PRIEDAS

Tikrinimo sistema, skirta įsitikinti, kad pasiektas Europos Sąjungos tikslas sumažinti atitinkamų salmonelių serotipų paplitimą veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose

1.   MĖGINIŲ ĖMIMO SISTEMA

Siekiant aptikti Salmonella Enteritidis, Salmonella Infantis, Salmonella Hadar, Salmonella Typhimurium ir Salmonella Virchow (toliau – atitinkami salmonelių serotipai) užkratą, mėginiai imami iš visų veislinių naminių (Gallus gallus rūšies) suaugusių paukščių pulkų, kuriuose yra ne mažiau kaip 250 paukščių (toliau – veislinių paukščių pulkai). Tai nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 ir Direktyvos 2003/99/EB nuostatų dėl kitų rūšių gyvūnų populiacijų arba kitų serotipų stebėsenos reikalavimų.

2.   VEISLINIŲ PAUKŠČIŲ PULKŲ STEBĖSENA

2.1.   Mėginių ėmimo vieta, dažnumas ir statusas

Veislinių paukščių pulkų mėginiai imami maisto verslo subjekto iniciatyva ir kaip oficialios kontrolės dalis.

2.1.1.   Mėginių ėmimas maisto verslo subjekto iniciatyva

Mėginiai imami kas dvi savaites kompetentingos institucijos nurodytoje vietoje, pasirenkant vieną iš dviejų galimybių:

a)	peryklą arba

b)

ūkį.

Kompetentinga institucija tikrinimo sistemai, taikomai visiems veislinių broilerių pulkams, gali parinkti vieną iš a arba b punktuose nurodytų galimybių ir vieną iš šių galimybių – tikrinimo sistemai, taikomai visiems dedeklių veisliniams pulkams. Tačiau iš veislinių paukščių pulkų, kuriuose dedami periniai kiaušiniai, skirti Europos Sąjungos vidaus prekybai, mėginiai turi būti imami ūkyje.

Nustatoma tvarka, kuria būtų užtikrinama, kad apie maisto verslo subjekto iniciatyva paimtuose mėginiuose aptiktus atitinkamus salmonelių serotipus tyrimus atliekanti laboratorija nedelsdama praneštų kompetentingai institucijai. Laiku pranešti apie aptiktus atitinkamus salmonelių serotipus ir toliau privalo maisto verslo subjektas ir tyrimus atliekanti laboratorija.

Nukrypstant nuo šio punkto pirmos pastraipos, jei Europos Sąjungos tikslas pasiekiamas bent dvejus kalendorinius metus iš eilės visoje valstybės narės teritorijoje, kompetentinga institucija savo nuožiūra gali nuspręsti, kad mėginiai ūkyje būtų imami kas tris savaites. Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti išlaikyti arba grąžinti dviejų savaičių tikrinimo intervalą, jei būtų nustatyta, kad ūkio veislinių paukščių pulkas užkrėstas atitinkamais salmonelių serotipais ir (arba) visais kitais atvejais, kuriuos kompetentinga institucija laiko tinkamais.

2.1.2.   Mėginių ėmimas kaip oficialios kontrolės dalis

Mėginių ėmimą kaip oficialios kontrolės dalį sudaro:

2.1.2.1.   Jei mėginiai maisto verslo subjekto iniciatyva imami perykloje:

a)	įprastas mėginių ėmimas perykloje kas 16 savaičių;

b)

įprastas mėginių ėmimas ūkyje du kartus per gamybos ciklą: pirmą kartą ne vėliau kaip keturios savaitės nuo kiaušinių dėjimo fazės pradžios arba paukščių perkėlimo į kiaušinių dėjimo sektorių, antrą kartą – baigiantis kiaušinių dėjimo fazei, ne anksčiau kaip aštuonios savaitės iki gamybos ciklo pabaigos;

c)	patvirtinamasis mėginių ėmimas ūkyje, jei perykloje paimtuose mėginiuose buvo aptikta atitinkamų salmonelių serotipų.

2.1.2.2.   Jei mėginiai maisto verslo subjekto iniciatyva imami ūkyje, atliekamas įprastas mėginių ėmimas tris kartus per gamybos ciklą:

a)	ne vėliau kaip keturios savaitės nuo kiaušinių dėjimo fazės pradžios arba paukščių perkėlimo į kiaušinių dėjimo sektorių;

b)	baigiantis kiaušinių dėjimo fazei, ne anksčiau kaip aštuonios savaitės iki gamybos ciklo pabaigos;

c)	bet kuriuo gamybos ciklo momentu, pakankamai nutolusiu nuo a ir b punktuose nurodytų laiko momentų.

2.1.2.3.   Nukrypstant nuo 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktų ir jei Europos Sąjungos tikslas pasiekiamas bent dvejus kalendorinius metus iš eilės visoje valstybės narės teritorijoje, kompetentinga institucija gali pakeisti įprastą mėginių ėmimą šiuo mėginių ėmimu:

a)	ūkyje vieną kartą bet kuriuo gamybos ciklo metu ir perykloje kartą per metus; arba

b)	ūkyje du kartus bet kuriais gamybos ciklo momentais, pakankamai nutolusiais vienas nuo kito.

Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti išlaikyti arba grąžinti tikrinimo intervalą, nustatytą 2.1.2.1 arba 2.1.2.2 punkte, jei būtų nustatyta, kad ūkio veislinių paukščių pulkas užkrėstas atitinkamais salmonelių serotipais ir (arba) visais kitais atvejais, kuriuos kompetentinga institucija laiko tinkamais.

Maisto verslo subjekto iniciatyva atliekamas mėginių ėmimas gali būti pakeistas kompetentingos institucijos atliekamu mėginių ėmimu.

2.2.   Mėginių ėmimo protokolas

2.2.1.   Mėginių ėmimas perykloje

Kiekvienu mėginių ėmimo atveju iš vieno veislinių paukščių pulko imamas mažiausiai vienas mėginys.

Mėginių ėmimas turi būti atliekamas perėjimo dieną, kai galima paimti visų veislinių paukščių pulkų mėginius. Jeigu to padaryti neįmanoma, turi būti užtikrinta, kad mėginiai būtų imami iš kiekvieno pulko bent taip dažnai, kaip nustatyta 2.1. punkte.

Visa medžiaga iš visų peryklų, iš kurių išperėti paukščių jaunikliai yra imami mėginių ėmimo dieną, proporcingai papildo mėginių rinkinį.

Jei perykloje yra daugiau kaip 50 000 kiaušinių iš vieno veislinių paukščių pulko, iš to pulko imamas antras mėginys.

Mėginį sudaro ne mažiau kaip:

a)

vienas bendrasis regimai nešvarių peryklos padėklų įklotų mėginys, atsitiktine tvarka surinktas iš penkių atskirų peryklos padėklų arba peryklos vietų, kad bendras plotas, iš kurio paimtas mėginys, būtų mažiausiai 1 m2; jei veislinių paukščių pulko perinti skirti kiaušiniai užima daugiau nei vieną peryklą, imamas kiekvienos iš daugiausiai penkių peryklų bendrasis mėginys; arba

b)

vienas mėginys vienu ar keliais sudrėkintos medžiagos tepinėliu (-iais) iš mažiausiai 900 cm2 bendro ploto, paimtas iškart po viščiukų paėmimo, bendrai iš mažiausiai penkių peryklos padėklų viso dugno paviršiaus ploto, arba iš pūkų iš penkių vietų, įskaitant grindis, iš daugiausiai iki penkių peryklų padėklų su išperėtais pulko kiaušiniais, užtikrinant, kad būtų paimta bent po vieną mėginį iš pulko, iš kurio kilę kiaušiniai; arba

c)	po 10 g sutrūkusių kiaušinių lukštų iš 25 atskirų peryklų padėklų, t. y. 250 g pirminio mėginio, iš daugiausia penkių peryklų su išperėtais pulko kiaušiniais; lukštai sutraiškomi, sumaišomi ir iš jų paimama mėginio dalis, skirta sudaryti 25 g dalinio mėginio.

Procedūra, išdėstyta a, b ir c punktuose, atliekama tiek imant mėginius maisto verslo subjekto iniciatyva, tiek kaip oficialios kontrolės dalis. Tačiau neprivaloma į mėginių ėmimą įtraukti peryklą su kiaušiniais iš skirtingų pulkų, jei mažiausiai 80 % kiaušinių yra kitose į mėginių ėmimą įtrauktose peryklose.

2.2.2.   Mėginių ėmimas ūkyje

2.2.2.1.   Įprastas mėginių ėmimas maisto verslo subjekto iniciatyva

Imami visų pirma išmatų mėginiai, kuriuose siekiama aptikti 1 % paplitimą pulke, kai pasikliautinasis lygmuo – 95 %. Tam reikia, kad mėginius sudarytų vienas iš šių elementų:

a)

Jungtinis išmatų mėginys, sudarytas iš atskirų šviežių išmatų mėginių, kurių kiekvienas sveria ne mažiau kaip 1 g, atsitiktine tvarka paimtų įvairiose paukštidžių, kuriuose laikomas veislinių paukščių pulkas, vietose, arba, kai šie veisliniai paukščiai gali laisvai patekti į daugiau nei vieną ūkio paukštidę, kiekvienoje paukštidžių, kuriuose laikomi veisliniai paukščiai, grupėje. Tyrimui galima imti jungtinius išmatų mėginius, mažiausiai du. Toliau nurodomas vietų, kuriose imami atskiri išmatų mėginiai surinktam išmatų mėginiui, skaičius. Veislinių paukščių pulke laikomų veislinių paukščių skaičius Iš veislinių paukščių pulko imtinų išmatų mėginių skaičius 250–349 200 350–449 220 450–799 250 800–999 260 1 000 arba daugiau 300

b)

Antbačių mėginiai ir (arba) dulkių mėginiai:   Naudojami pakankamai gerai sugeriantys drėgmę antbačiai. Galima naudoti ir specialias „kojines“ (Tubegauze „socks“).   Antbačių paviršius suvilgomas tinkamu skiedikliu (pvz., 0,8 % natrio chloridu ir 0,1 % peptonu steriliame dejonizuotame vandenyje, steriliu vandeniu arba bet kokiu kitu kompetentingos institucijos patvirtintu skiedikliu).   Mėginiai imami vaikštant po paukštidę, pasirinkus tokį maršrutą, kad būtų paimtas reprezentatyvus mėginys iš visų paukštidės ar atitinkamo sektoriaus vietų. Tai apima pakreiktas ir grotelėmis išklotas zonas, jei jose saugu vaikščioti. Mėginiai paimami iš visų atskirų paukštidės aptvarų. Paėmus mėginius pasirinktame sektoriuje, antbačiai atsargiai nuaunami, kad nenukristų prilipusios medžiagos. Mėginius sudaro: i) penkios poros antbačių; su kiekviena iš jų apeinama maždaug 20 % paukštidės ploto; tyrimui galima imti jungtinius antbačių mėginius, mažiausiai du; arba ii) bent vienos poros antbačių, su kuriais apeinamas visas paukštidės plotas, mėginys ir kartu paimtas dulkių mėginys, surinktas iš įvairių paukštidės vietų nuo paviršių, ant kurių matyti dulkių; dulkių mėginiui paimti turi būti naudojamas vienas ar keli sudrėkintos medžiagos tepinėliai iš mažiausiai 900 cm2 ploto.

c)

Jei veislinių paukščių pulkai laikomi narveliuose, mėginį gali sudaryti natūraliai susimaišiusios išmatos iš mėšlo konvejerių, grandyklių arba mėšlo duobių, priklausomai nuo paukštidės tipo. Du mėginiai, skirti tirti atskirai ir sudaryti iš mažiausiai 150 g, surenkami taip: i) nuolat veikiančiais mėšlo konvejeriais, esančiais po kiekviena narvelių pakopa, kuriais mėšlas patenka į konvejerio sraigtą arba sistemą; ii) mėšlo duobių sistema, kurios kreiptuvai, esantys po narveliais, išdėstyti taip, kad kreiptų mėšlą į gilią duobę, esančią po paukštide; iii) mėšlo duobių sistema po išdėstytais pakopomis paukštidės narveliais iš kurių mėšlas sukrenta tiesiai į duobę. Paprastai narveliai paukštidėje būna išdėstyti keliais aukštais. Bendrame jungtiniame mėginyje turi būti išmatų iš kiekvieno aukšto. Iš kiekvieno veislinių paukščių pulko trečioje–šeštoje pastraipose aprašyta tvarka paimama po du jungtinius mėginius. Jeigu yra naudojamos konvejerių arba grandyklių sistemos, konvejeriai ir grandyklės turi būti naudojami mėginių ėmimo dieną prieš imant mėginius. Sistemose, kuriose po narveliais yra kreiptuvai ir grandyklės, surenkamos išmatos, susikaupusios ant grandyklės po to, kai ji buvo naudota. Jeigu narveliai išdėstyti pakopomis ir konvejerių arba grandyklių sistemos paukštidėje nėra, išmatos renkamos iš mėšlo duobės. Mėšlo konvejerių sistemose surenkamos išmatos iš konvejerio išmetimo galų.

2.2.2.2.   Mėginių ėmimas kaip oficialios kontrolės dalis

a)	Įprastas mėginių ėmimas atliekamas kaip nurodyta 2.2.2.1 punkte.

b)

Patvirtinamasis mėginių ėmimas, jei perykloje paimtame mėginyje buvo aptikta atitinkamų salmonelių serotipų, atliekamas 2.2.2.1 punkte nurodyta tvarka. Toliau nurodyta tvarka gali būti renkami papildomi mėginiai galimam antimikrobinių medžiagų tyrimui arba slopinamajam poveikiui bakterijų dauginimuisi nustatyti: imami paukščių, atsitiktine tvarka atrinktų iš kiekvienos ūkio paukštidės, paprastai ne daugiau kaip penkių paukščių iš vienos paukštidės, mėginiai, nebent kompetentinga institucija nusprendžia, kad būtina paimti mėginius iš daugiau paukščių. Jei infekcijos šaltinis nėra patvirtinamas, prieš panaikinant prekybos apribojimus, atliekamas veislinių paukščių pulko arba jo palikuonių antimikrobinių medžiagų tyrimas arba naujas bakteriologinis tyrimas atitinkamiems salmonelių serotipams aptikti. Jei aptinkama antimikrobinių medžiagų arba nustatomas bakterijų dauginimąsi slopinantis poveikis, salmonelių užkratas laikomas patvirtintu.

c)	Įtarimai dėl klaidingų rezultatų Išimtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais (pvz., klaidingi teigiami arba klaidingi neigiami rezultatai), ji gali nuspręsti pakartoti tyrimą pagal b punktą.

3.   MĖGINIŲ TYRIMAS

3.1.   Mėginių vežimas ir paruošimas

3.1.1.   Vežimas

Pageidautina, kad mėginiai per 24 valandas nuo jų paėmimo, jei įmanoma, būtų išsiunčiami greituoju paštu arba per kurjerį į Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 11 ir 12 straipsniuose nurodytas laboratorijas. Neišsiuntus per 24 valandas, mėginiai saugomi šaldytuve. Vežti galima aplinkos oro temperatūroje, jei išvengiama per didelės šilumos (daugiau kaip 25 °C) ir tiesioginių saulės spindulių. Laboratorijoje mėginiai laikomi šaldytuve iki tyrimo, kuris pradedamas per 48 valandas nuo jų gavimo ir per 96 valandas nuo mėginio paėmimo.

3.1.2.   Peryklos padėklų įklotai

a)	Panardinkite mėginį į 1 l buferinio peptono vandens (BPV), pašildyto iki kambario temperatūros, ir atsargiai pamaišykite.

b)	Mėginio kultūrą toliau tirkite taikydami 3.2 punkte nurodytą nustatymo metodą.

3.1.3.   Antbačių ir dulkių mėginiai

a)	Antbačių ir (arba) kojinių pora (-os) ir dulkių mėginys (sudrėkintos medžiagos tepinėlis) atsargiai išpakuojami, kad nenukristų prie jų prilipusios išmatos arba dulkės, ir panardinami į 225 ml BPV, pašildyto iki kambario temperatūros.

b)

Antbačiai ir (arba) kojinės ir sudrėkintos medžiagos tepinėlis visiškai panardinami į BPV, kad aplink mėginį susidarytų pakankamai laisvo skysčio, kad salmonelės galėtų judėti tolyn nuo mėginio ir todėl prireikus būtų galima įpilti daugiau BPV. Antbačių mėginiai ir sudrėkintos medžiagos tepinėliai turi būti ruošiami atskirai.

c)	Jei penkių antbačių ir (arba) kojinių porų mėginiai sujungiami į du mėginius, kiekvieną jungtinį mėginį įdėkite į 225 ml ar, jei reikia, daugiau BPV, kad mėginys būtų visiškai panardintas ir aplink jį susidarytų pakankamai laisvo skysčio, kad salmonelės galėtų judėti tolyn nuo mėginio.

d)	Pamaišykite, kad visas mėginys būtų visiškai prisotintas ir toliau tirkite kultūrą pagal 3.2 punkte nurodytą nustatymo metodą.

3.1.4.   Kiti išmatų mėginiai

a)	Visi išmatų mėginiai surenkami ir gerai sumaišomi, iš šio bendro mėginio kultūrai paimamas 25 g dalinis mėginys.

b)	25 g dalinis mėginys panardinamas į 225 ml BPV, pašildyto iki kambario temperatūros.

c)	Mėginio kultūra toliau tiriama taikant 3.2 punkte nurodytą nustatymo metodą.

Jei yra suderinti ISO standartai dėl atitinkamų mėginių paruošimo salmonelėms aptikti, jie taikomi ir pakeičia 3.1.2, 3.1.3 ir 3.1.4 punktuose nurodytus mėginių paruošimo metodus.

3.2.   Aptikimo metodas

Atitinkami salmonelių serotipai aptinkami pagal EN/ISO 6579-2002/Amd1:2007 standarto 1 keitinį „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis salmonelių nustatymo metodas. 1 keitinys. D priedas: Salmonelių aptikimas gyvūnų išmatose ir pirminio gamybos etapo aplinkos mėginiuose“.

3.1 punkte nurodytų antbačių, dulkių mėginių ir kitų išmatų mėginių atvejais galima sujungti inkubuotą sodrinimo sultinį su BPV tolesniam kultūros auginimui. Šiam tikslui inkubuokite abu mėginius BPV kaip nurodyta 3.1.3 punkte. Iš kiekvieno mėginio paimkite 1 ml inkubuoto sultinio ir kruopščiai sumaišykite, tuomet paimkite 0,1 ml mišinio ir pasėkite modifikuotas pusiau kietas Rappaport–Vassiliadis (MSRV) plokšteles.

Po inkubavimo BPV esančių mėginių negalima kratyti, sukti arba kitaip plakti, nes taip išsiskiria slopinančios dalelės ir sumažėja tolesnis izoliavimasis MSRV.

3.3.   Serotipo nustatymas

Nuo kiekvieno teigiamo mėginio nustatomas bent vieno izoliato serotipas pagal Kaufmann–White sistemą.

3.4.   Kiti metodai

Tiriant maisto verslo subjekto iniciatyva paimtus mėginius, vietoj šio priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytų mėginių paruošimo, aptikimo ir serotipo nustatymo metodų gali būti taikomi kiti metodai, jei jie patvirtinti pagal naujausią EN/ISO 16140 standarto versiją.

3.5.   Padermių saugojimas

Galimam būsimam fagotipo arba antimikrobinio jautrio nustatymui turi būti užtikrinta, kad imant mėginius pagal oficialią kontrolę išsaugoma bent viena atskirta atitinkamų salmonelių serotipų padermė iš kiekvienos paukštidės per metus, taikant įprastinius kultūrų rinkimo metodus, kuriais bent dvejiems metams užtikrinamas padermių vientisumas. Kompetentingai institucijai nusprendus, maisto verslo subjekto iniciatyva paimti izoliatai taip pat saugomi tuo pačiu tikslu.

4.   REZULTATAI IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

Manoma, kad veislinių paukščių pulkas užregistruotas kaip „teigiamas“ Europos Sąjungos tikslo įgyvendinimo požiūriu,

—	jei viename ar daugiau pulko mėginių aptinkami atitinkami salmonelių serotipai (kiti negu vakcinos padermės), net jeigu atitinkami salmonelių serotipai aptinkami tiktai dulkių mėginiuose, arba

—	jei patvirtinamasis mėginių ėmimas, atliktas kaip oficialios kontrolės dalis, remiantis 2.2.2.2 dalies b punktu, nepatvirtina atitinkamų salmonelių serotipų aptikimo, tačiau pulke aptinkama antimikrobinių medžiagų arba bakterijų dauginimąsi slopinantis poveikis.

Ši taisyklė netaikoma išimtiniems atvejais, apibūdintais 2.2.2.2 dalies c punkte, kai pirminio mėginių, paimtų maisto verslo subjekto iniciatyva, teigiami salmonelių aptikimo rezultatai nepatvirtinami, kai mėginiai imami kaip oficialios kontrolės dalis.

Veislinių paukščių pulkas, kurio mėginių rezultatai buvo teigiami, įskaičiuojamas tik kartą, nepaisant to, kiek kartų gamybos etapu šiame pulke buvo aptikti salmonelių serotipai arba – nepaisant to, ar mėginiai buvo imami maisto verslo subjekto, ar kompetentingos institucijos iniciatyva. Tačiau jei mėginiai buvo imami dvejų kalendorinių metų laikotarpiu, kiekvienų metų rezultatai teikiami atskirai.

Ataskaitoje teikiama ši informacija:

a)	išsamiai apibūdinamos pasirinktos mėginių ėmimo sistemos ir imtų mėginių tipas;

b)	bent kartą per ataskaitinius metus ištirtų suaugusių veislinių paukščių pulkų, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 250 paukščių, bendras skaičius;

c)

tyrimų rezultatai, kuriuose išskirta: i) bendras bet kokiomis salmonelėmis užkrėstų veislinių paukščių pulkų skaičius valstybėje narėje; ii) bent vienu atitinkamu salmonelių serotipu užkrėstų veislinių paukščių pulkų skaičius; iii) kiekvienu atitinkamu salmonelių serotipu arba nenustatyto tipo salmonelėmis (nenustatyto ar neturinčio serotipo izoliatai) užkrėstų veislinių paukščių pulkų skaičius;

d)	atvejų, kai pirminis mėginių, paimtų maisto verslo subjekto iniciatyva, teigiamas salmonelių aptikimo rezultatas nebuvo patvirtintas oficialios kontrolės mėginių tyrimo rezultatais, skaičius;

e)	rezultatų paaiškinimas, ypač išimtiniais atvejais.

Rezultatai ir bet kokia papildoma svarbi informacija pateikiama tendencijų ir šaltinių ataskaitoje, nurodytoje Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalyje.