27.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 279/11

(1)

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 IV antraštinės dalies III skyriaus dėl išmokų ir įmokų atgavimo nuostatos iš pradžių buvo pagrįstos ES nuostatomis dėl pretenzijų tenkinimo mokesčių srityje, t. y. Direktyva 76/308/EEB (3), kurią vėliau pakeitė Direktyva 2008/55/EB (4);

(2)

per diskusijas Administracinėje komisijoje iškilo klausimas, ar prašomosios šalies patirtas pretenzijų tenkinimo išlaidas, kurių atitinkamas asmuo neapmoka, turėtų kompensuoti prašančioji šalis;

(3)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 84 straipsnio 2 dalimi, įvykdomi teisminių ir administracinių institucijų sprendimai dėl įmokų, palūkanų ir bet kokių kitų mokesčių rinkimo arba sumokėtų, tačiau asmeniui nepriklausančių, išmokų atgavimo pagal vienos valstybės narės teisės aktus kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos prašymu pripažįstami ir vykdomi remiantis pastarosios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka ir joje numatytais apribojimais bei bet kokiomis kitomis jos procedūromis, taikomomis panašiems pastarosios valstybės narės sprendimams;

(4)

neseniai priimtoje Direktyvoje 2010/24/ES (5) (dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis), kuri pakeitė ankstesnę šioje srityje taikytą Direktyvą 2008/55/EB, iš naujo įvertintas ir išaiškintas požiūris, kurio laikomasi mokesčių srityje dėl prašomosios šalies išlaidų, kurių atitinkamas asmuo neapmoka, kompensavimo;

(5)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 987/2009 85 straipsnio 1 dalimi, prašomoji šalis pagal prašomosios šalies valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus panašioms pretenzijoms, pareikalauja, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo apmokėtų visas su pretenzijos patenkinimu susijusias išlaidas, kurių ji turėjo, o gautas lėšas pasilieka;

(6)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 987/2009 85 straipsnio 2 dalimi, teikiama savitarpio parama paprastai yra nemokama, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 76 straipsnio 2 dalies bendrąja taisykle. Todėl būtina nustatyti savitarpio paramos tarpvalstybinio pretenzijų tenkinimo srityje aprėptį;

(7)

pageidautina kuo labiau suderinti Reglamento (EB) Nr. 987/2009 IV antraštinės dalies III skyriaus nuostatų aiškinimą su taisyklėmis ir principais, taikomais savitarpio paramai tenkinant su mokesčiais ir muitais susijusias pretenzijas,

1.

Savitarpio parama paprastai yra nemokama. Tai reiškia, kad valstybių narių institucijos vienos kitoms teikia nemokamą administracinę pagalbą. Šis principas taikomas tik išlaidoms, kurias prašomoji šalis patyrė imdamasi veiksmų.

2.

Pretenzijų tenkinimo išlaidas ir pretenzijos sumą paprastai atlygina skolininkas pagal prašomosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.

Pirmiausia atlyginamos pretenzijų tenkinimo išlaidos ir tik tada patenkinama prašančiosios šalies pretenzija (išlaidoms taikoma pirmumo taisyklė).

4.

Tais atvejais, kai pagal prašomosios šalies nacionalinės teisės aktus nėra galimybės užtikrinti, kad skolininkas tiesiogiai atlygintų pretenzijų tenkinimo išlaidas, arba jeigu skolininko atlyginta suma nėra pakankama visai pretenzijai, įskaitant pretenzijų tenkinimo išlaidas, patenkinti, tokios išlaidos gali būti išskaičiuotos iš kompensuotos sumos ir prašomoji šalis prašančiajai šaliai perveda tik likutinę sumą. Prašomoji šalis prašančiajai šaliai pateikia įrodymus, kad šias išlaidas ji patyrė vykdydama pretenzijos tenkinimo procedūrą.

5.

Jeigu imamasi veiksmų, kad išlaidos būtų kompensuotos, tačiau kompensuota suma nėra bent jau lygi pretenzijų tenkinimo išlaidoms, arba kai tokie veiksmai buvo nesėkmingi, tačiau prašomoji šalis patyrė kitų pretenzijų tenkinimo išlaidų, nei nurodytos 1 dalyje, šias išlaidas atlygina prašančioji šalis, nebent šalys susitaria dėl kompensavimo tvarkos tuo konkrečiu atveju arba prašomoji ir prašančioji šalys susitaria nereikalauti kompensuoti tokių išlaidų.

6.

Kai akivaizdu, kad pretenzijų tenkinimas kelia konkrečių problemų arba yra susijęs su labai didele išlaidų suma, kurios skolininkas tikriausiai neatlygins, prašančioji ir prašomoji šalys gali susitarti, geriausia iš anksto, dėl kompensavimo tvarkos tuo konkrečiu atveju.

7.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo jo paskelbimo datos.