26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

(1)

jau dabar investuojant į jaunų europiečių žmogiškąjį kapitalą bus gauta ilgalaikės naudos ir skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas. Sąjunga galės visapusiškai pasinaudoti aktyvios, inovatyvios ir kvalifikuotos darbo jėgos teikiamais privalumais ir išvengs didžiulių išlaidų, patiriamų dėl jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi – dabar tokios išlaidos sudaro 1,2 % BVP;

(2)

per krizę jaunimas ypač nukentėjo. Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad keičiasi jų gyvenimo etapai, jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos nesaugios. Jaunų moterų darbas dažniau gali būti menkai apmokamas, o darbo sąlygos – nesaugios, o jauniems tėvams, ypač jaunoms mamoms, trūksta tinkamų darbo ir privataus gyvenimo suderinimo priemonių. Be to, kai kurių jaunuolių padėtis labai nepalanki arba jiems kyla diskriminavimo pavojus. Todėl reikia tinkamų paramos priemonių, kartu pripažįstant asmeninę jaunuolių atsakomybę ieškant būdų pradėti ekonominę veiklą;

(3)

Sąjungoje jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba, yra 7,5 mln. – tai sudaro 12,9 % jaunų (15–24 metų amžiaus) europiečių. Daugelis jų yra baigę tik pagrindinę mokyklą arba nebaigę švietimo ir mokymo įstaigų. Be to, daug jų yra migrantai arba iš nepalankios aplinkos. Terminas „jaunuoliai, kurie nei mokosi, nei dirba“ apima įvairius jaunimo pogrupius, turinčius skirtingų poreikių;

(4)

30,1 % bedarbių iki 25 metų amžiaus Sąjungoje nedirba jau daugiau kaip dvylika mėnesių. Be to, vis daugiau jaunimo aktyviai neieško darbo, taigi jie gali netekti struktūrinės paramos, palengvinančios grįžimą į darbo rinką. Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, taip pat gresia žmogiškojo kapitalo praradimas, skurdas iš vienos kartos pereina į kitą, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos;

(5)

sąvoka „jaunimo garantijos“ šiuo atveju įvardijama kaip situacija, kai jaunimas gauna gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo. Tęstinio mokymo pasiūlymas taip pat galėtų apimti kokybiškas mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama pripažinta profesinė kvalifikacija;

(6)

Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų siekti trijų strategijos „Europa 2020“ tikslų: 75 % 20–64 metų amžiaus žmonių turi turėti darbą, mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti mažesnė nei 10 % ir bent 20 mln. žmonių turi išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties;

(7)

valstybėms narėms skirtose Užimtumo politikos gairėse, priimtose 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimu 2010/707/ES (1), visų pirma 7 ir 8 gairėse, valstybės narės raginamos skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką ir kartu su socialiniais partneriais padėti jaunuoliams, ypač tiems, kurie nei dirba, nei mokosi, rasti pirmąjį darbą, įgyti darbo patirties arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant gamybinę praktiką, taip pat greitai reaguoti, kai jaunuoliai netenka darbo;

(8)

jau 2005 m. Taryba 2005 m. liepos 12 d. Sprendimu 2005/600/EB (2) priimdama Valstybių narių užimtumo politikos gaires pritarė, kad reikėtų užtikrinti, kad visiems jauniems darbo neturintiems asmenims per šešis nedarbo mėnesius būtų pasiūlyta nauja galimybė. 2008 m. liepos 15 d. Sprendimu 2008/618/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3) Taryba mokyklos nebaigusių jaunuolių atveju laiką sutrumpino iki ne daugiau kaip keturių mėnesių;

(9)

2010 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Dėl jaunimo galimybių dalyvauti rinkoje skatinimo ir stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo“ (4) Europos Parlamentas paragino Komisiją ir Tarybą nustatyti Europos Jaunimo garantijų iniciatyvą, užtikrinančią kiekvienam jaunuoliui Sąjungoje galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo;

(10)

2010 m. rugsėjo 15 d. komunikate „Judus jaunimas“ Komisija valstybes nares paragino diegti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios įgyvendinimas kol kas labai ribotas. Šia rekomendacija dar kartą ir primygtiniau turėtų būti pakartojama, kad valstybės narės turi siekti šio tikslo, taip pat padėti rengti, įgyvendinti ir vertinti tokias Jaunimo garantijų iniciatyvas;

(11)

2011 m. birželio 17 d. išvadose „Jaunimo užimtumo skatinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“ Taryba paragino valstybes nares greitai reaguoti, jaunuoliams, kurie nedirba ir nesimoko, įskaitant mokyklos nebaigusius asmenis, sudarant sąlygas mokytis toliau, persikvalifikuoti arba pasinaudoti aktyvumo skatinimo priemonėmis. Tai padėtų siekti tikslo tuos asmenis per kuo trumpesnį laikotarpį grąžinti į švietimo ar mokymo sistemą arba darbo rinką ir sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką. Taryba pripažino, kad darbo rinkos susiskaidymas gali daryti neigiamą poveikį jaunuoliams, ir paprašė valstybių narių spręsti tokio susiskaidymo problemą;

(12)

2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacijoje dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (5), daug dėmesio skirta įrodymais grindžiamos, išsamios ir tarpsektorinės politikos, apimančios priemones, kuriomis mokyklos nebaigę asmenys vėl įtraukiami į švietimo sistemą ir stiprinamas švietimo ir mokymo sistemų ryšys su užimtumo sektoriumi, plėtojimui. Rengdamas 2012 m. biudžetą, Europos Parlamentas palaikė tą požiūrį ir paprašė Komisijos įgyvendinti parengiamuosius veiksmus, kuriais remiamas Jaunimo garantijų iniciatyvos diegimas valstybėse narėse;

(13)

užimtumo srities dokumentų rinkinyje, kurį Komisija pasiūlė 2012 m. balandžio 18 d. komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“, Komisija valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus paragino imtis aktyvių veiksmų siekiant reaguoti į dabartines užimtumo problemas Sąjungoje, visų pirma į jaunimo nedarbą. Komisija pabrėžė, kad didžiulis darbo vietų kūrimo potencialas yra žaliosios ekonomikos, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose, ir tuo tikslu paskelbė tris tolesnių veiksmų planus. 2012 m. spalio 10 d. komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ Komisija taip pat pabrėžė šešias perspektyvias prioritetines pramoninių inovacijų sritis, kurios padeda pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos. Užimtumo srities dokumentų rinkinyje Komisija taip pat pabrėžė, kad svarbus vaidmuo tektų (taip pat ir jaunų žmonių atveju) verslumo ugdymui, didesniam verslo steigimo paslaugų bei mikrofinansų prieinamumui ir modelių, pagal kuriuos nedarbo išmokos paverčiamos verslo steigimo dotacijomis, diegimui. Be to, užimtumo srities dokumentų rinkinyje pasiūlyta naudoti užmokesčio subsidijas naujai priimtų į darbą asmenų skaičiui didinti ir tikslinėmis priemonėmis mažinti mokesčių pleištą (daugiausia darbdavių socialinio draudimo įmokas), kad būtų padidintas užimtumas, taip pat siūlomos užimtumo apsaugos teisės aktų subalansuotos reformos, kurios galėtų suteikti jaunimui galimybių gauti kokybišką darbą;

(14)

2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos Europos Parlamentas valstybes nares paragino nacionaliniu lygmeniu imtis greitų ir konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad jaunuoliai per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo turėtų tinkamą darbą, studijuotų arba (pakartotinai) mokytųsi. Europos Parlamentas pabrėžė, jog Jaunimo garantijų iniciatyva turi iš tiesų pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį ir laipsniškai išspręsti jaunimo nedarbo Sąjungoje problemą;

(15)

2012 m. birželio 29 d. išvadose Europos Vadovų Taryba valstybes nares paragino aktyviau stengtis didinti jaunimo užimtumą, kad „per keletą mėnesių po mokyklos baigimo jaunuoliai gautų geros kokybės darbo pasiūlymą, jiems būtų sudarytos tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuočių galimybės“. Taryba taip pat konstatavo, kad tos priemonės galėtų būti remiamos Europos socialinio fondo, o valstybės narės turėtų naudotis galimybėmis iš to fondo finansuoti laikinas įdarbinimo subsidijas;

(16)

2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikate „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ numatytas Sąjungos įnašas į tą darbą švietimo požiūriu. Komunikate nagrinėjami pagrindiniai klausimai, susiję su švietimo ir mokymo sistemų reforma ir efektyvumu – įgūdžių pritaikymas dabartiniams ir būsimiems darbo rinkos poreikiams, atvirų ir lanksčių mokymosi būdų skatinimas, visų suinteresuotųjų subjektų skatinimas bendradarbiauti, taip pat ir finansavimo srityje;

(17)

2012 m. gruodžio 20 d. rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (6) Taryba rekomendavo valstybėms narėms ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį jos laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo priemones;

(18)

2012 m. lapkričio 28 d. Komunikate dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos Komisija pabrėžė, kad valstybės narės turėtų užtikrinti jaunimo perėjimą iš mokyklos į darbo rinką ir sukurti bei įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymosi užbaigimo ar darbo netekimo jaunuoliai iki 25 metų amžiaus gautų darbo, tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės pasiūlymą;

(19)

2013 m. vasario 8 d. išvadose dėl Daugiametės finansinės programos Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu būtų skirta 6 mlrd. EUR ir kuria būtų siekiama remti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlytame jaunimo užimtumo dokumentų rinkinyje išdėstytas priemones, visų pirma remti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

(20)

Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti įgyvendinama kaip iniciatyva, kurią sudaro paramos priemonės, ir atitikti nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos šešiomis sritimis: į partnerystę orientuoto požiūrio formavimas, ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas, integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės, Sąjungos fondų lėšų naudojimas, sistemos vertinimas ir nuolatinis tobulinimas, greitas įgyvendinimas. Jomis siekiama užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, skatinti užimtumą ir šalinti praktines kliūtis užimtumui. Šios priemonės gali būti remiamos iš Sąjungos fondų ir turėtų būti nuolat stebimos ir tobulinamos;

(21)

veiksmingas koordinavimas ir partnerystė įvairiose politikos srityse (užimtumo, švietimo, jaunimo, socialinių reikalų ir kt.) yra labai svarbūs siekiant padidinti galimybes gauti kokybišką darbą, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę;

(22)

rengiant Jaunimo garantijų iniciatyvą turėtų būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse ir nevienodą jų pradinę padėtį, susijusią su jaunimo nedarbo lygiu, institucine struktūra, įvairių darbo rinkos veikėjų gebėjimais. Jose taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad skiriasi padėtis, susijusi su viešuoju biudžetu ir finansiniais apribojimais išteklių skyrimo požiūriu. 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija teigia, kad pirmenybė turi būti teikiama investicijoms į švietimą, ir visais galimais atvejais tos investicijos turi būti didinamos, kartu užtikrinant tokių išlaidų efektyvumą. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti užimtumo tarnybų ir aktyvios darbo rinkos politikos (pavyzdžiui, bedarbių mokymas ir Jaunimo garantijų iniciatyvos) veiklos sričių bei veiksmingumo išlaikymui arba stiprinimui. Tokių iniciatyvų nustatymo svarba ilgalaikė, tačiau reikia ir trumpalaikio atsako, kad būtų įveikti sunkūs ekonomikos krizės padariniai darbo rinkoje,

1.

Užtikrintų, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę pasiūlymą.

Rengdamos tokią Jaunimo garantijų iniciatyvą, valstybės narės turėtų apsvarstyti bendrus klausimus, pavyzdžiui, tai, kad jaunimas nėra vienarūšė grupė, esanti panašioje socialinėje aplinkoje, taip pat abipusio įsipareigojimo principus ir poreikį atkreipti dėmesį į neveiklumo ciklų riziką.

Jaunimo garantijos jaunam asmeniui turėtų būti pradėtos teikti nuo jo įregistravimo įdarbinimo tarnyboje, o tų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių, kurie nėra įregistruoti įdarbinimo tarnyboje, atveju valstybės narės turėtų apibrėžti atitinkamą pradinį tašką, kad jaunimo garantijos būtų suteiktos per tą patį keturių mėnesių laikotarpį.

Jaunimo garantijų iniciatyvos turėtų būti grindžiamos šiomis gairėmis, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes ir atkreipiant dėmesį į jaunimo, kuriam jos skirtos, lytį ir įvairovę.

2.

Nustatytų atitinkamą valdžios instituciją, atsakingą už Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymą bei valdymą ir partnerystės veiklos visais lygiais ir visuose sektoriuose koordinavimą. Jei dėl konstitucinių priežasčių valstybė narė negali nustatyti tik vienos valdžios institucijos, turėtų būti nustatytos atitinkamos valdžios institucijos, jų skaičių išlaikant kuo mažesnį ir nustatant vieną kontaktinį punktą, per kurį būtų palaikomi ryšiai su Komisija Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo klausimais.

3.

Stiprindamos užimtumo tarnybų, karjeros planavimo konsultantų, švietimo ir mokymo įstaigų bei jaunimo paramos tarnybų bendradarbiavimą ir visokeriopai panaudodamos visus tinkamus informacijos kanalus užtikrintų, kad jaunimas turėtų visapusišką galimybę naudotis informacija apie galimas paslaugas ir paramą.

4.

Stiprintų darbdavių ir atitinkamų darbo rinkos dalyvių (užimtumo tarnybų, įvairių lygių valdžios institucijų, profesinių sąjungų ir jaunimo tarnybų) bendradarbiavimą siekiant suteikti jaunimui daugiau užimtumo, gamybinės praktikos ir stažuočių galimybių.

5.

Plėtotų viešųjų ir privačių užimtumo tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, karjeros planavimo ir konsultavimo tarnybų partnerystes ir jų partnerystes su kitomis specializuotomis jaunimo tarnybomis (nevyriausybinėmis organizacijomis, jaunimo centrais ir asociacijomis), kad padėtų po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar studijų sklandžiai pereiti į darbo rinką.

6.

Rengdamos ir įgyvendindamos jaunimui skirtas politines priemones visais lygiais užtikrintų aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą visais lygiais ir skatintų sinergiją įgyvendinant iniciatyvas, kad būtų plėtojamos gamybinės praktikos ir stažuotės iniciatyvos.

7.

Užtikrintų konsultavimąsi su jaunimu ir (arba) jaunimo organizacijomis arba jų dalyvavimą rengiant ir toliau plėtojant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad paslaugos atitiktų paramos gavėjų poreikius ir kad jie veiktų kaip informacijos skleidėjai.

8.

Plėtotų veiksmingą į jaunimą orientuotą aprėpties strategiją, įskaitant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, siekdamos užtikrinti užimtumo tarnybų pasiekiamumą ir galimybes užsiregistruoti jose, itin daug dėmesio skirdamos pažeidžiamam jaunimui, kuris susiduria su daug kliūčių (pavyzdžiui, socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija), ir jaunuoliams, kurie nei dirba, nei mokosi, atsižvelgiant į jų skirtingas aplinkybes (ypač dėl skurdo, neįgalumo, menko išsilavinimo ar priklausymo etninėms mažumoms ir (arba) buvimo migrantu).

9.

Labiau remtų jaunimą ir spręstų galimo nepakankamo jo informuotumo apie esamus pasiūlymus klausimą, svarstytų galimybę steigti bendrus ryšių centrus, t. y. organizacijas, galinčias užtikrinti visų susijusių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimą, visų pirma kartu su valdžios institucija, atsakinga už Jaunimo garantijų iniciatyvos valdymą, kad būtų galima dalytis informacija apie mokyklos nebaigusį jaunimą, ypač tuos jaunuolius, kuriems kyla pavojus negauti darbo ar neturėti tęstinio švietimo ar mokymosi galimybių.

10.

Sudarytų sąlygas užimtumo tarnyboms kartu su kitais jaunimą remiančiais partneriais teikti individualias konsultacijas ir padėti individualiai planuoti veiksmus, įskaitant specialiai sukurtas individualias paramos iniciatyvas, grindžiamas abipusio įsipareigojimo ankstyvame etape principu ir nuolat vykdomais tolesniais susijusiais veiksmais, kad jaunuoliai nepasitrauktų nebaigę mokymosi programų ir kad būtų užtikrintas perėjimas į studijų, mokymosi arba darbo veiklą.

11.

Siūlytų mokyklos nebaigusiems ir žemą kvalifikaciją turintiems jaunuoliams galimybių grįžti į švietimo ar mokymo sistemą ar antros galimybės mokytis programas, pagal kurias būtų sudarytos mokymosi sąlygos, atitinkančios jų konkrečius poreikius, ir suteikta galimybių įgyti trūkstamą kvalifikaciją.

12.

Užtikrintų, kad pagal „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą įgyvendinamomis priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti įgūdžius ir kompetenciją, būtų padedama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemą ir būtų tenkinami darbo jėgos poreikiai.

13.

Užtikrintų, kad įgūdžių ir kompetencijos didinimo pastangos taip pat apimtų IRT ir (arba) skaitmeninius įgūdžius. Skatintų didinti profesinių žinių ir kompetencijos statusą, užtikrindamos, kad IRT mokymo programos ir sertifikatai atitiktų standartus ir būtų palyginami tarptautiniu mastu.

14.

Ragintų mokyklas, įskaitant profesinio mokymo centrus ir užimtumo tarnybas, skatinti jaunimo verslumą bei savarankišką darbą ir nuolat teikti konsultacijas šiais klausimais, įskaitant verslumo kursų rengimą.

15.

Įgyvendintų 2012 m. gruodžio 20 d. Rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo.

16.

Atitinkamais atvejais sumažintų su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas darbo jėgai, kad padidintų jaunimo galimybes įsidarbinti.

17.

Skirtų tikslines ir gerai suplanuotas darbo užmokesčio ir atlyginimo subsidijas, kad paskatintų darbdavius sudaryti jaunimui galimybių, pavyzdžiui, atlikti gamybinę praktiką, stažuotę ar gauti darbą, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiam jaunimui, taikant galiojančias valstybės pagalbos taisykles.

18.

Skatintų darbo jėgos judumą sudarydamos galimybes jaunimui sužinoti apie darbo pasiūlymus, stažuotes ir gamybinę praktiką ir įvairiose vietovėse, regionuose ir šalyse galimą paramą, pavyzdžiui, per tarnybas ir iniciatyvas, skatinančias žmones judėti ir gyventi Sąjungoje. Užtikrintų, kad jaunimui, radusiam darbą kitoje vietovėje ar valstybėje narėje, būtų teikiama tinkama parama, padedanti prisitaikyti prie naujos aplinkos.

19.

Sukurtų daugiau paramos verslo steigimui paslaugų ir padidintų informuotumą apie esamas galimybes bei perspektyvas, susijusias su savarankišku darbu; tai būtų galima daryti ir glaudžiau bendradarbiaujant užimtumo tarnyboms, verslo paramos ir (mikro)finansų teikėjams.

20.

Tobulintų jaunuolių, nebedalyvaujančių aktyvavimo iniciatyvose ir nebegalintiems gauti pašalpų, pakartotinio aktyvavimo mechanizmus.

21.

Kitame 2014–2020 m. etape optimaliai pasinaudotų visomis sanglaudos politikos finansavimo priemonėmis Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymui remti, kai tai tikslinga atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytas būtinas prioritetas ir atitinkami ištekliai paskirstyti priemonių, susijusių su Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymu parengimui ir įgyvendinimui, įskaitant galimybes iš Europos socialinio fondo finansuoti tikslines įdarbinimo subsidijas. Taip pat jos turėtų maksimaliai pasinaudoti finansavimu, galimu per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį.

22.

Rengiantis 2014–2020 m. laikotarpiui, valstybės narės partnerystės sutartyje turi tinkamą dėmesį skirti konkretiems tikslams, susijusiems su Jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimu, kai tai tikslinga atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, ir aprašyti veiklos programose veiksmus, kurie turėtų būti remiami kaip tinkamas Europos socialinio fondo investicinis prioritetas, visų pirma veiksmus, susijusius su tinkama jaunimo, kuris nei dirba, nei mokosi, integracija į darbo rinką, ir parama jauniems verslininkams ir socialinėms įmonėms bei jų pastangoms siekiant konkrečių tikslų.

23.

Siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, visapusiškai ir optimaliai išnaudotų Jaunimo užimtumo iniciatyvą, jei tenkinami naudojimosi pastarąja iniciatyva reikalavimai.

24.

Stebėtų ir vertintų visas Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, kad būtų galima sukurti daugiau įrodymais pagrįstų politinių ir intervencijos priemonių, atsižvelgiant į tai, kas, kur ir kodėl veikia, taip užtikrinant veiksmingą išteklių panaudojimą ir teigiamą investicijų grąžą. Nuolat apžvelgtų, kiek finansavimo skirta Jaunimo garantijų iniciatyvos sukūrimui ir įgyvendinimui, visų pirma pagal sanglaudos politikos veiksmų programas.

25.

Skatintų visų šalių, kovojančių su jaunimo nedarbu, abipusio mokymosi veiklą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, kad būtų pagerintas būsimų Jaunimo garantijų iniciatyvų rengimas ir įgyvendinimas. Atitinkamais atvejais panaudotų visus remiamų projektų, įgyvendinamų rengiantis Jaunimo garantijų iniciatyvoms, rezultatus.

26.

Didintų visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamas užimtumo tarnybas, dalyvaujančias rengiant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvas, gebėjimus, kad būtų pašalintos visos vidinės ir išorinės kliūtys, susijusios su politika ir tokių iniciatyvų plėtojimo būdais.

27.

Jaunimo garantijų iniciatyvas įgyvendintų kuo greičiau. Valstybių narių, kurios susiduria su didžiausiais biudžetiniais sunkumais ir kuriose nedirbančių ir nesimokančių asmenų dalis arba jaunimo nedarbo lygis yra didesni, atveju taip pat galėtų būti nagrinėjama laipsniško įgyvendinimo galimybė.

28.

Užtikrintų, kad jaunimo garantijų iniciatyvos būtų tinkamai integruotos į būsimas Sąjungos bendro finansavimo programas, pageidautina – nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pradžios. Įgyvendindamos jaunimo garantijų iniciatyvas, valstybės narės gali naudotis Jaunimo užimtumo iniciatyva.

1.

Skatintų valstybes nares kuo geriau pasinaudoti Europos socialinio fondo parama pagal atitinkamus Europos socialinio fondo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio investicinius prioritetus ir atitinkamais atvejais Jaunimo užimtumo iniciatyva jaunimo garantijų iniciatyvoms, kaip kovos su jaunimo nedarbu ir socialine atskirtimi ir prevencinei priemonei, kurti ir įgyvendinti.

2.

Remtų programavimo darbą, remiamą Sąjungos bendros strateginės programos fondų (Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo), taip pat ir per savitarpio mokymosi, tinklų kūrimo veiklą, techninę pagalbą.

3.

Visapusiškai pasinaudotų naujosios Socialinių pokyčių ir inovacijų programos teikiamomis galimybėmis gerosios patirties, susijusios su jaunimo garantijų iniciatyvomis, pavyzdžiams rinkti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.

4.

Naudotųsi Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programa ir skatintų valstybes nares keistis savo patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais.

5.

Toliau stebėtų pokyčius, susijusius su jaunimo garantijų iniciatyvų, kurios yra Europos viešųjų užimtumo tinklo tarnybų veiklos metinės programos dalis, rengimu, įgyvendinimu ir rezultatais, ir reguliariai rengtų ataskaitas. Užtikrintų, kad tuo atžvilgiu būtų informuojamas Užimtumo komitetas.

6.

Įgyvendinant Europos semestrą per Užimtumo komiteto daugiašalę priežiūros sistemą stebėtų jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimą pagal šią rekomendaciją, analizuotų įdiegtų politinių priemonių poveikį ir atitinkamais atvejais, remdamasi valstybių narių užimtumo politikos gairėmis, valstybėms narėms teiktų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

7.

Remtų informavimo apie jaunimo garantijų kūrimą veiklą valstybėse narėse per Europos jaunimo portalą ir visų pirma jo informacines kampanijas.