I PRIEDAS

Standartinis informacinis dokumentas ir variklinių transporto priemonių EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į AEBS, sertifikatas

1   DALIS

Informacinis dokumentas

PAVYZDYS

Transporto priemonės EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į pažangiąsias avarinio stabdymo sistemas (AEBS), informacinis dokumentas Nr. …

Toliau nurodyta informacija pateikiama trimis egzemplioriais, kartu pateikiant turinį. Pateikiami atitinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs brėžiniai A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jei Reglamento (ES) Nr. 347/2012 I priede minimos sistemos, sudedamosios dalys ar atskiri techniniai mazgai yra su elektroniniu valdymu, pateikiama informacija apie jų veikimo charakteristikas.

0.   BENDROJI INFORMACIJA

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.0.1.   Važiuoklė: …

0.2.0.2.   Kėbulas / baigta komplektuoti transporto priemonė: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu yra): …

0.3.   Tipo (jei transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (1): …

0.3.0.1.   Važiuoklė: …

0.3.0.2.   Kėbulas / baigta komplektuoti transporto priemonė: …

0.3.1.   Tokio ženklinimo vieta: …

0.3.1.1.   Važiuoklė: …

0.3.1.2.   Kėbulas / baigta komplektuoti transporto priemonė: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (2): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.6.   Identifikavimo lentelių tvirtinimo vieta ir metodas bei transporto priemonės identifikavimo numerio vieta: …

0.6.1.   Prie važiuoklės: …

0.6.2.   Prie kėbulo: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas: …

1.   TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1.   Reprezentatyviosios transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

1.2.   Visos transporto priemonės matmenų brėžinys: …

1.3.   Ašių ir ratų skaičius: …

1.3.1.   Ašių su sudvejintais ratais skaičius ir padėtis: …

1.3.2.   Vairuojamųjų ašių skaičius ir padėtis: …

1.3.3.   Varančiosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …

2.   MASĖ IR MATMENYS (3)  (4)

(kg ir mm; kur taikoma, pateikiamos nuorodos į brėžinius)

2.1.   Transporto priemonės (visiškai pakrautos) bazė (5)

2.1.1.   Transporto priemonės su dviem ašimis:…

2.1.1.1.   Transporto priemonės su trimis arba daugiau ašių

2.3.   Ašies (-ių) tarpvėžė(-s) ir plotis

2.3.1.   Kiekvienos vairuojamosios ašies tarpvėžė (6): …

2.3.2.   Visų kitų ašių tarpvėžė (6): …

2.3.4.   Priekinės ašies plotis (matuojant ties toliausia padangų dalimi neskaitant padangų atsikišimo prie žemės paviršiaus): …

2.4.   Transporto priemonės matmenys (iš viso)

2.4.1.   Važiuoklė be kėbulo

2.4.1.1.   Ilgis (7): …

2.4.1.1.1.   Didžiausias leidžiamas ilgis: …

2.4.1.1.2.   Mažiausias leidžiamas ilgis: …

2.4.1.2.   Plotis (8): …

2.4.1.2.1.   Didžiausias leidžiamas plotis: …

2.4.1.2.2.   Mažiausias leidžiamas plotis: …

2.4.2.   Važiuoklė su kėbulu

2.4.2.1.   Ilgis (7): …

2.4.2.1.1.   Ploto kroviniui sukrauti ilgis: …

2.4.2.2.   Plotis (8): …

2.4.3.   Kėbului, kuris patvirtintas be važiuoklės (M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės)

2.4.3.1.   Ilgis (7): …

2.4.3.2.   Plotis (8): …

2.6.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė

Parengtos eksploatuoti transporto priemonės su kėbulu ir, M1 kategorijai nepriskiriamo vilkiko atveju, su sukabintuvu, jei jis įrengtas gamintojo, masė arba važiuoklės ar važiuoklės su kabina masė, be kėbulo ir (arba) sukabintuvo, jeigu jų gamintojas neįrengia (įskaitant skysčius, įrankius, atsarginį ratą, jei yra, ir vairuotoją bei, jei tai yra autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai, įgulos nario masė, kai transporto priemonėje yra jam skirta sėdynė) (9) (didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė): …

4.7.   Didžiausias transporto priemonės konstrukcinis greitis (km/h) (10): …

8.   STABDŽIAI

(Turi būti pateikti toliau nurodyti duomenys, įskaitant, kai taikoma, atpažinimo priemones)

8.1.   Stabdžių tipas ir charakteristikos, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 71/320/EEB (11) I priedo 1.6 punkte, įskaitant išsamius duomenis apie būgnus, diskus, jungtis, stabdžių trinkelės, stabdžių trinkelės antdėklo mazgo ir (arba) stabdžio antdėklo modelį ir tipą, efektyvųjį darbinį stabdžių paviršių, būgnų, trinkelių arba diskų spindulį, būgnų masę, reguliavimo įtaisus, atitinkamos ašies (-ių) ir pakabos dalis ir jų brėžinius: …

8.2.   Direktyvos 71/320/EEB I priedo 1.2 punkte apibūdintos stabdžių sistemos veikimo schema, aprašymas ir (arba) brėžinys, įskaitant išsamius pavaros ir valdymo įtaisų duomenis ir brėžinius: …

8.2.1.   Darbinių stabdžių sistema: …

8.2.2.   Atsarginių stabdžių sistema: …

8.2.4.   Bet kokia kita papildoma stabdžių sistema: …

8.3.   Transporto priemonėse, skirtose vilkti priekabą, sumontuotų priekabos stabdymo sistemų valdymas ir pavara: …

8.4.   Transporto priemonė, skirta vilkti elektrinius / pneumatinius / hidraulinius (12) darbinius stabdžius turinčią priekabą: taip ir (arba) ne (12)

8.5.   Stabdžių su antiblokavimo įtaisu sistema

8.5.1.   Sistemos veikimo aprašymas (įskaitant visas elektronines dalis), elektrinių dalių schema, hidraulinės arba pneumatinės sistemos schema: …

8.6.   Kreivių apskaičiavimas pagal Direktyvos 71/320/EEB II priedo priedėlio 1.1.4.2. punktą arba jos XI priedo priedėlį, jei taikoma: …

8.7.   Energijos tiekimo aprašymas ir (arba) brėžinys (taip pat nurodoma, jeigu stabdžių sistemos turi papildomą energijos šaltinį): …

8.7.1.   Jei tai yra suslėgto oro stabdžių sistemos, darbinis slėgis p2 slėginiame (-iuose) inde (-uose): …

8.7.2.   Jei tai yra vakuuminės stabdžių sistemos, pradinis energijos lygis rezervuare (-uose): …

13.   SPECIALIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS AUTOBUSAMS IR TOLIMOJO SUSISIEKIMO AUTOBUSAMS

13.1.   Transporto priemonės klasė: III klasė / B klasė (12)

Aiškinamosios pastabos

2   DALIS

PAVYZDYS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Pranešimas dėl transporto priemonės:

—	EB tipo patvirtinimo (13)

—	EB tipo patvirtinimo išplėtimo (13)

—	atsisakymo suteikti EB tipo patvirtinimą (13)

—	EB tipo patvirtinimo panaikinimo (13)

atsižvelgiant į pažangiąsias avarinio stabdymo sistemas (AEBS),

remiantis Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2012 su pakeitimais ir laikantis 1 (13) ir (arba) 2 patvirtinimo lygių (13)

EB tipo patvirtinimo numeris: _

Išplėtimo motyvas:

I   SKIRSNIS

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas):

0.2.   Tipas:

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra)

0.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėta ant transporto priemonės (14)

0.3.1.   Tokio ženklinimo vieta:

0.4.   Transporto priemonės kategorija (15):

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.8.   Surinkimo įmonės (-ių) adresas (-ai):

0.9.   Gamintojo atstovas

II   SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija (jeigu taikytina): žr. sertifikato priedą.

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba:

3.   Bandymų ataskaitos parengimo data:

4.   Bandymo ataskaitos numeris:

5.   Pastabos (jeigu yra): žr. sertifikato priedą.

6.   Vieta:

7.   Data:

8.   Parašas:

Priedai

:

informacijos paketas; bandymų ataskaita.

---

(1)  Jeigu tipo identifikavimo priemonės sudarytos iš ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo, kuriems skirtas šis informacinis dokumentas, tipams apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose žymimi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(2)  Suskirstyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (OL L 263, 2007 10 9, p. 1) II priedo A dalyje pateiktas apibrėžtis.

(3)  Jeigu viena versija turi įprastą, o kita – miegamąją kabiną, turi būti nurodyta abiejų versijų masė ir matmenys.

(4)  Standartas ISO 612: 1978 „Kelių transporto priemonės. Variklinių transporto priemonių ir velkamų transporto priemonių matmenys. Terminai ir apibrėžimai.“

(5)  

(g1)	Variklinė transporto priemonė ir priekaba su grąžulu: Terminas Nr. 6.4.1. Puspriekabė ir priekaba, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru: Terminas Nr. 6.4.2 Pastaba. Priekabos, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, atveju sukabintuvo ašis laikoma pirmąja ašimi.

(6)  

(g4)	Terminas Nr. 6.5.

(7)  

(g5)	Terminas Nr. 6.1, o transporto priemonėms, kurių kategorija ne M1: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/27/EB (OL L 233, 1997 8 25, p. 1) I priedo 2.4.1 dalis. Priekabų ilgiai nurodomi kaip paminėta standarto ISO 612: 1978 termine Nr. 6.1.2.

(8)  

(g7)	Terminas Nr. 6.2, o transporto priemonėms, kurių kategorija ne M1: Direktyvos 97/27/EB I priedo 2.4.2 dalis.

(9)  Laikoma, kad vairuotojo masė ir, jeigu taikoma, įgulos nario masė yra 75 kg (sudaryta iš 68 kg transporto priemonėje esančio asmens ir 7 kg bagažo masės pagal ISO standartą 2416–1992), degalų bakas pripildytas iki 90 %, o kitos skysčių laikymo sistemos (išskyrus panaudotam vandeniui skirtas sistemas) pripildytos iki 100 % talpos, kaip nurodyta gamintojo

(10)  Jeigu tai priekaba – didžiausias gamintojo leidžiamas greitis.

(11)  OL L 202, 1971 9 6, p. 37.

(12)  Išbraukti, kas netaikoma (jei taikomas daugiau kaip vienas įrašas, gali būti, kad nieko išbraukti nereikia).

(13)  Išbraukti, kas netaikoma.

(14)  Jeigu tipo identifikavimo priemonės sudarytos iš ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo, kuriems skirtas šis informacinis dokumentas, tipams apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose žymimi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(15)  Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.

II PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į AEBS, reikalavimai ir bandymai

1.   Reikalavimai

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.   Bet kokia į šio reglamento taikymo sritį patenkanti transporto priemonė turi atitikti šio priedo 1.1–1.6.2 punktuose nustatytus veikimo charakteristikų reikalavimus, atsižvelgiant į įrengtą AEBS, o joje turi būti sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, vadovaujantis JT EEK taisyklės Nr. 13 (1) 13 priede nustatytais veikimo reikalavimais.

1.1.2.   AEBS neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Ar šio reikalavimo laikomasi, įrodoma vadovaujantis JT EEK taisykle Nr. 10 su 03 serijos pakeitimais.

1.1.3.   Atitiktis sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos reikalavimams patvirtinama įrodant, kad laikomasi III priedo reikalavimų.

1.2.   Veikimo charakteristikų reikalavimai

1.2.1.   Sistema vairuotojui pateikia atitinkamus įspėjimus, aprašytus 1.2.1.1–1.2.1.3 punktuose.

1.2.1.1.

Įspėjimas apie susidūrimą, kai AEBS nustato, kad gali įvykti susidūrimas su artėjančia M, N ar O kategorijos transporto priemone, kuri važiuoja ta pačia juosta mažesniu greičiu, sustojo arba stovi, jeigu nenustatoma, ar ji juda. Įspėjimas turi atitikti 1.5.1 punkto nuostatas.

1.2.1.2.

Įspėjimas apie gedimą, kai dėl AEBS gedimo neįmanoma laikytis šio priedo reikalavimų. Įspėjimas turi atitikti 1.5.4 punkto nuostatas. 1.2.1.2.1. Po kiekvienos AEBS savitikros turi būti pakankamas laiko intervalas, o gedimo, kurį galima nustatyti elektriškai, atveju įspėjimo signalas turi būti iš esmės nedelsiant įjungtas.

1.2.1.3.

Jei transporto priemonėje įrengtas rankinis AEBS automatinio išsijungimo įtaisas, jai išsijungus, parodomas išsijungimo įspėjimas. Jis turi atitikti 1.4.2 punkto nuostatas.

1.2.2.   Vadovaujantis 1.3.1–1.3.3 punktų nuostatomis, iškart po 1.2.1.1 punkte nurodyto (-ų) įspėjimo (-ų) turi prasidėti avarinio stabdymo stadija, kurios tikslas – gerokai sumažinti bandomosios transporto priemonės greitį. Ar laikomasi šio reikalavimo, išbandoma pagal 2.4 ir 2.5 punktus.

1.2.3.   AEBS turi veikti bent tada, kai transporto priemonės greitis yra nuo 15 km/h iki didžiausio konstrukcinio greičio, taikant visą transporto priemonės apkrovą, nebent AEBS rankiniu būdu išsijungia vadovaujantis 1.4 punktu.

1.2.4.   AEBS sukonstruojama taip, kad būtų kuo mažiau įspėjimo apie susidūrimą signalų ir būtų vengiama autonominio stabdymo tada, kai vairuotojas nesuvokia, kad gresia susidūrimas iš priekio. Ar laikomasi šio reikalavimo, patikrinama pagal 2.8 punktą.

1.3.   Sistemos darbo nutraukimas rankiniu būdu

1.3.1.   AEBS gali būti aprūpinta priemone, kuria vairuotojas galėtų nutraukti įspėjimo apie susidūrimą stadiją. Tačiau kai transporto priemonės stabdžių sistema naudojama tam, kad būtų pateiktas lytimasis signalas, sistema aprūpinama priemone, kuria vairuotojas gali nutraukti įspėjamąjį stabdymą.

1.3.2.   AEBS gali būti aprūpinta priemone, kuria vairuotojas galėtų nutraukti avarinio stabdymo stadiją.

1.3.3.   1.3.1 ir 1.3.2 punktuose nurodytais atvejais veika gali būti nutraukta bet kokiu pozityvaus paleidimo veiksmu (pvz., sumažinant pavarą, įjungiant posūkio rodiklį), rodančiu, kad vairuotojas žino apie avarinę padėtį. Tipo tvirtinimo metu transporto priemonės gamintojas technikos tarnybai pateikia tų pozityvaus paleidimo veiksmų sąrašą, kuris pridedamas prie I priedo 2 dalies II skirsnyje minimos bandymų ataskaitos.

1.4.   Kai transporto priemonėje yra įrengtos AEBS veikos automatinio išjungimo priemonės, atitinkamai taikomi šie reikalavimai:

1.4.1.

AEBS veika automatiškai atkuriama kaskart prasidėjus naujam užvedimo ciklui.

1.4.2.

Vairuotojas informuojamas pastoviu regimuoju įspėjimo signalu, kad AEBS veika buvo automatiškai išjungta. Šiuo tikslu naudojamas 1.5.4 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

1.5.   Įspėjimas

1.5.1.   1.2.1.1 punkte nurodytas įspėjimas apie susidūrimą pateikiamas bent dviem iš šių būdų – girdimuoju, lytimuoju arba regimuoju.

Laiko požiūriu įspėjamieji signalai pateikiami taip, kad vairuotojui būtų sudaryta galimybė sureaguoti į susidūrimo pavojų ir suvaldyti padėtį ir jo netrikdytų pernelyg ankstyvi ar dažni įspėjimai. Ar laikomasi šio reikalavimo, patikrinama pagal 2.4.2 ir 2.5.2 punktus.

1.5.2.   Tipo tvirtinimo metu transporto priemonės gamintojas pateikia įspėjimo aprašymą ir įspėjimo apie susidūrimą signalų, kurie nurodomi bandymų ataskaitoje, pateikimo vairuotojui seką.

1.5.3.   Kai įspėjimui apie susidūrimą pateikti naudojama regimoji priemonė, kaip regimasis signalas gali būti naudojamas 1.2.1.2 punkte nurodytas mirksintis įspėjimo apie gedimą signalas.

1.5.4.   1.2.1.2 punkte nurodytas įspėjimas apie gedimą pateikiamas pastoviu geltonos spalvos regimuoju įspėjimo signalu.

1.5.5.   Kiekvienas AEBS regimasis įspėjimo signalas įsijungia, kai užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ arba kai užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra tarp padėčių „Įjungta“ ir „Paleisti“ ir ta padėtis gamintojo numatyta kaip tikrinimo padėtis (pradinis sistemos maitinimo įjungimas). Šis reikalavimas netaikomas bendrojoje erdvėje pateikiamiems įspėjamiesiems signalams.

1.5.6.   Regimieji įspėjimo signalai turi būti matomi net dienos metu; vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar signalas tinkamai veikia.

1.5.7.   Kai vairuotojui pateikiamas regimasis įspėjimo signalas, rodantis, kad AEBS laikinai neveikia, pvz., dėl nepalankių oro sąlygų, jis turi būti pastovus ir geltonos spalvos. Šiuo tikslu naudojamas 1.5.4 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjimo apie gedimą signalas.

1.6.   Periodinė techninė apžiūra

1.6.1.   Ar AEBS veiksena yra tinkama, turi būti įmanoma patikrinti atliekant periodinę techninę apžiūrą, kai po pradinio sistemos maitinimo įjungimo ir bet kurios lemputės patikros apžiūrimas įspėjimo apie gedimą signalas.

Jeigu įspėjimo apie gedimą signalas yra bendrojoje erdvėje, prieš jį tikrinant bendroji erdvė turi funkcionuoti.

1.6.2.   Teikiant tipo patvirtinimą, nuo paprasčiausio neleistino gamintojo pasirinkto įspėjimo apie gedimą signalo veikimo keitimo apsaugančios priemonės turi būti aprašytos laikantis slaptumo reikalavimų.

Šis apsaugos reikalavimas taip pat įvykdomas, kai įdiegiamos atsarginės priemonės, kuriomis tikrinama, ar AEBS veiksena yra tinkama.

2.   Bandymo procedūros

2.1.   Bandymo sąlygos

2.1.1.   Bandymas atliekamas ant lygaus betonuoto ar asfaltuoto paviršiaus, kuriuo užtikrinamas geras sukibimas.

2.1.2.   Aplinkos temperatūra turi būti nuo 0 °C iki 45 °C.

2.1.3.   Horizontalaus matomumo zona turi būti tokia, kad bandymo metu taikinį būtų įmanoma stebėti.

2.1.4.   Bandymai atliekami tada, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos bandymų rezultatams.

2.2.   Transporto priemonės būsena

2.2.1.   Bandomasis svoris

Transporto priemonė išbandoma apkrovos sąlygomis, dėl kurių susitaria gamintojas ir technikos tarnyba. Prasidėjus bandymo procedūrai jos keisti nebegalima.

2.3.   Bandymo taikiniai

2.3.1.   Bandymui naudojami taikiniai – tai įprasti masinės serijinės gamybos M1 kategorijos AA sedano klasės lengvieji automobiliai arba neapsaugoti taikiniai, atitinkantys tokią transporto priemonę, atsižvelgiant į naudojamas bandomosios AEBS jutiklių sistemos identifikavimo charakteristikas (2).

2.3.2.   Duomenys, pagal kuriuos galima aiškiai identifikuoti ir atkurti taikinį (-ius), nurodomi transporto priemonės tipo patvirtinimo dokumentuose, kaip nurodyta I priedo 2 dalies II skirsnio papildymo 4.6 punkte.

2.4.   Įspėjimo ir įsijungimo bandymas, kai naudojamas stacionarus taikinys

2.4.1.   Bandomoji transporto priemonė prie stacionaraus taikinio artėja tiesia linija bent dvi sekundes iki pradedant veikiamąją bandymo dalį, kai bandomosios transporto priemonės nuokrypis nuo taikinio centro linijos yra ne didesnis kaip 0,5 m.

Veikiamoji bandymo dalis prasideda, kai bandomoji transporto priemonė važiuoja 80 ± 2 km/h greičiu ir yra bent 120 m atstumu nuo taikinio.

Nuo veikiamosios dalies pradžios iki susidūrimo momento vairuotojas neturi jokiais būdais reguliuoti bandomosios transporto priemonės valdymo, išskyrus nežymų vairo mechanizmo reguliavimą siekiant sumažinti slydimą.

2.4.2.   Laiko požiūriu įspėjimo apie susidūrimą veiksena, kaip nurodyta 1.5.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.4.2.1.

Ne vėlesniu momentu nei toliau nurodyta pateikiamas bent vienas liečiamasis arba girdimasis įspėjimas:   1 patvirtinimo lygio atveju: žr. 1 priedėlio lentelės B skiltį   2 patvirtinimo lygio atveju: žr. 2 priedėlio lentelės B skiltį Šie momentai turi būti prieš avarinio stabdymo stadijos pradžią.

2.4.2.2.

Ne vėlesniu momentu nei toliau nurodyta pateikiami bent dviejų tipų įspėjimai:   1 patvirtinimo lygio atveju: žr. 1 priedėlio lentelės C skiltį   2 patvirtinimo lygio atveju: žr. 2 priedėlio lentelės C skiltį Šie momentai turi būti prieš avarinio stabdymo stadijos pradžią.

2.4.2.3.

Įspėjimo stadijos metu greitis neturi būti sumažintas daugiau kaip 15 km/h arba 30 % (taikomas didesnis dydis), palyginti su bendrai sumažintu bandomosios transporto priemonės greičiu.

2.4.3.   Po įspėjimo apie susidūrimą prasideda avarinis stabdymas.

2.4.4.   Avarinio stabdymo stadija turi prasidėti tada, kai iki susidūrimo lieka ne daugiau kaip 3,0 sekundės.

Atitiktis reikalavimams tikrinama remiantis per bandymą atliekamais faktiniais matavimais arba transporto priemonės gamintojo pateiktais dokumentais, laikantis technikos tarnybos ir transporto priemonės gamintojo susitarimo.

2.4.5.   Bendras bandomosios transporto priemonės greičio sumažinimas susidūrimo su stacionariu taikiniu metu neturi būti mažesnis nei reikšmė, nurodyta:

1 patvirtinimo lygio atveju: žr. 1 priedėlio lentelės D skiltį

2 patvirtinimo lygio atveju: žr. 2 priedėlio lentelės D skiltį

2.5.   Įspėjimo ir įsijungimo bandymas, kai naudojamas stacionarus taikinys

2.5.1.   Bandomoji transporto priemonė prie judamojo taikinio artėja tiesia linija ta pačia kryptimi bent dvi sekundes iki pradedant veikiamąją bandymo dalį, kai bandomosios transporto priemonės nuokrypis nuo taikinio centro linijos yra ne didesnis kaip 0,5 m.

Veikiamoji bandymo dalis prasideda, kai bandomoji transporto priemonė važiuoja 80 ± 2 km/h greičiu, o judamojo taikinio greitis atitinka toliau nurodytą reikšmę:

1 patvirtinimo lygio atveju: žr. 1 priedėlio lentelės H skiltį

2 patvirtinimo lygio atveju: žr. 2 priedėlio lentelės H skiltį

Bandomąją transporto priemonę nuo judamojo taikinio turi skirti bent 120 m atstumas.

Nuo veikiamosios bandymo dalies pradžios iki to momento, kai bandomoji transporto priemonė pasiekia taikinio greitį, vairuotojas neturi jokiais būdais reguliuoti bandomosios transporto priemonės valdymo, išskyrus nežymų vairo mechanizmo reguliavimą siekiant sumažinti slydimą.

2.5.2.   Laiko požiūriu įspėjimo apie susidūrimą veiksena, kaip nurodyta 1.5.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.5.2.1.

Ne vėliau nei toliau nurodyta pateikiamas bent vienas liečiamasis arba girdimasis įspėjimas:   1 patvirtinimo lygio atveju: žr. 1 priedėlio lentelės E skiltį   2 patvirtinimo lygio atveju: žr. 2 priedėlio lentelės E skiltį Šie momentai turi ateiti prieš avarinio stabdymo stadijos pradžią.

2.5.2.2.

Ne vėlesniu momentu nei toliau nurodyta pateikiami bent dviejų tipų įspėjimai:   1 patvirtinimo lygio atveju: žr. 1 priedėlio lentelės F skiltį   2 patvirtinimo lygio atveju: žr. 2 priedėlio lentelės F skiltį Šie momentai turi ateiti prieš avarinio stabdymo stadijos pradžią.

2.5.2.3.

Įspėjimo stadijos metu greitis neturi būti sumažintas daugiau kaip 15 km/h arba 30 % (taikomas didesnis dydis), palyginti su bendrai sumažintu bandomosios transporto priemonės greičiu.

2.5.3.   Po įspėjimo apie susidūrimą stadijos prasideda avarinio stabdymo stadija, po kurios bandomoji transporto priemonė turi neatsitrenkti į judamąjį taikinį.

2.5.4.   Avarinio stabdymo stadija turi prasidėti tada, kai iki susidūrimo lieka ne daugiau kaip 3,0 sekundės.

Atitiktis reikalavimams tikrinama remiantis per bandymą atliekamais faktiniais matavimais arba transporto priemonės gamintojo pateiktais dokumentais, laikantis technikos tarnybos ir transporto priemonės gamintojo susitarimo.

2.6.   Gedimo aptikties bandymas

2.6.1.   Imituojamas elektros gedimas, pvz., atjungiant bet kokio AEBS komponento maitinimo šaltinį arba atjungiant bet kokią AEBS komponentų elektros jungtį. Kai imituojamas AEBS gedimas, 1.5.4 punkte minimo vairuotojo įspėjimo signalo elektros jungtys ir 1.4 punkte minimas neprivalomas rankinis AEBS automatinio išjungimo valdymas neatjungiami.

2.6.2.   1.5.4 punkte minimas įspėjimo apie gedimą signalas įsijungia ir veikia ne ilgiau kaip 10 sekundžių nuo tos akimirkos, kai transporto priemonė ima važiuoti didesniu kaip 15 km/h greičiu; jis dar kartą įsijungia iškart po vėliau prasidėsiančio užvedimo išjungimo ir įjungimo ciklo, transporto priemonei nejudant tol, kol trunka imituojamas gedimas.

2.7.   Išjungimo bandymas

2.7.1.   Jei transporto priemonėse įrengtos priemonės AEBS automatiškai išsijungti, nustatoma užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis „Įjungta“ ir automatiškai išsijungia AEBS. Turi įsijungti 1.4.2 punkte minimas įspėjimo signalas. Nustatoma užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis „Išjungta“. Vėl nustatoma užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis „Įjungta“ ir patikrinama, kad dar kartą neįsijungtų prieš tai įsijungęs įspėjimo signalas, rodantis, kad AEBS veika atkurta laikantis 1.4.1 punkto reikalavimų. Jeigu užvedimo sistema įsijungia pasukus raktelį, tų reikalavimų laikomasi neišimant raktelio.

2.8.   Klaidingo atsako bandymas

2.8.1.   Dvi M1 kategorijos AA sedano klasės transporto priemonės pastatomos:

a)	taip, kad būtų atsuktos į tą pačią pusę, kaip ir bandomoji transporto priemonė;

b)	4,5 m atstumu viena nuo kitos (3);

c)	kiekvienos transporto priemonės galą sulyginus su kitos transporto priemonės galu.

2.8.2.   Bandomąja transporto priemone važiuojama bent 60 m pastoviu 50 ± 2 km/h greičiu taip, kad ji pravažiuotų tarp dviejų nejudančių transporto priemonių.

Atliekant bandymą bandomosios transporto priemonės valdymas neturi būti jokiais būdais reguliuojamas, išskyrus nežymų vairo mechanizmo reguliavimą siekiant sumažinti slydimą.

2.8.3.   AEBS neturi pateikti įspėjimo apie susidūrimą ir pradėti avarinio stabdymo stadijos.

---

(1)  Sąjunga šią JT EEK taisyklę priėmė Tarybos sprendimu 97/836/EB (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

(2)  Technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas susitaria, kad neapsaugoto objekto identifikavimo charakteristikos turi atitikti M1 AA kategorijos sedano klasės lengvuosius automobilius.

(3)  Kiekvienos nejudančios transporto priemonės atskaitos taškas, kuriuo remiantis nustatomas atstumas tarp dviejų nejudančių transporto priemonių, nustatytas standarte ISO 612-1978.

III PRIEDAS

Specialieji reikalavimai, taikytini transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybėms

1.   Bendrosios pastabos

Šiame priede apibrėžiami specialieji reikalavimai, taikomi pagal šią taisyklę dokumentams, neveikties analizei ir patikrinimui, atsižvelgiant į sudėtinių elektroninių transporto priemonės valdymo sistemų saugos savybes.

Šis priedas taip pat gali būti taikomas su sauga susijusiems prietaisams, valdomiems elektronine (-ėmis) sistema (-omis).

Šiame priede nenustatomi sudėtinių elektroninių transporto priemonės valdymo sistemų veiksmingumo kriterijai, tačiau aptariama projektavimo metodologija ir informacija, kuri turi būti nurodyta technikos tarnybai, kai siekiama gauti tipo patvirtinimą.

Ši informacija turi rodyti, kad įprastomis ir trikties sąlygomis sudėtinė elektroninė transporto priemonės valdymo sistema atitinka atitinkamus veiksmingumo reikalavimus, apibrėžtus kituose šio reglamento punktuose.

2.   Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

2.1.   Saugos samprata– sistemoje, pvz., elektroniniuose įtaisuose, įrengtų priemonių, kuriomis net elektros gedimo atveju siekiama užtikrinti sistemos vientisumą ir saugų veikimą, apibūdinimas.

Saugos sampratoje gali būti numatyta galimybė įjungti dalinio veikimo sistemą arba net atsarginę sistemą, kad būtų palaikomos esminės transporto priemonės funkcijos.

2.2.   Elektroninė valdymo sistema– nurodytos transporto priemonės valdymo elektroniškai apdorojant duomenis funkcijai užtikrinti, sukurtų sąveikiųjų įtaisų derinys.

Tokios dažnai programine įranga valdomos sistemos yra sukurtos iš atskirų funkcinių komponentų, pvz., jutiklių, elektroninių valdymo mazgų ir vykdytuvų, sujungtų pavaros jungtimis. Sistemos gali būti sudarytos iš mechaninių, elektropneumatinių arba elektrohidraulinių elementų.

2.3.   Sudėtinės elektroninės transporto priemonės valdymo sistemos– elektroninės valdymo sistemos, pagrįstos funkcijų valdymo hierarchija, kai vieną funkciją gali išjungti aukštesnio lygio elektronine valdymo sistema (funkcija).

2.4.   Aukštesnio lygio valdymas– sistemos (funkcijos), susijusios su papildomomis apdorojimo ir (arba) kontrolės nuostatomis, kuriomis siekiama pakeisti transporto priemonės veiką, nurodant atlikti įprastos (-ų) transporto priemonės valdymo sistemos funkcijos (-ų) pakeitimus.

Šis valdymas leidžia automatiškai pakeisti sudėtinių sistemų tikslus, suteikiant jiems pirmumą pagal nustatytas aplinkybes.

2.5.   Įtaisai– mažiausios sistemos komponentų dalys, aptariamos šiame priede: šie komponentų deriniai laikomi vienu objektu atpažįstant, analizuojant ar keičiant atsargines dalis.

2.6.   Pavaros jungtys– paskirstytus įtaisus jungiančios priemonės signalams bei veikos duomenims perduoti ar energijai tiekti.

Ši įranga iš esmės yra elektros įranga, bet kai kurios jos dalys gali būti mechaninės, pneumatinės, hidraulinės arba optinės.

2.7.   Valdymo sritis– pasiekiamos galios kintamasis, atitinkantis sistemos potencialiai valdomą sritį.

2.8.   Funkcinės priklausomybės riba– išorinės fizinės ribos, iki kurių gali būti atliekamos sistemos valdymo funkcijos.

3.   Dokumentai

3.1.   Reikalavimai

Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame yra informacija apie pagrindinę sudėtinės elektroninės transporto priemonės valdymo sistemos, kuriai taikomas tipo patvirtinimas (toliau – sistema), konstrukciją ir priemones, kuriomis sistema yra sujungta su kitomis transporto priemonės sistemomis arba kuriomis ji tiesiogiai valdo stabdymo jėgos kintamuosius.

Turi būti paaiškinta (-os) gamintojo nustatyta (-os) sistemos funkcija (-os) ir saugos samprata.

Dokumentai turi būti glausti, tačiau juose turi būti pateikti įrodymai, kad, projektuojant ir kuriant sistemą, buvo pasiremta visų susijusių sistemos sričių ekspertize.

Dokumentuose turi būti aprašyta, kaip galima patikrinti esamą darbinę sistemos būseną, kai reikia atlikti periodines technines apžiūras.

3.1.1.   Dokumentai suskirstomi į šias dvi dalis:

a)

patvirtinimui skirtas oficialių dokumentų rinkinys, kurį sudaro 3 dalyje išvardyta medžiaga (išskyrus nurodytąją 3.4.4 punkte), pateikiama technikos tarnybai kartu su tipo patvirtinimo paraiška; tai pagrindinė informacinė medžiaga, kuria naudojamasi atliekant šio priedo 4 dalyje nurodytą patikrinimą;

b)	3.4.4 punkte nurodyta papildoma medžiaga ir analizės duomenys, kuriuos saugo gamintojas, pateikiantis juos patikrai, kai teikiamas tipo patvirtinimas.

3.2.   Sistemos funkcijų aprašas

Apraše pateikiamas paprastas visų sistemos valdymo funkcijų paaiškinimas ir jos tikslams pasiekti naudojami būdai, įskaitant valdymo mechanizmo (-ų) aprašą.

3.2.1.   Pateikiamas visų stabdymo valdymo jėgos kintamųjų ir nustatytų kintamųjų sąrašas ir apibrėžta jų veikimo sritis.

3.2.2.   Pateikiamas visų sistemos valdomų stabdymo jėgos kintamųjų sąrašas ir kiekvienu atveju nurodoma, ar jie valdomi tiesiogiai ar naudojant kitą transporto priemonės sistemą. Apibrėžiama kiekvieno tokio kintamojo valdymo sritis (2.7 punktas).

3.2.3.   Tam tikrais atvejais, kai tai svarbu sistemos veiksmingumo požiūriu, nurodomos sistemos funkcinės priklausomybės ribos.

3.3.   Sistemos išdėstymas ir schema

3.3.1.   Komponentų aprašas

Pateikiamas sąrašas, kuriame sugrupuojami visi sistemos įtaisai ir nurodomos kitos aptariamai valdymo funkcijai atlikti būtinos transporto priemonės sistemos.

Turi būti pateiktas gabaritinis brėžinys, kuriame parodomas tų įtaisų derinys ir paaiškinamas įrangos išdėstymas bei sujungimai.

3.3.2.   Įtaisų funkcijos

Aprašoma kiekvieno sistemos įtaiso funkcija ir pateikiami signalai, kuriais sistema susiejama su kitais įtaisais arba kitomis transporto priemonės sistemomis. Tam gali būti naudojama žymėta bloko diagrama, kitokia schema arba prie tokios diagramos pridėtas aprašas.

3.3.3.   Sujungimai

Sistemos sujungimai pateikiami elektros perdavimo linijų skrituline diagrama, optinės skaidulos vaizdinių jungčių diagrama, pneumatinės arba hidraulinės pavaros jungčių schema ir supaprastinta grafine mechaninių jungčių schema.

3.3.4.   Signalų srautas ir pirmumas

Šių pavaros jungčių ir įtaisų siunčiamų signalų ryšiai turi būti aiškūs.

Nurodomas sutankintais duomenų kanalais perduodamų signalų pirmumas, kai jis gali būti svarbus veiksmingumui ar saugai taikant šį reglamentą.

3.3.5.   Įtaisų atpažintis

Visi įtaisai turi būti aiškiai ir vienodai identifikuoti (pvz., aparatinė įranga turi būti paženklinta, programinė įranga turi būti paženklinta arba turi būti nurodyta jos išvestis), kad būtų galima atitinkamai susieti aparatinę įrangą ir dokumentus.

Kai derinamos vieno įtaiso arba vieno kompiuterio funkcijos, bet aiškumo ir aiškinimo tikslais blokų schemoje jos priskiriamos keliems blokams, ženklinant turi būti naudojamas tik vienas aparatinės įrangos atpažinties ženklas.

Šiuo atpažinties ženklu gamintojas patvirtina, kad tiekiama įranga atitinka tam tikro dokumento reikalavimus.

3.3.5.1.

Ženklu žymima aparatinės ir programinės įrangos versija; kai, pasikeitus versijai, pakinta ir įtaiso funkcija, taikant šį reglamentą, pakeičiamas ir ženklas.

3.4.   Gamintojo apibrėžta saugos samprata

3.4.1.   Gamintojas pateikia pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad sistemos tikslams pasiekti pasirinkta strategija netrukdys saugiai veikti (ne trikties būsenos) sistemoms, kurioms taikomos šio reglamento nuostatos.

3.4.2.   Paaiškinama sistemoje naudojamos programinės įrangos projektinė architektūra ir nurodomi naudojami konstravimo būdai ir priemonės. Gamintojas turi būti pasirengęs prireikus nurodyti priemones, kuriomis nutarta pagrįsti projektuojamos ir kuriamos sistemos logiką.

3.4.3.   Gamintojas paaiškina technikos tarnyboms sistemai pritaikytas konstravimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti saugų veikimą trikties sąlygomis. Galimos konstravimo priemonės, taikomos sutrikus sistemai:

a)	veikimo atkūrimas naudojant dalinę sistemą;

b)	atskiros atsarginės sistemos įjungimas;

c)	aukšto lygio funkcijos pašalinimas.

Įvykus trikčiai, vairuotojas įspėjamas, pvz., įspėjamuoju signalu arba vaizdiniu pranešimu. Jeigu vairuotojas neišjungia sistemos, pvz., pasukdamas užvedimo (veikimo) jungiklį į išjungimo padėtį arba išjungdamas tam tikrą funkciją, jei tam yra skirtas specialus jungiklis, įspėjimas turi tęstis tol, kol yra triktis.

3.4.3.1.

Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, pasirenkamas dalinio veikimo režimas tam tikromis trikties sąlygomis, turi būti nurodytos tos sąlygos ir nustatytos susijusios efektyvaus veikimo ribos.

3.4.3.2.

Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, transporto priemonės valdymo sistemos tikslui įgyvendinti pasirenkama antra (atsarginė) priemonė, turi būti paaiškinti perjungimo mechanizmo principai, logika, dubliavimo lygis bei visos įrengtos atsarginio tikrinimo funkcijos ir apibrėžtos atsarginės priemonės efektyvumo ribos.

3.4.3.3.

Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, nutariama išjungti aukštesnio lygio funkciją, visi su šia funkcija susiję atitinkami stabdymo jėgos valdymo signalai turi būti nuslopinti taip, kad perjungimo trikdžius būtų galima apriboti.

3.4.4.   Prie dokumentų pridedama analizė, kurioje bendrais bruožais parodoma, kaip sistema veiks įvykus bet kuriam iš nurodytų gedimų, kurie turi poveikio transporto priemonės valdymo veiksmingumui ar saugai.

Tai gali būti trikties režimo ir poveikio analizė (FMEA), gedimų medžio analizė (FTA) arba kitas panašus, sistemos saugos sampratos principus atitinkantis būdas.

Pasirinktą (-us) analitinį (-ius) metodą (-us) nustato ir kontroliuoja gamintojas, kuris tą (tuos) metodą (-us) turi nurodyti technikos tarnybai, kai teikiamas tipo patvirtinimas.

3.4.4.1.

Šiuose dokumentuose išvardijami stebimi parametrai ir nustatomas kiekvienos šio priedo 3.4.4 punkte apibrėžto tipo trikties būsenos įspėjamasis signalas, skirtas vairuotojui ir (arba) (techninės) priežiūros tarnybos darbuotojams.

4.   Patikrinimas ir bandymas

4.1.   Toliau nurodoma, kaip atliekamas sistemos funkcinės priklausomybės bandymas, remiantis dokumentais, kuriuos privaloma pateikti vadovaujantis 3 dalimi.

4.1.1.   Sistemos funkcijos patikrinimas

Siekiant nustatyti įprastinio veikimo lygį, transporto priemonės sistemos veikimas ne trikties sąlygomis tikrinamas pagal gamintojo nustatytą pagrindinę kontrolinio tikrinimo specifikaciją, išskyrus tada, kai turi būti atliktas nustatytas efektyvumo bandymas, įtrauktas į patvirtinimo procedūrą, nustatytą šiame reglamente.

4.1.2.   3.4 punkte apibrėžtos saugos sampratos patikrinimas

Patvirtinimo institucijos nuožiūra sistemos jėga tikrinama atskiro įtaiso trikties sąlygomis, taikant tam tikrus išėjimo signalus elektriniams įtaisams arba mechaniniams elementams, siekiant imituoti vidinių įtaiso trikčių poveikį.

Patikrinimo rezultatai turi atitikti dokumentais patvirtintą trikties analizės suvestinę, kad, atsižvelgiant į bendrą poveikio lygį, būtų patvirtintas saugos sampratos ir vykdymo tinkamumas.