26.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 284/27

(1)

2008 m. lapkričio 6 d. Komisija priėmė du sprendimus susigrąžinti pagalbą (2), susijusius su laivų statykloms Gdynėje ir Ščecine (toliau – Gdynės laivų statykla ir Ščecino laivų statykla) suteikta neteisėta valstybės pagalba, kuria suteikta galimybė vykdyti specialią pardavimo procedūrą. Lenkijos valdžios institucijos galėjo atviruose, skaidriuose, besąlyginiuose nediskriminuojamojo pobūdžio konkursuose parduoti laivų statyklų turtą paketais.

(2)

Tęsdama lėšų susigrąžinimo procesą, Komisija paprašė pateikti paaiškinimų dėl viešųjų pirkimų konkursų procedūrų. Prašymą suteikti informacijos Komisija atsiuntė 2010 m. birželio 10 d., o Lenkijos valdžios institucijos į jį atsakė 2010 m. liepos 9 d. ir atsiuntė daugiau informacijos 2010 m. liepos 30 d., 2010 m. rugsėjo 3 d., 2010 m. spalio 4 d. ir 2011 m. gruodžio 16 d.

(3)

Komisija susitiko su Lenkijos valdžios atstovais 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. rugsėjo 10 d., 2010 m. spalio 22 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquín Almunia ir Lenkijos valstybės iždo ministras Aleksander Grad apsikeitė raštais dėl likvidavimo procedūros 2011 m. birželio 28 d., 2011 m. liepos 18 d., 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 25 d.

(4)

2012 m. sausio 25 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai, kad ji priėmė sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl kai kurio Gdynės laivų statyklos turto, kurį įsigijo laivų remonto įmonė „Nauta S.A.“ (toliau – „Nauta“ arba bendrovė).

(5)

Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Trečiosios šalys nepateikė Komisijai jokių pastabų dėl šių priemonių.

(6)

Lenkija pateikė savo pastabas 2012 m. vasario 27 d., o vėliau, 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d., atsiuntė papildomos informacijos.

(7)

„Nauta“, įsteigta 1926 m., yra viena seniausių Lenkijos laivų statyklų. 1945–2010 m. „Nauta“ veikė kaip visiškai ir tiesiogiai valstybei priklausanti įmonė. 2009 m. spalio 28 d. pasirašytas notarinis aktas, pagal kurį valstybinė Pramonės plėtros agentūra (toliau – PPA) įsigijo 93,15 proc. „Nautos“ akcijų už [80-140] (4) mln. PLN (5) (maždaug [20-35] mln. EUR (6)) sumą. Šis sandoris galutinai atliktas 2010 m. sausio 12 d., kai Valstybės iždas perdavė„Nautos“ akcijas Pramonės plėtros agentūrai, taigi PPA tapo pagrindine „Nautos“ akcininke (7).

(8)

Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra mažų ir vidutinių laivų remontavimas ir rekonstravimas. „Nauta“ taip pat stato mažus specialios paskirties laivus ir gamina plieno konstrukcijas.

(9)

„Nauta“ yra grupės, kurią sudaro 13 patronuojamųjų ir susijusių bendrovių, patronuojanti bendrovė. Patronuojamųjų ir susijusių bendrovių veikla susijusi daugiausia su laivų statybos pramone. „Nauta“ grupėje veikia kaip šių sričių valdymo centras: rinkodaros, užsakymų pritraukimo, visiškos energetinių sistemų ir kitų reikalingų išteklių parengties palaikymo ir projektų vadybos.

(10)

1 lentelėje pateikti kai kurie „Nautos“ finansiniai duomenys prieš išleidžiant obligacijas (žr. toliau esantį 19 punktą; „prieš sandorį“) ir jas išleidus („po sandorio“).

1   lentelė

Kai kurie „Nautos“ finansiniai duomenys 2006–2011 m.

(11)

2009 ir 2010 m. bendrovės finansinė padėtis pablogėjo dėl pasaulinės finansų krizės ir valiutų kursų svyravimų. Be to, 2010 m. bendrovė sudarė rezervą 2009 m. įsigytam turtui modernizuoti (žr. toliau esantį 17 punktą), ir tai prisidėjo prie kitų veiklos išlaidų padidėjimo.

(12)

Pasak Lenkijos valdžios institucijų, 2009-2012 m. „Nautos“ verslo strategiją galima suskirstyti į kelis etapus:

(13)

Bendrovė yra žemės sklypų, kuriuose ji šiuo metu vykdo veiklą, savininkė. Šie sklypai yra Gdynės centre, jų plotas sudaro 84 497 kvadratinius metrus. Remiantis Lenkijos valdžios institucijų perduota informacija, bendrovė, ekonomiškai pagrįsdama Gdynės laivų statyklos įsigijimo sandorį, nurodo prielaidą, kad remiantis 2008 m. vasario 27 d. Gdynės miesto tarybos nutarimu Nr. XVII/400/08 dėl Gdynės žemėtvarkos sąlygų ir krypčių studijos (toliau – studija) priėmimo, žemės sklypų, kuriuose šiuo metu bendrovė vykdo veiklą, paskirtis turėjo būti pakeista iš pramoninės į verslo ir paslaugų („nepramoninė“ arba „komercinė“).

(14)

Pasak Lenkijos valdžios institucijų, remiantis studija ir šiuo metu vykstančiu Gdynės vietos žemėtvarkos plano keitimo procesu, apytikrė žemės sklypų vertė 2011 m. buvo [> 2 000] PLN ([> 500] EUR) už kvadratinį metrą, t. y. [> 168] mln. PLN ([> 42] mln. EUR).

(15)

Vienintelį tų žemės sklypų įvertinimą prieš sandorį 2009 m. spalio 21 d. atliko turto vertinimo ekspertas […]. Pagal šį įvertinimą jų vertė apytikriai sudaro [> 168] mln. PLN ([> 42] mln. EUR), ir tai yra lygu [> 1,9] tūkst. PLN ([> 475] EUR) sumai už kvadratinį metrą. Šis įvertinimas atliktas manant, kad Gdynės vietos žemėtvarkos planas bus pakeistas, todėl žemės sklypus būtų galima parduoti kaip skirtus komercinei veiklai.

(16)

Kiti įvertinimai atlikti ex post 2010 m. ir 2011 m. 2 lentelėje pateikta visų nepriklausomų turto vertinimo ekspertų atliktų įvertinimų (tiek ex ante, tiek ex post) suvestinė.

2   lentelė

„Nautai“ priklausančių žemės sklypų vertė pagal nepriklausomų turto vertinimo ekspertų atliktus įvertinimus

(17)

Įgyvendindamos 2008 m. lapkritį priimtą Komisijos sprendimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos Gdynės laivų statyklai susigrąžinimo, kuris leido pritaikyti ypatingą pardavimo procedūrą, Lenkijos valdžios institucijos surengė neribotus konkursus, siekdamos parduoti Gdynės laivų statyklos turtą. 2009 m. lapkritį „Nauta“ pagal atvirą konkursą už 57,7 mln. PLN (14 mln. EUR) įsigijo dalį šio turto (toliau – įsigytas turtas):

(18)

Pirkimas finansuotas išleidžiant obligacijas dviejų metų laikotarpiui, kurias pasirašė Pramonės plėtros agentūra. Tų obligacijų palūkanų bendra metinė norma sudarė 5,28 proc. Per anksčiau numatytą laiką, t. y. iki 2011 m. lapkričio 30 d., „Nauta“ tų obligacijų neišpirko. Pramonės plėtros agentūra sutiko pratęsti obligacijų išpirkimo terminą iki 2013 m. lapkričio 30 d., jų metinę palūkanų normą padidinant iki 8,46 proc.

(19)

Turto pirkimas finansuotas išleidžiant obligacijas dviejų metų laikotarpiui, kurias pasirašė Pramonės plėtros agentūra už 120 mln. PLN (30 mln. EUR) sumą (8) su metine palūkanų norma, lygia 5,28 proc. (5,15 proc. pirmaisiais metais ir 5,42 proc. antraisiais metais), nustatant terminą iki 2011 m. lapkričio 30 d. (toliau – pirmoji priemonė arba sandoris). Tų obligacijų išleidimas garantuotas įkeičiant žemės sklypus, kuriose bendrovė vykdė veiklą (žr. 2.2 papunktį). „Nauta“ ketino išpirkti obligacijas už tų žemės sklypų pardavimo pajamas.

(20)

Kadangi nauja vieta, į kurią planuota perkelti „Nautos“ veiklą atlikus įsigyto turto remontą ir modernizavimą, per anksčiau numatytą laiką nebuvo paruošta, „Nauta“ nepardavė žemės sklypų ir neišpirko Pramonės plėtros agentūros pasirašytų obligacijų. 2011 m. lapkritį Pramonės plėtros agentūra ir „Nauta“ pasirašė naują sutartį, kurioje obligacijų išpirkimo terminą numatyta pratęsti iki 2013 m. lapkričio 30 d. Obligacijų palūkanos išaugo iki vieno mėnesio WIBOR (9) normos, prie jos pridedant 3,7 proc. maržą (iš viso 8,46 proc. 2011 m. gruodžio 14 d.). Be to, numatyta papildoma garantija įkeičiant naujai įsigytą turtą, siekiant padengti padidėjusią nemokumo riziką.

(21)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar „Nauta“ būtų galėjusi gauti panašų finansavimą rinkoje panašiomis sąlygomis. Ypatingą dėmesį Komisija skyrė:

(22)

Remdamasi tuo metu turėta informacija, Komisija nusprendė, jog prognozė, kad pajamos padidės, buvo pernelyg optimistinė, turint omenyje konkurenciją laivų remonto (kuris yra pagrindinė bendrovės veiklos sritis) rinkoje, potencialų gamybos pajėgumų perteklių ir ekonominę krizę.

(23)

Komisija suabejojo, ar Pramonės plėtros agentūra tinkamai įvertino riziką, susijusią su žemės sklypų, kuriuose „Nauta“ vykdė veiklą, pardavimu. Žemėtvarkos planas, apibūdinantis žemės sklypų „pramoninę“ arba „komercinę“ paskirtį nebuvo patvirtintas, ir nebuvo atsižvelgta į jam priimti reikalingą laiką. Todėl Komisija suabejojo, ar prielaida, kad žemės sklypų „komercinė“ vertė sudarys [> 168] mln. PLN, buvo pagrįsta. Kadangi vietos žemėtvarkos plano priėmimo procesas nesibaigė, privatus investuotojas, vertindamas žemės sklypų vertę, greičiausiai vadovautųsi atsargesnėmis prielaidomis.

(24)

Komisija taip pat pareiškė nuogąstaujanti, kad Pramonės plėtros agentūra vadovavosi pernelyg optimistinėmis prielaidomis dėl „Nautos“ turto, kuriuo buvo garantuojamos obligacijos, vertės. Vieninteliame prieš sandorį atliktame įvertinime buvo nurodyta [> 168 mln. PLN] vertė, tačiau po sandorio atlikus tolesnius įvertinimus (2010 m. ir 2011 m.) nustatyta, kad ta vertė svyruoja nuo [70–90] mln. PLN iki [140–160] mln. PLN, priklausomai nuo žemės sklypų paskirties.

(25)

Obligacijoms taikoma 5,28 proc. bendra metinė palūkanų norma atrodė nedidelė. Lenkijos valdžios institucijos nepateikė informacijos apie „Nautos“ kredito reitingą ir turto įkeitimo lygį pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (10) (toliau – komunikatas dėl orientacinių normų). Pagal komunikatą dėl orientacinių normų šių obligacijų marža atitiko „aukštą“ turto įkeitimo lygį ir ne mažesnį kaip „geras“ (BBB) bendrovės reitingą. Komisija suabejojo, ar tokie parametrai atitiko faktinę padėtį.

(26)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija konstatavo, jog naujoje sutartyje buvo nustatyta didesnė palūkanų norma ir suteikta papildoma garantija, tačiau Komisija negavo informacijos apie obligacijų išpirkimo termino pratęsimo 2 metams ekonomines prielaidas. Todėl Komisija suabejojo, ar privatus investuotojas sutiktų su tokiu obligacijų išpirkimo termino pratęsimu.

(27)

Savo pastabose Lenkijos valdžios institucijos dėl abiejų priemonių pateikė paaiškinimus ir papildomus įrodymus, susijusius su nagrinėjamu laikotarpiu.

(28)

Dėl abejonių, kurios kilo dėl Pramonės plėtros agentūros pasirašytų obligacijų su 5,28 proc. dydžio bendra metine palūkanų norma, Lenkijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos, kuri apėmė „Nautos“ finansinių rezultatų prognozes, laivų remonto rinkos perspektyvas ir numatyto parduoti „Nautos“ turto vertės prognozes. Lenkijos valdžios institucijos taip pat pateikė rinkos investuotojo testą, kurį ex post atliko firma […].

(29)

Pasak Lenkijos valdžios institucijų, Gdynės laivų statyklos turto pirkimas buvo pagrįstas faktiniais „Nautos“ ūkiniais poreikiais, ir prieš tai „Nauta“, dalyvaujant nepriklausomam konsultantui, parengė reikiamą verslo planą. Lenkijos valdžios institucijos mano, kad Komisijai pateiktas verslo planas aiškiai rodė, kad investicija rentabili.

(30)

Dėl optimistinių pajamų padidėjimo pardavus „Nautą“ prielaidų Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad nepaisant mažėjančio rentabilumo bendrovė toliau gaudavo pelną, jos nuosavo kapitalo, pardavimo ir turto grąžos buvo teigiamos, be to, ji turėjo nemažus piniginius rezervus ir nesinaudojo finansavimu iš skolos su palūkanomis. Pajamų padidėjimo prognozės pagrįstumas buvo patvirtintas ex post, kadangi 2011 m. „Nautos“ pajamos buvo didesnės nei prognozuota. Be to, kaip buvo numatyta, 2011 m. ir 2012 m. bendrovė gavo pelną.

(31)

Lenkijos valdžios institucijos taip pat pateikė daugiau informacijos apie laivų remonto rinką, pagal kurią, pasak jų, ateitį galima prognozuoti teigiamai. Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad laivų remonto paklausa didėja, kadangi didėja bendras prekybos laivų skaičius. Jos pasirėmė EBPO pateiktomis 2007–2015 m. laivų remonto prognozėmis, kuriose numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu ta rinka išaugs 110 proc.

(32)

Be to, Lenkijos valdžios institucijos nurodė „Nautos“ poziciją ir jos gerus komercinius santykius su partneriais iš Skandinavijos. Lenkijos valdžios institucijos atkreipė dėmesį, kad „Nauta“ teikia aukštos kokybės paslaugas ir gali sėkmingai konkuruoti su pigesnėmis, bet blogesnės kokybės Rusijos laivų statyklų paslaugomis.

(33)

Atsakydama į Komisijos nuogąstavimus, susijusius su prielaidomis dėl sandorį garantuojant įkeisto „Nautos“ turto vertės, Lenkijos valdžios institucijos pabrėžė, kad: i) Pramonės plėtros agentūra vadovavosi žemės sklypų įvertinimu, kurį prieš sandorį atliko nepriklausomas turto vertinimo ekspertas, ii) 2011 m. po sandorio atlikti nekilnojamojo turto vertinimai buvo pagrįsti kitomis prielaidomis dėl žemės sklypų panaudojimo (pramonės arba komercijos reikmėms), todėl juos atlikus buvo gautos kitokios vertės, iii) jau buvo atlikta su tokios pat paskirties gretimais sklypais susijusių panašių sandorių, o gautos vertės buvo panašios į prieš sandorį atliktame įvertinime nurodytas sumas, kurios ekspertui buvo žinomos.

(34)

Dėl rizikos, susijusios su žemės sklypų pardavimu, Lenkijos valdžios institucijos pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad Gdynės miesto valdžia nepriėmė vietos žemėtvarkos plano, tačiau tai netrukdo numatytų parduoti žemės sklypų laikyti ne pramoninės, o komercinės paskirties sklypais. Lenkijos valdžios institucijos taip pat paaiškino Lenkijos įstatymuose numatytus parengiamuosius etapus prieš priimant vietos žemėtvarkos planą, kuriems priklauso ir žemėtvarkos sąlygų ir krypčių studijos parengimas. Todėl Lenkijos valdžios institucijos pasirėmė 2009 m. rugpjūčio 6 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, pagal kurią Gdynės miesto valdžios patvirtinta studija praktiškai yra beveik lygiavertė vietos žemėtvarkos planui. Teismas pripažino, kad administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai dėl apstatymo sąlygų teritorijose, su kuriomis susijusi studija, negali prieštarauti jos nuostatoms. Patvirtintoje studijoje numatyta, kad „Nautai“ priklausantys žemės sklypai bus naudojami ne pramoninėms reikmėms.

(35)

Pagrįsdamos šį teiginį Lenkijos valdžios institucijos taip pat pateikė dokumentų, kuriuose nurodyta, kad dviem atvejais, 2009 m. atlikus su „Nautai“ priklausančiu turtu besiribojančių žemės sklypų pardavimo sandorius, buvo gauta kaina, atitinkanti komercinę žemės sklypų paskirtį. Pirmasis atvejis susijęs su aptariamo laikotarpio dokumentais, patvirtinančiais gretimo sklypo pardavimą 2009 m. balandį, kurio atveju skelbime spaudoje nurodyta pradinė kaina atitiko „Nautos“ žemės sklypų kvadratinio metro komercinę vertę, nustatytą pagal 2009 m. atliktą įvertinimą. Antrasis atvejis susijęs su kito turto, besiribojančio su „Nautos“ žemės sklypais, pardavimu, kurio atveju pardavus palyginti nedidelį 0,5 hektaro ploto sklypą gauta panaši suma už kvadratinį metrą.

(36)

Dėl mažų Pramonės plėtros agentūros pasirašytų obligacijų palūkanų Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad nors oficialaus kredito reitingavimo nebuvo, nustatytos palūkanos iš esmės atspindėjo su jomis susijusį rizikos lygį. Prieš priimdama sprendimą pasirašyti obligacijas Pramonės plėtros agentūra atliko „Nautos“ finansinės padėties analizę ir padarė išvadą, kad siūloma palūkanų norma užtikrino pakankamą investicijos grąžą, atsižvelgiant į riziką. Lenkijos valdžios institucijos atkreipė Komisijos dėmesį į šiuos dalykus: i) 3 metus prieš sandorį„Nauta“ gaudavo pelną ir turėjo geras finansines perspektyvas, ii) „Nauta“ turėjo nemažų grynųjų pinigų perteklių ir nesinaudojo paskola su palūkanomis, iii) mažas rizikos priedas buvo pagrįstas įkeisto turto verte ir kokybe, iv) dėl didesnės palūkanų normos būtų tapę sunku pasiekti tikslą – gauti kuo didesnę kapitalo investicijos Pramonės plėtros agentūrai pasirašant „Nautos“ obligacijas grąžą.

(37)

Lenkijos valdžios institucijos taip pat atkreipė dėmesį į „Crist“ laivų statyklos reitingą, nustatytą Pramonės plėtros agentūros prieš atliekant kitą sandorį, kurį įvertino Komisija 2012 m. liepos 25 d. sprendime, kuriame teigiama, kad tokia priemonė nėra pagalba (11). Lenkijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad investicija į „Nautą“ buvo susijusi netgi su šiek tiek mažesne rizika nei investicija į „Crist“ laivų statyklą, todėl „Nauta“ verta tokio paties reitingo (BBB). Pasak jų, Pramonės plėtros agentūros investicija į „Nautos“ obligacijas buvo investicija grupės viduje, kadangi Pramonės plėtros agentūra netrukus turėjo tapti pagrindine „Nautos“ akcininke (žr. 7 punktą).

(38)

Teiginiui dėl Pramonės plėtros agentūros investicijos į „Nautos“ obligacijas rentabilumo pagrįsti Lenkijos valdžios institucijos pateikė ex post analizę, kurią atliko firma […]. Ta analizė buvo parengta remiantis laikotarpio prieš sandorį duomenimis. Joje nurodyta, kad investicijos grąža, atsižvelgiant į pajamas iš palūkanų ir bendrovės vertės padidėjimą, sudaro [> 20 %]. Firma […] taip pat pabrėžė, kad grupės vidaus investicijų atveju investuotojai linkę sutikti su mažesne grąža, atsižvelgiant į riziką, negu išoriniai investuotojai. Firmos […] atlikta analizė iš esmės patvirtino, kad šis sandoris atitinka rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo principą.

(39)

Lenkijos valdžios institucijos taip pat pateikė papildomos informacijos dėl Komisijos pareikštų nuogąstavimų dėl 2011 m. dviem metais pratęsto „Nautos“ obligacijų išpirkimo termino. Jos teigia, kad sutikdama atidėti obligacijų išpirkimo terminą Pramonės plėtros agentūra atsižvelgė į šiuos veiksnius:

(40)

Pagal SESV sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(41)

Kad nacionalinė priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos: 1) priemone teikiamas pranašumas iš valstybinių išteklių; 2) šis pranašumas yra atrankinis; ir 3) priemone iškraipoma konkurenciją arba ji gali būti iškraipyta ir gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(42)

Siekiant nustatyti, ar nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, būtina nustatyti, ar „Crist“ gavo ekonominį pranašumą, kurio ji nebūtų gavusi įprastinėmis rinkos sąlygomis, t. y. sąlygomis, kuriomis „Nautai“ finansavimą suteiktų privatus investuotojas arba ūkio subjektas (privataus investuotojo testas).

(43)

Siekdama nustatyti, ar nagrinėjama priemonė yra suderinama su privataus investuotojo kriterijumi, Komisija vertino, ar remdamasis sprendimo priėmimo metu Pramonės plėtros agentūros turėta informacija, privatus investuotojas būtų ryžęsis panašiomis sąlygomis įsigyti „Nautos“ obligacijų.

(44)

Komisija atkreipia dėmesį, kad prieš priimdama sprendimą pasirašyti obligacijas Pramonės plėtros agentūra atliko „Nautos“ finansinės padėties analizę ir padarė išvadą, kad siūloma palūkanų norma užtikrino pakankamą investicijos grąžą, atsižvelgiant į riziką. Analizuota: „Nautos“ verslo strategija, istoriniai bei prognozuojami finansiniai duomenys ir rizikos vertinimas. Komisija įvertino prielaidų, kuriomis remiantis buvo atlikta analizė, pagrįstumą.

(45)

Visų pirma, remdamasi 2007 m. EBPO išorinėmis publikacijomis Komisija konstatuoja, kad laivų remonto rinkoje, kurioje „Nauta“ atlieka savo pagrindinę veiklą, buvo geros plėtros perspektyvos. EBPO pateiktose 2007–2015 m. laivų remonto prognozėse buvo numatyta, kad prognozuojamu laikotarpiu ta rinka išaugs 110 proc. Bendrovė turėjo potencialą išnaudoti šį augimą, turėdama tvirtus komercinius ryšius su klientais iš Skandinavijos ir teikdama aukštos kokybės paslaugas, kurios galėjo sėkmingai konkuruoti su pigesnėmis, bet blogesnės kokybės Rusijos laivų remonto įmonių paslaugomis. Tokiame kontekste „Nautos“ investicija į Gdynės laivų statyklos turtą atrodė pagrįsta tikėtina bendrovės plėtros perspektyva.

(46)

2009 m. verslo plano prielaidų pagrįstumą patvirtino faktiniai bendrovės rezultatai laikotarpiu po sandorio, t. y. 2010 ir 2011 m. Nors dėl ekonominės krizės 2010 m. pajamos už pardavimus buvo mažesnės nei planuota, bendrovė gavo daugiau kaip 18 mln. PLN pardavimo pelną, nors verslo plane tuo laikotarpiu buvo numatytas 33 mln. PLN nuostolis. 2011 m. bendrovės gautos pajamos buvo didesnės nei prognozuota, o pardavimo pelnas ir vėl buvo didesnis nei tikėtasi ir sudarė 25 mln. PLN, nors buvo planuojama gauti 10 mln. PLN. Šie rezultatai patvirtina, kad finansinės prognozės nebuvo pernelyg optimistinės ir kad „Nauta“ galėjo sėkmingai įveikti rinkos konkurenciją, nepaisant iš esmės nepalankios ekonominės padėties.

(47)

Antra, „Nautos“ finansinėse ataskaitose nurodyta, kad jos veikla buvo rentabili tiek laikotarpiu prieš sandorį (2006–2008 m.), tiek 2009 m., kuriais tas sandoris buvo sudarytas (žr. 1 lentelę). Bendrovės nuosavo kapitalo, pardavimo ir turto grąžos buvo teigiamos. Pagal finansines prognozes buvo tikėtina, kad bendrovės pardavimų pajamos ir pelnas didės. Atsižvelgiant į rinkos plėtros perspektyvas ir bendrovės verslo strategiją tokios prognozės atrodė pagrįstos.

(48)

Trečia, su investicija susijusi rizika buvo ribota, kadangi prieš sandorį „Nauta“ turėjo nemažą grynųjų pinigų perteklių (daugiau kaip 34 mln. PLN 2008 m. pabaigoje) ir nesinaudojo paskola su palūkanomis.

(49)

Dėl anksčiau išvardytų priežasčių Komisija konstatuoja, kad Pramonės plėtros agentūros atlikta ex ante analizė buvo pagrįsta protingomis prielaidomis ir kad Pramonės plėtros agentūra elgėsi taip, kaip pasielgtų privatus investuotojas.

(50)

Be prieš atliekant sandorį Pramonės plėtros agentūros atliktos analizės, Komisija taip pat vertino, ar obligacijų palūkanų norma atitiko taikomą orientacinę normą. Pramonės plėtros agentūros įsigytų „Nautos“ obligacijų palūkanos pirmaisiais metais buvo 5,15 proc., o antraisiais metais – 5,42 proc., tai atitinka 5,28 proc. dydžio bendrą metinę palūkanų normą. Kadangi 2009 m. lapkritį bazinė palūkanų norma Lenkijoje buvo 4,53 proc., Pramonės plėtros agentūros priimtos investicijos į „Nautos“ obligacijas palūkanos būtų didesnės už atitinkamą orientacinę normą (kurią sudaro bazinė norma ir atitinkama marža), jeigu taikant priemonę galiojęs „Nautos“ reitingas būtų mažų mažiausiai „geras“ (BBB), o garantijų lygis „aukštas“.

(51)

Lenkijos valdžios institucijos negalėjo Perduoti Komisijai informacijos apie „Nautos“ reitingą nagrinėjamu laikotarpiu, kadangi tuo metu, kai buvo išleistos obligacijos, bendrovė nesinaudojo paskola su palūkanomis. Todėl Komisija palygino reitingą, kuris galėjo būti suteiktas „Nautai“, su reitingu, kurį Pramonės plėtros agentūra suteikė kitai Lenkijos laivų statyklai („Crist“) prieš 2010 m. sandorį, kurį Komisija jau įvertino (12). Pasak Lenkijos valdžios institucijų, „Nautos“ padėtis buvo panaši į „Crist“ laivų statyklos padėtį, todėl „Nautai“ galėjo būti suteiktas toks pat reitingas.

(52)

Pirma, Komisija atkreipia dėmesį, kad laivų remonto rinka, kuri yra pagrindinė „Nautos“ veiklos rinka, turėjo geras augimo perspektyvas. Kaip ir „Crist“ laivų statykla, „Nauta“ rinkoje dalyvavo jau seniai ir turėjo nusistovėjusį klientų tinklą bei konkurencinę poziciją.

(53)

Antra, nors „Crist“ laivų statykla per trejus metus prieš sandorį gavo daugiau grynojo pelno, „Nauta“ tuo laikotarpiu pagal turto ir pardavimo rodiklius buvo rentabilesnė už „Crist“.

(54)

Trečia, „Crist“ laivų statykla buvo nemažai įsiskolinusi, tuo tarpu „Nauta“ nesinaudojo paskola su palūkanomis, todėl jos nemokumo rizika buvo mažesnė. Be to, sandorio laikotarpiu „Nauta“ turėjo ir nemažą grynųjų pinigų perteklių, kuris siekė daugiau kaip 34 mln. PLN, tuo tarpu „Crist“ laivų statyklos grynųjų pinigų perteklius neviršijo 9 mln. PLN.

(55)

Ketvirta, kaip nurodyta toliau, abiem atvejais įkeisto turto vertės pakako pagal nuostolių dėl įsipareigojimo neįvykdymo rodiklį, kuris sudarė nuo 0 iki 30 proc., nustatytai finansavimo rizikai padengti.

(56)

Todėl Komisija nusprendė, kad Pramonės plėtros agentūra turėjo rimto pagrindo teigti, jog „Nautos“ reitingą 2009 m. galima buvo laikyti artimu „Crist“ laivų statyklos reitingui, kurį Pramonės plėtros agentūra įvertino BBB.

(57)

Lenkijos valdžios institucijos manė, kad garantijos vertę reikėtų laikyti „didele“. Apie didelę garantijos vertę galima kalbėti, jeigu nuostoliai dėl įsipareigojimo neįvykdymo yra nuo 0 iki 30 proc. Kadangi nominalioji sandorio vertė buvo 120 mln. PLN, garantijos lygis galėtų būti laikomas aukštu, jeigu įkeisto turto vertė būtų nuo 84 mln. PLN iki 120 mln. PLN.

(58)

Vieninteliame Pramonės ir plėtros agentūros turimame ex ante atliktame „Nautos“ žemės sklypų įvertinime buvo nurodyta [> 168] mln. PLN suma, laikant, kad tie žemės sklypai galėtų būti naudojami komerciniams tikslams pagal Gdynės miesto valdžios priimtą studiją. Įvertinimą atliko turto vertinimo ekspertas […]. Atlikdamas įvertinimą ekspertas taikė lyginamąjį metodą. Tai vienas iš visuotinai pripažįstamų žemės sklypų vertinimo metodų, kuris yra reglamentuotas Lenkijos teisės aktų nuostatose. Komisija atkreipia dėmesį, kad vertinimas atliktas remiantis panašių sandorių duomenimis, o įvertinimą atlikęs ekspertas žinojo, kad pardavus gretimus sklypus buvo gautos panašios sumos už kvadratinį metrą.

(59)

Kadangi įvertinimas buvo pagrįstas prielaida, kad tie žemės sklypai yra „komerciniai“, Komisija taip pat ištyrė, ar tokia prielaida buvo pagrįsta. Šiuo atžvilgiu Komisija remiasi 2009 m. rugpjūčio 6 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria patvirtinama, kad Gdynės miesto valdžios parengta žemėtvarkos sąlygų ir krypčių studija buvo svarbus etapas siekiant pakeisti vietos žemėtvarkos planą. Teismas pripažino, kad administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai dėl apstatymo sąlygų teritorijose, su kuriomis susijusi studija, negali prieštarauti tos studijos nuostatoms. Priimtoje studijoje numatyta, kad „Nautai“ priklausantys žemės sklypai bus naudojami nepramoninėms reikmėms.

(60)

Komisija taip pat konstatuoja, kad perdavus su „Nautos“ žemės sklypais besiribojančius sklypus buvo gautos sumos, atitinkančios nepramoninės paskirties žemės vertę.

(61)

Kadangi vietos žemėtvarkos plano priėmimo procedūra dar nebaigta, Komisija vis dėlto mano, kad hipotetinis privatus investuotojas savo vertinimą greičiausiai grįstų ne visa žemės sklypų verte, kurią būtų galima gauti pakeitus vietos žemėtvarkos planą, o veikiau verte, kurią jis galėtų gauti artimiausiu laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipia dėmesį, kad siekdami nustatyti nekilnojamojo turto vertę panašaus Gdynėje esančio sklypo priverstinio pardavimo reikmėms, nepriklausomi turto vertinimo ekspertai pritaikė 0,5 jo rinkos vertės koeficientą (13). Nors šis koeficientas atrodo parinktas atsargiai, jį pritaikius „Nautos“ žemės sklypams vis tiek būtų gauta [> 84] mln. PLN suma. Todėl nuostolių dėl įsipareigojimo neįvykdymo rodiklis būtų mažesnis nei 30 proc. netgi remiantis labai atsargiomis prielaidomis, taigi garantijų vertę reikia laikyti didele.

(62)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Pramonės plėtros agentūros priimtų garantijų lygis buvo „aukštas“.

(63)

Komisija konstatuoja, kad prielaidos, kuriomis remiantis prieš investuojant buvo atlikta „Nautos“ finansinės padėties analizė, buvo pagrįstos, o iš tos analizės rezultatų padaryta išvada, kad siūloma palūkanų norma užtikrino investicijos grąžą, atsižvelgiant į rinkos riziką.

(64)

Be to, vadovaujantis komunikatu dėl orientacinių normų, atsižvelgiant į BBB reitingą ir aukštą garantijų lygį bei orientacinę normą Lenkijoje, kuri 2009 m. lapkritį sudarė 4,53 proc., 2009 m. Pramonės plėtros agentūros įsigytų obligacijų palūkanos turėjo sudaryti apie 5,28 proc. (4,53 proc. + 75 baziniai punktai), ir tai atitinka Pramonės plėtros agentūros faktiškai priimtą bendrą palūkanų normą.

(65)

Todėl pirmoji priemonė nėra susijusi su pranašumo „Nautai“ suteikimu.

(66)

Analizė, kurią atliko firma […] praėjus 3 metams po sandorio, iš kurios matyti didelis Pramonės ir plėtros agentūros investicijos į „Nautos“ obligacijas rentabilumas, nėra lemiama, kadangi ji buvo atlikta ex post, tačiau, nepaisant to, ji patvirtina ankstesnę išvadą.

(67)

Vadovaudamasi privataus investuotojo kriterijumi, Komisija vertino, ar hipotetinis privatus sutiktų pratęsti obligacijų išpirkimo terminą iki 2013 m. lapkričio. Komisija palygino tikėtina investicijos grąžą pagal du scenarijus: 1) priverstinio obligacijų išpirkimo 2011 m. ir 2) išpirkimo 2013 m.

(68)

Komisija konstatuoja, kas pagal pirmąjį scenarijų tikėtina investicijos grąža būtų lygi garantijos vertei. Kaip minėta 61 punkte, privatus kreditorius savo vertinimą greičiausiai grįstų ne visa žemės sklypų verte, o veikiau verte, kurią jis galėtų gauti artimiausiu laikotarpiu, t. y. [> 84] mln. PLN.

(69)

Pagal antrąjį scenarijų tikėtina investicijos grąža būtų lygi bendrajai nominaliai išleistų obligacijų vertei, t. y. 120 mln. PLN, prie jos pridedant 8,46 proc. dydžio metines palūkanas, gaunamas per 2 metų laikotarpį (nagrinėjamu atveju taikytos palūkanos, lygios vieno mėnesio WIBOR normai, prie jos pridedant 3,7 proc. dydžio maržą; tai reikštų, kad WIBOR vertės 2011 m. gruodį bendros palūkanos būtų 8,46 proc.). Komisija konstatuoja, kad tikėtina investicijos grąžos norma būtų didesnė, jeigu obligacijų išpirkimo terminas būtų pratęstas iki 2013 m. gruodžio. Net jeigu „Nauta“ 2013 m. negalėtų išpirkti obligacijų, garantijos vertė tuo metu greičiausiai būtų didesnė nei 2011 m. Visų pirma, garantijos kokybė pagerėjo prie jos pridėjus dar vieną turto elementą. Vadovaujantis turto vertinimo eksperto atliktu įvertinimu, taip gauta bendra garantijos vertė įvertinta [> 190] mln. PLN suma. Antra, užbaigus administracines procedūras, kuriomis siekiama pakeisti vietos žemėtvarkos planą (arba įvykus pažangai ta kryptimi) kaina turėtų pakilti iki visos „komercinės“ vertės, mažėjant potencialių investuotojų netikrumui.

(70)

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš pradžių planuoto obligacijų išpirkimo metu Pramonės plėtros agentūra jau buvo „Nautos“ savininkė, todėl ji buvo suinteresuota, kad kapitalo investicijos grąža būtų kuo didesnė. Priverstinis obligacijų išpirkimas 2011 m. galėjo pabloginti „Nautos“ pajėgumą pasiekti tikslus, numatytus strategijoje, kuri buvo pagrįsta naujo turto įsigijimu, o paskui – veiklos perkėlimu į naują vietą, ir dėl to galėjo sumažėti visos bendrovės vertė.

(71)

Dėl minėtų priežasčių Komisija daro išvadą, kad hipotetinis privatus kreditorius veikiau sutiktų pratęsti obligacijų išpirkimo terminą, negu reikalautų jas išpirkti nedelsiant. Todėl antroji priemonė nėra susijusi su pranašumo „Nautai“ suteikimu.

(72)

Vadovaudamasi Lenkijos valdžios institucijų nurodytomis naujomis aplinkybėmis ir remdamasi išdėstytais tyrimo rezultatais Komisija pripažįsta, kad bendrovė neįgijo jokio nepagrįsto pranašumo nei dėl sąlygų, kuriomis Pramonės plėtros agentūra 2009 m. įsigijo jos obligacijas, nei dėl 2011 m. pratęsto tų obligacijų išpirkimo termino.

(73)

Elementai, liudijantys valstybės pagalbos buvimą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra kumuliaciniai, todėl, jeigu nėra bent vieno iš šių elementų, nėra ir valstybės pagalbos. Todėl kitų ankstesniame 41 punkte išvardytų elementų analizuoti nereikia,