26.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/22

(1)

2012 m. spalio 3 d. įmonė „Magyar Posta Zrt.“, vadovaudamasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalimi, Komisijai elektroniniu paštu pateikė prašymą. Pagal 30 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą Komisija 2012 m. spalio 19 d. raštu apie tai informavo Vengrijos valdžios institucijas. Komisija Vengrijos valdžios institucijų (2012 m. lapkričio 22 d. e. laišku), atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos (2) (2013 m. sausio 7 d. e. laišku) ir pareiškėjo (2012 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. sausio 7 d. e. laiškais) paprašė pateikti papildomos informacijos. Papildomą informaciją e. paštu Vengrijos valdžios institucijos atsiuntė 2013 m. sausio 13 d., nacionalinė reguliavimo institucija – 2013 m. sausio 21 d., o pareiškėjas – atitinkamai 2012 m. lapkričio 20 d. ir 2013 m. sausio 15 d.

(2)

„Magyar Posta“ pateiktas prašymas yra susijęs su kai kuriomis pašto paslaugomis ir kai kuriomis ne pašto paslaugomis, kurias Vengrijos teritorijoje teikia „Magyar Posta“. Prašyme minimos paslaugos:

(3)

„Magyar Posta“ teikia minėtas paslaugas, išskyrus logistikos paslaugas pagal sutartis ir tam tikru mastu – vidaus krovinių vežimo ant padėklų paslaugas Vengrijos pasiuntinių pristatomų, skubiųjų ir pašto siuntinių sektoriuje. Šis sektorius yra krovinių vežimo rinkos ir pašto rinkos segmentas, kuriame siūlomos paslaugos suteikiamos per sutartą laiką, t. y. paslaugų teikėjas įsipareigoja siuntėjui pristatyti siuntą per konkretų laikotarpį ar konkrečiu metu.

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsniu nustatyta, kad sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti vykdyti Direktyvoje 2004/17/EB minėtą veiklą, ši direktyva netaikoma, jei valstybėje narėje, kurioje ji yra vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkrečius susijusio sektoriaus ypatumus. Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus ES teisės aktus, kuriais tas sektorius ar jo dalis atveriami. Šie teisės aktai yra išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame dėl pašto sektoriaus daroma nuoroda į direktyvą 97/67/EB.

(5)

Paraiška yra susijusi su tokiomis paslaugomis kaip vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių paslaugos, vidaus įmonių standartinių pašto siuntinių paslaugos, vidaus skubiųjų pašto siuntinių paslaugos, vidaus pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugos ir kitos ne pašto paslaugos, konkrečiau – vidaus krovinių vežimo ant padėklų paslaugos ir logistikos paslaugos pagal sutartis.

(6)

Vengrija įgyvendino ir taiko Direktyvą 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB ir Direktyva 2008/6/EB, naudodamasi šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybe iki 2012 m. gruodžio 31 d. rezervuoti tam tikros rūšies korespondencijos siuntas (3) paskirtajam universaliųjų paslaugų teikėjui – „Magyar Posta“ (4). Prašymo pateikimo metu nė viena iš dabartiniame prašyme minėtų paslaugų rezervuota nebuvo. Kadangi Vengrija yra pasiekusi tokį rinkos atvėrimo lygį, koks numatytas Direktyvos 2004/17/EB XI priede išvardytuose teisės aktuose, laikytina, kad pagal direktyvos 30 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą apribojimų patekti į rinką nėra. Tiesioginis konkurencijos poveikis konkrečioje rinkoje turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais kriterijais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas.

(7)

Vertinant rinkas, kurioms skirtas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Kadangi įvairios veiklos, kuriai taikomas šis sprendimas, sąlygos skiriasi, nagrinėjant konkurencinę padėtį reikėtų atsižvelgti į skirtingas aplinkybes įvairiose rinkose.

(8)

Šis sprendimas nedaro įtakos konkurencijos taisyklių taikymui. Visų pirma kriterijai ir metodai, taikyti vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nurodytą tiesioginį konkurencijos poveikį, nebūtinai sutampa su kriterijais ir metodais, taikytais atliekant vertinimą pagal SESV 101 arba 102 straipsnį arba 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (5) (EB Susijungimų reglamentas).

(9)

Pagal Susijungimų reglamentą priimtuose ankstesniuose sprendimuose (6) Komisija laikosi nuomonės, kad pašto siuntinių pristatymo paslaugų rinka gali būti skirstoma į šiuos segmentus:

(10)

Pareiškėjas laikosi požiūrio, kad pašto siuntinių pristatymo atitinkamos produktų rinkos yra tokios, kaip nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje. Apskritai šis požiūris sutampa su ankstesne Komisijos praktika. Vis dėlto pareiškėjas laiko vidaus B2X rinką nedaloma visuma (t. y. neskirsto jos į B2B ir B2C segmentus), o tai gali nevisiškai sutapti su ankstesne Komisijos praktika (9).

(11)

Pareiškėjas teigia, kad „Magyar Posta“ neskirsto B2B ir B2C paslaugų nei taikomų kainų, nei adresatų grupių požiūriu. Šį argumentą palaiko ir Vengrijos valdžios institucijos (10), be to, jos nurodo, kad, remiantis pagrindinių „Magyar Posta“ konkurentų interneto svetainėse skelbiama informacija apie B2X standartinius pašto siuntinius, visiems gavėjams (tiek vartotojams, tiek įmonėms) taikomos vienodos kainos.

(12)

Ankstesniuose pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį priimtuose sprendimuose (11) dėl pašto siuntinių B2B ir B2C standartiniai pašto siuntiniai traktuoti skirtingai. Tačiau visais atvejais abiejų rinkų įvertinimo rezultatas buvo toks pats – iš to galima spręsti, kad produkto rinkos apibrėžtis galėjo būti palikta galutinai nesuderinta.

(13)

Be to, iš nacionalinės reguliavimo institucijos pateiktos informacijos (12) matyti, kad pagal abu scenarijus (kai yra dvi atskiros B2B ir B2C standartinių pašto siuntinių rinkos ir kai yra tik viena B2X standartinių pašto siuntinių rinka) konkurencijos padėties įvertinimo rezultatas nesiskirtų.

(14)

Remiantis 9–13 konstatuojamųjų dalių informacija, siekiant atlikti įvertinimą pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų, atitinkama produkto rinka galima laikyti B2X rinką, o tikslios atitinkamos rinkos apibrėžties klausimą galima palikti atvirą, nes analizės rezultatai dėl to, ar ji atliekama remiantis platesne, ar siauresne apibrėžtimi, nesiskiria.

(15)

Ankstesniuose pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį priimtuose Komisijos sprendimuose (13) skubiųjų ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugos laikomos viena produkto rinka. Pareiškėjo manymu, skubiųjų pašto siuntinių ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugos yra skirtingų rinkų dalys. Siekiant atlikti įvertinimą pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų, atitinkamomis produktų rinkomis galima laikyti skubiųjų pašto siuntinių ir pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugų rinkas, o tikslios atitinkamos rinkos apibrėžties klausimą galima palikti atvirą, nes analizės rezultatai dėl to, ar ji atliekama remiantis platesne, ar siauresne apibrėžtimi, nesiskiria.

(16)

Vidaus krovinių vežimo ant padėklų paslaugos yra krovinių siuntimo paslaugų rinkos, taip pat vertintos ankstesniuose sprendimuose pagal Susijungimų reglamentą, dalis. Ankstesnėse bylose krovinių siuntimo paslaugas Komisija apibrėžė (14) kaip „gaminių transportavimo organizavimą (…) klientų vardu ir pagal jų poreikius“. Nors ankstesnėse šios srities bylose svarstyti papildomi produktų rinkų apibrėžimai (pvz., išskiriant vidaus ir tarptautines krovinių siuntimo paslaugas (15) arba skirtingas transporto rūšis (16)), atsižvelgiant į tai, kad rinkos apibrėžtis lemiamos įtakos įvertinimo pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį rezultatui nedaro, atliekant šį vertinimą papildomas rinkos apibrėžimas svarstomas nebus.

(17)

Ankstesniuose sprendimuose pagal Susijungimų reglamentą (17) logistikos paslaugos pagal sutartis apibrėžtos taip: „tiekimo grandinės proceso dalis, kurią sudaro prekių, paslaugų ir susijusios informacijos efektyvaus, veiksmingo srauto ir saugojimo planavimas, įgyvendinimas ir kontroliavimas nuo kilmės vietos iki suvartojimo vietos siekiant įvykdyti kliento reikalavimus“. Komisija įvertino kitus galimus skirtumus (18) (t. y. tarp vidaus ir tarpvalstybinių paslaugų, skirtumus pagal pervežamų prekių rūšis arba aptarnaujamus sektorius, tarp pagrindinių logistikos paslaugų teikėjų ir tradicinių logistikos paslaugų pagal sutartis teikėjų), tačiau galiausiai tiksli produkto rinkos apibrėžtis patvirtinta nebuvo (19). Pareiškėjas laikosi tokio paties požiūrio kaip Komisija. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios būtinybės rinką išskaidyti smulkiau, nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų šiame sprendime produkto rinka laikomos logistikos paslaugos pagal sutartis.

(18)

Išvada: deramai atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų šiame sprendime atitinkamos produktų rinkos yra tos, kurios nurodytos 2 konstatuojamojoje dalyje.

(19)

Savo praktikoje (20) Komisija laikosi požiūrio, kad vidaus pašto siuntinių pristatymo paslaugų rinkos ir visi jų segmentai yra nacionalinio masto. Tokia segmentacija daugiausia grindžiama tuo, kad tokios paslaugos teikiamos šalies viduje. Pareiškėjo nuomonė sutampa su Komisijos praktika.

(20)

Atsižvelgiant į tai, kad numanyti platesnę ar siauresnę geografinę sritį nėra jokio pagrindo, šioje byloje siekiant įvertinti, ar tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies sąlygos, ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų atitinkama geografine rinka laikoma Vengrijos teritorija.

(21)

Pareiškėjas vidaus krovinių vežimo ant padėklų ir logistikos paslaugų pagal sutartis rinkas laiko nacionalinio masto. Kadangi prašyme minimos paslaugos yra teikiamos šalies viduje, o įmonė „Magyar Posta“ veikia tik Vengrijos rinkoje, šiame sprendime atitinkama geografine rinka laikoma Vengrijos teritorija.

(22)

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad šio sprendimo tikslas – nustatyti, ar prašyme nurodytų paslaugų atžvilgiu esama tokio lygio konkurencijos (rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų, kaip nurodyta Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje), kad būtų užtikrinta, jog (taip pat ir netaikant drausmės, nustatytos išsamiomis pirkimo taisyklėmis, nustatytomis Direktyvoje 2004/17/EB) pirkimas vykdant čia aptariamą veiklą būtų vykdomas skaidriai, be diskriminacijos ir pagal kriterijus, kuriais vadovaudamiesi pirkėjai gali priimti ekonominiu požiūriu geriausią sprendimą.

(23)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų neužmiršti, kad pirmiau apibrėžtoms produktų rinkoms paprastai būdingas didelis skaičius veiklos vykdytojų. Tačiau, sprendžiant iš turimos informacijos (21), iš šių veiklos vykdytojų vienintelė įmonė „Magyar Posta“ yra perkantysis subjektas pagal Direktyvą 2004/17/EB. „Magyar Posta“ konkurentų atliekamam pirkimui vykdant pirmiau aptartą veiklą Direktyvos 2004/17/EB nuostatos netaikomos. Taigi nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų šiame sprendime rinkos analizė bus orientuota ne į bendrą konkurencijos tiriamoje rinkoje laipsnį, o į tai, ar „Magyar Posta“ veiklą veikia ar neveikia konkurencija rinkose, į kurias patekti apribojimų nėra.

(24)

Vartotojų standartinių pašto siuntinių paslaugos turi būti nagrinėjamos atskirai, kadangi jas teikiant tenkinami skirtingi paklausos poreikiai (universalioji pašto paslauga), palyginti su komerciniais siuntiniais – šiai paslaugai teikti naudojami technologiniai procesai ir taikomi veiklos sprendimai paprastai labai skiriasi. Šių paslaugų rinkoje įmonės „Magyar Posta“ pozicija labai tvirta – jos užimama rinkos dalis, kuri pagal vertę siekė apie 80 %, 2008–2011 m. laikotarpiu beveik nekito. Pagrindinio konkurento rinkos dalis yra apie […], o kitų pagrindinių rinkos dalyvių užimamos dalys nesiekia […].

(25)

Komisija taip pat pažymi, kad, nepaisant tolygios įvairių konkurentų tinklų plėtros, šiuo metu „Magyar Posta“ tinklas, palyginti su įmonės konkurentų tinklais, yra daug platesnis (22).

(26)

Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamos kategorijos paslaugų rinkoje Vengrijoje įmonės konkurencija tiesiogiai neveikia. Tokios nuomonės laikosi ir Vengrijos valdžios institucijos (23). Dėl šios priežasties Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti šią veiklą Vengrijoje.

(27)

Remiantis turima informacija (24), 2011 m. B2X standartinių pašto siuntinių paslaugų rinkoje įmonė „Magyar Posta“ pagal apimtį užėmė maždaug 35 % dalį, t. y. antrą pagal dydį rinkos dalį po rinkos lyderės, kuriai teko 40 % rinkos dalis, o trečias konkurentas užėmė 15 % rinkos. Šie veiksniai rodytų, kad B2X standartinių pašto siuntinių paslaugų rinkoje „Magyar Posta“ patiria tiesioginį konkurencijos poveikį.

(28)

2008–2011 m. įmonės „Magyar Posta“ dalis vidaus skubiųjų pašto siuntinių paslaugų rinkoje nuolat mažėjo pagal vertę – nuo maždaug 55 % (25) 2008 m. iki maždaug 41 % 2011 m. Bendra dviejų didžiausių konkurentų rinkos dalis pagal vertę 2008 m. buvo kiek didesnė negu 22 %, o 2011 m. pasiekė apie 30 %, t. y. beveik tris ketvirtadalius „Magyar Posta“ rinkos dalies, – tokiomis aplinkybėmis įmonei „Magyar Posta“ šie konkurentai galėtų daryti didelį konkurencinį spaudimą (26). Taigi iš šių veiksnių galima spręsti, kad minimų paslaugų rinkoje įmonę tiesiogiai veikia konkurencija.

(29)

Pareiškėjo tvirtinimu, pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugų rinka nėra labai koncentruota. Pagal vertę 8 įmonėms tenka 60–67 % šios rinkos. Rinkoje dominuoja trys įmonės, tačiau jų bendra rinkos dalis per paskutinius ketverius metus nesiekė 50 %.

(30)

Vidaus pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugų rinkoje įmonės „Magyar Posta“ dalis per paskutinius ketverius metus buvo 2–3 %. Taigi šie veiksniai rodytų, kad šioje rinkoje įmonę „Magyar Posta“ tiesiogiai veikia konkurencija.

(31)

Vengrijos pasiuntinių pristatomų, skubiųjų ir pašto siuntinių sektoriuje vidaus krovinių vežimo ant padėklų rinka pagal dydį yra antra mažiausia; dėl menkos šios rinkos svarbos joje veikia tik keli nuolatiniai veiklos vykdytojai. Įmonės „Magyar Posta“ rinkos dalis pagal vertę mažėjo nuo 67,6 % 2008 m. iki 38,7 % 2010 m., o 2011 m. padidėjo iki 56,7 %. Pagrindinis konkurentas 2008–2011 m. savo rinkos dalį tolygiai didino. Antro ir trečio konkurentų bendra rinkos dalis 2008–2011 m. svyravo nuo 20 iki 49 %; tokiomis aplinkybėmis jie galėtų daryti didelį konkurencinį spaudimą įmonei „Magyar Posta“.

(32)

Be to, „Magyar Posta“ prašyme minimos paslaugos, teikiamos tik pasiuntinių pristatomų, skubiųjų ir pašto siuntinių sektoriuje. Krovinių vežimo ant padėklų paslaugas taip pat teikia šiam sektoriui nepriklausančios įmonės.

(33)

Ankstesnėse dviejose konstatuojamosiose dalyse pateikti veiksniai rodytų, kad šioje rinkoje įmonę „Magyar Posta“ tiesiogiai veikia konkurencija. Šiai nuomonei pritaria ir Vengrijos valdžios institucijos (27).

(34)

Šiame segmente įmonė „Magyar Posta“ užima mažesnę nei 1 % rinkos dalį. Šiai labai dinamiškai rinkai būdingas didelis rinkos dalyvių skaičius (28). Taigi iš šių veiksnių galima spręsti, kad minimų paslaugų rinkoje įmonę tiesiogiai veikia konkurencija.

(35)

Atsižvelgiant į 2–34 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtus veiksnius, turėtų būti laikoma, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginio konkurencijos poveikio sąlygos laikomasi Vengrijoje teikiant šias paslaugas:

(36)

Kadangi laikoma, jog neribojamo patekimo į rinką sąlyga yra įvykdyta, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę Vengrijoje teikti paslaugas, išvardytas 35 konstatuojamosios dalies a–e punktuose, taip pat rengiant projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo šioje šalyje.

(37)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn., kaip matyti iš įmonės „Magyar Posta“ ir Vengrijos valdžios institucijų pateiktos informacijos. Sprendimas gali būti persvarstytas, jei teisinė ar faktinė padėtis iš esmės pasikeistų ir dėl to Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos būtų nebetenkinamos.

(38)

Vis dėlto Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginio konkurencijos poveikio sąlyga laikytina neįvykdyta vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių paslaugų Vengrijos teritorijoje atžvilgiu.

(39)

Kadangi vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių paslaugoms Direktyva 2004/17/EB ir toliau taikoma, primenama, kad kelių rūšių veiklą apimančios pirkimo sutartys turėtų būti sudaromos pagal Direktyvos 2004/17/EB 9 straipsnį. Tai reiškia, kad, kai perkantysis subjektas rengia mišrius pirkimus, t. y. pirkimus, kuriais siekiama paremti tiek veiklą, kuriai netaikoma Direktyva 2004/17/EB, tiek veiklą, kuriai ji taikoma, turi būti atsižvelgiama į pagrindinę veiklą, dėl kurios visų pirma sudaroma sutartis. Rengiant tokius mišrius pirkimus, kurių pagrindinis tikslas – remti vidaus vartotojų standartinių pašto siuntinių paslaugas, taikomos Direktyvos 2004/17/EB nuostatos. Jei neįmanoma objektyviai nustatyti, dėl kurios rūšies veiklos visų pirma siekiama sudaryti sutartį, sutartis turi būti sudaroma pagal Direktyvos 2004/17/EB 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles.

(40)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Viešųjų sutarčių patariamojo komiteto nuomonę,

a)

vidaus įmonių standartinių pašto siuntinių paslaugas (B2X);

b)

vidaus skubiųjų pašto siuntinių paslaugas;

c)

vidaus pasiuntinių pristatomų pašto siuntinių paslaugas;

d)

mišrių krovinių vežimo paslaugas ir

e)

logistikos paslaugas pagal sutartis.