25.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 47/1

(1)

(2009 m. gruodžio 2 d.) Taryba išnagrinėjo 2009 m. balandžio mėn. atnaujintos Belgijos stabilumo programos papildymą (toliau – papildymas), kuris apima 2008–2012 m. laikotarpį (2) ir kurį Belgijos valdžios institucijos pateikė atsižvelgdamos į Tarybos raginimą jos 2009 m. liepos 7 d. nuomonėje dėl 2009 m. balandžio mėn. programos. Šia nuomone, atsižvelgiant į 2009 m. balandžio mėn. programos papildyme pateiktą informaciją, atnaujinama liepos mėn. pateikta nuomonė.

(2)

Dėl sumažėjusios pasaulio prekybos ir kartu dėl mažėjančio pasitikėjimo, neigiamo poveikio turtui ir griežtesnių kreditavimo sąlygų per paskutinį 2008 m. ir per pirmą 2009 m. ketvirčius ekonomika patyrė staigų nuosmukį. Antrą 2009 m. ketvirtį ekonomikos smukimas buvo kiek mažesnis, o antroje metų pusėje, pagerėjus tarptautinei aplinkai, ketvirčio ekonomikos augimas turėtų būti šiek tiek teigiamas. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad metinis BVP 2009 m. turėtų sumažėti maždaug 3 %, o 2010 m. turėtų pradėti didėti (0,6 %). 2011 m. prognozuojamas augimas iki 1,5 %, taigi šiek tiek didesnis už potencialųjį augimą, kuris sumažėjo dėl krizės sumažėjus investicijoms ir padidėjus nedarbui. Nuosmukis turės didelį neigiamą poveikį valstybės finansams; Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1,2 % BVP 2008 m. iki maždaug 6 % BVP 2009 m. Planuojama, kad 2010 m. ir 2011 m. deficitas stabilizuosis atsižvelgiant į i) tai, kad 2008 m. pabaigoje pagal EEAP pradėtų taikyti skatinamųjų priemonių poveikis biudžetui 2010 m. tebebus 0,5 % BVP, kadangi šių priemonių rinkinyje yra nuolatinių priemonių, ir ii) įvairių lygių valdžios taikomas konsolidavimo priemones jų 2010 ir 2011 m. biudžetams (atitinkamai 0,75 % ir 0,25 % BVP). Tačiau nepalanki ekonomikos augimo struktūra 2010 m. toliau didėjant nedarbui, palūkanų išlaidoms ir su visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms (taip pat dėl priemonių, kuriomis pastaraisiais metais didinamos socialinės išmokos, įskaitant pensijas) turėtų visiškai atsverti konsolidavimo priemonių poveikį nominaliajam balansui.

(3)

Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo pagrįstas papildymas, numatoma, kad 2008 m. 1,1 % augęs realusis BVP 2009 m. sumažės 3,1 %, o 2010 m. vėl augs 0,4 %. Prognozuojama, kad vėliau BVP išaugs 1,9 % (2011 m.) ir 2,4 % (2012 m.). Palyginti su 2009 m. balandžio mėn. atnaujinta programa, augimo prognozės, ypač 2009 m., buvo sumažintos. Remiantis šiuo metu turima informacija (3), šis naujas scenarijus atrodo iš esmės įtikinamas; padėtis 2009–2010 m. jame įvertinta gal kiek per atsargiai, tačiau vėlesniais programos metais, atsižvelgiant į naujausius gamybos apimties potencialo vertinimus, padėtis vertinama palankiai. Nors Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje taip pat numatoma, kad po nuosmukio gamybos apimties atotrūkis bus laipsniškai panaikintas, jo panaikinimo sparta papildyme vertinama gana optimistiškai. Ekonomikos augimo struktūra visu laikotarpiu, kuriam skirtas papildymas, yra iš esmės patikima. Galima manyti, kad papildyme pateikta infliacijos prognozė yra pagrįsta. Kita vertus, prognozuojamas darbo užmokesčio didėjimas visu laikotarpiu atrodo kiek per didelis, nes dėl menkesnio darbo sąnaudų augimo užsienyje, Belgijoje esant dideliam nedarbui, darbo užmokestis gali didėti lėčiau. Galiausiai papildyme pateikta 2011 m. užimtumo augimo prognozė taip pat gali būti kiek per daug optimistiška.

(4)

Papildyme iškeltas 2009 m. deficito tikslas – 5,9 % BVP (jis atitinka Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę). 2009 m. deficitas padidėjo (palyginti su 1,2 % BVP 2008 m.) daugiausia dėl automatinių stabilizatorių poveikio. Šis poveikis – visų pirma smarkiai sumažėjusios pelno mokesčio pajamos – yra kur kas svarbesnis, negu atrodytų remiantis standartiniais elastingumo dydžiais. Į 2009 m. biudžetą įtrauktos ekspansinės priemonės (0,5 % BVP) ir regioninės bei federalinės valdžios institucijų patvirtinti fiskalinių skatinamųjų priemonių paketai (0,5 % BVP) buvo palyginti riboti, nes dėl didelės skolos nebuvo didelės veiksmų laisvės. Galiausiai reikia pridurti, kad biudžeto būklė blogėja taip pat dėl neigiamų vienkartinių priemonių (apie 0,5 % BVP), iš esmės įgyvendinamų pagal du teismo sprendimus (4). Dėl šių vienkartinių priemonių ir didesnio negu tikėtasi automatinių stabilizatorių poveikio dabartinis 2009 m. deficito tikslas yra 2,5 % BVP didesnis už 2009 m. balandžio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje iškeltą tikslą, nors papildomų ekspansinių priemonių nebuvo imtasi. Remiantis papildyme pateikta informacija ir Komisijos tarnybų perskaičiavimais pagal bendrai sutartą metodiką, numatoma, kad struktūrinis deficitas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) 2009 m. padidės iki 4,7 % BVP, palyginti su 2,3 % 2008 m. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatytas kiek mažesnis struktūrinio deficito padidėjimas (2 vietoj 2,4 procentinio punkto) 2009 m., daugiausia dėl to, kad papildyme 2009 m. teismo sprendimų poveikis (0,5 % BVP) nelaikomas vienkartine priemone.

(5)

Pagrindinis papildyme pateiktos vidutinės trukmės biudžeto strategijos uždavinys – užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų laipsniškai subalansuotas biudžetas. Papildyme konkrečiai neminimas vidutinės trukmės tikslas ir nenumatoma pradinį Belgijos vidutinės trukmės tikslą (kuris yra 0,5 % BVP perteklius, pakoreguotas pagal ciklą atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) pasiekti papildymo taikymo laikotarpiu. Taikant korekcines priemones (0,5 % BVP), nominalusis deficitas 2010 m. turėtų stabilizuotis ties maždaug 6 % BVP, o vėliau laipsniškai mažėti iki 4,4 % BVP 2012 m. (taikant konsolidavimo priemones, kurios 2011 m. sudarys 1 % BVP, o 2012 m. – 1,25 % BVP). Papildyme minimas 2013 m. tikslas – sumažinti deficitą iki mažesnės negu 3 % BVP pamatinės vertės, bet nepateikta išsamaus tų metų scenarijaus (5). Papildyme nurodytas struktūrinis deficitas, perskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką, 2010 ir 2011 m. turėtų sumažėti apie 0,25 procentinio punkto, o 2012 m. – 0,5 procentinio punkto. Kadangi papildyme 2009 m. teismo sprendimų poveikis (0,5 % BVP) nelaikomas vienkartine priemone, 2010 m. struktūrinio balanso padėtis iš tiesų turėtų pablogėti 0,25 % BVP (nuo – 4,2 % BVP 2009 m. iki – 4,4 % BVP 2010 m.). Papildyme numatyti struktūriniai koregavimai yra kur kas mažesni už minėtas planuojamoms priemonėms skirtas sumas. Tai rodo, kad jei dabartinė politika nepasikeistų, struktūrinio balanso padėtis per metus savaime pablogėtų vidutiniškai 0,5 % BVP dėl nepalankios ekonomikos augimo struktūros 2010 m., didesnių išlaidų palūkanoms ir didesnių su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų (taip pat dėl priemonių, kuriomis pastaraisiais metais siekiama padidinti socialines išmokas, įskaitant pensijas). Papildyme planuojamos konsolidavimo priemonės yra vienodai pagrįstos mokestinių pajamų (visų pirma pajamų ir turto mokesčių) didinimu ir išlaidų (visų pirma tarpinio vartojimo, kompensacijos darbuotojams ir socialinių pervedimų natūra) mažinimu. Papildyme apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus skola yra 89,6 % BVP, palyginti su 84 % BVP 2007 m.; ji padidėjo daugiausia dėl nemažo atsargų ir srautų koregavimo vykdant bankų gelbėjimo operacijas (6 % BVP). Papildyme numatoma, kad skolos ir BVP santykis toliau didės iki maždaug 104 % 2011 m., kai jis turėtų iš esmės stabilizuotis; šis santykis yra kur kas didesnis (iš esmės dėl didesnio deficito) negu numatyta 2009 m. balandžio mėn. atnaujintoje programoje. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatomas panašus skolos santykio padidėjimas.

(6)

Apskritai yra rizika, kad biudžeto tikslų pasiekti nepavyks (ypač nuo 2011 m.). Pirma, makroekonominė aplinka yra neaiški ir todėl negalima atmesti prielaidos, kad 2011 ir 2012 m. rezultatai gali būti blogesni negu numatyta papildyme. Antra, papildyme nepakankamai konkrečiai nustatytos konsolidavimo priemonės, kuriomis bus siekiama iškeltų tikslų. Vertinant 2010 m., atsižvelgiant į įvairių lygių valdžios 2010 m. biudžetų projektus, dėl kurių buvo susitarta pateikus papildymą, atrodo, kad korekcinėms priemonėms skirta suma viršija papildyme numatytą 0,5 % BVP dydį, kadangi pakankamai konkrečiai nustatytos priemonės šiuo metu sudaro apie 0,75 % BVP ir turima nedaug informacijos apie tai, kokias priemones planuojama taikyti vėlesniais metais. Galiausiai vyriausybė pasiūlė reikšmingas garantijas bankų sektoriui, dėl kurių ateityje deficitas ir skola gali dar labiau padidėti (jeigu šiomis garantijomis bus pasinaudota), nors tam tikras finansų sektoriui vyriausybės suteiktos paramos išlaidas ateityje būtų galima susigrąžinti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pajamos 2009 m. sumažėjo labiau negu prognozuota, negalima atmesti prielaidos, kad mokestinės pajamos gali būti nepastovesnės negu atrodytų remiantis standartiniais elastingumo dydžiais. Atsižvelgiant į biudžeto tikslams gresiančią riziką, kad biudžeto rodikliai gali būti prastesni nei planuota, skolos santykio raida taip pat gali būti ne tokia palanki kaip numatyta papildyme.

(7)

2009 m. fiskalinė politika, vertinant pagal papildyme perskaičiuotą struktūrinio balanso pokytį ir atsižvelgiant į minėtą riziką, yra ekspansinė ir atitinka EEAP, o likusiu programos laikotarpiu bus iš esmės neutrali. Turint omenyje su ilgalaikiu valstybės finansų tvarumu susijusią riziką, įskaitant didelę valdžios sektoriaus skolą, kuri programos laikotarpiu link pamatinės vertės mažėja nepakankamu tempu, taip pat atsižvelgiant į riziką, susijusią su svarbiais neapibrėžtaisiais įsipareigojimais įgyvendinant finansų sistemos stabilizavimo priemones, nuo 2011 m. reikėtų labai sustiprinti konsolidavimą.

(8)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, papildyme geriau laikomasi elgesio kodekso reikalavimų, nors vis dar trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (6).