30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/33

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir kuri daugiausia dėmesio skiria toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikia imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl Vokietijos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2016 m. Vokietijos stabilumo programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (4) priėmė antrąją Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Vokietija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 12 d. Vokietija pateikė savo 2013 m. nacionalinę reformų programą, o 2013 m. balandžio 17 d. – savo 2012–2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad viešieji finansai Vokietijoje iš esmės buvo patikimi ir kad vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas buvo pasiektas. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Stabilumo programos makroekonominės projekcijos iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę dėl ekonomikos augimo 2013 ir 2014 m. tempo bei struktūros ir Komisijos apskaičiavimus dėl Vokietijos potencialaus augimo lygio vidutinės trukmės laikotarpiu. Stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti, kad ir toliau vidutinės trukmės laikotarpio tikslas būtų pasiektas. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis –0,5 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Vokietija 2012 m. pasiekė struktūrinį biudžeto perviršį ir atitinkamai vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Remiantis stabilumo programa, (perskaičiuotas) (5) struktūrinis balansas išliks teigiamas 2013 ir 2014 m. (tai iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę), ir tai sudarė sąlygas laisvam savaiminių stabilizatorių veikimui. Vokietija 2012 m. taip pat tenkino Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijų. Remiantis stabilumo programoje pateikta informacija, valdžios sektoriaus išlaidų augimo norma, atmetus diskrecines pajamų priemones, 2013 m. viršys išlaidų kriterijų, tačiau 2014 m. jis nebus viršytas. Pagal stabilumo programą planuojama, kad bendroji skola sumažės iki 80½ % BVP 2013 m. ir po to mažės toliau.

Po perviršinio deficito panaikinimo 2011 m. Vokietijoje šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis, susijęs su skolos kriterijaus laikymusi, ir ji padarė pakankamą pažangą, kad laikytųsi skolos kriterijaus 2012 m. Jeigu stabilumo programa bus įgyvendinta kaip planuota, ji taip pat padarys pakankamą pažangą siekiant laikytis skolos kriterijaus 2013 m. ir jis bus pasiektas pereinamojo laikotarpio pabaigoje 2014 m. Apskritai deficito ir skolos tikslai atrodo realūs;

(10)

Vokietija įvykdė tik ribotas priemones, kad pagerintų viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą. Atrodo, kad ankstesnės sveikatos sektoriaus reformos pastangos ir šių metų ilgalaikės priežiūros reforma yra nepakankama siekiant suvaldyti numatomą išlaidų didėjimą ateityje. Atrodo, kad Vokietija laiku įgyvendina nacionalinius švietimo ir mokslinių tyrimų išlaidų tikslus, tačiau turėtų numatyti dar platesnio užmojo tolesnius tikslus, kad pasivytų novatoriškiausios ekonomikos šalis;

(11)

Vokietija nepakankamai išnaudoja augimą skatinančius pajamų šaltinius. Galima būtų susiaurinti gana platų ratą prekių ir paslaugų, kurioms šiuo metu taikoma sumažinta PVM norma, kuri šiuo metu yra 7 %, ir persvarstyti PVM administravimą, siekiant padidinti veiksmingumą, pagerinti mokesčių surinkimą ir kovoti su sukčiavimu. Pajamos iš periodinių turto mokesčių Vokietijoje ypatingai mažos – 0,5 % BVP 2011 m., palyginti su 1,3 % ES-27. Tai gali teikti galimybių padidinti pajamas iš savivaldybių nekilnojamojo turto mokesčio (Grundsteuer), visų pirma persvarstant mokesčių bazę;

(12)

nuo praėjusių metų rekomendacijos padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant konstitucinę subalansuoto biudžeto (skolos stabdžio) taisyklę. Vis dėlto, atrodo, kad daugumoje žemių dar turi būti priimtos įgyvendinimo taisyklės, kad būtų užtikrintas veiksmingas skolos stabdžio taisyklės taikymas metinėje biudžeto procedūroje;

(13)

finansų sektoriuje įvykdytas didelis koregavimas ir sustiprinta reguliavimo ir priežiūros sistema. Dėl Komisijos valstybės pagalbos sprendimų toliau buvo restruktūrizuojami Landesbanken. Vis dėlto, atrodo, kad išlieka valdymo kliūčių rinka grindžiamam konsolidavimui bankų sektoriuje, kuris daro poveikį bendram finansų sektoriaus veiksmingumui;

(14)

Vokietija ėmėsi tik ribotų veiksmų, kad pašalintų dideles fiskalines paskatas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti, o galimybės naudotis visą dieną veikiančių vaikų priežiūros įstaigų ir mokyklų paslaugomis turėtų būti toliau didinamos. Vokietija padarė tam tikrą pažangą gerindama palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymosi rezultatus, tačiau visos žemės turėtų toliau dėti daug pastangų, kad sukurtų visiems vienodas galimybes teikiančią mokymo sistemą. Politikos veiksmai mažinti didelį mokesčių pleištą mažai uždirbantiems asmenims iki šiol buvo riboti. Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką priemonės turėtų būti išplėstos. Vokietija turėtų padaryti daugiau, kad sumažintų mažam darbo užmokesčiui taikomus didelius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti perėjimą nuo tam tikrų rūšių darbo sutarčių, kaip antai smulkių darbų, prie pastovesnių darbo sutarčių, kad būtų išvengta darbo rinkos segmentacijos. Nors realusis darbo užmokestis vis dar yra mažesnis už 2000 m. lygį (tai padėjo sumažinti nedarbo lygį nuo 8 % iki 5,5 %), nuo tada jis pradėjo dinamiškai didėti, nedarydamas neigiamo poveikio konkurencingumui. Kartu padidėjo darbo užmokesčio skirtumai;

(15)

Vokietija siekia kuo labiau riboti bendras ekonomines energetikos sistemos pertvarkymo išlaidas. Taip buvo pasiekti pirmi rezultatai, tačiau bendros išlaidos ir toliau didėjo ir išlieka didelių pavojų bei potencialių neveiksmingumo aspektų. Vokietija deda daug pastangų siekdama pagreitinti energijos tinklų plėtrą. Nepakankamai koordinuojama nacionalinė energetikos politika su kaimyninių šalių politika;

(16)

padėtis paslaugų sektoriuose nuo 2012 m. daug nepasikeitė ir vis dar yra apribojimų pradėti dirbti pagal tam tikrą profesiją ir ja verstis. Vokietija turėtų daryti daugiau, kad atvertų paslaugų sektorius, pašalindama nepagrįstus apribojimus ir kliūtis į juos patekti, taip sumažindama kainas ir padarydama paslaugas labiau įperkamas mažesnes pajamas gaunančių žmonių grupėms. Daugelyje amatų sektorių, įskaitant statybos, norint užsiimti verslu, vis dar yra reikalavimas turėti amato meistro pažymėjimą (Meisterbrief) arba atitinkamą kvalifikaciją. Statybos sektoriuje taip pat yra apribojimų, susijusių su komerciniais pranešimais ir leidimų procedūromis. Daugeliui laisvųjų profesijų taip pat taikomi teisinio statuso ir turimos akcijų dalies reikalavimai. Vokietija galėtų įvertinti, ar tokių pačių viešojo intereso tikslų nebūtų galima pasiekti ne tokiomis griežtomis reguliavimo priemonėmis. Reguliavimo tvarkos įvairovė žemėse taip pat rodo, kad dar yra galimybių nustatyti mažiausiai sunkinančius reguliavimo metodus ir juos pritaikyti visoje šalyje, sumažinant biurokratiją įmonėms. Veiksmingos konkurencijos lygis geležinkelių sektoriuje išliko žemas. Kalbant apie viešąjį pirkimą, Vokietijos valdžios institucijų skelbiamų sutarčių vertė pagal Sąjungos viešųjų pirkimų teisę yra labai maža. Dar nebaigtas teisėkūros procesas, skirtas persvarstyti teisės aktui, kuriuo draudžiamas konkurencijos ribojimas. Mažmeninės prekybos sektoriuje planavimo taisyklės gerokai apriboja naujų dalyvių patekimą į rinką;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vokietijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Ja remdamasi Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Vokietija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Kaip numatyta, išsaugoti patikimą fiskalinę būklę, užtikrinant, kad programos laikotarpiu būtų laikomasi vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Vykdyti augimui palankią fiskalinę politiką, dedant daugiau pastangų padidinti viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą, geriau integruojant priežiūros teikimą ir daugiau dėmesio skiriant prevencijai, reabilitacijai ir savarankiškam gyvenimui. Padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą, visų pirma išplečiant PVM bazę ir persvarstant savivaldybių nekilnojamojo turto mokesčių bazę. Kiek įmanoma didinti augimą skatinančias išlaidas švietimui ir moksliniams tyrimams visais valdžios lygmenimis. Visose žemėse baigti nuosekliai įgyvendinti skolos stabdžio taisyklę, užtikrinant, kad stebėsenos procedūros ir koregavimo priemonės būtų įgyvendinamos laiku ir tinkamai.

2.

Išlaikyti sąlygas, kuriomis darbo užmokesčio augimu būtų palaikoma vidaus paklausa. Šiuo tikslu sumažinti didelius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, visų pirma mažai uždirbantiems asmenims, ir gerinti palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymosi rezultatus. Išlaikyti tinkamas aktyvavimo ir integravimo priemones, visų pirma skirtas ilgalaikiams bedarbiams. Lengvinti perėjimą nuo netipinių užimtumo formų, kaip antai smulkių darbų, prie tvaresnių užimtumo formų. Imtis priemonių padidinti paskatas dirbti ir darbuotojų, visų pirma antrųjų šeimoje uždirbančių asmenų bei žemos kvalifikacijos darbuotojų, įsidarbinimo galimybes, taip pat siekiant padidinti jų pajamas. Šiuo tikslu pašalinti fiskalines paskatas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti ir toliau didinti galimybes naudotis visą dieną veikiančių vaikų priežiūros įstaigų ir mokyklų paslaugomis.

3.

Pagerinti savo energetikos politikos koordinavimą su kaimyninėmis šalimis ir kuo labiau riboti bendras ekonomines energetikos sistemos pertvarkymo išlaidas, visų pirma toliau persvarstant energetikos politikos priemonių, skirtų siekti atsinaujinančios energijos tikslų, veiksmingumą, bei tęsti veiksmus spartinti nacionalinių ir tarpvalstybinių elektros energijos ir dujų tinklų plėtrą.

4.

Imtis priemonių, kad būtų dar skatinama konkurencija paslaugų sektoriuose, įskaitant kai kuriuos amatus, visų pirma statybos sektoriuje, ir laisvąsias profesijas, siekiant paskatinti šalies augimo šaltinius. Imtis skubių veiksmų gerokai padidinti viešojo pirkimo procedūroms atvertų viešųjų sutarčių vertę. Priimti ir įgyvendinti paskelbtą teisėkūros reformą, siekiant pagerinti konkurencijos teisės, susijusios su konkurencijos apribojimais, vykdymą. Pašalinti planavimo apribojimus, kuriais nederamai apribojamas naujų dalyvių patekimas į mažmeninės prekybos sektorių. Imtis tolesnių priemonių likusioms kliūtims konkurencijai geležinkelių rinkose pašalinti. Dėti pastangas siekiant didinti konsolidavimą bankų sektoriuje, be kita ko, gerinant valdymo sistemą.