(1)

2009 m. gegužės 12 d. sprendimu byloje C 43/2008 (3) (toliau – 2009 m. gegužės mėn. sprendimas) Komisija, remdamasi 2009 m. balandžio 30 d. pateiktu restruktūrizavimo planu (toliau – 2009 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo planas) ir nustatydama tam tikras sąlygas, patvirtino 5 mlrd. EUR apsaugos nuo rizikos priemonę Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės banko WestLB AG (4) (toliau – WestLB) struktūrizuotų vertybinių popierių portfeliui (toliau – Phoenix portfelis);

(2)

2009 m. rugsėjo 23 d. Vokietija pranešė Komisijai apie 6,4 mlrd. EUR dydžio papildomą pagalbą WestLB, kurią ketino suteikti terminuotos apsaugos nuo rizikos tam tikroms Phoenix portfelio dalims forma, ir pažadėjo pranešti apie pakeistą restruktūrizavimo planą;

(3)

2009 m. spalio 7 d. sprendimu byloje N 531/2009 (5) Komisija paskelbė, kad terminuota apsauga nuo rizikos kaip sanavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka;

(4)

2009 m. gruodžio 10 d. Vokietija pranešė apie paramos WestLB priemonę, kurią ketino suteikti turto perdavimo naujai įsteigtai Pirmajai likvidavimo institucijai Erste Abwicklungsanstalt (toliau – EAA) forma. Toliau ši priemonė vadinama pirmuoju turto perdavimu. Kartu Vokietija pateikė ir pakeistą WestLB restruktūrizavimo planą (toliau – 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planas). Pirmasis turto perdavimas buvo atliktas vietoje priemonės, apie kurią pranešta 2009 m. rugsėjo 23 d., todėl 2009 m. spalio 7 d. sprendimas tapo negaliojantis;

(5)

2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu byloje C 40/2009 (6) (toliau – 2009 m. gruodžio mėn. sprendimas) Komisija laikinai šešiems mėnesiams finansinio stabilumo sumetimais patvirtino pirmojo turto perdavimo priemonę. Tuo pačiu sprendimu Komisija, abejodama šios priemonės suderinamumu su vidaus rinka, pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalį;

(6)

2009 m. gruodžio mėn. Komisija išorės ekspertams pavedė įvertinti sumažėjusios vertės turtą, kurį WestLB perdavė EAA. Šie ekspertai – Société Générale, Bangert Research ir profesorius Wim Schoutens;

(7)

2010 m. vasario 1 d. Vokietija pateikė pastabas dėl 2009 m. gruodžio mėn. sprendime išdėstytų argumentų;

(8)

2010 m. birželio 22 d. sprendimu byloje N 249/2010 (7) (toliau – 2010 m. birželio mėn. sprendimas) Komisija finansinio stabilumo sumetimais pratęsė laikiną pirmojo turto perdavimo priemonės patvirtinimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pirmojo turto perdavimo ir 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plano;

(9)

2010 m. spalio 29 d. Komisija Vokietijai pateikė išsamią turto, kuris buvo pirmojo turto perdavimo objektas, įvertinimo ataskaitą;

(10)

2010 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė sprendimą išplėsti oficialią tyrimo procedūrą, susijusią su pirmuoju turto perdavimu byloje C 40/2009 (8) (toliau – 2010 m. lapkričio mėn. sprendimas). 2010 m. lapkričio mėn. sprendime Komisija išsakė daugiau abejonių dėl pirmojo turto perdavimo priemonės suderinamumo su vidaus rinka;

(11)

2010 m. lapkričio mėn. Vokietija pateikė pastabas, kurias papildė 2010 m. gruodžio 21 d. Suinteresuotosios šalys pastabų Komisijai nepateikė;

(12)

2010 m. gruodžio 21 d. Komisija nusprendė pratęsti terminą, iki kurio Westdeutsche ImmobilienBank AG (9) (toliau – WestImmo) turėjo nutraukti naują veiklą (10);

(13)

2011 m. vasario 15 d. Vokietija pateikė pakeistą WestLB restruktūrizavimo planą (toliau – 2011 m. vasario mėn. restruktūrizavimo planas);

(14)

2011 m. balandžio 15 d. Vokietija Komisijai pateikė už pardavimą atsakingo patikėtinio, kuris buvo pasamdytas priėmus 2009 m. gegužės mėn. sprendimą, pažangos ataskaitą ir naują WestLB restruktūrizavimo planą (toliau – naujas restruktūrizavimo planas);

(15)

2011 m. birželio 23 d. Vokietijos Federalinė finansų rinkos stabilizavimo institucija Bundesanstalt für Finanzmarktstabilisierung (toliau – FMSA), visi WestLB akcininkai ir EAA susitarė dėl visų svarbiausių WestLB likvidavimo ir jo akcininkų dalijimosi našta klausimų (šis susitarimas toliau vadinamas pagrindų susitarimu (11));

(16)

2011 m. birželio 30 d. Vokietija Komisijai pateikė galutinę naujo restruktūrizavimo plano versiją, grindžiamą pagrindų susitarimu (toliau – 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planas);

(17)

2011 m. spalio 28 d. Vokietija Komisijai pateikė prašymą terminą, iki kurio WestLB turėjo nutraukti naują veiklą, pratęsti iki 2012 m. vasario 29 d. (2009 m. gegužės mėn. sprendimu WestLB buvo įpareigotas iki 2012 m. sausio 1 d. nutraukti naują veiklą). Šis prašymas buvo pateiktas atsargumo sumetimais, jei 2009 m. gegužės mėn. sprendimas iki 2012 m. sausio 1 d. nebūtų pakeistas nauju sprendimu;

(18)

2011 m. spalio 28 d. Vokietija pateikė išsamią informaciją apie dar vieną pagalbos WestLB priemonę, kurią ketino suteikti antrojo turto perdavimo EAA forma (toliau – papildymas);

(19)

2011 m. lapkričio 21 d. Vokietija pateikė atnaujintus duomenis dėl 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plano;

(20)

2011 m. gruodžio 1 d. Vokietija pateikė informaciją apie terminuotos trumpalaikės likvidumo pagalbos, kurią WestLB leista teikti iki 2012 m. birželio 30 d., dydį;

(21)

2011 m. gruodžio 8 d. Vokietija Komisijai pranešė apie galutinį įsipareigojimų sąrašą;

(22)

2011 m. gruodžio 13 d. Vokietija patvirtino, kad vadinamąjį Verbundbank, t. y. vienetą, kuris restruktūrizuojant WestLB turi būti nuo jo atskirtas, ketina perimti bankas Helaba Landesbank Hessen-Thüringen (toliau – Helaba);

(23)

pagalbos gavėjas yra WestLB – Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės bankas, kurio būstinė Diuseldorfe. Jo akcininkai – Vestfalijos-Lipės taupomųjų kasų sąjunga Sparkassenverband Westfalen-Lippe (toliau – SVWL), Reino krašto taupomųjų kasų ir žiro įstaigų sąjunga Rheinische Sparkassen- und Giroverband (toliau – RSGV; SVWL ir RSGV kartu – Sparkassenverbände), Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, Reino krašto savivaldos asociacija Landschaftsverband Rheinland (toliau – LVR) ir Vestfalijos-Lipės savivaldos asociacija Landschaftsverband Westfalen-Lippe (toliau – LWL). Specialusis finansų rinkos stabilizavimo fondas Sonderfonds Finanzmarkstabilisierung (toliau – SoFFin), kurį valdo FMSA, turi WestLB AG akcijų be balsavimo teisės;

(24)

svarbiausi WestLB finansiniai duomenys nurodyti toliau pateiktoje lentelėje;

1   lentelė

Svarbiausi WestLB finansiniai duomenys

(25)

WestLB, kuriam tenka centrinio taupomųjų kasų banko užduotys, Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Brandenburgo žemių taupomosioms kasoms, kurios veikia regionų lygmeniu, yra jungtis su finansų rinkomis. Savo Vokietijos ir tarptautiniams klientams, tarp kurių yra verslo, instituciniai ir viešieji klientai, bankas siūlo didelį produktų ir paslaugų spektrą, be kitų, kredito operacijų, specialiai klientui pritaikyto struktūrizuoto finansavimo, kapitalo rinkos veiklos, turto valdymo ir mokėjimo operacijų vykdymo srityse;

(26)

WestLB komercinės veiklos pobūdis laikui bėgant keitėsi – iš pradžių vykdęs tik pagrindinės taupomųjų kasų žiro įstaigos funkciją, vėliau jis tapo vis labiau panašus į investicinį banką. Nuo 2001 m., kai WestLB viešoji veikla buvo atskirta nuo jo konkurencinės veiklos, vyko banko restruktūrizavimas (12);

(27)

neseniai dėl didelių investicijų į struktūrizuotus vertybinius popierius, kurie iš dalies buvo likviduojami per specialiosios paskirties bendroves, iki 2007 m. nekonsoliduotas, bankas patyrė nemažų nuostolių ir labai padidėjo jo kapitalo poreikis, nors atskaitomybės standartai per finansų krizę buvo sušvelninti. Todėl 2008 m. Vokietija ir WestLB akcininkai suteikė apsaugos nuo rizikos priemonę Phoenix portfeliui (13), o 2009 m. lapkričio mėn. susitarė įsteigti likvidavimo instituciją EAA, kuriai buvo perduotas maždaug 77,5 mlrd. EUR nominaliosios vertės turtas ir maždaug 3 mlrd. EUR kapitalas;

(28)

2008 m. WestLB struktūrizuotų vertybinių popierių portfelį perdavė specialiosios paskirties bendrovei Phoenix Light, kuri buvo ribotos atsakomybės bendrovė pagal Airijos teisę, taip iš WestLB balanso išimdamas iš viso maždaug 23 mlrd. EUR nominaliosios vertės vertybinių popierių (14). Specialiosios paskirties bendrovė buvo apsaugota WestLB akcininkų garantijomis, dėl kurių susitarta 2008 m. vasario 8 d. siekiant padengti galimus, ne didesnius kaip 5 mlrd. EUR, nuostolius mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo atveju (toliau – Phoenix portfeliui suteikta apsauga nuo rizikos) ir kurios patvirtintos 2009 m. gegužės mėn. sprendimu (15). Apsaugą nuo rizikos sudarė dvi atskiros garantijos:

(29)

2009 m. lapkričio 24 d. Vokietija ir WestLB akcininkai susitarė dėl likvidavimo institucijos pavadinimu Erste Abwicklungsanstalt (Pirmoji likvidavimo institucija) praktinių steigimo sąlygų pagal Vokietijos Finansų rinkos stabilizavimo fondo įstatymą (Finanzmarktstabilisierungsfondsgesetz) (toliau – FMStFG), kad būtų galima atskirti rizikos pozicijų ir nestrateginės veiklos sričių portfelį. 2009 m. gruodžio 11 d. susirinkę WestLB akcininkai oficialiai patvirtino reikiamus sutartinius susitarimus;

(30)

pirmoji turto perdavimo priemonė (16) apėmė 3 mlrd. EUR kapitalo injekciją, kitas WestLB akcininkų garantijas ir turto perdavimą, kuris pirmiausia turėjo būti atliekamas turtą atskiriant. Be to, 5 mlrd. EUR Phoenix apsauga nuo rizikos buvo ne užbaigta, o perduota EAA. Jei apsaugos nuo rizikos priemonė nebūtų buvusi perduota EAA, jai būtų reikėję papildomo 5 mlrd. EUR kapitalo, kad galėtų perimti Phoenix portfelį;

(31)

prieš įsteigiant EAA, SoFFin turėjo suteikti 3 mlrd. EUR kapitalo injekciją WestLB (toliau – kapitalo injekcija). Ši kapitalo injekcija suteikta trimis dalimis: 2009 m. gruodžio 23 d. (672 mln. EUR), 2010 m. sausio 4 d. (1,5 mlrd. EUR) ir 2010 m. balandžio 30 d. (828 mln. EUR). Kapitalas buvo suteiktas neatšaukiamų akcijų be balsavimo teisės, kurias po 2010 m. liepos 1 d. galima paversti paprastosiomis akcijomis, forma. Pagal sudarytą susitarimą SoFFin negali turėti bendrovės akcijų daugumos;

(32)

sutarties sąlygose dėl akcijų be balsavimo teisės numatytas metinis 10 % atlygis, jei WestLB uždirbs pakankamą metų pelną pagal HGB (17). Jei bankas patirs metų nuostolį, atlygis nebus mokamas, o akcijos be balsavimo teisės bus pari passu naudojamos nuostoliams dengti. Nuo akcijų be balsavimo teisės suteikimo WestLB pagal HGB arba patyrė nuostolių (2009 m.), arba neuždirbo jokio metų pelno (2010 m.). Todėl iki šiol atlygis nebuvo mokamas, o akcijos be balsavimo teisės – maždaug 1 mln. EUR – buvo naudojamos nuostoliams dengti;

(33)

EAA steigimas apima WestLB akcininkų garantiją, kuria padengiami kiti su perduotu turtu susiję nuostoliai. Pagal Finansų rinkos stabilizavimo fondo steigimo įstatymą (Gesetz zur Errichtung eines Finanzmarktstabilisierungsfonds) (toliau – FMStFG) visus EAA nuostolius, viršijančius perduotą kapitalą, turi padengti WestLB akcininkai ir FMSA;

(34)

šiuo tikslu WestLB akcininkai suteikė iš viso 1 mlrd. EUR dydžio aiškią garantiją, paskirstytą Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei (482 mln. EUR), Sparkassenverbände (501 mln. EUR) ir LVR bei LWL (17 mln. EUR). Atsižvelgdami į tai, kad gali reikėti padengti kitus nuostolius, WestLB akcininkai susitarė RSGV ir WLSGV įsipareigojimą padengti kitus nuostolius apriboti iki 4 mlrd. EUR. Todėl, atsižvelgiant į Sparkassenverbände suteiktą 501 mln. EUR garantiją, RSGV ir WLSGV dalyvavimas padengiant nuostolius apribotas iki ne daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR. Kad sukauptų 4 mlrd. EUR, RSGV ir WLSGV gali per 25 metus suformuoti tinkamus atidėjinius šiam įsipareigojimui. Galimus nuostolius, viršijančius ir EAA nuosavą kapitalą, ir garantijas, dengia FMSA ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė (18);

(35)

nelikvidaus ir nestrateginio turto (ir įsipareigojimų) perdavimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape vertybiniai popieriai (ypač tarpiniai vekseliai ir kiti struktūrizuoti vertybiniai popieriai), kurių bendra balansinė vertė apie 6,2 mlrd. EUR, ir įsipareigojimai, kurių balansinė vertė apie 5,5 mlrd. EUR, buvo perduoti EAA2009 m. gruodžio 23 d. Prekybos įmonių registre (Handelsregister) įregistravus jų atskyrimą (19). Antrajame etape 2010 m. balandžio 30 d. buvo atskirta arba sintetiškai perduota EAA likusi atskirto portfelio dalis (20);

(36)

sandoris buvo sudarytas taip, kad WestLB turėjo naudos iš atgalinio perdavimo poveikio. 2009 m. gruodžio 23 d. perduotų vertybinių popierių balansinė vertė buvo nustatyta remiantis ekonominio perdavimo atskaitos diena (2008 m. gruodžio 31 d. / 2009 m. sausio 1 d.), o 2010 m. balandžio 30 d. perduotos likusios portfelio dalies balansinė vertė buvo apskaičiuota remiantis ekonominio perdavimo atskaitos diena (2009 m. gruodžio 31 d. / 2010 m. sausio 1 d.);

(37)

portfelis apima 77 mlrd. EUR nominaliosios vertės turtą (2009 m. gruodžio 31 d. balansinė vertė – 68,117 mlrd. EUR (21)), kurį sudaro didelis spektras kredito priemonių, standartinių skolos vertybinių popierių (22), struktūrizuotų vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių. Portfelis apima ir 22,1 mlrd. EUR dydžio tęstinumo (angl. grandfathering) įsipareigojimus (balansinė vertė pagal vadinamąją atskyrimo sutartį (Spaltungsvertrag). EAA buvo perduotas trijų pagrindinių grupių turtas:

Taip pat turtas iš dalies buvo išvestinių finansinių priemonių sandorių objektas (t. y. su vertybiniu popieriumi arba paskola yra susijęs palūkanų ir (ar) valiutos apsikeitimo sandoris); buvo perduotos kai kurios grynai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos, o tai sudaro portfelio išvestinių finansinių priemonių dalį;

(38)

kai kurį turtą, jo emitentus, kontrahentus arba rinkų dalis buvo galima kvalifikuoti kaip sumažėjusios vertės ar sutrikusio veikimo, tačiau daugeliu atvejų taip nebuvo. 4,2 mlrd. EUR (apie 6 % viso turto) Vokietija kvalifikavo kaip „likvidžius“ – tai reiškia, kad jie ir toliau priklauso veikiančioms rinkoms (24);

(39)

EAA kapitalas steigimo metu iš viso buvo 3,267 mlrd. EUR grynojo turto. Šį turtą sudarė 3 mlrd. EUR kapitalas ir 267 mln. EUR iš vidaus įsipareigojimo, atsiradusio iš su kreditu susietų obligacijų (angl. credit linked notes, CLN) Europos aukščiausios rūšies pirmaeilių vekselių portfelyje;

(40)

turtui valdyti EAA su WestLB trejiems metams sudarė paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį WestLB teikia EAA portfelio valdymo paslaugas, kurių pagrindinis tikslas – laikui bėgant išskaidyti visą portfelį ir kuo labiau sumažinti riziką. Iš pradžių WestLB buvo vienintelis EAA refinansavimo ir išvestinių finansinių priemonių kontrahentas;

(41)

Vokietija atskaitos dieną įvertino abi atskirto portfelio dalis: pirmąją – 2009 m. rugsėjo 30 d., antrąją – 2010 m. kovo 31 d. (plg. 2 lentelėje pateiktą apžvalgą). Vokietijos duomenimis, viso turimo turto realioji ekonominė vertė siekė 62,727 mlrd. EUR, t. y. 5,389 mlrd. EUR buvo mažesnė už jo balansinę vertę (25). Šį vertinimą ir Blackrock (26), ir Vokietijos federalinis bankas Deutsche Bundesbank (27) laikė pakankamai nuosaikiu. Norėdama įvertinti suteiktos valstybės pagalbos dydį, Vokietija iš realiosios ekonominės vertės trūkstamos sumos (5,389 mlrd. EUR) atėmė pradinį EAA kapitalą (28) (3,267 mlrd. EUR, turto ir įsipareigojimų balansinės vertės skirtumas) ir gavo, kad grynasis perdavimo vertės ir realiosios ekonominės vertės skirtumas yra 2,123 mlrd. EUR;

(42)

Komisija, kaip ir Vokietija, apskaičiuodama suteiktos valstybės pagalbos dydį taip pat rėmėsi grynuoju perduotų turto ir įsipareigojimų perdavimo vertės ir realiosios ekonominės vertės skirtumu (toliau – perdavimo skirtumas);

(43)

Komisija Vokietijos pateiktą įvertinimą patikrino pasitelkusi išorės ekspertus (Société Générale, Bangert Research ir profesorių Wimą Schoutensą). Iš šio tikrinimo rezultato, kuris išdėstytas 2010 m. lapkričio mėn. sprendime (29), padaryta išvada, kad taikant nuosaikų požiūrį perdavimo skirtumas yra 1,606 mlrd. EUR didesnis negu nurodė Vokietija (5,389 mlrd. EUR). Kitaip tariant, realioji ekonominė vertė yra 6,949 mlrd. EUR mažesnė už perdavimo vertę (30). Ekspertai nustatė, kad vertinant tam tikrų skolos vertybinių popierių realiąją ekonominę vertę, ypač kalbant apie portfelio dalis, būta skirtumų (imant visą vertybinių popierių portfelį – apie 600 mln. EUR), kurie sietini su skirtingu šių rinkų veikimo sutrikimo vertinimu. Pavyzdžiui, ekspertai, kitaip negu WestLB, daugumą standartinių skolos vertybinių popierių rinkų kvalifikavo kaip veikiančias rinkas, taigi rinkos vertę ėmė kaip realiąją ekonominę vertę. Antra, kalbant apie WestLB perduotas paskolas, nustatyti skirtumai dėl didelių nesutapimų vertinant nuostolių dydį įsipareigojimų neįvykdymo atveju (angl. loss given default, LGD) (imant visą paskolų portfelį – 1 mlrd. EUR). Didelių skirtumų būta ir vertinant struktūrizuotų vertybinių popierių portfelio tam tikrų kategorijų dalis, tačiau atrodo, kad jų grynasis poveikis subalansuojamas;

(44)

Vokietija taip pat nurodė galimas atskaitytinas pozicijas ir pateikė argumentus, norėdama parodyti, kad perdavimo skirtumas buvo mažesnis už nulį.

Toliau pateiktoje lentelėje, paimtoje iš 2010 m. lapkričio mėn. sprendimo, apžvelgti rezultatai pagal portfelio dalis;

2   lentelė

Pirmojo turto perdavimo rezultatai pagal 2010 m. lapkričio mėn. sprendimą

(45)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane numatytas WestLB tinkamas likvidavimas, kuriam įvykdyti reikės nemažai papildomų paramos turtui priemonių. Vokietija planuoja, pirma, likusius WestLB turtą ir įsipareigojimus perduoti EAA, antra, prarastą kapitalą pakeisti kitu, padengti WestLB arba, atsižvelgiant į aplinkybes, jo pervardyto teisių ir pareigų perėmėjo (toliau – SPM-Bank) veiklos ir likvidavimo išlaidas ir, trečia, imtis tinkamų priemonių likvidumui pertvarkymo etape užtikrinti;

(46)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane numatytas dar vienas visų likusių WestLB turto ir įsipareigojimų, įskaitant nebalansines rizikos pozicijas ir išvestines finansines priemones, perdavimas EAA (toliau – antrasis turto perdavimas). Visą WestLB turtą ir visus įsipareigojimus, kurie nebus parduoti trečiosioms šalims ir netaps Verbundbank dalimi, 2012 m. birželio 30 d. perims EAA (31). Po perdavimo WestLB savo rizika nebeturės jokio banko turto (išskyrus SPM-Bank nuosavo kapitalą investiciją);

(47)

aptarusi su Komisija ir remdamasi išsamiais duomenimis, kurie apžvelgti toliau pateiktoje lentelėje, Vokietija nurodė visą portfelį;

3   lentelė

Antrojo turto perdavimo rezultatai (mlrd. EUR)

(48)

dėl turto ir įsipareigojimų, kurie bus antrojo turto perdavimo EAA objektas, rinkos vertės Vokietija pažymėjo, kad vertinant atskiras pozicijas jų rinkos vertė yra didesnė negu nurodyta 3 lentelėje. Vokietija visų pirma nurodė, kad atskirų turto pozicijų rinkos vertė siekia iš viso [120–150] mlrd. EUR, o įsipareigojimų – [120–150] mlrd. EUR. Vokietija argumentuoja tuo, kad likęs WestLB portfelis buvo pakoreguotas jau per pirmąjį turto perdavimą ir jame yra tik realios vertės turtas. Vokietija visų pirma patvirtino, kad portfelis apima išimtinai vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones, kurie buvo įvertinti pagal jų atitinkamą rinkos vertę, arba paskolas ir kitas finansines priemones, kurių veikiančios rinkos nėra ir kurie dėl to buvo įvertinti pagal diskontuotu grynųjų pinigų srautu grindžiamą metodą. Portfelis apima tik labai nedaug (mažiau kaip 1 mlrd. EUR) vertybinių popierių, kuriuos galima kvalifikuoti kaip tarptautinį valdžios sektoriaus finansavimą arba tarptautinius vyriausybės vertybinius popierius;

(49)

pasitarusi su Komisija Vokietija vis dėlto nurodė, kad imant kai kurias portfelio dalis, būtent paskolų portfelį ir kitą palygintiną nelikvidų turtą, kurio vertė apie [40–70] mlrd. EUR, vien dėl viso portfelio dydžio reikia atsižvelgti į portfelio poveikį. Jei WestLB visą portfelį iš tikrųjų turėtų parduoti iki 2012 m. birželio 30 d., dėl pernelyg didelio pasiūlymo būtų daromas spaudimas atskirų vienetų rinkos vertei. Tokiu atveju, kaip teigė Vokietija remdamasi gauta informacija, portfelio rinkos vertę reikėtų apskaičiuoti atsižvelgiant į [2–5] % atskirų vienetų rinkos vertės sumažėjimą;

(50)

pagal 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą antrasis turto perdavimas EAA galėtų apimti WestImmo turtą, nes šis bankas savo turtą EAA perduotų norėdamas pagerinti savo pajėgumą rinkoje. WestImmo, kurio laikinas darbinis pavadinimas bus Pfandbriefbank, tęs tik padengtų obligacijų veiklą. Įgyvendinant šį ketinimą, didelė dalis WestImmo turto ir įsipareigojimų per pirmąjį 2012 m. pusmetį galėtų būti atskirta ir perduota EAA. Šis atskirtas (angl. carve-out) portfelis sudarys apie [5–10] mlrd. EUR ir – kalbant apie portfelio dalis – apims neužtikrintą komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelį, turto Japonijoje portfelį ir skolos vertybinių popierių ir hipotekinių kreditų privatiems klientams portfelį, kurio vertė siekia [2–4] mlrd. EUR ir kuris jau per pirmąjį perdavimą buvo sintetiškai perduotas EAA ir šiuo metu yra kaip garantija padengtų obligacijų grupėje. Po atskirto portfelio perdavimo WestImmo bus daug mažesnis bankas, kurio turtas iš pradžių sieks apie [16–23] mlrd. EUR. Jei iki 2012 m. birželio 30 d.WestImmo nebus parduotas, šis likęs turtas taip pat bus perduotas EAA. Todėl į jį reikia papildomai atsižvelgti kalbant apie 51 dalyje nurodytą sumą;

(51)

atskirtas portfelis, kurį Vokietija nurodė aptarusi su Komisija ir remdamasi išsamiais duomenimis, trumpai apibūdintas toliau pateiktoje lentelėje;

4   lentelė

WestImmo atskirto portfelio turto įvertinimas (mlrd. EUR)

(52)

Vokietija išsamiai paaiškino, kodėl WestImmo atskirto portfelio turto vertinimas laikytinas pakankamai nuosaikiu: pirma, apie trečdalį portfelio sudaro trumpalaikės pozicijos, antra, patikima taikomų garantijų struktūra, trečia, neseniai atliktas garantijų vertinimas;

(53)

be to, WestLB planuoja iki 2012 m. birželio 30 d.WestImmo, kuris taps Pfandbriefbank, parduoti. Jei parduoti nepavyktų, visas WestImmo turtas ir visi įsipareigojimai turėtų būti perduoti EAA. Apytikriai įvertinta riziką atitinkanti balansinė vertė (įskaitant atskirto portfelio vertę) 2011 m. birželio mėn. buvo [20–26] mlrd. EUR. Šį portfelį daugiausia sudaro komercinės paskirties nekilnojamasis turtas ir privačių klientų hipotekiniai kreditai. Vokietijos duomenimis, didelė pirminio portfelio dalis jau per pirmąjį turto perdavimą pateko į papildymo atrankos procesą, taigi likusi dalis yra sanuota ir jos rinkos vertė atitinka balansinę vertę. Be to, Vokietijos teigimu, komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelis visų pirma naudojamas padengtoms obligacijoms leisti ir jo rinkos vertė yra pakankama, kad apimtų perdavimo vertę;

(54)

galiausiai Vokietija dėl WestImmo turto perdavimo ir antrojo WestLB turto perdavimo pažymi, kad turto realioji ekonominė vertė turėtų atitikti perdavimo vertę;

(55)

pagal pagrindų susitarimą 2012 m. birželio 30 d.WestLB taps visiškai Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės nuosavybe ir ji už jį prisiims visą atsakomybę. Kadangi restruktūrizavimo metu WestLB turės SoFFin grąžinti 1 mlrd. EUR vertės akcijas be balsavimo teisės, kurias SoFFin turiWestLB, šią kapitalo dalį reikės pakeisti kitu kapitalu. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė įsipareigojo šiuo tikslu pagal pagrindų susitarimą (33) sukurti papildomą 1 mlrd. EUR kapitalo priemonę (toliau – papildoma kapitalo priemonė SPM-Bank);

(56)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane dėl WestLB / SPM-Bank numatyti du skirtingi scenarijai – vadinamasis pagrindinis scenarijus (angl. base case) ir alternatyvus scenarijus (angl. bad case). Pagal pagrindinį scenarijų su SPM-Bank veikla ir likvidavimu susiję penkerių metų nuostoliai (pertvarkymo išlaidos), įskaitant pensijų įsipareigojimų perėmimą, įvertinti iš viso [3–6] mlrd. EUR. Pagal alternatyvų scenarijų, kuris grindžiamas kitomis personalo mažinimo, pastatų ir IT investicijų reikalingų amortizacinių atskaitymų dydžio, pensijų įsipareigojimų ir kitų veiklos užbaigimo išlaidų prielaidomis, penkerių metų nuostoliai įvertinti iš viso [4–7] mlrd. EUR. WestLB taps visiškai Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės nuosavybe ir ji už jį prisiims visą atsakomybę. Ir pagal pagrindinį, ir pagal alternatyvų scenarijų daroma prielaida, kad Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės suteikta 1 mlrd. EUR kapitalo priemonė bus panaudota. Pagal alternatyvų scenarijų Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė pagal pagrindų susitarimą turėtų suteikti papildomų lėšų;

(57)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad taupomosios kasos, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė ir EAA per restruktūrizavimo laikotarpį išlaikys dabartinį likvidumo teikimą. Jei per restruktūrizavimo laikotarpį iki 2012 m. birželio 30 d. bus reikalingas didesnis likvidumas, WestLB, savininkai ir EAA pagal pagrindų susitarimą tarsis dėl tinkamų priemonių likvidumui pertvarkymo etape užtikrinti. Pagal 2011 m. gruodžio 1 d. Vokietijos pateiktą informaciją papildomai suteikto likvidumo panaudojimas pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų […];

(58)

Vokietija Komisijai pateikė kelis restruktūrizavimo planus, kurių objektas buvo skirtinga valstybės pagalba ir skirtinga restruktūrizavimo koncepcija. Pirma dokumentų grupė, susijusi tik su 5 mlrd. EUR apsauga nuo rizikos, pateikta su 2009 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo planu (34);

(59)

du pagrindiniai 2009 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo plano (35) elementai buvo WestLB balanso sumos sumažinimas nuo 250 mlrd. EUR iki 125 mlrd. EUR (įskaitant nemažai turto, pavyzdžiui, WestImmo, pardavimą) ir naujos krypties visai veiklai suteikimas, su tuo susijusios rizikos sumažinimas bei WestLB pardavimas viešo, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso tvarka. Jei toks WestLB pardavimas nepavyktų, po 2011 m. jis turėtų nutraukti savo naują veiklą. Nors WestLB akcininkai pasamdė už pardavimą atsakingą patikėtinį ir investicinį banką pardavimo procesui vykdyti ir 2010 m. rugsėjo 30 d. paskelbė viešą WestLB pardavimo konkursą, per konkurso procedūrą negavo jokių komercinių pasiūlymų, kuriuos būtų galėję laikyti ekonomiškai priimtinais;

(60)

2009 m. gruodžio mėn. (36) ir 2011 m. vasario mėn. buvo pateikti kiti restruktūrizavimo planai. 2011 m. vasario mėn. restruktūrizavimo plane buvo numatyta dar sumažinti banko balanso sumą iki maždaug 80 mlrd. EUR, tačiau nebuvo numatyta lėšų susigrąžinimo mokėjimų. 2011 m. birželio mėn. buvo pranešta apie galutinį restruktūrizavimo planą. Vokietija aiškiai patvirtino, kad 2011 m. vasario mėn. restruktūrizavimo planas atšauktas. Todėl šiame sprendime Komisija svarstys tik 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą;

(61)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planas grindžiamas keturiais pagrindiniais elementais:

(62)

plano apžvalga:

5   lentelė

Pagrindinė struktūra, kurią siekiama sukurti pagal 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą

Dabartinė struktūra < 2011 m. birželio 30 d.	Siekiama struktūra > 2012 m. birželio 30 d.
WestLB Balanso suma: 160 mlrd. EUR Pagal riziką įvertintas turtas: 88,5 mlrd. (2008 m., plg. 1 lentelę) Nuosavas kapitalas: 4 mlrd. EUR Darbuotojai: 4 400 Akcininkai: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė – 48 %, Landschaftsverbände – 2 %, taupomosios kasos – 50 %	SPM-Holding / Bank Balanso suma: dar nepatvirtinta (sintetiškai EAA perduotas turtas) Pagal riziką įvertintas turtas: < 1 mlrd. Darbuotojai: 4 400 , < 400 2016 m. patronuojančiojoje bendrovėje ar Betriebsgesellschaft Nuosavas kapitalas: […] Akcininkai: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė – 100 %
WestImmo ir kitos WestLB patronuojamosios bendrovės	patronuojamoji bendrovė = SPM-Betriebsgesellschaft (SPM veiklos bendrovė) Balanso suma: dar nepatvirtinta (sintetiškai EAA perduotas turtas) Darbuotojai: žr. dėl patronuojančiosios bendrovės
	patronuojamoji bendrovė = SPM-Servicegesellschaft (SPM paslaugų bendrovė) Balanso suma: < 1 mlrd. EUR Darbuotojai: 2016 m. – ne daugiau kaip 1 000 Iki 2016 m. turi būti parduota
	Verbundbank perdavimas Helaba Balanso suma: 40–45 mlrd. EUR Nuosavas kapitalas: 1 mlrd. EUR dėl taupomųjų kasų Darbuotojai: ~ 400 Akcininkai: perduodamas Helaba
	Turto pardavimas iki 2012 m. birželio 30 d. Visų pirma WestImmo (Pfandbriefbank) WestImmo balanso suma: [16–23] mlrd. EUR
EAA – likvidavimo institucija, 2010 m. balandžio mėn. Nominalioji apimtis: 77,5 mlrd. EUR (2011 m. spalio mėn.) Nuosavas kapitalas: 3 mlrd. EUR Akcininkai: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė – 48 %, regionai – 2 %, Sparkassenverbände – 50 %	EAA (papildyta) – likvidavimo institucija Balanso suma: ~ [100–250] mlrd. EUR Nuosavas kapitalas: 2012 m. birželio mėn. turimas nuosavas kapitalas ir papildomai reikalingas nuosavas kapitalas, kad būtų galima nepatiriant nuostolių likviduoti 2012 m. birželio 30 d. perduotą turtą Akcininkai: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė – 48 %, regionai – 2 %, Sparkassenverbände – 50 %

(63)

Verbundbank komercinė veikla bus atskirta suformuojant vienetą, kuris bus sujungtas su kitu banku. Per šio sprendimo priėmimo procesą taupomosios kasos atsisakė savo ankstesnio ketinimo steigti naują savarankišką banką. Verbundbank veiks kaip paslaugų teikėjas ir pagrindinis bankas Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Brandenburgo žemių taupomosioms kasoms; jame dirbs apie 400 buvusių WestLB darbuotojų. Per pereinamąjį laikotarpį jis galės pirkti kai kurias WestLB / SPM-Bank teikiamas paslaugas;

(64)

Verbundbank verslo modelis bus nerizikingas. Jis teiks paslaugas ir produktus taupomosioms kasoms ir savo klientams – vidutiniams verslo klientams, viešosioms įstaigoms ir instituciniams klientams. Jo produktų pasiūla bus iš esmės apribota iki įmonių finansavimo ir paprastų kapitalo rinkos produktų. Tarp svarbiausių Verbundbank finansinių duomenų – 8,3 mlrd. EUR dydžio pagal riziką įvertintas turtas ir 40–45 mlrd. EUR balanso suma. Iš pradžių Verbundbank bus suteiktas 1 mlrd. EUR kapitalas, kad būtų pasiekta 12 % reguliuojamoji nuosavo kapitalo kvota. Kapitalą suteiks Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Sparkassenverbände (50 %) ir Deutscher Sparkassen- und Giroverband (DSGV – 50 %) (37). Jo įsipareigojimus sudarys taupomųjų kasų indėliai, skolos vertybiniai popieriai ir padengtos obligacijos bei institucinių investuotojų indėliai. Didžiausią lėšų dalį suteiks Sparkassen-Finanzgruppe narės;

(65)

pateikus 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą, žemės bankas Helaba pareiškė pasirengęs perimti Verbundbank veiklą. 2011 m. gruodžio 12 d.Helaba, atlikęs išsamų atrinktų WestLB turto ir įsipareigojimų pozicijų patikrinimą, padarė iš esmės teigiamą išvadą ir patvirtino savo pasirengimą perimti Verbundbank – Helaba atstovai įpareigojo valdybą pradėti konkrečias derybas dėl Verbundbank veiklos integravimo (38). Sparkassenverbände pradėjo Verbundbank integravimo į Helaba arba taupomųjų kasų sektorių procesą paaiškėjus, kad savarankiškai veikiančio Verbundbank gyvybingumas būtų palyginti mažas, o tikėtinas nuosavo kapitalo pelningumas siektų [2–3]–[4–5] %. Integravus Verbundbank veiklą į Helaba arba taupomųjų kasų sektorių būtų sumažintos bendrosios išlaidos ir pasiekta sinergija, dėl to iki priimtino lygio pagerėtų tikėtinas gyvybingumas;

(66)

pagal 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą iki 2012 m. birželio 30 d. (sutarčių pasirašymo diena) turėtų būti parduota kuo daugiau WestLB dalių, kurių negalima atskirti priskiriant jas Verbundbank. Šis procesas buvo suderintas su jau vykdomomis pardavimo priemonėmis, kurių buvo imtasi siekiant įvykdyti 2009 m. gegužės mėn. sprendime nustatytas sąlygas. Tai yra […];

(67)

WestLB pateikė parduoti nemažus vienetus, kaip antai verslo klientų ir struktūrizuoto finansavimo bei kapitalo rinkos veiklos sritis, kurios yra pagrindinis WestLB pajamų šaltinis ir sudarytos iš mažesnių vienetų, tokių kaip įmonių, struktūrizuoto finansavimo, akcijų rinkų, skolos rinkų arba banko depozitarijaus veiklos sektoriai, kuriuos visus galima pirkti, atsižvelgiant į aplinkybes, su jų IT platformomis ir infrastruktūra;

(68)

WestLB komercinius pasiūlymus, be kitų, vertins pagal šiuos kriterijus: pirkimo ir pardavimo kainą, įskaitant pirkimo ir pardavimo kainos koregavimo mechanizmą ir komponentus, pardavimo pasekmes WestLB balansui ir pelno ir nuostolių apskaitai, sandorio saugumą (pavyzdžiui, atsižvelgiant į sandorio finansavimą ir pirkėjo patirtį palygintinuose procesuose), teisinius sandorio aspektus ir EAA papildymą;

(69)

2012 m. birželio 30 d. visas WestLB turtas ir visi įsipareigojimai, kurie iki to laiko nebus parduoti ar perduoti Verbundbank, bus perduoti EAA. Pagal taikomą teisinį pagrindą (39) leidžiama atlikti vėlesnį EAA papildymą, jei, be kita ko, turimas pakankamas nuosavas kapitalas, atskleista visa su turtu susijusi rizika ir pateiktas išsamus likvidavimo planas;

(70)

per antrąjį turto perdavimą bus taikomi tokie pat metodai, kaip 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. balandžio mėn. per pirmąjį turto perdavimą perduodant pirmąsias dvi WestLB turto dalis. Ir šiuo atveju atskyrimui, kaip perdavimo metodui, bus teikiama pirmenybė, ir tik jei kiti tinkami metodai, kaip antai pardavimas arba dalinis dalyvavimas, teisiniu ar techniniu požiūriu bus neįmanomi arba ekonominiu požiūriu kels nepriimtiną riziką, vietoj fizinio perdavimo bus taikomas sintetinio rizikos perdavimo metodas;

(71)

perdavimu siekiama užtikrinti, kad WestLB ar SPM-Bank nebevykdytų naujos bankinės veiklos (išskyrus su jo paslaugų teikimu susijusią komercinę veiklą) ir savo sąskaita nepatirtų sandorio šalies arba rinkos rizikos, nuo kurios turi būti apsisaugoma tenkinant reguliuojamuosius būtinojo kapitalo reikalavimus pagal šiuo metu taikomą teisinį pagrindą (40);

(72)

kalbant apie turto ir įsipareigojimų įvertinimą, perdavimas bus atliekamas pagal riziką atitinkančią balansinę vertę, tai reiškia […];

(73)

po 2012 m. birželio 30 d.WestLB nebevykdys naujos bankinės veiklos (išskyrus su jo paslaugų teikimu susijusią veiklą), o jo pavadinimas iš WestLB bus pakeistas į SPM-Bank (laikinas darbinis pavadinimas). WestLB bus pertvarkytas į vienetą, kuriame likvidavimo tikslu bus laikomos ekonomiškai EAA perduotos likusios pozicijos ir kuris bus atsakingas už likusius darbuotojus, bei į paslaugų platformą, kuri teiks išimtinai turto valdymo paslaugas;

(74)

[…];

(75)

SPM-Bank iš esmės taps patronuojančiąja bendrove (toliau – SPM-Holding / Bank), kuri turės dvi patronuojamąsias bendroves – SPM-Betriebsgesellschaft ir SPM-Servicegesellschaft (toliau – paslaugų bendrovė);

(76)

turtas, kurio dėl mokesčių, teisinių arba reguliuojamųjų priežasčių nebus galima EAA perduoti fiziškai, bus perduodamas tik sintetiškai. Toks turtas bus įtraukiamas į SPM-Holding / Bank arba SPM-Betriebsgesellschaft, tačiau ne į SPM-Servicegesellschaft balansą;

(77)

atlikus papildymą, WestLB ar SPM-Bank nebeturės pagal riziką įvertinto turto apsisaugoti nuo sandorio šalies ir rinkos rizikos (41), tik turės palyginti nedaug pagal riziką įvertinto turto, kad atitiktų reguliuojamuosius kapitalo reikalavimus apsisaugoti grynai nuo veiklos rizikos (mažiau kaip 1 mlrd. EUR skaičiuojant pagal pagrindinių rodiklių metodą) (42);

(78)

SPM-Betriebsgesellschaft bus laikomi likę pensijų įsipareigojimai dabartinių ir buvusių WestLB darbuotojų atžvilgiu. Pagrindinė SPM-Holding / SPM-Betriebsgesellschaft užduotis bus sumažinti darbuotojų skaičių nuo maždaug 4 400 (šiuo metu) iki 1 400 (2016 m.) (iš jų 1 000 dirbs paslaugų bendrovėje) ir uždaryti ar panaikinti nebūtinus biurus ir sistemas. SPM-Betriebsgesellschaft teiks tik pagrindines ne pagrindinės veiklos paslaugas, pvz., rūpinsis pastatų ir biurų technine priežiūra;

(79)

per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. paslaugų bendrovė bus atskirta, kad galėtų teikti likusių WestLB turto ir įsipareigojimų valdymo paslaugas. Turto portfelius perdavus EAA (ir Verbundbank) atsiras turto valdymo paslaugų poreikis, nes nei EAA, nei Verbundbank patys negalės užtikrinti portfelių valdymo paslaugų teikimo. Paslaugų bendrovė šias paslaugas EAA (ir Verbundbank) teiks rinkos kainomis. Visi paslaugų bendrovės verslo modelio apribojimai (taip pat plg. 80–85 dalis) nustos galioti paslaugų bendrovę pardavus;

(80)

SPM-Holding ir jos patronuojamosios bendrovės dar turės jų veiklai reikalingas banko licencijas. Tačiau Vokietija įsipareigoja užtikrinti, kad šių banko licencijų apimtis ir skaičius bus apriboti iki turto valdymo paslaugoms teikti būtino minimumo;

(81)

didelės EAA portfelių dalys įtrauktos į užsienio filialų balansą; taip turės būti ir ateityje. 2011 m. spalio 31 d.WestLB rizikos pozicijos Niujorke sudarė apie [5–15] mlrd. EUR, Londone – apie [15–25] mlrd. EUR, Azijoje – apie [5–10] mlrd. EUR. Per pirmąjį turto perdavimą fiziškai perduoti šių portfelių EAA buvo neįmanoma dėl mokesčių, teisinių ar reguliuojamųjų priežasčių arba buvo (ir ateityje bus) netikslinga ekonominiu požiūriu, taigi būtų įmanomas tik sintetinis perdavimas. Šis turtas bus laikomas SPM-Holding ar SPM-Betriebsgesellschaft, iš dalies užsienio filialuose arba užsienio patronuojamosiose bendrovėse. Vokietija teigia, kad užsienio filialų arba užsienio patronuojamųjų bendrovių iš karto uždaryti negalima, tačiau įsipareigoja užtikrinti, kad iki 2016 m. pabaigos SPM-Holding ar SPM-Betriebsgesellschaft uždarys visus užsienio filialus arba užsienio patronuojamąsias bendroves, nebent kurio nors iš jų uždaryti būtų neįmanoma dėl bankų priežiūros teisės priežasčių;

(82)

paslaugų bendrovė šiems portfeliams taip pat turės teikti atitinkamas paslaugas. Kad paslaugų bendrovė įgytų kompetenciją valdyti turtą, ji turės po filialą Niujorke ir Londone bei biurą Azijoje. Maždaug trečdalis visų paslaugų bendrovės darbuotojų dirbs kuriame nors iš šių užsienio filialų. Todėl Komisija pažymi, kad SPM-Bank po 2016 m. pardavus paslaugų bendrovę nebeturės užsienio filialų ir užsienio patronuojamųjų bendrovių, nebent kurio nors iš jų uždaryti būtų neįmanoma dėl bankų priežiūros teisės priežasčių;

(83)

paslaugų bendrovė bus ne tik atskirta, bet ir ne vėliau kaip 2016 m. parduota. Kad ją būtų lengviau parduoti, per 2012–2014 m. laikotarpį SPM-Bank gali sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo trečiųjų šalių portfeliams, t. y. gali vykdyti su WestLB portfeliais nesusijusius sandorius su trečiosiomis šalimis. Tačiau pajamos iš šios veiklos negali viršyti [40–60] % paslaugų bendrovės visų bendrųjų pajamų. Šis apribojimas nebus taikomas paslaugų bendrovę pardavus;

(84)

paslaugų bendrovė turėtų uždirbti nuosaikią maždaug [8–12] % pardavimo grąžą, kurios kaip tik turėtų pakakti jos pajėgumui rinkoje užtikrinti (43). Iš pelno ir nuostolių skaičiavimų, pagal kuriuos įvertintas paslaugų bendrovės gyvybingumas, matyti, kad iki 2016 m. turi būti sutaupyta nemažai išlaidų (44);

(85)

jei iki 2016 m. gruodžio 31 d.SPM-Bank paslaugų bendrovės neparduotų, Vokietija įsipareigoja užtikrinti, kad ji bus likviduota. Tokiu atveju visi sutartiniai įsipareigojimai bus baigti vykdyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. iki paslaugų bendrovės likvidavimo termino pabaigos (jei ji nebus parduota);

(86)

be 2011 m. restruktūrizavimo plano, Vokietija pateikė įsipareigojimų sąrašą (žr. šio sprendimo priedą), kuris toliau apžvelgiamas;

(87)

2009 m. gruodžio mėn. sprendime Komisija, remdamasi SESV 108 straipsnio 2 dalimi, išsakė abejonę, kad tame sprendime vertintos paramos sumažėjusios vertės turtui priemonės gali būti nesuderinamos su Komisijos komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (46) (toliau – Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto). Be to, Komisijos nuomone, nebuvo įtikinamai parodyta, kad bus užtikrintas gyvybingumo atkūrimas, tinkamas dalijimasis našta ir (papildomos) pagalbos nulemto konkurencijos iškreipimo apribojimas, kaip reikalaujama Komisijos komunikate dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (47) (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas);

(88)

Komisija nurodė, kad tirs ne tik naują pagalbą, kuri buvo suteikta perduodant turtą EAA, bet ir dar kartą turės tirti 2009 m. gegužės mėn. sprendimu (48) patvirtintą pagalbą;

(89)

Komisija taip pat suabejojo, ar Sparkassenverbände įnašas buvo tinkamas, nes buvo nustatyta viršutinė įsipareigojimų, tenkančių Sparkassenverbände dėl paramos priemonės, riba, o EAA steigti reikalingą kapitalą suteikė tik Vokietija, bet ne Sparkassenverbände (49);

(90)

Vokietija buvo įpareigota pateikti pakeistą restruktūrizavimo planą, kuriame turėjo atsižvelgti į visos suteiktos valstybės pagalbos sumą ir numatyti tinkamą atlygį ir papildomą didelio masto restruktūrizavimą;

(91)

2010 m. lapkričio mėn. sprendimu Komisija išplėtė oficialią tyrimo procedūrą, nes turėjo nemažų abejonių, ar pirmasis turto perdavimas atitiko Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto nuostatas ir ar 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planas buvo suderinamas su vidaus rinka. Restruktūrizavimo plane nebuvo patikimai įrodyta, kad juo galima atkurti pagalbą gavusio banko gyvybingumą, užtikrinti tinkamą dalijimąsi našta ir apriboti pagalbos nulemtą konkurencijos iškreipimą;

(92)

pirmojo turto perdavimo klausimu Komisija visų pirma išsakė abejonę dėl sumažėjusios vertės turto tinkamumo gauti paramą. Komisija konstatavo, kad yra valstybės pagalba, apskaičiavo jos sumą ir padarė išvadą, kad pagalba dėl savo dydžio Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto nuostatas atitiktų tik jei būtų sugrąžinta arba kompensuota papildomu restruktūrizavimu, kaip nustatyta Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punkte;

(93)

2010 m. lapkričio mėn. sprendime Komisija, remdamasi savo ekspertų ekspertize, su pirmuoju perkėlimu susijusios pagalbos sumą įvertino maždaug 6,9 mlrd. EUR. Ši suma – atitinkamo turto perdavimo vertės ir rinkos vertės skirtumas (apie 11 mlrd. EUR) (50), pakoreguotas pagal pirminį EAA nuosavą kapitalą (apie 3,3 mlrd. EUR) (51), tam tikrų su kreditu susietų obligacijų balansinę vertę (apie 0,3 mlrd. EUR) (52) ir tęstinumo įsipareigojimų perdavimo atskaitymą (apie 0,9 mlrd. EUR) (53);

(94)

Komisija taip pat patvirtino savo ekspertų apskaičiuotą perdavimo skirtumą, t. y. turto ir įsipareigojimų perdavimo vertės ir realiosios ekonominės vertės skirtumą. Komisijos nuomone, perdavimo skirtumas, atskaičius susijusius nuosavo kapitalo ir kredito veiksnius, yra 3,4 mlrd. EUR (54). Dėl vertybinių popierių portfelio Komisija pažymėjo, jog norint nagrinėjamų kategorijų turtą kvalifikuoti kaip sumažėjusios vertės turtą (55) reikia daugiau įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog šio turto rinkų veikimas dėl pirkėjų ir pardavėjų trūkumo iš tikrųjų buvo sutrikęs. Be to, Komisija, remdamasi savo sprendimų priėmimo praktika, sutiko su ekspertais, kad diskontavimo veiksniai, kuriuos WestLB ėmė kaip pagrindą realiajai ekonominei vertei apskaičiuoti, buvo per maži, todėl realioji ekonominė vertė buvo gauta gerokai per didelė. Komisija taip pat pritarė ekspertų išvadai, kad dėl nepakankamai nuosaikių prielaidų vertinant nuostolių dydį įsipareigojimų neįvykdymo atveju paskolų portfelio realioji ekonominė vertė buvo maždaug 1 mlrd. EUR mažesnė negu įvertino WestLB. Komisija pažymėjo, kad remiantis Komisijos sprendimų priėmimo praktika duomenys buvo palyginti sektoriaus lygmeniu (56). Be to, Komisija dar kartą apsvarstė kitas nurodytas atskaitytinas pozicijas, tačiau nusprendė, kad vertinant realiąją ekonominę vertę nebuvo jokio pagrindo į jas atsižvelgti;

(95)

Komisija taip pat išsakė abejonę dėl sumažėjusios vertės turto valdymo, nes už tai tebebuvo atsakingas WestLB. Atsižvelgdama į tai, kad EAA netrukus po jos įsteigimo balanse parodė 1 mlrd. EUR nuostolių, Komisija padarė išvadą, kad nuostolių galėjo atsirasti jau turto perdavimo metu. Dėl šios priežasties Komisija suabejojo, ar tas turtas patenka į Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 32 punkto taikymo sritį;

(96)

Vokietija dar kartą buvo paraginta pateikti pakeistą restruktūrizavimo planą, kuriame būtų atsižvelgta į papildomą pagalbą WestLB ir išanalizuoti sprendime nurodyti trūkumai;

(97)

Vokietija neginčija, kad priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį;

(98)

Vokietija prieštarauja kai kurioms Komisijos išvadoms dėl pirmojo turto perdavimo EAA;

(99)

pirma, Vokietija pakartoja savo 2010 m. vasario 1 d. pateiktose pastabose išdėstytus svarstymus ir teigia, kad tiriant pirmąjį turto perdavimą EAA Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto netaikytinas. Vokietijos aiškinimu, WestLB, perduodamas nuosavą kapitalą EAA, prisiima visą su paramos priemone susijusią naštą. Vokietija teigia, kad pagal 2009 m. gegužės mėn. sprendimo 16 dalies 8 išnašą Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto netaikomas, jei priemonę kaip savininkai įgyvendina viešieji akcininkai;

(100)

antra, Vokietija teigia, kad Komisija padarė klaidų vertindama perduotą turtą ir taikydama perskaičiavimo veiksnius;

(101)

Vokietija teigia, kad Komisijos vertinimas apskritai yra per nuosaikus, ir tada išsamiau apsvarsto atskirus kategorijų „struktūrizuoti vertybiniai popieriai“, „kiti vertybiniai popieriai“ ir „paskolų portfelis“ turto aspektus;

(102)

Vokietija aiškina, kad WestLB taikytą „struktūrizuotų paskolų“ portfelio vertinimo metodą, kurį Komisija kritikavo, Deutsche Bundesbank laikė priimtinu. Be to, Vokietija nurodė, kad Vokietijos išorės ekspertas įmonė BlackRock Solutions apskaičiavo didesnę portfelio realiąją ekonominę vertę negu WestLB, o tai, Vokietijos nuomone, rodo, kad WestLB elgėsi pakankamai nuosaikiai;

(103)

dėl „kitų vertybinių popierių“ portfelio Vokietija teigia, kad didžiausi vertės nustatymo skirtumai sietini su klausimu, ar taikytina rinkos vertė. Vokietija aiškina, kad WestLB, norėdamas nustatyti, ar rinkos veikimas sutrikęs, pasiūlė pasinaudoti savo (visų pirma į likvidumą orientuotais) kriterijais, o Komisijos ekspertai savo išvados, kad beveik visas turtas priklauso veikiančioms rinkoms, pakankamai nepaaiškino, ir Vokietija tai kritikuoja. Norėdama tai parodyti aiškiau Vokietija remiasi vyriausybės skolos vertybiniais popieriais, kurie sudaro didžiąją vertybinių popierių portfelio dalį; Vokietijos nuomone, mažėjančios kainos 2009 m. pabaigoje yra ženklas, kad rinkų veikimas buvo sutrikęs;

(104)

„paskolų portfelio“ vertinimo klausimu Vokietija aiškina, kad Komisijos ekspertų nuomone, kuri, be to, esą parengta neturint išsamių paskolų dokumentų, negalima pasinaudoti WestLB apskaičiuotai vertei paneigti. Konkrečiai kalbant, Vokietija kritikuoja taikytų vertinimo parametrų skaidrumo trūkumą, turinio prieštaravimus ir pernelyg nuosaikų Komisijos ekspertų požiūrį. Vokietijos nuomone, turėjo būti taikyti ne ekspertų parametrai, o tie parametrai, kuriuos atlikdamas nepalankiausių sąlygų testavimą taiko Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (angl. Committee of European Banking Supervisors, CEBS). Vokietija ypač kritikuoja nepalankiausių sąlygų scenarijų, pagal kurį Komisijos ekspertai daro prielaidą, kad įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė yra 70 %, o nuostolių dydis įsipareigojimų neįvykdymo atveju – 30 %;

(105)

kalbėdama apie abejones dėl turto tinkamumo gauti paramą Vokietija teigė, kad iš pirmosios EAA veiklos ataskaitos (2010 m. birželio 30 d.) nebuvo matyti jokių portfelio nuostolių. Komisijos abejones, kad galėjo būti imti per maži tikėtini nuostoliai EAA struktūroje, Vokietija atmeta argumentuodama tuo, kad EAA faktinio rizikos draudimo apimtis nustatoma pirmiausia pagal Phoenix portfelį. Vokietijos teigimu, rizikos draudimo apimtis yra [0,5–1,5] mlrd. EUR mažesnė už likvidavimo plane apytikriai nurodytą sumą, taigi EAA rizikos draudimas neprieštaravo WestLB tikėtinų nuostolių vertinimui;

(106)

Vokietija taip pat teigia, kad vertinant perduotus portfelius reikia atsižvelgti į atskaitytinas pozicijas, visų pirma i) tęstinumo įsipareigojimų perdavimą, ii) būsimus grynųjų pinigų srautus, iii) nepanaudotas pažadėtas kredito linijas ir iv) tikėtinų nuostolių diskontavimą;

(107)

tęstinumo įsipareigojimų klausimu Vokietija teigia, kad dėl tokių įsipareigojimų (57) perdavimo EAA WestLB netenka 882 mln. EUR ekonominio pranašumo ir kad į tai reikia atsižvelgti;

(108)

dėl būsimų grynųjų pinigų srautų Vokietija teigia, kad dėl tokių įsipareigojimų perdavimo EAA WestLB netenka 880 mln. EUR dydžio būsimų grynųjų pinigų srautų (palūkanų mokėjimų ir pan.) ir kad į šią aplinkybę reikia atsižvelgti;

(109)

nepanaudotų pažadėtų kredito linijų klausimu Vokietija teigia, kad dėl nepanaudotų kredito linijų perdavimo EAA reikalingas koregavimas, nes į jų galimą riziką skaičiuojant realiąją ekonominę vertę buvo atsižvelgta, o į galimas pajamas bendrame vertinime – neatsižvelgta;

(110)

tikėtinų nuostolių diskontavimo klausimu Vokietija teigia, kad diskontuotus tikėtinus nuostolius reikėtų imti kaip portfelių vertinimo pagrindą, nes į tam prieštaraujantį atsargumo principą jau buvo pakankamai atsižvelgta apskaičiuojant realiąją ekonominę vertę;

(111)

dėl Komisijos abejonių, kad Sparkassenverbände galėjo būti suteikta papildoma neteisėta pagalba, Vokietija išsakė savo nuomonę, kuri pateikta toliau;

(112)

pirma, Vokietija nuodo, kad WestLB akcininkai, tarp jų ir Sparkassenverbände, likvidavimo institucijos steigti neprivalėjo – tai greičiau buvo savarankiškas savininkų sprendimas;

(113)

antra, Vokietija nurodo, kad FMStFG nėra pagrindžiama jokia neribota nuostolių padengimo prievolė. Pagal FMStFG komercinių bankų savininkai už riziką, kylančią dėl likvidavimo institucijų, turi atsakyti tik savo turimų akcijų dydžiu. Vokietija teigia, kad FMStFG leidžiama nuostolių padengimo naštą paskirstyti pagal sutartį, taip nukrypstant nuo paskirstymo pagal nuosavo kapitalo dalis, siekiant atsižvelgti į skirtingus finansinius išteklius;

(114)

Vokietijos nuomone, abiem Sparkassenverbände tenkanti iš viso 4,5 mlrd. EUR nuostolių kompensavimo prievolė yra tinkama naštos dalis;

(115)

vertinant WestLB suteiktą restruktūrizavimo pagalbą reikia atsižvelgti į visą nuo 2008 m. WestLB suteiktą pagalbą, nes 2009 m. gegužės mėn. sprendimu patvirtinta pagalba buvo suteikta restruktūrizavimo procesui, kuris buvo patvirtintas 2009 m. gegužės mėn. sprendimu. Atsižvelgiant į gerokai padidintą pagalbos apimtį ir restruktūrizavimo plano pakeitimus, reikia dar kartą ištirti visą pagalbą remiantis 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planu;

(116)

pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai;

(117)

valstybės pagalba yra tuo atveju, kai atitinkama priemonė tenkina visas toliau nurodytas sąlygas: a) ji finansuojama valstybės narės arba iš valstybinių išteklių; b) ja tam tikroms įmonėms ar sektoriams suteikiamas pranašumas; c) ji iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti; d) ji gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai;

(118)

Komisija laikosi savo toliau išdėstytos nuomonės, kad dėl visų nagrinėjamų priemonių šios sąlygos yra tenkinamos, net ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad WestLB nutrauks savo bankinę veiklą, nes jis ir toliau vykdys ekonominę veiklą (pvz., teiks turto valdymo paslaugas). Kadangi ši veikla ir toliau bus vykdoma sektoriuje, kuriame vyksta tarptautinė konkurencija, šios priemonės, Komisijos nuomone, gali iškreipti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (58);

(119)

jau savo 2009 m. gegužės mėn. sprendime Komisija nustatė, kad apsauga nuo rizikos yra valstybės pagalba. Vokietija paaiškino, kad apsauga nuo rizikos ir toliau taikoma EAA perduoto Phoenix portfelio nuosavo kapitalo daliai;

(120)

jau savo 2009 m. gruodžio mėn. sprendime Komisija padarė išvadą, kad 3 mlrd. EUR kapitalo injekcija yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį;

(121)

pagal 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė išleis 1 mlrd. EUR dydžio papildomą kapitalo priemonę SPM-Bank vietoje WestLB nuosavo kapitalo dalies (59), kurią reikės grąžinti SoFFin. Kadangi papildoma kapitalo priemonė SPM-Bank yra kapitalo pakeitimo priemonė, ja turi būti padengiami visi nuostoliai, nes kitaip reguliavimo institucija tokio sandorio nepatvirtintų. Taigi nauja priemonė taip pat yra kapitalas. Kapitalą suteiks Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, taigi jam bus naudojami valstybiniai ištekliai. Kapitalo priemone bus padengiamas atskiro banko kapitalo trūkumas, taigi SPM-Bank suteikiamas atrankusis pranašumas. Kadangi SPM-Bank veiks ekonomikos sektoriuje, kuriame veikia ir kitų valstybių narių įmonės, kyla pavojus, kad priemonė iškreips konkurenciją ir darys įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi ši priemonė yra valstybės pagalba; tai patvirtina ir panašių kapitalo priemonių analizė (60);

(122)

pagal 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė padengs penkerių metų laikotarpio SPM-Bank veiklos ir likvidavimo nuostolius ir visus pensijų įsipareigojimus. Apytikriai skaičiuojama, kad per SPM-Bank veiklos laikotarpį nuostolių iš viso bus [3–6] mlrd. EUR (pagal pagrindinį scenarijų) arba [4–7] mlrd. EUR (pagal alternatyvų scenarijų). Šie nuostoliai turi būti padengiami […]. Todėl įsipareigojimas padengti SPM-Bank nuostolius palygintinas su [100–700] mln.–[0,5–2] mlrd. EUR dydžio kapitalo injekcija. Kaip ir papildoma kapitalo priemone SPM-Bank, taip ir šia nuostolių dengimo priemone padengiamas SPM-Bank kapitalo trūkumas ir taip jam suteikiamas atrankusis pranašumas, nes nėra jokių požymių, kad jis šį kapitalą galėtų gauti rinkoje. Kadangi kapitalo priemonę suteikia Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, jai naudojami valstybiniai ištekliai. Atsižvelgiant į 118 dalyje nurodytus konkrečius bankų sektoriaus požymius, ši priemonė gali iškreipti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi ji yra valstybės pagalba;

(123)

Komisija jau savo 2009 m. gruodžio mėn. sprendime padarė išvadą, kad paramos priemonė, suteikta likvidavimo institucijos įsteigimo forma, yra valstybės pagalba (61);

(124)

Komisija nesutinka su Vokietijos nuomone, kad šiuo atveju Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto netaikytinas. Komisija nurodo savo sprendimų priėmimo praktiką, kurioje taip pat remiamasi tuo, kad Komisija Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto aiškina, kaip valstybių narių suteiktas paramos priemones reikia vertinti pagalbos teisės požiūriu pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą: „Sumažėjusios vertės turtas yra turtas, dėl kurio bankams kyla pavojus patirti nuostolių. Komisijos nuomone, Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto reikia taikyti tiriant visas paramos priemones, kurios skirtos sumažėjusios vertės turtui ir kuriomis iš tikrųjų suteikiama parama atitinkamai finansų įstaigai, nes pagal šį komunikatą paramos turtui priemonės yra tokios priemonės, dėl kurių bankai gali išvengti didelio tam tikrų kategorijų turto vertės nurašymo“ („Wertgeminderte Vermögenswerte sind Vermögenswerte, bei denen den Banken Verluste drohen. Nach Auffassung der Kommission ist die Impaired-Assets-Mitteilung bei allen Unterstützungsmaßnahmen, die auf wertgeminderte Vermögenswerte abzielen und das begünstigte Finanzinstitut tatsächlich entlasten, anzuwenden, da es sich der Mitteilung zufolge bei Entlastungsmaßnahmen um Maßnahmen handelt, mit denen Banken starke Wertberichtigungen bestimmter Kategorien von Vermögenswerten vermeiden können“) (62). Pirmasis perdavimas taip pat patenka į šią priemonių kategoriją, nes WestLB dėl jo nepatiria savo turto vertės nurašymo pasekmių. Vokietija jau anksčiau yra patvirtinusi, kad WestLB nebūtų galėjęs atitikti reguliuojamųjų būtinojo kapitalo reikalavimų, jei nebūtų gavęs paramos valstybės priemonėmis (63);

(125)

kalbant apie galiojimo trukmę, Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto turi būti taikomas nagrinėjant turto perdavimą. Komisija primena, kad, neatsižvelgiant į tai, kada pagalbos priemonės suformuotos ar apie jas pranešta, ji turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus ir komunikatus (64). Dabartinės finansų krizės sąlygomis Komisija pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto jau yra tyrusi priemones, apie kurias buvo pranešta prieš šio komunikato paskelbimą (65);

(126)

Komisija, nepaisydama Vokietijos prieštaravimų, kad Komisija Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto savo 2009 m. gegužės mėn. sprendime netaikiusi, šio tyrimo nekeitė. Net jei ir būtų buvę klaidinga tuo metu netaikyti Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto, Vokietija neturi jokio teisėto pagrindo daryti prielaidą, kad Komisija ir toliau taip elgsis. Bet kokiu atveju 2009 m. gegužės mėn. sprendime taikytas metodas, pagal kurį kaip pagalbos suma imta garantijos nominalioji vertė, o tai, kalbant apie sumažėjusios vertės turto garantijas, nėra neįprasta (66); tačiau jei šis metodas būtų taikomas šioje byloje dėl pagalbos, būtų gaunama suma, gerokai viršijanti pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto apskaičiuotą pagalbos sumą;

(127)

taigi svarbiausias aspektas tebėra pagalbos dydžio apskaičiavimas. Remiantis Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 39 punktu, taikant paramos priemonę pagalba visada yra tada, kai perdavimo vertė yra didesnė už viso portfelio rinkos vertę;

(128)

2010 m. lapkričio mėn. sprendime Komisija apskaičiavo išankstinę pagalbos sumą, kuri buvo 11 mlrd. EUR, neatsižvelgdama į jokias atskaitytinas pozicijas. Šiuo tikslu Komisija, pasitelkusi ekspertus, atliko turto, kuriuo neprekiauta rinkoje, tikėtinos rinkos vertės vertinimą. Tačiau Komisija, atlikusi išsamią portfelio analizę ir remdamasi išsamiais galutinės ekspertų ekspertizės duomenimis, savo vertinimą patikslino;

(129)

6 lentelėje nurodyta portfelio dalių rinkos vertė;

6   lentelė

Pirmojo turto perdavimo rinkos vertė (mlrd. EUR)

(130)

(131)

(132)

tikėtini kapitalo nuostoliai, kuriuos iš pradžių apytikriai apskaičiavo WestLB dėl portfelio dalies, apimančios Europos aukščiausios rūšies pirmaeilius vekselius, yra labai nuosaikūs ir labai artimi rinkos vertės apskaičiavimui. Taigi WestLB išvestą Europos aukščiausios rūšies pirmaeilių vekselių portfelio realiąją ekonominę vertę galima imti kaip apytikrę rinkos vertę (1,750 mlrd. EUR) (68). Phoenix portfelio, kuris apima sudėtingos pakopinės atgalinių mokėjimų struktūros („iš viršaus žemyn“) struktūrizuotus vertybinius popierius, rinkos vertę apytikriai galima nustatyti taip: pirmiausia taikomų garantijų aktuali rinkos vertė įvertinama maždaug 54 % (12,375 mlrd. EUR); atsižvelgiant į turimas lėšas grynaisiais pinigais (pridėjus 1,325 mlrd. EUR) ir tikėtiną grynųjų netekimą (atėmus apie 0,5 mlrd. EUR pagal griežtą, panašų į aktualią rinkos vertę scenarijų), rinkos vertę galima apytikriai įvertinti maždaug 13,2 mlrd. EUR (69);

(133)

pagalbos dydis apskaičiuojamas taip: visa suma (52,887 mlrd. EUR) palyginama su perdavimo verte (68,116 mlrd. EUR) ir atskaitomos atskaitytinos pozicijos. Atskaitytinos pozicijos yra 93 dalyje nurodyti 3,267 mlrd. EUR EAA nuosavo kapitalo, 882 mln. EUR dėl netektų tęstinumo įsipareigojimų ir 268 mln. EUR dėl su kreditu susietų obligacijų perdavimo Phoenix struktūroje. Taigi valstybės pagalbos suma – 10,812 mlrd. EUR, t. y. 15,229 mlrd. EUR – 4,417 mlrd. EUR;

(134)

pagalbos suma apima WestLB akcininkų suteiktas EAA nuostolių padengimo garantijas (žr. 33–40 dalis), nes jos suteiktos vietoje įsipareigojimo, kurį valstybė prisiėmė per EAA įsigydama WestLB turto. Reikia priminti, kad pagal FMStFG akcininkai ateityje valstybei privalės mokėti galimų nuostolių kompensaciją. Ši valstybės atsakomybė vidaus santykyje pakeičiama WestLB akcininkų atsakomybe, tačiau tai neturi jokių pasekmių kalbant apie pagalbą gavusį banką; jei šios garantijos būtų laikomos atskiru pagalbos šaltiniu, subsidijos būtų priskaičiuojamos du kartus. Todėl dėl šių garantijų su pirmuoju turto perdavimu EAA susijusios pagalbos apimtis nepadidėjo;

(135)

antrasis turto perdavimas yra galimas EAA papildymas visais likusiais WestLB turtu ir įsipareigojimais. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog iki šiol aišku, kad tikrai bus perduotas WestImmo atskirtas portfelis, o Verbundbank ir Pfandbriefbank turto ir įsipareigojimų perdavimas svarstomas tik kaip galimybė. Be to, visi WestLB skyriai ir visos verslo sritys yra parduodami, taigi atitinkami turtas ir įsipareigojimai iki 2012 m. birželio 30 d. vis dėlto dar gali būti parduoti rinkos kaina ir tokiu atveju jie nebus perduodami EAA. Tačiau toliau atliktas vertinimas grindžiamas atsargia prielaida, kad 2012 m. birželio 30 d. likę turtas ir įsipareigojimai bus perduoti EAA;

(136)

kalbant apie WestImmo, EAA bus perduotas nuo jo atskirtas portfelis, apimantis apie [5,3–6,9] mlrd. EUR vertės (balansinė vertė pagal HGB) turtą ir įsipareigojimus. Rinkos vertė apskaičiuojama kaip parodyta 4 lentelėje. Komisija patikrino rinkos vertei apskaičiuoti imtus duomenis ir mano, kad paaiškinimas, kodėl rinkos vertė laikytina pakankamai nuosaikia, yra pagrįstas. Taigi pagalba, susijusi su per antrąjį turto perdavimą WestImmo perduota dalimi, sudaro [300–800] mln. EUR – perdavimo vertės ir rinkos vertės skirtumas;

(137)

jei WestImmo, nuo kurio buvo atskirtas portfelis ir kuris taps Pfandbriefbank, nepavyks parduoti ir jį reikės perduoti EAA, jo perdavimo vertė, Vokietijos nuomone, atitiks rinkos vertę. Šis argumentas atrodo pagrįstas, nes sumažėjusios vertės turtas nuo Pfandbriefbank buvo atskirtas sąmoningai;

(138)

kalbant apie WestLB, nuo jo atskirtų turto ir įsipareigojimų vertė – apie [120–150] mlrd. EUR (balansinė vertė pagal HGB). Portfelio rinkos vertė yra [1–1,8] mlrd. EUR mažesnė už jo balansinę vertę pagal HGB (žr. 3 lentelę po 47 dalies). Komisija patikrino duomenis, imtus likusių WestLB turto ir įsipareigojimų rinkos vertei apskaičiuoti, ir rinkos vertinime nerado jokių prieštaravimų. Vokietija primena, kad per pirmąjį turto perdavimą nuo WestLB buvo atskirtas jo sumažėjusios vertės turtas ir taip suteikta didelė parama kapitalui. Todėl nenuostabu, kad portfelio kokybė, o kartu ir jo rinkos vertė, yra daug geresnė negu per pirmąjį perdavimą. Todėl Komisija pripažįsta, kad portfelyje esančių turto ir įsipareigojimų rinkos vertė yra [1–1,8] mlrd. EUR mažesnė už perdavimo vertę (balansinė vertė pagal HGB), todėl pagalbos suma, susijusi su per antrąjį turto perdavimą perduota WestLB dalimi, yra [1–1,8] mlrd. EUR;

(139)

apskritai per antrąjį perdavimą perduoto turto rinkos vertė yra [1,3–2,6] mlrd. EUR mažesnė už jo perdavimo vertę. Taigi antrojo perdavimo pagalbos suma iš viso yra [1,3–2,6] mlrd. EUR;

(140)

kai tik visas WestLB turtas bus perduotas EAA, ji bus atsakinga už jo finansavimą. Iki 2012 m. birželio 30 d. (t. y. iki faktinio perdavimo) WestLB akcininkai imsis priemonių reikiamam likvidumui, o kartu turto perdavimui EAA, užtikrinti. Šiuos veiksmus galima laikyti bendro likvidavimo scenarijaus sudedamąja dalimi, nes jie skirti tik apsaugai pertvarkymo etape rinkos sutrikimo atveju iki 2012 m. birželio 30 d. Tačiau jais suteikiamas papildomas terminuotas pranašumas WestLB (70), kuris […]. Kadangi WestLB akcininkai yra viešosios teisės subjektai ir galiausiai valstybės kontroliuojamos įmonės, kurios turėtų priimti sprendimus dėl likvidumo teikimo pertvarkymo metu, priemonei naudojami valstybiniai ištekliai. Kaip paaiškinta 118 dalyje, atsižvelgiant į konkrečius Vokietijos bankų sektoriaus požymius, tokio pranašumo suteikimas gali iškreipti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi WestLB akcininkų teikiamas likvidumas pirmajam 2012 m. pusmečiui yra valstybės pagalba;

(141)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisija gali laikyti su vidaus rinka suderinama pagalbą, skirtą „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Komisija žino, kad pasaulinė finansų krizė gali labai sutrikdyti bet kurios valstybės narės ekonomiką, o paramos bankams priemonėmis šį sutrikimą galima atsitaisyti. Šis vertinimas patvirtintas Komisijos komunikate „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (71) (toliau – Kapitalo atkūrimo komunikatas), Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto ir Restruktūrizavimo komunikate. Komisija mano, kad sąlygos, kuriomis remiantis galima patvirtinti valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ir toliau yra tenkinamos, nes padėtis finansų rinkose vėl pablogėjo. Komisija patvirtino šią nuomonę 2010 m. gruodžio mėn. priimdama komunikatą, kuriuo valstybės pagalbos taisyklių taikymas bankams skirtoms paramos priemonėms dėl finansų krizės pratęstas iki 2011 m. gruodžio 31 d. (72) Paskui Komisija dar kartą pratęsė šių taisyklių taikymą ir po 2011 m. gruodžio 31 d. (73);

(142)

šios analizės pagrįstumas Vokietijos ekonomikai patvirtintas Komisijos sprendimuose, kuriais leista teikti įvairias federalinės vyriausybės priemones finansų krizei įveikti, ypač sprendimuose, kuriais patvirtintas ir pratęstas Vokietijos bankų gelbėjimo paketas (74);

(143)

nekontroliuojamas tokio banko kaip WestLB žlugimas galėtų turėti tiesioginių padarinių finansų rinkoms, o kartu visai valstybės narės ekonomikai. Atsižvelgdama į dabartinį finansų rinkų nestabilumą Komisija bankų sektoriuje suteiktų pagalbos priemonių tyrimą ir toliau grindžia SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu;

(144)

dėl 125 ir 126 dalyse paaiškintų priežasčių pirmasis turto perdavimas EAA turi būti vertinamas remiantis Komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto. Suderinamumo tyrimas sutelkiamas į klausimą, ar turtas buvo perduotas didesne negu rinkos verte, neviršijant Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 40 punkte apibrėžtos realiosios ekonominės vertės. Pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punktą pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka, jei perdavimo vertė neviršija realiosios ekonominės vertės, o perdavimo skirtumas yra nulis. Tolesniame vertinime pirmiausia bus nagrinėjamas perdavimo skirtumo dydis (žr. 144–159 dalis). Jei perdavimo skirtumas yra ne nulis, t. y. viršija realiąją ekonominę vertę, pagalba turi būti grąžinta ar išieškota (žr. toliau 161 ir 162 dalis);

(145)

kalbant apie pirmąjį turto perdavimą, Vokietija suabejojo dėl realiosios ekonominės vertės apskaičiavimo. Vokietija savo pastabose bando paneigti 2010 m. lapkričio mėn. sprendime apskaičiuotą perdavimo skirtumą – 3,414 mlrd. EUR. Komisija apsvarstė Vokietijos argumentus ir padarė išvadas, kurios pateikiamos toliau;

(146)

kalbant apie bendrą perduotino turto realiosios ekonominės vertės apskaičiavimo vertinimą, Komisija laikosi nuomonės, kad jos vertinimas nebuvo per nuosaikus ir atitiko Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 37 punkto nuostatas. Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 37 punkte sakoma, kad, siekiant užkirsti kelią netinkamam konkurencijos iškreipimui, Komisija turi taikyti teisingą ir nuoseklų turto, įskaitant sudėtingesnį ir mažiau likvidų turtą, vertinimo metodą. Komisija savo 2010 m. lapkričio mėn. sprendime paaiškino, kad jos taikomas metodas atitinka nusistovėjusią sprendimų priėmimo praktiką. Kitų institucijų, tokių kaip Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (CEBS), taikomi metodai neabejotinai taip pat yra pagrįsti, tačiau šiam vertinimui nesvarbūs;

(147)

Komisija, kaip ir anksčiau, nėra įsitikinusi, kad WestLB pasiūlytas metodas yra suderinamas su sprendimų dėl pagalbos priėmimo praktika. Komisija pažymi, kad Deutsche Bundesbank WestLB pasiūlytą metodą ne patvirtino, o greičiau kritikavo – ir vertinimo metodą, ir WestLB imtus parametrus (75). Kritiškas Deutsche Bundesbank požiūris paneigia Vokietijos argumentą, kad WestLB vertinimo metodas dalykiniu požiūriu esantis pripažintas. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad WestLB vertinimo metodas nukrypsta nuo nusistovėjusios sprendimų priėmimo praktikos (76);

(148)

kalbant apie atskirų portfelio dalių vertinimą, Komisija pažymi, kad „struktūrizuotų vertybinių popierių“ vertinimo didelių nukrypimų nėra. Komisijos apskaičiuota visos turto kategorijos realioji ekonominė vertė ir WestLB kaip pagrindas imta realioji ekonominė vertė labai panašios. Komisija visada neatsižvelgia į nuosaikias prielaidas, jei jomis atskirų portfelių vertinimas būtų patvirtinamas arba atmetamas. Komisija veikiau pasinaudojo savo ekspertų patarimu pernelyg atsargų WestLB metodą, taikytą vertinant portfelio dalį „Europos aukščiausios rūšies pirmaeiliai vekseliai“, patikrinti dar kartą. Komisija išnagrinėjo išsamią ekspertų ekspertizę, kurioje buvo tirtas ir svarbiausių dalinių kategorijų turtas (ABS CDO (77), kiti CDO (78), US RMBS (79), US CMBS (80), US ABS (81), EUR ABS (82) ir finansinės priemonės), ir padarė išvadą, kad joje nurodyti metodai ir rezultatai atitinka kitais atvejais, pvz., tais, kurie cituojami sprendime pradėti procedūrą, taikytus metodus ir rezultatus;

(149)

antra, kalbant apie paskolų portfelį, Komisija prieštarauja Vokietijos tvirtinimui, esą trūksta skaidrumo, o ekspertų vertinime esama prieštaravimų. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad ji nurodė, kodėl tam tikri metodai yra tinkami realiajai ekonominei vertei įvertinti. Pavyzdžiui, Komisija rekomendavo pakartotinai apdrausti paskolų portfelį atliekant didelę atranką, kad būtų įvertintas esamų reitingų sistemų, jomis nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolių dydžio įsipareigojimų neįvykdymo atveju tinkamumas. Komisija šios rekomendacijos nesilaikė. Be to, Komisija pabrėžė, kad pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punktą nuostolių dydžio įsipareigojimų neįvykdymo ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės atvejais kaip pagrindą ji turėjo imti nepalankiausių sąlygų scenarijus, kurie grindžiami gana nuosaikiomis prielaidomis. Remiantis Komisijos sprendimų priėmimo praktika, turto perdavimo vertinimas turi būti grindžiamas to turto realiąja ekonomine verte. Taigi Komisija patvirtina savo ankstesnę išvadą, kad vertinimas turi būti pakoreguotas maždaug 1 mlrd. EUR;

(150)

trečia, dėl vertybinių popierių portfelio Komisija sutinka su Vokietija, kad nukrypimai sietini su tuo, ar remiamasi prielaida, kad atitinkamų rinkų veikimas sutrikęs, ar kad nesutrikęs. Tiesa, būtų galima kelti klausimą, ar ši portfelio dalis pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto apskritai yra tinkama paramai gauti. Būtų galima argumentuoti, kad nors tam tikras lankstumas įmanomas – suteikiant paramą bankų turtui, kuris nėra visų pirma nukentėjęs dėl pirmųjų finansų krizės etapų, tačiau turtui, kurio perdavimo metu negalima laikyti sumažėjusios vertės turtu, paramos schemų taikyti negalima. Pagal šį požiūrį paramos sumažėjusios vertės turtui priemonių negalima suprasti kaip tam tikro neterminuoto draudimo nuo recesijos pasekmių. Kita vertus, atskyrus didelius, kelių milijardų eurų, apimties portfelius galima iškreipti konkurenciją būtent šiose rinkose. Kaip galimybė atsižvelgti ir į finansų stabilumo išlaikymo tikslą, ir į būtinybę išvengti konkurencijos iškreipimo Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto numatytas tokio turto perdavimas. Tačiau kadangi tokio turto rinka veikia (t. y. jos veikimas nėra sutrikęs), realioji ekonominė vertė atitinka rinkos vertę arba prie jos priartėja;

(151)

ar yra veikianti rinka, WestLB tiria remdamasis grynai likvidumo kriterijumi, o Komisija mano (83), kad rinkos sutrikimas turėtų būti vertinamas palyginus gerai veikiančią rinką ir atitinkamo turto rinką. Normaliai veikiančioje rinkoje sandoris sudaromas tarp pasirengusio sudaryti sutartį pirkėjo ir pasirengusio sudaryti sutartį pardavėjo. Sąvoka „pasirengęs sudaryti sutartį pirkėjas ir pardavėjas“ reiškia, kad sandoris sudaromas savanoriškai ir nėra jokios prievartos;

(152)

Komisijos ekspertai pateikė skaidrius normaliai veikiančios rinkos kriterijus, su kuriais Komisija sutiko (84). Nors tinkamas likvidumas arba mažas siūlomos ir prašomos kainos skirtumas yra veikiančios rinkos požymiai, priešingu atveju nebūtinai turi būti taip. Mokaus ir stabilaus emitento privačiai į rinką pateiktas vertybinis popierius gali būti nelikvidus, tačiau prireikus būtų galima lengvai pasiekti konkurencingą rinkos pasiūlą, artimą aktualiai rinkos vertei, apskaičiuotai remiantis likvidžiais palygintinais vertybiniais popieriais. Todėl WestLB pasiūlyti kriterijai normaliai veikiančiai rinkai įvertinti yra per siauri;

(153)

šiuo klausimu reikia pažymėti, kad klaidingas turto, kuris nėra sumažėjusios vertės turtas, priskyrimas per se nėra problema realiajai ekonominei vertei apskaičiuoti. Apskaičiuotina tokių pozicijų realioji ekonominė vertė turėtų būti artima to turto rinkos vertei, jei buvo taikytas tinkamas metodas ir kalibravimas. Jei rinka veikia, pagal bet kurį realiosios ekonominės vertės apskaičiavimo metodą turėtų būtu gaunama vertė, artima rinkos kainai. Klaidingas turto priskyrimas iš esmės yra tam tikras testas, ar tinkamai parinkti realiosios ekonominės vertės apskaičiavimo metodas ir parametrai;

(154)

dėl Vokietijos argumento, kad 2009 m. pabaigoje kai kurių vyriausybės skolos vertybinių popierinių rinkų veikimas buvo sutrikęs, Komisija konstatuoja, kad tuo metu veikiančios rinkos kriterijai buvo tenkinami. 2010 m. antrojo ketvirčio pabaigoje (85) ir vėliau kai kuriose vyriausybės skolos vertybinių popierinių rinkos dalyse jau buvo veikimo sutrikimo požymių, ypač atsižvelgiant į ECB intervencijas ir kitas Europos lygmens intervencijas. Tačiau 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. kovo 31 d. (vertinimo atskaitos datos) tokių požymių nebuvo;

(155)

todėl Komisija laikosi nuomonės, kad WestLB arba taikė klaidingą vertinimo metodą, arba vertindamas ėmė klaidingus parametrus, todėl vertinimą reikia pakoreguoti maždaug 600 mln. EUR;

(156)

baigiant reikia pažymėti, kad Komisija ekspertų ekspertizėje pateiktą realiosios ekonominės vertės vertinimą kalbant apie kiekvieną iš trijų portfelio dalių laiko tinkamu ir suderinamu su savo sprendimų priėmimo praktika. Todėl, Komisijos nuomone, portfelio turto perdavimo vertės ir realiosios ekonominės vertės skirtumas yra 6,949 mlrd. EUR (86);

(157)

2010 m. lapkričio mėn. sprendime Komisija suabejojo, ar visas turtas gali būti perduodamas. Komisija kaip įrodymą pasitelkė pirmojoje EAA veiklos ataskaitoje pateiktus paaiškinimus, kad, imant kai kurias turto pozicijas, jau perdavimo metu buvo patirti nuostoliai, nors šis turtas nepateko į Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 32 punkto taikymo sritį. Tačiau Vokietija pateikė papildomą informaciją ir paaiškinimus dėl rizikos draudimo, kurio ėmėsi EAA, ir dėl EAA perduoto turto nuostolių dydžio. Šie paaiškinimai buvo pagrįsti ir išsklaidė Komisijos abejones. Todėl dėl turto, kuris netinkamas paramai gauti, jokie koregavimai nereikalingi;

(158)

Komisija nepripažįsta jokių kitų atskaitytinų pozicijų, išskyrus tas, kurias jau pripažino 2010 m. lapkričio mėn. sprendime. Kapitalo injekcijos (3,267 mlrd. EUR) ir su kreditu susietų obligacijų (268 mln. EUR) kompensuojamasis poveikis taip pat jau buvo pripažintas (87) (plg. 44 dalies 2 lentelę). Be to, Komisija Vokietiją paragino paprašyti Deutsche Bundesbank nuomonės dėl kompensuojamojo poveikio ir pasirūpinti, kad reguliavimo institucija, pavyzdžiui, Deutsche Bundesbank, remdamasi Komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto, patikrintų ir patvirtintų galimus portfelio vertinimo pakeitimus. Reguliavimo institucija tokio tyrimo neatliko ir patvirtinimo nepateikė;

(159)

dėl tęstinumo įsipareigojimų Komisija pažymi, kad Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto nenagrinėjamas vien įsipareigojimų vertinimas. Todėl Komisija turėjo apsvarstyti, kaip elgtis, jei, kaip šiuo atveju, perduodami ir turtas, ir įsipareigojimai. Nors Komisija pripažįsta, kad įsipareigojimų su mažu palūkanų normų skirtumu perdavimas gali reikšti ekonominį nuostolį, ji turėjo pasiekti balansą tarp turto, dėl kurio jau susitarta, ir įsipareigojimų. Taigi Komisija, nors tirdama visą pagalbos dydį atsižvelgė į tęstinumo įsipareigojimų poveikį (plg. 133 dalį), mano, kad vertinant realiąją ekonominę vertę į jį atsižvelgti nereikia;

(160)

būsimų teigiamų perduoto turto rezultatų klausimu Komisija nesutinka su Vokietija, o laikosi savo nuomonės, kad kai tik turtas bus perduotas, į būsimą pelną atsižvelgti nereikėtų. Šis paskolų portfelio realiosios ekonominės vertės apskaičiavimo metodas atitinka Komisijos sprendimų priėmimo praktiką (88);

(161)

dėl nepanaudotų pažadėtų kredito linijų Komisija patvirtina, kad tokių kredito linijų balansinė vertė iš tikrųjų gali būti nulis. Tačiau dėl šios galimybės neatmestina kita galimybė, kad nepanaudota pažadėta kredito linija gali daryti neigiamą poveikį realiajai ekonominei vertei. Kredito linija gali būti dar panaudota, nes pagal sutartį to negalima atmesti. Todėl tai, kad kredito linija dar nepanaudota, net jei tokių pozicijų balansinė vertė lygi nuliui, niekaip nekeičia realiosios ekonominės vertės;

(162)

tikėtinų nuostolių diskontavimo klausimu Komisija pažymi, kad taip WestLB paprasčiausiai pakeičia savo paties vertinimo koncepciją, be to, neturėdamas Deutsche Bundesbank pritarimo. Taip Vokietija prieštarauja savo pačios realiosios ekonominės vertės vertinimui, tačiau nepateikia jokių kitų argumentų Komisijos nuomonei atremti;

(163)

kadangi realioji ekonominė vertė priimta ir atitinka Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 40 ir 41 punktus, Komisijos nuomone, nei tikėtini nuostoliai, nei kuri nors kita iš trijų Vokietijos nurodytų atskaitytinų pozicijų realiosios ekonominės vertės vertinimui nėra svarbi;

(164)

Komisijos abejonės dėl sumažėjusios vertės turto tinkamo valdymo perdavus turtą buvo išsklaidytos. Komisija turėjo abejonių dėl to, kad sumažėjusios vertės turtą ir toliau valdys WestLB, nes bankas turėtų susitelkti į naują veiklą ir vengti bet kokio konflikto tarp likviduotinos ir naujos veiklos. Tačiau kadangi WestLB / SPM-Bank po 2012 m. birželio 30 d. naujos bankinės veiklos nebevykdys, o tik teiks turto valdymo paslaugas, Komisija daugiau abejonių neturi;

(165)

baigiant reikia pažymėti, kad nors ir buvo atsižvelgta į visas Vokietijos nurodytas papildomas galimas atskaitytinas pozicijas ir argumentus, Komisijos abejonės nebuvo išsklaidytos. Komisija tebemano, kad perdavimo skirtumas yra 3,414 mlrd. EUR;

(166)

pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punktą, siekiant apriboti rinkos iškreipimą, atsirandantį turtą perduodant kaina, didesne už vertę, kuri kaip kompensacija už rinkos nepakankamumą laikoma priimtina, bankas turi grąžinti perdavimo skirtumą. Jei toks grąžinimas iš karto neįmanomas, jis turi vykti laipsniškai, pvz., taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Jei pagalbos grąžinti neįmanoma ir pagal lėšų susigrąžinimo mechanizmą, nes tai nulemtų techninį nemokumą, konkurencijos iškreipimas turi būti kompensuojamas didelio masto restruktūrizavimu, kuris gali reikšti ir likvidavimą (89);

(167)

WestLB, savo paties 2011 m. vasario mėn. restruktūrizavimo plane pateiktais duomenimis, net negalėjo dėl pirmojo turto perdavimo EAA atsiradusios 3,4 mlrd. EUR sumos grąžinti nekeldamas grėsmės savo gyvybingumui. Parduoti WestLB taip pat vargu ar pavyktų, jei galimas pirkėjas Vokietijai turėtų grąžinti 3,4 mlrd. EUR. Todėl Vokietija pateikė 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą, kuriame numatyta per 12 mėnesių likviduoti WestLB. Komisijos nuomone, WestLB likvidavimas yra pakankama priemonė konkurencijos iškreipimui apriboti. Todėl, jei likvidavimo planas bus laikomas patikimu, – tai bus svarstoma c skirsnyje, – Komisija konstatuoja, kad pagalba atitinka Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto nuostatas ir yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą;

(168)

iš esmės ir antros dalies perdavimą reikėtų tirti remiantis Komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto. Tačiau, Komisijos nuomone, tokio tyrimo rezultatas nebeturėtų jokio poveikio, nes yra pateiktas 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planas. Galimas papildomas konkurencijos iškreipimas, atsirandantis dėl perdavimo skirtumo, susijusio su antrąja dalimi, bet kokiu atveju būtų apribotas likvidavimu, kaip numatyta 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane. Todėl šiuo konkrečiu atveju Komisija mano, kad jei visa pagalbos suma pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punktą gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, išsamus realiosios ekonominės vertės vertinimo tyrimas, t. y. jos apskaičiavimas, nereikalingas;

(169)

taigi turto perdavimas yra suderinamas su vidaus rinka ir atitinka Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punkto nuostatas, nes galimas konkurencijos iškreipimas apribojamas likviduojant WestLB;

(170)

Komisija visų pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka turi tirti remdamasi savo gairėmis, taikomomis bankams per finansų krizę, visų pirma Restruktūrizavimo komunikatu ir Komisijos komunikatu „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (90) (toliau – Bankų komunikatas);

(171)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planu turi būti užtikrintas 7 lentelėje nurodytų pagalbos priemonių suderinamumas su vidaus rinka;

(172)

šios priemonės apima iš viso [21,6–24,4] mlrd. EUR pagalbą, o tai atitinka 2009 m. gruodžio 31 d. buvusį [24,4–27,6] % pagalbos sumos ir pagal riziką įvertinto turto santykį. Ši pagalbos suma laikytina labai didele pagalbos gavėjo balanso sumos dalimi, todėl reikalingas plataus masto restruktūrizavimas arba likvidavimas. Be to, restruktūrizavimo plane reikia atsižvelgti į papildomą konkurencijos iškreipimą, kuris atsiranda dėl a priori su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos sumos, t. y. perdavimo skirtumo. Siūlomas restruktūrizavimas arba likvidavimas turi būti tinkamas šiam iškreipimui apriboti;

(173)

2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planas atitinka Restruktūrizavimo komunikate nustatytus kriterijus. Restruktūrizavimo komunikato 21 punkte sakoma, kad jei bankas negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, turi būti siekiama tinkamai likviduoti žlugusį banką arba jį parduoti aukcione. Bankų komunikate nustatyta banko tinkamo likvidavimo procedūra (91). Toks kontroliuojamas likvidavimas yra įmanomas atskirais atvejais, kai sanavimo pagalba suteikta atskirai finansų įstaigai ir yra aišku, kad restruktūrizavimas nebūtų sėkmingas;

(174)

kad likvidavimo pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą būtų suderinama su vidaus rinka, remiantis nusistovėjusia Komisijos sprendimų priėmimo praktika (92) turi būti tenkinamos šios trys bendrosios sąlygos:

(175)

Komisijos nuomone, 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane numatytas tinkamo WestLB likvidavimo scenarijus; šis planas grindžiamas banko akcininkų susitarimu dėl dalijimosi našta. Visų pirma plane atsižvelgiama į tai, kad net dvejus metus nesėkmingai ieškota kitų į rinką orientuotų WestLB problemų sprendimo galimybių, kurios būtų pigesnės ar mažiau kenktų konkurencijai. Kita vertus, nekontroliuojamas likvidavimas keltų pavojų finansiniam stabilumui; šią riziką lengviau suvaldyti tinkamu likvidavimu. 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planu Komisijai suteikiama galimybė įvertinti likvidavimo procedūrą ir galimą jame numatytų valstybės priemonių poveikį konkurencijai;

(176)

svarbiausias kriterijus, kodėl planuojami veiksmai laikytini likvidavimo scenarijumi, yra tai, kad bankas nutrauks visą bankinę veiklą ir tęs tik turimų portfelių likvidavimo veiklą, o naujų sandorių nesudarys;

(177)

kad bankinė veikla bus nutraukiama, be kita ko, turėtų būti užtikrinama parduodant arba perduodant visus likusius turtą ir įsipareigojimus, paliekant tik likutinę struktūrą tose srityse, kur ji reikalinga, kad būtų lengviau likviduoti turimą turtą ir visų pirma išlaikyti vertę likviduojant šio turto portfelius;

(178)

pagal 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planą WestLB visą savo banko turtą perduos arba taupomosioms kasoms, arba EAA. 2012 m. birželio 30 d. banke beveik nebus likusio pagal riziką įvertinto turto. Vokietija įsipareigojo, kad likęs bankas ne vėliau kaip per tris mėnesius iš „WestLB“ bus pervardytas į „SPM-Bank“. Bankas taip pat nebevykdys bankinės veiklos savo sąskaita, o veiks tik kaip paslaugų EAA ir ribotu mastu – trečiosioms šalims teikėjas. Taigi restruktūrizavimo plane numatyti reikšmingi veiksmai, kurių atšaukti bus neįmanoma ir dėl kurių per 12 mėnesių daugumoje savo ankstesnės veiklos sričių WestLB negrįžtamai pasitrauks iš šios rinkos;

(179)

antra, kaip nustatyta Bankų komunikato 47 punkte, likvidavimo etapas tęsis tik tiek, kiek to reikia veiklos nutraukimui tinkamai organizuoti, siekiant išvengti nepagrįsto konkurencijos iškreipimo. Nors WestLB likvidavimas tęsis kelerius metus, šį laikotarpį galima laikyti būtinu minimumu. Tik paslaugų bendrovė aktyviai dalyvaus konkurencijoje ir trečiosioms šalims teiks ribotą skaičių turto valdymo paslaugų. Vokietija įsipareigojo, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. paslaugų bendrovė bus parduota. Pereinamasis laikotarpis iki 2016 m. gruodžio 31 d. reikalingas, kad banko valdytojai SPM-Bank viduje pertvarkytų struktūras, atskirtų paslaugų bendrovę ir pasiektų bent trumpalaikį teigiamą balansą, siekiant pritraukti galimus investuotojus. Pats SPM-Bank liks atsakingas už turtą, kurio fiziškai nebus įmanoma perduoti EAA, taigi jo gyvavimo trukmė priklausys nuo šio turto galiojimo laiko. Portfelių likvidavimas išlaikant vertę turėtų tęstis iki 2028 m. ir šios procedūros negalima sutrumpinti. Tačiau turto laikytojo funkcija savaime nėra ekonominė veikla ir todėl nedaro poveikio konkurencijai. Kalbant apie SPM-Bank personalo sumažinimą, nors numatytas likusių darbuotojų skaičius (1 000) bus pasiektas tik per kelerius metus, tai yra proporcinga SPM-Bank komercinės veiklos nutraukimui, nes, nepaisant bankinės veiklos nutraukimo, nauja banko struktūra darbo požiūriu bus labai intensyvi. Apskritai galima konstatuoti, kad visi šie procesai planuojami kuo trumpesni;

(180)

trečias kriterijus – bankas turėtų nutraukti savo bankinę veiklą rinkoje, išskyrus savo turto pardavimą, ir pasirūpinti, kad rinkoje liktų tik nereikšminga dalis jo ankstesnės bankinės veiklos;

(181)

tam tikrą komercinę veiklą, kuri bus sujungiama suformuojant Verbundbank, perims Helaba. Verbundbank veikla balanso požiūriu sudarys mažiau kaip 20 % ankstesnės WestLB balanso sumos (Verbundbank portfelis atitinka ne didesnę kaip 45 mlrd. EUR balanso sumą, o WestLB balanso suma 2008 m. buvo 288 mlrd. EUR). Dėl darbuotojų skaičiaus Komisija pažymi, kad atskirtame Verbundbank toliau dirbs mažiau kaip 10 % buvusių WestLB darbuotojų (apie 400 darbuotojų, palyginti su 5 661 darbuotojais, WestLB dirbusiais 2008 m.). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Verbundbank bus atskirtas atskiriant turtą ir įsipareigojimus, o ne perduodamas kaip savarankiškas bankas. Taigi, kadangi sandoris susijęs ne su visu WestLB, o tik su maža jo turto ir įsipareigojimų dalimi, sandorio negalima laikyti reikšmingu banko pardavimu;

(182)

Komisija taip pat nemato jokių požymių, kad būtų netenkinamos Bankų komunikato 49 punkte nustatytos sąlygos, pagal kurias sandoris turi vykti rinkos sąlygomis ir turi būti siekiama, kad atitinkamų turto ir įsipareigojimų pardavimo kaina būtų kuo didesnė. Šiuo aspektu Komisija pažymi, kad WestLB buvo suorganizavęs nesėkmingą pardavimo procedūrą, kuria siekė, kad visų savo turto ir įsipareigojimų pardavimo kaina būtų kuo didesnė, tačiau negavo jokio priimtino pirkimo pasiūlymo. Be to, Verbundbank veiklos įmonės vertę, kuri apima turtą, įsipareigojimus ir organizacinę struktūrą su maždaug 400 darbuotojų, šiuo metu pagal plačiai taikomus vertinimo metodus tikrina keli išorės auditoriai. Vokietija įsipareigojo užtikrinti, kad, remiantis pagrindų susitarimu, Verbundbank veiklos, kurią turėtų perimti arba Helaba, arba taupomųjų kasų sektorius, įmonės vertė bus nulis. Kitaip negu kitais pardavimo procedūrų atvejais, kai likviduojami bankai (96), WestLB parduodant Verbundbank veiklą nebus reikalingos jokios papildomos valstybės institucijų išmokos. Todėl Komisija neįžvelgia, kad teisės subjektas, kuris perims Verbundbank veiklą, įgytų kokį nors neteisėtą pranašumą, ir daro išvadą, kad nei Helaba, nei taupomosios kasos dėl Verbundbank veiklos pardavimo negaus jokios pagalbos;

(183)

šiuo atveju laikomasi netgi Restruktūrizavimo komunikato 17 ir tolesniuose punktuose nustatytų viso banko pardavimo taisyklių, nors jos šioje byloje apskritai netaikytinos (97). Pagal viso banko pardavimo taisykles turi būti tenkinamos gyvybingumo atkūrimo, dalijimosi našta ir galimo konkurencijos iškreipimo apribojimo sąlygos. Pardavimas Helaba atitinka šias sąlygas. Pirma, Helaba turėtų gebėti užtikrinti perduoto banko gyvybingumą, nes, palyginti su Helaba, Verbundbank balanso suma ir darbuotojų skaičius veikiau yra maži ir jo įtaka iš perdavimo sandorio atsirasiančios įmonės gyvybingumui bus menka. Kita vertus, dėl perdavimo turėtų būti sutaupomos išlaidos, dėl kurių Verbundbank, kaip savarankiškas bankas, negalėtų būtų vertinamas teigiamai (98). Antra, užtikrinamas dalijimasis našta, nes WestLB akcininkai iš pardavimo negaus jokių pajamų, o greičiau neteks į WestLB investuoto kapitalo. Trečia, WestLB veikla bus sumažinta iki mažiau kaip 20 % ankstesnės apimties, todėl pagal nusistovėjusią sprendimų priėmimo praktiką tokio pardavimo atveju Komisija nereikalauja imtis papildomų kompensacinių priemonių (99);

(184)

Komisija taip pat neturi pagrindo manyti, kad Verbundbank, kaip turto grupę, būtų galima laikyti WestLB ekonominių teisių ir pareigų perėmėju. Nei Helaba yra teisinis WestLB teisių ir pareigų perėmėjas, nei Verbundbank turi reikšmingą funkcinį tapatumą su WestLB. Taigi sąlygos, kuriomis Komisija remiasi norėdama nustatyti, ar įmonė, tęsianti pirminės įmonės komercinę veiklą, gavo pagalbą, kalbant apie Helaba nėra tenkinamos (100);

(185)

galiausiai taip pat yra užtikrinta, kad pagalba liks apribota iki reikalingo minimumo. Visų pirma turtas EAA bus perduodamas tik jei jo nebus įmanoma parduoti privatiems pirkėjams. Papildoma kapitalo injekcija SPM-Bank reikalinga tikėtinoms likvidavimo išlaidoms padengti. Taigi likvidavimo pagalbą galima laikyti bendro likvidavimo scenarijaus sudedamąja dalimi, nes ji skirta tik apsaugai pereinamuoju laikotarpiu rinkos sutrikimo atveju iki 2012 m. birželio 30 d. Taip likvidavimo pagalba užtikrinama, kad tinkamas likvidavimas iki 2012 m. birželio 30 d. netaptų netinkamu likvidavimu;

(186)

antroji vertinimo dalis susijusi su dalijimusi našta. Bankų komunikato 46 punkte sakoma, kad reikia stengtis kuo labiau sumažinti moralinę riziką, visų pirma užtikrinant, kad kontroliuojant likvidavimo procedūrą pagalba nepasinaudotų akcininkai ir galbūt kai kurių rūšių kreditoriai. Kalbant apie Northern Rock (101) ir HRE (102), tinkamas dalijimasis našta buvo pasiektas šias finansų įstaigas nacionalizuojant. Kaip ir abiem minėtais atvejais, taip ir šiuo atveju akcininkai praras visą savo įdėtą kapitalą. Be to, WestLB akcininkai, tiksliau – SoFFin, kuris teikia didžiausią mišriojo kapitalo dalį, už tas dalis, į kurias turi būti suskaidytas WestLB, prisiims atsakomybę ir suteiks papildomą kapitalą;

(187)

taupomosios kasos pareiškė sutinkančios prisiimti atsakomybę už Verbundbank veiklą ir šiuo tikslu suteiks kapitalą; Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė pareiškė sutinkanti prisiimti didelę naštos dalį, t. y. padengti visas SPM-Bank veiklos ir likvidavimo išlaidas. Be to, SoFFin sutiko prisiimti didelę naštos dalį – jis paliks du trečdalius WestLB turėtų akcijų be balsavimo teisės, taigi labai tikėtina, kad negaus savo investicijų grąžos. Todėl apskritai susitarime pakankamai atsižvelgta ir į šalių gebėjimą prisiimti naštą, ir į mastą, kuriuo jos anksčiau prisidėjo prie banko strategijos formavimo, ir į jų įtaką banko valdymui;

(188)

likvidavimo planu užtikrinamas WestLB nulemto konkurencijos iškreipimo apribojimas, nes ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 30 d.WestLB rinkoje neliks – jis bus pertvarkytas į bankinės veiklos nevykdantį vienetą, kuris kartu su EAA likviduos turtą;

(189)

be to, neproporcingo konkurencijos iškreipimo likviduojant banką bus išvengta užtikrinus, kad po 2012 m. birželio 30 d.WestLB savo komercinę veiklą vykdys tik tol, kol tai bus reikalinga turtui likviduoti, ir nevykdys jokios naujos veiklos, o tik pamažu nutrauks jau pradėtą veiklą. Šiuo atveju šis principas bus įgyvendintas atšaukiant tas WestLB turimos banko licencijos dalis, kurios bus nereikalingos turtui laikyti ar turto valdymo paslaugoms teikti; tai turi būti padaryta kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

(190)

dėl SPM-Bank ketinimo atskirti paslaugų bendrovę, kuri trečiosioms šalims teiktų turto valdymo paslaugas, o kartu konkuruotų su kitais tokių paslaugų teikėjais, Komisija pažymi, kad šis veiksmas planuojamas siekiant po 2012 m. birželio 30 d.WestLB kapitale sumažinti valstybės pagalbos dalį. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, kuri bus atsakinga už SPM-Bank, iš WestLB akcininkų prisiėmė didžiausią naštos dalį. Todėl SPM-Bank veiklos išlaidų mažinimas teikiant paslaugas trečiosioms šalims yra pagrįstas;

(191)

be to, paslaugų bendrovės galimybės iškreipti konkurenciją apribotos įvairiais Vokietijos įsipareigojimais. Pirma, sandorius su trečiosiomis šalimis galės sudaryti tik nuo SPM-Bank atskirtas vienetas, kurio banko licencija bus apribota iki minimumo ir kuris ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi būti parduotas. Antra, yra sudarytas išsamus paslaugų, kurias gali teikti SPM-Bank, sąrašas. Šiuo klausimu Vokietija įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. atšaukti visas WestLB turimos banko licencijos dalis, kurios bus nereikalingos turto valdymo paslaugoms teikti. Trečia, SPM-Bank darbuotojų skaičius restruktūrizavimo metu bus gerokai sumažintas ir 2016 m. neviršys 1 000 darbuotojų, o tai nesudarys nė 20 % 2008 m. WestLB turėto 5 661 darbuotojo personalo. Ketvirta, sandorių su trečiosiomis šalimis, kuriuos SPM-Bank paslaugų bendrovė galės sudaryti rinkoje, apimtis negalės viršyti [40–60] % jos bendrųjų pajamų ir taip jos veiklos perspektyva bus veiksmingai apribota. Penkta, Vokietija užtikrina, kad SPM-Bank savo turto valdymo paslaugas teiks tik rinkos kainomis, o atskirto vieneto kainodara bus tokia, kad apskritai padengtų išlaidas. Galiausiai Vokietija įsipareigoja ją taip pat likviduoti, jei paslaugų bendrovės, kuri teiks trečiųjų šalių portfelių valdymo paslaugas, ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepavyks parduoti. Derinant šiuos apribojimus užtikrinama, kad bus tęsiama tik maža dalis ankstesnės komercinės veiklos, todėl konkurencijos iškreipimo pavojus bus labai menkas;

(192)

be to, paslaugų bendrovė turėtų būti pakankamai gyvybinga. Iš Vokietijos pateiktų dokumentų matyti, jog visų pirma pakoregavus […] realu, kad paslaugų bendrovė bus pakankamai gyvybinga. Jei bus įgyvendintos planuojamos išlaidų taupymo priemonės ir išplėtotos veiklos galimybės, gali būti, kad paslaugų bendrovė pritrauks rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančius investuotojus;

(193)

Vokietijos nurodytais įsipareigojimais pakankamai užtikrinama, kad SPM-Bank toliau neteiks paslaugų rinkoje, jei jo komercinė veikla pasirodys nesanti tokia gyvybinga kaip manyta ir todėl 2016 m. nepavyks jo parduoti;

(194)

todėl Komisija daro išvadą, kad 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane numatytas WestLB tinkamo likvidavimo scenarijus, kuriuo, atsižvelgiant į priede nurodytus įsipareigojimus, tenkinami visi su tuo susiję Restruktūrizavimo komunikate ir Bankų komunikate nustatyti kriterijai, o kartu užtikrinamas 7 lentelėje nurodytų pagalbos priemonių suderinamumas su vidaus rinka. Taigi sprendimuose pradėti procedūrą išsakytos Komisijos abejonės dėl papildomos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka išsklaidytos;

(195)

priimdama šį sprendimą Komisija turėjo atsižvelgti ir į priemones, kurių buvo imtasi vykdant 2009 m. gegužės mėn. sprendimą. 2009 m. gegužės mėn. sprendimas ir jį priimant pagrindu laikytas 2009 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo planas buvo nesusiję su vėliau suteikta pagalba, todėl 2009 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo planu nebuvo galima užtikrinti reikiamo gyvybingumo, dalijimosi našta ir konkurencijos iškreipimo apribojimo, kurie reikalingi, kad vėliau suteikta pagalba būtų suderinama su vidaus rinka. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. sprendime ir 2010 m. lapkričio mėn. sprendime Komisija nurodė pateikti naują išsamų restruktūrizavimo planą. 2011 m. birželio mėn. toks planas pateiktas, o visi ankstesni restruktūrizavimo planai atšaukti. Be to, šiuo planu vietoje iki tol planuoto WestLB restruktūrizavimo numatyta likvidavimo procedūra. Kaip paaiškinta 194 dalyje, 2011 m. birželio mėn. restruktūrizavimo planu galima užtikrinti visos pagalbos, kuri WestLB suteikta 2008–2012 m., suderinamumą su vidaus rinka. Taigi 2009 m. gegužės mėn. sprendimas tapo negaliojantis ir turėtų būti panaikintas. Visi įsipareigojimai ir įpareigojimai, pateikti kartu su 2009 m. gegužės mėn. sprendimu, taip pat turėtų būti panaikinti;

(196)

Komisijos abejonės dėl to, kad taupomosios kasos tinkamai neprisidėjo prie dalijimosi našta ir iš paramos sumažėjusios vertės turtui priemonės gavo neįprastai didelę naudą, išsklaidytos;

(197)

pirma, nebuvo galima įrodyti, kad taupomosios kasos privalėjo prisidėti prie WestLB kapitalo atkūrimo – jos tokio konkretaus įsipareigojimo nebuvo prisiėmusios;

(198)

antra, Komisija pažymi, kad taupomosios kasos prisiėmė nemažą naštos dalį ir taip buvo kompensuotas jų nuostolių rizikos apribojimas iki 4,5 mlrd. EUR. Nors taupomųjų kasų prievolė kompensuoti galimus nuostolius EAA panaikinimo atveju šiek tiek sumažinta apribojus ją iki ne daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR, taupomosios kasos apskritai neprivalėjo perduoti turto EAA ir turėjo sutartimi numatytą veikimo laisvę, kad galėtų viduje reguliuoti atsakomybę už nuostolius. Tačiau priėmus 2009 m. gruodžio mėn. sprendimą taupomosios kasos vis dėlto prisiėmė didelę naštos dalį ir prarado visą savo į WestLB investuotą kapitalą. Todėl nėra pagrindo šį klausimą nagrinėti toliau;

(199)

galiausiai reikia pažymėti, jog nebuvo nustatyta, kad kuri nors Sparkassenverbände narė būtų įgijusi kokį nors pranašumą, viršijantį WestLB likvidavimą. Visų pirma turto perdavimą Helaba ir kapitalo teikimą Helaba už tai įgyjant Helaba akcijų galima laikyti WestLB likvidavimo dalimi; šiuos veiksmus ir sutarta atlikti tik šiuo tikslu. Net jei jie būtų valstybės pagalba, būtų suderinami su vidaus rinka, atsižvelgiant į likvidavimo pagalbos WestLB suteikimą,