17.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/24

(1)

2010 m. gruodžio 4 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės vinilacetato inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. spalio 22 d. gavus bendrovės Ineos Oxide Ltd (toliau – skundo pateikėjas), pagaminančios didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso Sąjungos pramonės pagaminamo vinilacetato, skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams, žinomiems susijusiems tiekėjams ir asociacijoms bei Jungtinių Amerikos Valstijų atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Komisija keturiems žinomiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams išsiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė trys eksportuojantys gamintojai. Ketvirtasis eksportuojantis gamintojas atsisakė bendradarbiauti atliekant tyrimą, todėl vėliau jam buvo pranešta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį jis bus laikomas nebendradarbiaujančia bendrove.

(6)

Komisija taip pat išsiuntė klausimynus skundo pateikėjui ir kitam skunde nurodytam Sąjungos gamintojui.

(7)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų, kurie gali būti susiję su šiuo tyrimu, skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą apie save pranešė tik du importuotojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina. Du Sąjungos importuotojai laiku pateikė klausimyno atsakymus, ir vieno iš jų patalpose surengtas tikrinamasis vizitas.

(8)

Kita vertus, kelios suinteresuotosios šalys pranešė apie save kaip naudotojos. Šioms šalims išsiųstas specialiai naudotojams skirtas klausimynas. Klausimyno atsakymus pateikė dvylika bendrovių, ir dviejų iš jų patalpose atlikti tikrinamieji vizitai.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, ir atliko tikrinimą šių bendrovių patalpose:

(10)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. spalio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Nagrinėjamasis produktas – Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės vinilacetatas, kurio KN kodas šiuo metu yra 2915 32 00.

(12)

Vinilacetatas (toliau VAM arba nagrinėjamasis produktas) yra iš acto rūgšties gaunamas cheminis vartojimo produktas.

(13)

Vinilacetatas naudojamas įvairiais tikslais. Daugiausia vinilacetatas naudojamas kaip žaliava gaminant du vartotojų grandies produktus: polivinilacetatą ir polivinilo alkoholį. Šie vartotojų grandies produktai yra svarbus polimeras, kurį naudoja įvairių sektorių pramonė. Vinilacetato polimerai paprastai naudojami gaminant dažus, klijus, glajus ir tekstilės gaminių apdailos medžiagas.

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas yra tik vienos rūšies.

(15)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo vinilacetato bei nagrinėjamojoje šalyje gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo vinilacetato fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems atitinkamų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pirkėjams buvo tipiškas, t. y., ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendros nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(17)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis per TL buvo parduota pelningai.

(18)

Pelningais buvo laikomi pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos vidaus rinkoje per TL parduoto produkto gamybos sąnaudos.

(19)

Tuo atveju, kai daugiau kaip 80 % kiekio vidaus rinkoje buvo parduota didesnėmis už sąnaudas kainomis, o vidutinės svertinės pardavimo kainos buvo lygios vidutinėms svertinėms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnės, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinis visų pardavimo vidaus rinkoje kainų vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tačiau tais atvejais, kai pelningai buvo parduota 80 % arba mažiau viso parduoto kiekio arba kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už vidutines svertines gamybos sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje vidutinė svertinė kaina.

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vinilacetatas iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą buvo eksportuojamas i) per Sąjungoje esančias susijusias prekybos bendroves arba ii) vienam eksportuojančiam gamintojui per ne Sąjungoje esančią susijusią prekybos bendrovę.

(21)

Abiem atvejais eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kainomis, kurios buvo deramai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas ir pelną.

(22)

Atitinkamų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(23)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant buvo atsižvelgta į tvarkymo ir sandėliavimo sąnaudų, transporto ir draudimo sąnaudų, kredito sąnaudų, lengvatų, komisinių atlyginimų ir importo muitų skirtumus.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(25)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, pirmiausia nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Šiuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti eksporto į Sąjungą duomenys buvo palyginti su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(26)

Kadangi bendradarbiavimo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo aukštas (daugiau nei 90 %), preliminariai nuspręsta, kad būtų tinkama, jeigu visiems šios šalies nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų nustatytas kitiems eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas, prilygstantis bendradarbiaujančiam gamintojui nustatytam didžiausiam muitui. Priimant galutinį sprendimą šis klausimas gali būti svarstomas dar kartą.

(27)

Remiantis pirmiau nurodyta metodika, procentais išreikšti CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(28)

Skundą pateikė Sąjungos vinilacetato gamintojas Ineos Oxide Ltd (toliau – skundo pateikėjas), pagaminantis didžiąją dalį visos Sąjungos produkcijos. Kitas Sąjungos gamintojas, Wacker GmbH, parėmė tyrimo inicijavimą. Taigi skundą rėmė daugiau kaip 25 % visos Sąjungos pramonės vinilacetato produkcijos pagaminantys Sąjungos gamintojai. Todėl tyrimas inicijuotas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(29)

Nustatyta, kad trečiasis Sąjungos gamintojas (Celanese Europe GmbH) yra susijęs su nagrinėjamosios šalies eksportuojančiu gamintoju. Remiantis atliekant tyrimą gauta informacija, preliminariai nustatyta, kad šį gamintoją visiškai kontroliuoja JAV esanti Celanese Corporation, daranti lemiamą įtaką jo veiklai Europoje, kaip antai verslo planavimui, gamybos kontrolei, pirkimui ir pardavimui.

(30)

Atsižvelgiant į tai manyta, kad Celanese Europe GmbH padėtis grupėje yra tokia, kad daro poveikį elgsenai, kuri būtų kitokia nei kitų nesusijusių gamintojų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje. Taip pat manyta, kad šis ryšys gali bendrovę saugoti nuo neigiamų žalingo dempingo pasekmių. Be to, jeigu į tokios bendrovės duomenis būtų atsižvelgta darant išvadas dėl žalos, būtų iškreipti suvestiniai Sąjungos pramonės struktūros duomenys.

(31)

Todėl preliminariai nustatyta, kad Celanese Europe GmbH neturėtų būti įtraukta į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(32)

Todėl Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, sudaro du gamintojai – Ineos Oxide Ltd ir Wacker GmbH, kartu pagaminantys 100 % Sąjungos produkcijos. Šie du gamintojai toliau vadinami Sąjungos pramone.

(33)

Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta (28) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, patyrė materialinės žalos, nagrinėta, kokiu mastu atliekant analizę reikėtų atsižvelgti į Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto gamybą savo reikmėms.

(34)

Iš tiesų, nagrinėjamąjį produktą Sąjungos pramonė parduoda a) atvirojoje rinkoje ir b) uždarojoje rinkoje (tos pačios grupės bendrovėms). Uždarojoje rinkoje nagrinėjamasis produktas yra naudojamas kaip žaliava gaminant įvairius produktus, naudojamus dažuose, klijuose, glajuose ir pan.

(35)

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamojo produkto pardavimas kitoms tos pačios grupės bendrovėms kaip žaliavos kitiems produktams gaminti, laikomas uždaruoju naudojimu, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: i) parduodama ne rinkos kainomis arba ii) pirkėjas negali laisvai rinktis tiekėjo toje pačioje bendrovių grupėje. Atliekant tyrimą preliminariai nustatyta, kad pardavimas susijusiems subjektams, nagrinėjamąjį produktą įsigyjantiems kaip žaliavą kitam produktui gaminti, turi būti laikomas uždaruoju pardavimu; nustatyta, kad dėl bendrovių prekybos politikos minėti susiję subjektai negalėjo laisvai rinktis tiekėjo.

(36)

Šis išskyrimas yra svarbus žalos analizei. Nustatyta, kad uždarajam naudojimui skirtas vinilacetatas tiesiogiai nekonkuravo su importuojamu iš nagrinėjamosios šalies. Priešingai, nustatyta, kad su importuojamu vinilacetatu tiesiogiai konkuravo parduoti atvirojoje rinkoje skirta produkcija, nes ji buvo parduodama įprastomis rinkos sąlygomis; tai reiškia, kad tiekėjas buvo pasirenkamas laisvai. Todėl atliekant tam tikrų žalos rodiklių analizę uždarąją ir atvirąją rinkas reikėjo vertinti atskirai.

(37)

Nustatyta, kad toliau nurodyti su Sąjungos pramone susiję ekonominiai rodikliai galėtų būti pagrįstai nagrinėjami atsižvelgiant į visą veiklą, t. y. įvertinant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą, gamybą, pajėgumą, pajėgumų naudojimą, investicijas, atsargas, užimtumą, našumą, darbo užmokestį ir dempingo skirtumo dydį. Taip yra todėl, kad šie rodikliai kinta neatsižvelgiant į tai, ar produktas yra perleidžiamas tolesniam gamybos etapui bendrovėje ar bendrovių grupėje, kad būtų toliau perdirbtas, ar parduodamas atvirojoje rinkoje.

(38)

Vertinant pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijų grąžą ir pajėgumą padidinti kapitalą, buvo analizuojami tik atvirosios rinkos lygmens duomenys, nes tai, kad kainos uždarosiose rinkose yra netipiškos įprastinių rinkos sąlygų požiūriu, turi poveikio šių rodiklių patikimumui.

(39)

Kiti su Sąjungos pramone susiję ekonominiai rodikliai – suvartojimas, pardavimas, rinkos dalys ir kainos Sąjungos rinkoje – analizuoti ir vertinti daugiausia atsižvelgiant į atvirojoje rinkoje vyraujančią padėtį, ypač tais atvejais, kai buvo galima įvertinti rinkos sąlygas, ir įprastinėmis rinkos sąlygomis vykdytų sandorių laisvai pasirenkant tiekėjus, atveju.

(40)

Vertinant šiuos rodiklius vis dėlto atsižvelgta ir į uždarąją rinką, kurios duomenys buvo palyginti su atvirosios rinkos duomenimis, kad būtų nustatyta, ar padėtis uždarojoje rinkoje gali pakeisti vien tik atvirosios rinkos analize grindžiamas išvadas.

(41)

Sąjungos suvartojimas nustatytas prie viso importuoto vinilacetato kiekio (remiantis Eurostato duomenimis, kurie buvo palyginti su patikrintais eksportuojančių gamintojų pateiktais importo iš nagrinėjamosios šalies duomenimis) pridėjus visą Sąjungos pramonės ir kito Sąjungoje įsikūrusio gamintojo Sąjungos rinkoje parduotą kiekį.

(42)

Atsižvelgiant į nedidelį tiekėjų skaičių ir į būtinybę apsaugoti konfidencialius verslo duomenis pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, pateikiami indeksuoti suvartojimo raidos duomenys.

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungoje

(43)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas visoje Sąjungos rinkoje ir atvirojoje rinkoje šiek tiek sumažėjo – atitinkamai 1 % ir 3 %. Priešingai, tuo pačiu laikotarpiu uždarojoje rinkoje suvartojimas padidėjo 4 %

(44)

Importo iš nagrinėjamosios šalies kiekis ir rinkos dalis keitėsi taip:

2 lentelė

Importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų

(45)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas į visą Sąjungos rinką (uždarąją ir atvirąją) iš nagrinėjamosios šalies padidėjo 48 %. Dėl to rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 49 %. Rinkos dalis atvirojoje rinkoje padidėjo 52 %.

(46)

Vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos keitėsi taip:

3 lentelė

Importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų kaina

(47)

Nors bendros vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos per TL šiek tiek padidėjo, 2007 m. – TL jos sumažėjo 26 %.

(48)

Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje palygintos vidutines Sąjungos pramonės kainas atvirojoje rinkoje palyginus su vidutinėmis importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis. Atitinkamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos prireikus buvo pakoreguotos pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, t. y. atskaitytos gabenimo Sąjungoje sąnaudos, nuolaidos ir lengvatos.

(49)

Šios kainos buvo palygintos su JAV bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų taikomomis kainomis be nuolaidų, kurios prireikus buvo pakoreguotos pagal CIF kainas Sąjungos pasienyje ir tinkamai atsižvelgiant į muitinio įforminimo sąnaudas ir išlaidas po importo.

(50)

Palyginus nustatyta, kad per TL nagrinėjamojo produkto importo iš visų bendradarbiaujančių eksportuotojų kainos Sąjungoje buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos turėjo būti priverstinai sumažintos. Remiantis patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis, vidutinis priverstinio kainų mažinimo lygis, išreiškus procentine Sąjungos pramonės kainų dalimi, buvo 17,9 %. Šis priverstinio kainų mažinimo lygis sutapo su neigiama kainų raida ir žymiu kainų smukdymu.

(51)

Lentelėje pateikiama importo iš kitų trečiųjų šalių raida.

4 lentelė

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis

(52)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje importas iš nagrinėjamosios šalies konkuravo su kitomis šalimis, įskaitant Taivaną, Ukrainą ir Rusiją. Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje importas iš šių tradicinių šaltinių sumažėjo ir jo praktiškai neliko.

(53)

Nauja eksportuojanti šalis, Saudo Arabija, Sąjungos rinkoje pradėjusi veikti TL, per TL eksportavo maždaug 73 000 tonų. Tokios padėties poveikis Sąjungos pramonei aptariamas (91) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(54)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turėję poveikio Sąjungos pramonei nuo 2007 m. iki TL pabaigos.

(55)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir dempingo skirtumų dydis) ir mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautai, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, investicijos ir gamybos sąnaudos) įvertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Šie rodikliai vertinti remiantis Sąjungos pramonės pateiktų patikrintų klausimynų atsakymų informacija.

(56)

Pažymėtina, kad skundo pateikėjas gamybos priemones įsigijo tik 2007 m.; todėl nebuvo galima gauti tam tikrų žalos rodiklių (pelningumo, darbo užmokesčio, investicijų, investicijų grąžos, grynųjų pinigų srautų) 2007 m. duomenų. Taigi vertinant šiuos rodiklius nagrinėti 2008 m. – TL duomenys. Analizuojant likusius rodiklius naudoti 2007 m. duomenys. Taigi vertinant šiuos rodiklius nagrinėti viso nagrinėjamojo laikotarpio (2007 m. – TL) duomenys.

(57)

Skundo pateikėjas nagrinėjamąjį produktą tiekia tik atvirajai rinkai, tuo tarpu kitas Sąjungos gamintojas daugiausia veikia uždarojoje rinkoje, tik nedidelę dalį produkcijos tiekdamas atvirajai rinkai. Atsižvelgiant į tai, kad žalos analizei būtini duomenys imti tik iš dviejų šaltinių (iš kurių vienas daugiausia siejamas su uždarąja rinka), ir įvertinus tai, kad nustatyta, jog vertinant eilę žalos rodiklių būtina atskirai vertinti visos rinkos ir atvirosios rinkos duomenis, su Sąjungos pramone susijusius duomenis reikėjo indeksuoti, kad būtų išsaugotas konfidencialumas pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(58)

Lentelėje pateikiama gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida.

5 lentelė

Visa Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(59)

Kaip matyti iš lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamyba sumažėjo 8 %.

(60)

Per tą patį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 43 %. Tačiau šis pajėgumų padidėjimas nesiejamas su naujų gamybos linijų naudojimu: pajėgumai padidėjo, nes turimi pajėgumai naudoti efektyviau.

(61)

Dėl abiejų šių veiksnių (t. y. sumažėjusios gamybos apimties ir padidėjusių gamybos pajėgumų), pasireiškusių tuo pačiu laikotarpiu, nagrinėjamuoju laikotarpiu žymiai (36 %) sumažėjo pajėgumų naudojimas.

(62)

Toliau pateikiami Sąjungos pramonės pardavimo apimties, rinkos dalies ir vidutinių vieneto pardavimo kainų duomenys, suskirstyti pagal visą, uždarąją ir atvirąją rinkas.

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(63)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo apimtis sumažėjo 12 %. Atvirojoje rinkoje pardavimo apimtis sumažėjo dar labiau: 2007 m. – TL ji sumažėjo 33 %. Pardavimo uždarojoje rinkoje apimties raida buvo priešinga: per tą patį laikotarpį čia parduota 13 % daugiau.

(64)

Sumažėjusią pardavimo apimtį patvirtina rinkos dalies duomenys: 2007 m. – TL visos rinkos dalis sumažėjo 11 %, o atvirosios rinkos dalis – 31 %. Pardavimo uždarojoje rinkoje apimties raida vėlgi buvo priešinga: per tą patį laikotarpį čia parduota 9 % daugiau.

(65)

2007 m. – TL bendras užimtumas nekito. Reikia pažymėti, kad vinilacetato gamyba nėra imli darbo jėgai, todėl užimtumo ir gamybos duomenys nėra glaudžiai susiję. Taigi šiame sektoriuje užimtumas nėra reikšmingas rodiklis.

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras vieno darbuotojo našumas 2007 m. – TL sumažėjo 8 %. Tai galima paaiškinti sumažėjusia gamyba ir padidėjusiais gamybos pajėgumais, kaip paaiškinta (58) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(67)

Dempingo skirtumai nurodyti pirmiau esančiame skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai didesni už de minimis lygį Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(68)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, investicijos ir gamybos sąnaudos) buvo nagrinėjami visos Sąjungos pramonės lygiu, kaip nurodyta (28) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(69)

Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, vertinant pelningumą, darbo užmokestį, investicijas, investicijų grąžą ir grynųjų pinigų srautą reikėjo remtis atvirosios rinkos, kitaip tariant, – daugiausia skundo pateikėjo duomenimis. Atsižvelgiant į tai, dėl konfidencialumo pelningumo ir grynųjų pinigų srautų rodiklių raida negalėjo būti pateikta indeksuota forma.

(70)

Be to, kaip paaiškinta (56) konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas negalėjo pateikti 2007 m. tam tikrų žalos rodiklių duomenų, todėl šių rodiklių analizė atlikta nagrinėjant 2008 m. – TL duomenis.

(71)

Lentelėje pateikiama Sąjungos pramonės atsargų raida kiekvienu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

8 lentelė

Atsargos

(72)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos sumažėjo 31 %. Vis dėlto šis rodiklis nelaikytinas svarbiu šiame sektoriuje, nes vinilacetato gamintojai gamina pagal užsakymą ir paprastai sukaupia nedaug atsargų. Faktiškai, atsargos laikomos tik kelių savaičių užsakymams.

(73)

Lentelėje pateikiami Sąjungos pramonės kainų raidos duomenys, suskirstyti pagal visą, uždarąją ir atvirąją rinkas.

9 lentelė

Pardavimo kainos

(74)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos visoje Sąjungos rinkoje sumažėjo 16 %. Pardavimo kainos sumažėjo abejose rinkose, nors atvirojoje rinkoje, palyginti su uždarąja rinka, kainos mažėjo labiau (atitinkamai 23 % ir 8 %).

(75)

Panašaus produkto pelningumas atvirojoje rinkoje nustatytas Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo ikimokestinį grynąjį pelną išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(76)

Pelningumas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Per TL kiekvienas mėnesis buvo nuostolingas. Nuostolių patirta dėl labai sumažėjusių pardavimo apimčių ir pardavimo kainų.

(77)

Iš 10 lentelės matyti, kad Sąjungos pramonė didino investicijas į nagrinėjamąjį produktą, nors pelningumas ir mažėjo. Investuota daugiausia siekiant pagerinti ir išlaikyti gamybos technologijas bei procesą ir taip pagerinti efektyvumą.

10 lentelė

Investicijos

(78)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 27 %.

(79)

Nepaisant padidėjusių investicijų, nagrinėjamojo produkto investicijų grąža nebuvo tokia, kokios tikėtasi, ir 2008 m. – TL sumažėjo.

(80)

2008 m. – TL mažėjo ir grynųjų pinigų srautas – tai rodo nuolat mažėjantį Sąjungos pramonės pajėgumą užtikrinti grynųjų pinigų srautą ir atitinkamai blogėjančią finansinę Sąjungos pramonės padėtį.

(81)

Todėl didindama investicijas pramonė vis dar buvo pajėgi padidinti kapitalą; tačiau tam trukdė sumažėjęs pardavimas ir tai, kad buvo vis sunkiau užtikrinti grynųjų pinigų srautą.

(82)

Išanalizavus Sąjungos pramonės padėtį nustatyta, kad visų pagrindinių žalos rodiklių raida buvo neigiama. Nors suvartojimas buvo palyginti stabilus, visa gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 11 % visos rinkos dalies ir 33 % atvirosios rinkos dalies. Pajėgumų naudojimas sumažėjo 36 %. Tuo pačiu laikotarpiu importas iš nagrinėjamosios šalies padidėjo 48 %.

(83)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 12 %. Dar didesnė neigiama pardavimo apimčių tendencija matyti iš atvirosios rinkos tendencijų – nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtys joje sumažėjo 33 %.

(84)

Mažėjo ne tik Sąjungos pramonės pardavimo apimtys, bet smuko ir kainos (bendrai 16 %). Atvirojoje rinkoje padėtis buvo dar prastesnė – nustatyta, kad joje kainos smuko 23 %. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir kainų mažėjo pelno lygis, todėl kiekvienas TL mėnesis buvo nuostolingas.

(85)

Vieninteliai rodikliai, kurių tendencijos buvo teigiamos, buvo 27 % padidėjusios investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą. Vis dėlto investicijos nedavė laukiamos grąžos ir per 2008 m. – TL sumažėjo.

(86)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus tyrimą patvirtinta, kad tokiai padėčiai tęsiantis dėl nuostolių Sąjungos pramonė galėtų praktiškai visai nutraukti atvirajai rinkai skirto vinilacetato gamybą.

(87)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Sąjungos pramonė per TL patyrė materialinę žalą.

(88)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti žinomi, su importu dempingo kaina nesusiję veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

(89)

Tai, kad 2007 m. – TL išaugo importas dempingo kaina ir tuo pat metu Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, laiko požiūriu akivaizdžiai sutampa. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad importas dempingo kainomis, dėl kurio nuolatos priverstinai mažintos Sąjungos gamintojų kainos ir mažėjo jų pelningumas, turėjo neigiamo poveikio kainoms.

(90)

Kai kurios šalys teigė, kad šis importas padidėjo tik todėl, kad mažėjo importas iš kitų importuojančių šalių ir (arba) todėl, kad ES rinkoje padidėjo paklausa. Tačiau nei importo (žr. 2 lentelę), nei suvartojimo (žr. 1 lentelę) duomenys nepatvirtina šio argumento. Atsakant į šį argumentą primenama, kad, kaip nurodyta (43) konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas praktiškai nekito ir nagrinėjamuoju laikotarpiu net šiek tiek sumažėjo, tuo tarpu importas iš JAV išaugo 48 %.

(91)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė žalos patyrė dėl VAM importo iš Saudo Arabijos.

(92)

Iš tiesų, kaip nurodyta (53) konstatuojamojoje dalyje, Saudo Arabija yra antra pagal dydį po JAV VAM eksportuotoja į Sąjungą. Iš Saudo Arabijos į Sąjungos rinką importuota tik per TL.

(93)

11 lentelėje pateikiami Eurostato importo iš Saudo Arabijos ir kitų trečiųjų šalių kainų duomenys.

11 lentelė

Eksporto iš kitų trečiųjų šalių pardavimo kainos

(94)

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, vidutinė 636 EUR importo iš Saudo Arabijos kaina yra panaši į vidutinę importo iš kitų trečiųjų šalių kainą (633 EUR) ir 11 % didesnė už vidutinę JAV kainą (573 EUR).

(95)

Tai, kad Saudo Arabiją galima priskirti tam pačiam kainų segmentui kaip kitus importuotojus, kurių kainos labai skiriasi nuo JAV eksporto kainų, rodo, kad Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai laikosi kitokios nei JAV kainodaros politikos ir jų poveikis Sąjungos gamintojams kitoks.

(96)

Todėl galima daryti preliminarią išvadą, kad dėl importo iš Saudo Arabijos priežastinis importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ryšys nenutrūksta.

(97)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas mažėjo dėl mažėjančio suvartojimo. Šios šalys taip pat teigė, kad vidutinių pardavimo kainų raida buvo neigiama dėl pasaulinės ekonomikos krizės.

(98)

Kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad per ekonomikos krizę visi naftos chemijos produktų gamintojai, įskaitant VAM gamintojus, patyrė didelių nuostolių ir kad dėl to Sąjungos pramonės patirtų nuostolių nereikėtų sieti su importu dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies.

(99)

Vis dėlto atlikus šį tyrimą, kaip minėta (41)–(43) konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nedaug. Taigi negalima teigti, kad pardavimo apimtis staiga sumažėjo (kaip minėta (62)–(64) konstatuojamosiose dalyse) dėl to, kad dėl ekonomikos krizės sumažėjo suvartojimas.

(100)

Sąjungos pramonės pelningumo laisvojoje rinkoje duomenų analizė rodo, kad VAM segmento, palyginti su kitų panašių chemijos pramonės produktų segmentais, nuostoliai buvo ypač dideli. Be to, po krizės kiti produktai vėl pradėti gaminti pelningai, o VAM segmentas toliau menko. Todėl daroma ši preliminari išvada: nors ekonomikos krizė greičiausiai turėjo poveikio VAM sektoriui, šį segmentą reikėtų atskirti nuo kitų naftos chemijos sektorių dėl skundo pateikėjo nuolatinių nuostolių, kurių jis patyrė ir po krizės, ir kurie yra tiesiogiai susiję su importu mažomis kainomis iš JAV. Todėl minėtas argumentas preliminariai atmetamas.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad ekonomikos krizė nėra susijusi su Sąjungos pramonės patirta žala tiek, kad dėl jos būtų nutrauktas Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš JAV dempingo kaina priežastinis ryšys.

(102)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad skundo pateikėjas pats prisidėjo prie savo blogos padėties, nes per nuosmukį didino gamybos pajėgumus. Teigta, kad bet koks pardavimo ir pelno sumažėjimas yra sietinas su nuosmukiu ir blogu skundo pateikėjo verslo sprendimu.

(103)

Kelios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad pagrindinė žalos priežastis – skundo pateikėjo naudojamos gamybos technologijos. Teigta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu skundo pateikėjas turėjo kelis kartus stabdyti gamybą ir veikti force majeure sąlygomis, todėl sumažėjusį skundo pateikėjo pardavimą reikėtų sieti ne su importu iš JAV dempingo kaina, bet su dažnomis prastovomis. Panašių argumentų pateikta ir dėl skundo pateikėjo pelningumo.

(104)

Dėl argumento, kad skundo pateikėjas neturėjo plėsti gamybos pajėgumų per pasaulinio masto ekonomikos nuosmukį, primenama, kad skundo pateikėjas jokių naujų pajėgumų nepirko, o išplėtė gamybos pajėgumus paprasčiausiai optimizuodamas esamus procesus. Tai reikia vertinti kaip pagrįstą verslo sprendimą veikiant rinkoje, kurioje bendras suvartojimas yra stabilus, bet pardavimas mažėja dėl konkurencijos su importu mažomis kainomis. Todėl šis argumentas preliminariai atmetamas.

(105)

Dėl argumento, kad skundo pateikėjo patirta žala sietina su prastovomis dėl techninių problemų, pažymima, kad per tyrimą nustatyta, jog gaminant VAM būtina reguliariai vykdyti techninę priežiūrą ir stabdyti gamybos priemones. Todėl tris iš penkių prastovų reikia laikyti įprastine VAM gamybos priemonių eksploatacijos dalimi.

(106)

Be to, nustatyta, kad visus tris kartus planuotos prastovos buvo grindžiamos skundo pateikėjo sprendimais sustabdyti gamybą, kuriuos jis sąmoningai priėmė tada, kai kainų spaudimas dėl importo dempingo kaina buvo toks didelis, kad skundo pateikėjas nebuvo pajėgus išlaikyti tvaraus kainų lygio. Per prastovas skundo pateikėjas turėjo pakankamai atsargų, kad galėtų tiekti nedidelį produkto kiekį pagal sutartis arba be išankstinio užsakymo. Be to, mažėjantis atsargų lygis, kaip nurodyta (72) konstatuojamojoje dalyje, patvirtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu produkto tiekimas nenutrūko.

(107)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad bendras skundo pateikėjo prastovų poveikis nebuvo toks, kad būtų nutrauktas priežastinis ryšys. Todėl suinteresuotųjų šalių argumentai dėl sau padarytos žalos atmesti.

(108)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad skundo pateikėjo problemos daugiausia kilo dėl priklausymo nuo išorinio žaliavų tiekimo, o ne dėl importo dempingo kainomis. Taip pat teigta, kad JAV eksportuotojai turi savaiminį konkurencinį pranašumą, nes jie turi galimybę naudoti pigesnes žaliavas, t. y. etileną ir acto rūgštį.

(109)

Pritarti argumentui dėl tariamų problemų, susijusių su skundo pateikėjo turimais žaliavų šaltiniais, negalima, nes nustatyta, kad skundo pateikėjui žaliavos taip pat tiekiamos lengvatinėmis sąlygomis iš jo tiekėjo gamyklos ir iš susijusios bendrovės. Taigi pagrindinių žaliavų kainos buvo panašios į nagrinėjamosios šalies rinkoje vyraujančias kainas.

(110)

Galima daryti išvadą, kad nors apskritai VAM gaminti naudotų pagrindinių žaliavų kainos iš tiesų galėjo būti mažesnės JAV nei Sąjungos rinkoje, tai neturėjo poveikio skundo pateikėjo sąnaudoms.

(111)

Tai, kad žaliavų kainos skirtumą galima tik iš dalies sieti su skundo pateikėjo patirtomis problemomis, patvirtina ir tai, kad kitų skundo pateikėjo gaminamų produktų, kuriems gaminti naudojamos tos pačios žaliavos, pelningumas buvo žymiai didesnis.

(112)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad žaliavų kainų poveikis nebuvo toks, kad būtų nutrauktas importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(113)

Padaryta išvada, kad tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš JAV dempingo kaina yra priežastinis ryšys. Išnagrinėjus kitas galimas žalos priežastis – importo iš kitų trečiųjų šalių poveikį, ekonomikos krizės poveikį, su žaliavomis susijusį eksportuojančių gamintojų savaiminį konkurencinį pranašumą ir sau padarytą žalą – nustatyta, kad nė viena iš jų Sąjungos pramonės padėčiai neturėjo tokio poveikio, kad būtų nutrauktas nustatytas importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(114)

Remiantis pateikta visų žinomų veiksnių poveikio Sąjungos pramonės padėčiai analize, daroma preliminari išvada, kad tarp importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės per TL patirtos materialinės žalos yra priežastinis ryšys.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei materialinę žalą darė importo dempingo kainomis, dėl kurio priverstinai mažintos Sąjungos pramonės produkcijos kainos, poveikis, kaip nurodyta (48) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(116)

Sąjungos pramonė investuoja, kad pagerintų savo efektyvumą, ir palaipsniui racionalizuoja savo gamybos procesą. Galima tikėtis, kad priemonėmis būtų užkirstas kelias tolesnei nesąžiningai konkurencijai dėl importo mažomis dempingo kainomis, todėl Sąjungos pramonė galėtų atsigauti.

(117)

Kita vertus, jeigu priemonės nebus nustatytos, dabartinė Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir pelningumas, kurių analizė atlikta per šį tyrimą ir pateikta (54) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, nėra pakankamai tvirti, kad atlaikytų tolesnį importo dempingo kaina spaudimą. Todėl Sąjungos pramonė greičiausiai nutrauktų arba labai sumažintų atvirajai rinkai skirtos produkcijos gamybą.

(118)

Atsižvelgiant į minėtą analizę, manoma, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga nustatyti laikinas priemones.

(119)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem žinomiems nesusijusiems importuotojams, kurie atsakymus pateikė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(120)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikšminga bendros jų apyvartos dalis yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu.

(121)

Atlikta muitų poveikio importuotojų pelningumui analizė. Analizė parodė, kad jų importo pelnas ir antkainis yra tokie, kad nustačius priemones iš tiesų galėtų sumažėti jų pelningumas. Taigi, jeigu priemonės būtų nustatytos, sąnaudų požiūriu jos greičiausiai turėtų poveikio importuotojų verslui. Vis dėlto importuotojas patvirtino, kad, įvertinus dabartinę rinkos padėtį, kuri, manoma, nesikeis, bent dalį padidėjusių savo sąnaudų jis galėtų perleisti pirkėjams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importuotojas galėtų gauti produktą iš gamintojų, kuriems netaikomas muitas, pvz., Taivano eksportuotojų ar Sąjungos gamintojų.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad priemonių nustatymo poveikis importuotojams būtų ribotas.

(123)

Naudotojai pareiškė didelį susidomėjimą šiuo tyrimu. Tyrime bendradarbiavo dvylika naudotojų; remiantis importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, patikrinti du iš jų. Šios bendrovės yra įsikūrusios visoje Sąjungoje ir veikia pramonės taikmenų, kaip antai glajai, dažai ir klijai, sektoriuje.

(124)

Remiantis Eurostato duomenimis, bendradarbiaujančių naudotojų importas sudaro maždaug trečdalį viso importo iš JAV. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 30 % bendradarbiaujančių naudotojų įsigyjamo VAM yra JAV kilmės, o 57 % – ES kilmės.

(125)

Nustatyta, kad VAM vidutiniškai sudaro maždaug trečdalį dviejų patikrintų naudotojų gamybos sąnaudų.

(126)

Kai kurie naudotojai teigė, kad nustačius priemones padidėtų jų gamybos sąnaudos ir kad dėl nuožmios kainų konkurencijos rinkoje būtų sunku šias padidėjusias sąnaudas perleisti pirkėjams. Teigta, kad dėl šio sunkumo gali sumažėti naudotojų rinkos dalis ne Sąjungoje įsikūrusių jų konkurentų naudai arba naudotojai gali atsisakyti dabartinio gamybos proceso ir pereiti prie kitokios gamybos, kuriai nereikia nagrinėjamojo produkto. Tvirtinta, kad galiausiai dėl priemonių labai sumažėtų naudotojų pelno dydis.

(127)

Du iš šių naudotojų teigė, kad sumažėjus pelno dydžiui būtų mažiau investuojama į gamybą ir tai paveiktų užimtumą.

(128)

Atsakant į argumentą dėl pelno dydžio sumažėjimo pažymima, kad, atsižvelgiant į pakankamai tvarų naudotojų pelningumo lygį, manoma, kad tuo atveju, jei naudotojai nepajėgtų pirkėjams perleisti padidėjusių sąnaudų, dėl nustatytų muitų jų pelno dydis sumažėtų labai nedaug. Todėl tikėtina, kad investicijos į gamybą nebūtų nutrauktos ir kad užimtumui tai neturėtų jokio reikšmingo neigiamo poveikio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, argumentas atmetamas.

(129)

Reaguojant į argumentą, kad importuojamam nagrinėjamajam produktui nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos naudotojų konkurencingumui, nes padidėtų jų gamybos sąnaudos ir palankesnėje padėtyje atsidurtų vartotojų grandies produktų importas iš kitų trečiųjų šalių, primenama, kad muitais neketinama nutraukti importo ir kad priemonių dydis nėra toks, kad naudotojai negalėtų produkto įsivežti iš JAV. Antidempingo muitais siekiama atkurti sąžiningas su nagrinėjamuoju produktu susijusios konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad tik trečdalis naudotojų suvartojamo VAM yra JAV kilmės, argumentas atmetamas.

(130)

Be to, reikia pabrėžti ir tai, kad daug naudotojų nurodė, kad dėl riboto VAM šaltinių skaičiaus labai svarbu užtikrinti pakankamą Sąjungos kilmės VAM pasiūlą. Primenama, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog yra tikimybė, kad Sąjungos pramonė nustos atvirajai rinkai tiekusi VAM, jeigu priemonės nebus nustatytos. Todėl priemonės Sąjungos naudotojams būtų naudingos ir pasiūlos įvairumo požiūriu.

(131)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad bet koks neigiamas priemonių nustatymo poveikis naudotojams būtų ribotas.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminari išvada, kad, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, negalima daryti aiškios išvados, kad laikinųjų priemonių nustatymas importuojamam JAV kilmės vinilacetatui nebūtų naudingas Sąjungai.

(133)

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(134)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(135)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad priemonėmis turėtų būti suteikta galimybė Sąjungos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje.

(136)

Todėl žalos pašalinimo lygis apskaičiuotas remiantis vidutinės importo dempingo kaina kainos ir tikslinės Sąjungos pramonės kainos palyginimu. Tikslinė kaina nustatyta prie Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų pridėjus tikslinį pelno dydį. Laikinai nustatytas tikslinio pelno dydis – 9,9 %. Šis pelno dydis nustatytas remiantis pelningumu, pagrįstu vidutine grąža (apskaičiuota kaip EBITDA ir pardavimo santykis), kurią naftos chemijos bendrovės, veikiančios panašiame į VAM sektoriuje, gavo 2007–2009 m.

(137)

Taigi priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis viršija 30 %.

(138)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam dempingo skirtumų dydžiui.

(139)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiomis paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(140)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos ar prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (3), pateikiant juose visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos (gamybos, pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui) pasikeitimus, susijusius, pvz., su nurodytu pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą ir atnaujins bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(141)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlomos šios laikinos antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje:

(142)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,