klausimyno atsakymuose, tačiau šio teiginio pagrįsti negalėjo. Bankai, kurios Komisija bandė patikrinti, šios informacijos taip pat negalėjo pagrįsti jokia kita informacija. Jei tai būtų laikoma priimtina praktika, tiriamoji šalis galėtų paprasčiausiai pateikti bet kokį tvirtinimą savo informacijai pagrįsti, o tiriančioji institucija paprasčiausiai turėtų ją priimti, neturėdama galimybių patikrinti, ar ši informacija atspindi tikrovę. Tai yra ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad ši konkreti informacija prieštarauja byloje surinktai informacijai. Yra ir kitų Komercinės bankininkystės įstatymo straipsnių, kuriais bankai įpareigojami paskolų verslą vykdyti atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos poreikius ir laikydamiesi valstybės pramonės politikos (34 straipsnis). Kaip KLR vyriausybė teisingai pastabose pažymėjo, bankai verslą vykdo pagal įstatymą, t. y. taip pat pagal minėtas Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnio nuostatas. Todėl šis tariamai aiškus vyriausybės ir bankų atskyrimas nebuvo pagrįstas faktais.

(391)

KLR vyriausybė teigė, kad ji pateikė visą turimą informaciją apie bankų nuosavybės teises. Ji taip pat teigė, kad nurodyti skaičiai, susiję su bankų nuosavybės teisėmis, yra oficialūs CBRC duomenys, todėl nebuvo priežasties manyti, kad KLR vyriausybės pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, ir taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatas. KLR vyriausybė taip pat teigė nežinanti Komisijos teiginio galutinio atskleidimo dokumento 95 dalyje (pakartotas 127 konstatuojamojoje dalyje) šaltinio („Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad yra ir kitų valstybės bankų, kurie teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams“), t. y. be tų bankų, kuriuos KLR vyriausybė, atsakydama į raštą dėl informacijos neišsamumo, nurodė kaip valstybės bankus. Šių tvirtinimų priimti negalima. Pažymima, kad KLR vyriausybė pradžioje klausimyno atsakymuose teigė neturinti jokios informacijos apie jai priklausančią nuosavybės dalį bankuose. Tik po to, kai Komisija rašte dėl informacijos neišsamumo pažymėjo, kad pagal Kinijos teisės aktus KLR vyriausybė privalo rinkti tokią informaciją, KLR vyriausybė šiuo klausimu pateikė tam tikros informacijos. Per tikrinimą CBRC pareigūnas atsisakė duomenis dėl banko nuosavybės teisių pagrįsti įrodymais, nesutiko atskleisti informacijos šaltinio ir nepaaiškino, iš kur tokia informacija buvo gauta. Taip pat pažymima, kad KLR vyriausybė neužginčijo to, kad bent 5 kiti bankai, kuriuos Komisija įvardijo galutinio atskleidimo dokumente (žr. 127 konstatuojamosios dalies išnašą), yra valstybės bankai.

(392)

KLR vyriausybė nesutiko su galutinio atskleidimo dokumento 97 dalies teiginiu (pakartotas 129 konstatuojamojoje dalyje), kad CBRC atsisakė atsakyti į klausimą dėl 10 didžiausių Kinijos bankų, nes šis klausimas nebuvo pateiktas raštu, ir teigė, kad Komisija neteisingai aiškino faktus, kadangi pagrindinė priežastis, kodėl į šį klausimą nebuvo atsakyta, yra tai, kad rašte prieš patikrinimą vietoje jis nebuvo nurodytas, o tokiam atsakymui parengti reikėjo laiko. Iš tiesų tai KLR vyriausybė neteisingai aiškina faktus šiuo klausimu. Komisija nereikalavo iš karto atsakyti į šį klausimą, tačiau CBRC atsisakė net pažiūrėti į klausimą ta dingstimi, kad jis nebuvo iš anksto pateiktas raštu. Jei priežastis buvo laiko trūkumas atsakymui parengti, KLR vyriausybė galėjo atsakymą pateikti vėliau per tikrinimą arba e. paštu (nors ir be galimybės Komisijai jį patikrinti), kaip ji darė keleto kitų dokumentų atveju. Tačiau KLR vyriausybė taip nepadarė.

(393)

KLR vyriausybė teigė, kad ji pateikė visus Komisijos klausimyne prašytus dokumentus dėl CBRC įsteigimo ir jam suteiktų įgaliojimų, ir kadangi Komisija dėl to nieko neužsiminė rašte dėl informacijos neišsamumo ir neprašė šio dokumento pateikti pagal rašto prieš patikrinimą vietoje 2 priedo „dokumentų, kurie turi būti pateikti prieš pradedant tikrinamąjį vizitą, sąrašą“, KLR vyriausybė nemanė, kad ji būtų įpareigota pateikti kitus dokumentus. Šis teiginys neteisingas. Komisija prašė pateikti visus dokumentus, kuriais remiantis įsteigtas CBRC ir jam suteikti įgaliojimai, tačiau KLR vyriausybė pateikė tik kai kuriuos jų. Tik remdamasi CBRC pareigūno pareiškimu Komisija sužinojo, kad šiuo klausimu esama ir kitų dokumentų. Iš tiesų KLR vyriausybės klausimyno atsakymuose šiuo klausimu pateikta neišsami ir klaidinanti informacija, nes KLR vyriausybė (CBRC) aiškiai žinojo apie tai, kad esama tokių papildomų dokumentų, kaip tą pripažino CBRC per patikrinimą vietoje.

(394)

KLR vyriausybė teigė, kad per tikrinimą Komisija iš tiesų neprašė bankų, kurie atrinktiems eksportuotojams per TL teikė paskolas, statistinių duomenų ir ataskaitų. Teigta, kad Komisija prašė tik 2012 m. statistinės ataskaitos, kurią Kinijos bankas pateikė CBRC, o tam dėl konfidencialumo įsipareigojimų CBRC pareigūnas turėjo atsiklausti susijusių teisinių tarnybų. Šis tvirtinimas neteisingas. Per tikrinimą Komisija pakartojo klausimyne ir rašte dėl informacijos neišsamumo pateiktą prašymą pateikti visų bankų, kurie atrinktiems eksportuotojams teikė paskolas, statistinius duomenis (87).

(395)

KLR vyriausybė teigė, kad skundo pateikėjo skunde pateikta nuoroda į Plono kreidinio popieriaus bylą, kurioje Komisija, remdamasi „neigiamomis išvadomis“, nustatė, kad VKB veikia kaip valstybinės įstaigos, yra „nepagrįstas tvirtinimas, kurį darant neturėta pakankamai informacijos apie nagrinėjamąjį produktą gaminantiems eksportuotojams suteiktos subsidijos pobūdį ir egzistavimą, todėl tokia nuoroda negali būti laikoma pakankamu įrodymu“, jog vyriausybės ar valstybinės įstaigos skiria finansinę paramą, kaip apibrėžta SSKP 11 straipsnio 2 dalyje. Pirma, pažymėtina, kad susijusios Plono kreidinio popieriaus bylos išvados pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį buvo paremtos turimais faktais, o ne neigiamomis išvadomis, ir kad nėra vėlesnio sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas KLR vyriausybės tvirtinimas, kad Komisijos išvada šiuo klausimu yra pagrįsta „netinkamu turimų faktų naudojimu“. Priešingai, Komisija prie panašių išvadų dėl VKB priėjo kitoje antisubsidijų byloje dėl importo iš Kinijos (Organinėmis medžiagomis dengtas plienas), be to, kitos tyrimą atliekančios institucijos, tiksliau Jungtinės Valstijos, priėjo prie išvados, kad Kinijos VKB yra valstybinės įstaigos, kurią patvirtino PPO apeliacinės taryba. (88)

(396)

KLR vyriausybė toliau tvirtino, kad Komisija prašė pateikti tam tikros informacijos apie visus Kinijoje įsteigtus bankus ir kad KLR vyriausybė praktiškai negalėjo pateikti tokios informacijos apie „daugiau kaip 3 800“ bankus. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka ir dar kartą nurodo raštą dėl informacijos neišsamumo, kuriame, gavusi KLR vyriausybės klausimyno atsakymus, sumažino prašomos informacijos apimtį ir prašė pateikti informacijos tik apie tuos bankus, kuriuose KLR vyriausybė yra tiesioginė arba netiesioginė akcininkė (89).

(397)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisijos teiginys, kad ji atsižvelgė į per tikrinimą pateiktas susijusių PBOC aplinkraščių santraukas interneto svetainėje, yra neteisingas ir kad tai įrodo galutinio atskleidimo dokumento 133 dalis (pakartota 164 konstatuojamojoje dalyje). Šis tvirtinimas neteisingas. 164 konstatuojamojoje dalyje nėra prieštaravimų ištraukų iš interneto svetainės turiniui. Į šias santraukas atsižvelgiama, tačiau remiamasi faktiniu aplinkraščių turiniu, dėl kurio KLR vyriausybė iki šios dienos iš tiesų nė karto neprieštaravo, kad jis būtų netikslus.

(398)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija „iš įvairių dokumentų išrinko įvairius terminus ir frazes be konteksto“, neteisingai aiškino kitus terminus ir frazes ir bandė juos sujungti, kad galėtų nustatyti, jog KLR vyriausybė skatina pramonę gaminti nagrinėjamąjį produktą, arba nustatyti, jog VKB yra valstybinės įstaigos. Ji tvirtina, kad „nuosekliai perskaičius“ šiuos dokumentus (planus, gaires ir sprendimus) būtų įrodyta, kad nėra Komisijos išvadų teisinio pagrindo ir jos nepagrįstos įrodymais. Šis tvirtinimas neteisingas. Komisija nuosekliai analizavo ir svarstė visus šiuos dokumentus, įskaitant nurodytus 102 konstatuojamojoje dalyje, būtent tokiu būdu, kurį siūlo KLR vyriausybė.

(399)

Dėl Sprendimo Nr. 40 KLR vyriausybė teigė, kad galutinio atskleidimo dokumente Komisija sprendimą citavo be konteksto, „kad būtų iškraipyta tikroji prasmė“. KLR vyriausybės teigimu, atsižvelgiant į kitas Sprendimo Nr. 40 nuostatas, akivaizdu, kad jis skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vystymui, o ne saulės energijos modulių ir elementų priskyrimui bet kurios vystymo politikos tikslams, kaip siūlo Komisija. Netiesa, kad Komisijos nuoroda į Sprendimo Nr. 40 V straipsnio tekstą buvo be konteksto. Komisija nesiginčija dėl to, ar vienu šio sprendimo tikslų buvo atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vystymas. Svarbu tai, kad Sprendime Nr. 40 Valstybės taryba naujas energijos pramonės šakas ir su saulės energija susijusias pramonės šakas priskyrė prioritetinei pramonei, todėl Pramonės restruktūrizavimo žinyne jos priskiriamos skatinamų projektų kategorijai. Atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 40 17, 18 ir 19 straipsnius, finansų įstaigos paskolas gali teikti tik šiai kategorijai priklausančioms pramonės šakoms arba įmonėms. Tai akivaizdus požymis, kad fotovoltinių produktų pramonės įmonės, gaminančios, inter alia, saulės energijos modulius ir elementus, yra prioritetinės.

(400)

KLR vyriausybė teigė, kad spalio 10 d. Valstybės tarybos sprendimo tekste nėra nuorodos į saulės energijos modulius ir elementus ar fotovoltinių produktų pramonę ir kad jei ir buvo skatinama finansinė parama, ji yra susijusi su alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo tikslais, o tai neturi poveikio modulių ir elementų gamybos plėtrai apskritai. Tačiau Komisija su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad panašu, jog šis Valstybės tarybos sprendimas nėra skirtas tik alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo skatinimui. Iš jo pavadinimo (Valstybės tarybos sprendimas dėl strateginių besivystančių pramonės šakų rėmimo ir plėtros spartinimo) ir turinio (inter alia, 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2 straipsnio 2 dalis) akivaizdu, kad jis skirtas atrinktų pramonės šakų (šiuo atveju strateginių besivystančių pramonės šakų) plėtrai remti. Tą patvirtina ir tai, kad šiame sprendime nustatyti tikslai tiesiogiai susiję su strateginių besivystančių pramonės šakų produkcija ir veikla (2 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendime akivaizdžiai susietos strateginės besivystančios pramonės šakos ir fotovoltinių produktų pramonė, kurios įmonės gamina, inter alia, saulės energijos modulius ir elementus. Pirma, neabejotina, kad fotovoltinių produktų pramonė yra alternatyviosios energijos pramonės, kuri sprendimo 2 straipsnyje nurodyta kaip pramonė, kurią valstybė turėtų remti ir plėtoti, segmentas. Antra, atrinkti eksportuojantys gamintojai priklauso aukštųjų technologijų pramonės įmonėms, kurios minimos sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje. Panašiai 12-ajame penkmečio plane saulės energijos pramonė nurodyta kaip strateginė pramonės šaka, o 12-ajame saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio plane patvirtinama, kad Valstybės tarybos sprendime „saulės energijos fotovoltinių produktų pramonė nurodyta kaip svarbi strateginių besivystančių pramonės šakų sritis, kurią mūsų šalis ateityje plėtos“. (90)

(401)

KLR vyriausybės teigimu, Komisija citavo Vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų planą, tačiau nenurodė nė vieno jo punkto ar nuostatos, kurioje aukštųjų technologijų įmonėms būtų priskirtos modulius ir elementus gaminančios įmonės arba fotovoltinių produktų pramonė apskritai. KLR vyriausybės teigimu gairių tikslai susiję tik su alternatyviųjų energijos šaltinių plėtojimu priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Komisija su tuo nesutinka. Daugumai tirtų atrinktų eksportuojančių gamintojų suteikti aukštųjų ir naujų technologijų įmonių sertifikatai, tuo remiantis jos naudojosi subsidijomis, kurios teikiamos tik aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms (pvz., atleidimas nuo mokesčių). Atrinkti eksportuotojai naudojosi tomis pačiomis individualiomis paramos programomis, kurios yra paminėtos šiame plane.

(402)

KLR vyriausybė tvirtina, kad Komisijos teiginys, jog KLR mokslo ir technologijų pažangos įsakyme išvardyta keletas priemonių strateginėms pramonės šakoms, įskaitant fotovoltinių produktų pramonę, remti, nepagrįstas jokiai faktais ir kad šiame įstatyme neminima fotovoltinių produktų pramonė ar strateginės pramonės šakos, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamajam produktui yra taikomas šis įstatymas. Šis tvirtinimas neteisingas. Šio teiginio pagrindas – minėto įstatymo 18 ir 34 straipsniai. Pagal 18 straipsnį valstybė skatina finansų įstaigas remti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės įmonių vystymą ir nurodo tai daryti. Pagal 34 straipsnį į politiką orientuotos finansų įstaigos siūlo specialią pagalbą valstybės skatinamiems įmonių projektams. Fotovoltinių produktų pramonė priskiriama aukštųjų ir naujų technologijų pramonės įmonių kategorijai ir įmonių, kurių projektus skatina valstybė, kategorijai. Be to, to paties įstatymo 17 straipsnyje subjektams, kurie dalyvauja projektuose pagal nacionalinius mokslo ir technologijų planus, žadama lengvatinių mokesčių politika. Iš 401 konstatuojamosios dalies akivaizdu, kad fotovoltinių produktų pramonės bendrovių projektai patenka į šią taikymo sritį. Taigi, bent trys aiškūs požymiai rodo, kad šis įstatymas taikomas fotovoltinių produktų pramonei ir bendrovėms, kurios gamina ir eksportuoja nagrinėjamąjį produktą.

(403)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija KLR planus, sprendimus ir įstatymus vertino kaip turinčius vienodą teisinį poveikį ir vertę, neatsižvelgdama į teisinio aiškinimo principus, Kinijos teisės įstatymą ir pakartotinus KLR vyriausybės argumentus. KLR vyriausybės teigimu nuoroda į bendrą penkmečio planą ir konkrečius fotovoltinių produktų pramonės planus nėra teisinė nuoroda, nes nepateikta įrodymų, kad šie planai būtų teisiškai privalomi. Tai neteisinga, nes KLR vyriausybės teiginys, kad planai nėra privalomi, nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, KLR vyriausybės klausimyno atsakymuose pateiktame plane aiškiai teigiama: „Šis planas svarstytas ir patvirtintas Nacionaliniame liaudies kongrese ir veikia kaip įstatymas.“ (91) KLR vyriausybė pastabose po galutinio atskleidimo nurodė: „Pagal Kinijos teisės įstatymą Konstitucija, įstatymai, administraciniai teisės aktai, vietos lygmens reglamentai ir taisyklės Kinijoje yra teisės aktai.“ Kadangi planas veikia kaip įstatymas, o KLR vyriausybė patvirtino, kad Kinijoje įstatymai yra teisės aktai, Komisija priėjo prie išvados, kad planas iš tiesų yra teisiškai privalomas. Pagal KLR vyriausybės aiškinimą per tikrinamąjį vizitą sektorių ir regionų penkmečio planai rengiami pagal bendrąjį penkmečio planą, todėl Komisija neturėjo pagrindo sektoriaus fotovoltinių produktų pramonės penkmečio plano (2011–2015 m.) aiškinti kitaip nei bendrojo penkmečio plano.

(404)

KLR vyriausybė „Komisijos parengtas gaires dėl kompensavimo/grąžinimo“ cituoja kaip panašaus neprivalomo ES dokumento pavyzdį. Komisija mano, kad KLR vyriausybė nurodė „Komisijos pranešimą dėl antidempingo muitų grąžinimo“ (OL C 127 2002 5 29, p. 10). Iš tiesų netikslu šias gaires laikyti neprivalomomis, nes jos įpareigoja Komisiją jų laikytis, kiek jos nepažeidžia aukštesnę teisinę galią turinčių taisyklių. Komisija nustatė, kad Kinijos planai yra teisiškai privalomi. Tačiau net spėjant, jog šiuo atveju taip nėra, akivaizdu, kad nacionaliniai, sektorių ir regionų planai, rengiami aukščiausiu vyriausybės lygmeniu ir kuriuose nustatoma ekonominė ir pramonės plėtros vyriausybės politika, yra aukščiausios įrodomos vertės, atsižvelgiant į de facto privalomą juose pateiktų tikslų pobūdį. Taip pat akivaizdu, kad juos vyriausybė gali panaudoti ir pareikšti papeikimą subjektams, kurie planų tinkamai nevykdė. Todėl jie yra labai susiję su išvadomis dėl vyriausybės kišimosi į ekonomiką ir su nurodymais tam tikroms pramonės šakoms bei tų šakų kontrole.

(405)

KLR vyriausybė teigė, kad dėl to, jog ji neatsakė į A priedėlio klausimus, neturėtų būti naudojami turimi faktai pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. KLR vyriausybės teigimu, jei Komisija iš tiesų būtų ketinusi tikrinti skunde pateiktus įtarimus, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės įstaigos, ji nebūtų turėjusi išplėsti klausimynų reikalavimais pateikti vidinių, konfidencialių, su konkrečiais sandoriais susijusių duomenų apie bankus, kurių daugelis jokiu būdu nepriklausė vyriausybei. Dėl to KLR vyriausybė nurodė informaciją apie konkrečias paskolas, kurias bankas suteikė atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. A priedėlyje prašoma informacija ketinta tikrinti, ar Kinijos bankai yra valstybinės įstaigos ir ar jiems vyriausybė paveda funkcijas ir jiems vadovauja. KLR vyriausybė nenurodė, kurią kitą informaciją, išskyrus informaciją apie konkrečias paskolas, laiko šiuo tikslu nesusijusia.

(406)

Primenama, kad A priedėlio klausimuose prašyta pateikti informacijos apie bankų nuosavybės teises, direktorių valdybos ir akcininkų valdybos sudėtį, akcininkų (direktorių) susirinkimų protokolus, aukščiausių valdymo organų sąsajas su valstybės valdžios institucijomis, paskolų suskirstymą pagal sektorius, skolinimo politiką ir rizikos vertinimą, susijusį su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis. KLR vyriausybė teigė, kad norint padaryti išvadas dėl valstybinių įstaigų tokie prašymai buvo „aiškiai nesaikingi“, be to, prašomos informacijos apimtis buvo per plati. Be to, KLR vyriausybė tvirtino, kad pradinę išvadą dėl to, ar subjektas yra valstybinė įstaiga, reikia padaryti prieš prašant tokios informacijos. Komisija nesutinka. Atsižvelgiant į aukštus standartus, kuriuos PPO apeliacinė taryba nustatė DS 379 (92) byloje, visa prašoma informacija yra reikalinga, įskaitant išvadas dėl vyriausybės kišimosi į finansų sistemą. Pavyzdžiui, įrodymais, kad subjektai veikia nekomerciškai, ir atsižvelgiant į vyriausybės kišimosi požymius galima įrodyti, kad subjektams pavedamos funkcijos ir jiems vadovaujama. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad paaiškėjus, jog atrinkti eksportuojantys gamintojai bendradarbiaus, Komisija nusprendė sumažinti prašomos informacijos kiekį ir prašyti tik informacijos apie paskolas toms bendrovėms, ir nedarė jokių išvadų dėl to, kad KLR vyriausybė nepateikė kitos informacijos apie konkrečias paskolas, kurios pradžioje buvo prašyta. Tačiau visi kiti informacijos prašymai su tyrimu buvo susiję. Dėl KLR vyriausybės tvirtinimo, kad ji negalėjo pateikti kai kurios informacijos A priedėlyje, pažymima, kad KLR vyriausybė atsisakė pateikti A priedėlį apskritai, išskyrus informaciją apie kelis bankus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad per pagrįstą laikotarpį KLR vyriausybė nepateikė likusios prašomos informacijos.

(407)

KLR vyriausybė, pasinaudodama PPO apeliacinės tarybos pranešimu JAV – Karšto valcavimo plienas (99 dalis) (93), tvirtina, kad praktiškai negalėjo patenkinti Komisijos „nesaikingų“ informacijos prašymų ir kad tai, jog Komisija nesugebėjo šio klausimo išspręsti ir įvairių prašymų susieti su faktinėmis išvadomis, su kuriomis jie susiję, reiškia, kad Komisija veikė negarbingai. Nors cituota byla yra susijusi su eksportuotojų bendradarbiavimu per antidempingo tyrimą, Komisija sutinka, kad vyriausybėms skirtų klausimynų atliekant kompensacinių muitų tyrimus atveju reikia rasti pusiausvyrą tarp reikiamos informacijos ir praktinių atsakovo galimybių tokią informaciją pateikti. Tačiau šią pusiausvyrą reikia rasti atsižvelgiant į visus faktus. Išvados dėl Kinijos valstybės bankų valstybinių įstaigų statuso jau padarytos Plono kreidinio popieriaus ir Organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų bylose, o šioje byloje skundo pateikėjas pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad valstybės bankai ir toliau lieka valstybinėmis įstaigomis. Todėl KLR vyriausybė turėjo tikėtis faktų imlaus tyrimo, jei šį teiginį norėjo paneigti. Deja, KLR vyriausybė toliau tvirtino, pvz., kad ji turėjo labai nedaug informacijos apie vyriausybei priklausančias bankų akcijas arba visai tokios informacijos neturėjo (labai svarbus veiksnys priimant sprendimą dėl valstybinių įstaigų statuso), o tai rodo, kad ji nedėjo tiek pastangų, kiek galėjo, ir neleido susipažinti su reikiama informacija. Tai viena „nedaugelio aplinkybių“, kai galima taikyti SSKP 12 straipsnio 7 dalį (kaip teigiama PPO grupės pranešime (94)). Be to, Komisija suprato, kad ji prašo neišvengiamai didelės apimties informacijos, tačiau bendradarbiavimas yra dvipusis procesas, o KLR vyriausybės pradinė reakcija buvo paprasčiausiai reikalauti paaiškinimų, su kuriomis faktinėmis išvadomis buvo susieti prašymai (to iš anksto nustatyti neįmanoma), o ne siūlyti būdus, kaip būtų galima pagrįstai patenkinti informacijos prašymus.

(408)

Dėl Šanchajaus banko tikrinimo KLR vyriausybė teigė, kad faktas, jog tikrinimas neįvyko, nėra pakankama priežastis turimiems faktams naudoti ir kad bet kuriuo atveju Komisija yra atsakinga už tai, kad tikrinimas neįvyko. Atsakydama Komisija pažymi, kad faktinė padėtis, susijusi su Šanchajaus banko tikrinamojo vizito organizavimu, aprašyta galutinio atskleidimo dokumento 111 ir 112 dalyse (pakartota 143 ir 144 konstatuojamosiose dalyse). Su tikrinimu susijusi faktinė padėtis nepasikeitė, todėl Komisija nesutinka su tuo, kaip KLR vyriausybė aiškina šiuos faktus, ir užtikrina dėjusi visas pastangas, kad tikrinimas įvyktų, tačiau tai buvo neįmanoma dėl KLR vyriausybės daromų kliūčių. KLR vyriausybė remiasi PPO grupės pranešimu (95), kuriame padaryta išvada, jog neatlikus tikrinamojo vizito lieka kitų galimybių dokumentams patikrinti. Tačiau šiame tyrime KLR vyriausybė apie galimybę patikrinti banką Komisijai pranešė likus tik vienai darbo dienai iki tikrinimo KLR vyriausybėje pradžios (jau ir taip prailginus terminą tokiam patvirtinimui pateikti), taip nesudarant daugiau jokių galimybių atlikti tikrinimo vietoje, nes vizitui jau buvo pasirengta ir nieko keisti nebuvo galima. Tokiomis aplinkybėmis daroma išvada, kad KLR vyriausybė nedėjo tiek pastangų, kiek galėjo, ir Komisija nemato jokių būdų, kaip patikrinimus per tikrinamąjį vizitą būtų galima pakeisti kitomis priemonėmis.

(409)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija negali neatsižvelgti į HuaXia banko pateiktą informaciją apie nuosavybės struktūrą dėl to, kad ji nėra „ideali visais aspektais“. Komisija pažymi, kad ji šios informacijos nepriėmė ne todėl, kad ji nebuvo ideali visais aspektais. Kaip jau paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, HuaXia bankas iki tikrinamojo vizito neatskleidė jokios informacijos apie vyriausybei priklausančias banko akcijas, nors šios informacijos Komisija prašė jau pradiniame klausimyne. Kai Komisija pažymėjo, kad HuaXia banke yra keli valstybiniai akcininkai, bankas pateikė popieriaus lapą su informacija iš nežinomo šaltinio, be to, ši informacija neatitiko kitos byloje turimos informacijos. Šios informacijos nebuvo galima priimti.

(410)

Dėl HuaXia banko sprendimo pateikti tik kai kuriuos kreditingumo vertinimus, kaip aprašyta 148 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė teigė, kad Komisijai pateiktas pagrįstas paaiškinimas, kodėl kitų vertinimų pateikti negalima. Komisija nesutinka. Rašte prieš patikrinimą vietoje aiškiai nurodyta, kad per tikrinamąjį vizitą šie dokumentai bus nagrinėjami, nes nepakanka paaiškinimo, kad „dvi rizikos vertinimo ataskaitas tvarkė kiti banko padaliniai, o su atsakingais darbuotojais tuo metu nebuvo galima susisiekti“. Be to, KLR vyriausybė pateikė argumentą, kurį pastabose pakartojo, kad informacijos nebuvo galima pateikti dėl kliento konfidencialumo reikalavimų. Komisija pažymi, kad per kompensacinio muito tyrimus taikomos konfidencialios informacijos tvarkymo nuostatos (96) ir kad bet kuriuo atveju Komisija dėl šio ar kitų klausimų daugiausia prašė sudaryti galimybių informaciją patikrinti, o ne ją dauginti. Bet kuriuo atveju Komisija pastebi, jog griežtai taikant „kliento konfidencialumo“ principą daugumos kompensacinių muitų tyrimams svarbios informacijos būtų neįmanoma patikrinti. Tokiais atvejais būtų neįmanoma eksportuotojo atsakymų į daugelį klausimų sutikrinti su kitais šaltiniais ir atlikti atsitiktines tam tikrų schemų naudotojų tikrinimus tai atvejais, kai eksportuotojai nebendradarbiauja arba kai tyrimas atliekamas naudojant suvestinius duomenis.

(411)

KLR vyriausybė teigė, kad EXIM bankas per tyrimą visapusiškai bendradarbiavo, o kai kurių Komisijos prašytų dokumentų negalėjo pateikti dėl vidaus politikos taisyklių, valstybės paslapties, konfidencialumo ar kitų įstatymų. Todėl turimais faktais negalima naudotis dėl to, kad nebuvo pateikti minėti dokumentai. Pagal Komercinės bankininkystės įstatymą EXIM banko pareigūnai šių dokumentų negalėjo pateikti per tikrinimą. Dėl to, ir priešingai, nei manė Komisija, pagrindinis reglamentas ir SSKP negali būti laikomi viršesniais už KLR valstybės įstatymus. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad klausimai dėl aukštesnio rango pareigūnų narystės politinėje partijoje yra nesusiję, be to, jie trikdo KLR vyriausybę. Komisija su tuo nesutinka. PPO taisyklės (kuriomis iš esmės yra pagrįstas pagrindinis reglamentas) negali būti laikomos viršesnėmis už šalies įstatymus, tačiau jos netrukdo Komisijai daryti išvadų, jei tokie šalies įstatymai trukdo patenkinti pagrįstus informacijos prašymus. Be to, EXIM bankas pateikė kai kuriuos klausimyno A priedėlio atsakymus, bet atsisakė pagrįsti beveik visą tokią informaciją ir nurodyti duomenų šaltinius ar pateikti kokius nors įrodymus. Todėl informacija yra vertinama tik kaip žodinis pareiškimas, nepatvirtintas patikrintais raštiškais dokumentais. Jei tokios praktikos būtų laikomasi, EXIM bankas būtų galėjęs pateikti praktiškai bet kokią informaciją, o tyrimą atliekanti institucija būtų turėjusi ją priimti, negalėdama patikrinti jos tikslumo.

Klausimai dėl narystės politinėje partijoje ir KKP darinių EXIM banke (ar bet kuriame kitame susijusiame banke) yra labai svarbūs siekiant nustatyti valstybės kišimosi į bankų valdymą mastą, atsižvelgiant į konkretų KKP vaidmenį pagal KLR konstituciją. Be tokių klausimų pagrindimo, kurį Komisija pateikė 151 konstatuojamojoje dalyje, taip pat pažymima, kad pagal KKP konstituciją visos organizacijos, įskaitant privačias komercines įmones, jei jose dirba bent trys partijos nariai, turi įsteigti „pirmines partijos organizacijas“. Šios organizacijos užtikrina ir prižiūri partijos ir valstybės principų bei politikos įgyvendinimą ir padeda akcininkų susirinkimui, direktorių valdybai, stebėtojų tarybai ir valdytojams pagal įstatymą vykdyti funkcijas ir įgaliojimus (97). KLR bendrovių įstatymu visos Kinijos bendrovės taip pat įpareigojamos savo organizacinėje struktūroje įsteigti KKP organizaciją, kuri vykdytų KKP veiklą (98). Todėl KKP akivaizdžiai susijusi su KLR vyriausybės veikla ir Kinijos įmonių ir institucijų visų rūšių veikla; todėl klausimai apie narystę partijoje šiuo atveju yra teisiškai pagrįsti.

(412)

Dėl CDB tikrinimo KLR vyriausybė tą patį tvirtino, kalbėdama apie klausimus dėl vadovų politinių pažiūrų ir KKP vaidmens banke. Dėl to Komisija nurodo 151 ir 411 konstatuojamosiose dalyse pateiktą pagrindimą. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad CDB prašomų kredito rizikos vertinimo ataskaitų negalėjo pateikti dėl konfidencialumo priežasčių ir kad jis pateikė kredito reitingo formą ir konkretų bendrovės, kurios pavadinimas nenurodytas, kredito rizikos vertinimo pavyzdį. Pažymima, kad kredito reitingo forma ir nežinomos pramonės šakos nežinomos bendrovės kredito reitingas nėra vieno atrinkto eksportuotojo kredito rizikos vertinimo įrodymas, kurio prašė Komisija. Dėl konfidencialumo aspekto Komisija nurodo 410 konstatuojamojoje dalyje pateiktą paaiškinimą.

(413)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisijos išvada, jog VKB yra valstybinės įstaigos, neatitinka SSKP 1 straipsnio 1 dalies, nes Komisija išvados nepagrindė jokiais įrodymais ir nepateikė pagrįsto ir tinkamo aiškinimo, kaip prieita prie išvados, kad vyriausybės kišimasis į Kinijos finansų sektorių yra toks didelis, jog bankai turi vykdyti lengvatinę politiką. Komisija iš esmės nesutinka su šiuo teiginiu. Iš nepriklausomos informacijos, kuri nurodyta 162–168 konstatuojamosiose dalyse, matyti, kad bankai įgyvendina lengvatinę politiką, tai aišku ir iš kitų 102 konstatuojamojoje dalyje nurodytų Kinijos planų, įstatymų ir politikos dokumentų. Komisija peržiūrėjo, išanalizavo ir citavo daug dokumentų, kuriuos paskelbė tarptautinės organizacijos, kaip antai PPO, Pasaulio bankas, TVF ir EBPO, ir kuriuose padaryta išvada, jog valstybė aktyviai kišasi į Kinijos bankų sektorių, ypač privilegijuotų paskolų gavėjų ir palūkanų nustatymo atveju.

(414)

KLR vyriausybė abejoja kelių dokumentų, kurie naudoti kaip geriausi turimi faktai ir kuriuos Komisija nurodė priimdama sprendimą dėl VKB valstybinių įstaigų statuso, aktualumu. Pirmiausia pažymėtina, kad Komisija geriausiais turimais faktais turėjo naudotis tik dėl to, kad KLR vyriausybė nebendradarbiavo ir nesutiko pateikti prašomos informacijos.

(415)

KLR vyriausybė teigė, kad Deutsche Bank tyrimų ataskaitoje (toliau – DB ataskaita), kurią Komisija cituoja 161 konstatuojamojoje dalyje, aprašyta istorinė padėtis Kinijoje ir šia ataskaita negalima pagrįstai remtis vertinant Kinijos bankų sektorių po 7 metų. Pirma, KLR vyriausybė neteisi teigdama, kad ataskaita yra pagrindas padėčiai „po 7 metų“ vertinti. Ataskaita parengta 2007 m., o TL, t. y. susijęs laikotarpis Kinijos bankų sektoriui vertinti šiame tyrime, prasideda 2011 m. Taigi, ataskaitoje kalbama apie 4 metų senumo (iki susijusio laikotarpio) padėtį. Antra, DB ataskaita nėra vienintelis dokumentas, kuriuo Komisija remiasi darydama išvadą, tai veikiau Komisijos atliktos Kinijos bankų sektoriaus, tiksliau nuosavybės struktūros, analizės pradinis taškas. Trečia, kita informacija, kurią Komisija nurodo Kinijos bankų sektoriaus nuosavybės struktūrai nustatyti (PPO, TVF ir EBPO ataskaitos ir darbiniai dokumentai), atitinka DB ataskaitos išvadas. Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad pati KLR vyriausybė pateikė tik mažą dalį pakartotinai prašytos informacijos šiuo klausimu ir iš tiesų niekada neprieštaravo dėl faktiniu pagrindu padarytų Komisijos išvadų, susijusių su valstybės nuosavybės bankų sektoriuje dalimi ir kišimosi į bankų sektorių lygiu.

(416)

KLR vyriausybė taip pat nesutinka su Komisijos nuoroda į 2012 m. PPO prekybos politikos apžvalgos ataskaitą ir teigia, kad tvirtinimas, jog „Kinijos bankų sektoriaus rinkos struktūra apskritai mažai pasikeitė“, pateiktas padėtį lyginant su ankstesniu peržiūros laikotarpiu (2010 m.). Komisija šiam tvirtinimui neprieštarauja. Iš tiesų Komisija galutinio atskleidimo dokumente 2010 ir 2012 m. PPO prekybos politikos apžvalgų ataskaitas citavo toje pačioje 161 konstatuojamojoje dalyje, kad įrodytų, jog per dvejus metus pokyčių būta mažai. 2010 m. ataskaitoje teigta, kad „kitas pastebimas Kinijos finansų sektoriaus bruožas – valstybei nuosavybės teise priklauso didelė šio sektorius subjektų dalis“, o 2012 m. ataskaitoje patvirtinta, kad šioje srityje pokyčių būta mažai. KLR vyriausybė taip pat pacitavo 2012 m. ataskaitą ir, remdamasi tomis citatomis, tvirtino, jog ataskaita prieštarauja Komisijos 161 konstatuojamojoje dalyje pateiktam vertinimui. Šio tvirtinimo priimti negalima. Nė viena ataskaitos citata, kurią KLR vyriausybė pateikė pastabose po galutinio atskleidimo, neprieštarauja Komisijos 161 konstatuojamojoje dalyje pateiktam vertinimui ir neleidžia juo suabejoti.

(417)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad 162 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados neparemtos įrodymais, nes Komisija (be DB ataskaitos ir PPO prekybos politikos apžvalgų, kurios aptartos pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje) „paprasčiausiai nurodo Pasaulio banko ataskaitą ir ekonomikos apžvalgą ir pan., nepateikdama pagrįstų ir tinkamų paaiškinimų išvadai pagrįsti“. Šio tvirtinimo priimti negalima. Dėl to pažymima, kad Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, inter alia: „Nepaisant įspūdingos pastarųjų trijų dešimtmečių finansų sektoriaus reformų ir plėtros pažangos Kinijos finansų sistema yra prislopinta, jai žalą daro dideli struktūriniai neatitikimai. Dabartinė sistema, kurioje dominuoja valstybės bankai, esama stipraus valstybės kišimosi ir kontroliuojamos palūkanų normos, sėkmingai veikia mobilizuojant taupymo pajamas ir skiriant kapitalą strateginiams sektoriams Kinijos ekonominio pakilimo metu“, arba „Tuo pačiu metu turėtų būti mažinama tiesioginė ir netiesioginė finansų įstaigų kontrolė ir pereinama prie oficialių rinka grindžiamų susitarimų. Tai reikštų, kad autonominis centrinis bankas vykdytų atviros rinkos operacijas ir taikytų palūkanų normas, o ne kredito limitą likvidumui valdyti. Komerciniai bankai vadovautųsi komerciniais principais ir vykdytų kreditingumo analizes, o ne lauktų vyriausybės signalo paskoloms teikti“ ir „Vyriausybė buvo visais lygmenimis glaudžiai susijusi su finansų įstaigų komercinėmis operacijomis per turimas akcijas arba darydama netiesioginį poveikį daugiausia dėl to, kad ji labai priklauso nuo komercinių banko kreditų naudojimo politikos tikslams siekti.“ 2010 m. EBPO Kinijos ekonomikos apžvalgoje PBOC žemiausių skolinimo normų ir aukščiausių indėlių normų politika įvardijama kaip kliūtis bankams tinkamai įkainoti riziką ir priešingus rezultatus duodanti bankų sektoriaus konkurencijos priemonė, taip pat teigiama, kad tikslas – užtikrinti bankų sektoriaus, kuriame dominuoja valstybės bankai, pelningumą.

(418)

KLR vyriausybė toliau tvirtina, kad Komisijos išvada, jog PBOC dalyvauja nustatant valstybės komercinių bankų palūkanų normas ir daro šiam procesui poveikį, yra tinkamai nepaaiškinta ir nepagrįsta įrodymais. Dėl to KLR vyriausybė teigė, kad Komisija turėjo žinoti, kad 2013 m. liepos mėn. atsisakyta žemiausių skolinimo normų taikymo. Pirma, pažymėtina, kad Komisija neanalizavo Kinijos bankų rinkos padėties 2013 m. liepos mėn., nes šis laikotarpis nebuvo susijęs su tyrimu. Antra, tvirtinimas, kad Komisijos išvada yra tinkamai nepaaiškinta ir nepagrįsta įrodymais, yra neteisingas. Susijusiuose aplinkraščiuose aiškiai teigiama, kad PBOC nustato skolinimo ir indėlių normų ribas. Trečia, EBPO ekonomikos apžvalgoje „Kinija 2010 m.“, kuri cituojama 162 konstatuojamojoje dalyje, taip pat patvirtinta, kad taikomos tokios ribos.

(419)

KLR vyriausybė teigė, kad „Komisija žinojo, jog aplinkraščiais, įskaitant 2012 m. birželio 8 d. ir liepos 8 d. aplinkraščius, kurie paskelbti po to, kai buvo padarytos išvados Plono kreidinio popieriaus byloje, gerokai pakeista PBOC palūkanų normų praktika.“ Tai netiesa. Komisija negalėjo žinoti, ar keitėsi praktika ir kaip tiksliai ji keitėsi, nes KLR vyriausybė atsisakė pateikti šiuos aplinkraščius. Net per tikrinimą pateiktose santraukose iš PBOC interneto svetainių, su kuriomis, KLR vyriausybės teigimu, Komisija visiškai nesutiko, patvirtinama, kad tokios ribos vis dar taikomos.

(420)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad „Komisija išvadų nepagrindė tikrais „turimais faktais“, kurie neatitinka Komisijos turėtos istorinės informacijos, vietoje to ji reikalavo, kad KLR vyriausybė įrodytų, jog būklė, kuri buvo nagrinėta per organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų tyrimą, pasikeitė.“ Atsižvelgiant į 415–419 konstatuojamosiose dalyse pateiktą aiškinimą, šis teiginys yra neteisingas. Byloje nėra tokių faktų, kurie prieštarautų Komisijos išvadoms, o išvados pagrįstos ne vien istorine informacija, bet ir įrodymais, kurie pagrįsti visa su TL susijusia informacija.

(421)

KLR vyriausybė teigė, kad 166 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodyti keturi punktai yra neteisingi, trūksta tinkamo jų teisinio vertinimo. KLR vyriausybė tvirtino, kad nuoroda į Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, jog bankai „paskolų veiklą turi vykdyti atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos poreikius“, yra visiškai neutrali. Neaišku, ką KLR vyriausybė turėjo omenyje vartodama terminą „neutrali“, tačiau remiantis 102 konstatuojamojoje dalyje cituotais planais, politikos dokumentais ir įstatymais, panašu, jog fotovoltinių produktų pramonės vystymas ir finansinė bei kitokio pobūdžio parama jai yra vienas Kinijos nacionalinės ekonomikos poreikių. Kalbant apie šiuose dokumentuose skatinamą nurodytą finansinę paramą, akivaizdu, jog bankai remia fotovoltinių produktų pramonės bendroves. Dėl išvados, jog bankams yra taikomos teisinės taisyklės, pagal kurias jie turi teikti kreditinę paramą skatinamiems projektams, prie kurios prieidama Komisija rėmėsi Valstybės tarybos sprendimo Nr. 40 formuluote, teigiama, kad „išvada padaryta ne vietoje“, nes sprendime nei teigiama, nei užsimenama, kad saulės energijos pramonė būtų priskirta prie skatinamųjų projektų kategorijos. Šis teiginys taip pat neteisingas. Iš 399 konstatuojamosios dalies akivaizdžiai matyti, kad saulės energijos pramonė priskiriama skatinamųjų pramonės šakų (projektų) kategorijai. KLR vyriausybė panašiai tvirtino dėl KLR mokslo ir technologijų pažangos įsakymo ir Komisijos išvados, kad pagal minėtą įsakymą bankai turi teikti pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės plėtrai ir kad atrinkti gamintojai priskiriami aukštųjų technologijų kategorijai. KLR vyriausybės teigimu Komisija neatliko teisinės analizės ir neišsiaiškino, ar saulės energijos modulių ir elementų gamybos pramonė, apibrėžta kaip aukštųjų technologijų pramonė, patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Šis tvirtinimas neteisingas. Komisija nustatė aiškų ryšį tarp aukštųjų technologijų pramonės ir modulius bei elementus gaminančios saulės energijos pramonės. Tai išsamiai paaiškinta 402 konstatuojamojoje dalyje.

(422)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisijos tvirtinimas, jog valstybė aktyviai tebedalyvauja Kinijos finansų sektoriaus veikloje, yra nepagrįstas įrodymais. KLR vyriausybė nesutiko su Komisijos cituotais įrodymais ir teigė, kad 2009 m. TVF ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad palūkanų norma nėra liberalizuota, yra nesusijusi, nes palūkanų normos Kinijoje visiškai liberalizuotos. Šis tvirtinimas neteisingas. Iš turimų įrodymų matyti, kad palūkanų normų liberalizavimas Kinijoje nėra pabaigtas, tą patvirtino ir tikrinamajame vizite dalyvavęs PBOC pareigūnas. Dėl Komisijos nurodytos 2010 m. TVF šalies ataskaitos KLR vyriausybė teigė, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į TVF išvadas dėl finansų sektoriaus liberalizavimo. Šis teiginys neteisingas. Komisija atsižvelgė į visas TVF ataskaitoje pateiktas išvadas, kurios buvo susijusios. TVF išvados, kurias KLR vyriausybė nurodė pastabose, neprieštarauja Komisijos išvadoms dėl valstybės dalyvavimo Kinijos finansų sektoriuje ir neabejotinai neprieštarauja išvadoms dėl valstybinės nuosavybės ar paskolų ir indėlių palūkanų normų politikos. Tai, jog toje ataskaitoje teigiama, kad pastaraisiais metais padaryta pažanga plėtojant labiau rinka grįstą Kinijos finansų sistemą, nereiškia, kad ataskaitoje nurodyta, jog Kinijos finansų sistema yra iš tiesų grįsta rinka. Dėl Komisijos cituotų EBPO apžvalgų KLR vyriausybė teigė, kad išvados, jog bankai Kinijoje neveikia laisvai, negalima daryti remiantis „viena fraze ir neatsižvelgiant į didelę pažangą, kuri padaryta liberalizuojant bankų sektorių“. Dėl šio teiginio pažymėtina, kad Komisija niekada nedarė jokių išvadų remdamasi „viena fraze“, priešingai, kaip pirmiau paaiškinta, Komisija rėmėsi keliais nepriklausomų tarptautinių organizacijų rengtais dokumentais.

(423)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisijos analizė valstybinių įstaigų statusui nustatyti „yra visiškai klaidinga“, o 168 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada neatitinka PPO apeliacinės tarybos termino „valstybinė įstaiga“ aiškinimo byloje JAV – Galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai tam tikriems produktams iš Kinijos. Vienas eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad Komisijos argumentacija dėl valstybinių įstaigų statuso nustatymo yra „teisiškai klaidinga“. KLR vyriausybė teigė, kad Komisija nenustatė, kad VKB turėtų vyriausybės galių, jiems tokios galios būtų suteiktos arba jie tokiomis galiomis naudotųsi, ir jog i) nebuvo nustatyta, kad aptariamos funkcijos, kurias tariamai vykdo VKB, yra funkcijos, kurias apskritai vykdo vyriausybė, t. y. pirmiausia vyriausybės funkcijos, ii) nebuvo nustatytos bendros VKB ir vyriausybės savybės, išskyrus akcijų paketų valdymą, kuris taip pat nebuvo nustatytas visiems VKB, ir iii) visi VKB turi būtinų vyriausybės galių, kad galėtų jomis naudotis, arba jiems buvo suteikti įgaliojimai vykdyti susijusias vyriausybės funkcijas. Šiuos tvirtinimus teko atmesti. Komisija nurodo šio klausimo analizę 158–167 konstatuojamosiose dalyse. Skolinimas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje pateiktoje subsidijos apibrėžtyje minimas kaip vyriausybės funkcija. Šiame tyrime nustatyta, kad VKB per planus ir kitus politikos dokumentus nurodoma skatinti tam tikrus sektorius, įskaitant fotovoltinių produktų pramonės sektorių. Remiantis turimais faktais taip pat padaryta išvada, kad vyriausybei priklauso didelė Kinijos bankų akcijų dalis ir kad vyriausybė aktyviai kontroliuoja VKB. KLR vyriausybė nepateikė prašomos informacijos apie vyriausybei priklausančias visų Kinijos VKB akcijas, todėl Komisija išvadas padarė remdamasi turimais faktais. Taigi, Komisija priėjo prie išvados, kad VKB veikia kaip vyriausybės priemonė valstybės funkcijai atlikti ir KLR vyriausybės lengvatinei skolinimo tam tikriems sektoriams politikai įgyvendinti.

(424)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, jog Komisija nenustatė, kad Kinijos privatiems bankams būtų pavedama ar nurodoma vykdyti tam tikras funkcijas, ir jog Komisija nenustatė, kad KLR vyriausybė būtų aiškiai ir patvirtinamai pavedusi ar nurodžiusi privatiems bankams ir VKB arba juos įpareigojusi ar įgaliojusi teikti lengvatines paskolas. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip paaiškinta 170–173 konstatuojamosiose dalyse, Kinijoje taikoma vyriausybės politika fotovoltinių produktų pramonei suteikti lengvatinio skolinimo paramą. Privatūs bankai privalo įgyvendinti šią vyriausybės politiką. KLR vyriausybė Komercinės bankininkystės įstatymu visiems Kinijos bankams nurodė „paskolų verslą vykdyti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos“. Šie poreikiai ir valstybės pramonės politika, inter alia, nustatyti įvairiuose planuose ir politikos dokumentuose, o lengvatinio finansavimo skyrimas atrinktoms pramonės šakoms, įskaitant fotovoltinių produktų pramonę, yra vienas tokių poreikių. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad susijęs Komercinės bankininkystės įstatymo straipsnis nurodytas be konteksto ir kad jame aiškiai nenurodyta, kad KLR vyriausybė kokiam nors komerciniam bankui pavestų ar nurodytų, jį įpareigotų ar įgaliotų vykdyti kokias nors funkcijas. Kaip jau paaiškinta 390 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nesutinka, kad 34 straipsnis nurodytas be konteksto, ir jo formuluotę vertina kaip aiškų ir teisiškai privalomą nurodymą visiems Kinijos bankams. Komisija taip pat nesutinka su KLR vyriausybės teiginiu, kad 102 konstatuojamojoje dalyje nurodyti dokumentai, kuriuose numatomas lengvatinis skolinimas fotovoltinių produktų pramonei, yra „netinkamas teisinis pagrindas“. Tai išsamiai paaiškinta 399–403 konstatuojamosiose dalyse.

(425)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neįrodė, kad užsienio kapitalo bankams Kinijoje KLR vyriausybė pavestų funkcijas ir jiems nurodytų jas vykdyti. Šį tvirtinimą teko atmesti. Komisija įrodė, kad visiems privatiems bankams Kinijoje, kurių kategorijai priklauso ir užsienio kapitalo bankai, pavedamos funkcijos ir nurodoma jas vykdyti (inter alia, 169–172 ir 424 konstatuojamosios dalys).

(426)

Dėl funkcijų pavedimo ir nurodymo jas vykdyti KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija išvadas padarė remdamasi vieno atrinkto eksportuotojo kredito rizikos vertinimu, kurį pateikė vienas bankas, ir pritaikė jas visiems Kinijos bankams, taigi, šiuo atžvilgiu naudojo neigiamas išvadas. Pažymima, kad KLR vyriausybė ir bankai atsisakė pateikti kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų kredito rizikos vertinimus. Kadangi Komisija šiuo klausimu turėjo remtis turimais faktais, o pirmiau minėtas kredito rizikos vertinimas yra geriausias turimas faktas, Komisija išvadas iš dalies pagrindė šiuo dokumentu. Tačiau pakartojama, kad išvados padarytos remiantis turimais faktais, o ne neigiamomis išvadomis.

(427)

KLR vyriausybė nesutiko su Komisijos atliktu Kinijos finansų rinkos iškraipymo vertinimu, nes „jis teisiškai klaidingas“. KLR vyriausybė teigė, kad nėra su TL susijusių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad VKB tenka du trečdaliai Kinijos finansų rinkos. Komisija su šiuo teiginiu nesutinka. Neturėdama informacijos apie nuosavybės teises bankų sektoriuje, kurios pakartotinai prašyta ir kurios KLR vyriausybė nepateikė, Komisija rėmėsi turimais faktais. Komisija šiuo klausimu nurodė Apeliacinės tarybos pranešimą, kuriame teigiama, kad VKB tenka daugiau nei du trečdaliai Kinijos finansų rinkos. Šią išvadą dar labiau sustiprina PPO, TVF, EBPO ir Pasaulio banko dokumentų įrodymai, kuriais patvirtinama, kad per TL valstybės dalyvavimas Kinijos bankų sektoriuje mažai pasikeitė. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisijos tvirtinimas dėl palūkanų normų (tiksliau, kad bankai turi laikytis PBOC nustatytų ribų) yra neteisingas, nes apatinė skolinimo normos riba buvo visiškai panaikinta. Šis tvirtinimas neteisingas. KLR vyriausybė pastabose iš tiesų teigė, kad apatinė skolinimo normos riba 2013 m. liepos mėn. panaikinta, tačiau tai daugiau nei metai po TL pabaigos. Taip pat teisinga teigti, kad vis dar taikomos indėlių normų viršutinės ribos. Todėl Komisijos išvada, kad bankai negali visiškai laisvai nustatyti paskolų sąlygų (bent per TL), yra teisinga ir pagrįsta surinktais įrodymais. KLR vyriausybė taip pat nesutiko su 183–188 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis Komisijos išvadomis remdamasi tuo, kad kai kurie Komisijos cituoti planai, politikos dokumentai ir įstatymai yra tariamai nesusiję. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka ir nurodo 399–403 konstatuojamąsias dalis, kuriose paaiškinta, kodėl minėti dokumentai yra susiję su tokiomis išvadomis.

KLR vyriausybė taip pat teigė, jog Komisijos išvada, kad tam tikriems bankams sudarytos galimybės naudoti SAFE užsienio valiutos atsargas, yra netinkama, nes Komisijos nurodytuose įrodymuose minimi tik EXIM ir CDB bankai, ir paaiškino, kad iš šių atsargų paskolos teikiamos tik valstybės įmonėms. Komisija nesutinka. Įrodymuose tik teigiama, kad pradžioje ši programa buvo skirta tik CDB ir EXIM politikos bankams, tačiau minima ir didelė Kinijos banko paskola, o tai rodo, kad pradiniai apribojimai buvo panaikinti. Be to, tvirtinimas, kad įrodymuose „aiškiai teigiama, kad paskolos teikiamos tik valstybės įmonėms, pvz., Sinopec“, yra netikslus. Iš tiesų teigiama, kad pirmenybė teikiama didelėms valstybės įmonėms, tačiau nenurodoma, kad tokios paskolos skirtos tik joms. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į EXIM ir CDB bankų dydį ir jų poveikį Kinijos finansų rinkai, net jei programa ir būtų skirta tik šiems bankams, tai būtų didelis finansų rinkos iškraipymas apskritai.

(428)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nenustatė, kad lengvatinis skolinimas būtų skiriamas konkrečioms įmonėms, o jos konkretaus skyrimo analizė yra teisiškai nenuosekli, nes nebuvo nustatyta, ar Sprendimas Nr. 40 skirtas projektams, ar – pramonės šakoms. KLR vyriausybės teigimu „Sprendimas Nr. 40 taikomas labai įvairiems sektoriams ir pramonės šakoms, tačiau pagal šį dokumentą galimybės gauti tariamą subsidiją nėra sudarytos tik tam tikroms įmonėms, nes to reikalaujama pagal nusistovėjusią PPO praktiką“. Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Dėl skatinamųjų projektų primenama, kad šie projektai susiję tik su tam tikrų pramonės sektorių konkrečia veikla, todėl tokio klasifikavimo, kuriam priskiriamos tik tam tikros Kinijos įmonės, negalima laikyti bendro pobūdžio ir nekonkrečiu. Komisijos manymu, tai visiškai paprastas aiškinimas, kai nėra kitų paaiškinimų (ir patvirtinamųjų dokumentų), kaip tiksliai KLR vyriausybė taiko fotovoltinių produktų pramonės sąvoką, pvz., vykdydama Sprendimą Nr. 40 ir susijusias Pramonės restruktūrizavimo žinyno nuostatas. Be to, kaip paaiškinta 102 konstatuojamojoje dalyje, saulės energijos fotovoltinių produktų pramonė taip pat priskiriama strateginių pramonės šakų kategorijai, kaip apibrėžta 12-ajame penkmečio plane, dėl to gali naudotis lengvatiniu finansavimu, kas akivaizdžiai matyti iš įvairių planų ir politikos dokumentų bei įstatymų citatų, pateiktų toje pačioje konstatuojamojoje dalyje.

(429)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nenustatė, kad lengvatiniu skolinimu būtų suteikta nauda, nes išorinio lyginamojo dydžio naudojimas lengvatai nustatyti nebuvo paremtas Komisijos išvadomis. KLR vyriausybės teigimu, Komisija neturėjo pagrindo taikyti BB reitingo, nes ji nepateikė jokių įrodymų, jog BB reitingas veikiausiai yra neiškraipytas kredito reitingas, palyginti su kitais reitingais, ir jį taikant „padarytos neleistinos neigiamos išvados pažeidžiant SSKP 12 straipsnio 7 dalį“. Šį tvirtinimą teko atmesti. Atsižvelgdama į iškraipymus ir į tai, kad paskolas teikiantys bankai tinkamai neatliko atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo arba rizikos vertinimo, Komisija negalėjo panaudoti individualių eksportuojančių gamintojų kredito reitingo (jei jiems apskritai tokie buvo nustatyti) jo nominaliąja verte. BB reitingas šiuo atveju nėra neigiama išvada ir nėra nepalankus eksportuojantiems gamintojams, nes tai geriausias neinvesticinis reitingas rinkoje.

(430)

Skundo pateikėjas teigė, kad kai kuriems eksportuojantiems gamintojams, kurių finansinė padėtis buvo ypač bloga., lyginamajam dydžiui apskaičiuoti Komisija turėjo naudoti mažiau palankų kredito reitingą nei BB laipsnio reitingas. Dėl 429 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių Komisija manė, kad BB reitingas (neinvesticinio laipsnio) turėtų pakankamai atspindėti atrinktų eksportuojančių gamintojų finansinę padėtį per TL.

(431)

Skundo pateikėjas taip pat reikalavo, kad Komisija atskleistų, kaip buvo apskaičiuotas paskolų Kinijos valiuta skirtumas. Komisija metodiką paaiškino galutinio atskleidimo dokumento 169 dalyje (pakartota 198 konstatuojamojoje dalyje). Atsižvelgdama į plono kreidinio popieriaus ir organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų tyrimuose naudotą metodiką, Kinijos palūkanų normas Komisija pakoregavo tarp geriausio reitingo obligacijų ir BB reitingo obligacijų, kuriomis per TL prekiauta rinkoje, pridėdama palūkanų skirtumą.

(432)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija, norėdama nustatyti iš lengvatinio skolinimo gaunamą naudą, turėtų palyginti palankias sąlygas gaunančių pramonės įmonių ir tokių sąlygų negaunančių pramonės įmonių skolinimo normas. Atsižvelgiant į Komisijos atliktą finansų rinkos analizę (181–185 konstatuojamosios dalys) šį tvirtinimą teko atmesti. Atsižvelgiant į nustatytus iškraipymus, palūkanų normos Kinijos finansų rinkoje laikomos nepatikimomis.

(433)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad analizuodama paskolas eurais ir JAV doleriais Komisija neturėtų naudoti išorinio lyginamojo dydžio, nes vienas svarbiausių elementų, kuriuo Komisija grindė iškraipymų analizę, t. y. PBOC taikomi palūkanų normų apribojimai, tokioms paskoloms netaikomi. Šį tvirtinimą teko atmesti. PBOC taikomi palūkanų normų apribojimai yra tik vienas iš pagrindinių elementų, kuriuos Komisija naudojo analizuodama Kinijos finansų rinką. Kaip paaiškinta 180–185 konstatuojamosiose dalyse, yra dar keletas kitų iškraipymų, kurie pateisina išorinio lyginamojo dydžio naudojimą analizuojant ir eurais bei JAV doleriais suteiktas paskolas.

(434)

Keli eksportuotojai ir KLR vyriausybė teigė, kad eksportuotojų ir tam tikrų valstybės bankų susitarimai (toliau šiame skirsnyje – susitarimai) nėra lygiaverčiai kredito linijoms ir nelaikomi finansine parama, nes juose nėra banko prievolės ar įsipareigojimo finansavimą ateityje teikti pagal tam tikrus terminus ir sąlygas. Jie nurodo EB – Orlaiviai grupės išvadą, kad „vien galimybės“, jog vyriausybė gali pervesti lėšas vykdydama iš anksto apibrėžtą sąlygą, nepakaks norint įrodyti, kad teikiama finansinė parama. Jie atkreipė dėmesį į grupės teiginį, kad pats sutartinis susitarimas „turėtų suteikti gavėjui naudos, t. y. atskiros ir nepriklausomos nuo naudos, kuri gali būti suteikta ateityje pervedant lėšas“.

(435)

Dėl EB – Orlaiviai grupės išvados Komisija pažymi, kad šios išvados nėra išsamios atsižvelgiant į kredito linijų ar kitų panašių susitarimų aprėptį ir šiuo atveju yra nesusijusios su Komisijos pagrindinio reglamento aiškinimu. Vis dėlto Komisija neprieštarauja dėl grupės išvadų, tačiau nesutinka su tuo, kaip KLR vyriausybė jas pritaiko šiam tyrimui. Susitarimuose paprastai numatyta, kad valstybės bankai skolintų reikiamą lėšų kiekį, o kartais kartu gerintų susijusios bendrovės veiklą. Taigi, viena vertus prievolės dėl skolinimo ateityje terminų ir sąlygų susitarimo tekste gali būti ne tokios aiškios ar automatinės kaip kai kuriuose kredito linijos susitarimuose. Kartais prie jų pridedami atskiri paskolos ar kredito susitarimai. Tačiau pastebėta, kad paskolos pagal tokius susitarimus paprastai teikiamos pagal labai panašius, jei net ne identiškus terminus. Kita vertus susitarimuose būna daug nuostatų, kurios aprėpia daug daugiau nei kredito linijos susitarimų nuostatos ir pagal kurias sukuriamas užtikrintos susijusio banko teikiamos paramos mechanizmas. Komisija mano, kad šiuo atveju susitarimų raštiškos nuostatos nebūtinai turi būti galutinės, nes „prievolė“ arba „įsipareigojimas“ pervesti lėšų gali būti išsakyta raštiška arba neraštiška forma ir kad jų egzistavimą reikėtų nustatyti remiantis visais turimais surinktais faktais.

(436)

Tuo remiantis tikslus valstybės bankų įsipareigojimų arba prievolių pagal susitarimus pobūdis priklauso nuo:

(437)

Remiantis visais įrodymais padaryta išvada, kad bankai susitarimus siūlo vykdydami vyriausybės strategiją fotovoltinių produktų pramonei skatinti, o susiję eksportuotojai šiuos susitarimus labai vertina, nepaisydami to, ar lėšų iš tiesų yra pervedama. Tai prieštarauja šalių argumentams, kad tokie susitarimai iš tiesų neturi vertės. Nors susitarimai turi įprastų kredito linijų bruožų, jų terminai ir sąlygos yra daug platesni nei įprastų kredito linijų – iš tiesų jie yra veiksmingos strateginės valstybinių įstaigų ir bendrovių partnerystės susitarimai vyriausybės politikai vykdyti. Jie veikia kaip valstybės paramos (garantijų) mechanizmas, kuriuo sustiprinama susijusių eksportuotojų padėtis rinkoje ir sudaromos sąlygos plėsti pajėgumus ir didinti produkciją būnant tikriems, kad gaus reikiamą finansavimą. Neturėdami tokios paramos (garantijų) eksportuotojai rinkose būtų tikrai vertinami kaip esantys prastesnėje padėtyje. Taigi, šie susitarimai vertinami kaip potencialus lėšų pervedimas arba finansinių paslaugų teikimas. Tokia vertinga „garantija“ turėtų turėti didelę vertę rinkoje ir už ją turėtų būti mokamas bent jau didelis mokestis. Atsižvelgiant į tai, susitarimais taip pat suteikiama naudos, kuri EB – Orlaiviai grupės žodžiais „yra atskira ir nepriklausoma nuo naudos, kuri gali būti suteikta ateityje pervedant lėšas“, dėl, inter alia, galimų vyriausybės prievolių atlikti mokėjimus. Tai nėra tik neapibrėžtas „pažadas skirti „pigų“ finansavimą“ (99) – dėl šių susitarimų naudos gavėjų „padėtis yra akivaizdžiai geresnė“ nei tuo atveju, jei susitarimų nebūtų sudarę.

(438)

Naudos suma nustatyta remiantis mokesčiais už kredito liniją, kurią gavo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas. Šią kredito liniją suteikė bankas, kurio centrinė būstinė yra įkurta ne KLR finansinėje jurisdikcijoje, iš jos matyti visi komercinių kredito linijų, kurias galima gauti pasaulio finansų rinkose ir pagal kitus susitarimus finansų sektoriuje, elementai. Taip pat pažymima, kad šių kredito linijų sąlygos nelabai skiriasi nuo kitų komercinių kredito linijų, kurias gavo atrinkti eksportuojantys gamintojai ir už kurias taikomi mokesčiai, įskaitant užsienio bankų kredito linijas. Atsižvelgiant į pateiktą analizę, tai yra tradicinis lyginamasis dydis, nes iš įrodymų matyti, kad iš tiesų bendrovės susitarimus (kaip atskirą priemonę) vertina labiau nei įprastinę kredito liniją. Tačiau Komisija manė, kad mokėtini mokesčiai yra pagrįstas rodiklis, palyginti su mokesčiai, kurie būtų mokėtini pagal susitarimus.

(439)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad su atrinktais eksportuotojais susitarimus sudarę bankai nėra valstybinės įstaigos ir vyriausybė jiems tokių funkcijų nepavedė. Šį tvirtinimą teko atmesti. Sutartis sudarę bankai buvo tie patys bankai, kurie skyrė lengvatinį finansavimą, o 159–168 ir 169–180 konstatuojamosiose dalyse Komisija pateikė išsamų paaiškinimą, kodėl šie bankai yra valstybinės įstaigos ir (arba) kodėl KLR vyriausybė jiems paveda funkcijas ir nurodo jas vykdyti.

(440)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisijos tvirtinimas, jog įprastomis rinkos sąlygomis kredito linijų atveju prisiimami dideli įsipareigojimai ir mokami administravimo mokesčiai, yra nepagrįstas, nes tokie mokesčiai taikomi tik už „paskirtas kredito linijas“. Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip nurodyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, kaip lyginamasis dydis naudotos kredito linijos sąlygos nelabai skiriasi nuo kitų komercinių kredito linijų, kurias gavo atrinkti eksportuojantys gamintojai, įskaitant užsienio bankų kredito linijas. Be to, panašu, kad vienas bankų, kuris sudarė kelis tokius susitarimus su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, taiko panašius mokesčius savo klientams užsienyje (100).

(441)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrįstas tvirtinimas, kad vyriausybės skiriamos kredito linijos (t. y. susitarimai) yra lengvatinio skolinimo dalis. Šis tvirtinimas neteisingas. Kredito linijų skyrimas yra įprastinė bankų bendrovėms skiriamo finansavimo dalis, o susitarimai yra atskira ir aiški priemonė, priskiriama lengvatinio skolinimo aprėpčiai. Kaip nurodyta 102 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė per įvairius planus ir politikos dokumentus bei įstatymus fotovoltinių produktų pramonei užtikrina lengvatinį skolinimą. Pagal šiuos susitarimus suteikta daugybė paskolų, o tai aiškiai rodo, kad jie yra sudėtinė fotovoltinių produktų pramonės finansavimo dalis.

(442)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad kredito linijų suteikimas nėra konkrečiai taikoma subsidija. Šį tvirtinimą teko atmesti. Kaip paaiškinta 441 konstatuojamojoje dalyje, kredito linijų suteikimas yra sudėtinė lengvatinio skolinimo dalis, todėl konkrečiai taikomų subsidijų analizė 191, 192, 209 ir 428 konstatuojamosiose dalyse taip pat taikoma ir kredito linijų suteikimo atveju.

(443)

Skundo pateikėjo teigimu, Komisija turėjo nustatyti eksporto pirkėjų kreditų panaudojimo subsidijų skirtumą, nes EXIM bankas nesutiko bendradarbiauti. Komisija turėjo naudotis skunde pateikta informacija ir JAV prekybos departamento išvadomis panašioje fotovoltinių produktų byloje. Šio tvirtinimo priimti negalima. Komisija nagrinėjo skunde pateiktus įtarimus, tačiau nenustatė įrodymų, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL būtų naudojęsi tokiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad skiriasi JAV bylos ir nagrinėjamos bylos tiriamieji laikotarpiai.

(444)

Dėl Komisijos per tikrinamąjį vizitą prašytų dokumentų, kaip nurodyta 220 ir 221 konstatuojamosiose dalyse, KLR vyriausybė teigė, kad nebuvo paaiškinta, kada prašyta pateikti 840-ąjį planą, kad 2012 m. Sinosure finansinės ataskaitos tikrinimo metu nebuvo parengtos ir kad su atrinktomis bendrovėmis susijusi informacija buvo konfidenciali, o susijusios sutartys jokiu būdu nebuvo laikomos Sinosure centrinėje būstinėje. Komisija nurodo paaiškinimus 219, 220 ir 223 konstatuojamosiose dalyse, kuriose atsakyta į visus šiuos argumentus. Dėl 840-ojo plano Komisija papildo, kad ji prašė pateikti visus svarbius dokumentus, susijusius su Sinosure veikla ir tariama subsidijų programa, kuria naudojosi atrinkti eksportuotojai, ir kad šis 840-asis planas iš tiesų yra susijęs su išvadomis, kaip ir visi kiti dokumentai, nurodyti 236 konstatuojamojoje dalyje ir pagrįsti paaiškinimais 232 konstatuojamojoje dalyje. Dėl 2012 m. Sinosure finansinės ataskaitos – Komisija prašė pateikti sąskaitas, jei 2012 m. finansinė ataskaita dar nebuvo baigta, tačiau Sinosure atsisakė pateikti bet kokias 2012 m. sąskaitas.

(445)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad nėra nei teisinių, nei faktinių įrodymų išvadai, kad fotovoltinių produktų pramonė yra „strateginė pramonė“, pagrįsti ir kad ši išvada tėra prielaidos rezultatas. Komisija nurodo paaiškinimą 231 konstatuojamojoje dalyje ir primena, kad būtent šį punktą KLR vyriausybė patvirtino per tikrinamąjį vizitą. Kalbėdama apie panašų tvirtinimą dėl 840-ojo plano, 421-ojo plano ir priemonių „strateginėms besivystančioms pramonės šakoms“ remti ir tvirtinimą, kad planai nėra teisiškai privalomi, Komisija nurodo paaiškinimus atitinkamai 232–234 konstatuojamosiose dalyse. Dar pabrėžiama, kad KLR vyriausybė nepateikė šių dokumentų ir jų neaptarė su Komisija ir kad nėra įrodymų, kad Komisijos išvados būtų neteisingos.

(446)

KLR vyriausybė ir vienas atrinktas eksportuotojas teigia, kad vietos valdžios institucijų suteiktos nuolaidos ir dotacijos eksporto kredito draudimo priemokoms mokėti neteisiškai pripažintos kompensuotinomis, nes nebuvo nustatyta, kad jos būtų subsidijos, kaip apibrėžta PPO SSKP. Komisija nurodo tyrimo išvadų analizę ir ypač 239 ir 247 konstatuojamąsias dalis. Komisija taip pat pažymi, kad nuolaidos ir dotacijos yra neatskiriamai susijusios su eksporto kredito draudimo programa, nes jų grąžinimas yra priemokų Sinosure mokėjimo vykdant pagrindinę eksporto kredito draudimo politiką pasekmė. Pagaliau šios nuolaidos taip pat patenka į MOFCOM ir Sinosure bendrai paskelbto Pranešimo [2004] Nr. 368 taikymo sritį. Šiame pranešime nustatyta, kad „regionų ir vietos valdžios institucijos bendrai deda pastangas įgyvendinti tolesnes paramos priemones, skirtas į žinyną įtrauktų produktų ir aukštųjų ir naujų technologijų įmonių eksporto kredito draudimui“.

(447)

KLR vyriausybė taip pat nesutinka su PPO SSKP 1 priedo j punktu susijusia išvada, kad Sinosure trumpalaikių eksporto kredito draudimo programa buvo vykdoma taikant tokias priemonių normas, kurių nepakako ilgalaikėms programos veiklos sąnaudoms ir nuostoliams padengti. Paremdama šį tvirtinimą KLR vyriausybė nurodo PPO grupės išvadą JAV – Upland Cotton pranešime ir pateikia paaiškinimų, pagrįstų skirtingais Sinosure metinių ataskaitų duomenų rinkiniais ir argumentais. KLR vyriausybė taip pat nesutinka su Komisijos nuoroda į Sinosure įstatų 11 straipsnį ir Stewart Law advokatų kontoros straipsnį. Komisija visus savo argumentus pakartoja 242–245 konstatuojamosiose dalyse ir primena, kad išvados yra pagrįstos geriausiais turimais įrodymais, nes KLR vyriausybė nebendradarbiavo ir Komisija dėl to negavo susijusios informacijos, kurią prašė pateikti. Išvadoms padaryti Komisija nagrinėjo įvairius surinktus duomenis ir įrodymus, tame tarpe Sinosure įstatus ir Stewart Law advokatų kontoros straipsnį. Komisija mano, kad nė vienas minėtų elementų nėra lemiamas, tačiau šie ir visi kiti elementai yra svarbūs išvadai padaryti. Dėl sprendimų JAV – Upland Cotton byloje – Komisija visapusiškai į juos atsižvelgė, o KLR vyriausybės pateiktos šių sprendimų citatos iš tiesų yra labai susijusios.

(448)

Suabejodama Komisijos 245 konstatuojamojoje dalyje pateikta analize KLR vyriausybė pateikia lentelę su skaičiais iš viešai skelbiamų 2006–2011 m. Sinosure metinių pajamų ir nuostolių ataskaitų ir daro išvadą, kad akivaizdu, jog gautos priemokos buvo didesnės už programos veiklos sąnaudas. Pirma, Komisija pažymi, kad KLR vyriausybės pateiktos lentelės eilutėje, susijusioje su Sinosure mokėtų komisinių sumomis, nurodomos tik veiklos išlaidos. Antra, iš skaičių neginčytinai matyti, kad kiekvienais metais nuo 2006 iki 2011 m, išskyrus 2010 m., grynųjų priemokų sumos nė sykio nebuvo didesnės už grynųjų reikalavimų ir veiklos išlaidų sumas, net neatsižvelgiant į mokėtus komisinius, kurių KLR vyriausybė nenurodė. Į šį laikotarpį patenka 2011 m., kurie iš dalies sutampa su tiriamuoju laikotarpiu, o tam tikrais metais (pvz., 2008 m.) nuostolių suma yra gana didelė. Trečia, Komisija pažymi, kad KLR vyriausybė nurodė, kad 2010 m. buvo padengta neproporcingai maža suma grynųjų reikalavimų (nurodyta, kad priemokos yra 20 kartų didesnės už padengtus reikalavimus), tačiau 2010 m. metinėje ataskaitoje to nematyti. Ši KLR vyriausybės nurodyta 2010 m. suma yra pagrįsta daugybiniais ex-post koregavimais, susijusiais su reikalavimų vykdymu ir nepadengtų reikalavimų rezervo pakeitimais, kurie matyti tik 2011 m. ataskaitoje su nuoroda į 2010 m. Šie koregavimai yra išskirtiniai ir neįprasti, jie matyti tik iš kitų metų ataskaitos. Komisija taip pat pažymi, kad 2011 m. sumas KLR vyriausybė nurodė pagal 2011 m. metinės ataskaitos duomenis. Komisijos manymu vėlesnius koregavimus sunku suderinti su faktine padėtimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad per tyrimą KLR vyriausybė ir Sinosure nebendradarbiavo ir nepateikė išsamesnių paaiškinimų.

Pagal JAV – Upland Cotton bylą, kurią citavo pati KLR vyriausybė, „j punkte „ilgalaikis“ reiškia pakankamos trukmės laikotarpį objektyviam nagrinėjimui užtikrinti, per kurį galima tinkamai įvertinti programą ir per kurį vengiama suteikti per daug reikšmės specifiniams ar netipiškiems įvykiams tam tikrą dieną, mėnesį, trimestrą, pusmetį, metus ar kitą konkretų laikotarpį“. 2006–2011 m. laikotarpį Komisija laiko pakankamai ilgu nagrinėtinu laikotarpiu, o Sinosure kiekvienais šio laikotarpio metais patyrė nuostolių. 2010 m. padėtį reikėtų vertinti kaip specifinę arba netipišką (atsižvelgus į pakoreguotus duomenis 2011 m. metinėje ataskaitoje) ir todėl nedidelės reikšmės, arba reikia atsižvelgti į 2010 m. metinės ataskaitos susijusius įprastus nekoreguotus duomenis, iš kurių matyti, kad vos išvengta nuostolių. Atsižvelgiant į didelius nuostolius kitais šio laikotarpio metais pasitvirtina Komisijos išvada, kad Sinosure apskritai per 2006–2011 m. laikotarpį patyrė ilgalaikių nuostolių. Be to, net jei 2010 m. duomenys būtų panaudoti kaip tipiški, faktas, kad Sinosure patyrė nuostolių per penkis iš šešių 2006–2011 m. laikotarpio metus, nesikeičia. Kitos KLR vyriausybės pateiktos lentelės ir skaičių rinkiniai Komisijos išvadoms dėl PPO SSKP j punkto paneigti neatitinka kitos gautos informacijos ir (arba) negali būti patikrinti. Bet kuriuo atveju iš jų nematyti, kad Sinosure būtų nepatyręs trumpalaikių eksporto kredito draudimo programos nuostolių 2006–2011 m. laikotarpiu.

(449)

Dėl lyginamojo dydžio gautai naudai apskaičiuoti KLR vyriausybė mano, kad išorinio lyginamojo dydžio naudojimas neatitinka SSKP, tačiau šio teiginio kitais argumentais nepagrindė. Komisija nurodo paaiškinimus 245 konstatuojamojoje dalyje.

(450)

KLR vyriausybė ir vienas atrinktas bendradarbiaujantis gamintojas nesutiko su naudotu lyginamuoju dydžiu ir aiškino, kad Komisija nepateisino, kodėl: i) priemokų skaičiavimas pagrįstas JAV EXIM banko duomenimis; ii) naudojo Italijos, kaip importuojančios šalies, duomenis, o ne Vokietijos, kuri yra pagrindinė nagrinėjamojo produkto eksporto rinka; iii) pasirinko 120 dienų, o ne 60 dienų ar dar trumpesnį laikotarpį; iv) naudojo priemokų už finansinių institucijų pirkėjo kreditų (FIBC) eksporto draudimą skaičiavimą, o ne priemokų už tiesioginį eksportą skaičiavimo. Atsakydama dėl i punkto Komisija nurodo 253 konstatuojamąją dalį. Dėl ii punkto Komisija mano, kad Italija labiausiai tinka kaip vidurkis tarp ES šalies, kurioje rizika mažiausia, ir ES šalių, kuriose rizika daug didesnė, atitinkamai taikomos didesnės priemokos ir kurios taip pat yra nagrinėjamojo produkto rinkos. Dėl iii punkto, kadangi nebuvo galima atlikti modeliavimo remiantis 90 dienų laikotarpiu pagal EXIM banko interneto svetainės duomenis, Komisija mano, kad 120 dienų laikotarpis yra tinkamiausiais tiriamojo laikotarpio pardavimo terminams įvertinti. Dėl iv punkto – Komisija negavo priemokų už tiesioginį eksportą skaičiavimų pavyzdžio, todėl mano, kad pasirinktas lyginamasis dydis rodo bendrą su rizika susijusią padėtį pirkimo šalyje.

(451)

Vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtina, kad jis tam tikrai eksporto daliai įsigijo eksporto kredito draudimą, bet mokėjo reguliarias draudimo priemokas ir nesinaudojo „Green Express“ programa ar kita lengvatine skunde nurodyta programa. Neturėdama šio tvirtinimo įrodymų Komisija nurodo šio reglamento 3.4.1.4 skirsnyje pateiktas išvadas dėl minėtos programos. Dėl „Green Express“ programos Komisija nurodo 240 konstatuojamosios dalies išvadas ir pažymi, jog tai yra specifinis Sinosure trumpalaikių kreditų draudimo programos aspektas ir jog Komisijos išvados yra susijusios su visa programa, o ne tik su šiuo aspektu.

(452)

KLR vyriausybė toliau tvirtina, kad pagal šią programą dotacijos skiriamos „paskirstytoms saulės energijos fotovoltinėms sistemoms“, o ne nagrinėjamojo produkto gamintojams (eksportuotojams), ir kad susiję teisės aktų kriterijai nėra skirti modulių ir elementų gamintojams. KLR vyriausybė tvirtina pateikusi susijusių programos dokumentų ir net koordinuotai veikusi su atrinktomis bendrovėmis, kad įrodytų šį tvirtinimą. Trys atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai teigia, kad tai „naudotojui skirta subsidija“, kurią taikant nesukuriama su nagrinėjamuoju produktu susijusi nauda, todėl ši subsidija nėra kompensuotina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, 1994 m. GATT susitarimo VI straipsnio 3 dalyje ir PPO SSKP 19 straipsnio 1 dalyje. Šie eksportuotojai nurodo ES sprendimą byloje Biodyzelinas iš Jungtinių Valstijų (Komisijos reglamento (EB) Nr. 194/2009 97 konstatuojamoji dalis, OL L 67, 2009 3 12, p. 50, ir PPO sprendimus bylose JAV – Švino strypai (grupės pranešimo 6.50, 6.53, 6.56 ir 6.57 dalys), Kanada – Civilinių orlaivių eksportui poveikio turinčios priemonės (grupės pranešimo 9.112 dalis), Brazilija – Orlaivių eksporto finansavimo programa (grupės pranešimo 7.24 dalis) ir Kanada – Civilinių orlaivių eksportui poveikio turinčios priemonės (Apeliacinės tarybos pranešimo 157 ir 159 dalys).

(453)

Komisija nurodo tyrimo išvadas, ypač šio reglamento 243–246 konstatuojamąsias dalis, kuriose pateikiami išsamūs pirmiau minėtų argumentų paaiškinimai ir patvirtinama, kad išvada atitinka susijusias nuostatas ir KLR bei bendradarbiaujančių atrinktų eksportuotojų cituotus sprendimus. Komisija kartoja, kad pagal programą teikiamos dotacijos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamuoju produktu, nes programos kriterijus atitinkančioms „paskirstytoms saulės energijos fotovoltinėms sistemoms“ visų pirma priskiriamas modulių ir elementų tiekimas kaip didelė projektų dalis, todėl ryšys tarp vyriausybės teikiamos naudos ir nagrinėjamojo produkto yra tiesioginis ir neatsiejamas. Kaip jau nurodyta visų pirma 244 ir 245 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą patvirtinta, kad KLR vyriausybė tiesiogines išmokas skyrė keliems atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams (t. y. saulės baterijų plokštėms įrengti, kad savo suvartojimui, įskaitant nagrinėjamojo produkto gamybą, pagamintų energijos), kurie, inter alia, naudoja savo gamybos saulės energijos modulius ir elementus. Taip pat nustatyta, kad tiesioginės išmokos eksportuotojams, kurie veikia kaip nagrinėjamojo produkto tiekėjai trečiosios šalies projekto vykdytojams, neatitinka susijusių teisės aktų nuostatų ir kad KLR vyriausybė nepateikė įrodymų šiai situacijai pagrįsti (žr. 245 ir 246 konstatuojamąsias dalis).

Iš trumpo KLR vyriausybės ir atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų pateikto paaiškinimo, kad tiesioginis lėšų pervedimas pažeidžiant Kinijos teisės aktus buvo būtinas, nes projekto vykdytojo finansinė padėti buvo bloga ir norėta užtikrinti, kad dotacijos būtų naudojamos tik leistinoms fotovoltinėms sistemoms, akivaizdžiai matyti, kad negaudamas šio tiesioginio vyriausybės pervedimo atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas, veikiantis kaip tiekėjas, nebūtų galėjęs gauti lėšų nagrinėjamojo produkto tiekimui ir kad vyriausybė nebūtų galėjusi užtikrinti, kad subsidija bus naudojama numatytam tikslui. Atsižvelgiant į tai ir neturint kitų įrodymų šias išmokas reikia vertinti kaip tiesioginę KLR vyriausybės dotaciją nagrinėjamojo produkto gamintojui, kuris kitu būdu nebūtų gavęs lėšų nagrinėjamojo produkto tiekimui (manant, kad produktas iš tiesų buvo tiekiamas, nors tokių įrodymų vėlgi negauta). Tuo remdamasi Komisija mano, kad KLR vyriausybės ir atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų pateikti argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

(454)

KLR vyriausybė taip pat teigia, kad tokiomis situacijomis, kai pagal programą gauta nauda buvo susijusi su nagrinėjamojo produkto tiekimu nesusijusiems projektų vykdytojams, Komisija privalėjo atlikti analizę šiam dalykui nustatyti, ir nurodė PPO sprendimą byloje JAV – Spygliuočių pjautinė mediena IV (Apeliacinės tarybos pranešimo 141 ir 142 dalys). Šiam tvirtinimui atmesti Komisija nurodo paaiškinimus 244–246 ir 352 konstatuojamosiose dalyse. Be to, KLR vyriausybei ir suinteresuotosioms šalims nebendradarbiavus Komisija negalėjo atlikti minėtos analizės. Todėl analizė nesvarstyta, o cituoti PPO sprendimai šiuo atveju neaktualūs, nes lėšos buvo tiesiogiai mokamos nagrinėjamojo produkto gamintojams ir buvo tiesiogiai susijusios su, inter alia, nagrinėjamojo produkto tiekimu. Kadangi šios išmokos buvo negrąžintinos dotacijos, jos yra laikomos finansine parama (tiesioginis lėšų pervedimas) ir Komisija, neturėdama jokių įrodymų dėl tolesnio susijusių sumų panaudojimo, turi teisę manyti, kad ja gavėjui (gamintojams) suteikiama nauda. Jei išmokas pagal šią programą vyriausybė būtų skyrusi trečiosios šalies projektų operatoriams už jų įgytą įrangą tikrąja rinkos verte, nagrinėjamiems eksportuotojams nebūtų suteikta nauda. Tačiau tuo atveju, kai išmokos skiriamos eksportuojantiems gamintojams, šių bendrovių panaudotos lėšos saulės baterijų plokštėms įrengti suteikia naudos, nes jomis padengiamos išlaidos, kurias jie būtų kitu atveju patyrę. Jei eksportuojantis gamintojas negali įrodyti, kad dalis dotacijos buvo pervesta trečiųjų šalių naudotojams, remiantis turimais faktais manoma, kad šia dotacijos dalimi eksportuotojui suteikiama nauda kaip subsidija apskritai, kuri yra naudinga visai bendrovės veiklai. Šis atvejis yra būtent toks.

(455)

Du atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai teigia, kad „Golden Sun“ programa nėra konkrečiai taikoma, nes susiję Kinijos teisės aktų reikalavimai yra objektyvūs ir visos juos tenkinančios bendrovės gali pasinaudoti programa, o tinkamumo pasinaudoti programa kriterijai atviri visoms bendrovėms nepaisant to, ar tai nagrinėjamojo produkto gamintojai. Komisija nurodo išvadą dėl konkrečiai taikomų subsidijų 247 konstatuojamojoje dalyje, iš kurios matyti, kad sąlygos ir atrankos kriterijai nėra objektyvūs ir automatiškai taikomi. Susijusiais taikomais kriterijais patvirtinama, kad programa taikoma tik tam tikrai įmonių, tenkinančių tuos kriterijus, grupei, tiksliau toms įmonėms, kurių įrengtieji pajėgumai ne mažesni kaip 300 kWh, o turtas – ne mažiau kaip 100 mln. RMB. Iš atrankos kriterijų taip pat matyti, kad įmonės gavėjos turi būti įtrauktos į „Golden Sun“ programos įgyvendinimo planą, o atlikus tyrimą nustatyta, kad į šiuos vietos lygmens planus įtraukiama vadovaujantis kompetentingų institucijų nuožiūra priimtu sprendimu, kuris nėra nei skaidrus, nei pagrįstas objektyviais kriterijais. Komisija papildo, kad kriterijus atitinkančios „paskirstytos saulės energijos fotovoltinės sistemos“ priklauso nuo saulės energijos pagrindu veikiančių energijos gamybos įrenginių, kurių pagrindą sudaro saulės energijos moduliai ir plokštės, gamybos ir tiekimo. Todėl priešingai atrinktų eksportuotojų argumentams ši schema taip pat yra konkrečiai taikoma, nes tik saulės energijos sistemų arba kitaip tariant nagrinėjamojo produkto gamintojai praktikoje atitinka kriterijus šia programa pasinaudoti tiesiogiai kaip projekto autoriai (vykdytojai) arba netiesiogiai kaip tariami nagrinėjamojo produkto tiekėjai projekto autoriams (vykdytojams).

Taigi, taip pat atsižvelgiant į tai, jog KLR vyriausybė nebendradarbiavo ir nepateikė jokių Komisijos prašytų biudžeto dokumentų (žr. 234–239 konstatuojamąsias dalis), daroma išvada, kad ši programa pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 punkto c dalį taip pat yra de facto konkrečiai taikoma, nes iš tiesų daugiausia šia programa tiesiogiai arba netiesiogiai naudojasi nagrinėjamojo produkto gamintojai. Subsidija taip pat naudojasi tik tam tikros įmonės (nagrinėjamojo produkto gamintojai) arba tos įmonės daugiausia arba neproporcingai ja naudojasi, nes šios įmonės yra tik tariamai potencialių gavėjų grupė, tačiau panašu, kad joms atitenka visos lėšos.

(456)

KLR vyriausybė pakartojo argumentą, kad skunde nurodyta užsienio kapitalo bendrovių programa nuo 2013 m. nebevykdoma. Komisija pažymi, kad tiriamasis laikotarpis baigiasi gerokai anksčiau nei 2013 m., todėl pagal šią programą per TL suteikta nauda yra kompensuotina. Tai patvirtinama tyrimo, per kurį nustatyta, kad per TL pagal šią programą keliems atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams suteikta naudos, išvada. Pagal programą gauta nauda, nei jei programa nuo 2013 m. ir netaikoma, juntama ir ateityje.

(457)

KLR vyriausybė ir vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas toliau tvirtino, kad aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms (ANTĮ) taikoma paprogramė negali būti laikoma kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalį, nes ji nebuvo nurodyta skunde. Komisija nurodo išsamų atsakymą į šį argumentą 286 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat primena, kad KLR vyriausybė nusprendė per tyrimą nebendradarbiauti šios paprogramės klausimu. Be šių elementų Komisija pažymi, kad be užsienio kapitalo įmonėms taikomos programos, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę (4.2.5.1 skundo punktas), skunde nurodytos kitos lengvatinės tiesioginių mokesčių schemos ANTĮ – mokesčių sumažinimas ANTĮ (4.2.5.9 skundo punktas) arba lengvatinių mokesčių programos užsienio kapitalo įmonėms, pripažintoms kaip ANTĮ (4.2.5.8 skundo punktas). Taigi, galima laikyti, kad ši programa yra labai glaudžiai susijusi su viena arba abejomis minėtomis kitomis tariamomis mokesčių programomis, kiek ji susijusi su tiesioginių mokesčių normos sumažinimu, ir todėl, kad yra konkrečiai taikoma tai pačiai ANTĮ gavėjų grupei. Kartojama, kad jei KLR vyriausybė būtų bendradarbiavusi, Komisija būtų galėjusi tinkamai ir nuodugniai įvertinti visus elementus, kurie yra susiję su skunde nurodytas programas siejančiais faktoriais, ir užpildyti visas skunde pateiktos informacijos, pagrįstos skundo pateikėjui pagrįstai prieinamais prima facie įrodymais, spragas. Remdamasi šiais argumentais Komisija kartoja, kad ši programa pripažinta kompensuotina visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalies, pagal kurią leidžiama nagrinėti ne tik konkrečias programas, o visas „tariamas subsidijas“, kurias nurodo skundo pateikėjas. Šiuo atveju tariama subsidija, pagal kurią vyriausybė praranda mokestines pajamas ir kuri skirta tiems patiems gavėjams, yra bendra visoms aptariamoms programoms.

(458)

Dėl subsidijos sumos skaičiavimo du atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai tvirtino, kad Komisija klaidingai naudojo 2011 m. metinės pajamų mokesčio deklaracijos visų metų duomenis, nors TL aprėpia šešis 2011 m. ir šešis 2012 m. mėnesius, ir taip pažeidė Komisijos subsidijos sumos skaičiavimo atliekant kompensacinių muitų tyrimus gairių (OL C 394, 1998 12 17, p. 6.) E skirsnio a punkto ii papunktyje nurodytą skaičiavimo metodą. Vienas šių eksportuotojų toliau tvirtino, kad atliekant tikrinimą visa 2012 m. mokesčių deklaracija dar nebuvo parengta, todėl 2012 m. subsidijos sumos skaičiavimą Komisija turėjo pagrįsti vietoje surinktomis 2012 m. pirmojo pusmečio ketvirčio pajamų mokesčio deklaracijomis ir (arba) 2012 m. pelno ir nuostolių lentelėmis, iš kurių matyti, kad bendrovė turėjo nuostolių.

(459)

Komisija nurodo 300 konstatuojamąją dalį ir kartoja, kad naudos skaičiavimas turi būti pagrįstas galutinėmis audito patikrintomis tam tikrų mokestinių metų mokesčių deklaracijomis. Komisija papildo, kad galutinėje 2011 m. mokesčių deklaracijoje, kuri pateikta per TL, visa joje nurodyta nauda yra galutinė, ir tai dar labiau įrodo, kad parinktas skaičiavimo metodas yra teisingas. Komisija negali skaičiavimo pagrįsti ketvirčio mokesčio deklaracijomis, nes jose matyti einamoji laikina padėtis tuo metu, kai renkami duomenys, ir iš esmės neatsižvelgiama į galutinę konsoliduotą mokestinių metų padėtį. Šių deklaracijų tikslas – užtikrinti vyriausybės likvidumą tais atvejais, kai mokesčiai taikomi laikinai, tačiau iš jų matyti tik dalinė situacija tuo metu, kai renkami duomenys. Gali būti, kad jei bendrovė per paskutinius du metų ketvirčius gauna didelį pelną, kuriuo daugiau nei padengiami per pirmus ketvirčius patirti nuostoliai, galutinėje mokesčių deklaracijoje ji nurodys mokestinį pelną. Todėl net jei laikinose 2012 m. mokesčių deklaracijose iš dalies matyti eksportuotojo padėtis tuo metu, kai renkami duomenys, ir paaiškėja, kodėl Komisija juos renka, jos nėra absoliučiai susijusios, nes negalima atmesti fakto, kad padėtis finansinių metų pabaigoje remiantis galutine deklaracija bus visiškai kitokia. Dėl 2012 m. pelno ir nuostolių lentelių Komisija pažymi, kad finansinė apskaita ne visada sutampa su mokestine apskaita, ir gali būti, kad prievolė nurodyti pajamų ir nuostolių punktus tiesioginiais mokesčių tikslais gali gerokai skirtis nuo prievolės tokius punktus nurodyti apskaitos tikslais. Be to, gali būti taikomi koregavimai mokesčių tikslais, kurie nėra išsamiai nurodyti finansinėje apskaitoje. Taigi, tai, kad iš finansinės apskaitos matyti, jog bendrovė veikia nuostolingai, nebūtinai reiškia, kad iš galutinės mokesčių deklaracijos bus matyti ta pati nuostolinga padėtis. Remdamasi šiais argumentais Komisija patvirtina, kad skaičiuojant tiesioginių mokesčių schemų subsidijos sumą turi būti remiamasi galutiniais duomenimis, pateiktais galutinėje audito patikrintoje mokesčių deklaracijoje, o ne periodiškose mokesčių ataskaitose ar galutinėse arba projektinėse apskaitos ataskaitose.

(460)

KLR vyriausybė teigia pirmą kartą sužinojusi, kad MTTP programą, kuri nėra skunde nurodytos užsienio kapitalo įmonėms skirtos MTTP programos pakaitalas, Komisija įvardija kompensuotina. KLR vyriausybė remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos išsakė dėl pirmesnės schemos, kaip paaiškinta 457 konstatuojamojoje dalyje, ir tvirtina, kad pripažinus šią schemą kompensuotina pažeidžiami PPO SSKP 11 ir 13 straipsniai. KLR vyriausybė toliau tvirtina, kad užsienio kapitalo įmonėms skirta MTTP programa baigta 2008 m., o naujame Kinijos įmonių pajamų mokesčio įstatyme nurodyta nauja MTTP programa nėra pirmesnės programos pakaitalas, nes joje nenurodomos užsienio kapitalo įmonės ir pagal ją nereikalaujama, kad MMTP išlaidos būtų 10 proc. didesnės nei praėjusiais metais.

(461)

Komisija pastebi, kad KLR vyriausybė, atsakydama į klausimyno klausimus ir raštą dėl dėl informacijos neišsamumo, nepateikė informacijos apie šią schemą, be to, ši schema jau per pirmesnius tyrimus (žr. 310 konstatuojamąją dalį) pripažinta kompensuotina. Tačiau Komisija taip pat pažymi, kad ši programa su KLR vyriausybe buvo aptarta per tikrinamąją vizitą ir kaip įrodymas pateiktos susijusios įgyvendinimo nuostatos (jas taip pat pateikė vienas atrinktas eksportuotojas). Todėl KLR vyriausybės tvirtinimas, kad ji pirmą kartą sužinojusi apie tai, kad ši programa gali būti kompensuotina, yra nepagrįstas, be to, keli atrinkti eksportuojantys gamintojai, su kuriais KLR vyriausybė derino savo atsakymus, šią programą nurodė klausimyno atsakymuose. KLR vyriausybė apie tai tikrai žinojo, nes ji kelis kartus tikrino nekonfidencialios informacijos bylą. Iš tyrimo išvadų matyti, kad ši programa yra kompensuotina (310–314 konstatuojamosios dalys). Komisija papildo, kad ši programa yra akivaizdus užsienio kapitalo įmonėms skirtas pirmesnės programos pakaitalas, nes gaunamų mokestinių lengvatų forma ir suma yra labai panaši (papildoma mokesčių atskaita nuo mokestinės bazės), taikomas šiek tiek pakeistas santykis ir pagrindimas (kriterijus atitinkančios MTTP veiklos išlaidos). Šie nedideli pakeitimai padaryti atsižvelgus į 2008 m. Įmonių pajamų mokesčio įstatymo reformą, tačiau programos pobūdis ir esmė iš principo nepasikeitė. Komisija taip pat nurodo 457 konstatuojamojoje dalyje pateiktus argumentus dėl inicijavimo standartų.

(462)

KLR vyriausybė ir vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuotojas taip pat teigia, kad ši programa nėra konkrečiai taikoma, nes Komisija neįrodė, kad ANTĮ sertifikatai suteikiami tik tam tikroms įmonėms. Komisija nurodo paaiškinimus 313, 321 ir 325 konstatuojamosiose dalyse dėl kitos mokesčių programos, skirtos ANTĮ. Komisija papildo, kad šios programos įgyvendinimo taisyklėmis (žr. 321 konstatuojamąją dalį) toliau patvirtinama, kad programa konkrečiai taikoma ANTĮ, nes tik pagal vyriausybės politiką remiamuose sektoriuose veikiančios ir vyriausybės žinyno ir gairių reikalavimus atitinkančios bendrovės gali gauti minėtą sertifikatą. Pavyzdžiui, šį sertifikatą gali gauti tik įmonės, kurios vykdo MTTP projektus, apibrėžtus 2007 m. NPRK nustatytose valstybės remiamose aukštųjų ir naujų technologijų srityse ir Pagrindinių aukštųjų technologijų sektorių plėtros prioritetų gairėse, arba vykdo MTTP veiklą, nurodytą Valstybės tarybos pranešime Nr. 6 dėl valstybės vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairių rėmimo politikos įgyvendinimo (2006–2020 m.). Todėl akivaizdu, kad šia mokesčių programa gali naudotis tik susijusių sektorių konkrečios bendrovės, vykdančios KLR vyriausybės remiamą MTTP veiklą, įskaitant skatinamojo fotovoltinių produktų sektoriaus bendroves.

(463)

Dėl subsidijos sumos skaičiavimo du atrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai tvirtino, kad Komisija klaidingai naudojo 2011 m. metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis, nes TL aprėpia šešis 2011 m. ir šešis 2012 m. mėnesius, ir taip pažeidė 1998 m. Komisijos subsidijos sumos skaičiavimo atliekant kompensacinių muitų tyrimus gairių E skirsnio a punkto iii papunktyje nurodytą skaičiavimo metodą. Komisija nurodo visus 459 konstatuojamojoje dalyje išnagrinėtus argumentus, kurie taip pat taikytini tvirtinimui dėl šios programos atmesti. Be to, Komisija pažymi, kad argumentas dėl tariamo mokesčių nuostolio 2012 m. mokestiniais metais yra nesvarbus arba nesusijęs, nes mokesčių atskaitą galima vykdyti penkis papildomus mokestinius metus ir mokesčius atskaityti iš visų mokestinių pajamų, nurodytų per penkis vėlesnius metus. Todėl net jei Komisija sutiktų, kad šios bendrovės 2012 m. patyrė mokesčių nuostolių, arba būtų buvusi pateikta galutinė 2012 m. audito patikrinta mokesčių deklaracija, iš kurios būtų matyti mokesčių nuostolis (tačiau šiuo atveju taip nėra), vis tiek būtų atsižvelgta į naudą, gautą pagal šią programą, nes negalima atmesti to, kad 2012 m. nauda, gauta iš mokesčių atskaitos, būtų panaudota iš karto, kai tik bendrovė nurodytų mokestines pajamas per bet kuriuos vėlesnius mokestinius metus.

(464)

KLR vyriausybė ir vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas tvirtino, kad ši programa nėra konkrečiai taikoma, kad nagrinėjimas dėl konkretaus taikymo nepagrįstas jokiais faktais ir kad reikalavimai ANTĮ statusui gauti turėtų būti vertinami kaip objektyvūs kriterijai arba sąlygos siekiant nustatyti, ar įmonė tinkama subsidijai gauti, o teisė pasinaudoti programa suteikiama automatiškai. Dėl išvados, kad programa ir MTTP mokesčio atskaita taip pat yra konkrečiai taikomos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms Komisija nurodo paaiškinimus 321, 325 ir 462 konstatuojamosiose dalyse, kurios tai pat taikomos šių programų atveju. Komisija kartoja, kad visų pirma įgyvendinimo priemonėmis ir pirmiau išvardytais dokumentais patvirtinama, kad dėl šios programos taikymo ir ANTĮ statuso pripažinimo gali kreiptis tikrai ne visos bendrovės ir tam nėra taikomi objektyvūs kriterijai ir kad programa ir statuso pripažinimas taikomi tik tam tikriems sektoriams ir įmonėms, kuriuos remia KLR vyriausybė, remdamasi tokiai kriterijais, kurie nėra nei objektyvūs, nei neutralūs. Teisė pasinaudoti pagal šią programą teikiama nauda taip pat nėra suteikiama automatiškai – ji priklauso nuo to, ar suteiktas ANTĮ sertifikatas, kurį savo nuožiūra išduoda kompetentingos institucijos, taigi jis nėra išduodamas automatiškai.

(465)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas teigia, kad Komisija klaidingai apskaičiavo pagal šią programą teikiamos subsidijos sumą, nes naudojo 2011 m. audito patikrintą mokesčių deklaraciją, nors jau buvo parengtos 2012 m. pirmo ir antro ketvirčio mokesčių deklaracijos, kurios per tikrinimą buvo paimtos, ir kad Komisija bet kuriuo atveju galėjo paprašyti galutinės metinės 2012 m. pajamų mokesčio deklaracijos kopijos, kai tik tokia deklaracija būtų parengta. Šis eksportuotojas taip pat tvirtina, kad jei subsidijos sumai apskaičiuoti naudojama 2011 m. mokesčių deklaracija, tuomet turėtų būti naudojama 2011 m., o ne viso TL bendrovės apyvarta. Komisija nurodo paaiškinimus 459 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat pažymi, kad atrinktiems eksportuotojams, įskaitant minėtą eksportuotoją, skirtame rašte prieš patikrinimą vietoje tikslingai paprašė išsamių visų TL metų ir trijų metų iki TL mokesčių ataskaitų (deklaracijų) originalų. Todėl šis bendradarbiaujantis eksportuotojas galėjo ir turėjo pateikti 2012 m. deklaraciją, kai tik ji buvo parengta, o Komisija pažymi, kad jis to nepadarė net pateikdamas pastabų dėl atskleidimo dokumento. Dėl argumento, kad Komisija naudai apskaičiuoti turėjo naudoti 2011 m. apyvartos duomenis, pažymima, kad naudos suma pagal 2011 m. mokesčių deklaracijos duomenis laikoma pagrįstai tipiška padėčiai per TL, ypač dėl to, kad mokesčius už 2011 m. reikėjo sumokėti per TL (mėnesį), o tikrinimo metu galutinių 2012 m. duomenų dar nebuvo. Bet kuriuo atveju Komisija negali taikyti skirtingų vardiklių skirtingoms subsidijoms apskaičiuoti, nes nebūtų galima palyginti gautų procentinių duomenų ir užtikrinti skaičiavimo nuoseklumo. Komisija pagaliau pažymi, kad ji netikrino 2011 m. apyvartos duomenų – ji tikrino tik TL apyvartos duomenis.

(466)

KLR vyriausybė tvirtino, kad Komisija išvadas dėl subsidijos konkretaus taikymo padarė nesiremdama SSKP 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, be to, Komisija išvados dėl subsidijų konkretaus taikymo aiškiai nepagrindė teigiamais įrodymais, kaip reikalaujama pagal SSKP 2 straipsnio 4 dalį. KLR vyriausybės teigimu, Komisija nepateikė jokių faktinių įrodymų dėl to, kokioms pramonės šakoms žemėnaudos teisės suteikiamos lengvatinėmis normomis, ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu rėmėsi nuspręsdama, kad saulės energijos elementus ir modulius gaminanti pramonės šaka priklauso būtent šioms minėtoms pramonės šakoms. Panašų tvirtinimą pateikė vienas eksportuojantis gamintojas. Šiuos tvirtinimus teko atmesti. 364 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė Žemėnaudos teisių suteikimo pranešimų pavyzdžius, kai susijusios valdžios institucijos nustatė, kad už nustatytą kainą žemėnaudos teises gali gauti tik fotovoltinių produktų pramonės šakai priklausantys potencialūs pirkėjai, ir nustatė atrinktų eksportuojančių gamintojų įsigytų žemėnaudos teisių kainų ribas. Kadangi KLR vyriausybė nepateikė jokios prašytos informacijos, atsižvelgdama į tai, kad vyriausybė remia fotovoltinių produktų pramonę, o žemėnaudos teisės skiriamos subjektyviai ir neskaidriai, Komisija, remdamasi tokia informacija, nustatė, kad ši programa yra konkrečiai taikoma.

(467)

KLR vyriausybė ir keli eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisijos parinktas žemėnaudos teisių lyginamasis dydis yra neadekvatus. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nedėjo visų pastangų ir nenustatė tokio lyginamojo dydžio, kuris būtų artimiausias rinkos sąlygoms, kai nėra iškraipymų, kaip reikalaujama PPO grupės sprendimu byloje JAV – Galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai tam tikriems produktams iš Kinijos  (101). Šį tvirtinimą teko atmesti. Iš tikrųjų, Komisija išsamiai nagrinėjo visus rodiklius ir Taivaną su KLR lygino tiek visos šalies mastu, tiek pagal susijusias Kinijos provincijas. Atlikusi analizę Komisija nusprendė, kad Taivanas yra tinkamas lyginamasis dydis atsižvelgiant į visą surinktą informaciją, t. y. į i) tai, kad Taivano ir Kinijos provincijų ir miestų, kuriuose įsikūrę bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, ekonominio išsivystymo lygis ir dominuojanti ekonominė struktūra yra panašūs, ii) fizinį Kinijos ir Taivano artumą, iii) aukštą Taivano ir šių Kinijos provincijų pramonės infrastruktūros lygį, iv) stiprius Taivano ir KLR ekonominius ryšius ir tarpvalstybinę prekybą, v) panašų gyventojų tankumą susijusiose Kinijos provincijose ir Taivane, vi) žemės tipo ir sandorių susijusiam Taivano lyginamajam dydžiui apskaičiuoti panašumus į KLR padėtį ir vii) bendras demografines, lingvistines ir kultūrines Taivano ir KLR savybes. Be to, dauguma susijusių provincijų laikomos pagrindinėmis KLR gamyba užsiimančiomis provincijomis.

Nors Taivano ir šių provincijų ir miestų BVP vienam gyventojui nėra vienodi, šių provincijų ir miestų BVP pastaraisiais metais sparčiai augo, t. y. vejasi Taivano BVP. Be to, iš naujausių duomenų matyti, kad visos KLR, susijusių provincijų ir miestų BVP augimo tempas yra daug didesnis nei Taivano – jie Taivaną vejasi labai sparčiai. Tačiau svarbu pažymėti, kad ne rinkos ekonomikos šalies (KLR) BVP tikslus palyginimas su veiksmingos rinkos ekonomikos šalies (Taivanas) BVP nėra lemiamas veiksnys, nes įprasta, kad ne rinkos ekonomikos šalis atsiliktų nuo veiksmingos rinkos ekonomikos šalies pagal BVP. Taip pat daug kitų veiksnių, pvz., planavimo taisyklės ar aplinkosaugos politika, gali turėti poveikio pramoninės paskirties žemės pasiūlai ir paklausai. Iš tikrųjų, remiantis visais įrodymais, daroma išvada, kad dominuojančios žemėnaudos teisių rinkos ekonomikos sąlygos susijusiose Kinijos provincijose, jei tai būtų veikiančios rinkos ekonomikos šalis, būtų labai panašios į Taivano.

(468)

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų atskleisti informaciją apie papildomas subsidijų schemas, kurios buvo nustatytos atliekant tyrimą, ir nustatyti tokių skunde neminėtų schemų subsidijų skirtumus. Dėl to pažymima, kad Komisija nagrinėjo visas subsidijas, kurios atitiko teisinius inicijavimo reikalavimus.

(469)

Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija, remdamasi skunde pateikta informacija ir JAV prekybos departamento išvadomis panašioje fotovoltinių produktų byloje, turėjo nustatyti polikristalinio silicio tiekimo už mažesnį nei tinkamas atlygį subsidijų skirtumą Komisija šią programą nagrinėjo ir, remdamasi iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir KLR vyriausybės gauta informacija, padarė išvadą, kad per TL pagal šią programą naudos negauta iš esmės dėl to, kad polikristalinio silicio importo kainos buvo mažesnės už Kinijos tiekėjų taikomas kainas. Pažymėtina, kad skiriasi JAV bylos ir nagrinėjamos bylos tiriamieji laikotarpiai.

(470)

Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo nustatyti elektros tiekimo už mažesnį nei tinkamas atlygį subsidijų skirtumą. Šį tvirtinimą teko atmesti. Komisija nerado pakankamai įrodymų, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai, išskyrus LDK, būtų per TL naudojęsi lengvatiniu elektros tiekimu.

(471)

KLR vyriausybė tvirtino, kad dėl Komisijos taikytos skaičiavimo metodikos „antidempingo ir antisubsidijų skirtumai padidinti du kartus“. KLR teigimu, Komisija eksporto kredito draudimo programai apskaičiuotą subsidijos skirtumą turėjo atimti iš dempingo skirtumų, nes tai buvo eksporto subsidija. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija iš dempingo skirtumo turėjo atimti subsidijų skirtumus, apskaičiuotus remiantis užsienio lyginamaisiais dydžiais. Aiškinta, kad „dalis dempingo, apskaičiuoto remiantis panašios šalies normaliąja verte, iš tiesų yra tas pats subsidijavimas, kuris pripažintas kompensaciniu per gretutinį antisubsidijų tyrimą“. Nė vienas šių tvirtinimų nebūtų turėjęs poveikio nustatytoms priemonėms, nes šiuo atveju bendri muitai nustatomi pagal žalos skirtumą. KLR vyriausybė tai patvirtino ir pastabose dėl galutinio atskleidimo dokumento. Todėl nemanyta, kad šiuos tvirtinimus reikėtų iš esmės nagrinėti.

(472)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamoms bendrovėms apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos, išreikštos ad valorem, yra šios: