5.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 152/5

(1)

2012 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. liepos 25 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių Sąjungoje, vardu ES ProSun (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Gavusi skundo pateikėjo tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą 2013 m. kovo 1 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 182/2013 (3), kuriuo nustatomas reikalavimas nuo 2013 m. kovo 6 d. registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamus fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir jų pagrindines sudėtines dalis (t. y. elementus ir plokšteles).

(4)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams. Komisija taip pat pranešė JAV, kurios numatytos kaip galima panaši šalis, gamintojams.

(5)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

Atsižvelgdama į didelį su tyrimu susijusių nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių ir norėdama tyrimą užbaigti per teisės aktuose nustatytą terminą Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė nusprendusi pasirinkti pagrįstą nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti, skaičių ir pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atlikti atranką (toliau – atranka).

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Visiems Sąjungos gamintojams ir žinomai gamintojų asociacijai pranešta apie laikinai atrinktus Sąjungos gamintojus. Iš apytikriai 220 Sąjungos gamintojų, kurie prieš inicijuojant tyrimą buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai (žr. 26 konstatuojamąją dalį), remiantis didžiausiu tipišku pagamintu kiekiu ir atsižvelgiant į pardavimo apimtį bei geografinę vietovę laikinai atrinkti devyni Sąjungos gamintojai, kuriuos galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Užtikrinta, kad atrinkta tiek vertikaliai integruotų, tiek neintegruotų Sąjungos gamintojų. Suinteresuotosios šalys taip pat ragintos pareikšti nuomonę dėl laikinai atrinktų bendrovių. Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl laikinai atrinktų bendrovių, o viena šalis paprašė surengti klausymą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu.

(8)

Kelios suinteresuotosios šalys dėl laikinai atrinktų Sąjungos gamintojų pareiškė toliau pateiktų prieštaravimų.

(9)

Toliau pateikti atsakymai į šalių pateiktus argumentus.

(10)

Gavus pastabas atrinktos bendrovės persvarstytos remiantis tuo, kad buvo požymių, kad viena atrinkta bendrovė nebūtų galėjusi visapusiškai bendradarbiauti. Atrinktų bendrovių tipiškumo lygiui užtikrinti atrinktas papildomas Sąjungos gamintojas. Taigi, persvarsčius atrinktas bendroves, remiantis didžiausia tipiška gamybos kiekvienu etapu apimtimi ir atsižvelgiant į pardavimo apimtį ES rinkoje ir geografinę vietą galiausiai atrinkta dešimt bendrovių, kurias būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Po persvarstymo atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 18–21 % modulių, 17–24 % elementų ir 28–35 % plokštelių gamybos apimties, išreiškus visos Sąjungos gamybos apimties procentine dalimi, be to, atrinkti tiek vertikaliai integruoti, tiek neintegruoti gamintojai. Kadangi tikslūs procentiniai duomenys leistų apskaičiuoti pirmiau minėto papildomo Sąjungos gamintojo gamybos apimtį ir taip nustatyti jo tapatybę, nebuvo galima atskleisti šių tikslių procentinių duomenų.

(11)

Atsižvelgiant į galimai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi importuotojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą 19 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtu tiriamuoju laikotarpiu, susijusią su tiriamuoju produktu.

(12)

Iš apytikriai 250 nesusijusių importuotojų, apie kuriuos pranešė skundo pateikėjas ir su kuriais susisiekė Komisija, trisdešimt šešios šalys pateikė prie pranešimo apie inicijavimą pridėtos atrankos formos atsakymus – trisdešimt penkios nurodė modulius, tik viena – elementus ir nė viena nenurodė plokštelių. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinktos bendrovės, kurioms tenka didžiausia tipiška importo apimtis ir kurias būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija atrinko tris nesusijusius modulių importuotojus ir vieną nesusijusį elementų importuotoją. Gavusi pastabas Komisija nutarė atrinkti dar vieną nesusijusį modulių importuotoją. Ši bendrovė pranešė apie save ir tvirtino, kad jos veiklos lygis atitinka reikalavimus, kad ji būtų atrinkta. Todėl pirminė šių importuotojų pateikta informacija iš naujo patikrinta ir nustatyta, kad padaryta korektūros klaida, susijusi su vieno aptariamo importuotojo nurodyta importo apimtimi. Tuo remiantis aptariama bendrovė buvo priskirta atrinktiems nesusijusiems importuotojams. Be to, dvi preliminariai atrinktos bendrovės neatsakė į klausimyno klausimus, todėl laikyta, kad jos tyrime nebendradarbiauja, ir jos buvo išbrauktos iš atrinktų nesusijusių importuotojų sąrašo. Taigi, atrinkti nesusiję importuotojai – du modulių importuotojai ir vienas elementų importuotojas, kuriems teko apie 2–5 % visos importo iš nagrinėjamosios šalies apimties. Tačiau gavus klausimyno atsakymus paaiškėjo, kad dviejų iš trijų importuotojų pagrindinė veikla iš tiesų buvo susijusi su saulės energijos įrenginių montavimu, o ne su prekyba nagrinėjamuoju produktu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji importuojamo nagrinėjamojo produkto dalis į Sąjungos rinką pateko per bendroves, kurios yra susijusios su eksportuojančiais KLR gamintojais, arba per montuotojus arba projektų vystytojus. Tokiomis aplinkybėmis atrinkti nesusiję importuotojai preliminariai laikyti tipiškais. Tačiau Komisija toliau vykdydama tyrimą susisieks su papildomais bendradarbiaujančiais nesusijusiais importuotojais, kad galėtų patikrinti, ar jie gali būti laikomi importuotojais ir ar galima padidinti atrinktų bendrovių skaičių.

(13)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad, siekiant nustatyti dempingą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti atliekama atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi eksportuojantys gamintojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą 19 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtu tiriamuoju laikotarpiu, susijusią su tiriamuoju produktu. Be to, konsultuotasi su nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(14)

Per atrankos procedūrą apie save pranešė 135 eksportuojantys Kinijos gamintojai (dažniausia tai kelių bendrovių grupės). Bendradarbiaujančioms bendrovėms teko 80 % visos Kinijos eksporto apimties. Atrinktos septynios bendrovių grupės, kurias sudaro trys bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų modulių kiekis, du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų elementų kiekis, ir du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų plokštelių kiekis.

(15)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą apie save pranešusiems gamintojų grandies bei vartotojų grandies veiklos vykdytojams ir jų asociacijoms. Komisija taip pat susisiekė su vartotojams atstovaujančia asociacija.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė visi atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, trys atrinkti nesusiję Sąjungos importuotojai ir dvidešimt vienas gamintojų grandies bei vartotojų grandies veiklos vykdytojas bei trys jų asociacijos.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių (jų grupių) patalpose.

(18)

Eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems nesuteikiamas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, todėl toliau nurodytų bendrovių patalpose atliktas tikrinimas normaliajai vertei nustatyti remiantis Indijos, kaip panašios šalies, duomenimis:

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai ir plokštelės, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Elementų ir plokštelių storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu: ex 3818 00 10, ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(21)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

(22)

Fotovoltiniai moduliai, elementai ir plokštelės saulės šviesą paverčia elektros energija. Tai vyksta elementuose, kurie sugeria šviesą ir per kristalinį silicį ją paverčia elektros energija.

(23)

Plokštelės – pirmasis gamybos proceso etapas. Jos pagamintos iš kristalinio silicio ir yra pagrindinė sudedamoji elementų gamybos dalis.

(24)

Pirmiausia kristalinį silicį reikia išlydyti kristalinio silicio luitams gauti, kurie supjaustomi į plokšteles. Plokštelės apdorojamos pažangiųjų technologijų puslaidininkių apdorojimo seka veikiantiems saulės elementams sukurti. Elementai – antrasis gamybos proceso etapas. Juose yra teigiamų ir neigiamų sluoksnių sandūra elementų pagaminamai elektros energijai surinkti ir perduoti.

(25)

Moduliai – trečiasis gamybos proceso etapas. Kad būtų galima modulius surinkti, elementai sulituojami plokščia viela arba metalinėmis juostomis elementų grandinei suformuoti. Elementai tarp lakštų laminuojami. Ant viršaus dažniausia dedamas stiklas, o iš apačios – polimerinė pagrindo plokštė. Karkasas paprastai padaromas tam, kad modulį būtų galima surinkti vietoje (pvz., ant stogo). Modulis gali turėti inverterį arba ne.

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir Indijos, kuri normaliajai vertei nustatyti naudota kaip panaši šalis, vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto, taip pat Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto fizinės, cheminės bei techninės savybės ir pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad tyrime negalima nagrinėti trijų produktų, kurių fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi, todėl moduliai, elementai ir plokštelės turėtų būti nagrinėjami atliekant tris atskirus tyrimus. Be to, jos teigė, kad neaišku, ar tyrime nagrinėjamas vienas produktas, ar trys atskiri produktai, todėl jos negali visapusiškai ginti savo interesų. Taip pat teigta, kad kaip alternatyva tyrime neturėtų būti nagrinėjamos plokštelės, jei monokristalinės plokštelės nebūtų išbrauktos iš tyrimo aprėpties (žr. 42–44 konstatuojamąsias dalis).

(28)

Plokštelių, elementų ir modulių gamyba yra vienas gamybos procesas, kurį sudaro skirtingi gamybos etapai. Moduliai, elementai ir plokštelės kartu lemia gatavo gaminio (t. y. modulių) savybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad plokštelių ir elementų gamyba yra tiesiogiai ir išskirtinai susijusi su modulių gamyba; modulių, elementų ir plokštelių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios (dėl naudojamos žaliavos), jų galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, t. y. jie parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Modulių veikimas tiesiogiai susijęs su plokštelių ir elementų veikimu.

(29)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą aiškiai išdėstyta, kad tiriamasis produktas – moduliai, elementai ir plokštelės. Taigi, suinteresuotosios šalys galėjo visapusiškai ginti savo interesus, remdamosi apibrėžtu nagrinėjamuoju produktu. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(30)

Be to, teigta, kad modulių, elementų ir plokštelių negalima laikyti panašiais produktais, nes jie priskiriami keliems skirtingiems aštuonių skaičių KN kodams, šešių skaičių subpozicijoms, keturių skaičių SS pozicijoms ir dviejų skaičių skirsniams, taip pat šių produktų galima aptikti skirtinguose SS nomenklatūros skyriuose. Šis argumentas yra nesusijęs su antidempingo tyrimo produkto apibrėžtosios srities nustatymu, kuris grindžiamas nagrinėjamojo produkto fizinėmis savybėmis.

(31)

Kelios šalys teigė, kad elementų konversijos procesu sukuriama pridėtinė vertė sudaro didžiausią modulio pridėtinės vertės dalį, todėl elementus reikia laikyti atskiru produktu.

(32)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad technologiniu požiūriu sudėtingiausia gamybos dalis yra elementų gamyba. Tačiau taip pat nustatyta, kad visi trys perdirbimo etapai yra susiję, o pridėtinė vertė nesukuriama tik vienu konkrečiu gamybos etapu, bet yra paskirstyta per visą gamybos procesą. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(33)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad modulių, elementų ir plokštelių prekybos rinkos skiriasi, be to, didelė dalis gamintojų nėra vertikaliai integruoti, todėl modulius, elementus ir plokšteles reikėtų vertinti kaip skirtingus produktus.

(34)

Moduliai, elementai ir plokštelės negali būti laikomi skirtingais produktais, kurių kainos svyruoja tik dėl rinkos veiksnių. Iš tiesų jų kainos labai susijusios ir jas lemia polikristalinio silicio kaina. Panašiai, kaip paaiškinta 23–25 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamasis produktas gaminamas naudojant vieną gamybos procesą, kurį sudaro skirtingi etapai. Tai, kad kai kurie gamintojai nėra vertikaliai integruoti, yra susiję tik su verslo sprendimais ir masto ekonomija, todėl šios išvados nepakeičia. Tuo remiantis šį argumentą teko atmesti.

(35)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad modulius, elementus ir plokšteles reikia laikyti skirtingais produktais, nes jų galutinio naudojimo paskirtis skiriasi, be to, jų negalima pakeisti vienas kitu.

(36)

Kaip minėta pirmiau, per tyrimą nustatyta, kad plokštelių, elementų ir modulių gamybos procesas yra vienas bendras gamybos procesas, todėl pakeičiamumo veiksnys vieno gamybos proceso skirtingais etapais netaikomas. Be to, moduliai, elementai ir plokštelės naudojami tai pačiai galutinio naudojimo paskirčiai – jais saulės šviesa verčiama elektros energija, todėl jų negalima naudoti kitai paskirčiai.

(37)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad skiriasi modulių, elementų ir plokštelių platinimo kanalai, todėl jų negalima laikyti vienu produktu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad modulius, elementus ir plokšteles galima platinti skirtingais arba tais pačiais platinimo kanalais. Tačiau pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 27–29 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtingi platinimo kanalai nelaikomi lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(38)

Teigta, kad vartotojai skirtingai vertina modulius, elementus ir plokšteles, todėl jie neturėtų būti laikomi vienu produktu.

(39)

Tačiau, kaip teigta pirmiau, pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 27–29 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtingas vartotojų vertinimas nelaikomas lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(40)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai derėtų priskirti fotovoltinius produktus plona plėvele, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(41)

Fotovoltiniai produktai plona plėvele aiškiai nepriskirti produkto apibrėžčiai – žr. 21 konstatuojamąją dalį. Iš tiesų fotovoltinių produktų plona plėvele fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto savybių. Jie gaminami naudojant kitą gamybos procesą, be to, jie gaminami ne iš kristalinio silicio, kuris yra pagrindinė modulių, elementų ir plokštelių gamybos žaliava. Jų energijos konversijos naudingumo koeficientas yra žemesnis, be to, jų galios vatais atidavimas yra mažesnis, todėl jie netinka tai pačiai paskirčiai kaip nagrinėjamasis produktas. Tuo remiantis argumentus teko atmesti.

(42)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad monokristalinės plokštelės neturėtų būti priskirtos nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai, nes jų fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo polikristalinių plokštelių. Teigta, kad skiriasi jų kristalų struktūra, jų forma ir santykis. Be to, teigta, kad Sąjungoje monokristalinės plokštelės negaminamos.

(43)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad monokristalinės plokštelės yra geresnės kokybės nei polikristalinės plokštelės, nors ir gaminamos naudojant tą patį gamybos procesą ir tą pačią žaliavą (polikristalinį silicį). Todėl daroma išvada, kad monokristalinių plokštelių ir polikristalinių plokštelių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios.

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra tokia pati, nes tiek monokristalinės plokštelės, tiek polikristalinės plokštelės yra skirtos tik saulės elementams gaminti (atitinkamai mono- ir poli-), iš kurių galiausiai gaminami saulės energijos moduliai (atitinkamai mono- ir poli-). Nėra didelių skirtumų tarp šių dviejų rūšių plokštelių, jas abi galima pakeisti ir naudoti elementams gaminti. Dėl tvirtinimo, kad Sąjungoje monokristalinės plokštelės negaminamos, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje gaminamos tiek monokristalinės plokštelės, tiek polikristalinės plokštelės. Tuo remiantis šį argumentą tenka atmesti.

(45)

Taip pat teigta, kad plokšteles ir elementus derėtų laikyti dviem maitinimo linijos pusgaminiais, o moduliai yra galutinis produktas, todėl jų nederėtų laikyti vienu produktu.

(46)

Kaip minėta pirmiau, pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 27–29 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtumas tarp pusgaminių ar gatavų produktų nelaikomas lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(47)

Viena suinteresuotoji šalis prašė iš produkto apibrėžtosios srities išbraukti saulės baterijų plokštes, skirtas tik 12V elementams įkrauti, remdamasi tuo, kad šių plokščių galutinio naudojimo paskirtis skiriasi nuo modulių, skirtų prisijungimui prie tinklų, nes jos generuoja daug mažesnę įtampą ir todėl nėra skirtos jungtis prie tinklų.

(48)

Pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad tiriamajam produktui nepriskiriami iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus. Iš daugiau kaip šešių elementų sudaryti moduliai, skirti tik elementams įkrauti, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis ir veiksmingumu, kaip moduliai, kurie skirti jungtis prie tinklų. Jie naudoja atviros grandinės įtampą, kurios įtampa yra mažesnė nei jungimuisi prie tinklų skirtuose moduliuose naudojamos grandinės įtampa. Nepaisant šio skirtumo, atlikus tyrimą nustatyta, kad šios rūšies moduliai gali būti jungiami prie tinklo. Mažesnę įtampą galima lengvai kompensuoti didesniais matmenimis ir (arba) didesniu elementų skaičiumi. Todėl elementams įkrauti skirti moduliai ir iš daugiau kaip šešių elementų sudaryti moduliai priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai.

(49)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai ir plokštelės, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, kaip aprašyta pirmiau, yra vienas produktas. Tačiau Komisija toliau aiškinsis, ar moduliai, elementai ir plokštelės yra vienas bendras ar du arba trys atskiri produktai. Todėl Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti nuomonę šiuo klausimu, atsižvelgiant į Komisijos šiuo etapu padarytą preliminarią išvadą. Bet kuriuo atveju, net jei galiausiai būtų nustatyta, kad tai du arba trys skirtingi produktai, šiame tyrime būtų nagrinėjami visi šie skirtingi produktai ir galutinės priemonės būtų nustatytos moduliams, elementams ir plokštelėms, nepriklausomai nuo to, ar jie yra vienas ar keli produktai.

(50)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal 2 straipsnio 1–6 dalis.

(51)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

(52)

Atliekant šį tyrimą visi atrinkti eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir iki nustatytų terminų pateikė užpildytas RER prašymo formas.

(53)

Komisija rinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir tiriamų bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymuose pateiktą informaciją.

(54)

Patikrinus nustatyta, kad visi septyni RER prašantys eksportuojantys gamintojai (bendrovių grupės) neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytų kriterijų.

(55)

Visos septynios bendrovių grupės naudojosi lengvatinių mokesčių sistema (-omis) ir dotacijomis, todėl neįrodė, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos nebūtų likusių didelių iškraipymų, ir neatitiko vertinimo dėl RER taikymo 3 kriterijaus reikalavimų.

(56)

Šešios bendrovių grupės neįrodė, kad jų apskaitos įrašus tikrintų nepriklausomi auditoriai pagal tarptautinius apskaitos standartus, todėl neatitiko vertinimo dėl RER taikymo 2 kriterijaus reikalavimų.

(57)

Viena bendrovių grupė neįrodė, kad visoms jos bendrovėms būtų taikomi bankroto įstatymai, ir neatitiko vertinimo dėl RER taikymo 4 kriterijaus reikalavimų.

(58)

Be to, trys bendrovių grupės negalėjo įrodyti, kad būtų nesusijusios su dideliu valstybės kišimusi, ir neatitiko vertinimo dėl RER taikymo 1 kriterijaus reikalavimų.

(59)

Atskleidus išvadas dėl RER taikymo visos atrinktos bendrovės pateikė pastabų.

(60)

Dvi bendrovių grupės pateikė procedūrinę pastabą ir teigė, kad sprendimas dėl RER priimtas ne laiku, t. y. praėjus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytam trijų mėnesių laikotarpiui, dėl to tyrimas turėtų būti nedelsiant nutrauktas. Teiginį jos pagrindė Teisingumo Teismo sprendimais Brosmann  (4) ir Aokang Shoes  (5) bylose.

(61)

Pirmiausia primenama, kad Brosmann ir Aokang bylos nėra susijusios su analizės dėl RER taikymo teisėtumo vertinimu vykdant šį tyrimą, nes šios bylos, priešingai nei šis tyrimas, yra susijusios su atvejais, kai vertinimai dėl RER taikymo iš viso nebuvo atliekami.

(62)

Be to, Brosmann ir Aokang bylos nėra susijusios su šio tyrimo teisėtumo vertinimu, nes nuo to laiko pagrindinis reglamentas buvo iš dalies pakeistas. Iš dalies pakeistoje 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Komisija sprendimus dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį priima tik dėl atrinktų bendrovių ir kad toks sprendimas priimamas per septynis mėnesius, bet ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo. Šis iš dalies pakeistas straipsnis nuo 2012 m. gruodžio 15 d. taikomas visiems naujiems ir vykdomiems tyrimams, įskaitant šį tyrimą.

(63)

Bet kuriuo atveju turi būti patvirtintas aiškinimas pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kad teisė nustatyti RER nebuvo per se pažeista, nepaisant to, kad nebuvo laikomasi trijų mėnesių termino.

(64)

Daugiausia pastabų gauta dėl lengvatinių mokesčių sistemos ir dotacijų. Eksportuotojai neužginčijo nustatytų faktų, tačiau suabejojo jų svarba tenkinant RER taikymo 3 kriterijų. Tiksliau jie tvirtino, kad valstybės lengvatos nesudaro didelės jų atitinkamos apyvartos dalies.

(65)

Dėl to pažymima, kad pajamų mokesčių sistema, pagal kurią Vyriausybės strateginėmis laikomoms tam tikroms bendrovėms sudaromos palankesnės sąlygos, akivaizdžiai nėra rinkos ekonomikos sistema. Šiai sistemai planinė ekonomika vis dar daro didelį poveikį. Taip pat pažymima, kad dėl pajamų mokesčio lengvatų esama didelių iškraipymų, nes dėl šių lengvatų visiškai pasikeičia ikimokestinio bendrovės pelno suma, kurią bendrovė turi gauti, kad būtų patraukli investuotojams. Be to, iškraipymai yra nuolatinio pobūdžio, todėl per tiriamąjį laikotarpį gauta bendra nauda dėl lengvatos pobūdžio yra neaktuali vertinant, ar iškraipymai yra dideli. Iškraipymų dydžio vertinimas veikiau turi būti grindžiamas bendru priemonės poveikiu bendrovės finansinei ir ekonominei padėčiai.

(66)

Kalbant apie 2 kriterijų, trys bendrovių grupės teigė, kad jos laikėsi susijusių tarptautinės apskaitos standartų taisyklių, nes jų JAV konsoliduotosios ataskaitos visiškai atitiko minėtus standartus. Be to, kai kurios bendrovės teigė, kad apskritai jų ataskaitos atitiko Kinijos apskaitos standartus, kuriuos jos laiko lygiaverčiais tarptautiniams standartams. Tačiau šiuo atveju aiškinamasi ne tai, ar Kinijos apskaitos standartai atitinka tarptautinius apskaitos standartus. Aiškinamasi, ar ataskaitos atitinka taikytinus apskaitos standartus ar ne. Tiksliau pateikiant minėtas pastabas neatsižvelgta į tai, kad tiriamų Kinijos bendrovių pavienių finansinių ataskaitų atveju nustatyta, kad pažeista keletas tarptautinių apskaitos standartų (ir atitinkami Kinijos lygiaverčių standartų), įskaitant visų pirma atsargų nuvertėjimo ir susijusių šalių sandorių atskleidimo standartus.

(67)

Kalbant apie 1 kriterijų, atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas ir sprendimą byloje C-337/09 P (6) daroma išvada, kad šį kriterijų atitiko visos bendrovės. Tačiau bendras sprendimas dėl RER taikymo visiems atrinktiems eksportuotojams nekeičiamas, nes jie neatitiko 2 ir 3 kriterijų reikalavimų.

(68)

Dėl 4 kriterijaus, 57 konstatuojamojoje dalyje minėta bendrovių grupė įrodė, kad tuo metu pagrindinei Kinijos grupės bendrovei inicijuota bankroto procedūra. Todėl daroma išvada, kad ta bendrovių grupė šį kriterijų tenkino. Tačiau bendras sprendimas dėl RER taikymo šiai bendrovių grupei nekeičiamas, nes grupės bendrovės neatitiko 2 ir 3 kriterijų reikalavimų.

(69)

Daroma išvada, kad nebuvo įrodyta, jog kuris nors iš atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinka 2 ir (arba) 3 RER taikymo kriterijus. Taigi nė vienai šių bendrovių negalima taikyti RER.

(70)

Individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė aštuoniolika neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių.

(71)

Atsižvelgdama į tai, kad gauta daug prašymų, Komisija preliminariai nutarė, kad individualūs nagrinėjimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti. Todėl preliminariai nuspręsta netenkinti nė vieno individualaus nagrinėjimo prašymo.

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(73)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi ji ketina pasirinkti JAV, ir paragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabų dėl šio pasirinkimo.

(74)

Kai kurie eksportuotojai ir importuotojai pateikė pastabų dėl panašios šalies pasirinkimo ir tvirtino, jog JAV nėra tinkama panaši šalis daugiausia dėl to, kad JAV rinka dalį tiriamojo laikotarpio antidempingo ir antisubsidijų priemonėmis buvo apsaugota nuo importo iš Kinijos.

(75)

Suinteresuotųjų šalių siūlymu tinkamesnėmis panašiomis šalimis būtų Taivanas, Indija ir Pietų Korėja. Gavus šias pastabas nuspręsta išplėsti tinkamos panašios šalies parinkimo analizę. Taigi, kreiptasi į visus didžiuosius saulės baterijų plokščių gamintojus. Iš viso susisiekta su 34 bendrovėmis Indijoje, 9 bendrovėmis Japonijoje, 15 bendrovių Malaizijoje, 2 bendrovėmis Meksikoje, 34 bendrovėmis Korėjoje, 9 bendrovėmis Singapūre, 43 bendrovėmis Taivane ir 21 bendrove JAV.

(76)

Atsakymus pateikė dvi Indijos bendrovės, dvi Taivano bendrovės ir dvi JAV bendrovės. Kadangi Taivano bendrovės gamino beveik išskirtinai tik fotovoltinius elementus, kai iš Kinijos daugiausia eksportuota modulių, o JAV, atsižvelgiant į gautas pastabas, buvo laikomos netinkama panašia šalimi, todėl preliminariai nuspręsta panašia šalimi pasirinkti Indiją. Pažymėtina, kad Komisija gali prie šio klausimo grįžti, jei toliau vykdant tyrimą paaiškėtų, kad moduliai, elementai ir plokštelės yra du ar trys skirtingi produktai. Tiksliau gali tekti plokštelėms pasirinkti kitą panašią šalį, nes Indijoje plokštelės negaminamos.

(77)

Vienas Indijos gamintojas pateikė neišsamius atsakymus. Todėl šios bendrovės pateiktos informacijos nebuvo galima naudoti normaliajai vertei nustatyti. Tačiau bendrovės pateiktą ir patikrintą informaciją galima naudoti patvirtinant, kad visapusiškai bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pateikta informacija buvo iš tiesų tipiška Indijos rinkai.

(78)

Kadangi nė vienam atrinktam Kinijos eksportuotojui RER netaikytas, normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatą buvo apskaičiuota remiantis Indijos, kaip panašios trečiosios rinkos ekonomikos šalies, duomenimis.

(79)

Pirma, nustatyta, kokių rūšių produktai, kuriuos panašios šalies gamintojas pardavė vidaus rinkoje, buvo identiški arba tiesiogiai palyginami su eksportui į Sąjungą parduotais produktais.

(80)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad panašios šalies gamintojo kiekvienos rūšies panašus produktas, kuris buvo parduotas vidaus rinkoje, buvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį vidaus rinkoje per TL.

(81)

Kai tam tikros rūšies produkto, parduoto už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms, arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis.

(82)

Tais atvejais, kai tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė 80 % arba mažiau visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, apskaičiuotą kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(83)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(84)

Tų rūšių produktų, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, atveju, taip pat tų rūšių produktų, kurie nebuvo parduodami vidaus rinkoje, atveju naudota apskaičiuotoji normalioji vertė.

(85)

Apskaičiuojant normaliąją vertę, vienintelio visapusiškai bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) svertinis vidurkis ir už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą gauto pelno svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo pridėti prie jo vidutinių gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(86)

Saulės plokštelių normaliosios vertės nebuvo galima nustatyti naudojant 79–85 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką, nes nė vienas bendradarbiaujantis Indijos gamintojas saulės plokštelių nepardavė. Tikrinta, ar normaliąją vertę būtų galima nustatyti remiantis labai panašiu produktu, prireikus tinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumus. Saulės plokštelių atveju panašiausias produktas būtų saulės elementas. Tačiau plokšteles dar reikia gerokai perdirbti, kad jos taptų elementais. Be to, pagal šį metodą reikėtų daug koreguoti, o to neįmanoma patikimai kiekybiškai įvertinti. Todėl elementų normaliosios vertės negalima naudoti kaip pagrindo plokštelių normaliajai vertei apskaičiuoti. Kaip alternatyva manyta naudoti plokštelių, kurias pardavė rinkos ekonomikos šalių gamintojai Indijos rinkoje, kainas, nes šios kainos yra tipiškos tomis rinkos sąlygomis, kurios dominuoja Indijos plokštelių rinkoje. Kadangi didžiausias plokštelių rinkos ekonomikos tiekėjas panašios šalies gamintojams yra Pietų Korėja, normalioji vertė nustatyta remiantis Pietų Korėjos plokštelių kainomis Indijos rinkoje.

(87)

Eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves.

(88)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(89)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis pirmojo šių susijusių bendrovių perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainomis. Koreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną. Nustatant pelno dydį naudotas nesusijusio bendradarbiaujančio importuotojo už nagrinėjamąjį produktą gautas pelnas, nes faktinis susijusio importuotojo pelnas laikytas nepatikimu dėl eksportuojančio gamintojo ir susijusio importuotojo ryšių.

(90)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(91)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(92)

Prireikus koreguota atsižvelgiant į fizines savybes, netiesioginius mokesčius, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, taip pat pakavimo, kreditų, komisinių ir banko mokesčių sąnaudas visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir grindžiamas patvirtintais įrodymais.

(93)

Atrinktų bendrovių atveju panašiai šaliai nustatyta kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(94)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas kaip atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų skirtumų svertinis vidurkis.

(95)

Visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams dempingo skirtumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais. Tam pirmiausia nustatytas bendradarbiavimo lygis, palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir visą importo iš Kinijos į Sąjungą apimtį.

(96)

Kadangi bendradarbiavimas sudarė daugiau nei 80 % visos Kinijos eksporto į Sąjungą apimties, bendradarbiavimo lygį galima laikyti aukštu. Kadangi nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiautų, kitoms bendrovėms taikomas dempingo skirtumas nustatytas tokio dydžio kaip didžiausias atrinktai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas. Manyta, kad taip daryti tikslinga, nes nėra požymių, kad nebendradarbiaujančios bendrovės būtų nustačiusios mažesnes dempingo kainas, ir siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą.

(97)

Tuo remiantis laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentu, yra šie:

(98)

Panašų produktą Sąjungoje gamino apie 220 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau vadinami Sąjungos pramone.

(99)

Visai Sąjungos gamybos apimčiai per TL nustatyti naudota visa turima su Sąjungos pramone susijusi informacija, įskaitant skunde pateiktą informaciją, nepriklausomos konsultacinės bendrovės Europressedienst (toliau – konsultantas) pateiktus makroekonominius duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintus klausimyno atsakymus, nes nėra išsamios viešos informacijos apie gamybą. Kadangi moduliai, elementai ir plokštelės į Sąjungą importuojami pagal muitų pozicijas, kurios taikomos ir kitiems produktams, kurie šiame tyrime nenagrinėjami, importo apimčiai ir vertei nustatyti nebuvo galima naudoti Eurostato duomenų. Importo apimtis ir vertė nustatytos remiantis konsultanto pateiktais duomenimis. Jei įmanoma, konsultanto pateikti duomenys buvo kryžminiu būdu sutikrinti su viešų šaltinių duomenimis ir su patikrintais klausimyno atsakymais.

(100)

Tuo remiantis nustatyta, kad visa Sąjungos gamybos apimtis per TL buvo apie 4 GW modulių, 2 GW elementų ir 2 GW plokštelių.

(101)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 18–21 % visos Sąjungos modulių gamybos apimties, 17–24 % visos Sąjungos elementų gamybos apimties ir 28–35 % visos Sąjungos plokštelių gamybos apimties.

(102)

Dalis Sąjungos pramonės bendrovių yra vertikaliai integruotos, o didelė Sąjungos pramonės produkcijos, ypač elementų ir plokštelių, dalis skirta uždarajam naudojimui.

(103)

Norint nustatyti, ar Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, ir apibrėžti suvartojimo ir kitus ekonominius rodiklius nagrinėta, ar reikia atsižvelgti (ir kokiu mastu) į tolesnį Sąjungos pramonės panašaus produkto produkcijos naudojimą (uždarąjį naudojimą).

(104)

Siekiant kiek įmanoma išsamiau apibūdinti Sąjungos pramonės padėtį buvo analizuojami su visa panašaus produkto veikla susiję duomenys ir vėliau nustatyta, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui ar laisvajai rinkai.

(105)

Nustatyta, kad toliau nurodyti su Sąjungos pramone susiję ekonominiai rodikliai turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant į visą veiklą (įskaitant pramonės uždarąjį naudojimą): suvartojimas, pardavimo apimtis, gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, augimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir dempingo skirtumo dydis. Taip yra dėl to, kad per tyrimą nustatyta, kad tuos rodiklius būtų galima pagrįstai išnagrinėti atsižvelgiant į visą veiklą, nes uždarajam naudojimui skirtai produkcijai konkurencija su importu iš nagrinėjamosios šalies turėjo tokį patį poveikį. Toliau uždaroji ir laisvoji rinka kartu vadinamos „visa rinka“.

(106)

Dėl pelningumo: analizuojant dėmesys skirtas laisvajai rinkai, nes nustatyta, kad kainos uždarojoje rinkoje ne visada atspindėjo rinkos kainas ir turėjo poveikio šiam rodikliui.

(107)

Sąjungos suvartojimą sudarė visas nagrinėjamojo produkto importuotas kiekis ir visas panašaus produkto Sąjungoje parduotas kiekis, įskaitant uždarajam naudojimui skirtą parduotą kiekį. Išsamių duomenų apie visą Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotą kiekį nebuvo. Be to, į Sąjungą importuojamas produktas buvo registruojamas taikant muitų pozicijas, kurioms buvo priskirti ir kiti produktai, kurie šiame tyrime nenagrinėjami. Todėl nustatant importo apimtį ir vertę nebuvo galima remtis Eurostatu. Taigi, Sąjungos suvartojimas buvo pagrįstas 99 konstatuojamojoje dalyje nurodyto konsultanto pateiktais duomenimis, kurie buvo kryžminiu būdu sutikrinti su viešų šaltinių, pvz., rinkos tyrimų ir viešų tyrimų, duomenimis ir patikrintais klausimyno atsakymais.

(108)

Sąjungos suvartojimo raida:

1-a   lentelė

Modulių suvartojimas Sąjungoje (MW)

1-b   lentelė

Elementų suvartojimas Sąjungoje (MW)

1-c   lentelė

Plokštelių suvartojimas Sąjungoje (MW)

(109)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nuo 2009 m. iki TL modulių suvartojimas Sąjungoje padidėjo 221 %, elementų – 87 %, o plokštelių – 29 %, tačiau per TL sumažėjo, palyginti su 2011 m. Apskritai tiriamojo produkto suvartojimas Sąjungoje gerokai padidėjo, palyginti su 2009 m. lygiu.

(110)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2-a   lentelė

Modulių importas iš KLR (MW)

2-b   lentelė

Elementų importas iš KLR (MW)

2-c   lentelė

Plokštelių importas iš KLR (MW)

(111)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies apimtis padidėjo net 308 %, elementų – 482 %, o plokštelių – 648 % Dėl to labai padidėjo importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą rinkos dalis. Tiksliau modulių importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis padidėjo nuo 63 iki 80 %, elementų – nuo 8 iki 25 %, o plokštelių – nuo 6 iki 33 % Apskritai nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis gerokai padidėjo nuo 2009 m. iki TL.

(112)

Pažymėtina, kad importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis padidėjo daug daugiau nei nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje. Todėl eksportuojantys gamintojai galėjo pasinaudoti didėjančiu Sąjungos suvartojimu, o jų pozicija rinkoje sustiprėjo dėl didelės užimamos rinkos dalies.

(113)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

3-a   lentelė

Modulių importo iš KLR kaina (EUR/kW)

3-b   lentelė

Elementų importo iš KLR kaina (EUR/kW)

3-c   lentelė

Plokštelių importo iš KLR kaina (EUR/kW)

(114)

Vidutinė modulių, elementų ir plokštelių importo iš KLR kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo. Vidutinė modulių importo kaina sumažėjo 64 % nuo 2 100 EUR/kW 2009 m. iki 764 EUR/kW per TL. Panašiai vidutinė elementų importo iš KLR kaina sumažėjo 42 % nuo 890 EUR/kW iki 516 EUR/kW. Vidutinė plokštelių importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 40 % nuo 550 EUR/kW iki 333 EUR/kW.

(115)

Apskritai nagrinėjamojo produkto kaina nuo 2009 m. iki TL gerokai sumažėjo.

(116)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo, t. y. muitinio įforminimo, tvarkymo ir krovos išlaidas. Naudotos dviejų atrinktų modulių importuotojų vidutinės išlaidos po importo. Jų pagrindinė veikla buvo modulių montavimas, o ne importas, tačiau duomenys dėl to negalėjo būti netipiški.

(117)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, kurie buvo išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad vidutiniai svertiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai modulių atveju buvo 17,5–30,7 %, elementų atveju – 4–24,2 %, plokštelių atveju – 11,2–27,5 %, o apskritai kalbant apie visą nagrinėjamąjį produktą – 11,2–27,5 %.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės padėčiai įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(119)

Kaip minėta 7–10 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjant žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(120)

Žalai analizuoti Komisija makroekonominius žalos rodiklius atskyrė nuo mikroekonominių. Komisija nagrinėjamojo laikotarpio makroekonominius rodiklius analizavo remdamasi iš 99 konstatuojamojoje dalyje minėto nepriklausomo konsultanto gautais duomenimis, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija analizavo remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais klausimyno atsakymais.

(121)

Šiame tyrime remiantis su visais panašaus produkto gamintojais Sąjungoje susijusia informacija įvertinti šie makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(122)

Remiantis su atrinktais panašaus produkto gamintojais Sąjungoje susijusia informacija įvertinti šie mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(123)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamojo produkto rinkos sąlygos valstybėse narėse skyrėsi ir kad dėl to žalos analizė turėtų būti atliekama kiekvienai valstybei narei atskirai. Šis teiginys nebuvo pagrįstas. Be to, per tyrimą nenustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų pagrįsta žalos analizė kiekvienai valstybei narei atskirai. Todėl teiginys buvo atmestas.

(124)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

4-a   lentelė

Moduliai. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas (MW)

4-b   lentelė

Elementai. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas (MW)

4-c   lentelė

Plokštelės. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas (MW)

(125)

Visa Sąjungos modulių gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 87 %. Daugiausia gaminta 2011 m., vėliau gamyba per TL sumažėjo. Sąjungos modulių gamyba didėjo daug lėčiau nei suvartojimas, kuris per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei tris kartus. Gerokai padidėjus suvartojimui Sąjungos modulių gamintojai gamybos pajėgumus per nagrinėjamąjį laikotarpį padvigubino. Tačiau nepaisant didesnio gamybos lygio Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 4 procentiniais punktais ir per TL sudarė tik 41 %.

(126)

Sąjungos elementų gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo 20 %. Daugiausia gaminta 2011 m., vėliau per TL gamyba sumažėjo. Sąjungos elementų gamybos tendencijos keitėsi panašiai kaip Sąjungos suvartojimo tendencijos, tik gamyba iki 2011 m. lėčiau didėjo ir po to per TL labiau sumažėjo. Derindamasi prie Sąjungos suvartojimo raidos Sąjungos pramonė pirmiausia iki 2011 m. 51 % padidino pajėgumus, vėliau per TL jie sumažėjo. Apskritai pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 39 %. Pajėgumų naudojimo koeficientas iki 2011 m. didėjo ir sudarė 78 %, vėliau per TL sumažėjo 15 procentinių punktų. Apskritai Sąjungos pramonės elementų pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo ir per TL sudarė 63 %.

(127)

Sąjungos plokštelių gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo 26 %. Daugiausia Sąjungoje gaminta 2010 m., vėliau 2011 m. gamyba nuolat mažėjo ir dar labiau sumažėjo per TL. Padidėjus Sąjungos suvartojimui Sąjungos plokštelių gamintojai 2011 m. 52 % padidino gamybos pajėgumus, vėliau per TL jų pajėgumai sumažėjo. Vis dėlto Sąjungos pramonės plokštelių gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo 40 %. Nepaisant gamybos padidėjimo Sąjungos pramonės plokštelių pajėgumų naudojimas iki 2010 m. didėjo, o po to laikotarpio nuolat mažėjo, tad apskritai jų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 procentiniais punktais ir per TL sudarė 55 %.

(128)

Taigi, padidėjus suvartojimui Sąjungos pramonė padidino pajėgumus. Tačiau Sąjungos pramonės gamyba didėjo daug lėčiau nei suvartojimas, dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo su nagrinėjamuoju produktu susiję pajėgumų naudojimo koeficientai.

(129)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

5-a   lentelė

Moduliai. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (MW)

5-b   lentelė

Elementai. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (MW)

5-c   lentelė

Plokštelės. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (MW)

(130)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių pardavimo apimtis padidėjo 127 %. Tačiau 221 % padidėjus suvartojimui Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 19 % 2009 m. iki 13 % per TL. Sąjungos pramonės elementų pardavimo apimtis padidėjo vos 5 %, o suvartojimas padidėjo 87 %, dėl to rinkos dalis sumažėjo nuo 68 % 2009 m. iki 38 % per TL. Didėjant suvartojimui bendra plokštelių pardavimo apimtis sumažėjo 7 %, dėl to plokštelių rinkos dalis sumažėjo nuo 81 % 2009 m. iki 59 % per TL.

(131)

Didėjant suvartojimui Sąjungos pramonės modulių ir elementų pardavimas didėjo daug mažiau nei importas iš nagrinėjamosios šalies, o plokštelių pardavimas sumažėjo. Taigi, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti didėjančiu suvartojimu. Dėl to visų trijų segmentų rinkos dalys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(132)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6-a   lentelė

Moduliai. Užimtumas ir našumas

6-b   lentelė

Elementai. Užimtumas ir našumas

6-c   lentelė

Plokštelės. Užimtumas ir našumas

(133)

Su moduliais ir plokštelėmis susijęs užimtumas nuo 2009 m. iki TL padidėjo atitinkamai 39 ir 102 %, o su elementais – sumažėjo 9 %. Tačiau pažymima, kad su moduliais ir plokštelėmis susijęs užimtumas didėjo iki 2011 m., po to per TL sumažėjo. Su elementais susijęs užimtumas didėjo iki 2010 m., po to 2011 m. ir per TL sumažėjo. Su moduliais ir elementais susijęs bendras našumas padidėjo atitinkamai 34 ir 33 %. Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad Sąjungos pramonė dėjo pastangas atsilaikyti prieš importo iš KLR dempingo kaina daromą spaudimą. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį bendras su plokštelėmis susijęs našumas sumažėjo 37 %.

(134)

Taigi, nuo 2011 m. iki TL mažėjant Sąjungos modulių ir plokštelių gamybai, su moduliais ir plokštelėmis susijęs užimtumas per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo. Su elementais susijęs užimtumas iki 2010 m. didėjo, po to 2011 m. ir per TL sumažėjo, o Sąjungos elementų gamyba iki 2011 m. nuolat didėjo, o po to ėmė mažėti.

(135)

Visi dempingo skirtumai yra gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikį Sąjungos pramonei galima laikyti reikšmingu.

(136)

Kadangi tai pirmas antidempingo tyrimas, susijęs su nagrinėjamuoju produktu, atsigavimas po buvusio dempingo yra neaktualus.

(137)

Vidutinių atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį.

7-a   lentelė

Moduliai. Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje

7-b   lentelė

Elementai. Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje

7-c   lentelė

Plokštelės. Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje

(138)

Modulių pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo net 53 %, elementų – 69 %, o plokštelių – 40 %. Pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo, tačiau jos daugiausia sumažėjo per TL, kai jos tapo visiškai nestabilios. Modulių gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 48 %, o elementų – 55 %. Plokštelių gamybos sąnaudos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo, tačiau 2011 m. padidėjo, bet buvo mažesnės nei 2009 m. Per TL sąnaudos toliau didėjo ir buvo šiek tiek didesnės nei 2009 m. – taip atsitiko daugiausia dėl to, kad per TL sustabdyta gamyba. Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti nei nuolatinėmis pastangomis didinti sąnaudų veiksmingumą, nei pagrindinės žaliavos, polikristalinio silicio, sąnaudų sumažėjimo poveikiu. Taip buvo daugiausia dėl to, kad didėjo importo dempingo kainomis daromas spaudimas kainoms, kuris turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kainoms, sumažėjusioms netgi daugiau nei veiksmingumo didinimas. Tai matyti iš neigiamos Sąjungos pramonės pelningumo tendencijos, kaip aprašyta 144 konstatuojamojoje dalyje. Apskritai vidutinės panašaus produkto (išskyrus plokšteles) pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos labai sumažėjo ir tai turėjo triuškinančio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui.

(139)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

8-a   lentelė

Moduliai. Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

8-b   lentelė

Elementai. Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

8-c   lentelė

Plokštelės. Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(140)

Su moduliais susijusios vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui nuo 2009 m. iki TL nuolat didėjo – iš viso jos padidėjo 13 %. Su elementais susijusios vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė, o 2009–2010 m. sumažėjo 1 %, tačiau po to iki TL nesikeitė. Su plokštelėmis susijusios vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui svyravo – 2009–2010 m. didėjo, 2011 m. mažėjo, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 17 %. Bendrą darbo sąnaudų padidėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo pačiu metu padidėjusiu našumu (moduliai), infliacijos raida ir socialinėmis kai kurių Sąjungos gamintojų (plokštelės) sąnaudomis, susijusiomis su pramonės veiklos sumažėjimu nuo 2011 m. iki TL.

(141)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

9-a   lentelė

Moduliai. Atsargos

9-b   lentelė

Elementai. Atsargos

9-c   lentelė

Plokštelės. Atsargos

(142)

Modulių atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net 129 %, elementų – 302 %, o plokštelių – 70 %. Modulių atsargos nuolat didėjo ir 2011 m. buvo labai didelės (padidėjo 160 %), per TL jos mažėjo, tačiau jų buvo labai daug, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia. Elementų atsargų pokyčiai buvo net dar didesni – atsargų lygis 2009–2011 m. padidėjo daugiau nei 350 %. Panašiai atsargų per TL sumažėjo, tačiau jų buvo labai daug, palyginti su nagrinėjamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonės plokštelių atsargų 2009–2010 m. sumažėjo daugiau nei 80 % dėl to, kad padidėjo jų pardavimas, tačiau laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo labai greitai, jų buvo daugiau nei 2009 m., o per TL jų dar padaugėjo 65 procentiniais punktais.

(143)

Per tyrimą nustatyta, kad atsižvelgiant į nepalankią dabartinę padėtį Sąjungos gamintojai dėl gamybos pagal užsakymą pobūdžio rinktųsi turėti nedaug panašaus produkto atsargų. Todėl panašaus produkto atsargų padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį yra svarbus veiksnys nustatant, ar Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(144)

Pelningumo ir grynųjų pinigų srauto raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

10-a   lentelė

Moduliai. Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

10-b   lentelė

Elementai. Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

10-c   lentelė

Plokštelės. Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

(145)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(146)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį panašaus produkto pelningumas ypač sumažėjo ir tapo nuostolingu. Su moduliais susijęs pelningumas sumažėjo 11 procentinių punktų, su elementais – 49 procentiniais punktais, o su plokštelėmis – 63 procentiniais punktais.

(147)

Panašaus produkto pelningumas 2009–2010 m. padidėjo, tačiau 2011 m., kai Sąjungos pramonė patyrė nuostolių, labai sumažėjo ir dar daugiau sumažėjo per TL. Ypač daug nuostolių patirta dėl elementų ir plokštelių.

(148)

Grynųjų pinigų srauto, kuris parodo atrinktų Sąjungos gamintojų gebėjimą finansuoti savo veiklą, tendencija nuo 2009 m. iki TL taip pat palaipsniui blogėjo. Taigi, su moduliais susijęs grynųjų pinigų srautas sumažėjo 10 procentinių punktų, t. y. šiek tiek padidėjo 2011 m., o ypač sumažėjo nuo 2011 m. iki TL. Su elementais ir plokštelėmis susijęs grynųjų pinigų srautas sumažėjo dar labiau, nei susijęs su moduliais, ir pasiekė itin neigiamą lygį per TL. Taigi, su panašiu produktu susijęs grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(149)

Lentelėje pateikiama atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų visoje rinkoje ir investicijų grąžos raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

11-a   lentelė

Moduliai. Investicijos ir investicijų grąža

11-b   lentelė

Elementai. Investicijos ir investicijų grąža

11-c   lentelė

Plokštelės. Investicijos ir investicijų grąža

(150)

Lentelėje parodyta, kad Sąjungos pramonė nuo 2009 m. iki TL 171 % padidino investicijas į modulius. Tai buvo daugiausia susiję su gerokai padidintais pajėgumais. Tačiau per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonė 78 % sumažino investicijas į elementus ir 80 % – į plokšteles; investicijos daugiausia buvo susijusios su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra ir gamybos technologijų bei procesų gerinimu ir palaikymu veiksmingumui didinti. Kadangi Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį nepajėgė papildomai investuoti į elementus ir plokšteles, investicijų lygis per TL buvo gana žemas. Kadangi investicijos daugiausia finansuotos per grynųjų pinigų srautą ir teikiant bendrovių tarpusavio paskolas, grynųjų pinigų srauto sumažėjimas turėjo tiesioginio poveikio investicijų lygiui.

(151)

Investicijų grąža išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu. Su panašiu produktu susijusios investicijų grąžos tendencijos nuo 2009 m. iki TL buvo taip pat neigiamos, kaip ir visų trijų rūšių produkto kitų finansinės veiklos rodiklių. Su elementais ir plokštelėmis susijusi investicijų grąža 2009 ir 2010 m. padidėjo, tačiau 2011 m. gerokai sumažėjo ir tapo neigiama. Su moduliais susijusi investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama, išskyrus 2010 m., kai ji sudarė 19 %. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 1 % (per TL elementų atveju ji sudarė -17 %), tačiau išliko labai neigiamame lygmenyje, t. y. -19 %. Plokštelių atveju investicijų grąžos tendencija buvo neigiama ir per TL ji sudarė -7 %. Apskritai su panašiu produktu susijusi investicijų grąžos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama.

(152)

Pajėgumas padidinti kapitalą analizuotas vertinant visą rinką ir nustatyta, kad Sąjungos pramonės pajėgumas užtikrinti su panašiu produktu susijusį grynųjų pinigų srautą nuolat mažėja ir atitinkamai prastėja finansinė Sąjungos pramonės padėtis.

(153)

Išanalizavus Sąjungos pramonės padėtį nustatyta, kad visų pagrindinių žalos rodiklių pokyčiai buvo akivaizdžiai neigiami. Apskritai didėjant suvartojimui bendra modulių ir elementų gamybos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Nors pardavimo apimtis padidėjo, Sąjungos pramonės rinkos dalis per TL sumažėjo dėl to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį kur kas daugiau padidėjo suvartojimas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo vidutinė pardavimo kaina, o tai turėjo neigiamo poveikio visiems finansinės veiklos rodikliams, kaip antai pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą rodikliams.

(154)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimties padidėjimas sutapo su ypač dideliu vidutinės pardavimo kainos sumažėjimu.

(155)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo suinteresuotųjų šalių importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis. Tuo pačiu metu toliau mažėjo importo kainos, dėl to buvo priverstinai labai mažinama Sąjungos pramonės vidutinė kaina Sąjungos rinkoje.

(156)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė ir ypač atrinkti Sąjungos gamintojai dirbo sėkmingai. Teigta, kad tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos apimties, gamybos pajėgumų, pardavimo ir užimtumo, o kai kurių atrinktų gamintojų atveju net pelningumo rodikliai, gerėjo ir iš jų nebuvo matyti, kad būtų daroma materialinė žala. Šie tvirtinimai nepatvirtinti tyrimo rezultatais, iš kurių aiškiai matyti blogėjanti daugelio žalos rodiklių, kurie yra susiję su išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, tendencija.

(157)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus tyrimą visų pirma patvirtinta tai, kad pardavimo kainos yra gerokai mažesnės už gamybos sąnaudas, todėl daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per TL tapo neigiamu. Daroma išvada, kad jei į Sąjungos rinką toliau būtų importuojama dempingo kaina, Sąjungos pramonė dėl nuostolių veikiausiai visam laikui nutrauktų bet kokios apimties Sąjungos panašaus produkto gamybą. Panašu, kad šią išvadą galima patvirtinti pokyčiais po TL, t. y. kai kurios bendrovės pasiskelbė nemokiomis ir (arba) laikinai ar visam laikui sustabdė gamybą.

(158)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(159)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti žinomi su importu dempingo kaina nesusiję veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina.

(160)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamojo produkto rinkos sąlygos valstybėse narėse skyrėsi ir kad dėl to priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama kiekvienai valstybei narei atskirai. Nacionalinės paramos sistemos iš dalies apibrėžia valstybių narių rinkų dydį. Tačiau per tyrimą taip pat nustatyta, kad paklausa nebūtinai priklauso vien tik nuo paramos sistemų. Panašu, kad priklausomai nuo geografinės padėties (saulės šviesa) ir elektros kainų tam tikroje vietovėje saulės baterijų plokščių pagaminamos energijos tinkluose yra tiek, kiek ir kitų rūšių energijos, arba bent panašiai, o tai reiškia, kad tam tikros investicijos vykdomos nepriklausomai nuo paramos sistemų. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti, kad rinkos sąlygos priklauso tik nuo paramos sistemų, ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(161)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo dempingo kaina iš KLR apimtis ypač padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį – importuojamų modulių kiekis padidėjo daugiau nei 300 %, elementų – 482 %, o plokštelių – 648 %, o moduliams tenkanti rinkos dalis padidėjo 17 procentinių punktų, elementų – 17 procentinių punktų ir plokštelių – 27 procentiniais punktais. Taigi patvirtinama, kad nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį ypač padidėjo. Importas dempingo kaina akivaizdžiai išaugo tuo pačiu metu, kai Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Be to, per tyrimą nustatyta, kad, kaip minėta 117 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo dempingo kaina per TL buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(162)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių importo dempingo kainos sumažėjo 64 %, elementų – 42 %, o plokštelių – 40 %, dėl to kainos buvo dar daugiau priverstinai mažinamos. Kai buvo daromas toks spaudimas kainoms, Sąjungos pramonė dėjo labai daug pastangų gamybos sąnaudoms mažinti. Nepaisant šių pastangų, dėl išskirtinai mažų importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonė buvo priversta toliau mažinti pardavimo kainas, kol pardavimas tapo nepelningu. Taigi Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį ypač sumažėjo, o per TL Sąjungos pramonė patyrė nuostolių.

(163)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad dėl importo iš Kinijos ir dėl to, kad padidėjo importo iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurios buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, rinkos dalis, Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kuri pirmiausia matyti iš jos blogos finansinės padėties ir beveik visų žalos rodiklių verčių sumažėjimo.

(164)

Modulių importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 19 %, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 18,4 % iki 6,8 %. Taivanas yra antras didžiausias eksportuotojas po KLR.

(165)

Elementų importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 186 %, dėl to rinkos dalis padidėjo nuo 24 % 2009 m. iki apytikriai 36 % per TL. Elementų atveju Taivanas yra antras didžiausias eksportuotojas po KLR, importo iš Taivano apimtis ir rinkos dalys yra daug kartų didesnės nei importo iš kitų trečiųjų šalių, tačiau mažesnės nei importo iš KLR.

(166)

Plokštelių importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 %, o rinkos dalis nuo 13,4 % 2009 m. iki 8,5 % per TL. Kaip ir pirmiau, Taivanas yra antras didžiausias plokštelių eksportuotojas po KLR. Tačiau importo iš Taivano apimtis ir rinkos dalis palyginti nedidėjo ir per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelės.

(167)

Modulių, elementų ir plokštelių importo iš trečiųjų šalių kaina vidutiniškai buvo didesnė už vidutinę vieneto importo iš Kinijos kainą. Iš turimos informacijos apie importą iš Taivano matyti, kad vidutinė modulių ir plokštelių importo kaina buvo didesnė už vidutinę modulių ir plokštelių importo iš Kinijos kainą, o vidutinė elementų importo kaina buvo tokia pati kaip vidutinė elementų importo iš Kinijos kaina. Tačiau neturėta išsamios informacijos apie kiekvienos rūšies produkto kainą, todėl palyginimas remiantis vidutinėmis kainomis gali būti naudojamas tik kaip nuoroda, juo remiantis tvirtų išvadų padaryti negalima. Per nagrinėjamąjį laikotarpį elementų importo iš Taivano apimtis nuolat didėjo, dėl to rinkos dalis padidėjo apytikriai 14 procentinių punktų. Tačiau apskritai tiriamojo produkto importo apimtis, nepaisant padidėjusios rinkos dalies, buvo mažesnė nei importo iš KLR, o kainų lygis per TL bendrai buvo didesnis, išskyrus elementus. Tuo remiantis ir ypač atsižvelgiant į importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį ir rinkos dalį, taip pat į šio importo kainą, kuri vidutiniškai buvo tokia pati kaip Sąjungos pramonės kaina arba už ją didesnė, galima preliminariai daryti išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių nenutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

12   lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių ir jo rinkos dalis

(168)

Kaip minėta 108 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių suvartojimas Sąjungoje padidėjo 221 %, elementų – 87 %, o plokštelių – 29 %. Daugiausia suvartota 2011 m., per TL suvartojimas mažėjo, nors buvo suvartota gerokai daugiau nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje 2009 m. Sąjungos pramonė suvartojimo padidėjimu negalėjo pasinaudoti, nes per tą patį laikotarpį jos modulių rinkos dalis sumažėjo nuo 19 % iki 13 %, elementų – nuo 68 % iki 38 %, o plokštelių – nuo 81 % iki 59 %. Tuo pačiu metu KLR rinkos dalis gerokai padidėjo iki 2011 m., o per TL, kai sumažėjo suvartojimas, buvo labai didelė, tačiau nesikeitė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad, nepaisant Sąjungos suvartojimo sumažėjimo per TL, importui dempingo kaina iš KLR teko nekintanti rinkos dalis (moduliai) arba ji dar padidėjo (elementai ir plokštelės) ir darė žalą Sąjungos pramonei per nagrinėjamąjį laikotarpį, negalima daryti išvados, jog suvartojimas tiek sumažėjo, kad dėl to nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(169)

Remiantis turima informacija sunku nustatyti, kiek paklausa priklauso nuo valstybių narių paramos sistemų. Iš tikrųjų, kaip minima 171 konstatuojamojoje dalyje, yra visokių paramos sistemų, o šių sistemų sąsaja su paklausa labai sudėtinga, todėl sunku kiekybiškai įvertinti tikslų šių sistemų poveikį. Tačiau iš turimų įrodymų taip pat matyti, kad net ir tuo atveju, kai paramos sistemų nėra, saulės energijos paklausa bus ir net ilgainiui didės, nors ir mažiau nei tuo atveju, jei paramos sistemos būtų taikomos. Tokiomis aplinkybėmis kelios šalys tvirtino, kad kai kuriuose Sąjungos regionuose saulės energijos tinkluose jau yra tiek, kiek ir kitų rūšių energijos, arba beveik yra tiek pat (t. y. saulės energijos pagaminimo sąnaudos yra tokios pačios arba beveik tokios pačios kaip įprastinės energijos pagaminimo sąnaudos). Atliekant tyrimą šių tvirtinimų nebuvo galima patvirtinti, jie bus toliau nagrinėjami.

(170)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei daryta žala susijusi su valstybių narių įgyvendintu supirkimo tarifų mažinimu. Dėl šio sumažinimo tariamai sumažėjo saulės energijos įrenginių ir sumažėjo tiriamojo produkto paklausa Sąjungos rinkoje, todėl Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(171)

Valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai skatinti nustatė supirkimo tarifus, kvotas pagal ekologinius sertifikatus (kuriais būtų galima prekiauti), dotacijas investicijoms ir mokesčių lengvatas. Tam tikrose valstybėse narėse parama taip pat teikiama iš ES struktūrinių fondų. Dažniausiai taikoma paramos priemonė saulės energijos atveju – supirkimo tarifai. Šiame etape Komisija analizuodama daugiausia dėmesio skyrė būtent šiai paramos sistemai.

(172)

Supirkimo tarifai – finansinės paramos priemonė, kuri skirta siekti privalomų nacionalinių tikslų, susijusių su atsinaujinančiųjų šaltinių energijos naudojimu, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (7). Paramos dydis ir supirkimo tarifų taikymas valstybėse narėse skiriasi. Taikant supirkimo tarifus tinklo operatoriai saulės energiją įpareigojami pirkti už kainas, kuriomis užtikrinama, kad saulės energijos gamintojai (dažniausia tai saulės energijos įrenginių savininkai) padengtų sąnaudas ir uždirbtų pagrįstą pelną. Supirkimo tarifams, kaip ir kitoms paramos sistemoms, pagal SESV 107 ir 108 straipsnius dažniausiai taip pat taikomas valstybės pagalbos kontrolės reikalavimas, kuriuo užtikrinama, kad elektros gamintojams nebūtų kompensacijos permokų.

(173)

Nepaisant nacionalinių skirtumų pastebimi trys reiškiniai, susiję su supirkimo tarifų Sąjungoje pokyčiais: i) supirkimo tarifų normų sumažėjimas; ii) visos supirkimo tarifų sistemos sustabdymas (Ispanija) ir iii) galingumo ribų (viršutinių ribų) nustatymas įrenginiams, kurie atitinka reikalavimus finansavimui gauti, ir metinės naujai remiamos įrengtosios galios bendrų viršutinių ribų nustatymas valstybės narės lygmeniu. Panašu, kad viršutinės ribos nustatytos daugiausia 2012 m., dėl to jos veikiausiai neturi jokio poveikio suvartojimui per TL. Todėl analizuojant daugiausia dėmesio skirta neseniai Ispanijoje pritaikytam supirkimo tarifų sistemos sustabdymui ir supirkimo tarifų normų sumažinimui daugumoje valstybių narių. Analizuota, ar tai turėjo poveikio paklausai Sąjungos rinkoje ir ar dėl to Sąjungos pramonei galėjo būti daroma materialinė žala. Dėl to manyta, kad supirkimo tarifų pokyčių poveikis modulių paklausai buvo toks pat kaip elementų ir plokštelių paklausai. Iš tiesų, kadangi elementai ir plokštelės yra būtini moduliams gaminti ir kadangi jie nenaudojami kituose gamybos procesuose, modulių paklausos sumažėjimas automatiškai lemia elementų ir plokštelių paklausos sumažėjimą.

(174)

Atliekant tyrimą patvirtinta supirkimo tarifų ir suvartojimo sąsaja, tačiau taip pat nustatyta, kad dėl suvartojimo sumažėjimo nuo 2011 m. iki TL nenutrūksta importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys, kaip išsamiau aprašyta 163 konstatuojamojoje dalyje. Iš tikrųjų atlikus tyrimą pastebėta, kad tuo metu, kai blogėjo Sąjungos pramonės padėtis, eksportuojantys gamintojai išlaikė didelę modulių rinkos dalį (80 %) ir net padidino elementų (nuo 22 % 2011 m. iki 25 % per TL) ir plokštelių (nuo 32 % 2011 m. iki 33 % per TL) rinkos dalį. Be to, pažymėtina, kad vidutinė Sąjungos pramonės modulių kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 53 % daugiausia dėl to, kad labai padidėjo importas dempingo kaina, dėl kurio Sąjungos rinkoje darytas didelis spaudimas kainoms. Taigi, Sąjungos pramonės pelningumo sumažėjimas negali būti daugiausia susietas su sumažėjusiais supirkimo tarifais.

(175)

Atitinkamai pripažįstama, kad supirkimo tarifais buvo skatinama saulės energijos paklausa ir kad dėl to, kad neseniai sustabdyta supirkimo tarifų sistema (Ispanijoje) ir šie tarifai sumažinti kitose valstybėse narėse, sumažėjo tiriamojo produkto suvartojimas per TL ir tai veikiausiai susiję su Sąjungos pramonei daryta žala. Tačiau suvartojimas per TL nesumažėjo tiek, kad nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys.

(176)

Kelios šalys teigė, kad sumažinus supirkimo tarifus investuotojams tapo nepatrauklu investuoti į saulės energiją, todėl Sąjungoje sumažėjo nagrinėjamojo produkto paklausa.

(177)

Atlikus tyrimą patvirtinta supirkimo tarifų normų ir investicijų į saulės energijos pramonę lygio sąsaja, tačiau taip pat nustatyta, kad investicijos į saulės energiją yra mažiau priklausomos nuo minėtų normų regionuose, kuriuose yra daugiau saulės šviesos ir kuriuose saulės energija yra veiksmingesnė, taip pat regionuose, kuriuose yra didelės elektros energijos kainos. Iš tikrųjų, atlikus tyrimą buvo matyti, kad nepaisant sustabdytos supirkimo tarifų sistemos buvo vis dar investuojama (pvz., Ispanijoje). Be to, per tyrimą nustatyta, kad investicijos į saulės energiją buvo vis dar patrauklios net ir taikant mažesnes supirkimo tarifų normas.

(178)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nebuvo galima padaryti aiškios išvados, kad sumažinus supirkimo tarifus investuotojams buvo nepatrauklu investuoti į saulės energiją ir taip prisidėta prie Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(179)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad sumažinus supirkimo tarifus Sąjungos gamintojai buvo priversti mažinti kainas, kad išlaikytų investuotojų susidomėjimą fotovoltine energija ir skatintų paklausą ir augimą.

(180)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė kainas mažinti buvo priversta daugiausia dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo, o ne dėl sumažintų supirkimo tarifų. Tai rodo ir tai, kad Sąjungos pramonės kainos daugiausia sumažėjo 2010 ir 2011 m., prieš iš esmės sumažinant supirkimo tarifus. Iš tikrųjų padidėjus importui dempingo kaina iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, Sąjungos pramonė buvo priversta vis daugiau mažinti kainas.

(181)

Todėl tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

Trumpiau tariant, supirkimo tarifai buvo svarbus Sąjungos fotovoltinės energijos rinkos raidos veiksnys, be to, supirkimo tarifai turėjo poveikio tiriamojo produkto suvartojimo raidai. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad suvartojimas labai nesumažėjo, nors supirkimo tarifai ir buvo gerokai sumažinti. Todėl preliminariai daroma išvada, kad supirkimo tarifų pokyčiai nebuvo tokie, kad nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys.

(183)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei materialinė žala daryta dėl to, kad sumažėjo Sąjungos pramonei teikiama finansinė parama. Šiam teiginiui paremti pateikta informacijos, kuri buvo pagrįsta vienam iš Sąjungos gamintojų iki nagrinėjamojo laikotarpio (t. y. 2003–2006 m.) suteiktomis subsidijomis.

(184)

Pateiktais įrodymais nebuvo atskleista jokia Sąjungos pramonei darytos materialinės žalos ir tariamų vieno iš Sąjungos gamintojų iki nagrinėjamojo laikotarpio gautų subsidijų sąsaja. Be to, ši informacija susijusi su laikotarpiu iki nagrinėjamojo laikotarpio, todėl ji yra neaktuali. Taigi, nenustatyta Sąjungos pramonės gautos tariamos subsidijos ir patirtos materialinės žalos sąsaja. Tuo remiantis šis argumentas buvo atmestas.

(185)

Teigta, kad materialinė žala Sąjungos pramonei padaryta dėl pajėgumų pertekliaus Sąjungos rinkoje ir apskritai pasaulinėje rinkoje. Taip pat tvirtinta, kad dėl pajėgumų pertekliaus pasaulinėje rinkoje Sąjungos pramonė ėmėsi šiuo metu vykdomos konsolidacijos ir kad žala padaryta dėl to, kad buvo per daug gamybos pajėgumų. Be to, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala buvo susijusi su ES pramonės pajėgumų pertekliumi, dėl kurio daryta žala sau. Priešingai, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė žalą patyrė dėl to, kad Sąjungos pramonė neskyrė reikiamų investicijų pajėgumams didinti.

(186)

Sąjungos pramonė iš tiesų padidino gamybos pajėgumus, tačiau jos bendra gamybos apimtis neatitiko didėjančio suvartojimo lygio Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį. Taigi, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai buvo pagrįsti ir atitiko rinkos pokyčius, t. y. suvartojimo didėjimą. Todėl to negalima laikyti patirtos žalos priežastimi.

(187)

Panašiai, remiantis tuo, kas išdėstyta, atliekant tyrimą nepatvirtintas argumentas, kad Sąjungos pramonė neinvestavo į pajėgumų didinimą. Priešingai, kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui didino pajėgumus ir per visą nagrinėjamąjį laikotarpį turėjo perteklinių pajėgumų, o tai rodo, kad ji galėjo patenkinti papildomą paklausą. Todėl šį argumentą teko atmesti.

(188)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad visi rinkos veiklos vykdytojai, įskaitant vartotojų ir gamintojų grandžių sektorius, buvo atsidūrę sudėtingoje padėtyje dėl pajėgumų pertekliaus pasaulinėje rinkoje ir dėl to pasikeitusios rinkos. Dėl to tvirtinta, kad tiriamasis produktas tapo preke, kuriai pavieniai gamintojai jau nebegali nustatyti kainos, nes jos priklauso nuo pasaulinės paklausos ir pasiūlos. Teigta, kad ne dėl importo dempingo kaina, o dėl šios padėties Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą.

(189)

Per tyrimą patvirtinta, kad pasaulinėje rinkoje buvo per daug pajėgumų, daugiausia KLR kilmės. Kalbant apie rinkos pokytį, dėl kurio tiriamasis produktas tariamai tapo preke, šiuo pokyčiu nepateisinama nesąžininga kainodara ir nesąžininga prekybos praktika. Dėl to pažymėtina, kad Sąjungos pramonė jau daugiau nei 20 metų gamina ir parduoda tiriamąjį produktą, o KLR nagrinėjamojo produkto pramonė išsivystė tik visai neseniai (pereito dešimtmečio viduryje), daugiausia dėl supirkimo tarifų ir kitų politinių iniciatyvų Sąjungoje ir vėliau padidėjusios paklausos.

(190)

Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(191)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala buvo susijusi su pagrindinės plokštelių gamybos žaliavos, polikristalinio silicio, kainų raida. Tvirtinta, kad Sąjungos pramonė sudarė ilgalaikes fiksuotos kainos tiekimo sutartis ir todėl negalėjo pasinaudoti per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjusiomis polikristalinio silicio kainomis.

(192)

Per tyrimą nustatyta, kad polikristalinio silicio kainos padidėjo 2008 m., tačiau 2009 m. vėl sumažėjo ir vėliau tik šiek tiek padidėjo 2010 m. ir 2011 m. pradžioje. Per TL kainos gerokai sumažėjo.

(193)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nors Sąjungos pramonė turėjo sudariusi ilgalaikes polikristalinio silicio tiekimo sutartis, dėl šių sutarčių sąlygų buvo iš esmės iš naujo deramasi remiantis polikristalinio silicio kainų raida ir sutarčių kainos buvo panašios į neatidėliotinų sandorių rinkos kainas, o kartais už jas net mažesnės.

(194)

Tuo remiantis daroma išvada, kad net jei ilgalaikės polikristalinio silicio tiekimo sutartys kai kuriems tam tikriems Sąjungos gamintojams turėjo poveikio, apskritai Sąjungos pramonei dėl šių ilgalaikių sutarčių neigiamas poveikis nedarytas ir ji galėjo visapusiškai pasinaudoti polikristalinio silicio kainų sumažėjimu. Todėl nustatyta, kad ilgalaikės sutartys nesusijusios su Sąjungos pramonei daryta materialine žala.

(195)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl to, kad labai automatizuotas gamybos procesas. Teigta, kad mažieji gamintojai šiuo požiūriu buvo nepalankioje padėtyje, palyginti su dideliais vertikaliai integruotais gamintojais, todėl šių gamintojų patirta žala negali būti susieta su importu dempingo kaina. Dėl to taip pat teigta, kad bet kuriuo atveju Sąjungos pramonė buvo nedidelė, todėl ji negalėjo pasinaudoti masto ekonomija.

(196)

Per tyrimą nustatyta, kad mažieji gamintojai Sąjungos rinkoje taip pat buvo labai automatizavę gamybą ir tai turėjo teigiamo poveikio jų gamybos sąnaudoms. Dauguma Sąjungos gamintojų specializuojasi vienoje gamybos proceso dalyje (plokštelės, elementai arba moduliai) ir dėl šios specializacijos didėja jų konkurencingumas konkretaus tam tikros rūšies jų gaminamo produkto atžvilgiu. Todėl argumentą, kad dėl didelio gamybos automatizavimo daryta žala Sąjungos pramonei, teko atmesti.

(197)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl spaudimo kainoms Sąjungos pramonė ėmėsi konsolidacijos ir taip Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad konsolidacija buvo veikiau importo dempingo kaina pasekmė. Be to, ši šalis nepateikė jokių įrodymų dėl to, kokiu mastu konsolidacijos procesas buvo padarytos žalos priežastis.

(198)

Taip pat teigta, kad žala daryta dėl to, kad Sąjungos pramonė nepakankamai vertikaliai integruota. Apskritai vertikaliai integruotų gamintojų tiekimo grandinė įprastomis rinkos sąlygomis turėtų būti daugiau apsaugota. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad dalis Sąjungos pramonės, kuri buvo vertikaliai integruota, negalėjo visapusiškai išnaudoti vertikalios integracijos pranašumo dėl to, kad importo dempingo kaina daromas spaudimas kainoms buvo ypač didelis. Be to, Sąjungos pramonė ir net vertikaliai integruoti Sąjungos gamintojai dėl importo dempingo kaina negalėjo visapusiškai pasinaudoti dideliais pajėgumų naudojimo koeficientais masto ekonomijai užtikrinti. Per tyrimą nebuvo atskleista ir jokios sąsajos tarp vertikalios integracijos ir didesnio pelningumo, nes dėl didelio spaudimo kainoms šis santykis buvo pakeistas.

(199)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei trūko techninių inovacijų ir investicijų į pažangiąsias technologijas. Tačiau per tyrimą negauta jokių faktinių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Priešingai, per tyrimą nustatyta, kad didžioji Sąjungos pramonės investicijų dalis buvo skirta naujoms mašinoms ir MTTP ir kad nėra reikšmingų technologinių skirtumų tarp produktų pasauliniu mastu.

(200)

Be to, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad materialinė žala daryta dėl nevykusio projektų įgyvendinimo (neįvykdyti projektai). Dėl to pažymėtina, kad šis argumentas nebuvo pagrįstas. Be to, nepavykusius projektus veikiau galima vadinti importo dempingo kaina pasekme. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(201)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė laiku neracionalizavo sąnaudų, kad prisiderintų prie pasaulinės rinkos pokyčių. Kitos šalys teigė, kad darbo ir pridėtinės sąnaudos Sąjungoje didesnės nei KLR.

(202)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo, išskyrus plokštelių atveju, kai sąnaudos mažėjo 2010 m., tačiau 2011 m. ir vėliau per TL padidėjo ir buvo šiek tiek didesnės nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (žr. 138 konstatuojamąją dalį). Su moduliais ir elementais susijęs našumas padidėjo, tačiau su plokštelėmis – sumažėjo. Kaip minėta pirmiau, dėl didelės importo dempingo kaina iš KLR apimties ir dėl jo daromo didelio spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti sumažėjusiomis sąnaudomis.

(203)

Pažymima, kad eksportuojantys KLR gamintojai neturi jokio lyginamojo pranašumo naudotų žaliavų (polikristalinio silicio) ir mašinų atžvilgiu, nes jos daugiausia importuotos iš Sąjungos. Darbo ir pridėtinės sąnaudos sudarė vidutiniškai mažiau nei 10 % visų modulio sąnaudų per TL ir nelaikoma, kad jos turėtų didelio poveikio.

(204)

Be to, teigta, kad kai kurie Sąjungos gamintojai plokšteles, elementus ir (arba) modulius tiekė iš nagrinėjamosios šalies ir šiuos produktus Sąjungos rinkoje perpardavė kaip nuosavus. Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto importas pagal pobūdį buvo papildomas, o jo apimtis nedidelė, palyginti su Sąjungos gamybos apimtimi, todėl negalima laikyti, kad jis nutrauktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinį ryšį.

(205)

Taigi, norėdama prisiderinti prie mažėjančių importo iš KLR kainų tendencijos, Sąjungos pramonė turėjo dėti daug pastangų gamybos sąnaudoms racionalizuoti. Nepaisant Sąjungos pramonės pastangų, pardavimo kainose šio sąnaudų racionalizavimo nematyti, nes dėl importo dempingo kaina priverstinai labai mažintos kainos.

(206)

Tuo remiantis visus pirmiau minėtus argumentus teko atmesti.

(207)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad žala Sąjungos pramonei daryta dėl konkurencijos su fotovoltiniais produktais plona plėvele ir kitomis fotovoltinėmis technologijomis, nes šias technologijas buvo galima pakeisti, o jų galutinio naudojimo paskirtis buvo ta pati.

(208)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad fotovoltiniai produktai plona plėvele gaminami iš kitų žaliavų, jiems nenaudojamos plokštelės iš kristalinio silicio. Apskritai jų energijos konversijos naudingumo koeficientas yra gerokai žemesnis, be to, jų galios vatais atidavimas yra mažesnis nei modulių iš kristalinio silicio. Todėl jų negalima naudoti ribotose vietose, kaip antai stogų, t. y. jų negalima visiškai pakeisti nagrinėjamuoju produktu. Taigi, nors produktai plona plėvele gali iš dalies konkuruoti su nagrinėjamuoju produktu, ši konkurencija laikoma nežymia.

(209)

Todėl per tyrimą nenustatyta Sąjungos pramonei padarytos žalos ir konkurencijos su fotovoltiniais produktais plona plėvele ir kitomis fotovoltinėmis technologijomis sąsajos.

(210)

Tuo remiantis šį argumentą teko atmesti.

(211)

Teigta, kad finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės galimybėms gauti finansavimą, todėl Sąjungos pramonė patyrė žalą.

(212)

Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo. Saulės energijos pramonė yra kapitalo imli pramonė, todėl pajėgumas padidinti kapitalą yra itin svarbus. Ekonomikos nuosmukis turėjo tam tikro poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad nepaisant Sąjungos rinkos augimo 2009–2011 m. Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo dėl importo dempingo kaina iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Todėl padaryta išvada, kad galimą finansų krizės poveikį padidino importo dempingo kaina iš Kinijos padidėjimas ir kad ribotos galimybės gauti finansavimą iš esmės buvo neigiamo rinkos klimato pasekmė, o Sąjungos pramonės padėtis ir perspektyvos – importo dempingo kaina pasekmė. Taigi, nors finansų krizė turėjo tam tikro poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, dėl jo negalėjo nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys. Todėl šis argumentas atmestas.

(213)

Kai kurios šalys teigė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės modulių pardavimas eksportui labai sumažėjo ypač 2009–2011 m., o elementų – nuo 2009 m. iki 2012 m. pirmojo ketvirčio, ir kad dėl to Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(214)

Tačiau, kaip parodyta toliau lentelėje, nepaisant sumažėjimo per TL, modulių eksporto apimtis yra didelė, o vidutinė kaina per TL buvo didesnė už vidutines modulių sąnaudas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl tai negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei. Elementų eksporto apimtis sudarė tik 12 % visos elementų gamybos apimties. Todėl, nepaisant mažų kainų per TL, tai galėjo turėti tik nedidelio poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Pagaliau plokštelių eksporto apimtis sudarė apie 24 % visos gamybos apimties ir, panašiai, nepaisant nedidelių eksporto kainų per TL, tai galėjo turėti tik nedidelio poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Todėl su tuo susijęs argumentas turėjo būti atmestas.

13-a   lentelė

Moduliai

13-b   lentelė

Elementai

13-c   lentelė

Plokštelės

(215)

Tuo remiantis nustatyta, kad Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų poveikis nebuvo toks, kad dėl jo būtų daryta materialinė žala Sąjungos pramonei. Todėl su tuo susiję šalių argumentai turėjo būti atmesti.

(216)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žalą Sąjungos pramonei darė Sąjungoje atrasti skalūnų dujų telkiniai, o perspektyvos didinti pigių skalūnų dujų gamybą Sąjungoje sumažino valstybės ir privačias investicijas į atsinaujinančiųjų šaltinių energijos projektus.

(217)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo tiriamojo produkto suvartojimas, kaip jau minėta 108 konstatuojamojoje dalyje. Be to, per tyrimą negauta faktinių įrodymų, kad Sąjungos pramonei būtų daryta žala dėl to, kad Europos Sąjungoje buvo atrasti skalūnų dujų telkiniai. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(218)

Ta pati šalis teigė, kad žalą Sąjungos pramonei darė mažos investicijos į saulės energijos gamybą dėl mažų rinkos kainų už Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos išmetamųjų teršalų kreditus.

(219)

Tačiau nepateikta įrodymų ir atlikus tyrimą nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kuriomis šie teiginiai būtų patvirtinti. Priešingai, per tyrimą nustatyta, kad tiriamojo produkto suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(220)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bent vienam Sąjungos gamintojui materialinę žalą darė netinkami valdymo sprendimai. Šie teiginiai pagrįsti metinėmis sąskaitomis ir tam tikra bendrovės akcininko kitiems akcininkams siųsto rašto informacija.

(221)

Iš byloje surinktos informacijos nematyti, kad kurie nors susijusios bendrovės valdymo sprendimai būtų neįprasti ar neapgalvoti arba turėtų poveikio visai Sąjungos pramonei. Todėl šis argumentas atmestas.

(222)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad materialinę žalą Sąjungos pramonei darė kita Vyriausybės politika, pvz., atsinaujinančiosios energijos, inovacijų skatinimo, biurokratijos mažinimo ar prekybos lengvinimo politika ir tinklų prieigos reglamentai, nes išvardytos politikos kryptys yra naudingos eksportuojantiems gamintojams. Tačiau net jei iš tiesų dėl tam tikros nurodytos politikos gali būti sudarytos palankesnės sąlygos importui iš kitų trečiųjų šalių ir apskritai saulės energijos pramonės augimui, tokia politika būtų naudinga ir Sąjungos pramonei. Be to, tokia politika nereiškia, kad į Sąjungą turėtų būti importuojama žalingomis dempingo kainomis. Todėl šis argumentas atmestas.

(223)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo iš KLR dempingo kaina yra priežastinis ryšys. Analizuotos kitos galimos žalos priežastys, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, suvartojimas, supirkimo tarifai, kita Sąjungos pramonei teikiama finansinė parama, pajėgumų perteklius, žaliavų kainų poveikis, sau daroma žala, konkurencija su produktais plona plėvele, finansų krizė ir jos poveikis, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai, skalūnų dujų telkinių atradimas Europos Sąjungoje, valdymo sprendimai, Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir kita Vyriausybės politika, tačiau nustatyta, kad dėl nė vienos iš jų nenutrūksta nustatytas importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(224)

Todėl atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, padaryta preliminari išvada, kad yra importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(225)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesai buvo nagrinėjami remiantis įvairių visų su šiuo tyrimu susijusių dalyvių, įskaitant Sąjungos pramonės, fotovoltinių produktų sektoriaus gamintojų ir vartotojų grandies bendrovių, taip pat nagrinėjamojo produkto importuotojų, naudotojų ir vartotojų, interesų vertinimu.

(226)

Inicijavus tyrimą apie save pranešė apie 150 veiklos vykdytojų. Specialūs klausimynai nusiųsti nesusijusiems importuotojams, gamintojų grandies veiklos vykdytojams (įskaitant žaliavų gamintoją ir tiriamojo produkto gamybos įrangos tiekėjus), vartotojų grandies veiklos vykdytojams (įskaitant projektų vystytojus ir montuotojus) ir vartotojų organizacijai BEUC. Informacijos pateikė trys asociacijos, atstovaujančios įvairiems veiklos vykdytojams (Sąjungos pramonei ir gamintojų bei vartotojų grandžių veiklos vykdytojams) fotovoltinių produktų sektoriuje.

(227)

Sąjungos pramonė panašaus produkto gamybai ir pardavimui per TL buvo tiesiogiai įdarbinusi apie 25 000 darbuotojų.

(228)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina per tiriamąjį laikotarpį padaryta materialinė žala. Primenama, kad tam tikrų žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai. Iš tiesų Sąjungos modulių, elementų ir plokštelių gamintojai 2011 m. ir per TL veikė nuostolingai. Todėl kai kurie Sąjungos gamintojai jau buvo priversti uždaryti gamybos įmones, o tam tikri kiti tapo nemokūs. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(229)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, kuriomis pasinaudojusi Sąjungos pramonė galės panašaus produkto kainas priderinti prie gamybos sąnaudų ir padidinti pelningumą. Taip pat galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai turėtų teigiamo poveikio jos bendrai finansinei padėčiai. Be to, Sąjungos pramonė galėtų lengviau padidinti kapitalą ir toliau investuoti į MTTP ir inovacijas fotovoltinių produktų rinkoje. Pagaliau per tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungos gamintojai, kurie dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo buvo priversti sustabdyti gamybą, galėtų atnaujinti veiklą. Apskritai pagal šį scenarijų būtų išsaugota ne tik 25 000 esamų Sąjungos pramonės darbo vietų (per TL), bet ir būtų pagrįstų perspektyvų gamybai ir užimtumui toliau didinti.

(230)

Manoma, kad nenustačius priemonių dar būtų prarasta rinkos dalis ir toliau blogėtų Sąjungos pramonės pelningumas. Trumpu ar vidutiniu laikotarpiu šie rodikliai nebūtų stabilūs. Todėl be daugelio Sąjungos gamintojų, kurie jau buvo priversti pasitraukti iš rinkos, kaip aprašyta 157 konstatuojamojoje dalyje, kiti gamintojai taptų nemokiais ir per trumpą laikotarpį veikiausiai pranyktų iš Sąjungos pramonės taip padarydami didelį poveikį šiuo metu užimtoms darbo vietoms.

(231)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(232)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, tik vieno iš trijų atrinktų importuotojų pagrindinis verslas buvo prekyba nagrinėjamuoju produktu.

(233)

Buvo pateiktas argumentas, kad nagrinėjamajam produktui nustačius priemones importuotojo verslui būtų padarytas neigiamas poveikis. Pirma, nustačius muitus nebūtų panaikintas visas importas iš KLR. Antra, galima tikėtis, kad priemonių nustatymas gali turėti neigiamo poveikio importuotojų, kurie importuoja tik iš KLR, finansinei padėčiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad veikiausiai padidėtų importas iš kitų trečiųjų šalių, importuotojai, kurie importuoja iš skirtingų šalių, galėtų pakeisti savo tiekimo šaltinius.

(234)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius siūlomo dydžio priemones nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų padėčiai būtų padarytas tam tikras neigiamas poveikis.

(235)

Gamintojų grandies veiklos vykdytojai daugiausia gamina žaliavas, taip pat gamina ir projektuoja tiriamojo produkto gamybos įrangą. Iš aštuonių gamintojų grandies veiklos vykdytojų gauti klausimyno atsakymai. Surengti du žaliavų gamintojo ir gamybos įrangos gamintojo tikrinamieji vizitai.

(236)

Apskritai per TL aštuonių bendradarbiaujančių gamintojų grandies veiklos vykdytojų veikla, susijusi tiriamuoju produktu, skyrėsi priklausomai nuo jų bendros veiklos: tik vienos bendradarbiaujančios bendrovės 100 % veiklos buvo susijusi su tiriamuoju produktu, o kitų veiklos vykdytojų atveju šis santykis sudarė 6–80 %. Per TL su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla vidutiniškai sudarė apie 41 % bendros bendradarbiaujančių gamintojų grandies veiklos vykdytojų veiklos. Aštuoni bendradarbiaujantys gamintojų grandies veiklos vykdytojai per TL buvo įdarbinę apie 4 200 darbuotojų. Pelningumas svyravo nuo labai didelio iki šiek tiek neigiamo, nelygu segmentas ir individuali bendrovė. Per tyrimą nustatyta, kad veiklos vykdytojai, kurių pelningumas buvo neigiamas, nukentėjo dėl blogos Sąjungos pramonės padėties, nes kai kurie prarasti jų pirkėjai buvo Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai, ir dėl suvartojimo sumažėjimo.

(237)

Sąjungos gamintojų grandies veiklos vykdytojai produktą parduodavo Sąjungoje, KLR ir kitoms trečiosioms šalims. Per TL pardavimo apimtis buvo perskirstyta – Sąjungoje parduota apie 20 % produkto, KLR – beveik 50 %, o kitoms trečiosioms šalims – apie 30 %.

(238)

Kai kurios gamintojų grandies šalys teigė, kad nustačius antidempingo priemones jų veiklai būtų padarytas neigiamas poveikis, nes KLR yra pagrindinė jų eksporto rinka. Tvirtinta, kad dėl muitų gerokai sumažėtų nagrinėjamojo produkto importas iš KLR į Sąjungą, o KLR dėl to sumažintų polikristalinio silicio ir gamybos įrangos importą iš Sąjungos. Todėl Sąjungos gamintojų grandies veiklos vykdytojai turėtų tariamai sumažinti veiklos apimtį ir darbo vietų skaičių Sąjungoje.

(239)

Pirmiausia pažymima, kad muitu siekiama atkurti vienodas prekybos sąlygas, o ne panaikinti nagrinėjamojo produkto importą iš Kinijos. Taigi į Sąjungos rinką turėtų būti toliau importuojamas tam tikras produkto kiekis iš Kinijos, tačiau sąžiningomis kainomis. Be to, per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų grandies veiklos vykdytojų apskritai yra įvairiose nacionalinėse rinkose, tad jie nepriklauso vien tik nuo jų eksporto į KLR. Todėl būtų pagrįsta manyti, kad pasaulinėje fotovoltinių produktų rinkoje Sąjungos gamintojų grandies veiklos vykdytojams sumažėsiantį eksportą į KLR veikiausiai pavyktų kompensuoti eksportu į kitas rinkas, kurios viešų rinkos tyrimų duomenimis veikiausiai augs. Bet kuriuo atveju Kinijos fotovoltinių produktų rinkoje jau pastebimas didelis gamybos pajėgumų perteklius, todėl abejojama, ar Sąjungos gamybos įrangos gamintojams per trumpą ar vidutinį laikotarpį pavyktų parduoti daugiau gamybos įrangos.

(240)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų poveikis gamybos įrangos gamintojams nebūtų reikšmingas, o poveikis žaliavų tiekėjui trumpą laikotarpį gali būti neigiamas atsižvelgiant į jo galimą pardavimo Kinijai sumažėjimą.

(241)

Vartotojų grandies veiklos vykdytojai daugiausia susiję su projektų vystymu, rinkodara bei ryšiais ir fotovoltinių produktų montavimu. 13 vartotojų grandies veiklos vykdytojų pateikė klausimyno atsakymus, tačiau tik septyni atsakymai buvo pakankamai išsamūs ir jais remiantis buvo galima atlikti pagrįstą vertinimą. Surengti du tikrinamieji vizitai, susiję su fotovoltinių produktų projekto vystymu ir montavimo veikla. Analizuojant gautus 36 bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymus paaiškėjo, kad kai kuriuos jų gali tekti priskirti vartotojų grandies veiklos vykdytojams, nes jų pagrindinis verslas – montavimas. Šis klausimas bus toliau nagrinėjamas atliekant tyrimą.

(242)

Apskritai vartotojų grandies veiklos vykdytojų su tiriamuoju produktu susijusi veikla skiriasi priklausomai nuo jų bendros veiklos. Per TL ji vidutiniškai sudarė 41 %. Bendradarbiaujančių veiklos vykdytojų pelningumas, susijęs su tiriamuoju produktu, per TL vidutiniškai sudarė apie 11 %. Septyni bendradarbiaujantys vartotojų grandies veiklos vykdytojai per TL buvo įdarbinę apie 550 darbuotojų.

(243)

Buvo pateiktas argumentas, jog antidempingo priemonės neatitinka Sąjungos interesų, nes dėl jų padidės modulių kainos ir galutiniai naudotojai (vartotojai) nebus skatinami jų montuoti. Todėl vartotojų grandies veiklos vykdytojams tektų mažiau užsakymų ir jie turėtų mažinti veiklos apimtį. Šis vertinimas buvo pagrįstas Prognos atliktu tyrimu dėl galimo darbo vietų sumažėjimo, kuris buvo pateiktas atliekant šį tyrimą. Tyrime numatyta, kad nustačius muitus pavojus iškiltų daugumai darbo vietų fotovoltinių produktų rinkoje Sąjungoje. Tyrime naudotas Europos fotovoltinės pramonės asociacijos (EPIA) vertinimas, pagal kurį bendras tiesioginių darbo vietų skaičius 2011 m. visais etapais Sąjungos fotovoltinių produktų rinkoje, įskaitant Sąjungos gamintojus, importuotojus ir gamintojų bei vartotojų grandžių veiklos vykdytojus, buvo 265 000. Atskaitos tašku pasirinkus visų tiesioginių su fotovoltiniais produktais susijusių darbo vietų skaičių 2011 m., Prognos tyrime padaryta išvada, kad iš 265 000 darbo vietų per trejus metus priklausomai nuo muitų dydžio bus prarasta 242 000 darbo vietų. Daugiausia darbo vietų tariamai bus prarasta vartotojų grandies rinkoje, kurioje, Prognos teigimu, 2011 m. dirbo apie 220 000 darbuotojų.

(244)

Per tyrimą nebuvo patvirtintas minėtas scenarijus ir nustatytas daug mažesnis tiesioginių darbo vietų Sąjungos fotovoltinių produktų rinkoje skaičius 2011 m., per TL ir 2012 m.

(245)

Pirmiausia atliekant tyrimą suabejota Europos fotovoltinių produktų asociacijos nustatyto bendro tiesioginių darbo vietų, susijusių su fotovoltiniais produktais, skaičiaus tikslumu. Tiksliau per tikrinamąjį vizitą EPIA patalpose paaiškėjo, kad duomenys, kuriais remiantis padaryta išvada dėl 265 000 darbo vietų, buvo netikslūs ir jais remiantis nebuvo galima padaryti tokios išvados. Iš tiesų per tikrinamąjį vizitą gauta informacijos, iš kurios matyti, kad 2011 m. nustatyto tiesioginių darbo vietų, susijusių su fotovoltiniais produktais, skaičiaus paklaida yra apytikriai 20 %. Be to, minėtam skaičiui priskiriamos darbo vietos kitose Europos šalyse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, taip pat darbo vietos, susijusios su produktais plona plėvele, kurie nepatenka į tyrimo aprėptį.

(246)

Nepaisant šių abejonių, net jei analizuojant priemonių poveikį būtų naudotas pradinis darbo vietų skaičius, turi būti pateiktos toliau nurodytos pastabos. Apskaičiuotos 2011 m. darbo vietos Europoje, susijusios su fotovoltiniais produktais, buvo susietos su labai dideliu fotovoltinių produktų įrenginių skaičiumi ES tais metais (apie 20 GW). Galima pagrįstai manyti, kad, atsižvelgiant į mažėjantį įrenginių skaičių iki apytikriai 17,5 GW per TL ir 15 GW 2012 m., darbo vietų skaičius, ypač vartotojų grandies sektoriuje, kuris tiesiogiai susietas su įrenginių lygmeniu, atitinkamai sumažėjo. Šiuo atžvilgiu viešoje specializuotoje žiniasklaidoje nurodyta, kad Vokietijoje, kuri yra didžiausia nacionalinė rinka, užimtumas fotovoltinių produktų rinkoje 2011–2012 m. sumažėjo nuo 128 000 iki 100 000 darbo vietų, įskaitant gamintojų sukurtas darbo vietas. Be to, atliekant tyrimą iš esmės suabejota, ar į nurodytą skaičių įtrauktos tik visos darbo dienos ekvivalento darbo vietos, skirtos tik fotovoltinių produktų pramonei. Šiuo atžvilgiu per tyrimą nustatyta, kad ypač vartotojų grandies rinkoje (įrenginių montavimas) su fotovoltiniais produktais susijusi veikla paprastai sudaro tik dalį daug didesnės verslo, kurio pagrindinė veikla – šildymo ar elektros įrenginiai, santechnika ir pan., apimties.

(247)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panašu, kad nustačius priemones gali didėti tiriamojo produkto kainos Sąjungoje ir taip per trumpą laiką gali sumažėti fotovoltinių įrenginių. Vis dėlto su šia rinkos dalimi susijusioms darbo vietoms dėl toliau nurodytų priežasčių neigiamas poveikis gali būti labai nedidelis. Pirma, su fotovoltiniais produktais susijusi bent kai kurių montuotojų veikla yra tik dalis jų verslo veiklos, be to, ji yra sezoninė. Todėl sumažėjus fotovoltinių įrenginių paklausai montuotojai galėtų vykdyti kitą veiklą. ES lygmeniu nustatyti atsinaujinančiųjų šaltinių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai valstybėms narėms yra teisiškai privalomi, todėl tikimasi, kad sumažėjus saulės energijos įrenginių paklausai padidės kitų formų atsinaujinančiųjų šaltinių elektros energijos paklausa ir energijos vartojimo efektyvumas. Daugelis darbuotojų vartotojų grandies sektoriuje veikiausiai turi įgūdžių, kurių reikia norint pasinaudoti didėjančia paklausa šiuose panašiuose sektoriuose. Antra, atsižvelgiant į šiuo metu vartotojų grandies rinkoje gaunamą pelną (žr. 242 konstatuojamąją dalį), montuotojai galėtų amortizuoti dalį padidėjusios kainos taip sumažindami poveikį galutinėms kainoms ir fotovoltinių įrenginių paklausai.