27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/26

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, kuria nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, sudaromas nebendradarbiaujančių šalių sąrašas, išbraukiama iš nebendradarbiaujančių šalių sąrašo, nebendradarbiaujančių šalių sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija turėtų pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Pranešimas trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis, grindžiamas NNN reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija dėl tų šalių taip pat turėtų imtis visų 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma Komisija pranešime turėtų pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir svarstymus, taip pat informaciją apie galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokį pripažinimo pagrindimą paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turėtų suteikti tokioms trečiosioms šalims pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnį Europos Komisija gali nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko trečiosiomis šalimis, nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo tarptautinėje teisėje jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(5)

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas grindžiamas visos pagal NNN reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN reglamento 33 straipsnį Taryba gali sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalį trečiųjų šalių – vėliavos valstybių prašoma pranešti Komisijai apie nacionalines priemones, susijusias su įstatymų, kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymu.

(8)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su šio reglamento įgyvendinimu susijusiose srityse.

(9)

Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(10)

2011 m. liepos 11–15 d. Komisija, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – EŽKA) padedama, surengė misiją Korėjoje administracinio bendradarbiavimo tikslais, kaip nustatyta NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje.

(11)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Korėjos taikomų priemonių dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Korėja taiko vykdydama įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu.

(12)

Galutinė misijos ataskaita nusiųsta Korėjai 2011 m. spalio 5 d.

(13)

Korėjos pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2012 m. kovo 28 d.

(14)

2011 m. spalio 11 d. raštu Komisija suteikė Korėjos valdžios institucijoms informaciją apie NNN pripažintą Korėjos laivų veiklą.

(15)

2012 m. balandžio 17–18 d. surengta kita Komisijos misija į Korėją siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami pirmos misijos metu pradėti veiksmai.

(16)

Korėja pateikė papildomas pastabas raštu 2012 m. gegužės 16 d., birželio 25 d., gruodžio 21 d., 2013 m. birželio 19 d. ir birželio 21 d. Ji taip pat pateikė atsakymus per susitikimus Briuselyje 2012 m. sausio 26 d., birželio 8 d., rugsėjo 6 d., spalio 9 d., 2013 m. kovo 8 d., kovo 13 d., balandžio 22 d., gegužės 31 d. ir liepos 25 d. Abi šalys pasikeitė pastabomis raštu politiniu lygmeniu 2013 m. birželio 27 d. ir liepos 17 d.

(17)

Korėja yra susitariančioji Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (angl. santrumpa CCAMLR), Australinių tunų apsaugos komisijos (angl. santrumpa CCSBT), Amerikos tropinių tunų komisijos (angl. santrumpa IATTC), Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (angl. santrumpa ICCAT), Indijos vandenyno tunų komisijos (angl. santrumpa IOTC), Pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros rajonų žvejybos išteklių apsaugos ir valdymo konvencijos (angl. santrumpa SPRFMO), Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (angl. santrumpa WCPFC), Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (angl. santrumpa NAFO) ir Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (angl. santrumpa SEAFO) šalis. Pietų Korėja ratifikavo Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. santrumpa UNCLOS) ir JT susitarimą dėl žuvų išteklių (angl. santrumpa UNFSA). Ji pripažino 2003 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. santrumpa FAO) susitarimą dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones (FAO priemonių laikymosi susitarimas).

(18)

Komisija išnagrinėjo visą svarbią informaciją, kad galėtų įvertinti, ar Korėja vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus (2), nustatytus tarptautiniuose susitarimuose ir 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytų RFMO.

(19)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, paskelbtais CCMALR, IOTC ir ICCAT atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, taip pat viešai skelbiama informacija, gauta iš JAV prekybos departamento Kongresui skirtos ataskaitos, parengtos pagal 2006 m. Magnuson-Stevens žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo pakartotinio leidimo išdavimo akto (2013 m. sausio mėn.) (Nacionalinės jūrų žvejybos tarnybos (NMFS) ataskaita) 403 skyriaus a punktą.

(20)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija įvertino, ar Korėja vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įpareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(21)

Komisija, remdamasi informacija, gauta per savo misijas vietoje ir iš atitinkamų suinteresuotų trečiųjų pakrantės valstybių rašytinio patvirtinimo, nustatė, kad per 2011 ir 2012 m. devyniolika su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų padarė sunkius su NNN žvejyba susijusius pažeidimus.

(22)

Remiantis gautais įrodymais, manoma, kad šie su Korėjos vėliava plaukiojantys laivai padarė toliau nurodytus sunkius pažeidimus, prieštaraujančius atitinkamuose žvejybos rajonuose taikomoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms: buvo žvejojama neturint galiojančios licencijos, įgaliojimo arba leidimo, išduoto vėliavos valstybės arba atitinkamos pakrantės valstybės; buvo žvejojama draudžiamuose rajonuose arba žvejybos draudimo laikotarpiu; buvo naudojamasi suklastotais pakrantės valstybės administraciniais dokumentais į ES importuojant neteisėtos žvejybos pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse produktus; buvo naudojamasi suklastotais arba negaliojančiais dokumentais siekiant gauti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimą iš Korėjos valdžios institucijų ir importuoti produktus į ES; buvo suklastoti arba nuslėpti laivo ženklai, tapatybės arba registracijos duomenys; buvo trukdoma dirbti pakrantės valstybės pareigūnams, šiems atliekant savo pareigas – tikrinant, kaip laikomasi taikytinų išsaugojimo ir valdymo priemonių; nebuvo sumokėta jokių pakrantės valstybės kompetentingų institucijų skirtų baudų; buvo vienašališkai ir neteisėtai pervadinti laivai ir pakeisti jų šaukiniai. Be to, kai šie laivai nusprendė palikti pakrantės valstybės IEZ, jie neįvykdė savo pareigos užregistruoti sužvejotų žuvų kiekius ir pranešti juos arba su jais susijusius duomenis ir apie tai nebuvo iš anksto pranešta pakrantės valstybės institucijoms. Galiausiai jie vykdė perkrovimo operacijas nesilaikydami sąlygų, nustatytų jiems kompetentingų pakrantės valstybių išduotuose perkrovimo leidimuose, iš anksto nepranešę pakrantės valstybėms ir kompetentingų valstybių neprašę išduoti bei negavę perkrovimo leidimo. Visi šie duomenys pateikti Korėjos valdžios institucijoms 2011 m. spalio 11 d. raštu.

(23)

Be to, Komisija manė, kad nustatant padarytų pažeidimų sunkumą reikėtų atsižvelgti į šių su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų veiklos tendencijas. Iš 22 konstatuojamojoje dalyje apibūdintos neteisėtos veiklos vertės, masto ir pasikartojimo taip pat galima spręsti apie padarytų pažeidimų sunkumą.

(24)

Pakrantės valstybių teisinių reikalavimų dėl žvejybos draudimo laikotarpių, moratoriumo arba tik smulkiai žvejybai skirtų rajonų apribojimų nesilaikymas ypač kenkia atitinkamų besivystančių pakrantės valstybių žuvininkystės išteklių tvarumui ir vietos bendruomenių pragyvenimui.

(25)

Be to, vykdydami veiklą taip, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, šie laivai kliudė pakrantės valstybių kompetentingoms žuvininkystės institucijoms stebėti ir prižiūrėti jų veiklą jūroje. Komisija mano, kad perkrovimas jūroje pažeidžiant ICCAT sąlygas arba negavus atitinkamos pakrantės valstybės leidimo, pažeidžiant jos įstatymus ir kitus teisės aktus, yra ypač sunkus pažeidimas, galintis labai sutrukdyti siekti tokių pažeistų taisyklių tikslų, kelti grėsmę tos pakrantės valstybės žvejybos išteklių tvarumui ir atimti iš kompetentingų institucijų vienintelę galimybę stebėti tokią veiklą, taip keliant riziką žvejybos produktų atsekamumo ir kontrolės užtikrinimui. Iš tiesų kai kuriais atvejais pažeidimai buvo dar sunkesni dėl nuolatinio Korėjos laivo rodomo nenoro bendradarbiauti. Galiausiai reikia pridurti, kad dauguma šių pažeidimų yra laikomi sunkiais pagal kompetentingų pakrantės valstybių įstatymus.

(26)

Remdamasi surinkta informacija, Komisija padarė išvadą, jog Korėja nesiėmė tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią pasikartojančiai NNN žvejybai, kurią vykdo jos vandenyse plaukiojantys žvejybos laivai, nustatytų tokios žvejybos atvejus ir taikytų atitinkamas sankcijas. Iš tiesų, remiantis turima informacija, patvirtinama, kad su Korėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai trečiųjų šalių vandenyse padarė pakartotinius pažeidimus. Keliais Komisijos nustatytais atvejais kompetentingos Korėjos institucijos, nepaisydamos turimos svarbios informacijos, nesiėmė veiksmų: nepradėjo teisminio nagrinėjimo; netaikė sankcijų atitinkamiems laivams; veiksmingai neužtikrino nustatytų sankcijų vykdymo; kai kuriais atvejais net sumažino papildomas sankcijas. Be to, dėl nepakankamo vėliavos valstybės (Korėjos) bendradarbiavimo atitinkamos pakrantės valstybės negalėjo veiksmingai užtikrinti reikalavimų vykdymo. Negana to, Komisija nustatė, jog tais atvejais, kai Korėjos valdžios institucijos taikė sankcijas, tiems su Korėjos vėliava plaukiojantiems laivams skirtos nuobaudos aiškiai nebuvo pakankamai didelės, sankcijoms trūko proporcingumo, veiksmingumo ir atgrasomojo poveikio, kurių reikalaujama tarptautinėse taisyklėse ir rekomendacijose, ypač UNFSA 19 straipsnyje ir Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (angl. santrumpa IPOA IUU) 21 punkte.

(27)

Remdamasi vienos Korėjos įmonės suteikta ir per savo 2011 m. kovo mėn. misiją surinkta informacija, Komisija nustatė, kad ketverius metus vyko neteisėti perkrovimai jūroje netoli Vakarų Afrikos pakrantės, nuo Angolos iki Bisau Gvinėjos, pažeidžiant Panamos ir pakrantės valstybių įstatymus ir kitus teisės aktus.

(28)

Komisija turi įrodymų, kad Korėjai priklausantys laivai vykdė neteisėtus perkrovimus. Pagal UNCLOS 62 straipsnį kitų valstybių nacionaliniai subjektai, žvejodami pakrantės valstybės IEZ, privalo laikytis išteklių išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, nustatytų tos pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Todėl Komisija mano, kad perkrovimai jūroje pažeidžiant nustatytas sąlygas arba neturint atitinkamos pakrantės valstybės leidimo, pažeidžiant jos įstatymus ir kitus teisės aktus, yra ypač sunkus su NNN žvejyba susijęs pažeidimas, galintis labai pakenkti tos pakrantės valstybės žuvininkystės išteklių tvarumui.

(29)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a punktą galima teigti, kad Korėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Korėjos nacionaliniai subjektai, ir kad ji nesiėmė pakankamai priemonių kovai su dokumentais įrodyta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(30)

Kalbant apie tai, ar Korėja veiksmingai bendradarbiauja su Komisija ir pakrantės valstybėmis dėl NNN žvejybos ir susijusios veiklos tyrimų, pažymėtina, jog iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Korėja nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(31)

Dėl devyniolikos su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų, nurodytų 21 konstatuojamojoje dalyje, pažymėtina, jog Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Korėjos valdžios institucijos nebendradarbiavo su ja pagal NNN reglamento 26 straipsnį, dėl atitinkamų operatorių pradėjo to reglamento 27 straipsnyje nustatytą procedūrą.

(32)

Dėl susiklosčiusios padėties aišku, jog Korėja nebendradarbiavo ir nederino veiksmų su ES ir kitomis valstybėmis, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasytų ir ją panaikintų taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte. Korėja taip pat neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 24 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, taip pat iškrovimo metu, iki pat gabenimo į galutinę paskirties vietą, įskaitant laivų stebėjimo sistemos (LSS) diegimą laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ir tarptautinių standartų. Tai apima jos jurisdikcijoje esantiems laivams taikomą reikalavimą laive įrengti LSS. Be to, Korėja neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 45 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti, kad kiekvienas teisę plaukioti su jų vėliava turintis laivas, žvejodamas jų suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, turėtų galiojantį atitinkamos vėliavos valstybės išduotą žvejybos leidimą. Negana to, Korėja nesilaiko IPOA IUU 47 punkto 7 papunkčio, nes nereikalauja suteikti informacijos apie ankstesnę laivo veiklą dėl pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti dar negavus žvejybos licencijos.

(33)

Taip pat reikia pažymėti, kad 2005 m. Korėjos nacionalinis kovos su NNN žvejyba veiksmų planas (angl. santrumpa NPOA), priešingai IPOA IUU 26 ir 27 punktuose pateiktoms rekomendacijoms, nebuvo atnaujintas. 2013 m. gegužės mėn. Korėjos planas, kuriuo siekiama sustiprinti su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų NNN žvejybos veiklos prevencijos ir atgrasymo nuo jos sistemą, tėra projektas ir jo negalima laikyti išsamiu ir aiškiu nacionaliniu kovai su NNN žvejyba skirtu veiksmų planu. Korėja nepadidino savo NPOA įgyvendinimo pažangos, kad užtikrintų, jog jos pastangos užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti būtų koordinuojamos iš vidaus. Visų pirma nepasiekti keli tikslai dėl dideliais atstumais plaukiojančių žvejybos laivų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros. Komisija per savo misijas sužinojo, kad informacija su pakrantės valstybėmis keičiamasi nepakankamai. Korėja vis dar neatitinka reikalavimų, būtinų pagal tarptautinę teisę jai tenkantiems vėliavos ir uosto valstybės įpareigojimams įvykdyti.

(34)

Per 2011 m. liepos mėn. misiją Korėjoje Komisija pastebėjo, kad šioje šalyje nėra žvejybos stebėsenos centro (angl. santrumpa FMC), kontroliuojančio dideliais atstumais plaukiojančius Korėjos žvejybos laivus, o Žvejybos tolimuosiuose vandenyse padalinio operatoriai negali patvirtinti, ar konkretus laivas yra, ar jo nėra tam tikroje geografinėje teritorijoje ir ar konkretus laivas, žvejojantis tam tikrame (IEZ arba RFMO) rajone, iš tiesų turi teisę ten vykdyti veiklą. Be to, dėl dideliais atstumais plaukiojančių žvejybos laivų sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimo nustatyta, kad kompetentinga Korėjos institucija Nacionalinė žvejybos produktų kokybės tikrinimo tarnyba negali sutikrinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktos informacijos su kitais patikimais informacijos šaltiniais, tokiais kaip ekonominės veiklos vykdytojo žvejybos licencijos, žvejybos laivų LSS pozicijos, sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos arba laivo žurnalų kopijos. Korėjos vyriausybė suteikė informaciją, kad įsteigta nauja Vandenynų ir žuvininkystės ministerija ir bus užsakyta sukurti LSS jos laivynui stebėti. Tačiau galiojantys teisės aktai vis dar neatitinka UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkto, g punkto iii papunkčio ir 4 dalies. Todėl reikia ištaisyti nustatytus trūkumus, susijusius su žmogiškaisiais ištekliais, žvejybos laivų tikralaikės buvimo vietos ar ankstesnės veiklos duomenų pakankamumu, taikomais metodais ir atsakingų pareigūnų mokymu.

(35)

Dėl žuvų perkrovimo jūroje administracinių taisyklių Korėja pareiškė, kad tokios taisyklės galioja tik RFMO numatytais atvejais arba jeigu tokią veiklą reglamentuoja pakrantės valstybės. Pastaruoju atveju paaiškinta, kad Korėjos vyriausybė negauna jokių pranešimų apie tokias perkrovimo jūroje operacijas. Šiuo atžvilgiu svarbu paminėti, kad Korėjos žvejybos laivų Vakarų Afrikos vandenyse įvykdyti perkrovimai jūroje yra pažeidimai, kaip nurodyta 21–28 konstatuojamosiose dalyse, ir dėl jų patikrinimo prašymus 2011 m. pateikė įvairios valstybės narės (3).

(36)

Tai, kad taikoma NNN reglamento 27 straipsnyje nurodyta procedūra, taip pat įrodo, kad Korėja nevykdo savo pareigų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nustatyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, pagal UNFSA 19 straipsnio 1 dalį vėliavos valstybė privalo užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių.

(37)

Komisija įvertino, ar Korėja už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(38)

Iš 21–28 konstatuojamosiose dalyse aprašytų NNN žvejybos atvejų pasikartojimo galima spręsti, kad po to, kai Komisija pateikė atitinkamus prašymus, Korėja tokios NNN žvejybos atžvilgiu nesiėmė reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(39)

Dėl Korėjos nesugebėjimo efektyviai pastebėti sankcionuoti Korėjos laivų dalyvavimo šioje neteisėtoje veikloje mažėja jos galimybės vykdyti įpareigojimus pagal UNCLOS 117 straipsnį, kuriuo valstybės įpareigojamos savo nacionalinių subjektų atžvilgiu imtis priemonių, kurių reikia atviros jūros gyviesiems ištekliams išsaugoti. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad efektyvių veiksmų prieš tikruosius laivų savininkus svarbą patvirtina atitinkami FAO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dokumentai, kuriuose pabrėžiama informacijos apie tikruosius savininkus svarba kovojant su neteisėta veikla (4) ir būtinybė rinkti žvejybos laivų ir tikrųjų savininkų duomenis (5). Tokia administracinė praktika, galinti pritraukti NNN žvejybą vykdančių laivų operatorius, norinčius užregistruoti NNN žvejybą vykdančius laivus, yra nesuderinama su UNCLOS 94 straipsniu.

(40)

Tai, kad Korėja kaip vėliavos valstybė nevykdo savo atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įpareigojimų, nustatytų UNFSA 19 straipsnyje, patvirtina ir per 2011 ir 2012 m. misijas gauta bei Komisijos pagal NNN reglamento 25 straipsnį surinkta informacija. Komisija nustatė, kad su Korėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai pakartotinai vykdė NNN žvejybos veiklą. Ši padėtis paskatino pradėti procedūras pagal NNN reglamento 26 ir 27 straipsnius. Šiuo metu vykdomos 27 straipsnyje numatytos procedūros siekiant nustatyti, ar NNN žvejybos veiklai taikomos sankcijos yra tinkamos, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi, atgrasytų nuo pažeidimų, o pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos. Apie šias procedūras buvo pranešta Korėjos valdžios institucijoms 2011 m. spalio 11 d., gruodžio 22 d. ir 2012 m. kovo 2 d. raštais.

(41)

IPOA IUU 34 ir 35 punktuose taip pat nustatyta, jog valstybės turėtų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ir neremtų NNN žvejybos ir kad jos, prieš užregistruodamos laivą, galėtų imtis atsakomybės užtikrinti, kad tas laivas nedalyvautų NNN žvejyboje. Be to, dėl 59 konstatuojamojoje dalyje nurodytų veiksmų, kai Korėjos nacionaliniai subjektai užsiėmė tropinių tunų žvejybos veikla Gvinėjos įlankoje, įskaitant draudžiamus perkrovimus, dalyvaujant su Ganos vėliava plaukiojantiems laivams, mažėja Korėjos gebėjimas vykdyti įpareigojimus pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(42)

Remiantis turimais įrodymais, patvirtinta, kad Korėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal 2007 m. Korėjos vandenynų pramonės plėtros aktą su 2013 m. kovo mėn. pakeitimais su Korėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai privalo turėti LSS žvejodami tik ten, kur RFMO reikalauja naudoti LSS, arba vykdydami veiklą nacionaliniuose vandenyse pagal Korėjos pasirašytus žvejybos susitarimus su trečiosiomis šalimis (6). Todėl nėra teisinio reikalavimo laivams turėti LSS, jeigu žvejojama RFMO nepavaldžiuose atviros jūros rajonuose arba pakrantės valstybių, su kuriomis nepasirašytas žvejybos susitarimas, vandenyse. Remiantis Korėjos valdžios institucijų 2013 m. liepos 25 d. suteikta informacija, šiuo metu LSS nėra įdiegta 97 iš 344 dideliais atstumais plaukiojančių Korėjos žvejybos laivų. Pagal 2013 m. liepos mėn. Vandenynų pramonės plėtros aktą nėra aiškiai numatyta privalomai diegti LSS visame dideliais atstumais plaukiojančiame Korėjos žvejybos laivyne nepriklausomai nuo to, kur vykdoma veikla. Privalomas sekimas per LSS jau yra tarptautiniu mastu pripažinta praktika, todėl ji savaime priskiriama vėliavos valstybių įpareigojimams pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punktą. Šioje konstatuojamojoje dalyje, taip pat 21–28 konstatuojamosiose dalyse nurodyti faktai rodo, kad Korėja nevykdė UNCLOS 94 straipsnio, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat to laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų. Be to, Korėja nevykdo pagal UNFSA 19 straipsnį jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų užtikrinti atitiktį ir reikalavimų vykdymą, nes neįrodė, kad jos veiksmai ir operacijos atitiko išsamias tame straipsnyje nustatytas taisykles.

(43)

Be to, kalbant apie Korėjos taikomas reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, per Komisijos misiją Korėjoje taip pat paaiškėjo, kad reikia persvarstyti už pažeidimus taikytinas sankcijas, kaip numatyta Korėjos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme dėl ES kovos su NNN žvejyba taisyklių – Žvejybos išteklių kontrolės akte. Pagal Korėjos teisinėje sistemoje numatytas baudžiamąsias sankcijas nustatyta bendra didžiausia bauda už pažeidimą – 1 000 USD. Akivaizdu, kad tokios sankcijos yra nepakankamos ir aiškiai neproporcingos galimų pažeidimų rimtumui, galimam pažeidimų poveikiui žuvininkystės ištekliams ir galimai naudai, kurią galima gauti iš tokių neteisėtų veiksmų. Neseniai (2013 m. liepos mėn.) priimtame Vandenynų pramonės plėtros akte nėra aiškaus atgrasančių (baudžiamųjų ir administracinių) sankcijų ir papildomų sankcijų aprašo. Dabartinėje persvarstytoje sistemoje yra numatytos kelios licencijų galiojimo laikino sustabdymo išimtys, joje nėra aiškiai apibrėžti sunkūs pažeidimai, pateiktos neaiškios apibrėžtys ir neaiškūs metodai sankcijų dydžiui apskaičiuoti. Per 2011 m. kovo mėn. vykdytą misiją ir tolesnius ryšius su Korėja Komisija pastebėjo, jog nepaisant to, kad netrūko praneštinos informacijos apie jos žvejybos laivų, plaukiojančių atviroje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse, pažeidimus, kompetentingos Korėjos institucijos nesiėmė operatyvių veiksmų, kad būtų pradėtas teisminis nagrinėjimas, ir reikiamais atvejais netaikė sankcijų atitinkamiems laivams. Pagal UNCLOS 62 straipsnį kitų valstybių nacionaliniai subjektai, žvejodami trečiosios šalies IEZ, privalo laikytis išteklių išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, nustatytų tos pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Šiuo atžvilgiu Korėjoje taikoma administracinė praktika neatitinka jos kaip pakrantės valstybės tarptautinių įpareigojimų pagal UNCLOS.

(44)

Svarbu pažymėti, kad Korėja buvo paminėta NMFS ataskaitoje (7). Joje nurodyta, jog Korėja nesiima pakankamai atgrasančių sankcijų, kad jos laivai nedalyvautų žvejybos veikloje, pažeidžiančioje išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones pagal tarptautinį žvejybos valdymo susitarimą. Konkrečiai NMFS yra susirūpinusi, kad Korėja veiksmingai nekontroliuoja savo devynių žvejybos laivų, kuriems šiuo metu leidžiama žvejoti CCAMLR konvencinėje akvatorijoje. 2012 m. lapkričio mėn. vykusiame 18-ajame specialiajame ICCAT posėdyje panašiai buvo išreikštas susirūpinimas dėl su galimais neteisėtais perkrovimais susijusių Korėjos nacionalinių subjektų veiklos, kaip papildomai paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje. Korėjos vyriausybė taip pat pažymėjo, kad yra priimtas atitinkamo įstatymo pakeitimas, kuriuo sugriežtintos sankcijos dėl NNN žvejybos veiklos. Nepaisant 2013 m. liepos mėn. priimto Vandenynų pramonės plėtros akto, kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje, naujosios sankcijų sistemos vis dar nepakanka, kad būtų atgrasyta nuo NNN žvejybos veiklos.

(45)

Atsižvelgiant į 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą padėtį, daroma išvada, kad Korėjos teisės aktuose numatytų sankcijų dėl NNN žvejybos pažeidimų lygis neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatoma, kad už pažeidimus taikomos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų reikalavimų vykdymą, atgrasytų nuo pažeidimų ir pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos. Be to, Korėjos veiklos, susijusios su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, rezultatai taip pat neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(46)

Dėl to, kad Korėja neįvykdė atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įpareigojimų, kaip paaiškinta šiame skirsnyje, taip pat pažeista FAO priemonių laikymosi susitarimo III straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekviena šalis taiko reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, jei jų veikla pažeidžia FAO priemonių laikymosi susitarimo nuostatas, ir tam tikrais atvejais pagal nacionalinės teisės aktus paskelbia tokių nuostatų pažeidimus nusikalstama veika. Sankcijos, taikomos už tokius pažeidimus, turi būti pakankamai griežtos, kad jomis būtų veiksmingai užtikrintas FAO priemonių laikymosi susitarimo reikalavimų vykdymas ir užkirstas kelias pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(47)

Kalbant apie praeityje pasitaikiusius NNN žvejybos atvejus, jų pobūdį, aplinkybes, mastą ir pažeidimų sunkumą, Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos veiklos, kurią vykdė su Korėjos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m., kaip nurodyta 21–24 konstatuojamosiose dalyse.

(48)

Kalbant apie Korėjos institucijų pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (8) Korėja laikoma pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (12-oji vieta iš 186 šalių). Atsižvelgiant į Korėjos poziciją pagal minėtą indeksą, manoma, kad nebūtina tirti kompetentingų Korėjos institucijų pajėgumo. Taip yra todėl, kad Korėjos išsivystymo lygis, kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(49)

Atsižvelgiant į 48 konstatuojamojoje dalyje pateiktą analizę, taip pat pažymėtina, jog remiantis per 2011 m. liepos mėn. misiją gauta informacija negalima teigti, kad Korėjos institucijoms trūksta finansinių išteklių; priešingai, šioms institucijoms veikiau trūksta reikiamų teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų vykdyti savo pareigas.

(50)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima teigti, kad Korėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(51)

Korėja ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Ji pripažino FAO priemonių laikymosi susitarimą. Be to, Korėja yra susitariančioji CCAMLR, CCSBT, IATTC, ICCAT, IOTC, SPRFMO, WCPFC, NAFO ir SEAFO šalis.

(52)

Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją, susijusią su Korėjos kaip susitariančiosios CCAMLR, IOTC ir ICCAT šalies statusu.

(53)

2011 m. CCAMLR posėdyje (9), kalbant apie laivą Insung No 7, buvo išreikštas susirūpinimas dėl šio laivo operatoriui, pačiam laivui ir jo kapitonui Korėjos taikomų sankcijų dydžio, turint omenyje jo pažeidimų sunkumą. CCAMLR nuolatinis įgyvendinimo ir atitikties komitetas (angl. santrumpa SCIC) pasiūlė įtraukti Insung No 7 į susitariančiųjų šalių NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, tačiau tam pasipriešino Korėja 30-ajame CCAMLR posėdyje.

(54)

IOTC atitikties ataskaitoje dėl Korėjos, kurią savo 2011 m. posėdyje paskelbė Atitikties komitetas (10), pažymima, kad Korėja neatitinka privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, nustatytų nutarimuose 05/05, 09/06 ir 10/06 (nepateikė duomenų apie jūrų vėžlių ir jūrų paukščių priegaudą, pateikė tik dalį duomenų apie ryklius). Komitetas taip pat nustatė kelis atvejus, kai Korėja nevykdė savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų pagal Nutarimą 10/04 dėl regioninės stebėtojų programos, nes nepateikė stebėtojų ataskaitos, ir pagal nutarimus 01/06 ir 03/03 dėl IOTC didžiaakių tunų statistinio dokumentavimo programos, nes nepranešė IOTC apie savo eksporto ir importo duomenų palyginamąjį vertinimą. Apie Komiteto susirūpinimą dėl Korėjos atitikties reikalavimams IOTC pirmininkas pranešė Korėjai 2011 m. kovo 22 d. raštu.

(55)

Remiantis 2012 m. kovo 10 d. parengtos IOTC atitikties ataskaitos (11) informacija, Korėja 2011 m. nesilaikė arba tik iš dalies laikėsi kelių IOTC priimtų nutarimų. Ypač pažymėtina, kad ne visi žvejybos įrankiai buvo paženklinti, kaip tai yra privaloma pagal Nutarimą 01/02 dėl valdymo standartų. Kalbant apie LSS, Korėja nesilaiko Nutarimo 10/01, nes įgyvendinimo ataskaitoje nepateikta jokios informacijos apie LSS įrašų suvestinę. Korėja tik iš dalies įvykdė įpareigojimą pateikti duomenis apie ryklius, kaip tai yra privaloma pagal Nutarimą 05/05. Be to, Atitikties komiteto pirmininkas nustatė, kad buvo vykdomi reikšmingi IOTC teisinės sistemos reikalavimų neatitinkantys veiksmai. Šiuo atveju Korėja nepateikė stebėtojų ataskaitų, kaip to reikalaujama IOTC nutarime 11/04, ir ataskaitos dėl didžiaakių tunų eksporto duomenų tikrinimo rezultatų.

(56)

Be to, kaip pažymima IOTC 2013–2014 m. aplinkraštyje (12), 2012 m. gautas pranešimas, kad vienas Korėjos laivas buvo susijęs su galimais pažeidimais, pastebėtais pagal IOTC perkrovimui jūroje stebėti skirtą regioninę stebėtojų programą.

(57)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Korėjai pripažinimo pažeidėja raštą 2010 m. (13). Tame rašte nurodyta, kad Korėja pripažinta visapusiškai ir deramai neįvykdžiusi savo pareigos pateikti statistiką, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05-09. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Korėja nepateikė visų reikiamų duomenų ir informacijos, pvz.: duomenų apie I užduotį (duomenys pateikti po nustatyto termino); duomenų apie II užduotį (duomenys apie sužvejotas žuvis ir pastangas pateikti po termino, o visas sužvejotų žuvų kiekis nenurodytas); reikalavimų laikymosi lentelės pateiktos po termino; perkrovimo ataskaitos nepateiktos; informacija apie didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą pateikta po termino; rekomendacijos 08-05 įgyvendinimo ataskaita pateikta po termino; metinio žvejybos plano įgyvendinimo ataskaita gauta po termino, pajėgumų valdymo planas taip pat pateiktas po termino. Be to, Komitetas atkreipė dėmesį į šiuos Korėjos išteklių peržvejojimus: peržvejoti Pietų Atlanto ilgapelekių tunų ištekliai pažeidžiant Rekomendaciją 07-03; antrus metus iš eilės peržvejoti Pietų Atlanto durklažuvių ištekliai pažeidžiant Rekomendaciją 06-03; trečius metus iš eilės peržvejoti Šiaurės Atlanto durklažuvių ištekliai pažeidžiant Rekomendaciją 08-02. Pagal Rekomendaciją 08-01 Korėjai nebuvo nustatytas leidžiamo sužvejoti didžiaakių tunų kiekio apribojimas, nes ji šių žuvų sužvejoja nedaug. Tačiau Komitetas taip pat pabrėžė, jog nebuvo numatyta, kad nedaug šių žuvų sužvejojančios šalys padidins sužvejojamą šių žuvų kiekį ir viršys 2 100 metrinių tonų. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl vis didesnio Korėjos sužvejojamų didžiaakių tunų kiekio. Komitetui taip pat kėlė susirūpinimą tai, kad Korėja nesiėmė veiksmingų priemonių sužvejojamų baltųjų marlinų kiekiams apriboti, kad jie neviršytų Rekomendacijoje 06-09 nustatytų ribų.

(58)

Korėjai buvo išsiųstas pripažinimo pažeidėja raštas dėl kelių trūkumų, susijusių su valdymo priemonių ir ataskaitų teikimo reikalavimų laikymusi 2010 m. (14). Šiame rašte Korėjai pranešta, kad ICCAT nusprendė išlaikyti jos pripažinimo pažeidėja statusą pagal savo Rekomendaciją 06-13 dėl prekybos priemonių. Be to, nustatyta, kad Korėja neįvykdė savo įpareigojimų, nustatytų šiose ICCAT rekomendacijose: Rekomendacijoje 05-09 dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi; Rekomendacijoje 06-09 dėl plano, kuriuo siekiama atkurti atlantinių marlinų ir baltųjų marlinų išteklius, tolesnio stiprinimo; Rekomendacijoje 07-03 dėl pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimų 2008, 2009, 2010 ir 2011 m. Šiuo atžvilgiu Atitikties komitetas nustatė, kad Korėja nepateikė visų privalomų duomenų ir ataskaitų iki nustatytų terminų. Nustatyta, kad yra problemų, susijusių su nepakankamu pranešimu ir vėlavimu pateikti informaciją, neišsamiomis ataskaitomis ir nepatenkinama duomenų kokybe. Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Korėja nesiėmė veiksmingų priemonių siekdama kontroliuoti sužvejojamų pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų kiekius, kad jie neviršytų Rekomendacijoje 07-03 nustatytų ribų, ir sužvejojamų buriažuvinių kiekius pagal Rekomendaciją 06-09; apie tai galima spręsti iš pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų ir baltųjų marlinų išteklių peržvejojimo 2008 ir 2009 m. Dėl šių nustatytų trūkumų ICCAT tame pačiame pripažinimo pažeidėja rašte paprašė Korėjos: skubiai pateikti atsakymą į metinį sekretoriato aplinkraštį dėl ICCAT ataskaitų teikimo reikalavimų taikymo ir šiuo tikslu peržiūrėti savo duomenų rinkimo bei ataskaitų teikimo tvarką; pateikti sekretoriatui pirminius pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų ir buriažuvinių žvejybos valdymo planus, įskaitant priemones, kurių imamasi, kad iškraunamų žuvų kiekiai neviršytų nustatytų ribų, ir informaciją apie žvejybos laivyno pajėgumus tuose žvejybos rajonuose, kuriuose ištekliai buvo peržvejoti.

(59)

ICCAT išsiuntė Korėjai raštą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl kelių atitikties reikalavimams trūkumų 2011 m. (15). Atitikties komitetas iš tiesų nusprendė išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kad Korėja nevisapusiškai vykdo įpareigojimus pagal ICCAT rekomendaciją dėl susitariančiųjų šalių ir bendradarbiaujančių šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, nacionalinių subjektų, žvejybos subjektų ar bet kokių kitų subjektų skatinimo laikytis ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių (Rekomendacija 06-14). Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Korėjos nacionalinių subjektų tropinių tunų žvejybos veiklos Gvinėjos įlankoje, per kurią galbūt vykdomi draudžiami perkrovimai dalyvaujant laivams, plaukiojantiems su Ganos vėliava. Komitetas paragino Korėją kovoti su savo nacionalinių subjektų dalyvavimu neteisėtoje veikloje tame žvejybos rajone. Galiausiai Korėjos buvo paprašyta pranešti ICCAT apie veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti, kad tropinių tunų žvejyba Gvinėjos įlankoje užsiimantys jos nacionaliniai subjektai laikytųsi reikalavimų.

(60)

ICCAT išsiuntė Korėjai raštą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Korėjos nacionalinių subjektų tropinių tunų žvejybos veiklos Gvinėjos įlankoje, per kurią galbūt vykdomi draudžiami perkrovimai jūroje, 2012 m. (16). Šiame rašte ICCAT paprašė Korėjos visomis būtinomis priemonėmis užtikrinti, kad Korėjos laivai ir nacionaliniai subjektai nedalyvautų neteisėtoje veikloje tame žvejybos rajone.

(61)

Korėja, neužtikrinusi atviroje jūroje žvejojančių laivų kontrolės pagal RFMO taisykles, taip pat neužtikrinusi, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi CCAMLR, ICCAT ir IOTC rekomendacijų, pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame reikalaujama, kad valstybės, kurių laivai žvejoja atviroje jūroje, kontrolės priemonėmis užtikrintų tų laivų atitiktį RFMO taisyklėms.

(62)

Kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje, Korėja nevykdo įpareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktį, nes leidžia savo laivams žvejoti pažeidžiant ICCAT nustatytas sąlygas. Nesilaikydama žvejybos įrankių ženklinimo valdymo standartų Korėja pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies d punktą. Laiku nepateikusi informacijos IOTC ir ICCAT apie metines, statistikos ir stebėtojų ataskaitas, prekybos ir priegaudos duomenų, Korėja nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e ir g punktuose nurodytų reikalavimų dėl duomenų registravimo ir laiku teikiamų ataskaitų. Korėja nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų, nes nevykdo įpareigojimo pateikti IOTC savo LSS įrašų suvestinę ir stebėti perkrovimus jūroje.

(63)

Galiausiai reikia pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Korėja iš esmės neatnaujino nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(64)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje aprašytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima teigti, kad Korėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(65)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (17) Korėja laikoma pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (12-oji vieta iš 186 šalių). Kita vertus, Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 V priedo sąraše Korėja priskirta nesivystančių šalių ir teritorijų kategorijai.

(66)

Atsižvelgiant į tokį įvertinimą, Korėjos negalima laikyti šalimi, kurioje būtų konkrečių apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio.

(67)

Reikia pažymėti, kad Korėjos kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d. Vėliau Korėja patvirtino, kaip nustatyta NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, kad ji taiko nacionalines priemones dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo.

(68)

Komisija pranešė Korėjai apie savo surengtų misijų ir susitikimų metu nustatytus įvairius trūkumus. Komisija siekė bendradarbiauti su Korėjos institucijomis ir kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti imantis taisomųjų veiksmų. Korėja nesiėmė pakankamai taisomųjų veiksmų ir nepadarė pažangos taisydama nustatytus trūkumus. Komisija išnagrinėjo jos neseniai iš dalies pakeistą Vandenynų pramonės plėtros aktą, kuriuo siekta nustatyti sankcijas, įsteigti žvejybos stebėsenos centrą, įdiegti LSS įrangą visuose tolimųjų vandenų žvejybos laivuose ir parengti naujas jūrininkų mokymo programas. Tačiau šis naujas nacionalinės teisės aktas dėl šio sprendimo 3 skirsnyje išaiškintų priežasčių vis dar neatitinka UNCLOS 62, 94, 117 ir 118 straipsnių ir UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių reikalavimų, taip pat įvairių RFMO (kurių susitariančioji šalis yra Korėja) rekomendacijų. Dėl kitų nustatytų problemų Komisija, 2013 m. balandžio–liepos mėn. surengusi kelis susitikimus su Korėjos valdžios institucijomis, įsitikino, kad Korėja neparengė jokio konkretaus ir aiškaus veiksmų plano ir vis dar negali įgyvendinti nacionalinės teisės aktų bei kontroliuoti savo laivyno už nacionalinio suvereniteto ar jurisdikcijos ribų.

(69)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje aprašytą padėtį, įsitikinta, kad Korėja yra išsivysčiusi šalis, pajėgi atsižvelgti į nustatytus trūkumus ir juos ištaisyti; nepaisant to, Korėjos valdžios institucijos vis dar nesugeba nustatyti ir įgyvendinti priemonių, kuriomis būtų kovojama su NNN žvejybos veikla.

(70)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima nustatyti, kad Korėjos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai jos išsivystymo lygis nekenkia.

(71)

Ganos Respublikos (toliau – Gana) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(72)

2013 m. gegužės 28–31 d. Komisija, EŽKA padedama, surengė misiją Ganoje administracinio bendradarbiavimo tikslais, kaip nustatyta NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje.

(73)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Ganos taikomų priemonių dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Gana taiko vykdydama įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu.

(74)

Galutinė misijos ataskaita nusiųsta Ganai 2013 m. birželio 14 d.

(75)

2013 m. liepos 16–18 d. surengta kita Komisijos misija Ganoje, siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami pirmos misijos metu pradėti veiksmai. 2013 m. liepos 17 d. Komisija pateikė Ganai pastabas raštu apie nustatytą esamą padėtį. Liepos 23 d. įvyko Ganos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas (videokonferencija). Šio susitikimo ataskaitą Komisija pateikė Ganai 2013 m. rugpjūčio 1 d.

(76)

Papildoma Ganos informacija gauta 2013 m. rugsėjo 23 d.

(77)

Gana yra susitariančioji ICCAT, Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (angl. santrumpa IWC), Afrikos vidaus vandenų žvejybos ir akvakultūros komiteto (angl. santrumpa CIFAA), taip pat subregioninių žvejybos patariamųjų organų Žvejybos vakarinėje ir centrinėje Gvinėjos įlankos dalyje komiteto (angl. santrumpa FCWC) ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (angl. santrumpa CECAF) šalis.

(78)

Gana ratifikavo UNCLOS. Ji pasirašė 2009 m. FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti (FAO susitarimas dėl uosto valstybės priemonių).

(79)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Gana vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus (18), nustatytus tarptautiniuose susitarimuose, paminėtuose 76 konstatuojamojoje dalyje, taip pat įsipareigojimus, kuriuos nustatė 76 ir 79 konstatuojamosiose dalyse minimos RFMO, surinko ir išnagrinėjo visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiam tikslui reikalinga.

(80)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose paskelbė ICCAT, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) ir Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO), taip pat viešai skelbiama informacija, gauta iš JAV prekybos departamento NMFS ataskaitos (19). Komisija rėmėsi ir 2013 m. Ganoje vykdytų misijų rezultatais.

(81)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija įvertino, ar Gana vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(82)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose ir gauta per misijas vietoje, surengtas Ganoje 2013 m. gegužės ir liepos mėn., nustatė, kad į RFMO (NAFO, SEAFO ir NEAFC) sąrašus įtrauktas NNN žvejybą vykdantis laivas Yucatan Basin buvo pervadintas Trinity ir šiuo metu plaukioja su Ganos vėliava (20).

(83)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalis, susijusias su vėliavos valstybės įpareigojimais, kiekviena vėliavos valstybė turi veiksmingai naudotis savo jurisdikcija ir kontrole kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams. Šiame straipsnyje taip pat nustatytas reikalavimas valstybei registruoti su jos vėliava plaukiojančius laivus. Todėl Komisija, atsižvelgdama į šį konkretų atvejį ir į nustatytą tvarką, mano, jog Gana nepajėgia užkirsti kelio su jos vėliava plaukiojančių NNN žvejybą vykdančių laivų registravimui, taigi ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(84)

Be to, ES valstybėms narėms įgyvendinant ES NNN reglamentą Komisija surinko įrodymų, kad su Ganos vėliava plaukiojantys laivai vykdė pakartotinius pažeidimus, nesilaikydami ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, ir dėl to ES 2013 m. balandžio 23 d. pateikė ICCAT sekretoriatui oficialų pranešimą dėl Ganos. ES suteikė ICCAT sekretoriatui visą papildomą nustatytus faktus patvirtinančią informaciją. Nustatyti pažeidimai – tai pakartotiniai perkrovimai jūroje, vykdyti tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų su Ganos vėliava ICCAT rajone, pažeidžiant draudimą perkrauti jūroje pagal ICCAT taisykles (ICCAT rekomendacija 12-06). Be to, šiame oficialiame pranešime ICCAT sekretoriatui pareikštas įtarimas, kad Gana nesilaikė ICCAT rekomendacijos 03-14 dėl minimalių LSS įrengimo standartų ICCAT konvencijos rajone. Gavęs šią informaciją ICCAT sekretoriatas 2013 m. balandžio 30 d. pranešė Ganos valdžios institucijoms apie šiuos galimus ICCAT taisyklių pažeidimus ir paprašė Ganos pateikti savo tyrimo rezultatus iki 2013 m. spalio 18 d.

(85)

Šiuo atveju keli gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, plaukiojantys su Ganos vėliava, nuo 2009 iki 2012 m. ICCAT rajone vykdė pakartotinius neteisėtus perkrovimus jūroje į du taip pat su Ganos vėliava plaukiojančius krovininius laivus. Pagal Rekomendaciją 06-11 (21) ICCAT rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama jūroje perkrauti tunų rūšių žuvis. Komisija nustatė, kad atliekant šiuos pakartotinius perkrovimus jūroje buvo pažeista ši ICCAT rekomendacija, ir pastebėjo, kad Ganos valdžios institucijos buvo patvirtinusios šias neteisėtas operacijas Ganos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose, pateikiamuose kartu su žuvininkystės produktais, kurie eksportuojami į ES.

(86)

Kartu Komisija surinko įrodymų, kad Gana iki 2012 m. spalio 1 d. niekada nereikalavo iš savo ICCAT rajone tunus žvejojančių laivų pranešti apie geografinę padėtį ir taip pažeidė ICCAT rekomendacijos 03-14 3, 4 ir 5 dalis.

(87)

Be to, ES valstybėms narėms įgyvendinant NNN reglamentą Komisija surinko įrodymų, kad su Ganos vėliava plaukiojantys laivai vykdė pakartotinius su NNN žvejyba susijusius pažeidimus, vykdydami veiklą be žvejybos leidimų kaimyninių šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (pvz., Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto ir Nigerijos IEZ). Komisija pažymėjo, kad tuos pažeidimus nustatė valstybės narės tikrindamos Ganos valdžios institucijų patvirtintuose sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktą informaciją.

(88)

Komisija taip pat pastebėjo, kad Gana kaip pakrantės valstybė nesiėmė reikiamų priemonių dėl pakartotinės NNN žvejybos veiklos, kurią vykdė žvejybos laivai jai priklausančiuose jūrų vandenyse arba naudodamiesi jos uostais. Ši NNN žvejybos veikla yra tinkamai pagrįsta dokumentais paskutinėse trijose stebėsenos, kontrolės ir priežiūros metinėse ataskaitose, kurias Ganos valdžios institucijos pateikė Komisijai per 2013 m. gegužės mėn. misiją.

(89)

Pagal 31 straipsnio 4 dalies b punktą Komisija taip pat ištyrė priemones, kurių Gana ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jos rinką.

(90)

Komisija šiuo klausimu pastebėjo, kad Gana nesiėmė reikiamų priemonių dėl pakartotinio iš NNN žvejybos gautų žuvininkystės produktų patekimo į jos rinką ir pramonę. Valstybėms narėms įgyvendinant NNN reglamentą Komisija surinko įrodymų, kad žuvininkystės (daugiausia tunų rūšių) produktai, Ganos ir užsienio laivų neteisėtai sužvejoti arba perkrauti ICCAT rajone ar kaimyninių valstybių IEZ, buvo iškraunami Ganos Temos uoste, Ganos žvejybos operatorių parduodami Ganos įmonėms ir perdirbami Ganos fabrikuose, o kompetentingos Ganos institucijos to nenustatė ir neužkirto kelio šiems produktams patekti į tiekimo grandinę Ganoje.

(91)

Atsižvelgdama į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį, Komisija mano, jog pavyko įrodyti, kad Ganos laivai ir Ganos jūrų vandenyse plaukiojantys laivai pakartotinai vykdė NNN žvejybą.

(92)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 4 dalis galima teigti, kad Gana neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Ganos nacionaliniai subjektai, nesiėmė pakankamai priemonių kovai su dokumentais įrodyta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba, taip pat neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių rinkos valstybės įpareigojimų neleisti vykdant NNN žvejybą gautiems žuvininkystės produktams patekti į rinką.

(93)

Kalbant apie tai, ar Gana veiksmingai bendradarbiauja su Komisija ir ES valstybėmis narėmis dėl NNN žvejybos ir susijusios veiklos tyrimų, iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Gana nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(94)

Visų pirma Komisija įvertino, kaip Gana bendradarbiavo NNN reglamente nustatyta tvarka, ar Gana už aptiktą NNN žvejybos veiklą, nurodytą 83–85 konstatuojamosiose dalyse, atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos veiklos.

(95)

Kalbant apie Ganos įpareigojimus bendradarbiauti ir užtikrinti reikalavimų vykdymą, reikia prisiminti atvejus, kai keli su Ganos vėliava plaukiojantys tunų žvejybos laivai savo veikla nesilaikė ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių arba pažeidė kaimyninių valstybių (ypač Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto ir Nigerijos) įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiais konkrečiais atvejais Komisija surinko įrodymų, kad Gana pakartotinai neatsiliepė į Sąjungos valstybių narių pagalbos prašymus pagal NNN reglamentą arba jos atsiliepimas buvo nepatenkinamas. Komisija mano, kad šių Ganos laivų neteisėta žvejybos veikla kaimyninių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose yra UNCLOS 62 straipsnio 4 dalies pažeidimas, nes ji vykdyta nesilaikant tų pakrantės valstybių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų bei sąlygų. Be to, per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija nustatė, kad Gana nepranešė apie nustatytus pažeidimus kaimyninėms pakrantės valstybėms, kurias tiesiogiai veikia ši be licencijos jų vandenyse vykdoma toli migruojančių žuvų rūšių žvejybos veikla, taip pažeisdama savo bendradarbiavimo įpareigojimus pagal UNCLOS 64 straipsnį.

(96)

Atsižvelgdama į šią padėtį, Komisija pažymėjo, kad Gana šios žvejybos veiklos veiksmingai nekontroliavo ir nenustatė savo laivų padarytų pakartotinių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių pažeidimų. Komisija nustatė, kad Gana neturėjo informacijos apie tai, kur ir kokiuose užsienio vandenyse iš tikrųjų vykdo veiklą jos žvejybos laivai. Šie duomenys dar labiau įrodo Ganos kaip vėliavos valstybės nesugebėjimą stebėti ir kontroliuoti savo laivyno žvejybos veiklos ir įgyvendinti jurisdikcijos kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kaip nustatyta UNCLOS 94 straipsnyje.

(97)

Be to, numatyta, kad jeigu, remiantis pranešimais, laivais vykdoma veikla, mažinanti RFMO nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, susitariančiosios ICCAT šalys gali taikyti RFMO procedūras, kad sustabdytų tokių laivų veiklą, kol vėliavos valstybė imsis atitinkamų veiksmų.

(98)

Ganos žvejybos laivų registravimo veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 34 ir 44 punktuose vėliavos valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ir neremtų NNN žvejybos, taip pat taikomomis priemonėmis užtikrinti, kad nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose jokiam laivui nebūtų leista žvejoti be leidimo, išduoto pagal nacionalinės teisės aktus.

(99)

Visų pirma, per 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija surinko įrodymų, kad Ganoje iki 2013 m. balandžio mėn. nebuvo nustatytos tvarkos, pagal kurią būtų tikrinama ir patvirtinama Ganos ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija apie žvejybos operacijas, kurioms išduoti Ganos patvirtinti sužvejojamų žuvų kiekio sertifikatai. Remdamasi šiais duomenimis ir valstybių narių kompetentingų institucijų suteikta juos patvirtinančia informacija, Komisija nustatė, kad Gana savo žvejybos laivyno žvejybos veiklos veiksmingai nekontroliuoja, taip pat kad Gana patiria nemažų sunkumų bandydama užtikrinti, kad jos žvejybos laivų sužvejoti žuvininkystės produktai būtų patikimai sertifikuoti. Per 2013 m. gegužės mėn. misiją vietoje Komisija pastebėjo, jog nuo 2013 m. balandžio mėn. imamasi tam tikrų taisomųjų veiksmų, kad sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema taptų patikimesnė. Nepaisant to, Komisija mano, kad nesant tikros Ganos laivyno žvejybos veiklos kontrolės ir stebėsenos, naujosios 2013 m. balandžio mėn. nustatytos tvarkos vis dar nepakanka nustatytoms reikalavimų vykdymo užtikrinimo problemoms išspręsti.

(100)

Šiuo atžvilgiu, valstybėms narėms tikrinant ir patvirtinant žuvininkystės produktus su Ganos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatais, buvo galima nustatyti tunus žvejojančių Ganos laivų pasikartojančią NNN žvejybos veiklą ir buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Gana sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus patvirtino iš tiesų nepatikrinusi ir nepatvirtinusi ekonominės veiklos vykdytojų pateiktos informacijos. Todėl kelios Sąjungos valstybės narės neleido įvežti per Sąjungos sieną kelių importo siuntų, kuriose buvo Ganos laivų neteisėtai sužvejoti žuvininkystės produktai.

(101)

Be to, Komisija surinko įrodymų, patvirtinančių, kad Gana nepajėgia bendradarbiaudama su Sąjunga palaikyti grįžtamojo ryšio dėl įtariamos NNN žvejybos veiklos, vykdomos jos laivų ICCAT rajone. Šiuo klausimu Komisija nustatė, kad Gana negali pateikti ES valstybėms narėms savo laivų, vykdančių veiklą ICCAT rajone, geografinės padėties iki 2012 m. spalio 1 d. duomenų ir taip pažeidžia ICCAT rekomendaciją 03-14 (22). Komisija pastebėjo, kad minėtu laikotarpiu Gana neįdiegė LSS įrangos ICCAT rajone tunus žvejojančiuose laivuose ir kad ji savo žvejybos laivams nenustatė jokio įpareigojimo teikti informaciją, taip pažeisdama ICCAT rekomendacijos 03-14 3, 4 ir 5 dalis. Dėl tokios padėties akivaizdu, kad Gana nepajėgė tinkamai tirti įtariamos NNN žvejybos ir susijusios veiklos, nustatytos ES valstybių narių, palaikyti dėl jos grįžtamojo ryšio ar imtis tolesnių veiksmų.

(102)

Iš šių 92–100 konstatuojamosiose dalyse nurodytų faktų galima spręsti, kad Gana kaip vėliavos valstybė netenkino UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų.

(103)

Ganos veikla bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis taip pat neatitinka IPOA IUU 28 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų derinti veiksmus ir tiesiogiai bendradarbiauti užkertant kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasant ir ją panaikinant, visų pirma sukurti bendradarbiavimo sistemas, kuriose būtų galima, inter alia, operatyviai reaguoti į NNN žvejybos atvejus.

(104)

Ganos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 24 punkte vėliavos valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą. Komisija pastebėjo, kad dėl pirmiau aprašytos padėties Gana negali veiksmingai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis. Gana nesugebėjo nei atsakyti į jų prašymus, nei tirti nustatytos įtariamos NNN žvejybos veiklos, palaikyti dėl jos grįžtamojo ryšio ar imtis tolesnių veiksmų.

(105)

Ganai trūksta ne tik gebėjimo tirti įtariamą NNN žvejybos veiklą, palaikyti dėl jos grįžtamąjį ryšį ar imtis tolesnių veiksmų – Komisija pastebėjo, kad Gana taip pat nesiėmė veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir sankcijų prieš tuos laivus ir ekonominės veiklos vykdytojus, kurie yra susiję su 83–85 konstatuojamosiose dalyse aprašytais pažeidimais. Šiuo klausimu Komisija per 2013 m. gegužės mėn. misiją vietoje pastebėjo, kad Gana sudarė tarpžinybinį komitetą, kuris tiria tokius įtariamus pažeidimus ir imasi priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti, tačiau konkrečios pažangos iki šiol nepastebėta.

(106)

Atsižvelgdama į žuvininkystės teisės aktus ir metines stebėsenos, kontrolės bei priežiūros ataskaitas, Ganos pateiktas per paskutinius trejus metus, Komisija pastebėjo, kad Ganos teisėje yra sukurta nuo pažeidimų atgrasanti sankcijų sistema, tačiau konkrečių sankcijų imtasi tik visai neseniai (iki tol jų beveik nebuvo), o reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir baudžiamojo persekiojimo tvarka neduoda rezultatų.

(107)

Be to, per 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija nustatė, kad Ganos žuvininkystės ir akvakultūros plėtros ministerija neturi teisės tarnybos, įgaliotos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už NNN žvejybos veiklą atsakingus fizinius asmenis arba įmones. Šiuo klausimu Komisija nustatė, kad pagal 2002 m. Ganos žuvininkystės įstatymo 115 ir 116 straipsniuose nustatytas teisines procedūras žuvininkystės įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai nagrinėjami baudžiamuosiuose teismuose, išskyrus atvejus, kai prokuroro sutikimu pažeidėjams galima taikyti administracines sankcijas. Komisija taip pat pastebėjo, kad pagal esamas teisines Ganos reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir sankcijų procedūras kyla nemažų įgyvendinimo sunkumų (pvz., per ilga procedūrų trukmė; pažeidimų nustatymas ir sankcijų taikymas neduoda gerų rezultatų). Šiuo klausimu Komisija mano, kad pagal dabartinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo teisiniu keliu ir baudžiamojo persekiojimo tvarką kompetentingos Ganos institucijos negali imtis veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti, ypač neįmanoma veiksmingai taikyti pakankamai griežtų sankcijų, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo NNN žvejybos veiklos.

(108)

Šie 103–106 konstatuojamosiose dalyse aprašyti faktai įrodo, kad Gana kaip vėliavos valstybė neįstengia panaudoti visos savo jurisdikcijos savo žvejybos laivų atžvilgiu, ir iš jų galima spręsti, kad Gana netenkino UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui ir to laivo kapitonui, pareigūnams bei įgulos nariams, sąlygų.

(109)

Be to, remiantis per Komisijos misijas gauta informacija, galima daryti išvadą, kad Gana neturi atnaujinto registro. Ganos valdžios institucijos pranešė, kad į jos registrą yra įtraukti 327 su Ganos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Tačiau šis skaičius neatitinka Komisijos per savo misiją gautų duomenų, kad galiojančią Ganos žvejybos licenciją turi 117 laivų. Šiuo atžvilgiu, kadangi žvejybos laivų su Ganos vėliava skaičius aiškiai nesutampa su Ganos žvejybos licenciją turinčių laivų skaičiumi, Ganos jūrų administracija per 2013 m. gegužės mėn. misiją pripažino, jog būtina patikrinti ir atnaujinti Ganos žvejybos laivų registrą. Susiklosčius tokiai padėčiai, Komisija manė, kad Gana nevykdė pagal tarptautinę teisę, ypač pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalį dėl reikalavimo kiekvienai vėliavos valstybei turėti patikimą su jos vėliava plaukiojančių laivų registrą, jai tenkančių vėliavos valstybės pareigų.

(110)

Ganos žvejybos laivų registravimo veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 36 ir 38 punktuose vėliavos valstybėms pateiktos rekomendacijos stengtis neleisti su jų vėliava plaukioti laivams, kurie iki tol buvo padarę pažeidimų, ir neleisti perregistruoti su jų vėliava plaukiojančių laivų dėl išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nesilaikymo arba nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens nuostatų pažeidimo.

(111)

Su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis susijusi Ganos veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos. Be to, Gana neįgyvendino nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano, taigi neįvykdė IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktų rekomendacijų.

(112)

Per 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija nustatė, kad Ganos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo Ganoje su jos žvejybos licencijomis veiklą vykdantiems trečiųjų šalių laivams pranešti apie savo LSS pozicijas kompetentingoms Ganos institucijoms. Be to, Gana nereikalauja, kad jos IEZ veiklą vykdantys užsienio laivai turėtų Ganos žvejybos licenciją. Tokiomis aplinkybėmis, Komisijos manymu, Gana kaip pakrantės valstybė negali užtikrinti trečiųjų šalių žvejybos laivų, vykdančių veiklą jos vandenyse, veiksmingos kontrolės ir stebėsenos, nes LSS yra visuotinai pripažinta patikima žvejybos veiklos stebėsenos priemonė. Pasikartojanti NNN žvejybos veikla, apie kurią pranešta Ganos pateiktose pastarųjų trejų metų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros ataskaitose, patvirtina šios analizės išvadas. Šiose oficialiose ataskaitose ypač pabrėžiama, kad Ganos valdžios institucijos dažnai sulaiko pramoninius ar pusiau pramoninius Ganos laivus arba skiria jiems nuobaudas už neteisėtą žvejybos veiklą rajone, kuris skirtas tik smulkiai žvejybai (iki 30 m gylio). Šiuo klausimu Komisija mano, kad dėl šių Ganos jūrų vandenyse veiklą vykdančių laivų kontrolės ir stebėsenos trūkumo susidaro palankios sąlygos NNN žvejybos veiklai Ganos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

(113)

Be to, Komisija per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją pastebėjo, kad kompetentinga Ganos institucija, kuri atsako už žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą Ganos IEZ, neturi galimybių atlikti operacijų ir tikrinimų jūroje. Žvejybos komisija yra visiškai priklausoma nuo Ganos laivyno logistikos sistemų ir patrulinių laivų. Negana to, Komisija pastebėjo, kad Žvejybos komisijos ir Ganos laivyno esamo tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo nepakanka, kad būtų galima užtikrinti efektyvios žvejybos veiklos Ganos IEZ stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemos veikimą. Komisijos manymu, toks nesugebėjimas veikti jūroje kliudo imtis bet kokių priemonių reikalavimui vykdymui užtikrinti, todėl susidaro palankios sąlygos patvirtintai NNN žvejybos veiklai plisti Ganos IEZ.

(114)

Komisija pastebėjo, kad Ganos administraciniai gebėjimai stebėti ir kontroliuoti pramoninių laivų žvejybos veiklą savo vandenyse yra labai neproporcingi jos žvejybos licencijų, išduotų pramoniniams laivams, kuriems leidžiama vykdyti veiklą Ganos IEZ, skaičiui (vykdyti veiklą Ganos IEZ leidžiama 117 pramoninės žvejybos laivų ir 12 000 smulkių žvejų laivų). Atsižvelgiant į šią padėtį, galima įsitikinti, kad Gana nėra pakankamai pajėgi užtikrinti reikalavimų vykdymo dėl didelio žvejybos veiklos masto jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Komisija taip pat pastebėjo, kad Gana nepriėmė nacionalinio žuvininkystės valdymo plano, pagrįsto patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, pagal UNCLOS 61 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 4 dalį.

(115)

Remdamasi 111–113 konstatuojamosiose dalyse nustatytais faktais, Komisija mano, kad Gana nevykdė jai tenkančių pakrantės valstybės pareigų, kaip nustatyta UNCLOS 61 straipsnio 2 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pakrantės valstybė, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, privalo skatinti optimaliai naudoti gyvuosius išteklius savo IEZ, ypač tinkamomis išsaugojimo ir valdymo priemonėmis užtikrindama, kad šie gyvieji ištekliai būtų tausojami ir nebūtų pereikvojami.

(116)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Ganos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m.

(117)

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Gana kelis kartus minima ICCAT 2011–2013 m. raštuose, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl jos nesugebėjimo visapusiškai ir deramai vykdyti savo įsipareigojimų pagal rekomendacijas 09-01, 10-01 ir 11-01 dėl daugiametės didžiaakių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programos. ICCAT rajone veiklą vykdantis Ganos laivynas kelerius metus nesilaikė ICCAT nustatytų leidžiamo sužvejoti didžiaakių tunų kiekio apribojimų ir Gana nesiėmė tinkamų priemonių sistemingam didžiaakių tunų peržvejojimui sustabdyti. Gana nesilaiko nustatytų didžiaakių tunų sužvejojimo kvotų pagal ICCAT rekomendacijas. Nors Komisija pripažįsta, kad Gana padarė pažangą kompensuodama už didžiaakių tunų peržvejojimą ankstesniais metais, ji pažymi, kad Gana tik sustabdė savo pramoninės žvejybos pajėgumų didinimą, tačiau nesiėmė priemonių jiems mažinti laikydamasi minėtų ICCAT rekomendacijų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, jog iš tokio nuolatinio perteklinio Ganos tunų žvejybos laivyno pajėgumo ICCAT rajonuose ir su tuo susijusio didžiaakių tunų peržvejojimo (ypač 2008, 2009 ir 2010 m.) galima spręsti, kad ICCAT rajone tunus žvejojantis Ganos laivynas sistemingai vykdo NNN žvejybą ir pažeidžia UNCLOS 62 straipsnyje nustatytas bendras sąlygas dėl gyvųjų išteklių panaudojimo.

(118)

Atsižvelgiant į Ganos valdžios institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (23) Gana laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (135-oji vieta iš 186 šalių). Tai patvirtinta ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (24), II priede, kuriame Gana yra priskiriama mažas pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(119)

Nepaisant 117 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės, pažymėtina, jog remiantis per 2013 m. gegužės mėn. misiją gauta informacija galima manyti, kad Ganos valdžios institucijoms pakanka turimų teisinių įgaliojimų, tačiau jų sistemoje daugiausia trūksta būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, kad joms būtų lengviau vykdyti savo įgaliojimus. Tokia padėtis taip pat mažina kompetentingų institucijų galimybes bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(120)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima teigti, kad Gana neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos ir pakrantės valstybės įsipareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(121)

Gana ratifikavo UNCLOS. 2010 m. ji pasirašė FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių. Be to, Gana yra susitariančioji ICCAT šalis. Gana taip pat yra subregioninio žvejybos patariamojo organo Žvejybos vakarinėje ir centrinėje Gvinėjos įlankos dalyje komiteto (angl. santrumpa FCWC) narė.

(122)

Komisija išnagrinėjo visą informaciją apie tai, kaip Gana laikosi FCWC nuostatų. Regioninių veiksmų planas dėl NNN žvejybos FCWC valstybių narių jūrų zonose (angl. santrumpa FCWC RPOA) priimtas 2009 m. gruodžio mėn. Po FCWC NNN darbo grupės susitikimo 2010 m. balandžio mėn. numatyta imtis tam tikrų veiksmų nacionaliniu lygmeniu, ypač dėl laivų registravimo metodikos, FCWC valstybių narių bendradarbiavimo siekiant geriau informuoti, susitarimo dėl uostus turinčių valstybių bendradarbiavimo ir pramoninių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą kiekvienoje FCWC valstybėje narėje, sąrašo sudarymo (25). Be to, 2009 m. gruodžio mėn. per pirmąjį FCWC ministrų konferencijos posėdį priimtoje kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba deklaracijoje (Akros deklaracija) nuspręsta, kad visos FCWC valstybės narės nuo šiol visiškai laikysis IPOA.

(123)

Gana nesiėmė jokių veiksmų FCWC RPOA arba FCWC NNN darbo grupės pirmojo posėdžio rekomendacijoms įgyvendinti.

(124)

Komisija išnagrinėjo visą svarbia laikomą informaciją apie tai, kaip Gana vykdo savo kaip susitariančiosios ICCAT šalies įsipareigojimus.

(125)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Ganai pripažinimo raštą dėl ataskaitų teikimo trūkumų 2010 m. (26). Tame rašte, remiantis ICCAT rekomendacija dėl prekybos priemonių (06-13), nurodyta, kad Gana nesugebėjo visapusiškai ir deramai vykdyti savo įsipareigojimų pagal ICCAT rekomendaciją 05-09 dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gana iki nustatytų terminų nepateikė visų būtinų duomenų ir ataskaitų, įskaitant duomenis apie I ir II užduotis, reikalavimų laikymosi lenteles, informaciją pagal didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą. ICCAT sekretoriatas išreiškė susirūpinimą dėl veiksmingo Rekomendacijos 08-01 įgyvendinimo ir konkrečiai dėl didelio Ganos didžiaakių tunų peržvejojimo trečius metus iš eilės. ICCAT sekretoriatas taip pat pabrėžė, kad nors Ganai nustatytas per 2010 m. leidžiamo sužvejoti didžiaakių tunų kiekio apribojimas buvo pakoreguotas Rekomendacijoje 09-01, iš dalies tam panaudojant Europos Sąjungos kvotas, Gana pagal Rekomendaciją 08-01 privalėjo už 2008 m. pereikvojimą kompensuoti 2009 ir (arba) 2010 m. Be to, Gana privalėjo atsižvelgti į šią problemą veiksmų plane, kurį parengti turėjo pagal Rekomendaciją 09-01. Jos taip pat paprašyta persvarstyti savo duomenų rinkimo ir pranešimo procedūras pagal ICCAT reikalavimus.

(126)

ICCAT savo pripažinimo rašte, išsiųstame Ganai 2011 m. (27), nusprendė išlaikyti jos pripažinimo statusą pagal Rekomendaciją 06-03 dėl prekybos priemonių. Iš tiesų Gana vis dar nepajėgė visapusiškai ir deramai vykdyti visų savo įsipareigojimų pagal ICCAT rekomendaciją 05-09 dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi ir rekomendaciją, kuria iš dalies pakeista rekomendacija dėl daugiametės didžiaakių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programos (Rekomendacija 09-01). Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gana ir šį kartą iki nustatytų terminų nepateikė visų būtinų duomenų ir ataskaitų, įskaitant duomenis apie I užduotį (dėl laivyno charakteristikų), ilgesniems nei 20 metrų laivams skirtų vidaus veiksmų ataskaitą, didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą ir ICCAT statistinio dokumentavimo programos ataskaitas. ICCAT sekretoriatas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Gana nesiėmė veiksmingų priemonių sužvejojamiems Atlanto didžiaakių tunų kiekiams kontroliuoti, kad jie neviršytų rekomendacijose 08-01 ir 09-01 nustatytų ribų, ir dėl galimo pajėgumų apribojimų pažeidimo, kaip numatyta Rekomendacijoje 04-01. Gana dar kartą paraginta persvarstyti savo duomenų rinkimo ir pranešimo procedūras pagal ICCAT reikalavimus. Jos buvo paprašyta pateikti ICCAT sekretoriatui preliminarų duomenų teikimo gerinimo planą, įskaitant visų pirma informaciją apie stebėsenos programas, stebėtojų programas, uostų patikras ir ėminių ėmimo smulkiai žvejybai skirtuose rajonuose programas, kad būtų užtikrinta, jog Gana visus savo ICCAT ataskaitų teikimo reikalavimus įvykdytų iki atitinkamų terminų. Jos taip pat paprašyta pateikti ICCAT sekretoriatui preliminarų Ganos didžiaakių tunų sužvejojimo kvotos viršijimo kompensavimo planą, atsižvelgiant į 2010 m. dėl didžiaakių tunų patvirtintas priemones ir informaciją apie žvejybos laivyno pajėgumus.

(127)

2012 m. rašte, kuriame ICCAT išreiškė susirūpinimą (28), buvo nurodyta, kad Gana visapusiškai ir deramai nevykdo savo įpareigojimų pagal ICCAT rekomendaciją dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi (05-09) ir ICCAT rekomendaciją dėl daugiametės didžiaakių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programos (04-01). Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gana ir vėl nepateikė laivyno charakteristikų pagal I užduotį (ST01 forma) ir vidaus veiksmų dėl laivų, kurie yra ilgesni kaip 20 m, ataskaitos. Reikalavimų laikymosi lentelės buvo pateiktos po nustatyto termino. Taip pat atkreiptas dėmesys į Pietų Atlanto durklažuvių išteklių pereikvojimą pažeidžiant Rekomendaciją 09-03. Dėl Ganos nesugebėjimo įgyvendinti ICCAT didžiaakių tunų išsaugojimo ir valdymo priemonių jos buvo paprašyta kompensuoti padarytą žalą šiais konkrečiais būdais: imtis veiksmingų priemonių, kad būtų uždrausti Ganos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų vykdomi perkrovimai jūroje; laikytis rekomendacijų 09-01 (29), 10-01 (30) ir 11-01 (31) nuostatų dėl laivyno pajėgumų, įgyvendinti didžiaakių tunų išteklių pereikvojimo kompensavimo planą, kaip nustatyta Rekomendacijoje 11-01; bendradarbiauti su Dramblio Kaulo Krantu šiam Abidžano uoste tikrinant su Ganos vėliava plaukiojančius laivus.

(128)

2013 m. rašte, kuriame ICCAT išreiškė susirūpinimą (32), ICCAT sekretoriatas pareiškė esąs susirūpinęs dėl to, kad Gana pakankamai nesistengė visiškai įgyvendinti ICCAT rekomendacijos 11-01 dėl didžiaakių ir gelsvauodegių tunų išteklių daugiametės išsaugojimo ir valdymo programos. ICCAT pripažino, kad praėjusiais metais Gana padarė didelę pažangą kompensuodama didžiaakių tunų išteklių pereikvojimą, tačiau paprašė Ganos toliau stengtis visiškai įgyvendinti laivams nustatytus apribojimus ir savo paprastųjų tunų sužvejojimo valdymo planą, taip pat pranešti duomenis, kaip tai yra privaloma pagal Rekomendaciją 11-01.

(129)

Be to, kalbant apie Komisijos tikrinimo tarnybų surinktus faktinius duomenis, pažymėtina, kad Komisija 2013 m. balandžio 23 d. raštu pranešė ICCAT sekretoriatui apie turimus faktinius duomenis, rodančius, kad Gana galbūt nesilaikė ICCAT rekomendacijos 08-09 dėl reikalavimų laikymosi informacijos peržiūros ir pranešimo. 2013 m. balandžio 30 d. raštu (33) ICCAT sekretoriatas pranešė Ganai apie tai, kad ji galbūt nesilaikė ICCAT rekomendacijos 12-06 dėl perkrovimo jūroje, ICCAT rekomendacijos 11-16 dėl susitarimų, kuriais leidžiama žvejoti, ir ICCAT rekomendacijos 03-14 dėl LSS pranešimų. Ganos buvo paprašyta pateikti ICCAT faktus, nustatytus per visus tyrimus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į šias pastabas dėl reikalavimų nesilaikymo, ir pranešti apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama išspręsti reikalavimų nesilaikymo problemą.

(130)

Be to, per Komisijos 2013 m. gegužės ir liepos mėn. misijas Ganoje paaiškėjo keletas dalykų. Nors ICCAT rajone žvejojančiuose laivuose yra privaloma įdiegti LSS įrangą (pagal ICCAT rekomendaciją 03-14), buvo nustatyta problemų dėl LSS signalo nebuvimo ar trukdžių per žvejybos kampanijas, vykdytas laikotarpiu iki 2012 m. spalio mėn. Kalbant apie LSS veikimo galimybes, nustatyta, kad Gana stengėsi patobulinti savo stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą ir šiuo tikslu įkūrė LSS centrą, tačiau šių pastangų nepakanka, kad būtų ištaisyti nustatyti su LSS susiję trūkumai.

(131)

LSS Ganos laivuose netinkamai naudojama siekiant nustatyti, ar žvejybos veikla vykdoma pagal žvejybos licencijas. Šios sistemos veikimui trūksta reikalingų administracinių ir organizacinių procedūrų bei išteklių: nėra nei gairių, nei pastovių instrukcijų, kaip ją įdiegti; sistemoje nėra galimybės LSS duomenis rodyti kartu su iš kitų šaltinių gaunamais vietos nustatymo duomenimis; joje neatsižvelgiama į jokią saugomą žvejybos teritoriją. Vienintelė prieigos prie LSS duomenų vieta yra Stebėsenos, priežiūros ir kontrolės padalinyje, todėl kitos Ganos tarnybos, įskaitant kitus už sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų išdavimą (tiek Akroje, tiek Temoje) atsakingus administracinius subjektus, šių duomenų negauna.

(132)

Taip pat ICCAT sekretoriatas, nors ir pripažino 2011 m. Ganos įdėtas pastangas siekiant skaidresnės žvejybos veiklos, kartu išreiškė susirūpinimą dėl dviejų konkrečių rimtų problemų – veikiančios LSS nebuvimo ir Ganos gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojančių laivų toliau vykdomo neteisėto perkrovimo jūroje.

(133)

2012 m. ICCAT sekretoriatas pagal susitarimo memorandumą suteikė Ganai finansinę paramą naujai LSS sistemai įdiegti, kad būtų laikomasi ICCAT taisyklių dėl LSS pranešimų. Ši sistema veikia nuo 2012 m. spalio 1 d. Tačiau šio susitarimo memorandumo laipsniško įgyvendinimo etape (nuo 2012 m. vasario iki spalio mėn.) Ganos valdžios institucijos nenustatė jokių įpareigojimų ICCAT rajone veiklą vykdantiems Ganos žvejybos laivams kasdien pranešti apie savo buvimo vietą; tai prieštarauja ICCAT LSS rekomendacijai 03-14 ir Ganos 2010 m. nacionalinių žvejybos taisyklių 47 straipsniui.

(134)

Be to, Ganos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistema ir įsteigtas LSS centras yra skirti tik nacionaliniam Ganos žvejybos laivynui. LSS įrangos įdiegimas nėra būtina sąlyga trečiųjų šalių laivams, kuriems išduodamos Ganos žvejybos licencijos. Todėl Ganos valdžios institucijos negauna LSS duomenų iš Ganos vandenyse žvejojančių trečiųjų šalių žvejybos laivų ir tai sudaro palankias sąlygas NNN žvejybos veiklai Ganos IEZ. Gana nepranešė ICCAT sekretoriatui apie savo LSS diegimo pagal susitarimo memorandumą rezultatus.

(135)

Kalbant apie įgaliotų stebėtojų sistemą, pažymėtina, kad Gana nevisiškai atitinka reikalavimus dėl stebėtojų sistemos pagal ICCAT rekomendaciją 10-10 dėl žvejybos laivams skirtų mokslinių stebėtojų programų minimalių standartų nustatymo.

(136)

Kalbant apie ICCAT tikrinimo uostuose sistemos įgyvendinimą pagal ICCAT rekomendaciją 97-10, pažymėtina, kad nors Ganos teisinėje sistemoje institucijoms suteikta pakankamai įgaliojimų vykdyti savo pareigas, kadangi Ganos žvejybos inspektoriams trūksta patirties ir mokymo, ICCAT tikrinimo uostuose sistema Ganoje nėra įgyvendinama ir nesiimama priemonių jos veikimui užtikrinti.

(137)

Be to, Gana nenustatė su jos vėliava plaukiojančių laivų daromų pakartotinių ICCAT rekomendacijų pažeidimų – neteisėto perkrovimo jūroje ir be licencijos vykdomos žvejybos veiklos kaimyninių valstybių IEZ. Kadangi pareigūnams trūksta įgūdžių, neveikia tikrinimo uostuose sistema ir nėra parengta tikrinimui skirtų gairių ir vadovo, tikrinimai uostuose atliekami labai blogai ir yra neveiksmingi. Stebėtojai nežino ICCAT taisyklių. Žvejybos inspektoriai yra priklausomi nuo savo tikrinamų ekonominės veiklos vykdytojų suteiktos informacijos ir logistikos sistemų. Šie trūkumai didina Ganos nesugebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal ICCAT rekomendaciją 06-11 dėl perkrovimo programos parengimo.

(138)

Taip pat Komisija per savo misijas sužinojo, kad nuo 2009 iki 2012 m. keli Ganos krovininiai ir tunų žvejybos laivai nesilaikė ICCAT rekomendacijos 06-11. Ganos valdžios institucijos patvirtino abiejų laivų kapitonų pasirašytus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus, nors vykdant veiklą buvo atliktas draudžiamas perkrovimas jūroje. Kaip rašoma 126 konstatuojamojoje dalyje, ICCAT sekretoriato 2012 m. vasario 21 d. raštu, kuriame išreikštas susirūpinimas, Ganai buvo aiškiai priminta, kad ji turi imtis veiksmingų priemonių uždrausti Ganos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų vykdomą perkrovimą jūroje. Kaip aprašyta 128 konstatuojamojoje dalyje, ICCAT sekretoriatas 2013 m. balandžio 30 d. raštu taip pat pranešė Ganai apie galimą reikalavimų nesilaikymą pagal ICCAT rekomendaciją 12-06 dėl perkrovimo jūroje.

(139)

Po to, kai ICCAT 2012 m. vasario 21 d. raštu išreiškė susirūpinimą ir paprašė pašalinti trūkumus, susijusius su žvejybos laivyno pajėgumų nuostatų nesilaikymu pagal rekomendacijas 09-01, 10-01 ir 11-01, per savo misiją 2013 m. gegužės mėn. Komisija pasiteiravo dėl Ganos žvejybos pajėgumų sumažinimo. Ganos jūrų administracija pripažino, kad tebuvo sustabdytas žvejybos pajėgumų didinimas, tačiau jie nebuvo sumažinti. Administracija leidžia pakeisti trūkstamus pajėgumus, kai laivai atiduodami į laužą arba nustoja plaukioti su Ganos vėliava, tačiau atsisako užregistruoti naujus tunų žvejybos laivus su Ganos vėliava. Taigi Gana nesiėmė veiksmingų priemonių užtikrinti, kad šie pajėgumai būtų iš tiesų sumažinti, ir didžiaakių tunų peržvejojimo rizika nesumažėjo.

(140)

Šis per Komisijos 2013 m. gegužės ir liepos mėn. misijas nustatytas trūkumas ir 129–138 konstatuojamosiose dalyse pateikta papildoma informacija – tai įrodymai, kad Gana nevykdė jai tenkančių vėliavos ir pakrantės valstybės įsipareigojimų, nustatytų UNCLOS 62, 94 ir 118 straipsniuose.

(141)

Kaip aprašyta 133 konstatuojamojoje dalyje, Gana nevykdo jai tenkančių pakrantės valstybės įsipareigojimų, nustatytų UNCLOS 62 straipsnio 4 dalies e punkte, dėl privalomo žvejybos laivų, vykdančių veiklą jos jūrų vandenyse, LSS buvimo vietos pranešimų teikimo. Tokie nacionalinės teisinės sistemos trūkumai taip pat prieštarauja IPOA 24 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad valstybės turėtų vykdyti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą pradedant žvejybą, iškrovimo metu ir gabenant į galutinę paskirties vietą, įskaitant LSS diegimą laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ar tarptautinių standartų, įskaitant jos jurisdikcijoje esantiems laivams taikomą reikalavimą laive įrengti LSS.

(142)

Be to, dėl 129–138 konstatuojamosiose dalyse nurodytų veiksmų Gana negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat to laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(143)

Taip pat iš Komisijos per savo misijas gautų duomenų matyti, kad per Ganos laivų registravimo procedūras nepaisoma ankstesnio laivų ir jų savininkų dalyvavimo NNN žvejybos veikloje. Toks požiūris neatitinka UNCLOS 94 straipsnio.

(144)

Be to, nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, taip pat statistinių duomenų, laivų sąrašų ir reikalavimų laikymosi lentelių, mažėja Ganos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 118 straipsnį, kuriame valstybės įpareigojamos bendradarbiauti siekiant išsaugoti ir valdyti atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius.

(145)

Komisija išnagrinėjo visą svarbia laikomą informaciją dėl galimų Ganos veiksmų arba neveikimo, galinčių sumažinti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą.

(146)

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Ganos teisinėje sistemoje yra numatytos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, 2010 m. žvejybos taisyklėse nustatytas reikalavimas Ganos žvejybos laivams iš anksto gauti leidimą prieš pradedant žvejybos veiklą užsienio valstybėse. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad, priešingai minėtai nacionalinei teisinei sistemai, Ganos valdžios institucijos neįvykdė šių įsipareigojimų, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba 2010, 2011 ir 2012 m.

(147)

Taip pat Komisija per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją pastebėjo, kad Gana neįgyvendino 2002 m. Žuvininkystės įstatymo 94 straipsnio, kuriame numatyta įsteigti Žvejybos stebėsenos, kontrolės, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo padalinį, kurio darbe dalyvautų visos susijusios valstybės institucijos. Šiuo tikslu pagal 2002 m. Žuvininkystės įstatymo 95 straipsnį Ganos laivyno, Ganos oro pajėgų ir Vandens mokslinių tyrimų instituto darbuotojai gali būti skiriami įgaliotais pareigūnais, kad užtikrintų Žuvininkystės įstatymo ir kitų teisės aktų vykdymą. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Gana šių nuostatų neįgyvendino, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba.

(148)

Per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija pastebėjo, kad iki 2012 m. spalio 1 d. Gana niekada nereikalavo iš savo ICCAT rajone tunus žvejojančių laivų pranešti apie geografinę padėtį ir taip pažeidė jai tenkančius susitariančiosios ICCAT šalies įsipareigojimus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 03-14 3, 4 ir 5 dalyse. Be to, taip Gana neįgyvendino 2010 m. žvejybos taisyklių 42, 47, 48 ir 49 straipsnių nuostatų. Todėl Komisija pastebėjo, kad Gana, priešingai šiai nacionalinei teisinei sistemai, neįgyvendino šių nuostatų, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir tarptautinių išsaugojimo bei valdymo priemonių veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba.

(149)

Komisija per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją taip pat pastebėjo, kad Gana neįgyvendino 2002 m. Žuvininkystės įstatymo 42 straipsnio ir 2010 m. žvejybos taisyklių 1 straipsnio, kuriuose nustatytas reikalavimas parengti nacionalinį žuvininkystės valdymo ir plėtros planą. Pagal Ganos įstatymus ir kitus teisės aktus šis planas turi būti parengtas remiantis patikimiausiais mokslo duomenimis, jame turi būti užtikrintas optimalus žvejybos išteklių naudojimas, vengiant pernelyg intensyvaus jų eksploatavimo, ir jis turi atitikti gero valdymo principus. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Gana, priešingai šiai nacionalinei teisinei sistemai, neįgyvendino šių nuostatų, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba.

(150)

Galiausiai svarbu pažymėti, kad Gana taip pat buvo paminėta NMFS ataskaitoje (34). Joje nurodyta, kad Gana nevaldė savo žvejybos laivų pagal ICCAT patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones ir ypač rekomendacijas 05-09, 11-01, 04-01, 11-01 ir 06-11. Be to, NMFS ataskaitoje minimas Ganos nesugebėjimas vykdyti ICCAT reikalavimų dėl pajėgumų apribojimo, įgyvendinti draudimų perkrauti jūroje ir efektyviai užtikrinti jų vykdymo. NMFS taip pat mano, kad Gana turi daryti pažangą pagal ICCAT rekomendacijas įgyvendindama sutartą planą, pagal kurį būtų kompensuota už didžiaakių tunų išteklių pereikvojimą ir pagerintas duomenų rinkimas. Be to, NMFS ragina tikslinti Ganos atliekamus sužvejojamų kiekių vertinimus, kad ICCAT galėtų geriau įvertinti didžiaakių tunų išteklius.

(151)

Tarptautinių priemonių įgyvendinimas Ganoje neatitinka IPOA IUU 10 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų pirmumo tvarka ratifikuoti UNFSA, jį pripažinti arba prie jo prisijungti. Komisija mano, kad ši rekomendacija yra itin svarbi Ganai, turinčiai nemažą žvejybos laivyną, vykdantį toli migruojančių žuvų rūšių (daugiausia tunų ICCAT rajone) žvejybą.

(152)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima teigti, kad Gana nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(153)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (35) Gana laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (135-oji vieta iš 186 šalių). Be to, primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Gana priskiriama mažas pajamas gaunančių šalių kategorijai. Komisija, atsižvelgdama į tokį Ganos įvertinimą, svarstė, ar jos surinkta informacija galėtų būti susieta su konkrečiais Ganos kaip besivystančios šalies apribojimais.

(154)

Nors, bendrai vertinant, galima išskirti tam tikrus su kontrole ir stebėsena susijusius pajėgumų apribojimus, dėl Ganos išsivystymo lygio nustatytais konkrečiais apribojimais negalima pateisinti to, kad pagal nacionalinį teisinį pagrindą trūksta konkrečių nuostatų dėl tarptautinės priemonės, kuria siekiama kovoti su NNN žvejyba, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Be to, šiais apribojimais negalima pateisinti Ganos nesugebėjimo efektyviai vykdyti nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos skiriamos sankcijos už pažeidimus, susijusius su NNN žvejyba. Taip pat esama duomenų, kad tarptautinių taisyklių nesilaikymas daugiau priklauso nuo nepakankamo nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir nacionalinių taisyklių bei tarptautinės teisės normų įgyvendinimo veiksmingumo. Galiausiai pažymėtina, kad Ganos išsivystymo lygis yra aukštesnis nei kitų šio pasaulio regiono valstybių, todėl galima pagrįstai teigti, kad Gana yra kur kas geriau nei dauguma kitų Afrikos šalių pasirengusi vykdyti tarptautinėje teisėje jai tenkančias vėliavos, pakrantės, uosto ar rinkos valstybės pareigas.

(155)

Taip pat derėtų paminėti, kad Sąjunga jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Ganoje, skirtus kovai su NNN žvejyba (36). Nėra įrodymų, kad Gana būtų atsižvelgusi į pateiktą rekomendaciją dėl atitinkamų trūkumų pašalinimo.

(156)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad šiuo atveju reikšmingų išsivystymo apribojimų nėra. Turint omenyje nustatytų Ganos trūkumų pobūdį, tos šalies išsivystymo lygiu negalima pateisinti ar kitaip pagrįsti bendrų Ganos kaip vėliavos ar pakrantės valstybės veiklos, susijusios su žvejyba ir nepakankamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rezultatų.

(157)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad Ganos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(158)

Iki 2010 m. spalio 10 d. Kiurasao priklausė Olandijos Antilams (Kiurasao, Sint Martenas, Boneras, Sint Eustatijus ir Saba). Olandijos Antilai liovėsi egzistuoti 2010 m. spalio 10 d. Olandijos Antilų kaip vėliavos valstybės pranešimą Komisija gavo 2010 m. vasario 12 d. Kiurasao apie savo kompetentingas institucijas pagal NNN reglamentą pranešė 2011 m. kovo 28 d.

(159)

2013 m. kovo 4–8 d. Komisija, EŽKA padedama, NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją Kiurasao.

(160)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Kiurasao taikomų priemonių dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, taip pat priemonių, kurias Kiurasao taiko vykdydamas savo įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir laikydamasis reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu.

(161)

Misijos ataskaita perduota Kiurasao atstovams 2013 m. kovo 8 d.

(162)

2013 m. birželio 3–6 d. surengta kita Komisijos misija Kiurasao.

(163)

2013 m. birželio 5 d. Komisija pateikė pastabas raštu apie nustatytą Kiurasao esamą padėtį.

(164)

Kiurasao pateikė savo pastabas raštu, kuris gautas 2013 m. liepos 31 d.

(165)

Kiurasao yra bendradarbiaujanti, tačiau ne susitariančioji ICCAT šalis. Kiurasao ratifikavo UNCLOS.

(166)

Siekdama įvertinti, ar Kiurasao vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus UNCLOS ir ICCAT, Komisija surinko ir išnagrinėjo visą šiam tikslui reikalingą informaciją.

(167)

Šiuo tikslu Komisija panaudojo informaciją, gautą iš turimų duomenų, kuriuos paskelbė RFMO, visų pirma ICCAT. Be to, vertindama, kaip Kiurasao laikosi jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinių įsipareigojimų ir RFMO nustatytų taisyklių, Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad per jos 2013 m. birželio mėn. misiją Kiurasao pareiškė norą plėtoti savo tarptautinę žvejybą ir tapti visateisiu ICCAT nariu.

(168)

Komisija pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį įvertino, ar Kiurasao vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto ar pakrantės valstybės įsipareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(169)

Kalbant apie su Kiurasao vėliava plaukiojančius NNN laivus, pažymėtina, kad, remiantis RFMO laivų sąrašuose pateikta informacija, tokių laivų laikinuose arba galutiniuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nėra ir nepateikta jokių įrodymų apie ankstesnius su Kiurasao vėliava plaukiojančių laivų NNN žvejybos atvejus, kurie suteiktų Komisijai galimybę vertinti su pasikartojančia NNN žvejyba susijusią Kiurasao veiklą. Nepaisant to, pažymėtina, kad, remiantis Komisijos gauta informacija, įvyko keli incidentai, kai du su Kiurasao vėliava plaukiojantys laivai buvo įtariami vykdę NNN žvejybos veiklą. Konkrečiai kalbant, 2011 m. Japonijos ir Naujosios Zelandijos vyriausybės pranešė Kiurasao ūkio plėtros ministerijai, kad su Kiurasao vėliava plaukiojantis laivas žvejojo priedugnio rūšių ryklius giliavandeniais žiauniniais tinklaičiais rajone, kuriame galioja Pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros rajonų žvejybos išteklių apsaugos ir valdymo konvencija (angl. santrumpa SPRFMO). Naudoti giliavandenius žiauninius tinklaičius tame rajone buvo uždrausta pagal priemones, dėl kurių susitarta tarptautinių konsultacijų dėl siūlomos Pietų Ramiojo vandenyno regioninės žvejybos išteklių valdymo organizacijos galutiniame akte (toliau – galutinis aktas) 2009 m. (37). Be to, atitinkamu laikotarpiu Kiurasao patvirtino šio laivo sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus. Kiurasao dėl šio laivo pradėjo tyrimo procedūrą ir ėmėsi atsargumo priemonių, kad sustabdytų jo žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos žvejybos rajone. Tačiau šiam laivui netaikyta jokių sankcijų. Galima daryti išvadą, kad elgdamasis taip, kaip aprašyta, Kiurasao pažeidė UNCLOS 117 ir 118 straipsnius.

(170)

Komisija įvertino, ar Kiurasao už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(171)

Per 2013 m. kovo ir birželio mėn. Kiurasao surengtas misijas Komisija aptiko duomenų, įrodančių, kad Kiurasao nesilaiko savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimų. Visų pirma, vėliavos valstybė privalo veiksmingai įgyvendinti savo jurisdikciją ir kontroliuoti administracinius, techninius bei socialinius klausimus, aktualius su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kaip numatyta UNCLOS 94 straipsnyje ir IPOA IUU taisyklėse. Per savo misijas Komisija nustatė didelių problemų, dėl kurių mažėja Kiurasao gebėjimai veikti žuvininkystės srityje ir laivyno valdymo sistemoje, įskaitant stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių bei procedūrų įgyvendinimo kokybę.

(172)

Pirma, remiantis per 2013 m. kovo ir birželio mėn. Komisijos misijas gauta informacija, taip pat buvo nustatyta, kad dėl NNN veiklos taikomų sankcijų sistema yra nepakankama, šios sankcijos nepadeda užtikrinti reikalavimų vykdymo, neatgraso nuo pažeidimų ir neužtikrina, kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(173)

Antra, per šias misijas buvo nustatyti reikšmingi Kiurasao atsekamumo sistemos trūkumai. Iš tiesų, kaip nustatyta per įvairių dokumentų patikras vietoje, Kiurasao valdžios institucijos negali užtikrinti atsekamumo visuose žvejybos veiklos etapuose, įskaitant žuvų sugavimą, perkrovimą, iškrovimą, vežimą, eksportą ir prekybą.

(174)

Trečia, esama didelių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Kiurasao kontroliuoja savo dideliais atstumais plaukiojančius žvejybos laivus. Už šio laivyno ir jo laimikio kontrolę atsako Ūkio plėtros ministerija, kuri taip pat yra įgaliota išduoti žvejybos licencijas, sustabdyti jų galiojimą ir jas panaikinti. Kiurasao neturi įsteigto žvejybos stebėsenos centro. Turint omenyje Kiurasao dideliais atstumais plaukiojančių žvejybos laivų techninius ypatumus, tai, kaip Kiurasao geba kontroliuoti savo dideliais atstumais plaukiojančių laivų elgesį, įsipareigojimų ir taisyklių laikymąsi, atskleidžia, kad esama nemažų administracinių, organizacinių ir techninių trūkumų. Nors Kiurasao gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose yra įdiegtos šiuolaikiškos informacijos perdavimo priemonės, dėl riboto jos LSS programinės įrangos, įdiegtos Ūkio plėtros ministerijos patalpose, pajėgumo kartu su taikoma popierine duomenų rinkimo sistema nepavyksta užtikrinti reikiamo pateiktų duomenų patikimumo.

(175)

Ketvirta, Kiurasao valdžios institucijos neužtikrina nuolatinės gaunamų LSS duomenų stebėsenos. Kalbant apie techninius ir veiklos trūkumus, paminėtina, kad programinės įrangos, kuri naudojama LSS duomenims nuskaityti ir rinkti, funkcijos yra ribotos. Aprūpinimo laivuose yra įdiegta LSS ir jie turėtų sistemingai perduoti duomenis, o krovininiuose laivuose LSS yra įdiegta, tačiau iš jų privaloma perduoti duomenis tik tada, kai juose gabenamos žuvys.

(176)

Penkta, per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas Komisija pastebėjo, kad tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo pranešant duomenis tarp su Kiurasao vėliava dideliais atstumais plaukiojančių laivų ir kompetentingų Kiurasao institucijų nepakanka, kad būtų užtikrinta veiksminga žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistema. Šie duomenys įrodo Kiurasao kaip vėliavos valstybės nesugebėjimą stebėti ir kontroliuoti savo laivyno žvejybos veiklos ir įgyvendinti jurisdikcijos kiekvienam su jo vėliava plaukiojančiam laivui, kaip nustatyta UNCLOS 94 straipsnyje. Toks Kiurasao stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiklos vykdymas taip pat neatitinka IPOA IUU 24 punkte vėliavos valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą.

(177)

Šešta, tai, kad trūksta žmogiškųjų išteklių, nepakankamai tikrinamas kasdien laivų perduodamų duomenų tikslumas ir nėra nustatytų tikrinimo procedūrų bei kruopštaus tikrinimo pagal veiklos gaires arba vadovus, skirtus Ūkio plėtros ministerijos pareigūnams, pažeidžia tarptautinius Kiurasao kaip vėliavos valstybės įsipareigojimus, ypač pagal UNCLOS 94 straipsnį. Taip pat Kiurasao neįgyvendino IPOA IUU rekomendacijų, ypač jų 34 punkto.

(178)

Turint omenyje 173–176 konstatuojamosiose dalyse aprašytąją padėtį, Kiurasao neįstengė įrodyti, kad tenkina UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto sąlygas, pagal kurias yra nustatyta, kad vėliavos valstybės pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat to laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(179)

Be to, Kiurasao nevykdė savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų pagal UNCLOS 118 straipsnį, kuriame reglamentuojamas valstybių bendradarbiavimas siekiant išsaugoti ir valdyti gyvuosius išteklius. Konkrečiai kalbant, tai, kad nėra oficialiai įsteigto nuolat veikiančio žvejybos stebėsenos centro, kuris būtų vienas bendras ryšių punktas, yra rimta kliūtis efektyviai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios dalyvauja perkraunant ir iškraunant Kiurasao laivų sužvejotas tunų rūšių žuvis.

(180)

Todėl Kiurasao neįrodė, kad bendradarbiauja ir derina veiklą su kitomis valstybėmis, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, nuo jos atgrasyta ir ji būtų panaikinta, taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte ir ypač 28 punkto 6 papunktyje, kuriame nustatyta, kad valstybės narės turėtų sukurti bendradarbiavimo mechanizmus, per kuriuos galėtų inter alia skubiai reaguoti į NNN žvejybos veiklą.

(181)

Dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos Komisija per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas nustatė, kad Kiurasao sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimo valdymo sistemoje esama spragų. Kiurasao sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus patvirtindavo iš tiesų nepatikrinęs informacijos ir jo institucijoms neatlikus patikrų vietoje, o tai prieštarauja ICCAT rekomendacijoms 09-11 (38). Taip pat nustatyta, kad Kiurasao valdžios institucijos visiškai nebendradarbiauja su jo laimikio iškrovimą vykdančiomis valstybėmis (t. y. Dramblio Kaulo Krantu, Senegalu, Gana). Jo sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema yra pagrįsta tik dokumentų patikromis. Laivų judėjimą jūroje galima stebėti per LSS, tačiau šios pagrindinės laivų judėjimo sistemos nepakanka, kad būtų galima rinkti istorinius duomenis, ir joje neteikiami perspėjimai. Šie faktai įrodo, kad Kiurasao nesilaiko UNCLOS 118 ir 119 straipsniuose nustatytų taisyklių.

(182)

Kalbant apie sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimą, pažymėtina, kad be LSS, kitų kontrolės priemonių nėra. Todėl kontroliuodamos laivus, kurie visą laiką žvejoja ne Kiurasao vandenyse ir iškrauna arba perkrauna didžiąją laimikio dalį Dramblio Kaulo Krante ir Angoloje, Kiurasao valdžios institucijos pasikliauja tik operatorių teikiama informacija. Iškrovimo ar perkrovimo uostai visiškai nekontroliuojami. Be to, nebendradarbiaujama su iškrovimą arba perkrovimą vykdančiomis šalimis.

(183)

Kiurasao nesukūrė pranešimų apie sužvejotų žuvų kiekį sistemos, kurioje būtų užtikrinamas viso sužvejoto laimikio tikralaikis registravimas, taip pat nesukūrė elektroninės laivų žurnalų sistemos. Todėl jam nepavyko užtikrinti visapusiškos kontrolės, atsekamumo ir efektyvaus LSS pozicijų, iškrovimų ir informacijos apie iškrovimus bei perkrovimus sutikrinimo. Taigi Kiurasao veikla šioje srityje neatitinka IPOA IUU 28 punkto rekomendacijų.

(184)

2010 m. spalio 7 d. nacionalinis potvarkis dėl žvejybos atviroje jūroje (Landsbesluit visserij op volle zee – PB Nr. 109) yra pagrindinis Kiurasao tarptautinę žvejybos sritį reglamentuojantis žuvininkystės įstatymas. Šiame 2010 m. nacionaliniame potvarkyje yra nustatyta tarptautinė licencijų išdavimo sistema. Į šį teisės aktą įtrauktos nuostatos dėl perkrovimo, pranešimo įsipareigojimų ir LSS.

(185)

1991 m. nacionalinis potvarkis dėl žuvininkystės (Visserijlandsverordening) yra pagrindinis nacionalinis žuvininkystės įstatymas, kuriame nustatytos žvejybos Kiurasao teritoriniuose vandenyse ir jo žvejybos zonoje taisyklės.

(186)

Dėl Kiurasao teisinės ir administracinės sistemos per 2013 m. kovo ir birželio mėn. Komisijos surengtas misijas nustatyta, kad Kiurasao sukurtose struktūrose ir sistemose esama trūkumų. Konkrečiai kalbant, Kiurasao nėra sukurto pažeidimų ir sankcijų registro, kuris palengvintų ankstesnės laivų savininkų NNN veiklos tikrinimo procesą. Taikomų administracinių sankcijų ir baudų apskritai nepakanka ir jos nesudaro nuoseklios ir atgrasančios sankcijų sistemos. Remiantis Kiurasao pateikta informacija, jo teisės aktuose nėra nustatyta administracinio reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių, todėl neįmanoma skirti administracinės baudos už NNN pažeidimus atsakingiems asmenims, o Kiurasao vyriausybė negali imtis prevencinių ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Vykdydamas veiklą taip, kaip pirmiau aprašyta, Kiurasao nesilaikė UNCLOS 94 straipsnio nuostatų.

(187)

Per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas ir remdamasi Kiurasao suteikta informacija Komisija nustatė, kad nepaisant pripažinto Kiurasao teisinės ir administracinės sistemos nepakankamumo, kompetentingos Kiurasao institucijos nesiėmė veiksmų, kad pradėtų būtinas procedūras siekdamos priimti NNN elgesio kodeksą ir persvarstyti Kiurasao žuvininkystės įstatymą.

(188)

Todėl Komisijos surinkti įrodymai patvirtina, kad su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis susijusi Kiurasao veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(189)

Atsižvelgiant į Kiurasao valdžios institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad nėra informacijos apie Kiurasao išsivystymo lygį pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą. Tačiau pagal Pasaulio banko visuotinį vystymosi rodiklį (39) Kiurasao laikomas dideles pajamas gaunančia šalimi. Atsižvelgiant į Kiurasao padėtį, manoma, kad nebūtina tirti kompetentingų Kiurasao institucijų turimo pajėgumo.

(190)

Remiantis per Komisijos 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas gauta informacija, negalima teigti, kad Kiurasao valdžios institucijoms trūksta finansinių išteklių. Kita vertus, joms trūksta reikiamų teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų vykdyti savo pareigas. Be to, pažymėtina, kad Komisija pagal IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktas rekomendacijas dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų padėjo Kiurasao taikyti ES NNN reglamentą naudojant specialią Komisijos finansuojamą techninės pagalbos programą (40).

(191)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies b ir d punktus Kiurasao nevykdė pagal tarptautinę teisę jam kaip vėliavos valstybei tenkančių įsipareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(192)

Kiurasao ratifikavo UNCLOS. Be to, nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Kiurasao yra bendradarbiaujanti ICCAT šalis, kuri nėra susitariančioji šalis.

(193)

Siekiant išsamiau išaiškinti, kaip Kiurasao įgyvendina tarptautines taisykles, svarbu pažymėti, kad Nyderlandų Karalystė Olandijos Antilų vardu 2007 m. ratifikavo UNCLOS ir kad Kiurasao įgyvendina visus teisės aktus, priimtus Olandijos Antilų iki 2010 m. spalio 10 d.

(194)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Kiurasao kaip bendradarbiaujančios ICCAT šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, statusu. Komisija įvertino ir visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Kiurasao sutikimu taikyti ICCAT patvirtintas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(195)

Komisija išnagrinėjo ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Kiurasao laikosi reikalavimų. Šiuo tikslu Komisija naudojosi ICCAT reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (41).

(196)

2012 m. ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimo komitetas (angl. COC) pripažino, kad Kiurasao nevykdė savo įsipareigojimo laiku teikti ICCAT ataskaitas, statistiką ir duomenis. Reikalavimų laikymosi suvestinėse lentelėse, pateiktose COC posėdžio ataskaitoje (42), pripažinta, kad Kiurasao vėlavo pateikti arba pateikė neišsamius dokumentus apie laivyno charakteristikas pagal I užduotį, susijusias su metinėmis ataskaitomis ir statistika; vidaus veiksmus dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių (skirtus ilgesniems kaip 20 m laivams); informaciją apie susitarimus, kuriais leidžiama žvejoti; perkrovimo ataskaitą; reikalavimų laikymosi lenteles apie kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus. Šis nesugebėjimas laikytis ICCAT taisyklių ir rekomendacijų (daugiausia ICCAT rekomendacijos 11-12) kartu su kitais šio sprendimo 7.1 ir 7.2 skirsniuose nustatytais faktais rodo, kad Kiurasao nevisapusiškai vykdo savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimus dėl valdymo ir išteklių išsaugojimo priemonių, kaip nustatyta UNCLOS 117 ir 118 straipsniuose.

(197)

Dėl žvejybos laivyno politikos Komisija nustatė, kad visi pramoniniai Kiurasao laivai priklauso užsienio savininkams, ir Kiurasao tesugeba nustatyti tikrąjį laivo savininką. Komisija mano, jog turimos informacijos apie tikrųjų laivų savininkų koordinates nepakanka įrodyti, kad yra tikras ryšys tarp vėliavos valstybės ir jos laivų, ir ji laiko tokią padėtį neatitinkančia nuostatų dėl laivų nacionalinės priklausomybės UNCLOS 91 straipsnyje.

(198)

Be to, remiantis per 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas gauta informacija, nustatyta, kad atviroje jūroje vykdančių veiklą žvejybos laivų registravimą atlieka viena institucija (Kiurasao jūrų administracija), o visas valdymo ir stebėsenos užduotis – kita institucija (Ūkio plėtros ministerija). Tokiam užduočių pasidalijimui reikalingas glaudus kompetentingų institucijų darbo koordinavimas ir bendradarbiavimas. Komisija per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas pastebėjo, kad pastarosios dvi institucijos taip nebendradarbiauja. Per šias Komisijos misijas gauti duomenys taip pat atskleidžia, kad pagal Kiurasao laivų registravimo tvarką neatsižvelgiama į tai, ar laivai ir jų savininkai gali būti kaip nors dalyvavę NNN žvejybos veikloje. Nustatyta, kad kompetentingos Kiurasao institucijos laivo užregistravimo metu netikrina jo praeities ir nepaiso jo galimo dalyvavimo NNN veikloje. Taigi Kiurasao nevykdo reikalavimų dėl laivų registravimo ar leidimo plaukioti su valstybės vėliava pagal ICCAT nutarimą 05-07 ir neatitinka UNCLOS 94 straipsnio. Kiurasao žvejybos laivų registravimo veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 36 ir 38 punktuose vėliavos valstybėms pateiktos rekomendacijos stengtis neleisti su jų vėliava plaukioti laivams, kurie iki tol buvo padarę pažeidimų, ir neleisti perregistruoti su jų vėliava plaukiojančių laivų dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių nesilaikymo arba nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens nuostatų pažeidimo. Be to, minėta Kiurasao veikla, susijusi su žvejybos laivų registravimu, neatitinka IPOA IUU 39 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų visais pagrįstais būdais, be kita ko, neišduodant leidimo laivui žvejoti ir neleidžiant plaukioti su atitinkamos valstybės vėliava, užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama vėliavos keitimu (angl. flag hopping) – tokia praktika, kada, siekiant išvengti išsaugojimo ir valdymo priemonių ar nuostatų taikymo, kelis kartus ir greitai pakeičiama laivo vėliava.

(199)

Reikia pridurti, kad kartu su nacionaliniu registru Kiurasao turi laivų be įgulos registrą, pagal kurį leidžiama su kitos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams laikinai perimti Kiurasao vėliavą. Paminėtina, kad Kiurasao valdžios institucijos tuo atveju, kai ne Kiurasao laivas užregistruojamas Kiurasao laivų be įgulos registre, paprastai apie tai informuoja kitą vėliavos valstybę. Šiais atvejais Kiurasao valdžios institucijos papildomai netikrina laivų operatorių ir (arba) tikrųjų savininkų. Taip pat paminėtina, kad yra buvę atvejų, kai su Kiurasao vėliava plaukiojantys krovininiai laivai buvo užregistruoti ICCAT kitos valstybės (Filipinų), apie tai nepranešus Kiurasao valdžios institucijoms. Galima daryti išvadą, kad tokia Kiurasao praktika neatitinka UNCLOS 94 straipsnio, kuriame nustatyta vėliavos valstybių atsakomybė už su jų vėliavomis plaukiojančius laivus. Šiuo klausimu paminėtina, kad Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (angl. ITF) mano, jog Kiurasao suteikia galimybę plaukioti su „patogia vėliava“ (43).

(200)

Galiausiai reikia pažymėti, kad, priešingai negu nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Kiurasao neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(201)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kiurasao pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinių taisyklių ir įstatymų laikymusi ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymu.

(202)

Primenama, kad Kiurasao nėra įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priedo sąrašą, kuriame valstybės suklasifikuotos pagal jų išsivystymo lygį, ir nėra jokios informacijos apie Kiurasao socialinės raidos lygį pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą. Priešingai, pagal Pasaulio banko 2013 m. visuotinį vystymosi rodiklį (44) Kiurasao laikomas dideles pajamas gaunančia šalimi.

(203)

Atsižvelgiant į per misijas nustatytus faktus ir Pasaulio banko visuotinį vystymosi rodiklį, nustatytą Kiurasao, jo negalima laikyti šalimi, kurioje būtų konkrečių apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio. Nenustatyta jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Kiurasao jam pagal tarptautinę teisę priklausančių įsipareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais pajėgumais ar nepakankama infrastruktūra.

(204)

Taip pat derėtų paminėti, kad 2011 m. Komisija jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Kiurasao, skirtus kovai su NNN žvejyba (45). Nėra įrodymų, kad Kiurasao būtų atsižvelgęs į pateiktą rekomendaciją, kad ištaisytų atitinkamus trūkumus.

(205)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalies nuostatas daroma išvada, kad Kiurasao su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jo su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(206)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Kiurasao, Gana ir Korėja, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, nevykdo pagal tarptautinę teisę joms tenkančių įsipareigojimų imtis priemonių siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN reglamento 32 straipsniu, šioms šalims turėtų būti pranešta apie tai, kad jos gali būti pripažintos trečiosiomis šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba.

(207)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Kiurasao, Ganą ir Korėją apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Taip pat Komisija Kiurasao, Ganos ir Korėjos atžvilgiu turėtų imtis visų NNN reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtos šalys galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(208)

Be to, pranešimas Kiurasao, Ganai ir Korėjai apie tai, kad jos gali būti pripažintos šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis, pagal šį sprendimą nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įpareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant pripažinti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,