26.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 180/1

(1)

pagal Sutarties 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)

2013 m. birželio 21 d. pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas;

(4)

pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, siekiant per nurodytą laikotarpį ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį Taryba turėtų reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso atėmus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnį, kuriame nustatytas reikalavimas pagal skolos kriterijų, paskutiniais koregavimo laikotarpio metais rekomenduojamas biudžeto tikslas turi užtikrinti, kad, kaip reikalaujama, skolos santykio su BVP ir Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės skirtumas sumažėtų per dvejus metus po perviršinio deficito panaikinimo, remiantis Komisijos prognoze;

(6)

Komisijos 2013 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2013 ir 2014 m. deficitas ir toliau viršys pamatinę vertę ir sudarys atitinkamai 3,7 % ir 3,6 % BVP. Tos biudžeto projekcijos pagrįstos dabartine politika, taigi atsižvelgiama į 2013 m. balandžio mėn. Parlamento patvirtintą 2013 m. biudžetą, į kurį įtrauktos tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis susijusios ekspansinės priemonės ir jau suplanuota nuosavo kapitalo injekcija bendrovei Air Malta (0,6 % BVP), kurių grynasis deficitą didinantis poveikis – 0,3 % BVP. Ekspansines priemones tik iš dalies kompensuoja akcizų padidinimas, mokesčių nepriemokų surinkimas, taip pat išlaidų mažinimas ir didesnės socialinės įmokos, nustatytos įgyvendinant 2006 m. pensijų reformą. Be to, Komisija nustatė, kad po 2012 m. grynųjų deficitą mažinančių vienkartinių priemonių poveikis konsolidavimo pastangoms turėtų smarkiai sumažėti. Dėl numatomo pirminio deficito 2013 ir 2014 m. pagal Komisijos 2013 m. pavasario prognozę planuojama, kad valdžios sektoriaus skola toliau didės iki 73,9 % BVP 2013 m. ir 74,9 % BVP 2014 m. Numatoma, kad 2015 ir 2016 m. valdžios sektoriaus deficitas ir toliau viršys 3 % BVP pamatinę vertę, o skolos ir BVP santykis iki 2016 m. turėtų padidėti iki 75,6 % BVP;

(7)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 perviršinis deficitas turėtų būti panaikintas per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių. Todėl perviršinio deficito panaikinimas iki 2014 m. yra pagrįstas. Visų pirma, remdamasi patikimu ir tvariu koregavimo planu, Malta turėtų pasiekti nominalų valdžios sektoriaus tikslą – 3,4 % BVP 2013 m. ir 2,7 % BVP 2014 m., kuris atitiktų metinį struktūrinio balanso pagerėjimą 0,7 % BVP 2013 m. ir 0,7 % BVP 2014 m. 2014 m. tikslas užtikrina, kad, kaip reikalaujama, skolos santykio su BVP ir Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės skirtumas sumažėtų per dvejus metus po perviršinio deficito procedūros panaikinimo. Kad pasiektų minėtus struktūrinius tikslus, be priemonių, kurios jau įtrauktos į bazinį scenarijų, Malta turėtų imtis papildomų konsolidavimo priemonių, kurios 2013 m. sudarytų maždaug 0,4 % BVP, o 2014 m. – maždaug ¾ % BVP. Šiais tikslais atsižvelgiama į poreikį kompensuoti neigiamą šalutinį fiskalinio konsolidavimo poveikį viešiesiems finansams, susijusį su BVP augimu. Bazinis scenarijus, kuriuo pagrįstas šis koregavimo planas, apima Komisijos 2013 m. pavasario prognozę, kuri išplečiama iki 2016 m., remiantis standartinėmis prielaidomis dėl gamybos apimties atotrūkio panaikinimo ir biudžeto priklausomybės nuo ciklo; tačiau jis neapima papildomos kapitalo injekcijos bendrovei Air Malta, kuri pagal 2013 m. stabilumo programą planuojama 2015 m. Taigi daroma prielaida, kad kapitalo injekcija nebus atlikta arba ji bus kompensuota priešingos krypties priemonėmis;

(8)

Maltos fiskalinė sistema gana lanksti, jos neprivalomas pobūdis ir trumpa fiskalinio planavimo perspektyva nepadeda užtikrinti patikimos fiskalinės būklės. 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (2) dar neperkelta į nacionalinę teisę. Be to, pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (3) 5 straipsnį Malta turėtų įsteigti nepriklausomas įstaigas, kurios stebėtų, kaip laikomasi fiskalinių taisyklių. Stabilumo programoje nurodytas vyriausybės ketinimas įsteigti fiskalinę tarybą, tačiau jokių konkrečių planų nepateikta;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 9 straipsnio 1 dalį kartu su ataskaita, kurią reikia pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį, Malta turėtų pateikti Komisijai ir Tarybai ekonominės partnerystės programą;

(10)

Tarybos nuomone, biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad valdžios sektoriaus balansas ilgam pagerėtų, taip pat būtų pagerinta valstybės finansų kokybė bei sustiprintas ekonomikos augimo potencialas,

1)

Malta ne vėliau kaip iki 2014 m. turėtų ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

2)

Konkrečiai Malta turėtų:

3)

Taryba nustato 2013 m. spalio 1 d. terminą, iki kurio Malta turi imtis veiksmingų priemonių ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją.

Po perviršinio deficito panaikinimo Malta raginama tinkamu tempu toliau siekti savo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo – struktūriniu požiūriu subalansuoto biudžeto – ir kartu laikytis išlaidų kriterijaus. Kad apribotų su biudžeto vykdymu susijusią riziką, Taryba ragina Maltą stiprinti biudžeto sistemos efektyvumą ir gerinti biudžeto vykdymo stebėseną per visus metus. Visų pirma Malta raginama nustatyti labiau įpareigojančią taisyklėmis grindžiamą daugiametę fiskalinę sistemą. Be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 5 straipsnį reikėtų sustiprinti fiskalinę politiką stebinčių nepriklausomų įstaigų vaidmenį.

Galiausiai, kad būtų užtikrintas sėkmingas fiskalinės konsolidavimo strategijos įgyvendinimas, Maltos valdžios institucijos raginamos paremti fiskalinį konsolidavimą išsamiomis struktūrinėmis reformomis, atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas Maltai per Europos semestrą, visų pirma rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūros prevencine dalimi (4).

Ši rekomendacija skirta Maltai.