10.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 240/3

(1)

Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

(2)

Sąjungos veiksmai nedaro poveikio nacionalinėms nuostatoms dėl donorystės arba medicininio organų ir kraujo naudojimo;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 883/2004 nenumatytas sprendimas dėl ligos išmokų natūra kompensavimo gyvam donorui, kai jam taikytinais teisės aktais numatoma išimtis arba nenumatomas išlaidų kompensavimas, o organo recipientui taikomais teisės aktais nenumatoma kompensuoti donoro išlaidų;

(4)

pripažįstama, kad organų transplantavimas yra ekonomiškai efektyvus gydymo būdas, teikiantis didžiulės naudos pacientams, todėl gyvų donorų organų donorystė turi vykti tokiomis sąlygomis, kad kiekvienas donoras patirtų kuo mažesnę socialinę riziką;

(5)

kompetentinga organo recipiento institucija turėtų rasti humanišką ad hoc sprendimą ir kompensuoti su tarpvalstybine gyvų donorų organų donoryste susijusias išmokas natūra, jei organo donorui taikytinais teisės aktais nenumatyta kompensuoti išlaidų gyviems organų donorams ar apskritai atsilyginti už gyvų donorų organų donorystę;

(6)

gyvas donoras turi turėti galimybę priimti nepriklausomą sprendimą remdamasis visa susijusia informacija ir turėtų būti iš anksto informuotas apie sveikatos priežiūrą, su tarpvalstybine organų donoryste susijusių išlaidų kompensavimą ir galimą pajamų praradimą, kompensuojamą ligos išmokomis pinigais,

1.

Kompetentinga organo recipiento institucija, rengdamasi suteikti arba suteikdama leidimą gyvų donorų organų donorystei, kai organas gaunamas iš kitoje valstybėje narėje apdrausto gyvo donoro, turėtų pasirūpinti tuo, kad gyvam donorui būtų prieinamos sveikatos priežiūros sistemos paslaugos, susijusios su donorystės procedūros problemomis.

2.

Kompetentinga organo recipiento institucija turi rasti humanišką sprendimą ir kompensuoti donorui su tarpvalstybine organų donoryste susijusias išmokas natūra, jei donorui taikomais teisės aktais jam nenumatoma teisė į ligos išmokas natūra.

3.

Kompetentinga donoro institucija pagal taikytinus teisės aktus turi teikti ligos išmokas pinigais, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje įvyko organų donorystės faktas, arba nuo to, kas buvo organo recipientas. Donorui taikytinuose teisės aktuose galimas donoro pajamų praradimas, susijęs su donoryste, turėtų būti traktuojamas kaip ir bet koks kitas darbingumo netekimas, nes nėra jokios priežasties su donoryste susijusį darbingumo netekimą traktuoti skirtingai nei kitokio pobūdžio darbingumo netekimą dėl medicininių priežasčių.