(1)

Po tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Reglamentu (EB) Nr. 954/2006 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kroatijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno. Nustatytos priemonės buvo ad valorem antidempingo muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuojančių Ukrainos gamintojų importuojamiems produktams buvo 12,3–25,7 %, o visų kitų Ukrainos bendrovių importuojamiems produktams buvo nustatytas 25,7 % muitas. Atliekant dabartinį peržiūros tyrimą nagrinėjamam eksportuotojui CJSC Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant, kuris dabar vadinamas LLC Interpipe Niko Tube ir OJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant (toliau – pareiškėjas arba Interpipe), nustatytas 25,1 % galutinis antidempingo muitas.

(2)

Interpipe pateikus prašymą panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 954/2006, 2009 m. kovo 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas panaikino to reglamento 1 straipsnį tiek, kiek Interpipe nustatytas antidempingo muitas viršijo antidempingo muitą, kuris būtų taikytas, jei eksporto kaina nebūtų buvusi koreguota atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimas buvo vykdomas tarpininkaujant susijusiai prekybos bendrovei Sepco SA (3). 2012 m. vasario 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino Pirmosios instancijos teismo sprendimą (4).

(3)

Atsižvelgdama į šiuos sprendimus Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 954/2006 Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 540/2012 (5), siekdama pataisyti klaidingai Interpipe nustatytą antidempingo muitą. Todėl šiuo metu galiojantis Interpipe taikomas antidempingo muitas yra 17,7 %.

(4)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 585/2012 (6) toliau taikė Reglamentu (EB) Nr. 954/2006 importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno nustatytas priemones (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas).

(5)

Todėl šiuo metu galiojančios priemonės yra tos, kurios nustatytos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 585/2012, t. y. 24,1–35,8 % iš Rusijos importuojamiems produktams ir 12,3–25,7 % iš Ukrainos importuojamiems produktams, o Interpipe taikomas 17,7 % antidempingo muitas.

(6)

2011 m. liepos 29 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7) Komisija paskelbė apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno, dalinės tarpinės peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavimą.

(7)

Peržiūra, kurią atliekant tirtas tik dempingas, inicijuota gavus pagrįstą prašymą, kurį pateikė Interpipe. Prašyme Interpipe pateikė prima facie įrodymų, kad nėra būtina toliau taikyti dabartinio lygio priemones ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(8)

Atliekant dempingo lygio tyrimą nagrinėtas 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(9)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjui, kuris klausimyno atsakymus pateikė iki nurodyto termino.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga nustatant dempingo lygį. Pareiškėjo ir jo susijusių prekybos bendrovių LLC Interpipe Ukraine ir Interpipe Europe SA patalpose buvo surengti tikrinamieji vizitai.

(12)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir apibrėžtasis Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 585/2012, kuriuo nustatytos šiuo metu galiojančios priemonės – t. y. Ukrainos kilmės apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies arba plieno (toliau – BVV), kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize, yra ne didesnis kaip 0,86 (8), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7304 11 00 , ex 7304 19 10 , ex 7304 19 30 , ex 7304 22 00 , ex 7304 23 00 , ex 7304 24 00 , ex 7304 29 10 , ex 7304 29 30 , ex 7304 31 80 , ex 7304 39 58 , ex 7304 39 92 , ex 7304 39 93 , ex 7304 51 89 , ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(13)

Kaip nustatyta pradiniame tyrime ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime, atlikus dabartinį tyrimą patvirtinta, kad Ukrainoje gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas produktas, Ukrainoje gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas ir Sąjungos gamintojų gaminamas ir Sąjungoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei techninėmis savybėmis ir turi tą pačią galutinio naudojimo paskirtį. Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(14)

Interpipe priklauso du eksportuojantys gamintojai, kuriuos ji visapusiškai valdo – LLC Interpipe Niko Tube (Niko Tube) ir OJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant (Interpipe NTRP). Laikantis nusistovėjusios Sąjungos institucijų praktikos abiem eksportuojantiems gamintojams buvo apskaičiuotas vienas bendras dempingo skirtumas. Prieš nustatant bendrą abiejų bendrovių vidutinį svertinį dempingo dydį, apskaičiuotas dempingo dydis kiekvieno eksportuojančio gamintojo atveju.

(15)

Tačiau ši metodika skyrėsi nuo pradiniame tyrime taikytos metodikos, kai bendras dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas išskaidant visus duomenis pagal dviejų gamybos subjektų gamybą, pelningumą ir pardavimą Sąjungoje. Aplinkybės, kuriomis remiantis buvo pakeista metodika, pasikeitė dėl itin pasikeitusios grupės organizacinės struktūros, pagal kurią galima nustatyti susijusią gamybos bendrovę pagal pardavimą ir gamybą, o atliekant pradinį tyrimą tai padaryti buvo neįmanoma.

(16)

Be to, atliekant pradinį tyrimą, Interpipe energijos sąnaudos buvo pakoreguotos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, siekiant pagrįstai atspindėti su elektros ir dujų gamyba bei pardavimu Ukrainoje susijusias sąnaudas. Šis koregavimas laikytas būtinu dėl to, kad tuo metu Ukrainos dujų ir elektros kainos buvo daug mažesnės nei vidutinės Sąjungos kainos ir neatspindėjo tarptautinių rinkų kainų. Koreguojant buvo remiamasi vidutinėmis kainomis Rumunijoje, kuri tuo metu dalyvavo atliekant tyrimą.

(17)

Tačiau, priešingai nei pradiniame tyrime, laikoma, kad atliekant šią tarpinę peržiūrą energijos sąnaudų koreguoti nereikia. Atlikus tyrimą nustatyta, kad po pradinio tyrimo vidutinės Ukrainos energijos kainos nuolat kilo daug sparčiau nei vidutinės Europos Sąjungos kainos ir taip palaipsniui sumažėjo tarp jų buvęs atotrūkis. Todėl šiuo metu nebėra didelio energijos sąnaudų kainų skirtumo, kuris buvo nustatytas atlikus pradinį tyrimą ir dėl kurio teko koreguoti sąnaudas.

(18)

Todėl manoma, kad atliekant šią tarpinę peržiūrą būtų netikslinga koreguoti energijos sąnaudas.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėta, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas kiekis buvo tipiškas palyginti su jo bendru eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras parduotas kiekis sudarė bent 5 % bendro nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio. Per tyrimą nustatyta, kad abiejų eksportuojančių gamintojų atveju pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(20)

Toliau nagrinėta, ar kiekvienos rūšies panašus produktas, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje, buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu visas tos rūšies produkto, per PTL pareiškėjo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso eksportui į Sąjungą parduoto palyginamos rūšies produkto kiekio.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį toliau nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas, kurio parduotas tipiškas kiekis, vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai padaryta nustatant pelningo kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL dalį.

(22)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % ir kurio vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinę svertinę kainą, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(23)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu jo vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidutinę svertinę kainą.

(24)

Netipiškų rūšių produkto (t. y. tų, kurių pardavimas vidaus rinkoje sudarė mažiau kaip 5 % pardavimo eksportui į Sąjungą arba kurių vidaus rinkoje iš viso nebuvo parduota) normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas, pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelną. Jeigu produkto vidaus rinkoje buvo parduota, pridėtas visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas pagal nagrinėjamojo produkto rūšį. Jeigu produkto vidaus rinkoje neparduota, pridėtas vidutinis pelnas. Metodika pakeista dėl to, kad atlikus pradinį tyrimą PPO darbo grupė pateikė ir PPO Ginčų sprendimo institucija patvirtino ataskaitą dėl bylos „Europos Bendrijos – ūkyje auginamai lašišai iš Norvegijos taikoma antidempingo priemonė“ (9), kurioje nustatyta, kad negalima nepaisyti faktinio pelno skirtumo, nustatyto pagal įprastomis prekybos atitinkamų rūšių produktais, kurių normalioji vertė turi būti apskaičiuojama, sąlygomis atliktus sandorius.

(25)

Paskelbus galutines išvadas du eksportuojantys gamintojai teigė, kad nevykdant gamybos patirtos sąnaudos neturėjo būti įskaičiuotos į jų bendras nagrinėjamojo produkto gamybos per PTL sąnaudas ir tvirtino, kad tai padaryta pažeidžiant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį ir prieštaraujant Tarptautiniuose apskaitos standartuose (TAS), ypač TAS2, išdėstytiems apskaitos principams. Reikėtų paminėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu laikoma, kad su nagrinėjamojo produkto gamyba susijusios sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos suinteresuotosios šalies apskaitoje, jos turi būti koreguojamos. Tai, kad bendrovė neveikė visu pajėgumu, reiškė, kad sąnaudos vis dėlto buvo patirtos. Tokios sąnaudos dviejų eksportuojančių bendrovių pajamų ataskaitoje iš tiesų užfiksuotos kaip sąnaudos ir galėtų būti tiesiogiai susijusios su panašiu produktu. Be to, nustatyta, kad nuoroda į TAS2 neturi reikšmės, nes TAS2 siekiama nustatyti atsargų apskaitos tvarką, o ne apibrėžiama, kas turėtų būti laikoma gamybos sąnaudomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(26)

Tie patys eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad tam tikros dėl paskolų patirtos finansinės sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, neturėjo būti įskaičiuotos. Jie teigė, kad šios paskolos buvo paimtos tam, kad būtų patenkinti bendrovės likvidumo ir trumpalaikio finansavimo poreikiai, ir jos nebuvo susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba. Atliekant tikrinamąjį vizitą iš tiesų nustatyta, kad palūkanų išlaidos buvo daugiausia susijusios su apyvartinio kapitalo finansavimu. Todėl palūkanų sąnaudos buvo priskirtos visiems produktams. Eksportuojantys gamintojai negalėjo įrodyti, kad palūkanų išlaidos buvo patirtos kitais tikslais nei apyvartiniam kapitalui finansuoti. Abu eksportuojantys gamintojai negalėjo pateikti jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jų teiginį, todėl šis teiginys buvo atmestas.

(27)

Abu eksportuojantys gamintojai visą nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams per jų susijusią Šveicarijos prekybos bendrovę. Todėl eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(28)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą eksporto kaina tais atvejais, kai produktas parduotas per susijusias prekybos bendroves, buvo koreguota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu. Tačiau remiantis 2 konstatuojamojoje dalyje minėtu Teisingumo Teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad koregavimas nebuvo pagrįstas, atliekant šią tarpinę peržiūrą kaina nebuvo koreguota.

(29)

Dviejų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis koreguojant atsižvelgta į transporto sąnaudas, lengvatas ir nuolaidas, komisinius ir kredito išlaidas.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis kiekvieno iš abiejų eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė normalioji vertė atskirai lyginta su kiekvienos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiavus vieną abiejų eksportuojančių gamintojų, kurie sudaro Interpipe, vidutinį svertinį dempingo dydį, Interpipe nustatytas vienas bendras dempingo skirtumas.

(31)

Tuo remiantis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 13,8 %.

(32)

Prašyme atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pareiškėjas teigė, kad bendrovės struktūros ir gamybos organizavimo pokyčiai bei restruktūrizuotas pardavimo tiek vidaus, tiek eksporto rinkose organizavimas tiesiogiai paveikė jo išlaidų struktūrą ir todėl dempingo daromai žalai kompensuoti nėra būtina toliau taikyti dabartinio lygio antidempingo muitą.

(33)

Atitinkamai ištirta, ar pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių inicijuota tarpinė peržiūra, ir jų poveikį galima pagrįstai laikyti ilgalaikėmis.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad svarbiausi veiksniai, dėl kurių peržiūros tyrime nustatytas mažesnis dempingo skirtumas – tai susijungus dviem gamybos bendrovėms pasikeitusi bendrovės organizacija ir restruktūrizuotas (supaprastintas) pardavimo organizavimas. Šie pareiškėjo išlaidų struktūrą nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo atžvilgiu paveikę pokyčiai yra struktūrinio pobūdžio ir todėl artimiausiu metu neturėtų keistis. Be to, nebuvo jokių didelio pareiškėjo kainų svyravimo požymių.

(35)

Todėl daroma išvada, kad pasikeitimai yra ilgalaikiai ir kad tolesnis dabartinio lygio priemonių taikymas nėra būtinas,