This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32013R0039
Council Regulation (EU) No 39/2013 of 21 January 2013 fixing for 2013 the fishing opportunities available to EU vessels for certain fish stocks and groups of fish stocks which are not subject to international negotiations or agreements
2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės
2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės
OL L 23, 2013 1 25, p. 1–53
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(HR)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/02/2013
25.1.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 23/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 39/2013
2013 m. sausio 21 d.
kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama, kad priemonės, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir tausi žvejybos veikla, būtų nustatomos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, ypač į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – STECF) parengtas ataskaitas, taip pat atsižvelgiant į rekomendacijas, gautas iš Regioninių konsultacinių tarybų; |
(2) |
Taryba yra įsipareigojusi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo priemones, atitinkamais atvejais įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos išteklių rūšies arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002; |
(3) |
bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma susitikimuose su atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais; |
(4) |
išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl Zelandijos merlūzų, norveginių omarų, paprastųjų jūros liežuvių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, atlantinių silkių, esančių vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir atlantinių menkių, esančių Kategato sąsiauryje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje, išteklių BLSK reikėtų nustatyti vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis: 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005, nustatančiame Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (2), 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2007, nustatančiame Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (3), 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1300/2008, nustatančiame atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (4), ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1342/2008, nustatančiame menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (5) (toliau – atlantinių menkių planas). Tačiau šiaurinių jūrų lydekų (Reglamentas (EB) Nr. 811/2004 (6)) ir paprastųjų jūrų liežuvių Biskajos įlankoje (Reglamentas (EB) Nr. 388/2006 (7)) išteklių atveju minimalūs atitinkamų atkūrimo ir valdymo planų tikslai yra pasiekti, todėl siekiant, kad taikant BLSK (priklausomai nuo atvejo) būtų pasiektas arba išlaikytas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikio lygis, reikėtų vadovautis pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis; |
(5) |
tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu atsargos principu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio i punkte, atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, visų pirma įskaitant turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir tai, ar sužvejojamas kiekis yra mišrios sudėties; |
(6) |
pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (8), 2 straipsnį turėtų būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės; |
(7) |
tuo atveju, kai su konkrečiais ištekliais siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tokį BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos principų bei taisyklių; |
(8) |
kai kurių BLSK atveju valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti papildomą kvotos dalį laivams, kurie dalyvauja bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose. Tų bandymų tikslas – išbandyti sužvejojamų žuvų kvotų sistemą, kuria remiantis visi sužvejoti žuvų kiekiai turėtų būti iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas, siekiant išvengti žuvų išmetimo į jūrą ir žuvų išteklių, kuriuos galima kitaip panaudoti, eikvojimo veltui. Nekontroliuojamas žuvų išmetimas į jūrą kelia grėsmę ilgalaikiam žuvų kaip bendro turto tiekimo užtikrinimui ir bendros žuvininkystės politikos tikslams. Priešingai, sužvejojamų žuvų kvotų sistema yra paskata žvejams siekti, kad jų žvejybos operacijos būtų kuo selektyvesnės. Kad būtų užtikrintas racionalus žuvų išmetimo į jūrą valdymas, turėtų būti visapusiškai dokumentuose fiksuojama ne tai, kas iškraunama uoste, o kiekviena jūroje vykdoma operacija. Todėl į sąlygas, kuriomis valstybės narės gali suteikti tokias papildomas kvotas, reikėtų įtraukti įsipareigojimą naudoti prie jutiklių sistemos prijungtas apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (angl. CCTV) kameras (toliau bendrai – CCTV sistema). Tai turėtų sudaryti sąlygas išsamiai registruoti visus paliekamus ir į jūrą išmetamus sužvejotų žuvų kiekius. Sistema, pagal kurią tai atliktų realiuoju laiku laive esantys stebėtojai, būtų ne tokia efektyvi, brangesnė ir mažiau patikima. Todėl CCTV sistemų naudojimas yra šiuo metu būtina sąlyga siekiant įgyvendinti į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimo priemones, pavyzdžiui, visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos priemonę. Naudojant tokią sistemą reikėtų laikytis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reikalavimų; |
(9) |
siekiant užtikrinti, kad dalyvaujant bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose būtų galima veiksmingai įvertinti sužvejojamų žuvų kvotų sistemų potencialą kontroliuoti susijusių išteklių absoliutųjį žuvų mirtingumą dėl žvejybos, būtina visas tokiuose bandomuosiuose reisuose sužvejotas žuvis, įskaitant tas, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį, įskaičiuoti į bendrą dalyvaujančiam laivui paskirtą kvotą, o tam laivui visiškai išnaudojus minėtą kvotą, žvejybą nutraukti. Taip pat reikėtų paskirtas kvotas tarp bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose dalyvaujančių laivų ir juose nedalyvaujančių laivų leisti perduoti tik jei galima įrodyti, kad nepadidėja nedalyvaujančių laivų žuvų išmetimas į jūrą; |
(10) |
būtina nustatyti žvejybos pastangų ribas 2013 metams pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos (10); |
(11) |
netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis; |
(12) |
kadangi keturi europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių BLSK rajonai atitinka tuos pačius biologinius išteklius, siekiant užtikrinti visišką žvejybos galimybių išnaudojimą, tikslinga šiame žvejybos plote leisti žvejojančioms valstybėms narėms įgyvendinti lankstų susitarimą: tarp 22–32 pakvadračių ES vandenų IIIa parajonio BLSK ir IIa ir IV parajonių ES vandenų BLSK; |
(13) |
žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos griežtai laikantis taikytinos Sąjungos teisės, |
(14) |
šiame reglamente nustatytos ES laivams skirtos žvejybos galimybės naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (11), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekius; |
(15) |
siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, susijusias su leidimo pasinaudoti savo žvejybos pastangų paskirstymo pagal kilovatdienių sistemą valdymo sistema suteikimu atskirai valstybei narei, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai; |
(16) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su papildomų dienų jūroje suteikimu visam laikui nutraukus žvejybos veiklą ir siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą, taip pat susiję su informacijai apie su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui rinkti ir perduoti skirtų lentelinės skaičiuoklės formatų nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (12); |
(17) |
siekiant išvengti žvejybos veiklos sutrikdymo ir užtikrinti pragyvenimą Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2013 m. vasario 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu ES laivams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės.
2. 1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:
a) |
2013 m. sužvejojamų žuvų kiekio apribojimus; |
b) |
2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. laikotarpio žvejybos pastangų apribojimus. |
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas ES laivams.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:
a) ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas;
b) ES vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų užjūrio šalių ir teritorijų;
c) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kiekvienos rūšies žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;
d) kvota– Sąjungai arba valstybei narei skirta BLSK dalis;
e) tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;
f) tinklinio audeklo akių dydis– žvejybos tinklų akių dydis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (13);
g) ES žvejybos laivyno registras– pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnio 3 dalį Komisijas sukurtas registras;
h) žvejybos žurnalas– Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas;
i) analitinis įvertinimas– kiekybinis tam tikrų išteklių tendencijų įvertinimas pagal duomenis apie išteklių biologiją ir eksploataciją, kuris atliekant mokslinę peržiūrą įvertintas kaip pakankamos kokybės, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl ateityje sužvejojamų žuvų kiekių variantų.
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:
a) |
ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos yra geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (14) III priede; |
b) |
Skagerako sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško; |
c) |
Kategato sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen; |
d) |
ICES VII parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:
|
e) |
Kadiso įlanka – geografinis rajonas, kurį sudaro ICES IXa kvadrato dalis į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos; |
f) |
CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 216/2009 (15) II priede. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
5 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas
ES vandenyse arba kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.
6 straipsnis
Valstybių narių nustatytini BLSK
1. Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.
2. Valstybės narės nustatytini BLSK:
a) |
atitinka bendros žuvininkystės politikos principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir |
b) |
tuo atveju:
|
3. Ne vėliau kaip 2013 m. kovo 15 d. kiekviena susijusi valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:
a) |
patvirtintus BLSK; |
b) |
atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK; |
c) |
išsamius duomenis apie tai, kaip patvirtinti BSLK atitinka 2 dalį. |
7 straipsnis
Papildoma kvotos dalis, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose
1. Valstybė narė gali suteikti papildomą tam tikrų išteklių kvotos dalį su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose. Tie ištekliai nurodyti I priede.
2. 1 dalyje nurodyta papildoma kvotos dalis sudaro tokią tai valstybei narei suteiktos kvotos procentinę dalį, kuri neviršija bendros I priede nustatytos ribos.
3. 1 dalyje nurodyta papildoma kvotos dalis turi atitikti tokias sąlygas:
a) |
laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (angl. CCTV) (toliau bendrai – CCTV sistema), skirtos visai laivuose vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai užfiksuoti; |
b) |
atskiram laivui, dalyvaujančiam bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, suteikta papildoma kvotos dalis negali viršyti nė vienos iš šių ribų:
|
c) |
visas laivo sužvejojamas išteklių, kurių papildoma kvotos dalis yra skirta tam laivui, kiekis, įskaitant žuvis, kurių dydis mažesnis už mažiausią leidžiamų iškrauti žuvų dydį, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priede, įskaičiuojamas į laivui suteiktą kvotą, kuriai priskiriamos visos pagal šį straipsnį suteiktos papildomos kvotos dalys; |
d) |
laivui visiškai išnaudojus jam skirtą atskirą kurių nors išteklių kvotą, kuriai galima skirti papildomą kvotos dalį, toks laivas turi nutraukti bet kokią žvejybos veiklą atitinkamame BLSK rajone; |
e) |
valstybės narės gali leisti laivams, nedalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, tokiuose bandomuosiuose reisuose dalyvaujantiems laivams perleisti laivui skirtos išteklių, kuriems gali būti taikomas šis straipsnis, kvotą ar kokią nors jos dalį, jei galima įrodyti, kad nepadidės nedalyvaujančių laivų žuvų išmetimas į jūrą. |
4. Nepaisant 3 dalies b punkto i papunkčio, valstybė narė gali išimties tvarka suteikti su jos vėliava plaukiojančiam laivui papildomą kvotos dalį, kuri viršija 75 % įvertinto į jūrą išmetamų žuvų kiekio, kuris paprastai išmetamas iš tokio tipo laivo, koks yra laivas, kuriam suteikta papildoma kvotos dalis, su sąlyga, kad:
a) |
atitinkamo tipo laivo pagal apytikslius įvertinimus į jūrą išmetamų išteklių dalis yra mažesnė nei 10 %; |
b) |
tokio tipo laivo įtraukimas yra svarbus norint įvertinti CCTV sistemos potencialą kontrolės tikslais; |
c) |
nėra viršyta visiems bandomuosiuose reisuose dalyvaujantiems laivams nustatyta paprastai išmetamo išteklių kiekio 75 % bendra riba. |
5. Jei pagal 3 dalies a punktą gauti užregistruoti duomenys yra susiję su asmens duomenų tvarkymu, kaip apibrėžta Direktyvoje 95/46/EB, tvarkant tokius duomenis taikoma ta direktyva.
6. Jei valstybė narė nustato, kad laivas, dalyvaujantis bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, nesilaiko 3 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsdama panaikina tam laivui suteiktą papildomą kvotos dalį ir likusiu 2013 m. laikotarpiu neleidžia jam dalyvauti tuose bandomuosiuose reisuose.
7. Prieš suteikdama 1–6 dalyse nurodytą papildomą kvotos dalį valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:
a) |
su jos vėliava plaukiojančių laivų, dalyvaujančių bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, sąrašą; |
b) |
tuose laivuose įrengtos elektroninės nuotolinės stebėjimo įrangos specifikacijas; |
c) |
tuose laivuose naudojamų žvejybos įrankių pajėgumą, rūšį ir specifikacijas; |
d) |
žuvų kiekį, paprastai išmetamą į jūrą iš kiekvieno tipo bandomuosiuose reisuose dalyvaujančio laivo; |
e) |
bandomuosiuose reisuose dalyvaujančių laivų 2012 m. sužvejotą žuvų, kurių ištekliams taikomas atitinkamas BLSK, kiekį. |
8. Siekdama stebėti, kaip įgyvendinamas 3 dalies b punkto i papunktyje nustatytas reikalavimas, Komisija gali pareikalauti, kad bet kuri šį straipsnį taikanti valstybė narė mokslinei patariamajai įstaigai pateiktų jos parengtą iš kiekvieno tipo laivų išmetamų žuvų kiekio vertinimą, kad pastaroji galėtų jį peržiūrėti. Jei tokį išmetamą kiekį patvirtinantis vertinimas negaunamas, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių šio reikalavimo atitikčiai užtikrinti ir apie jas praneša Komisijai.
8 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvys laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:
a) |
tas žuvis sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota, arba |
b) |
sužvejoti žuvų kiekiai sudaro ES kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta ES kvota nebuvo išnaudota. |
9 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai
2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip:
a) |
IIA priedas taikomas atlantinių menkių ištekliams Kategato sąsiauryje, ICES VIIa ir VIa kvadratuose ir ICES Vb kvadrato ES vandenyse valdyti; |
b) |
IIB priedas taikomas Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų ištekliams ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti; |
c) |
IIC priedas taikomas paprastųjų jūrų liežuvių ištekliams ICES VIIe kvadrate valdyti. |
10 straipsnis
Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos
1. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
a) |
žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; |
b) |
žvejybos galimybių perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį (16); |
c) |
papildomam kiekiui, leidžiamam iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; |
d) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį perkeliamiems neišnaudotiems kiekiams; |
e) |
išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius. |
2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.
11 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpis
1. 2013 m. gegužės 1–31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, europinius jūrų velnius, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines paprastąsias jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajožuves, europinius jūrų liežuvius ir paprastuosius dygliaryklius.
2. Taikant šį straipsnį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:
Taškas |
Platuma |
Ilguma |
1 |
52° 27′ šiaurės platumos |
12° 19′ vakarų ilgumos |
2 |
52° 40′ šiaurės platumos |
12° 30′ vakarų ilgumos |
3 |
52° 47′ šiaurės platumos |
12° 39,600′ vakarų ilgumos |
4 |
52° 47′ šiaurės platumos |
12° 56′ vakarų ilgumos |
5 |
52° 13,5′ šiaurės platumos |
13° 53 830′ vakarų ilgumos |
6 |
51° 22′ šiaurės platumos |
14° 24′ vakarų ilgumos |
7 |
51° 22′ šiaurės platumos |
14° 03′ vakarų ilgumos |
8 |
52° 10′ šiaurės platumos |
13° 25′ vakarų ilgumos |
9 |
52° 32′ šiaurės platumos |
13° 07,500′ vakarų ilgumos |
10 |
52° 43′ šiaurės platumos |
12° 55′ vakarų ilgumos |
11 |
52° 43′ šiaurės platumos |
12° 43′ vakarų ilgumos |
12 |
52° 38,800′ šiaurės platumos |
12° 37′ vakarų ilgumos |
13 |
52° 27′ šiaurės platumos |
12° 23′ vakarų ilgumos |
14 |
52° 27′ šiaurės platumos |
12° 19′ vakarų ilgumos |
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, Porkupino seklumoje leidžiama tranzitu laivuose gabenti toje dalyje nurodytų rūšių žuvis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.
12 straipsnis
Draudimai
1. ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:
a) |
milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose vandenyse; |
b) |
atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse, išskyrus tuos atvejus, kai I priedo B dalyje nustatyta kitaip; |
c) |
europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) ES vandenyse; |
d) |
marmurines švelniąsias rajas (Dipturus batis) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse; |
e) |
marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Raja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse; |
f) |
gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių ES vandenyse; |
g) |
didžiąsias mantas (Manta birostris) visuose vandenyse. |
2. Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.
13 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai pateikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
15 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.
Tačiau 9 straipsnis taikomas nuo 2013 m. vasario 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. sausio 21 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. GILMORE
(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(2) OL L 345, 2005 12 28, p. 5.
(3) OL L 122, 2007 5 11, p. 7.
(4) OL L 344, 2008 12 20, p. 6.
(5) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.
(6) 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (OL L 150, 2004 4 30, p. 1).
(7) 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 65, 2006 3 7, p. 1).
(9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(10) OL L 214, 2009 8 19, p. 16.
(11) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(12) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(13) 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).
(14) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).
(15) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).
(16) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).
PRIEDŲ SĄRAŠAS
I PRIEDAS. |
Rajonuose, kuriuose galioja BLSK, ES laivams taikomi BLSK pagal žuvų rūšis ir rajonus:
|
||||
IIA PRIEDAS. |
Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į atlantinių menkių išteklių valdymą Kategato sąsiauryje, ICES VIa ir VIIa kvadratuose ir ICES Vb kvadrato ES vandenyse |
||||
IIB PRIEDAS. |
Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į Zelandijos merlūzų tam tikrų pietinių išteklių ir norveginių omarų išteklių atkūrimą ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką |
||||
IIC PRIEDAS. |
Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES VIIe kvadrate |
I PRIEDAS
RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA BLSK, ES LAIVAMS TAIKOMI BLSK PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS
A DALIS
Bendrosios nuostatos
Šio priedo B dalies lentelėse nustatyti kiekvienos rūšies išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susijusios sąlygos.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus. Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
Amblyraja radiata |
RJR |
Žvaigždėtoji raja |
Ammodytes spp. |
SAN |
Paprastieji tobiai |
Argentina silus |
ARU |
Atlantinė argentina |
Beryx spp. |
ALF |
Paprastieji beriksai |
Brosme brosme |
USK |
Paprastoji brosmė |
Caproidae |
BOR |
Smulkiadyglės saulažuvės |
Centrophorus squamosus |
GUQ |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
Centroscymnus coelolepis |
CYO |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
Chaceon spp. |
GER |
Gelminiai krabai |
Champsocephalus gunnari |
ANI |
Lydžiažiotė ledžuvė |
Chionoecetes spp. |
PCR |
Snieginiai krabai |
Clupea harengus |
HER |
Atlantinė silkė |
Coryphaenoides rupestris |
RNG |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
Dalatias licha |
SCK |
Šokoladinis dygliaryklis |
Deania calcea |
DCA |
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis |
Dipturus batis |
RJB |
Marmurinė švelnioji raja |
Dissostichus eleginoides |
TOP |
Patagoninis nototeninis dančius |
Dissostichus mawsoni |
TOA |
Atlantinis nototeninis dančius |
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europinis ančiuvis |
Etmopterus princeps |
ETR |
Didysis juodasis dygliaryklis |
Etmopterus pusillus |
ETP |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
Euphausia superba |
KRI |
Krilis |
Gadus morhua |
COD |
Atlantinė menkė |
Galeorhinus galeus |
GAG |
Paprastasis sriubinis ryklys |
Glyptocephalus cynoglossus |
WIT |
Raudonoji plekšnė |
Hippoglossoides platessoides |
PLA |
Amerikinė paltusinė plekšnė |
Hippoglossus hippoglossus |
HAL |
Atlantinis paltusas |
Hoplostethus atlanticus |
ORY |
Islandinis pjūklapilvis beriksas |
Illex illecebrosus |
SQI |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
Lamna nasus |
POR |
Atlantinis silkiaryklis |
Lepidonotothen squamifrons |
NOS |
Pilkoji nototenija |
Lepidorhombus spp. |
LEZ |
Megrimai |
Leucoraja naevus |
RJN |
Raja gegutė |
Limanda ferruginea |
YEL |
Geltonuodegė plekšnė |
Limanda limanda |
DAB |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė |
Lophiidae |
ANF |
Velniažuvinės |
Macrourus spp. |
GRV |
Paprastieji grenadieriai |
Makaira nigricans |
BUM |
Atlantinis marlinas |
Mallotus villosus |
CAP |
Paprastoji stintenė |
Manta birostris |
RMB |
Didžioji manta |
Martialia hyadesi |
SQS |
Kalmaras |
Melanogrammus aeglefinus |
HAD |
Juodadėmė menkė |
Merlangius merlangus |
WHG |
Paprastasis merlangas |
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka |
Micromesistius poutassou |
WHB |
Šiaurinis žydrasis merlangas |
Microstomus kitt |
LEM |
Europinė mažažiotė plekšnė |
Molva dypterygia |
BLI |
Melsvoji molva |
Molva molva |
LIN |
Paprastoji molva |
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
Pandalus borealis |
PRA |
Šiaurinė paprastoji krevetė |
Paralomis spp. |
PAI |
Krabai |
Penaeus spp. |
PEN |
Plonaūsės krevetės |
Platichthys flesus |
FLE |
Europinė upinė plekšnė |
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
Pleuronectiformes |
FLX |
Plekšniažuvės |
Pollachius pollachius |
POL |
Sidabrinis polakas |
Pollachius virens |
POK |
Ledjūrio menkė |
Psetta maxima |
TUR |
Paprastasis otas |
Raja alba |
RJA |
Baltoji raja |
Raja brachyura |
RJH |
Trumpauodegė raja |
Raja circularis |
RJI |
Apvalioji raja |
Raja clavata |
RJC |
Dyglioji raja |
Raja fullonica |
RJF |
Šagreninė raja |
Raja (Dipturus) nidarosiensis |
JAD |
Norveginė raja |
Raja microocellata |
RJE |
Šlakuotoji raja |
Raja montagui |
RJM |
Montegiu šlakuotoji raja |
Raja undulata |
RJU |
Marmurinė rombinė raja |
Rajiformes |
SRX |
Rombinės rajožuvės |
Reinhardtius hippoglossoides |
GHL |
Juodasis paltusas |
Scomber scombrus |
MAC |
Atlantinė skumbrė |
Scophthalmus rhombus |
BLL |
Švelnusis rombas |
Sebastes spp. |
RED |
Paprastieji jūriniai ešeriai |
Solea solea |
SOL |
Europinis jūrų liežuvis |
Solea spp. |
SOO |
Paprastieji jūrų liežuviai |
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
Squalus acanthias |
DGS |
Paprastasis dygliaryklis |
Tetrapturus albidus |
WHM |
Atlantinis baltasis marlinas |
Thunnus maccoyii |
SBF |
Australinis tunas |
Thunnus obesus |
BET |
Didžiaakis tunas |
Thunnus thynnus |
BFT |
Paprastasis tunas |
Trachurus murphyi |
CJM |
Peru stauridė |
Trachurus spp. |
JAX |
Paprastosios stauridės |
Trisopterus esmarkii |
NOP |
Norveginė menkutė |
Urophycis tenuis |
HKW |
Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė |
Xiphias gladius |
SWO |
Durklažuvė |
Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:
Amerikinė paltusinė plekšnė |
PLA |
Hippoglossoides platessoides |
Apvalioji raja |
RJI |
Raja circularis |
Atlantinė argentina |
ARU |
Argentina silus |
Atlantinė menkė |
COD |
Gadus morhua |
Atlantinė silkė |
HER |
Clupea harengus |
Atlantinė skumbrė |
MAC |
Scomber scombrus |
Atlantinis baltasis marlinas |
WHM |
Tetrapturus albidus |
Atlantinis marlinas |
BUM |
Makaira nigricans |
Atlantinis nototeninis dančius |
TOA |
Dissostichus mawsoni |
Atlantinis paltusas |
HAL |
Hippoglossus hippoglossus |
Atlantinis silkiaryklis |
POR |
Lamna nasus |
Atlantinis šprotas |
SPR |
Sprattus sprattus |
Australinis tunas |
SBF |
Thunnus maccoyii |
Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė |
HKW |
Urophycis tenuis |
Baltoji raja |
RJA |
Raja alba |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
RNG |
Coryphaernoides rupestris |
Didysis juodasis dygliaryklis |
ETR |
Etmopterus princeps |
Didžiaakis tunas |
BET |
Thunnus obesus |
Didžioji manta |
RMB |
Manta birostris |
Dyglioji raja |
RJC |
Raja clavata |
Durklažuvė |
SWO |
Xiphias gladius |
Europinė mažažiotė plekšnė |
LEM |
Microstomus kitt |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka |
HKE |
Merluccius merluccius |
Europinė upinė plekšnė |
FLE |
Platichthys flesus |
Europinis ančiuvis |
ANE |
Engraulis encrasicolus |
Europinis jūrų liežuvis |
SOL |
Solea solea |
Gelminiai krabai |
GER |
Chaceon spp. |
Geltonuodegė plekšnė |
YEL |
Limanda ferruginea |
Islandinis pjūklapilvis beriksas |
ORY |
Hoplostethus atlanticus |
Juodadėmė menkė |
HAD |
Melanogrammus aeglefinus |
Juodasis paltusas |
GHL |
Reinhardtius hippoglossoides |
Jūrinė plekšnė |
PLE |
Pleuronectes platessa |
Kalmaras |
SQS |
Martialia hyadesi |
Krabai |
PAI |
Paralomis spp. |
Krilis |
KRI |
Euphausia superba |
Ledjūrio menkė |
POK |
Pollachius virens |
Marmurinė rombinė raja |
RJU |
Raja undulata |
Marmurinė švelnioji raja |
RJB |
Dipturus batis |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
ETP |
Etmopterus pusillus |
Megrimai |
LEZ |
Lepidorhombus spp. |
Melsvoji molva |
BLI |
Molva dypterygia |
Montegiu šlakuotoji raja |
RJM |
Raja montagui |
Norveginė menkutė |
NOP |
Trisopterus esmarkii |
Norveginė raja |
JAD |
Raja (Dipturus) nidarosiensis |
Norveginis omaras |
NEP |
Nephrops norvegicus |
Paprastasis dygliaryklis |
DGS |
Squalus acanthias |
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis |
DCA |
Deania calcea |
Paprastasis merlangas |
WHG |
Merlangius merlangus |
Paprastasis otas |
TUR |
Psetta maxima |
Paprastasis sriubinis ryklys |
GAG |
Galeorhinus galeus |
Paprastasis tunas |
BFT |
Thunnus thynnus |
Paprastieji beriksai |
ALF |
Beryx spp. |
Paprastieji grenadieriai |
GRV |
Macrourus spp. |
Paprastieji jūriniai ešeriai |
RED |
Sebastes spp. |
Paprastieji jūrų liežuviai |
SOO |
Solea spp. |
Paprastieji tobiai |
SAN |
Ammodytes spp. |
Paprastoji brosmė |
USK |
Brosme brosme |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė |
DAB |
Limanda limanda |
Paprastoji molva |
LIN |
Molva molva |
Paprastoji stintenė |
CAP |
Mallotus villosus |
Paprastosios stauridės |
JAX |
Trachurus spp. |
Patagoninis nototeninis dančius |
TOP |
Dissostichus eleginoides |
Peru stauridė |
CJM |
Trachurus murphyi |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
GUQ |
Centrophorus squamosus |
Pilkoji nototenija |
NOS |
Lepidonotothen squamifrons |
Plekšniažuvės |
FLX |
Pleuronectiformes |
Plonaūsės krevetės |
PEN |
Penaeus spp. |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
CYO |
Centroscymnus coelolepis |
Raja gegutė |
RJN |
Leucoraja naevus |
Raudonoji plekšnė |
WIT |
Glyptocephalus cynoglossus |
Rombinės rajožuvės |
SRX |
Rajiformes |
Sidabrinis polakas |
POL |
Pollachius pollachius |
Smulkiadyglės saulažuvės |
BOR |
Caproidae |
Snieginiai krabai |
PCR |
Chionoecetes spp. |
Šagreninė raja |
RJF |
Raja fullonica |
Šiaurinė paprastoji krevetė |
PRA |
Pandalus borealis |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
SQI |
Illex illecebrosus |
Šiaurinis žydrasis merlangas |
WHB |
Micromesistius poutassou |
Šlakuotoji raja |
RJE |
Raja microocellata |
Šokoladinis dygliaryklis |
SCK |
Dalatias licha |
Švelnusis rombas |
BLL |
Scophthalmus rhombus |
Trumpauodegė raja |
RJH |
Raja brachyura |
Velniažuvinės |
ANF |
Lophiidae |
Žvaigždėtoji raja |
RJR |
Amblyraja radiata |
B DALIS
Kategato Sąsiauris, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV parajoniai, CECAF rajono ES vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys
|
|
|||||||
Vokietija |
24 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
8 |
|||||||
Nyderlandai |
19 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
39 |
|||||||
Sąjunga |
90 |
|||||||
BLSK |
90 |
|
|
|||||||
Danija |
911 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
9 |
|||||||
Prancūzija |
7 |
|||||||
Airija |
7 |
|||||||
Nyderlandai |
43 |
|||||||
Švedija |
35 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
16 |
|||||||
Sąjunga |
1 028 |
|||||||
BLSK |
1 028 |
|
|
|||||||
Vokietija |
329 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
7 |
|||||||
Airija |
305 |
|||||||
Nyderlandai |
3 434 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
241 |
|||||||
Sąjunga |
4 316 |
|||||||
BLSK |
4 316 |
|
|
|||||||
Danija |
15 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Švedija |
7 |
|||||||
Vokietija |
7 |
|||||||
Sąjunga |
29 |
|||||||
BLSK |
29 |
|
|
|||||||
Danija |
20 123 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Airija |
56 666 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
5 211 |
|||||||
Sąjunga |
82 000 |
|||||||
BLSK |
82 000 |
|
|
|||||||
Airija |
1 364 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||||
Nyderlandai |
136 |
|||||||
Sąjunga |
1 500 |
|||||||
BLSK |
1 500 |
|
|
|||||||
Jungtinė Karalystė |
Bus nustatyta (3) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Sąjunga |
Bus nustatyta (4) |
|||||||
BLSK |
Bus nustatyta (4) |
|
|
|||||||
Airija |
1 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Jungtinė Karalystė |
3 693 |
|||||||
Sąjunga |
4 993 |
|||||||
BLSK |
4 993 |
|
|
|||||||
Prancūzija |
465 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Jungtinė Karalystė |
465 |
|||||||
Sąjunga |
931 |
|||||||
BLSK |
931 |
|
|
|||||||
Vokietija |
191 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
1 062 |
|||||||
Airija |
14 864 |
|||||||
Nyderlandai |
1 062 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
21 |
|||||||
Sąjunga |
17 200 |
|||||||
BLSK |
17 200 |
|
|
|||||||
Ispanija |
4 198 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Portugalija |
4 580 |
|||||||
Sąjunga |
8 778 |
|||||||
BLSK |
8 778 |
|
|
|||||||
Danija |
62 (7) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
1 (7) |
|||||||
Švedija |
37 (7) |
|||||||
Sąjunga |
100 (7) |
|||||||
BLSK |
100 (7) |
|
|
|||||||
Belgija |
0 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
1 |
|||||||
Prancūzija |
12 |
|||||||
Airija |
16 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
45 |
|||||||
Sąjunga |
74 |
|||||||
BLSK |
74 |
|
|
|||||||
Belgija |
0 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
0 |
|||||||
Prancūzija |
0 |
|||||||
Airija |
0 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|||||||
Sąjunga |
0 |
|||||||
BLSK |
0 (8) |
|
|
|||||||
Belgija |
4 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
10 |
|||||||
Airija |
188 |
|||||||
Nyderlandai |
1 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
82 |
|||||||
Sąjunga |
285 |
|||||||
BLSK |
285 |
|
|
|||||||
Belgija |
456 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
7 459 |
|||||||
Airija |
1 479 |
|||||||
Nyderlandai |
2 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
804 |
|||||||
Sąjunga |
10 200 |
|||||||
BLSK |
10 200 |
|
|
|||||||
Danija |
0 (9) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||||
Prancūzija |
0 (9) |
|||||||
Vokietija |
0 (9) |
|||||||
Airija |
0 (9) |
|||||||
Ispanija |
0 (9) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
0 (9) |
|||||||
Sąjunga |
0 (9) |
|||||||
BLSK |
0 (9) |
|
|
|||||||
Belgija |
6 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Danija |
5 |
|||||||
Vokietija |
5 |
|||||||
Prancūzija |
32 |
|||||||
Nyderlandai |
25 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 864 |
|||||||
Sąjunga |
1 937 |
|||||||
BLSK |
1 937 |
|
|
|||||||
Ispanija |
385 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
1 501 |
|||||||
Airija |
439 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 062 |
|||||||
Sąjunga |
3 387 |
|||||||
BLSK |
3 387 |
|
|
|||||||
Belgija |
470 (10) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Ispanija |
5 216 (10) |
|||||||
Prancūzija |
6 329 (10) |
|||||||
Airija |
2 878 (10) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
2 492 (10) |
|||||||
Sąjunga |
17 385 |
|||||||
BLSK |
17 385 |
|
|
|||||||
Ispanija |
950 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
766 |
|||||||
Sąjunga |
1 716 |
|||||||
BLSK |
1 716 |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 121 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
56 |
|||||||
Portugalija |
37 |
|||||||
Sąjunga |
1 214 |
|||||||
BLSK |
1 214 |
|
|
|||||||
Belgija |
177 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
202 |
|||||||
Ispanija |
189 |
|||||||
Prancūzija |
2 179 |
|||||||
Airija |
492 |
|||||||
Nyderlandai |
170 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 515 |
|||||||
Sąjunga |
4 924 |
|||||||
BLSK |
4 924 |
|
|
|||||||
Belgija |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
|||||||
Vokietija |
||||||||
Ispanija |
||||||||
Prancūzija |
||||||||
Airija |
||||||||
Nyderlandai |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
Sąjunga |
29 144 (11) |
|||||||
BLSK |
29 144 (11) |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 190 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
6 619 |
|||||||
Sąjunga |
7 809 |
|||||||
BLSK |
7 809 |
|
|
|||||||
Ispanija |
2 063 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
2 |
|||||||
Portugalija |
410 |
|||||||
Sąjunga |
2 475 |
|||||||
BLSK |
2 475 |
|
|
|||||||
Belgija |
5 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
6 |
|||||||
Prancūzija |
232 |
|||||||
Airija |
690 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
3 278 |
|||||||
Sąjunga |
4 211 |
|||||||
BLSK |
4 211 |
|
|
|||||||
Belgija |
157 (13) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
9 432 (13) |
|||||||
Airija |
3 144 (13) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 415 (13) |
|||||||
Sąjunga |
14 148 (13) |
|||||||
BLSK |
14 148 |
|
|
|||||||
Belgija |
19 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
86 |
|||||||
Airija |
515 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
569 |
|||||||
Sąjunga |
1 189 |
|||||||
BLSK |
1 189 |
|
|
|||||||
Vokietija |
2 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
36 |
|||||||
Airija |
87 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
167 |
|||||||
Sąjunga |
292 |
|||||||
BLSK |
292 |
|
|
|||||||
Belgija |
0 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
3 |
|||||||
Airija |
49 |
|||||||
Nyderlandai |
0 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
32 |
|||||||
Sąjunga |
84 |
|||||||
BLSK |
84 |
|
|
|||||||
Belgija |
239 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
14 700 |
|||||||
Airija |
6 812 |
|||||||
Nyderlandai |
120 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
2 629 |
|||||||
Sąjunga |
24 500 |
|||||||
BLSK |
24 500 |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 270 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
1 905 |
|||||||
Sąjunga |
3 175 |
|||||||
BLSK |
3 175 |
|
|
|||||||
Portugalija |
Bus nustatyta (14) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Sąjunga |
Bus nustatyta (15) |
|||||||
BLSK |
Bus nustatyta (15) |
|
|
|||||||
Danija |
1 531 (17) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Švedija |
130 (17) |
|||||||
Sąjunga |
1 661 |
|||||||
BLSK |
1 661 (16) |
|
|
|||||||
Belgija |
28 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Danija |
1 119 |
|||||||
Vokietija |
128 |
|||||||
Prancūzija |
248 |
|||||||
Nyderlandai |
64 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
348 |
|||||||
Sąjunga |
1 935 |
|||||||
BLSK |
1 935 (18) |
|
|
|||||||||||||||||
Belgija |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
|||||||||||||||||
Ispanija |
9 109 (21) |
|||||||||||||||||
Prancūzija |
||||||||||||||||||
Airija |
1 704 (21) |
|||||||||||||||||
Nyderlandai |
||||||||||||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||||||||||||
Sąjunga |
30 900 |
|||||||||||||||||
BLSK |
30 900 (20) |
|||||||||||||||||
Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||||||||
Belgija |
9 (22) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||||||||
Ispanija |
6 341 |
|||||||||||||
Prancūzija |
14 241 |
|||||||||||||
Nyderlandai |
18 (22) |
|||||||||||||
Sąjunga |
20 609 |
|||||||||||||
BLSK |
20 609 (23) |
|||||||||||||
Specialioji sąlyga: laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
|
|
|||||||
Ispanija |
9 051 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
869 |
|||||||
Portugalija |
4 224 |
|||||||
Sąjunga |
14 144 |
|||||||
BLSK |
14 144 |
|
|
|||||||
Estija |
2 (24) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Ispanija |
739 (24) |
|||||||
Prancūzija |
18 (24) |
|||||||
Lietuva |
7 (24) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
7 (24) |
|||||||
Kitos |
2 (24) |
|||||||
Sąjunga |
774 (24) |
|||||||
BLSK |
774 (24) |
|
|
|||||||
Danija |
4 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
4 |
|||||||
Airija |
4 |
|||||||
Prancūzija |
23 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
14 |
|||||||
Kitos (25) |
4 |
|||||||
Sąjunga |
53 |
|||||||
BLSK |
53 |
|
|
|||||||
Danija |
3 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
2 |
|||||||
Švedija |
3 |
|||||||
Sąjunga |
8 |
|||||||
BLSK |
8 |
|
|
|||||||
Belgija |
6 (26) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Danija |
50 |
|||||||
Vokietija |
6 (26) |
|||||||
Švedija |
19 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
6 (26) |
|||||||
Sąjunga |
87 |
|||||||
BLSK |
87 |
|
|
|||||||
Belgija |
908 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Danija |
908 |
|||||||
Vokietija |
13 |
|||||||
Prancūzija |
27 |
|||||||
Nyderlandai |
467 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
15 027 |
|||||||
Sąjunga |
17 350 |
|||||||
BLSK |
17 350 |
|
|
|||||||
Ispanija |
34 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
135 |
|||||||
Airija |
226 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
16 295 |
|||||||
Sąjunga |
16 690 |
|||||||
BLSK |
16 690 |
|
|
|||||||
Ispanija |
1 384 (27) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
5 609 (27) |
|||||||
Airija |
8 506 (27) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
7 566 (27) |
|||||||
Sąjunga |
23 065 (27) |
|||||||
BLSK |
23 065 (27) |
|
|
|||||||
Ispanija |
234 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
3 665 |
|||||||
Sąjunga |
3 899 |
|||||||
BLSK |
3 899 |
|
|
|||||||
Ispanija |
71 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
3 |
|||||||
Sąjunga |
74 |
|||||||
BLSK |
74 |
|
|
|||||||
Ispanija |
62 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Portugalija |
184 |
|||||||
Sąjunga |
246 |
|||||||
BLSK |
246 |
|
|
|||||||
Prancūzija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Sąjunga |
||||||||
BLSK |
|
|
|||||||
Prancūzija |
9 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Airija |
261 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
388 |
|||||||
Sąjunga |
658 |
|||||||
BLSK |
658 |
|
|
|||||||
Belgija |
42 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
18 |
|||||||
Airija |
1 063 |
|||||||
Nyderlandai |
13 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
491 |
|||||||
Sąjunga |
1 627 |
|||||||
BLSK |
1 627 |
|
|
|||||||
Prancūzija |
11 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Airija |
63 |
|||||||
Sąjunga |
74 |
|||||||
BLSK |
74 |
|
|
|||||||
Belgija |
1 047 (31) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
3 491 (31) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 862 (31) |
|||||||
Sąjunga |
6 400 |
|||||||
BLSK |
6 400 |
|
|
|||||||
Belgija |
46 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
83 |
|||||||
Airija |
197 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
43 |
|||||||
Sąjunga |
369 |
|||||||
BLSK |
369 |
|
|
|||||||
Belgija |
9 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
18 |
|||||||
Airija |
61 |
|||||||
Nyderlandai |
35 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
18 |
|||||||
Sąjunga |
141 |
|||||||
BLSK |
141 |
|
|
|||||||
Ispanija |
66 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
263 |
|||||||
Portugalija |
66 |
|||||||
Sąjunga |
395 |
|||||||
BLSK |
395 |
|
|
|||||||
Ispanija |
6 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
190 |
|||||||
Airija |
56 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
145 |
|||||||
Sąjunga |
397 |
|||||||
BLSK |
397 |
|
|
|||||||
Belgija |
420 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Ispanija |
25 |
|||||||
Prancūzija |
9 667 |
|||||||
Airija |
1 030 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
2 353 |
|||||||
Sąjunga |
13 495 |
|||||||
BLSK |
13 495 |
|
|
|||||||
Ispanija |
252 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
1 230 |
|||||||
Sąjunga |
1 482 |
|||||||
BLSK |
1 482 |
|
|
|||||||
Ispanija |
208 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
23 |
|||||||
Sąjunga |
231 |
|||||||
BLSK |
231 |
|
|
|||||||
Ispanija |
273 (32) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Portugalija |
9 (32) |
|||||||
Sąjunga |
282 (32) |
|||||||
BLSK |
282 |
|
|
|||||||
Belgija |
6 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
1 245 |
|||||||
Airija |
1 491 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
434 |
|||||||
Sąjunga |
3 176 |
|||||||
BLSK |
3 176 |
|
|
|||||||
Belgija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Danija |
||||||||
Vokietija |
||||||||
Prancūzija |
||||||||
Nyderlandai |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
Sąjunga |
||||||||
BLSK |
1 256 (35) |
|
|
|||||||
Danija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Švedija |
||||||||
Sąjunga |
||||||||
BLSK |
52 (37) |
|
|
|||||||
Belgija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
|||||||
Estija |
||||||||
Prancūzija |
||||||||
Vokietija |
||||||||
Airija |
||||||||
Lietuva |
||||||||
Nyderlandai |
||||||||
Portugalija |
||||||||
Ispanija |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
Sąjunga |
||||||||
BLSK |
8 924 (39) |
|
|
|||||||
Belgija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Prancūzija |
||||||||
Nyderlandai |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
Sąjunga |
||||||||
BLSK |
798 (42) |
|
|
|||||||
Belgija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Prancūzija |
||||||||
Portugalija |
||||||||
Ispanija |
||||||||
Jungtinė Karalystė |
||||||||
Sąjunga |
||||||||
BLSK |
3 800 (45) |
|
|
|||||||
Danija |
470 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Vokietija |
27 (46) |
|||||||
Nyderlandai |
45 (46) |
|||||||
Švedija |
18 |
|||||||
Sąjunga |
560 |
|||||||
BLSK |
560 |
|
|
|||||||
Airija |
46 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Jungtinė Karalystė |
11 |
|||||||
Sąjunga |
57 |
|||||||
BLSK |
57 |
|
|
|||||||
Belgija |
36 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||||
Prancūzija |
0 |
|||||||
Airija |
58 |
|||||||
Nyderlandai |
11 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
35 |
|||||||
Sąjunga |
140 |
|||||||
BLSK |
140 |
|
|
|||||||
Prancūzija |
6 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Airija |
36 |
|||||||
Sąjunga |
42 |
|||||||
BLSK |
42 |
|
|
|||||||
Belgija |
1 588 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
3 177 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
1 135 |
|||||||
Sąjunga |
5 900 |
|||||||
BLSK |
5 900 |
|
|
|||||||
Belgija |
32 (47) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
337 (47) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
525 (47) |
|||||||
Sąjunga |
894 |
|||||||
BLSK |
894 |
|
|
|||||||
Belgija |
688 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Prancūzija |
69 |
|||||||
Airija |
34 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
309 |
|||||||
Sąjunga |
1 100 |
|||||||
BLSK |
1 100 |
|
|
|||||||
Belgija |
33 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Prancūzija |
67 |
|||||||
Airija |
181 |
|||||||
Nyderlandai |
54 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
67 |
|||||||
Sąjunga |
402 |
|||||||
BLSK |
402 |
|
|
|||||||
Belgija |
51 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
||||||
Ispanija |
9 |
|||||||
Prancūzija |
3 758 |
|||||||
Nyderlandai |
282 |
|||||||
Sąjunga |
4 100 |
|||||||
BLSK |
4 100 |
|
|
|||||||
Ispanija |
403 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Portugalija |
669 |
|||||||
Sąjunga |
1 072 |
|||||||
BLSK |
1 072 |
|
|
|||||||
Belgija |
26 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Danija |
1 674 |
|||||||
Vokietija |
26 |
|||||||
Prancūzija |
361 |
|||||||
Nyderlandai |
361 |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
2 702 |
|||||||
Sąjunga |
5 150 |
|||||||
BLSK |
5 150 |
|
|
|||||||
Danija |
0 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||||
Švedija |
0 |
|||||||
Sąjunga |
0 |
|||||||
BLSK |
0 |
|
|
|||||||
Belgija |
0 (48) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||||
Danija |
0 (48) |
|||||||
Vokietija |
0 (48) |
|||||||
Prancūzija |
0 (48) |
|||||||
Nyderlandai |
0 (48) |
|||||||
Švedija |
0 (48) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
0 (48) |
|||||||
Sąjunga |
0 (48) |
|||||||
BLSK |
0 (48) |
|
|
|||||||
Belgija |
0 (49) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikomas šio reglamento 11 straipsnis. |
||||||
Vokietija |
0 (49) |
|||||||
Ispanija |
0 (49) |
|||||||
Prancūzija |
0 (49) |
|||||||
Airija |
0 (49) |
|||||||
Nyderlandai |
0 (49) |
|||||||
Portugalija |
0 (49) |
|||||||
Jungtinė Karalystė |
0 (49) |
|||||||
Sąjunga |
0 (49) |
|||||||
BLSK |
0 (49) |
|
|
|||||||
Ispanija |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
|||||||
Prancūzija |
388 (50) |
|||||||
Portugalija |
||||||||
Sąjunga |
25 011 |
|||||||
BLSK |
25 011 |
|
|
|||||||
Ispanija |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. |
|||||||
Portugalija |
||||||||
Sąjunga |
30 000 |
|||||||
BLSK |
30 000 |
|
|
|||||||
Portugalija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Sąjunga |
Bus nustatyta (58) |
|||||||
BLSK |
Bus nustatyta (58) |
|
|
|||||||
Portugalija |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
|||||||
Sąjunga |
Bus nustatyta (62) |
|||||||
BLSK |
Bus nustatyta (62) |
|
|
|||||||
Ispanija |
Bus nustatyta (64) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK. |
||||||
Sąjunga |
Bus nustatyta (65) |
|||||||
BLSK |
Bus nustatyta (65) |
(1) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius VIa zonoje į pietus nuo 56° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07° 00′ vakarų ilgumos.
(2) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, brėžiamos: iš Kintairo kyšulio į Corsewall kyšulį.
— |
Kintairo kyšulys (55°19′ šiaurės platumos, 05°48′ vakarų ilgumos); |
— |
taškas pozicijoje (55°04′ šiaurės platumos, 05°23′ vakarų ilgumos) ir; |
— |
Corsewall kyšulys (55°01′ šiaurės platumos, 05°10′ vakarų ilgumos). |
(3) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.
(4) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.
(5) Ši zona sumažinama rajonu, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos, |
— |
pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos, |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(6) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos, |
— |
pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos, |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(7) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(8) Rajone, kuriame taikomas šis BLSK, gali būti iškraunama atlantinių menkių priegauda, su sąlyga, kad ji neviršija 1,5 % viso per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio.
(9) Jei šios rūšies žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos.
(10) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 1 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnio.
(11) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejojama VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe parajoniuose (ANF/*8ABDE).
(12) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 1 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnio.
(13) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 5 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnio.
(14) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.
(15) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 1 išnašą.
(16) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(17) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV parajonių ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.
(18) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(19) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV parajonių ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.
(20) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(21) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 1 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnio.
Specialioji sąlyga:
laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe (HKE/*8ABDE) |
Belgija |
37 |
Ispanija |
1 469 |
Prancūzija |
1 469 |
Airija |
184 |
Nyderlandai |
18 |
Jungtinė Karalystė |
827 |
Sąjunga |
4 004 |
(22) Šią kvotą galima perkelti į IV parajonį ir IIa parajonio ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.
(23) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
Specialioji sąlyga:
laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
VI ir VII; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14) |
Belgija |
2 |
Ispanija |
1 837 |
Prancūzija |
3 305 |
Nyderlandai |
6 |
Sąjunga |
5 150 |
(24) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(25) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(26) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa parajonio ES vandenyse ir IIIb, IIIc ir IIId parajonių ES vandenyse.
(27) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip toliau nurodytos kvotos gali būti sužvejota ICES VII parajonio 16 padalinyje (NEP/*07U16):
Ispanija |
543 |
Prancūzija |
340 |
Airija |
653 |
Jungtinė Karalystė |
264 |
Sąjunga |
1 800 |
(28) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.
(29) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m.
(30) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 1 išnašą.
(31) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 1 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnio.
(32) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIIIc parajonio ES vandenyse (POL/*08C.).
(33) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/2AC4-C) kiekį.
(34) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys neturi sudaryti daugiau kaip 25 % laive laikomų per vieną žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik didesnio nei 15 m bendro ilgio laivams.
(35) Netaikoma marmurinėms švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Jei tos rūšies žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(36) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/03A-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/03A-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/03A-C.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/03A-C.) kiekį.
(37) Netaikoma marmurinėms švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir dygliosioms rajoms (Raja clavata). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(38) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67AKXD), apvaliųjų rajų (Raja circularis) (RJI/67 AKXD) ir šagreninių rajų (Raja fullonica) (RJF/67AKXD) kiekį.
(39) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), marmurinėms švelniosioms rajoms (Dipturus batis), norveginėms rajoms (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ir baltosioms rajoms (Raja alba). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(40) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIId parajonio ES vandenyse (SRX/*07D.). Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/*07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/*07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/*07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/*07D.), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/*07D.), apvaliųjų rajų (Raja circularis) (RJI/*07D.) ir šagreninių rajų (Raja fullonica) (RJF/*07D.) kiekį.
(41) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07D.), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/07D.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/07D.) kiekį.
(42) Netaikoma marmurinėms švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(43) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k parajonių ES vandenyse (SRX/*67AKD). Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/*67AKD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/*67AKD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/*67AKD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/*67AKD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/*67 AKD) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/*67AKD) kiekį.
(44) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/89-C.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/89-C.) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/89-C.) kiekį.
(45) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), marmurinėms švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir baltosioms rajoms (Raja alba). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(46) Pagal šią kvotą galima žvejoti IIIa parajonio ES vandenyse, tik 22–32 pakvadračiuose.
(47) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 5 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnio.
(48) Įskaitant ūdomis sužvejotus paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos.
(49) Įskaitant ūdomis sužvejotus paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos.
(50) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 () 19 straipsnio 2 dalies a punkto, ne daugiau kaip 5 % laive laikomo viso sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,20.
(51) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).
(52) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos gali būti sužvejota VIIIc zonoje (JAX/*08C).
(53) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 2 dalies a punkto, ne daugiau kaip 5 % laive laikomo viso sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,20.
(54) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos gali būti sužvejota IX zonoje (JAX/*09.).
(55) Vandenys prie Azorų salų.
(56) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 2 dalies a punkto, ne daugiau kaip 5 % laive laikomo viso sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,20.
(57) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.
(58) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 3 išnašą.
(59) Vandenys prie Madeiros salos.
(60) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 2 dalies a punkto, ne daugiau kaip 5 % laive laikomo viso sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,20.
(61) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.
(62) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 3 išnašą.
(63) Vandenys prie Kanarų salų.
(64) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.
(65) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.
IIA PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į ATLANTINIŲ MENKIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ KATEGATO SĄSIAURYJE, ICES VIa IR VIIa KVADRATUOSE IR ICES Vb KVADRATO ES VANDENYSE
1. Taikymo sritis
1.1. |
Šis priedas taikomas ES laivams, turintiems arba naudojantiems bet kuriuos iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių ir esantiems bet kuriame iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų. |
1.2. |
Šis priedas netaikomas laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 10 m. Nereikalaujama, kad tie laivai turėtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotus žvejybos veiklos leidimus. Atitinkamos valstybės narės tų laivų žvejybos pastangas vertina pagal pastangų grupes, kurioms jie priklauso, taikydamos tinkamus imčių ėmimo metodus. 2013 m. Komisijai reikės mokslinių rekomendacijų, kad ji galėtų įvertinti tų laivų pastangų naudojimą, siekdama tuos laivus ateityje įtraukti į pastangų valdymo sistemą. |
2. Reglamentuojami žvejybos įrankiai ir geografiniai rajonai
Taikant šį priedą, taikomos nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių grupių (toliau – reglamentuojamas žvejybos įrankis) ir to priedo 2 punkto a, c ir d papunkčiuose nurodytų geografinių rajonų grupių.
3. Leidimai
Valstybė narė neišduoda leidimo visuose geografiniuose rajonuose, kuriems taikomas šis priedas, žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu visiems su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie iki tol nėra vykdę tokios žvejybos veiklos, jei, jos manymu, tai tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, nebent ji užtikrintų, kad tame rajone nebūtų naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.
4. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos
4.1. |
Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos 2013 m. valdymo laikotarpiu (t. y., 2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d.) kiekvienos valstybės narės kiekvienai žvejybos pastangų grupei yra nustatytos šio priedo 1 priedėlyje. |
4.2. |
Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 (1), neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms. |
5. Valdymas
5.1. |
Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 4 ir 13–17 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas. |
5.2. |
Valstybė narė gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms skiriamos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokiais valdymo laikotarpiais atitinkama valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms. |
5.3. |
Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja laikydamasi 5.1 punkte nurodytų sąlygų. Komisijos prašymu atitinkama valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų panaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš to rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. |
6. Žvejybos pastangų ataskaita
Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas atlantinių menkių išteklių valdymo tikslais yra kiekviena iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų grupių.
7. Atitinkamų duomenų pateikimas
Valstybės narės Komisijai perduoda duomenis apie savo žvejybos laivų panaudotas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius. Šie duomenys perduodami per Žuvininkystės duomenų mainų sistemą arba kitą būsimą Komisijos įgyvendintą duomenų rinkimo sistemą.
(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).
IIA priedo 1 priedėlis
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatdienėmis
Geografinis rajonas |
Reglamentuojamas žvejybos įrankis |
DK |
DE |
SE |
||
|
TR1 |
197 929 |
4 212 |
16 610 |
||
TR2 |
830 041 |
5 240 |
327 506 |
|||
TR3 |
441 872 |
0 |
490 |
|||
BT1 |
0 |
0 |
0 |
|||
BT2 |
0 |
0 |
0 |
|||
GN |
115 456 |
26 534 |
13 102 |
|||
GT |
22 645 |
0 |
22 060 |
|||
LL |
1 100 |
0 |
25 339 |
Geografinis rajonas |
Reglamen-tuojamas žvejybos įrankis |
BE |
FR |
IE |
NL |
UK |
||
|
TR1 |
0 |
48 193 |
33 539 |
0 |
339 592 |
||
TR2 |
10 166 |
744 |
475 649 |
0 |
1 088 238 |
|||
TR3 |
0 |
0 |
1 422 |
0 |
0 |
|||
BT1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|||
BT2 |
843 782 |
0 |
514 584 |
200 000 |
111 693 |
|||
GN |
0 |
471 |
18 255 |
0 |
5 970 |
|||
GT |
0 |
0 |
0 |
0 |
158 |
|||
LL |
0 |
0 |
0 |
0 |
70 614 |
Geografinis rajonas |
Reglamen-tuojamas žvejybos įrankis |
BE |
DE |
ES |
FR |
IE |
UK |
||
|
TR1 |
0 |
9 320 |
0 |
1 057 828 |
428 820 |
1 033 273 |
||
TR2 |
0 |
0 |
0 |
34 926 |
14 371 |
2 972 845 |
|||
TR3 |
0 |
0 |
0 |
0 |
273 |
16 027 |
|||
BT1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
117 544 |
|||
BT2 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3 801 |
4 626 |
|||
GN |
0 |
35 442 |
13 836 |
302 917 |
5 697 |
213 454 |
|||
GT |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 953 |
145 |
|||
LL |
0 |
0 |
1 402 142 |
184 354 |
4 250 |
630 040 |
IIB PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į ZELANDIJOS MERLŪZŲ TAM TIKRŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ ICES VIIIc IR IXa KVADRATUOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
Šis priedas taikomas ES laivams, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 10 m, turintiems tralų, jūrinių užmetamųjų tinklų arba panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 32 mm, žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 60 mm, arba dugninių ūdų ar juos naudojantiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, ir kurie yra ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką.
2. Terminų apibrėžtys
Šiame priede:
a) žvejybos įrankių grupė– grupė, kurią sudaro dviejų toliau nurodytų kategorijų žvejybos įrankiai:
b) reglamentuojamas žvejybos įrankis– bet kuris iš žvejybos įrankių grupei priskiriamų dviejų kategorijų žvejybos įrankių;
c) rajonas– ICES VIIIc ir IXa kvadratai, išskyrus Kadiso įlanką;
d) 2013 m. valdymo laikotarpis– laikotarpis nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.;
e) specialiosios sąlygos– 6.1 punkte nustatytos specialiosios sąlygos.
3. Veiklos apribojimai
Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 29 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ES laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta šio priedo III skyriuje.
II SKYRIUS
LEIDIMAI
4. Leidimą turintys laivai
4.1. |
Valstybė narė šiame rajone neleidžia žvejoti reglamentuojamais žvejybos įrankiais nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris tokios žvejybos veiklos rajone nevykdė 2002–2012 m. (išskyrus žvejybos veiklą, vykdytą žvejybos laivams tarpusavyje perleidus dienas), išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais. |
4.2. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotų tame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant reglamentuojamą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 11 arba 12 punktą. |
III SKYRIUS
ES LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
5. Didžiausias dienų skaičius
5.1. |
Didžiausias dienų jūroje, kurias valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam kurį nors reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti rajone 2013 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje. |
5.2. |
Jei galima įrodyti, kad laivo sužvejotas europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis sudaro mažiau nei 4 % viso per žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio, laivo vėliavos valstybei narei leidžiama per tą reisą jūroje praleistų dienų neįskaičiuoti į taikomą didžiausią dienų jūroje skaičių, nustatytą I lentelėje. |
6. Specialiosios dienų skyrimo sąlygos
6.1. |
Nustatant didžiausią dienų jūroje, kurias valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam ES laivui gali leisti būti rajone, skaičių, pagal I lentelę taikomos šios specialiosios sąlygos:
|
6.2. |
Jeigu laivas dėl jo atitikties specialiosioms sąlygoms gavo neribotą dienų jūroje skaičių, 2013 m. valdymo laikotarpiu to laivo iškraunamų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis neviršija 5 tonų viso iškrautų žuvų gyvojo svorio, o iškraunamų norveginių omarų kiekis – 2,5 tonos viso iškrautų žuvų gyvojo svorio. |
6.3. |
Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš specialiųjų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tą specialiąją sąlygą. |
6.4. |
Teisę pasinaudoti 6.1 punkte nurodyta specialiąja sąlyga laivas gali perleisti vienam arba keliems kitiems laivams, kurie pakeičia tą laivą laivyne, su sąlyga, kad pakeičiantysis laivas naudoja panašų žvejybos įrankį ir nė vienais savo veiklos metais nėra iškrovęs didesnio europinių paprastųjų jūrinių lydekų arba norveginių omarų kiekio, nei nurodytasis 6.1 punkte. I lentelė Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankius
|
7. Kilovatdienių sistema
7.1. |
Valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal tą sistemą ji gali atitinkamam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį ir atitinkančiam I lentelėje pateiktas specialiąsias sąlygas, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojamam žvejybos įrankiui ir specialiosioms sąlygoms taikomo kilovatdienių skaičiaus. |
7.2. |
Šis bendras kilovatdienių skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių reikalavimus ir, jei taikoma, specialiąsias sąlygas, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, kiekvieno laivo variklio galią dauginant iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas 7.1 punktas, skaičiaus. Kol dienų skaičius neribotas pagal I lentelę, santykinis dienų jūroje, kuriomis laivas gali pasinaudoti, skaičius yra 360. |
7.3. |
7.1 punkte nurodyta sistema pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų reglamentuojamo žvejybos įrankio ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
|
7.4. |
Remdamasi tuo prašymu, Komisija įvertina, ar laikomasi 7 punkte nurodytų sąlygų, ir atitinkamu atveju gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 7.1 punkte nurodyta sistema. |
8. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
8.1. |
Atsižvelgdama į tai, kad 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (1) 23 straipsnį arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 744/2008 (2), Komisija valstybei narei gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti rajone. Komisija gali atskirai svarstyti žvejybos veiklos nutraukimo dėl kitų priežasčių atvejus, jei atitinkama valstybė narė jai pateikia rašytinį ir tinkamai pagrįstą prašymą. Tokiame rašytiniame prašyme nurodomi susiję laivai ir prie kiekvieno iš jų patvirtinama, kad jie niekuomet nebevykdys žvejybos veiklos. |
8.2. |
Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo reglamentuojamą žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokį patį žvejybos įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas gautą santykį dauginant iš dienų, kurios būtų buvusios skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus. |
8.3. |
8.1 ir 8.2 punktai netaikomi, jei laivas pakeistas kitu remiantis 3 arba 6.4 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje. |
8.4. |
Valstybė narė, pageidaujanti gauti 8.1 punkte nurodytų dienų, ne vėliau kaip 2013 m. birželio 15 d. pateikia Komisijai prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
|
8.5. |
Remdamasi tokiu valstybės narės prašymu, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali skirti tai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5.1 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
8.6. |
2013 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti tas papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, arba jų daliai. Tačiau neleidžiama savo veiklą nutraukusio laivo, kuriam buvo taikoma 6.1 punkto a arba b papunktyje nurodyta specialioji sąlyga, turėtų papildomų dienų perkelti toliau naudojamam laivui, kuriam netaikoma jokia specialioji sąlyga. |
8.7. |
Jei Komisija paskiria papildomų dienų jūroje už 2013 m. valdymo laikotarpiu visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, I lentelėje nurodytas valstybei narei skirtas 2014 m. valdymo laikotarpio didžiausias dienų jūroje skaičius ir nustatytas žvejybos įrankis atitinkamai pakoreguojami. |
9. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą
9.1. |
Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybei narei gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal tokią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sužvejotų žuvų kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji Reglamente (EB) Nr. 199/2008 (3) ir jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse. |
9.2. |
Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono ir įgulos narių. |
9.3. |
Valstybė narė, pageidaujanti gauti pagal 9.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą. |
9.4. |
Remdamasi tuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali skirti atitinkamai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5.1 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus ir skiriamos su tos valstybės narės sustiprinto mokslinio stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonui ir žvejybos įrankiams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
9.5. |
Jeigu atitinkama valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau savo pateiktą ir Komisijos patvirtintą sustiprinto mokslinio stebėjimo programą, ji, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį tos programos taikymą. |
IV SKYRIUS
VALDYMAS
10. Bendras įsipareigojimas
Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytų sąlygų.
11. Valdymo laikotarpiai
11.1. |
I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, valstybė narė gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius. |
11.2. |
Dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė. |
11.3. |
Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja laikydamasi 10 punkte nurodytų sąlygų. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. |
V SKYRIUS
PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
12.1. |
Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatdienės), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – ES žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia. |
12.2. |
Pagal 12.1 punktą bendras perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 2010 m. ir 2011 m. žvejybos žurnale nurodytas vidutinis perleidžiančiojo laivo dienų tame rajone skaičius per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais. |
12.3. |
Perleisti dienas, kaip nurodyta 12.1 punkte, leidžiama laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu. |
12.4. |
Perleisti dienas gali tik tie laivai, kuriems žvejybos dienos skiriamos netaikant specialiųjų sąlygų. |
12.5. |
Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti skirtą lentelinių skaičiuoklių formatą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.1 bei 4.2 ir 12 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti tokį perleidimą, jos prieš tokį perleidimą Komisijai praneša išsamią informaciją apie jį, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.
VI SKYRIUS
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
14. Žvejybos pastangų ataskaita
Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra šio priedo 2 punkte nurodytas rajonas.
15. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama žvejybos dienų, kurias laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, valdymui, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, apie įvairių rūšių žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatdienėmis.
16. Atitinkamų duomenų pateikimas
Komisijos prašymu valstybės narės Komisijos joms nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikia 15 punkte nurodytus duomenis. Komisijos prašymu valstybės narės jai nusiunčia išsamią informaciją apie visais 2012 m. ir 2013 m. valdymo laikotarpiais arba atskirų jų dalių metu paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.
II lentelė
Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal metus formatas
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Metai |
Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
III lentelė
Kilovatdienių duomenų pagal metus formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (4) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
|||||||||||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
|||||||||||
|
2 |
|
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:
|
|||||||||||
|
4 |
|
2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 arba 2013 m. |
|||||||||||
|
7 |
D |
Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
IV lentelė
Laivo informacijos pateikimo formatas
Valstybė narė |
CFR |
Išorinis ženklinimas |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Žvejybos įrankis, apie kurį pranešta |
Žvejybos įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti žvejybos įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
||||||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
|||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(5) |
(5) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
V lentelė
Su laivu susijusios informacijos formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (5) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
|||||||||||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
|||||||||||
|
12 |
|
ES žvejybos laivyno registro numeris (CFR) Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje įrašomi papildomi nuliai. |
|||||||||||
|
14 |
K |
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87 (6) |
|||||||||||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais |
|||||||||||
|
2 |
K |
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:
|
|||||||||||
|
2 |
K |
Jei taikoma, nurodoma, kuri iš IIB priedo 6.1 punkto a arba b papunktyje nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma |
|||||||||||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivui pagal IIB priedą leidžiama naudoti pasirinktus žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė |
|||||||||||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas žvejybos įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius |
|||||||||||
|
4 |
K |
Kitam laivui perleistų dienų atveju nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas nurodyti „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).
(2) 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti (OL L 202, 2008 7 31, p. 1).
(3) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).
(4) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
(5) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
(6) 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1381/87, nustatantis išsamias žvejybos laivų žymėjimo ir dokumentacijos taisykles (OL L 132, 1987 5 21, p. 9).
IIC PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES P APRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES VIIe KVADRATE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
1.1. |
Šis priedas taikomas ICES VIIe kvadrate esantiems ES laivams, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 10 m, turintiems plačiažiočių tralų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 80 mm, ir pasyviųjų tinklų, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra ne didesnis kaip 220 mm, arba juos naudojantiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 509/2007. Šiame priede nuoroda į 2013 m. valdymo laikotarpį reiškia laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. |
1.2. |
Laivams, žvejojantiems pasyviaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 120 mm, ir kurie pagal žvejybos įrašus per pastaruosius trejus metus paprastųjų jūrų liežuvių sužvejojo mažiau nei 300 kg gyvojo svorio per metus, šis priedas netaikomas, jeigu laikomasi šių sąlygų:
Kai neįvykdoma bent viena iš šių sąlygų, atitinkamiems laivams nedelsiant vėl pradedamas taikyti šis priedas. |
2. Terminų apibrėžtys
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a) žvejybos įrankių grupė– grupė, kurią sudaro dviejų toliau nurodytų kategorijų žvejybos įrankiai
b) reglamentuojamas žvejybos įrankis– bet kuris iš žvejybos įrankių grupei priskiriamų dviejų kategorijų žvejybos įrankių;
c) rajonas– ICES VIIe kvadratas;
d) 2013 m. valdymo laikotarpis– laikotarpis nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.
3. Veiklos apribojimai
Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 29 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Sąjungoje registruoti ES laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta šio priedo III skyriuje.
II SKYRIUS
LEIDIMAI
4. Leidimą turintys laivai
4.1. |
Valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems laivams neleidžia rajone žvejoti reglamentuojamais žvejybos įrankiais, jei tie laivai nėra vykdę tokios žvejybos veiklos tame rajone 2002–2012 m., išskyrus atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus panaudoti lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais. |
4.2. |
Tačiau laivui, naudojusiam reglamentuojamus žvejybos įrankius, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam žvejybos įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius yra didesnis nei reglamentuojamam žvejybos įrankiui skirtų dienų skaičius arba lygus tam skaičiui. |
4.3. |
Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotų tame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant reglamentuojamą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 10 arba 11 punktą. |
III SKYRIUS
ES LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
5. Didžiausias dienų skaičius
Didžiausias dienų jūroje, kurias valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam kurį nors reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti rajone 2013 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje.
I lentelė
Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal reglamentuojamų žvejybos įrankių kategoriją
Reglamentuojamas žvejybos įrankis |
Didžiausias dienų skaičius |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm |
164 |
Pasyvieji tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≤ 220 mm |
164 |
6. Kilovatdienių sistema
6.1. |
2013 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal tą sistemą ji gali atitinkamam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį, nurodytą I lentelėje, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojamam žvejybos įrankiui taikomo kilovatdienių skaičiaus. |
6.2. |
Šis bendras kilovatdienių skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, kiekvieno laivo variklio galią dauginant iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas 6.1 punktas, skaičiaus. |
6.3. |
6.1 punkte nurodyta sistema pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų reglamentuojamo žvejybos įrankio duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
|
6.4. |
Remdamasi tuo prašymu, Komisija įvertina, ar laikomasi 6 punkte nurodytų sąlygų, ir atitinkamu atveju gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 6.1 punkte nurodyta sistema. |
7. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
7.1. |
Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 744/2008, Komisija valstybei narei gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti rajone. Komisija gali atskirai svarstyti žvejybos veiklos nutraukimo dėl kitų priežasčių atvejus, jei atitinkama valstybė narė jai pateikia rašytinį ir tinkamai pagrįstą prašymą. Tokiame rašytiniame prašyme nurodomi susiję laivai ir prie kiekvieno iš jų patvirtinama, kad jie niekuomet nebevykdys žvejybos veiklos. |
7.2. |
Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamos grupės žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokios pačios grupės žvejybos įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas gautą santykį dauginant iš dienų, kurios būtų buvusios skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus. |
7.3. |
7.1 ir 7.2 punktai netaikomi, jei laivas pakeistas kitu remiantis 4.2 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje. |
7.4. |
Valstybė narė, pageidaujanti gauti 7.1 punkte nurodytų dienų, ne vėliau kaip 2013 m. birželio 15 d. pateikia Komisijai prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:
|
7.5. |
Remdamasi tokiu valstybės narės prašymu, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali skirti tai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
7.6. |
2013 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti tas papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių reglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, arba jų daliai. |
7.7. |
2013 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė negali perskirstyti papildomų dienų skaičiaus, kurį anksčiau paskyrė Komisija už visam laikui nutrauktą veiklą, nebent Komisija būtų priėmusi sprendimą, kuriuo iš naujo įvertinamas tas papildomų dienų skaičius, remdamasi galiojančiomis nuostatomis dėl žvejybos įrankių grupių ir dienų jūroje skaičiaus apribojimo. Valstybei narei paprašius iš naujo įvertinti dienų skaičių, tai valstybei narei laikinai leidžiama perskirstyti 50 % papildomo dienų skaičiaus, kol Komisija priims sprendimą. |
8. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą
8.1. |
Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybei narei gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal tokią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sužvejotų žuvų kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse. |
8.2. |
Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo žvejybos laivo savininko, kapitono arba įgulos narių. |
8.3. |
Valstybė narė, pageidaujanti gauti pagal 8.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą. |
8.4. |
Remdamasi tuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali skirti atitinkamai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus ir skiriamos su tos valstybės narės sustiprinto mokslinio stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonui ir žvejybos įrankiams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
8.5. |
Jeigu atitinkama valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau savo pateiktą ir Komisijos patvirtintą sustiprinto mokslinio stebėjimo programą, ji, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį tos programos taikymą. |
IV SKYRIUS
VALDYMAS
9. Bendras įsipareigojimas
Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.
10. Valdymo laikotarpiai
10.1. |
I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, valstybė narė gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius. |
10.2. |
Dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė. |
10.3. |
Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja laikydamasi 9 punkte nurodytų sąlygų. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. |
V SKYRIUS
PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
11. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
11.1. |
Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatdienės), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – ES žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia. |
11.2. |
Pagal 11.1 punktą perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. žvejybos žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų tame rajone skaičius per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais. |
11.3. |
Perleisti dienas, kaip nurodyta 11.1 punkte, leidžiama laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu. |
11.4. |
Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti skirtus lentelinės skaičiuoklės formatus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
12. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.2, 4.4, 5, 6 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti tokį perleidimą, jos prieš tokį perleidimą Komisijai praneša išsamią informaciją apie jį, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.
VI SKYRIUS
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
13. Žvejybos pastangų ataskaita
Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra šio priedo 2 punkte nurodytas rajonas.
14. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama žvejybos dienų, kurias laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, valdymui, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, apie įvairių rūšių žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatdienėmis.
15. Atitinkamų duomenų pateikimas
Komisijos prašymu valstybės narės Komisijos joms nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikia 14 punkte nurodytus duomenis. Komisijos prašymu valstybės narės jai nusiunčia išsamią informaciją apie visais 2012 m. ir 2013 m. valdymo laikotarpiais arba atskirų jų dalių metu paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.
II lentelė
Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal metus formatas
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Metai |
Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
III lentelė
Kilovatdienių duomenų pagal metus formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
|||||||||||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
|||||||||||
|
2 |
|
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:
|
|||||||||||
|
4 |
|
2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 arba 2013 m. |
|||||||||||
|
7 |
D |
Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
IV lentelė
Laivo informacijos pateikimo formatas
Valstybė narė |
CFR |
Išorinis ženklinimas |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Žvejybos įrankis, apie kurį pranešta |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti žvejybos įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
|||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
|||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(5) |
(5) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
V lentelė
Su laivu susijusios informacijos formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (2) K(airė) / D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
|||||||||||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
|||||||||||
|
12 |
|
ES žvejybos laivyno registro numeris (CFR) Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje įrašomi papildomi nuliai. |
|||||||||||
|
14 |
K |
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87 |
|||||||||||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais |
|||||||||||
|
2 |
K |
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:
|
|||||||||||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama naudoti pasirinktus žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė |
|||||||||||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas žvejybos įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius |
|||||||||||
|
4 |
K |
Kitam laivui perleistų dienų atveju nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas nurodyti „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
(2) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.