15.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 258/2011 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės keraminėms plytelėms.

(2)

Tam, kad būtų ištaisytos tam tikros rašybos klaidos, visų pirma kai kurių laikinojo reglamento I priede nurodytų Kinijos eksportuojančių gamintojų pavadinimai, 2011 m. gegužės 31 d. paskelbtas to reglamento klaidų ištaisymas (3).

(3)

Patikrinus tam tikrus po klaidų ištaisymo paskelbimo gautus teiginius ir patvirtinus jų pagrįstumą pastebėta, kad kai kuriuose kituose pavadinimuose taip pat padaryta rašybos klaidų. Visų bendrovių, kurioms taikomas svertinis vidutinis muitas, teisingi pavadinimai pateikiami šio reglamento I priede.

(4)

Primenama, kad tyrimas inicijuotas gavus Europos keraminių plytelių gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 30 %) visų Sąjungoje pagaminamų keraminių plytelių, asociacijos (angl. European ceramic tiles manufacturer’s Association (CET)) (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2007 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(5)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąsias priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo nuomonę dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms ir dviem suinteresuotosioms šalims paprašius jos buvo papildomai išklausytos dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(7)

Visoms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamoms Kinijos kilmės keraminėms plytelėms ir galutinį garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų surinkimą. Be to, joms nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(8)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(9)

Atrenkant eksportuojančius gamintojus buvo įtraukta tariama bendrovių pareiškėjų grupė, kadangi dėl bendro dviejų šios tariamos grupės gamintojų eksporto dydžio jie kartu sudarė trečią pagal dydį eksportuotoją į Sąjungos rinką. Šios bendrovės teigė, kad jas sieja ryšys, nurodytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (4), 143 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriame nustatyta, kad subjektai yra susiję, jei „jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai“. Vėliau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad šios bendrovės nebuvo susijusios šiuo ryšiu ir, kaip minėta laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje, šie du gamintojai buvo vertinami kaip atskiri subjektai.

(10)

Keli eksportuojantys gamintojai pastabose tvirtino, kad šias bendroves reikėtų pašalinti iš atrinktų bendrovių, nes jos pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją. Šie gamintojai taip pat tvirtino, kad svertinis vidutinis dempingo skirtumas atitinkamai turėjo būti apskaičiuotas neatsižvelgiant į šias dvi atrinktas bendroves.

(11)

Dėl šių teiginių pažymima, kad prieš atranką šių šalių pateikta informacija laikyta pakankama, kad jos būtų laikomos susijusiomis, ir dėl jų bendro eksporto pardavimo į Sąjungos rinką dydžio jos buvo atrinktos. Nuvykus į šių dviejų bendrovių patalpas ir atlikus patikrinimus vietoje jų ryšys išnagrinėtas išsamiau. Patikrinta bendrovių pateikta tą ryšį pagrindžianti informacija, tačiau nustatyta, kad jos nepakanka, kad šios bendrovės būtų laikomos susijusiomis, nors tai ir prieštarauja bendrovių nuomonei šiuo klausimu. Todėl nuspręsta, kad šios bendrovės negali būti laikomos susijusiomis, kaip nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 143 straipsnio 1 dalies b punkte. Bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą, taip pat teikė informaciją apie jų tariamą ryšį, todėl manoma, kad nėra pagrindo pašalinti jas iš atrinktų bendrovių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šis teiginys atmetamas.

(12)

Be to, net padarius prielaidą, kad tyrimo metu atrinkus kitas bendroves eksportas į Sąjungos rinką per TL būtų buvęs kur kas didesnis, dėl laiko trūkumo būtų buvę sunku ištirti naujai atrinktas bendroves. Todėl nepaisant to, kad paaiškėjo, jog šios bendrovės nesusijusios, atrinktos bendrovės vis dėlto atitinka pagrindiniame reglamente nustatytus kriterijus. Galiausiai pabrėžiama, kad nėra įrodymų, kad bendrovės sąmoningai teigė esančios susijusios tam, kad būtų atrinktos.

(13)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 5 ir 6 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(14)

Nustačius laikinąsias priemones viena iš šalių teigė, kad nė vienas iš skundą remiančių Sąjungos gamintojų neatsakė į prašymą pateikti atrankai reikiamą informaciją, todėl reikėtų laikyti, kad jie nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Po galutinio faktų atskleidimo šio argumento neatsisakyta.

(15)

Dėl teiginio, kad dėl nepakankamų atrankos atsakymų būtų galima laikyti, kad skundą remiantys Sąjungos gamintojai nebendradarbiavo, primenama, kad CET teisiškai atstovavo visoms skundą pateikusioms bendrovėms. Kaip reikalauta, CET visų skundo pateikėjų vardu taip pat pateikė papildomą informaciją, susijusią su TL duomenimis. Kaip išsamiau apibūdinta pranešime apie inicijavimą, informacijos, į kurią buvo atsižvelgiama atrankoje, reikalauta tik iš visos reikiamos informacijos dar nepateikusių bendrovių. Taigi skundą pateikę gamintojai visapusiškai bendradarbiavo, nes jie pateikė visą reikiamą informaciją teikdami skundą, o visą reikiamą naują informaciją apie TL duomenis tyrimo metu jų vardu pateikė jų teisinis atstovas.

(16)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad atranka statistiškai netinkama dėl Sąjungos pramonės suskaidymo segmentais ir geografinės aprėpties. Šiuo atžvilgiu primenama, kad Sąjungos keraminių plytelių pramonė labai suskaidyta ir sudaryta iš daugiau kaip 500 gamintojų. Be to, nustatyta, kad tinkamai atstovauta visiems trims pramonės segmentams, t. y. didelėms, vidutinėms ir mažoms bendrovėms. Siekiant užtikrinti, kad atliekant žalos analizę nebūtų remiamasi daugiausia didelių bendrovių rezultatais ir būtų tinkamai atsižvelgta į mažų bendrovių, kurioms kartu tenka didžiausia Sąjungos produkcijos dalis, padėtį, nutarta, kad atrinkti gamintojai turėtų atstovauti visiems segmentams, t. y. mažoms, vidutinėms ir didelėms bendrovėms. Pasirinktos visų segmentų didžiausios bendrovės, su sąlyga, kad užtikrintas geografinis tipiškumas.

(17)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Komisija neįrodė pasirinktų bendrovių tipiškumo, pasitraukus Lenkijos gamintojui, ir kad bet kuriuo atveju jos nepakankamai tiksliai atitiko pardavimo Sąjungos rinkoje dydį.

(18)

Sutinkama, kad vienas Lenkijos gamintojas nusprendė nebebendradarbiauti ir todėl buvo pašalintas iš atrinktų gamintojų. Vis dėlto tam, kad atrinkti gamintojai būtų tipiški, nėra būtina, kad jie visiškai tiksliai atitiktų geografinį pasiskirstymą ir valstybių narių gamintojų veiklos mastą. Šis būdas nebūtų praktiškas administravimo požiūriu, nes geografinis pasiskirstymas tėra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama užtikrinant tipiškumą. Iš tiesų užtenka, kad atrinkti gamintojai iš esmės atitiktų didelių šalių gamintojų dalį. Vertinant pagal šį kriterijų nustatyta, kada pasitraukus Lenkijos bendrovei bendras atrinktų bendrovių tipiškumas nepakito. Todėl patvirtinama, kad atrinkti Sąjungos gamintojai buvo pakankamai tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(19)

Atsakant į teiginį dėl bendro atrinktų bendrovių tipiškumo, primenama, kad Sąjungos pramonė labai suskaidyta, todėl atrinktos bendrovės neišvengiamai atitiktų tik sąlyginai nedidelę visos Sąjungos gamybos dalį. Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nustatyta, kad tyrimų mastas gali būti apribotas tyrimams atrenkant tik statistiškai tinkamus gamintojus arba naudojant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti, tačiau nenurodomi konkretūs kiekybiniai ribiniai tokio tipiško kiekio dydžiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama, kad atrinkti gamintojai buvo tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(20)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatrinko mažas pardavimo kainas taikančių Sąjungos gamintojų, esančių, pvz., Lenkijoje ir Čekijoje, todėl atrinkti gamintojai nėra tipiški vertinant pagal vidutines Sąjungos gamintojų pardavimo kainas.

(21)

Atsakydama į šį teiginį Komisija nustatė, kad vidutinės atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų pardavimo kainos atitiko viešai prieinamas statistines vidutines pardavimo kainas. Bet kuriuo atveju ir kaip paaiškinama 125 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad net atsižvelgus į viešai prieinamas kainas minėtose šalyse, galutinės išvados labai nepasikeistų.

(22)

Kelios šalys pateikė pastabas dėl to, kad Sąjungos pramonės gamintojai buvo atrinkti taikant kitus metodus nei taikyti atrenkant Kinijos eksportuotojus, kai vadovautasi tik eksporto dydžiu.

(23)

Dėl skirtingų Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų atrankos metodų reikėtų pažymėti, kad metodai atitiko atrankos tikslus. Nagrinėdama Sąjungos pramonę Komisija turėjo įvertinti visos pramonės padėtį, todėl pasirinkti geriausią tipiškumą užtikrinantys kriterijai. Kinijos eksportuotojų atveju manyta, kad atranką reikėtų pagrįsti didžiausiu nagrinėjamojo produkto eksportu, todėl atrinkti didžiausi eksportuotojai. Taip pat pažymima, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nenurodyta abi šias atrankas vykdyti vadovaujantis vienodais kriterijais. Be to, šiuo atveju prieš galutinai atrenkant Kinijos eksportuojančius gamintojus bendradarbiaujančioms Kinijos šalims ir valdžios institucijoms suteikta galimybė pateikti pastabas dėl siūlomų atrinktų bendrovių. Gauta pastabų dėl atrinktų bendrovių, bet ne dėl jų tipiškumo.

(24)

Po galutinio atskleidimo importuotojų asociacija tvirtino, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos gamintojai ir eksportuojantys gamintojai turėtų būti atrenkami pagal vienodus kriterijus. Kelios Kinijos šalys po galutinio atskleidimo tebeteigė, kad vykdant atranką Kinijos eksportuojantys gamintojai buvo diskriminuojami, palyginti su Sąjungos gamintojais.

(25)

Atsakant į po galutinio atskleidimo pateiktą teiginį, kad Sąjungos gamintojai ir eksportuojantys gamintojai turėtų būti atrenkami pagal vienodus kriterijus, manoma, kad dėl 23 konstatuojamojoje dalyje apibūdintų priežasčių juos galima atrinkti pagal skirtingus kriterijus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teiginys atmetamas.

(26)

Dėl to kad, kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, negauta pastabų dėl atrinktų bendrovių tipiškumo, šios šalys tvirtino, kad atrankos metu Kinijos šalims nebuvo pranešta, kad atrankoms taikytis skirtingi kriterijai ir todėl jos negalėjo pateikti pastabų dėl šio fakto.

(27)

Dėl teiginio, kad Kinijos šalims nebuvo pranešta apie skirtingus atrankų kriterijus, pabrėžiama, kad remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi yra įprasta konsultuotis dėl siūlomų atrinkti bendrovių tik su tos pačios kategorijos atstovais, pvz., su eksportuojančiais gamintojais konsultuojamasi tik dėl siūlomų atrinkti eksportuojančių gamintojų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šių šalių teiginys, kad nebuvo galima pateikti pastabų dėl skirtingoms atrankoms taikytų skirtingų kriterijų, atmetamas.

(28)

Po galutinio atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad atrankos metu atsižvelgdama į skirtingus segmentus Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad analizei turėtų būti naudojama Sąjungos pramonės visuma, o ne tam tikros bendrovių grupės ar rūšys.

(29)

Teiginys, kad suskirsčius atrinktas bendroves į tris segmentus pažeista pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalis nepagrįstas. Kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti gamintojai atstovavo ne konkrečiai bendrovių grupei, kaip teigė atitinkama šalis, o visai Sąjungos pramonei. Be to, pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje aiškiai leidžiama vykdyti atranką, norint nustatyti žalą. Todėl šis teiginys laikytas nepagrįstu ir atmestas.

(30)

Po galutinio atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis paprieštaravo teiginiui, kad atrenkant bendroves atsižvelgta į geografinį pasiskirstymą, tvirtindama, kad Sąjunga yra bendroji rinka, o pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį gamintojus galima atrinkti tik pagal didžiausią tipišką kiekį.

(31)

Atsakant į teiginį dėl geografinio pasiskirstymo kriterijaus pažymima, kad ši pramonė yra suskaidyta ir atrinktų bendrovių tipiškumas vertinamas pagal gamintojų geografinį pasiskirstymą valstybėse narėse, kad būtų atsižvelgta į įvairių Sąjungos vietovių aplinkybes. Atrinktos bendrovės atstovauja valstybėms narėms, kuriose gaminama apie 90 % Sąjungos produkcijos; pasitraukus Lenkijos bendrovei šis rodiklis liko didelis – apie 80 %. Taigi Komisijos taikyti metodai užtikrino, kad atrinktos bendrovės atitiktų Sąjungos produkcijos visumą ir pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista. Todėl teiginys atmestas.

(32)

Po galutinio atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad tarp atrinktų Sąjungos gamintojų buvo tik vidutinės ir mažos bendrovės, kurių sąnaudos ir kainos tariamai didesnės nei didelių Kinijos bendrovių.

(33)

Šis argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymima, kad atrinktos visų segmentų bendrovės. Be to, sąnaudas gali veikti ne tik bendrovės dydis, bet ir kiti veiksniai, pvz., žaliavų kainos, nusidėvėjimas arba pajėgumo išnaudojimas.

(34)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad suinteresuotosios šalys negalėjo visapusiškai apsiginti, nes neturėjo pakankamai informacijos apie skundo pateikėjo tapatybę. Taip pat teigta, kad anonimiškumo reikalavimas buvo nepagrįstas, nes kai kurie gamintojai neprašė nenurodyti jų tapatybės.

(35)

Viena šalis pakartojo savo teiginį, kad nebuvo priežasčių taikyti konfidencialumo nuostatų daugumos skundą pateikusių gamintojų ir skundo rėmėjų tapatybei. Visų pirma teigta, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje informacijoje nebuvo konfidencialumo prašymų įrodymų. Taip pat teigta, kad nežinodamos atrinktų bendrovių tapatybės kitos suinteresuotosios šalys negalėjo pateikti pastabų dėl mikrorodiklių vertinimo tikslumo.

(36)

Atsakydama į galutinį atskleidimą ši šalis taip pat abejojo, ar visos su atrinktais gamintojais susijusios bendrovės atsakė į klausimyną.

(37)

Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį leidžiama neatskleisti konfidencialios informacijos, jei jos atskleidimas suteiktų žymų konkurencinį pranašumą konkurentui arba žymiai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Didžioji skundo pateikėjų dauguma norėjo, kad jų tapatybė liktų konfidenciali, ir pateikė pakankamai įrodymų, kad atskleidus šių gamintojų tapatybę tikrai yra didelė atsakomųjų veiksmų galimybė, be kita ko, jos gali mažiau parduoti. Komisijos tarnybos su šių bendrovių prašymu sutiko.

(38)

Dėl teiginio, kad kai kurie gamintojai neprašė neatskleisti jų tapatybės, reikėtų pažymėti, kad tai nepažeidžia kitų bendrovių teisės prašyti užtikrinti konfidencialumą, pateikus pakankamai priežasčių. Šie prašymai vertinami atskirai ir todėl teiginys atmestas.

(39)

Dėl abejonės, ar visos su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusios bendrovės atsakė į klausimyną, reikėtų pažymėti, kad iš esmės negavusi susijusio Sąjungos gamintojo atsakymo Komisija vis dėlto gali padaryti patikimas išvadas dėl žalos, jei pateiktus klausimyno atsakymus galima patvirtinti. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai susijusios bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys ir veda atskirą apskaitą.

(40)

Viena eksportuojančių gamintojų interesams atstovaujanti šalis teigė, kad nagrinėjamojo produkto importas iš Turkijos taip pat turėjo būti įtrauktas į šio tyrimo aprėptį.

(41)

Dėl Turkijos kilmės importo neįtraukimo į skundą reikėtų pažymėti, kad inicijuojant tyrimą nebuvo pakankamai su šia šalimi susijusių dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti su tuo importu susijusio antidempingo tyrimo inicijavimą. Todėl teiginys, kad Turkija turėjo būti įtraukta į tyrimo aprėptį, atmetamas.

(42)

Nustačius laikinąsias priemones viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad reglamente, kuriuo nustatytos laikinosios priemonės, pateikti nagrinėjamojo produkto KN kodai skiriasi nuo pateiktų pranešime apie inicijavimą, ir pasidomėjo šių skirtumų priežastimi bei tuo, ar tai reiškia, kad pasikeitė produkto apibrėžtoji sritis.

(43)

Šiuo atveju pabrėžiama, kad reglamente, kuriuo nustatytos laikinosios priemonės, pateiktų KN kodų ir pranešime apie iniciavimą pateiktų KN kodų skirtumai nėra susiję su produkto apibrėžties ar tyrimo aprėpties pakeitimais. Dėl šių pakeitimų nagrinėjamųjų plytelių rūšys nesikeičia, tiesiog buvo būtina atsižvelgti į bendruosius Kombinuotosios nomenklatūros, nustatytos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 ir taikytinos nuo 2011 m. sausio 1 d. (5), pakeitimus.

(44)

Viena suinteresuotoji šalis pateikė prašymą neįtraukti tam tikrų keraminių mozaikos plytelių į produkto apibrėžtąją sritį. Šalis teigė, kad taikant priemones šios kategorijos produktams jie būtų mažiau konkurencingi nei kiti produktai, kuriais juos galima pakeisti, ir bet kuriuo atveju šiame segmente dempingas nebuvo vykdomas.

(45)

Dėl šio teiginio atlikus tyrimą paaiškėjo, kad keraminėms mozaikos plytelėms ir kitų rūšių keraminėms plytelėms būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės, todėl nėra pagrindo keisti produkto apibrėžtąją sritį. Teiginys, kad šiame segmente dempingas nevykdytas, nebuvo pagrįstas įrodymais, be to, dempingo ir žalos analizė turi būti susijusi su visu nagrinėjamuoju produktu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šis teiginys atmetamas.

(46)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nesant daugiau pastabų dėl nagrinėjamojo ir panašaus produktų, reglamento, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, 25–32 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(47)

Kadangi kitų pastabų ar nustatytų faktų dėl rinkos ekonomikos režimo nėra, laikinojo reglamento 33–40 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(48)

Dėl sprendimo taikyti IR atskiroms bendrovėms arba jo netaikyti pastabų negauta.

(49)

Vis dėlto du importuotojai abejojo dėl viso Komisijos IR analizės tinkamumo, tvirtindami, kad ES kasmet skiria subsidijas per struktūrinius fondus.

(50)

Dėl šio klausimo pažymima, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti IR. To tyrimo tikslais tariamas subsidijavimas Sąjungoje reikšmės neturi. Todėl šis teiginys atmetamas ir patvirtinamos laikinojo reglamento 41–44 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(51)

IN prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė aštuoni bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Nuspręsta IN taikyti vienam eksportuojančiam gamintojui Kito Group, nes tai pernelyg neapsunkintų tyrimo. Šios grupės eksportas buvo pats didžiausias iš visų aštuonių IN prašymus pateikusių gamintojų.

(52)

Grupė prašė taikyti jai IR. Išnagrinėjus Kito Group prašymą preliminariai nuspręsta jį patenkinti, nes nebuvo nustatyta priežasčių, kodėl šiai grupei nebūtų galima taikyti IR.

(53)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nenumatyta nagrinėti tik kelis iš IN prašymų, jei jų gauta daug. Skundo pateikėjas tvirtino, kad šiuo požiūriu vadovautasi daugelyje ankstesnių antidempingo tyrimų. Dėl šio teiginio pažymima, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalies kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar nagrinėti IN prašymus, yra tai, ar nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų užbaigti jį laiku. Vykdant šį tyrimą ir kaip minėta 51 konstatuojamojoje dalyje, vieno iš aštuonių IN prašymų nagrinėjimas tyrimo pernelyg neapsunkino. Dėl ankstesnių tyrimų, kuriuos vykdant buvo nagrinėti IN prašymai, pažymėtina, kad šių prašymų apsunkinamasis pobūdis ir poreikis laiku baigti tyrimą turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundo pateikėjo teiginys atmetamas.

(54)

Po galutinio atskleidimo gauta informacijos ir įrodymų, kad Kito Group galbūt neatskleidė visų su grupe susijusių bendrovių, todėl jos atžvilgiu nustatyti faktai gali būti neišsamūs. Grupei suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šios informacijos ir pranešta, kad šiuo atveju gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis. Pastabose grupė patvirtino, kad atsakymuose į antidempingo klausimyną ji iš tiesų neatskleidė dviejų susijusių bendrovių, tvirtindama, kad buvo tiesiog apsirikta ir tai neturėtų turėti pasekmių, nes tos dvi bendrovės nedalyvauja gaminant ir (arba) komercializuojant nagrinėjamąjį produktą. Vis dėlto manoma, kad neatskleidus šių dviejų susijusių bendrovių nebuvo įmanoma tinkamai įvertinti ir patikrinti grupės veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad grupė per tinkamą laikotarpį nepateikė reikiamos informacijos ir todėl dėl šios bendrovės daromos išvados, remiantis turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(55)

Du importuotojai pateikė pastabas dėl to, kad panašia šalimi pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tvirtindami, kad JAV netinkama panaši šalis, nes joje keraminių plytelių gaminama nedaug ir pasaulio rinkoje ji nekonkurencinga. Jie taip pat tvirtino, kad JAV pasirinkta nepagrįstai ir kad alternatyvių panašių šalių trūko todėl, kad Sąjungos gamintojų asociacija darė nederamą poveikį kitų galimų panašių šalių gamintojams, kad trukdytų jiems bendradarbiauti. Du importuotojai tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į kelių galimų bendradarbiaujančių šalių informaciją ir viešai prieinamus trečiųjų šalių nacionalinių ar tarptautinių gamintojų asociacijų duomenis.

(56)

Pradedant nuo pastarojo argumento primenama, kad dempingo dydis tiriamas remiantis konkrečia bendrovių informacija. Todėl šis argumentas atmestas.

(57)

Dėl tariamo netinkamo Sąjungos gamintojų asociacijos poveikio, kuriuo buvo trukdoma bendradarbiauti, pažymima, kad nepateikta jokių įrodymų. Todėl šios pastabos atmestos.

(58)

Šie importuotojai taip pat tvirtino, kad JAV metinė keraminių plytelių produkcija buvo apie 60 mln. m2, ne 600 mln. m2, kaip nurodyta laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje. Šis teiginys buvo patikrintas ir patvirtintas.

(59)

Dėl JAV kaip panašios šalies tinkamumo atsižvelgiant į kur kas mažesnę produkciją reikėtų pabrėžti, kad JAV rinka labai konkurencinga – yra keletas vietos gamintojų, daug šių produktų importuojama. Be to, kaip minėta laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje, neįrodyta, kad konkurencijai rinkoje labai trukdytų netarifinės kliūtys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nepaisant mažesnės produkcijos, bendroji išvada, kad JAV yra tinkama panaši šalis, lieka.

(60)

Du importuotojai teigė, kad JAV pagamintų plytelių vieneto pardavimo kainos JAV vidaus rinkoje kur kas didesnės nei Sąjungos rinkoje, ir palyginus su eksporto kainomis leidžia tvirtinti, kad taikomas dempingas. Nustatyta, kad šiam tyrimui šis argumentas neturi reikšmės, nes šiuos teiginius, darant prielaidą, kad būtų pateikta jų prima facie įrodymų, būtų galima išsamiai išnagrinėti tik atliekant atskirą antidempingo tyrimą dėl JAV. Todėl argumentas atmestas.

(61)

Šie importuotojai taip pat tvirtino, kad JAV bendradarbiaujantis gamintojas nuosavybės teise priklausė Sąjungos gamintojams arba buvo su jais susijęs, todėl tyrimas buvo netinkamas, nes gauti duomenys buvo šališki.

(62)

Primenama, kad JAV bendradarbiaujančio gamintojo pateikti duomenys patikrinti vietoje. Todėl šis teiginys neturi reikšmės ir buvo atmestas.

(63)

Be to, šie importuotojai tvirtino, kad JAV eksportas nedidelis. Manoma, kad šis argumentas neturi reikšmės pasirenkant panašią šalį, nes panašios šalies duomenys naudojami nustatant ne eksporto kainas, o normaliąją vertę. Todėl argumentas atmestas.

(64)

Galiausiai šie importuotojai tvirtino, kad bendradarbiaujančių panašių gamintojų tapatybė, produkcijos dydis, vertė ir kokybė buvo nepagrįstai konfidencialūs. Primenama, kad bendradarbiaujantis panašus gamintojas, bijodamas atsakomųjų komercinių veiksmų, prašė neatskleisti šios informacijos ir jo prašymas laikytas pagrįstu. Be to, negalima atmesti tikimybės, kad pateikus kuriuos nors iš importuotojų prašomų duomenų, net apytikslius, būtų galima nustatyti panašios šalies gamintojo tapatybę. Todėl importuotojų teiginys atmestas.

(65)

Po galutinio atskleidimo minėtieji du importuotojai pakartotinai pateikė kai kuriuos iš teiginių, tačiau nepateikė jokių pagrįstų įrodymų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teiginiai atmesti.

(66)

Be to, šie du importuotojai teigė, kad bendradarbiaujantį JAV gamintoją tariamai kontroliuoja Sąjungos gamintojas, todėl buvo netinkama pasirinkti šią JAV bendrovę kaip panašios šalies gamintoją. Visų pirma jie teigė, kad JAV bendrovė nėra ekonomiškai nepriklausoma, todėl pagal ją negalima nagrinėti dempingo. Importuotojai šį teiginį pagrindė cituodami pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas. Atsakant į šį teiginį visų pirma būtina pasakyti, kad kaip minėta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje ir nurodoma toliau 69 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantis JAV gamintojas prašė neatskleisti jo tapatybės ir šis prašymas buvo patenkintas. Todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti, ar ši JAV bendrovė ir Sąjungos gamintojas yra susiję. Vis dėlto pažymima, kad minėtos pagrindinio reglamento nuostatos yra susijusios su tiriamosios bendrovės pardavimo kainų, kurias ji taiko parduodama susijusiai šaliai, vertinimu. Šios nuostatos nesusijusios su galimu panašios šalies gamintojo ir Sąjungos gamintojo ryšiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teiginys atmetamas.

(67)

Po galutinio atskleidimo daug teiginių pateikė importuotojų asociacija. Visų pirma, jie teigė, kad JAV rinka yra netinkama panašios šalies rinka, nes JAV gamintojai vidaus rinkoje tariamai parduoda mažiau nei Kinija eksportuoja į Sąjungą. Dėl šio teiginio pažymima, kad nagrinėjant galimas panašias šalis konkurencija jose yra vienas iš kelių nagrinėjamų elementų. Tam, kad šalis būtų laikoma tinkama panašia šalimi, nėra būtina, kad vidaus pramonės vidaus pardavimas ir importas iš tiriamosios šalies būtų panašaus dydžio. Todėl šiam tyrimui atlikti ir kaip minėta 59 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad JAV rinka pakankamai konkurencinga, kad ją būtų galima pasirinkti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teiginys atmetamas.

(68)

Be to, importuotojų asociacija tvirtino, kad, jos nuomone, tai, kad į JAV rinką daug importuojama, nėra svarbu pasirenkant ją kaip panašią šalį. Dėl šio teiginio reikėtų pažymėti, kad iš tiesų importo dydis – vienas iš svarbių veiksnių pasirenkant tinkamą panašią šalį. Kaip minėta 59 konstatuojamojoje dalyje, vidaus produkcija ir didelis importas yra konkurencingos rinkos požymiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teiginys atmetamas.

(69)

Importuotojų asociacija taip pat klausė, ar bendradarbiaujantis panašios šalies gamintojas įrodė, kad jam gresia atsakomieji komerciniai veiksmai, kaip minėta 64 konstatuojamojoje dalyje. Atsakydama į šį teiginį JAV bendrovė pabrėžė, kad JAV rinkoje veikia labai daug Kinijos eksportuojančių keraminių plytelių gamintojų ir JAV bendrovė su jais konkuruoja dėl klientų. Esant šioms aplinkybėms JAV bendrovė nurodė, kad atskleidus jos tapatybę ji bijotų atsakomųjų komercinių veiksmų. Dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus įrodymų reikėtų pažymėti, kad manyta, jog tikėtina, kad pavojus yra galimas, nes JAV bendrovė ir JAV rinkoje veikiantys Kinijos eksportuojantys gamintojai konkuruoja dėl tų pačių klientų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendrovės prašymas neatskleisti jos tapatybės priimtas.

(70)

Asociacija taip pat tvirtino, kad JAV produktas nėra iš Kinijos importuojamo produkto „panašus produktas“, nes JAV pagamintų keraminių plytelių vidutinė vidaus pardavimo kaina JAV rinkoje tariamai kelis kartus didesnė nei į Sąjungą iš Kinijos importuojamų keraminių plytelių kaina. Dėl šio teiginio atsakoma, kad šių dviejų kainų skirtumas nereiškia, kad JAV produktas nėra panašus į nagrinėjamąjį produktą. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir, be kita ko, JAV vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis vienodos. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Todėl šis asociacijos teiginys atmetamas.

(71)

Galiausiai, asociacija klausė, kodėl kitoms trečiosioms šalims, išskyrus JAV, nebendradarbiaujant, tinkama panašia šalimi nebuvo pasirinkta Sąjunga. Dėl šio teiginio, atsižvelgiant į tai, kad buvo nuspręsta, kad JAV yra tinkama panaši šalis, kaip minėta 59 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo poreikio nagrinėti kitas galimas tinkamas rinkas. Todėl asociacijos teiginys atmetamas.

(72)

Kadangi kitų pastabų nėra, patvirtinama, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu JAV tinkamai pasirinkta kaip panaši šalis, ir laikinojo reglamento 45–54 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(73)

Du importuotojai teigė, kad neturėdamos informacijos apie JAV gamintojų produkcijos dydį suinteresuotosios šalys negalėjo patikrinti, ar dėl masto ekonomijos JAV gamintojų gamybos sąnaudos galėjo labai skirtis nuo atrinktų Kinijos gamintojų, per metus pagaminančių daugiau nei 10 mln. m2 keraminių plytelių, gamybos sąnaudų. Šie importuotojai taip pat teigė, kad panašaus gamintojo ir Kinijos gamintojų produkcijos dydžiai nepalyginami, nes panašaus gamintojo arba panašioje šalyje produkcijos dydis mažesnis. Primenama, kad bendradarbiaujančio panašaus gamintojo produkcijos dydis yra konfidencialus ir todėl jo negalima atskleisti. Taip pat primenama, kad Kinijos pramonė labai suskaidyta ir ją daugiausia sudaro MVĮ. Todėl nustatyta, kad šie teiginiai yra nepagrįsti.

(74)

Šie importuotojai nurodė, kad normalioji vertė buvo netinkamai nustatyta pagal vienos bendrovės duomenis, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje reikalaujama, kad normalioji vertė būtų nustatoma pagal „kitų pardavėjų arba gamintojų“ kainas.

(75)

Dėl šio teiginio primenama, kad šis tyrimas susijęs su importu iš ne rinkos ekonomikos šalies, todėl normalioji vertė turi būti nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Todėl šis teiginys atmestas.

(76)

Po galutinio atskleidimo importuotojų asociacija nurodė, kad, jos nuomone, normalioji vertė panašioje šalyje negalėjo būti grindžiama vienos bendrovės duomenimis. Remiantis 75 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis priežastimis šis teiginys atmetamas.

(77)

Galiausiai, šie importuotojai tvirtino, kad panašaus gamintojo produktas nepakankamai tipiškas, nes jis skirtas tik brangių produktų segmentui. Kadangi panašaus gamintojo duomenys konfidencialūs, šis tvirtinimas nei patvirtinamas, nei paneigiamas. Bet kuriuo atveju, net jei tvirtinimas būtų teisingas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje, kai taikytina, apskaičiuota normalioji vertė buvo koreguojama, kad būtų atsižvelgta į visų rūšių plyteles, taip pat perparduodamas prekės ženklu pažymėtas plyteles. Todėl šis teiginys laikytas nepagrįstu ir atmestas.

(78)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisijos tarnybos neteisingai klasifikavo tam tikrų rūšių keraminių plytelių pardavimą į Sąjungą per TL ir bendrovės dempingo skirtumą reikėtų atitinkamai pakeisti. Dėl šio teiginio per patikrinimą bendrovės patalpose nustatyta, kad bendrovė neteisingai klasifikavo tam tikras keramines plyteles ir bendrovei apie tai pranešta. Po to šios plytelės buvo perklasifikuotos, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti dempingą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendrovės teiginys atmetamas.

(79)

Po galutinio atskleidimo tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuojant bendrovės dempingo skirtumą neatsižvelgta į tam tikrus eksporto pardavimo į Sąjungą per TL sandorius. Dėl šio teiginio nustatyta, kad į šiuos sandorius neatsižvelgta todėl, kad sąskaitų faktūrų datos buvo vėlesnės nei TL. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendrovės teiginys atmetamas.

(80)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainų negauta, laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(81)

Gauta pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo.

(82)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuojant jo CIF vertę reikėtų atsižvelgti į tai, kad eksporto pardavimas vykdytas per nesusijusius prekiautojus. Nustatyta, kad šis teiginys pagrįstas ir šio eksportuotojo CIF vertės perskaičiuotos. Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad šių eksporto kainų nederėjo perskaičiuoti, nes nesusijusių prekiautojų pateikta informacija buvo nepatikima, kadangi tariamai informaciją pateikė tik kai kurie iš prekiautojų, per kuriuos eksportuojantis gamintojas parduoda produktus. Dėl šio teiginio nustatyta, kad informaciją apie kainas pateikė visi nesusiję prekiautojai, per kuriuos eksportuojantis gamintojas parduoda produktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teiginys atmetamas.

(83)

Kitas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuojant jo CIF vertę neteisingai atsižvelgta į draudimo išlaidas. Nustatyta, kad šis teiginys pagrįstas ir šio eksportuotojo CIF vertės atitinkamai perskaičiuotos.

(84)

Viena eksportuojančių bendrovių grupė tvirtino, kad į jų CIF vertes įtrauktos draudimo išlaidos apskaičiuotos neteisingai. Nustatyta, kad šis teiginys pagrįstas ir CIF vertės perskaičiuotos. Be to, nustatyta, kad apskaičiuojant vienos iš grupės bendrovių vertę EXW sąlygomis neatsižvelgta į krovimo išlaidas. Ši klaida taip pat ištaisyta.

(85)

Du importuotojai teigė, kad apskaičiuojant eksporto kainas turėjo būti atsižvelgta į USD kurso pokyčius per TL. Vis dėlto primenama, kad remiantis standartine Komisijos taikoma tvarka perskaičiuojant valiutą per TL naudotas mėnesinis valiutos keitimo kursas. Todėl iš tiesų į kurso pokyčius per TL buvo atsižvelgta.

(86)

Po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad buvo privalu garantuoti, kad norint užtikrinti produktų palyginamumą apskaičiuojant dempingą būtų atlikti reikiami koregavimai, nes normalioji vertė buvo pagrįsta vieno panašios šalies gamintojo duomenimis ir tikslūs duomenys negalėjo būti atskleisti dėl taikomo konfidencialumo. Dėl šio teiginio, kaip minėta laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje, koregavimai, būtini tam, kad būtų užtikrintas tinkamas normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas, buvo atlikti.

(87)

Po galutinio atskleidimo du importuotojai tvirtino, kad bendradarbiaujančio JAV gamintojo produktas skirtas tik brangių keraminių plytelių sektoriui, o Kinijos eksportuojančių gamintojų – pigių. Dėl tinkamo normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo šie importuotojai teigė, kad jiems nebuvo atskleisti reikiami koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Šiuo klausimu pažymima, kad koregavimai, kurių imtasi tinkamam palyginimui užtikrinti, paaiškinti laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje.

(88)

Toliau pateikiami galutiniai dempingo skirtumai, nustatyti atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes ir taikomi bendradarbiaujantiems atrinktiems gamintojams bei išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(89)

Pakeitus dempingo skirtumų apskaičiavimą, kaip minėta 88 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas 30,6 % svertinis vidutinis atrinktų bendrovių dempingo skirtumas, pagrįstas keturių atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumais. Taip pat pažymėtina, kad bendrovės Heyuan Becarry Co Ltd, kuriai netaikytas nei RER, nei IR, dempingo skirtumas apskaičiuotas taip, kaip aprašyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, pagal šį dempingo skirtumą buvo apskaičiuotas atrinktų šalių svertinis vidutinis dempingo skirtumas, taikytas bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuotojams. Be to, kadangi bendrovei Heyuan Becarry Co. Ltd. RER netaikytas ir nustatyta, kad jos sprendimams dėl eksporto pardavimo didelę įtaką darė valstybė, Heyuan Becarry Co. Ltd. importui taikytinas muitas turėtų būti toks pat, koks taikomas tyrimui neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų importui.

(90)

Dėl bendrovės Heyuan Becarry Co. Ltd., kuri, kaip anksčiau nurodyta, yra atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam netaikytas IR, kaip nurodyta laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje, dempingo skirtumui apskaičiuoti taikyto metodo, toje konstatuojamojoje dalyje reikėtų nurodyti ne laikinojo reglamento 64 konstatuojamąją dalį, o 62 konstatuojamąją dalį.

(91)

51–54 konstatuojamosiose dalyse minėtai individualiai nagrinėtai bendrovei, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymą, turi būti taikomas visos šalies mastu nustatytas dempingo skirtumas.

(92)

Kadangi jokių pastabų dėl visų kitų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumo apskaičiavimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 66–67 konstatuojamosios dalys.

(93)

Atsižvelgiant į 81–85 konstatuojamosiose dalyse pateiktas pastabas, nustatomas 69,7 % dempingo skirtumas visos šalies mastu.

(94)

Gauta keletas pastabų, teigiančių, kad 13 eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas svertinis vidutinis laikinasis muitas pagal laikinąjį reglamentą ir kurie įtraukti į to reglamento priedą, yra ne gamintojai, o tik prekiautojai, todėl jie neturėtų būti įtraukti į priedą.

(95)

Nuodugniau ištyrus dėl penkių bendrovių šios pastabos pasitvirtino. Šioms bendrovėms pranešta apie ketinimą pašalinti jas iš minėto priedo ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Trys bendrovės susilaikė, o dvi pateikė savo pastabas. Jose nebuvo pakankamai įrodymų, kad šios bendrovės iš tiesų yra nagrinėjamojo produkto eksportuojantys gamintojai, todėl jų argumentai atmesti. Todėl tos penkios bendrovės pašalintos iš bendrovių, kurioms taikomas svertinis vidutinis galutinis muitas, sąrašo.

(96)

Atskleidus preliminarias išvadas dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės ryšys tariamai buvo nutrauktas dėl akcininkų struktūros pokyčių. Todėl viena iš šių bendrovių pateikė prašymą taikyti jai individualų muitą, nesusijusį su taikomu kitai bendrovei.

(97)

Iš pateiktos informacijos panašu, kad šių dviejų bendrovių ryšiai nutrūko po TL. Šio tariamo grupės struktūros pokyčio poveikį ir prašymą, kad vienai iš bendrovių turi būti taikomas individualus muitas, reikėtų išnagrinėti išsamiau. Jei viena iš šių bendrovių arba jos abi reikalautų peržiūrėti jų padėtį po tariamo ryšių nutraukimo, tai būtų galima apsvarstyti reikiamu laiku, remiantis pagrindiniu reglamentu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendrovės prašymas taikyti jai individualų šio tyrimo metu nustatytą muitą atmetamas.

(98)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad vienam iš 97 konstatuojamojoje dalyje nurodytų susijusių eksportuojančių gamintojų turėtų būti nustatytas atskiras muitas, nes turima įrodymų, kad jis vykdė didesnį dempingą nei kitas eksportuojantis gamintojas. Dėl šio teiginio reikėtų pažymėti, kad jei per tyrimo TL susijusiems eksportuojantiems gamintojams nebūtų nustatytas vienas svertinis vidutinis dempingo skirtumas ir muitas, eksportuojantis gamintojas, kuriam turi būti taikomas didesnis muitas, galėtų apeiti jam taikomus muitus. Kadangi nustatyta, kad du eksportuojantys gamintojai, susiję su šiuo tyrimu, buvo susiję tarpusavyje per TL, nėra pagrindo jiems nustatyti atskirų muitų. Kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, jei viena iš šių bendrovių arba jos abi reikalautų peržiūrėti jų padėtį po tariamo ryšių nutraukimo, tai būtų galima apsvarstyti remiantis pagrindiniu reglamentu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skundo pateikėjo teiginys atmetamas.

(99)

Kadangi jokių pastabų ar naujų faktų dėl Sąjungos produkcijos ir Sąjungos pramonės negauta, laikinojo reglamento 68–70 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(100)

Kadangi jokių pastabų ar faktų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(101)

Viena suinteresuotoji šalis abejojo importo analize, tvirtindama, kad tiek skunde, tiek laikinajame reglamente trūko importo kiekių duomenų, nes m2 yra ne kiekio, o ploto matavimo vienetas.

(102)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad importo iš Kinijos kainos ir kiekių raida atitiko įprastus prekybos svyravimus ir todėl pagal ją negalima daryti išvados, kad Kinijos eksportuotojai vykdė dempingą.

(103)

Po galutinio atskleidimo viena šalis abejojo Eurostato statistikos patikimumu, tvirtindama, kad tikrosios iš Kinijos importuojamų plytelių kainos yra didesnės ir todėl jos yra palyginamos su iš kitų trečiųjų šalių importuojamų plytelių kainomis. Be to, tvirtinta, kad tai būtų turėję įtakos nustatytiems dempingo skirtumams.

(104)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad jos atlikta Eurostato rinkos dalies ir importo kainos statistikos analizė šiek tiek skyrėsi nuo laikinojo reglamento ir jame nustatyti faktai turėtų būti atitinkamai pakeisti.

(105)

Dar viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisijos tarnybos neatsižvelgė į po TL, t. y. 2010 m., padidėjusias iš Kinijos importuojamų plytelių kainas.

(106)

Dėl importo dydžiui nustatyti naudoto matavimo vieneto pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „kiekiai“ susijęs ne su „kubine talpa“, o su kiekiu apskritai. Naudotinas tipiškiausias konkretaus produkto matavimo vienetas. Pasaulinėje rinkoje veiklos vykdytojai nuosekliai vartoja kvadratinius metrus (m2) kaip nagrinėjamojo produkto matavimo vienetą. Todėl šis vienetas pasirinktas tinkamiausiu vykdant tyrimą ir šis teiginys atmestas.

(107)

Dėl importo iš Kinijos kainų ir dydžio raidos sutinkama, kad vertinant absoliučiaisiais dydžiais skirtumai nedideli. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš Kinijos sumažėjo 3 %. Vis dėlto išvadose dėl importo iš Kinijos dydžio turėjo būti atsižvelgiama į apskritai sumažėjusį vartojimą Sąjungos rinkoje. Tai, kad laikotarpiu, kai bendras vartojimas sumažėjo 29 %, importas iš Kinijos sumažėjo tik 3 %, aiškiai turėjo įtakos importui Sąjungos rinkoje. Stabilus importas leido iš Kinijos importuojamiems produktams užimti rinkos dalį tada, kai kitų veiklos vykdytojų rinkos dalis mažėjo.

(108)

Dėl Kinijos produktų kainų vertinimo pažymima, kad laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje nurodytos vidutinės importo kainos pagrįstos Eurostato statistika. Buvo kilę klausimų dėl importo į tam tikras valstybes nares vidutinių kainų tikslumo, tačiau oficiali statistika pakeista nebuvo. Bet kuriuo atveju primenama, kad Eurostato duomenys naudoti tik nustatant bendrąją tendenciją ir net jei iš Kinijos importuojamų plytelių kainos būtų padidintos, žala vis dėlto liktų tokia pati, atsižvelgiant į didelį priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų pažymėti, kad apskaičiuojant žalą ir dempingo skirtumus Eurostato duomenys nenaudoti. Nustatant dydžius naudoti tik patikrinti bendrovių, kuriose lankytasi, duomenys. Todėl net nustačius statistikos neatitikimus atkleisti dempingo skirtumai nebūtų keičiami.

(109)

Teiginys, kad Komisijos tarnybos neatsižvelgė į 2010 m. Eurostato duomenis, nepatvirtinamas, nes į TL duomenis įtrauktas 2010 m. pirmasis ketvirtis. Dėl 2010 m. antrojo-ketvirtojo ketvirčių reikėtų pažymėti, kad šie duomenys susiję su laikotarpiu TL pasibaigus, todėl į juos nereikėtų atsižvelgti. Be to, net jei į juos būtų atsižvelgta, remiantis importo statistika importo iš trečiųjų šalių kainos didėjo, taigi, tai buvo ne vien Kinijos importo, bet bendra tendencija.

(110)

Primenama, kad pradiniu etapu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje, priverstinis kainų mažinimas apibrėžtas kaip prie kainų EXW sąlygomis lygio priderintos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos, palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš Kinijos importuoto kiekvieno tipo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus, išlaidas po importo ir prekybos lygį.

(111)

Viena šalis tvirtino, kad šalims atskleisti eksporto kainos apskaičiavimai neatitiko laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje pateikto paaiškinimo. Patikrinus patvirtinta, kad tos konstatuojamosios dalies tekste buvo klaida. Iš tiesų, pradiniu etapu Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos EXW sąlygomis koreguotos atsižvelgiant į prekybos lygį, tačiau apskaičiuojant vidutinę eksporto kainą nebuvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į išlaidas po importo. Galutiniu etapu susijusios šalies eksportuojančių gamintojų CIF kainos Sąjungos pasienyje koreguotos atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo (patirtos Sąjungos uoste importuojant, pervežant ir sandėliuojant prieš perpardavimą importuotojams), remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(112)

Kita šalis tvirtino, kad sumažinus kainas atsižvelgiant į platinimo ir (arba) rinkodaros sąnaudas, jos būtų panašios į Kinijos eksportuotojų kainas. Laikinuosiuose apskaičiavimuose į tai iš tiesų jau buvo atsižvelgta. Taigi šis teiginys nepagrįstas ir atmestas.

(113)

Atliekant tyrimą nustatytas 43,2 %–55,7 % dydžio priverstinis kainų mažinimas šiek tiek skiriasi nuo laikinojo (žr. laikinojo reglamento 77 konstatuojamąją dalį). Dydis pasikeitė apskaičiavus naują eksportuojančio gamintojo CIF vertę, kaip minėta 83–85 konstatuojamosiose dalyse, ir eksportuojančio gamintojo Kito Group individualią CIF eksporto kainą, kaip minėta 51 konstatuojamojoje dalyje.

(114)

Kadangi jokių pastabų ar faktų dėl importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, negauta, laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(115)

Kadangi jokių pastabų ar faktų dėl gamybos, pajėgumo ir pajėgumo naudojimo negauta, laikinojo reglamento 84–85 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(116)

Kadangi jokių pastabų ar faktų dėl pardavimo dydžio ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 86–87 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(117)

Kadangi jokių pastabų ar faktų dėl užimtumo ir našumo negauta, laikinojo reglamento 88–89 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(118)

Dempingo skirtumai pateikti 88–93 konstatuojamosiose dalyse. Patvirtinta, kad visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina dydį ir kainas, patvirtinama, kad faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(119)

Viena šalis abejojo, ar laikinojo reglamento 93–95 konstatuojamųjų dalių duomenys yra teisingi. Ši šalis tvirtino, kad visu nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų vertė, išreikšta produkcijos procentine dalimi, buvo kur kas mažesnė, nei nurodyta to paties reglamento 10 lentelėje. Apskaičiavimai patikrinti ir nustatyta, kad neteisingai apskaičiuoti tik 2009 m. ir TL procentiniai duomenys – iš tiesų, atsargos tais laikotarpiais buvo truputį didesnės. Tikslūs apskaičiavimai pateikti šio reglamento 1 lentelėje.

(120)

Ši šalis taip pat teigė, kad jei Sąjungos pramonė buvo priversta didinti atsargas iki šešių mėnesių produkcijos dydžio, kaip nurodyta laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje, atsargų procentinis dydis būtų ne 59 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 10 lentelėje, o 50 %, palyginti su visa produkcija.

(121)

Dėl šio teiginio reikėtų pabrėžti, kad laikinojo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse atliktos analizės viena kitą papildo, tačiau nėra visiškai vienodos. Pirmojoje analizėje parodytas atrinktų bendrovių atsargų procentinis dydis, išreikštas kvadratiniais metrais ir palygintas su atrinktų gamintojų produkcija, taip pat išreikšta kvadratiniais metrais (TL – 61 %). Antrojoje analizėje, kurią atliekant taip pat nagrinėtos atrinktos bendrovės, parodytos produkcijos atsargos mėnesių skaičiumi, palyginti su dvylika metų mėnesių (TL – 50 %).

(122)

Tolesnė analizė leido patikslinti atsargose laikytos produkcijos mėnesių skaičiumi vertinimą. Taigi 2007 m. atrinkti gamintojai kaip atsargas laikė apytiksliai penkių mėnesių produkciją (43 %), tačiau per TL dėl importo dempingo kaina spaudimo buvo priversti padidinti atsargas iki septynių mėnesių produkcijos (61 % visos metų produkcijos). 1 lentelėje nurodyti atsargų dydžiai, taip pat mėnesiais palyginti su metine produkcija.

(123)

1 lentelė

Atsargos

(124)

Todėl išvada, kad atsargų tendencija rodo žalingą padėtį, patvirtinama.

(125)

Viena suinteresuotoji šalis, kaip jau minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, abejojo laikinojo reglamento 96–99 konstatuojamosiose dalyse nustatytais faktais dėl Sąjungos pramonės pardavimo kainų, tvirtindama, kad Komisija, nustatydama Sąjungos vieneto kainas, neatsižvelgė į Lenkijos ir Čekijos gamintojus ir kad faktai buvo nesuderinami su realiais viešai prieinamais duomenimis.

(126)

Dėl šio teiginio pažymėtina, kad modeliuojant buvo atsižvelgta į Lenkijos, kurioje pagaminama apie 10 % visos Sąjungos produkcijos, pardavimo kainas. Modeliuojant nebuvo atsižvelgta į Čekijos, kurioje pagaminama mažiau nei 3 % visos Sąjungos produkcijos, duomenis. Modeliuojant nustatyta, kad net atsižvelgus į Lenkijos kainas galutiniai nustatyti faktai daug nesikeičia. Galiausiai, vadovaudamasi savo metodika Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir atliko reikiamus koregavimus, kad gautų pirmas nepriklausomam klientui taikomas kainas ir užtikrintų palyginamumą su Kinijos pardavimo kainomis.

(127)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai, kad Sąjungos pramonė buvo priversta parduoti mažiau ir įvairiau, klaidingi, nes tokiu atveju Sąjungos pramonė būtų praradusi kur kas daugiau nei 2 % rinkos dalies.

(128)

Reikėtų pastebėti, kad parduodant mažesnes partijas nebūtinai prarandama didesnė rinkos dalis. Visų pirma, Sąjungos pramonė nebuvo visiškai išstumta iš didesnių vienodų produkto partijų rinkos, neatsižvelgiant į tai, kad šį sektorių ypač veikia pigūs iš Kinijos importuojami produktai. Antra, Sąjungos pramonė toliau veikė visoje rinkoje, sumažinusi pardavimo kainas ir gamindama brangesnių produktų asortimentą, todėl jos pelningumas mažėjo, kaip minėta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Sąjungos pramonė neprarado didesnės rinkos dalies, nes nusprendė toliau veikti rinkoje nepaisant Kinijos kainų spaudimo.

(129)

Viena šalis tvirtino, kad didelių ir mažų bendrovių pelningumas labai skiriasi. Todėl teigta, kad vidutinis pelnas turėjo būti laikomas netipišku, nes naudoti tik vienos atrinktos didelės bendrovės duomenys.

(130)

Kita šalis tvirtino, kad didelių Sąjungos gamintojų finansinė padėtis gera. Ši šalis teigė, kad bendros žalos nebuvo, nes net atsižvelgus į mažas bendroves nustatant vidutinį Sąjungos pramonės pelno dydį, kaip nurodyta laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje ir 12 lentelėje, nuostolių nenustatyta.

(131)

Reikėtų pažymėti, kad norint užtikrinti, jog nustatyti faktai atitiktų atrinktų bendrovių tipiškumą, visi žalos rodikliai (taip pat pelnas) buvo įvertinti pagal kiekvieno segmento dalį visoje Sąjungos produkcijoje. Taip pat patvirtinta, kad didelės bendrovės padėtis tinkamai apibūdina didesnio segmento padėtį. Todėl bendrieji rodikliai, nustatyti analizuojant atrinktas bendroves, yra tipiški visai Sąjungos pramonės padėčiai ir minėtas teiginys atmestas.

(132)

Dėl teiginio, kad didelės bendrovės nepatyrė žalos, reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį analizuojant atsižvelgiama į Sąjungos pramonės visumą, o ne atskiras bendrovių grupes ar rūšis. Kaip jau minėta 130 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad per TL nuostolių nepatirta, savaime nereiškia, kad nebuvo žalos.

(133)

Viena suinteresuotoji šalis abejojo išvada, kad dėl padidėjusių atsargų ir pasikeitusio produktų asortimento Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos padidėjo 14 %. Ši šalis teigė, kad ši išvada klaidinga, nes atsargos ir produktų asortimentas nėra gamybos sąnaudų dalis.

(134)

Šis teiginys atmetamas, nes didelės atsargos yra susijusios su didelėmis finansinėmis išlaidomis, įtrauktomis į gamybos sąnaudų analizę. Be to, nuolat keičiant produktų asortimentą didėja papildomos gamybos sąnaudos, nes gamintojas turi dažnai keisti gamybos procesą ir tai gali didinti sąnaudas dėl prastovų ir nepakankamai našaus įrenginių naudojimo.

(135)

Viena suinteresuotoji šalis abejojo laikinojo reglamento 107 konstatuojamosios dalies išvada, kad sumažėjęs vartojimas neigiamai paveikė Sąjungos pramonę. Ši šalis teigė, kad dėl sumažėjusio vartojimo žalos nepadaryta, nes bendra rinkos dalis liko nepakitusi.

(136)

Dėl pastabos apie Sąjungos gamintojų rinkos dalies stabilumą nepaisant mažėjančio vartojimo, reikėtų pažymėti, kad rinkos dalis nėra vienintelis svarbus žalos rodiklis. Sąjungos gamintojai išlaikė savo Sąjungos rinkos dalį tik atsisakydami pelno – jų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Todėl negalima patvirtinti, kad Sąjungos gamintojų rinkos dalies stabilumas įrodo, kad žalos nepadaryta.

(137)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikinojo reglamento 107–111 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados dėl žalos patvirtinamos.

(138)

Komisija gavo pastabų dėl laikinųjų išvadų, susijusių su priežastiniu ryšiu. Šios pastabos jau buvo pateiktos anksčiau ir aptartos laikinojo reglamento 128–132 konstatuojamosiose dalyse dėl sau padarytos žalos. Naujų įrodymų, dėl kurių pasikeistų preliminarios išvados, nepateikta. Todėl laikinojo reglamento 135 ir 136 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(139)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pradiniu etapu nagrinėta, ar dėl dempingo kainomis importuoto Kinijos kilmės nagrinėjamojo produkto padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei.

(140)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės produkcija ir pardavimas sumažėjo dėl sumažėjusio vartojimo. Taip pat tvirtinta, kad importo iš Kinijos poveikis turėjo būti nedidelis, nes Kinijos rinkos dalis padidėjo tik 1,6 %, iš kurių ne daugiau kaip 1 % galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonės rinkos dalimi.

(141)

Dėl šių aplinkybių primenama, kad atliekant tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos importuojamų produktų rinkos dalis padidėjo tuo pat metu, kai sumažėjo Sąjungos pramonės pelnas ir padidėjo atsargos. Be to, Sąjungos pramonę paveikė ne tik padidėjusi rinkos dalis – kur kas labiau ją veikė Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodara ir priverstinai labai mažinamos kainos.

(142)

Kaip priminta 113 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad kainos buvo priverstinai labai mažinamos. Taip pat nustatyta, kad Sąjungos pramonė ir importuotojai iš esmės prekiavo su tais pačiais klientais, todėl Sąjungos pramonė dėl užsakymų tiesiogiai konkuravo su importu dempingo kainomis.

(143)

Taigi tai įrodo, kad Sąjungos pramonės pelningumas ir daugelis žalos rodiklių prastėjo ne tik dėl importo dydžio, bet ir dėl spaudimo kainomis.

(144)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad iš Kinijos importuojamos keraminės plytelės negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, nes jos nepalyginamos. Teigta, kad keraminės plytelės iš Kinijos skirtos vienarūšių produktų rinkai, o Sąjungos pramonė gamina pagal užsakymus ir mažesnėmis partijomis. Taip pat teigta, kad Kinijos ir Sąjungos pramonės nekonkuruoja, nes Kinijos produktai skirti mažesnių–vidutinių kainų segmentui, o Sąjungos – vidutinių–didelių kainų segmentui. Kaip įrodymas pateiktas argumentas, kad Sąjungos pramonė prarado nedidelę rinkos dalį.

(145)

Pagrindžiančių šių teiginių įrodymų nepateikta, tačiau vis dėlto nuspręsta nuodugniai ištirti, ar iš Kinijos importuojamos plytelės iš tiesų konkuravo su Sąjungoje pagamintomis plytelėmis.

(146)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų pažymėti, kad Komisija atliko labai nuodugnius palyginimus, išskirdama šimtus skirtingų rūšių plytelių. Šiuo atveju atliekant tyrimą nustatyta, kad daug Sąjungos pramonės ir eksportuotojų plytelių rūšių sutapo. Tai aiškiai įrodo, kad Sąjungos pramonė ir importas iš Kinijos konkuruoja produkto rūšimis. Taip pat primenama, kad atliekant tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė ir eksportuojantys gamintojai tiesiogiai konkuruoja dėl tų pačių klientų.

(147)

Dėl teiginio, kad keraminės plytelės iš Kinijos skirtos vienarūšių produktų rinkai, o Sąjungos pramonė gamina pagal užsakymus ir mažesnėmis partijomis, primenama (žr. laikinojo reglamento 95 konstatuojamąją dalį), kad būtent dėl importo iš Kinijos poveikio Sąjungos pramonė pradėjo gaminti mažesnes įvairesnių spalvų ir dydžių produktų partijas. Sąjungos pramonė tebeveikia visuose rinkos segmentuose ir, priešingai nei tvirtino suinteresuotosios šalys, tai, kad Sąjungos pramonė turėjo persiorientuoti į konkrečių rūšių produktus, įrodo tiesioginę konkurenciją.

(148)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes argumentas, kad importas iš Kinijos nepadarė žalos Sąjungos pramonei, nes jie nėra konkurentai, nepatvirtinamas.

(149)

Kai kurios šalys toliau tvirtino, kad turėjo būti atsižvelgta į importo iš Turkijos poveikį. Kalbėdama apie kainas viena šalis abejojo dėl išvados, kad 19 % padidėjusios Turkijos produktų kainos padidėjo daug.

(150)

Šis argumentas aptartas laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje ir nepateikta jokių naujų įrodymų, paneigiančių pradiniu etapu padarytą išvadą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes patvirtinama, kad 19 % produktų iš Turkijos kainų padidėjimas yra didelis. Be to, primenama, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, kad nėra įrodymų, jog importas dempingo kainomis iš šios šalies padarė žalos Sąjungos pramonei, todėl šis argumentas nepatvirtinamas.

(151)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad vartojimas daugiausia sumažėjo Ispanijoje ir Italijoje, kur tariamai padaryta daugiausia žalos. O plytelės iš Kinijos buvo daugiausia eksportuojamos į šiaurines valstybes nares, kuriose vartojimas nesumažėjo ir tariamai padaryta mažiau žalos Sąjungos gamintojams. Ši šalis taip pat teigė, kad Ispanijos keraminių plytelių pramonė atsigavo 2010 m., taigi eksportas iš Kinijos nesusijęs su Sąjungos pramonės produkcijos ir pardavimo rodikliais.

(152)

Viena šalis tvirtino, kad padidėjusios Sąjungos pramonės atsargos turėtų būti siejamos ne su importu iš Kinijos dempingo kainomis, o su sumažėjusiu vartojimu Sąjungoje.

(153)

Dėl teiginių, kad šiaurės Europos valstybių narių vartojimas nesumažėjo ir kad iš Kinijos importuojamos plytelės buvo skirtos tik šiaurės Europai, pagrįstų įrodymų nepateikta. Priešingai, atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenys įrodo, kad plytelės buvo parduodamos tolygiai visoje Sąjungoje. Be to, Ispanijai ir Italijai kartu parduota 28 % plytelių – tik šiek tiek mažiau, nei vien Vokietijai (32 %). Todėl šie teiginiai atmesti.

(154)

Dėl teiginio, kad padidėjusios Sąjungos pramonės atsargos turėtų būti siejamos su sumažėjusiu Sąjungos vartojimu, Komisija primena laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, t. y. kad importas iš Kinijos ypač stipriai veikė didelių partijų pardavimo sektorių ir tai turėjo aiškų poveikį Sąjungos gamintojų atsargoms. To, kad atsargų santykis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, negalima paaiškinti vien sunkumais parduoti produktus – bendrovės taip pat privalėjo turėti dideles labai įvairių produktų atsargas. Todėl išvada dėl importo iš Kinijos žalingo poveikio atsargoms patvirtinama.

(155)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad iš tiesų Sąjungos pramonės sunkumus sukėlė ekonomikos krizė. Kaip įrodymas nurodyta tai, kad padėtis daugiausia prastėjo 2008–2009 m., t. y. krizės metais, o vėliau ši tendencija švelnėjo. Be to, pabrėžta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pasiektas tiek ciklo aukščiausias taškas, tiek žemiausias: nuo statybos pramonės pakilimo iki finansų krizės ir eksporto sumažėjimo dėl naujų gamybos vietų trečiojo pasaulio šalyse.

(156)

Po galutinio atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad kai kurie žalos rodikliai suprastėjo ne dėl importo dempingo kainomis, o dėl ekonomikos krizės. Ši šalis tvirtino, kad dėl recesijos padidėjo didelių pigių produktų partijų paklausa. Todėl Sąjungos pramonė turėjo daugiau dėmesio skirti didelių partijų užsakymų gamybai, o šiame sektoriuje jau veikė Kinijos gamintojai, todėl ir teko didinti atsargas. Be to, dėl recesijos infliacija Sąjungoje tariamai buvo palyginti didesnė nei Kinijoje, todėl Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos padidėjo ir Sąjungos pramonė turėjo parduoti produktus už mažesnes nei gamybos sąnaudos kainas.

(157)

Kita šalis tvirtino, kad per paskutinį TL ketvirtį Sąjungos pramonės pelnas labai didėjo ir tai įrodo, kad Sąjungos pramonė atsigavo po ekonomikos krizės. Ši šalis reikalavo, kad per TL gautas pelnas būtų paskirstytas ketvirčiais, nes taip paaiškėtų, kad TL besibaigiant pelningumas buvo kur kas didesnis.

(158)

Ekonomikos nuosmukis iš tiesų paveikė Sąjungos pramonės veiklą ir tai pripažinta reglamento, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, 120 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų priminti, kad norint nustatyti priežastinį ryšį, kaip nurodyta atitinkamose teisės nuostatose, importas dempingo kainomis turėtų būti padaręs materialinę žalą Sąjungos pramonei. Vis dėlto importas dempingo kainomis neturi būti vienintelė žalos priežastis.

(159)

Be to, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad nepaisant ekonomikos krizės Kinijos eksportas galėtų toliau didėti. Iš tiesų Kinija buvo vienintelė rinkos veikėja, galinti išlaikyti turimą rinkos dalį esant sudėtingai ekonominei padėčiai.

(160)

Dėl 156 konstatuojamojoje dalyje minėto Sąjungos paklausos struktūrinio pokyčio įrodymų nepateikta. Priešingai – primenama, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog Sąjungos pramonė turėjo pakeisti produktų asortimentą, tiekdama įvairesnių rūšių, spalvų ir dydžių produktus, ir padidinti atsargas, kad galėtų greitai reaguoti į labai konkrečius užsakymus. Todėl šis teiginys atmetamas.

(161)

Dėl infliacijos poveikio gamybos sąnaudoms pastebėta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis Sąjungos infliacijos lygis nebuvo didesnis nei Kinijos, todėl juo negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos gamintojams kilo sunkumų prekiauti stabiliomis kainomis. Be to, atsižvelgiant į priverstinio kainų mažinimo mastą, negalima daryti išvados, kad spaudimą importo iš Kinijos kainoms darė Sąjungos pramonė. Todėl šios šalies teiginys atmestas.

(162)

Dėl Sąjungos pramonės padėties primenama, kad laikinajame reglamente (126 konstatuojamojoje dalyje) įrodyta, kad agresyvi Kinijos eksportuotojų kainodara turėjo įtakos Sąjungos pramonės pelningumui nagrinėjamuoju laikotarpiu dar prieš pasaulio ekonomikos nuosmukį. Taigi, net jei krizės nebūtų buvę, vien dėl importo iš Kinijos mažomis kainomis Sąjungos pramonei būtų padaryta materialinė žala.

(163)

Susiejus šį faktą ir dempingo kainas, išvados, kad Kinijos eksportą ir žalą Sąjungos pramonei sieja priežastinis ryšys, ekonomikos nuosmukis nepaneigia.

(164)

Reikalavimas nurodyti TL pelną ketvirčiais atliekant šį tyrimą nelaikomas reikšmingu, nes pelną būtų reikėję lyginti su tiksliniu 3,9 % pelnu, net jei jis būtų labai padidėjęs.

(165)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos gamintojai patyrė žalą todėl, kad nesugebėjo restruktūrizuotis – rinkai sumažėjus 29 % jie tik 7 % sumažino pajėgumą ir 16 % sumažino darbuotojų skaičių.

(166)

Šiame sektoriuje sudėtinga mažinti gamybos pajėgumą, nes jį atgauti galiausiai atsigavus rinkai gamintojams labai brangu. O darbuotojų nagrinėjamuoju laikotarpiu mažinta panašiai tiek, kiek mažėjo rinka. Užimtumo tendencija neprivalo visiškai atitikti produkcijos tendencijos, nes ne visos darbo vietos tiesiogiai susijusios su faktine gamyba. Taigi tai, kad pajėgumo ir darbuotojų skaičiaus mažinimas ne visiškai atitiko rinkos mažėjimą nereiškia, kad nesugebėta restruktūrizuotis. Todėl priešingai nei tvirtinta ir atsižvelgiant į pramonės struktūrą, 7 % sumažintas pajėgumas ir 16 % sumažintas darbuotojų skaičius laikomas dideliais.

(167)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos eksporto pardavimas sumažėjo ne dėl Kinijos eksporto, o dėl didelių kainų.

(168)

Dėl šio teiginio primenama, kad Sąjungos pramonės eksportas po ekonominės krizės atsigavo. Todėl teiginys, kad eksportas būtų galėjęs labai neigiamai veikti Sąjungos pramonės veiklos rezultatus, nepatvirtinamas.

(169)

Nė vienu iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodyta, kad dėl kitų, išskyrus importą iš Kinijos dempingo kainomis, veiksnių poveikio būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys. Todėl laikinajame reglamente išdėstytos išvados dėl priežastinio ryšio patvirtinamos.

(170)

Atsižvelgdama į šalių pastabas Komisija atliko tolesnį tyrimą dėl visų su Sąjungos interesais susijusių argumentų. Išnagrinėti visi klausimai ir patvirtintos laikinojo reglamento išvados.

(171)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų, laikinojo reglamento 137–141 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(172)

Viena šalis tvirtino, kad nustatytos priemonės gali neigiamai paveikti importuotojų ekonominę padėtį, nes jie galės padengti tik dalį visų papildomų išlaidų muitams perkeldami jas klientams.

(173)

Po galutinio atskleidimo dvi šalys abejojo išvada, kad importuotojai gali nesudėtingai pakeisti Kinijos tiekėjus kitais šaltiniais, visų pirma teigdami, kad kokybė ir kainos nepalyginamai skiriasi.

(174)

Dėl šio teiginio primenama, kad didelei daliai importuojamų prekių muitai netaikomi, nes jos nėra Kinijos kilmės. Visame pasaulyje gaminamo palyginamų savybių produkto ypatybės leidžia tvirtinti, kad šie produktai yra pakeičiami ir todėl, nepaisant šių tvirtinimų, alternatyvių šaltinių yra. Atliekant tyrimą nustatyta, kad net Kinijos produktų, importuojamų dempingo kainomis ir parduodamų už labai privestinai sumažintas kainas, palyginti su Sąjungos kilmės produktais, importuotojai gali savo pardavimo kainoms taikyti didesnį kaip 30 % antkainį. Šis faktas ir tai, kad nustatyta, jog importuotojai gavo apie 5 % pelno ir gali padengti bent dalį galimai padidėsiančių išlaidų didindami kainas klientams, leidžia numanyti, kad jie gali susitvarkyti su priemonių poveikiu.

(175)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje, nustačius priemones Sąjungos importuotojams nebūtų trukdoma importuoti daugiau produktų ne dempingo kainomis iš kitų tiek Sąjungos, tiek kitų trečiųjų šalių šaltinių.

(176)

Vienas importuotojas teigė, kad tam tikros rūšies produkto iš Kinijos kainos šiuo metu būtų didesnės nei gaminamo Sąjungos pramonės, todėl ateityje priemonės trukdytų šios rūšies produkto eksportui.

(177)

Šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, remiantis turima informacija, šios rūšies produktas susijęs tik su nedidele rinkos dalimi ir didelės įtakos tiekimui Sąjungos rinkai neturėtų. Todėl šis teiginys atmestas.

(178)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad naudotojams būtų padarytas didelis poveikis. Visų pirma tvirtinta, kad net minimaliai padidinus kainą 32,3 % klientai negalės įsigyti kokybiškų prekių. Taip pat tvirtinta, kad net jei poveikis didelėms įvairiomis prekėmis prekiaujančioms „pasidaryk pats“ pobūdžio parduotuvėms galėjo būti nedidelis, mažos specializuotos parduotuvės būtų labai paveiktos.

(179)

Dėl poveikio galutiniams naudotojams Komisija patvirtina Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi laikinieji muitai, 152 ir 153 konstatuojamosiose dalyje padarytas preliminarias išvadas, t. y. kad kainų poveikis bus nedidelis.

(180)

Vieno iš didžiausių keraminių plytelių gamintojų klientų – statybos sektoriaus – atstovai nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Nustačius laikinąsias priemones Europos statybos pramonės federacija (pranc. FIEC) vėl buvo paraginta pateikti galimo priemonių poveikio ir to poveikio masto statistiką. FIEC patvirtino, kad priemonių poveikis bendros veiklos išlaidoms labai nedidelis, nors tam patvirtinti ir nėra tiesioginės informacijos. Federacija taip pat paaiškino, kad nedidelis jos narių susidomėjimas šiuo klausimu rodo, kad jie remia Komisijos pasiūlymą.

(181)

Galiausiai, dėl mažų specializuotų parduotuvių Komisija negavo įtikinamų duomenų, patvirtinančių antidempingo priemonės poveikį ir mastą. Be to, kalbant apie importuotojų padėtį nereikėtų pamiršti, kad keraminės plytelės gaminamos ir Sąjungoje bei daugelyje dempingo netaikančių trečiųjų šalių, todėl nėra pagrindo teigti, kad mažmeninėms parduotuvėms kyla didelis pasiūlos trūkumo pavojus.

(182)

Stengtasi išsamiau įvertinti poveikį vartotojams. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad greičiausiai poveikis nedidelis.

(183)

Visų pirma, absoliučioji priemonių vertė apskaičiuota pagal importo kainą, kur kas mažesnę nei nagrinėjamojo produkto galutinė mažmeninė kaina. Ši vertė prieš pasiekiant galutinį vartotoją gali būti išskaidyta dėl įvairių paskesnių etapų (importuotojai, didmenininkai ir mažmenininkai). Be to, net jei importuotojai ir perpardavinėtojai visą muitą perkeltų vartotojams, primenama, kad daugeliui rinkoje esančių Sąjungos ir trečiųjų šalių gamintojų produktų šios priemonės netaikomos.

(184)

Komisija apskaičiavo antidempingo muitų poveikį vartotojų kainoms, įvertinusi mokėtiną muitų sumą pagal faktinį importą iš Kinijos ir priskyrusi šią sumą tiesiogiai vartotojams, darydama prielaidą, kad importuotojai, didmenininkai ir mažmenininkai visas papildomas išlaidas perkels galutiniams vartotojams. Taip apskaičiuotas poveikis kur kas mažesnis nei 0,5 EUR/m2. Primenama, kad laikinajame reglamente nustatyta, kad vidutiniškai per metus vienas Sąjungos gyventojas sunaudoja apie 2,2 m2. Kadangi muito poveikis vienam kvadratiniam metrui nedidelis, išlaidos greičiausiai padidės nedaug, net jei vartotojas pirktų daug nagrinėjamojo produkto statybos ar remonto darbams.

(185)

Nustačius priemones tikimasi padėti Sąjungos pramonei, o tai pagerintų konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje ir sumažintų grėsmę, kad bendrovėms teks nutraukti veiklą ir mažinti darbuotojų skaičių.

(186)

Be to, tikimasi, kad priemonės nelabai paveiks naudotojus ir importuotojus, nes šie galės gauti prekes iš įvairių kitų tiekėjų Sąjungos rinkoje ir trečiosiose šalyse.

(187)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(188)

Dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija turėjo laikinajame reglamente atskleisti priverstinį kainų mažinimo skirtumą, ir viena iš jų tvirtino, kad neatskleidus šių duomenų suinteresuotosios šalys negalėjo įvertinti, ar teisingai pritaikyta mažesniojo muito taisyklė.

(189)

Atsakant į šiuos teiginius toliau pateikiami laikinieji skirtumai.

(190)

Viena šalis teigė, kad Komisija žalai nustatyti taikė nenuoseklų metodą ir turėjo pagrįsti savo išvadas visos pramonės vidutiniais svertiniais duomenimis.

(191)

Dėl šio teiginio pažymima, kad nustatyti žalos pašalinimo lygio faktai grindžiami patikrintais konkrečių bendrovių duomenimis, kuriuos naudojant, kaip manoma, buvo galima tiksliausiai atsižvelgti į visus palyginimui svarbius faktus. Todėl šis teiginys atmestas.

(192)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas iš Kinijos dempingo kainomis.

(193)

Šių muitų dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(194)

Todėl pagrįstai manyta, kad skaičiuojant priverstinį kainų mažinimo skirtumą būtų tikslinga remtis Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuotojų pateiktomis kainomis.

(195)

Skaičiuojant, kokio dydžio antidempingo muitą reikia nustatyti, kad būtų pašalintas žalingo dempingo poveikis, manyta, kad muitas turėtų būti apskaičiuotas taip, kad sudarytų Sąjungos pramonei galimybę padengti gamybos sąnaudas ir gauti pagrįstą pelną. Manyta, kad pagrįstas pelnas neatskaičius mokesčių yra pelnas, kurį tokio pobūdžio pramonė gautų parduodama panašų produktą Sąjungoje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jei nebūtų importo dempingo kainomis. Šis pelnas nustatytas pagal 3,9 % pelningumą, Sąjungos pramonės pasiektą 2007 m., kaip nurodyta laikinojo reglamento 12 lentelėje.

(196)

Toliau nurodyti nustatyti žalos skirtumai.

(197)

Pažymima, kad visų kitų bendradarbiaujančių gamintojų žalos skirtumas nustatytas nenaudojant Kito Group duomenų, nes ji nebuvo atrinkta ir, be to, norėta nuosekliai atitikti visų kitų bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumo apskaičiavimo būdą. (Žr. pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį.) Kito Group, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymą, kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, turi būti taikomas kitiems gamintojams taikomas žalos skirtumas.

(198)

Taip pat pažymima, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra didesni už dempingo skirtumus, nustatytus 88–93 konstatuojamosiose dalyse, todėl nustatant muito dydį pagal mažesniojo muito taisyklę turėtų būti naudojamas dempingo skirtumas.

(199)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuojantiems gamintojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, minėtoms šio reglamento I priede, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas naujiems gamintojams, kurie priešingu atveju neturėtų teisės į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, nes 11 straipsnio 4 dalis netaikoma, jei buvo atlikta atranka.

(200)

Nagrinėjamojo produkto statistika dažnai nurodoma kvadratiniais metrais. Vis dėlto 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo (6) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje nėra nurodyto šio nagrinėjamojo produkto papildomo vieneto. Todėl reikia nustatyti, kad išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto kiekis kvadratiniais metrais.

(201)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(202)

Jei galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, turėtų būti galutinai surenkamos tik laikinojo muito garantuotos sumos, o garantuotos sumos, kurios yra didesnės nei galutiniai antidempingo muitai, turėtų būti grąžintos.

(203)

Viena suinteresuotoji šalis pasiūlė nustatyti ne ad-valorem muitus, o mažiausią importo kainą (toliau – MIK). Vis dėlto MIK nagrinėjamajam produktui netinka, nes jo yra daug įvairių rūšių ir jų kainos labai skiriasi, todėl tokiu atveju būtų didelis kryžminio kompensavimo pavojus. Be to, manoma, kad produktų dizainas ir apdaila toliau keisis ir MIK nebūtų tinkamas pagrindas muito dydžiui nustatyti. Todėl prašymas taikyti MIK priemones atmetamas.

(204)

Kita šalis nurodė, kad reikėtų taikyti importo kvotas. Vis dėlto importo kvotos neatitinka nei pagrindinio reglamento, nei tarptautiniu mastu suderintų taisyklių. Todėl šis prašymas atmestas,