22.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/46

(1)

1991 m. liepos 29 d. Tarybos sprendime 91/396/EEB dėl bendrojo Europos skubaus iškvietimo telefono numerio įdiegimo (1) valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad viešuosiuose telefono tinkluose numeris 112 būtų įdiegtas kaip bendrasis Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeris;

(2)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (2) valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad skambinant telefono numeriu 112 į skambučius būtų tinkamai atsakoma ir jie būtų tvarkomi ir kad visi galutiniai paslaugų gavėjai galėtų nemokamai paskambinti telefono numeriu 112;

(3)

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (3) nustatytas sąveikios visos Europos pagalbos iškvietos sistemos suderintas diegimas prioriteto tvarka. Šią suderintą paslaugą įdiegus į visas transporto priemones Europos Sąjungoje būtų įmanoma gerokai sumažinti eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičių ir siekti, kad jie nebūtų sunkiai sužalojami;

(4)

reikia, kad visos valstybės narės parengtų pagalbos iškvietos sistemos paslaugos diegimo bendrus techninius sprendimus ir praktiką. Bendrus techninius sprendimus turėtų rengti Europos standartizacijos organizacijos, siekdamos palengvinti pagalbos iškvietos paslaugos diegimą, užtikrinti paslaugos sąveiką bei tęstinumą visoje ES ir sumažinti jos įgyvendinimo Europos Sąjungoje išlaidas;

(5)

suderintu sprendimu visoje Europoje būtų užtikrinama sąveika persiunčiant balso ir garso skambučius bei automobilyje integruotos pagalbos iškvietos sistemos generuojamą būtiniausių duomenų rinkinį bendrajam pagalbos centrui, įskaitant tikslią įvykio vietą ir laiką. Be to, suderintu sprendimu būtų užtikrinamas pagalbos iškvietos paslaugos tęstinumas visose Europos šalyse. Kadangi tarpvalstybinio eismo srautas Europoje yra didelis, kaskart didėja poreikis parengti bendrą duomenų persiuntimo protokolą, kad ši informacija būtų perduodama bendriesiems pagalbos centrams ir pagalbos tarnyboms siekiant išvengti persiųstų duomenų supainiojimo ar klaidingo jų aiškinimo;

(6)

veiksmingai įgyvendinant suderintą visoje ES sąveikią pagalbos iškvietos paslaugą, įvykus nelaimei privaloma užtikrinti balso ir garso skambučių bei automobilyje integruotos pagalbos iškvietos sistemos generuojamo būtiniausių duomenų rinkinio savaiminį perdavimą bet kuriam atitinkamam bendrajam pagalbos centrui, galinčiam priimti ir naudoti pateiktus vietos nustatymo duomenis;

(7)

judriojo ryšio tinklų operatorių atliekamo informacijos perdavimo bendriesiems pagalbos centrams tvarka turėtų būti nustatoma skaidriai ir nediskriminuojant, įskaitant, jeigu reikia, visus išlaidų aspektus;

(8)

taikant suderintą sprendimą visoje Europoje taip pat būtų galima užtikrinti pažangių pagalbos iškvietos priemonių, pvz., papildomos informacijos teikimo apie susidūrimo jutiklių indikatorius, apie gabenamų pavojingų krovinių tipą ar transporto priemone važiavusių keleivių skaičių, sąveiką;

(9)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5) nustatytas bendro pobūdžio reikalavimas, kad fizinių asmenų privatumas ir duomenų apsaugos teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir šiuo tikslu turėtų būti diegiamos atitinkamos techninės ir organizacinės saugumo priemonės. Tačiau pagal šios direktyvos nuostatas pagalbos tarnyboms leidžiama naudoti vietos nustatymo duomenis be atitinkamo naudotojo sutikimo. Visų pirma valstybės narės turėtų nustatyti skaidrią tvarką, pagal kurią viešojo telekomunikacijų tinklo ir (arba) paslaugos teikėjas galėtų nepaisyti naudotojo atsisakymo leisti tvarkyti vietos nustatymo duomenis, konkrečios linijos atveju organizacijoms, kurios priima pagalbos skambučius ir kurias valstybė narė pripažįsta atliekančiomis tokią funkciją.

(10)

pagalbos iškvietos paslauga sukurta atsižvelgiant į duomenų apsaugos darbo grupės, sudarytos pagal 29 straipsnį, parengtas rekomendacijas, įtrauktas į 2006 m. rugsėjo 26 d. priimtą darbinį dokumentą dėl pagalbos iškvietos paslaugos iniciatyvos poveikio duomenų apsaugai ir privatumui, pagal kurias transporto priemonių su įmontuotais pagalbos iškvietos paslaugos sistemos prietaisais neturėtų būti įmanoma atsekti, jeigu jos eksploatuojamos įprastu būdu, ir į pagalbos iškvietos paslaugos prietaisu siunčiamą būtiniausių duomenų rinkinį privalėtų būti įtraukiama būtiniausia informacija, reikalinga tinkamai apdoroti pagalbos skambučius;

(11)

atsižvelgdamos į šią rekomendaciją valstybės narės už pagalbos iškvietą atsakingas organizacijas gali steigti atsižvelgdamos į savo reagavimo į ekstremalias situacijas infrastruktūrą;

(12)

veiksmais, kurių civilinės saugos srityje imamasi pagal Europos Sąjungos veiksmų programą, turėtų būti siekiama civilinės saugos tikslus susieti su kitomis Sąjungos politikos sritimis bei veiksmais ir užtikrinti programos suderinamumą su kita Sąjungos veikla. Todėl Komisijai suteikiama teisė imtis veiksmų, kuriais gerinama civilinę saugą valstybėse narėse užtikrinančių organizacijų parengtis, ir tuo tikslu didinti jų gebėjimą reaguoti į ekstremalias situacijas ir tobulinti reagavimo bei neatidėliotinos pagalbos po avarijos būdus ir metodus. Siekiant šio tikslo bendriesiems pagalbos centrams ir pagalbos tarnyboms gali tekti apdoroti ir naudoti pagalbos iškvietos paslaugos informaciją;

(13)

siekiant pagalbos iškvietos paslaugą sėkmingai įdiegti visoje Sąjungoje turi būti sprendžiami diegimo klausimai ir suderinamas naujų sistemų įvedimo laikotarpis. Pasitelkus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę užtikrinusią 2009 m. vasario mėn. Komisijos įsteigtą Europos pagalbos iškvietos paslaugos įdiegimo platformą visoms suinteresuotosioms šalims pavyko susitarti dėl suderinto ir laiku atliekamo įgyvendinimo principų;

(14)

siekiant šios rekomendacijos tikslų privaloma užtikrinti nuolatinį judriojo ryšio operatorių, paslaugų teikėjų ir valstybės institucijų, įskaitant pagalbos tarnybas, dialogą;

(15)

atsižvelgiant į nuolatinį koncepcijų ir technologijų tobulinimą valstybės narės raginamos skatinti ir remti neatidėliotinos pagalbos paslaugų plėtrą, pvz., turistams ir keliautojams, pavojingų krovinių vežėjams kelių transportu, ir prisidėti rengiant ir diegiant bendrąsias sąsajos specifikacijas visoje Europoje užtikrinant šių paslaugų sąveiką,

1.

Užtikrindamos galimybę pagalbą kviestis transporto priemonėje įmontuotu nuotolinio kompiuterizuotos informacijos perdavimo įrenginiu, kai skambutis rankiniu būdu ar savaime siunčiamas bendriesiems pagalbos centrams naudojant bendrą Europos pagalbos telefono numerį 112, valstybės narės turėtų taikyti pateikiamas suderintas sąlygas ir principus.

2.

Šioje rekomendacijoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

a)   neatidėliotinos pagalbos paslauga– valstybės narės pripažinta neatidėliotinos ir skubios pagalbos paslauga, teikiama kilus tiesioginiam pavojui gyvybei ar sunkaus sužeidimo pavojui asmeniui ar visuomenės sveikatai ar saugai, privačiam ar viešajam turtui arba aplinkai, tačiau ne vien čia išvardytais atvejais;

b)   bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC)– fizinė vieta, kur pirmiausia gaunami pagalbos skambučiai, už kuriuos atsakingos valdžios institucijos ar vyriausybės pripažintos privačios organizacijos; „tinkamiausias BPC“ yra BPC, valdžios institucijų iš anksto paskirtas atsiliepti į pagalbos skambučius, gaunamus iš tam tikros vietovės, arba į tam tikro tipo pagalbos skambučius (t. y. pagalbos iškvietas);

c)   pagalbos iškvieta– savaime įsijungiant transporto priemonės jutikliams ar juos paspaudžiant atliekamas pagalbos skambutis iš transporto priemonės skambinant telefono numeriu 112; judriaisiais belaidžiais ryšio tinklais šiuo skambučiu perduodamas standartinis būtinas duomenų rinkinys ir taip paskambinęs transporto priemonės keleivis su tinkamiausiu bendrosios pagalbos centru užmezga girdimąjį ryšį;

d)   neatidėliotinos pagalbos paslaugos kategorija– 8 bitų vertė, naudojama nurodant judriojo ryšio tinklais persiunčiamo pagalbos skambučio konkretų pagalbos skambučio tipą (1 – policija, 2 – greitoji medicinos pagalba, 3 – ugniagesiai, 4 – jūrų pakrantės apsauga, 5 – kalnų gelbėtojų tarnyba, 6 – ranka įjungta pagalbos iškvieta, 7 – savaime įsijungusi pagalbos iškvieta, 8 – atsarginė), žr. ETSI TS 124.008 10.5.135d lentelę;

e)   pagalbos iškvietos diskriminatorius arba pagalbos iškvietos požymis– pagal ETSI TS 124.008 (t. y. „6 – ranka įjungta pagalbos iškvieta“ ir „7 – savaime įsijungusi pagalbos iškvieta“) pagalbos iškvietoms suteikta neatidėliotinos pagalbos paslaugos kategorija, į kurią atsižvelgiant įmanoma atskirti skambučius telefono numeriu 112 iš judriųjų įrenginių ir pagalbos iškvietą telefono numeriu 112, kai skambinama naudojantis transporto priemonėje įmontuotais įrenginiais, ir rankiniu būdu ar savaime siunčiant pagalbos iškvietas;

f)   būtiniausių duomenų rinkinys– pagal standartą EN 15722 BPC siųstina informacija ir

g)   judriojo ryšio tinklo operatorius arba judriojo tinklo operatorius– viešojo judriojo belaidžio ryšio tinklo teikėjas.

3.

Valstybės narės jų šalyse veiklą vykdantiems viešojo judriojo tinklo operatoriams turėtų parengti išsamias taisykles, pagal kurias jie tvarkytų pagalbos iškvietas. Taisyklės turėtų visiškai atitikti direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB duomenų apsaugos nuostatas. Be to, jose turėtų būti nurodytas tinkamiausias bendrasis pagalbos centras, kuriam turėtų būti siunčiamos pagalbos iškvietos.

4.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad judriojo tinklo operatoriai į savo tinklus įdiegtų „pagalbos iškvietos diskriminatoriaus“ tvarkymo mechanizmą. Ši nuostata turėtų būti įgyvendinta iki 2014 m. gruodžio 31 d.

5.

Judriojo tinklo operatoriai pagalbos iškvietą turėtų apdoroti kaip bet kokį kitą skambutį bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu 112.

6.

Valstybės narės nacionalinių institucijų turėtų prašyti teikti Komisijai šios rekomendacijos įgyvendinimo priemonių ir judriojo ryšio operatorių vykdomo „pagalbos iškvietos diskriminatoriaus“ tvarkymo mechanizmo jų tinkluose įgyvendinimo būklės ataskaitą iki 2012 m. kovo pabaigos, kad atsižvelgdama į naujus reikalavimus bendriesiems pagalbos centrams Komisija galėtų atlikti persvarstymą.