10.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/48

(1)

2003 m. spalio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1905/2003 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės furfurilo alkoholiui (toliau – FA) nustatė galutines antidempingo priemones, t. y. konkretaus dydžio muitą. Konkretaus dydžio muitas – tai keturiems bendradarbiaujantiems Kinijos gamintojams nustatytas 84–160 EUR muitas už toną, o visai šaliai apskaičiuotas 250 EUR muitas už toną (per pradinį tyrimą).

(2)

2008 m. gegužės mėn. paskelbus pranešimą apie artėjantį importuojamam Kinijos kilmės FA taikomų antidempingo priemonių galiojimo terminą (3)2008 m. liepos 30 d. Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Prašymą vienintelio Sąjungos gamintojo, kuris pagamina 100 % FA Sąjungoje, vardu pateikė International Furan Chemicals BV (toliau – pareiškėjas). Prašymas pagrįstas tuo, kad baigus priemonėms galioti dempingas tikriausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė pranešimą apie tokios peržiūros inicijavimą.

(5)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė prašyme nurodytam Sąjungos gamintojui, eksportuojantiems Kinijos gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, gamintojui siūlomoje panašioje šalyje (Jungtinėse Amerikos Valstijose), žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir (arba) prekiautojams ir naudotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(6)

Klausimynai nusiųsti visoms šalims, kurioms oficialiai pranešta apie peržiūros inicijavimą, ir toms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(7)

Klausimyno atsakymai gauti iš prašyme nurodyto Sąjungos gamintojo, dviejų prekiautojų, dešimties naudotojų, dviejų naudotojų asociacijų, vieno eksportuojančio Kinijos gamintojo ir panašios šalies gamintojo.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(9)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (toliau – PTL arba peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(10)

Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Kinijos kilmės FA, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2932 13 00.

(12)

FA yra cheminis produktas. Tai bespalvis ar blyškiai geltonas skystis, kuris yra tirpus daugelyje bendrų organinių tirpiklių. FA gamybai naudojama žaliava yra furfurolas (FF) – cheminis skystis, gaunamas apdorojant skirtingų rūšių žemės ūkio atliekas, kaip antai cukranendres, kukurūzų burbuolių kotus, ryžių lukštus ir pan.

(13)

FA yra vartojimo produktas. FA daugiausia naudojamas gaminant sintetinę dervą, kuri naudojama liejimo formoms, skirtoms daryti metalo liejinius pramonei, gaminti.

(14)

Kaip ir per pirmesnį tyrimą, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo FA, Kinijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo FA, į Sąjungą iš Kinijos importuojamo FA ir JAV gaminamo ir parduodamo FA pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios, o produktas naudojamas tai pačiai paskirčiai.

(15)

Todėl padaryta išvada, kad visi šie produktai yra vienas panašus produktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį taikyta tokia pati metodika kaip per pradinį tyrimą. Kadangi priemonių galiojimo termino peržiūroje nenumatyta nagrinėti pasikeitusių aplinkybių, toliau nesvarstyta, ar gamintojams reikėtų taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER), ar ne.

(18)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą bendradarbiavo keturi eksportuojantys Kinijos gamintojai, kurie pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą prašė jiems taikyti RER. Tačiau nė vienas iš minėtų eksportuojančių Kinijos gamintojų neatitiko visų būtinų sąlygų RER gauti, todėl visus RER prašymus teko atmesti. Jiems visiems suteiktas individualus režimas (toliau – IR), nes atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės atitiko būtinus kriterijus. Pažymima, kad per pradinį tyrimą IR suteiktas tik Kinijos eksportuotojui, bendradarbiavusiam per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(19)

Per PTL iš vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo importuotas kiekis sudarė 23,1 % į Sąjungą importuoto produkto kiekio. Iš kitų eksportuojančių gamintojų nebuvo galima tiesiogiai gauti patikimos informacijos apie nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungą per PTL. Tokiomis aplinkybėmis ir remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu nustatydama visą importuotą kiekį ir kainas Komisija turėjo remtis turimais faktais, t. y. Eurostato duomenimis ir pareiškėjo su prašymu inicijuoti peržiūrą pateiktais dokumentais.

(20)

Galiojantys 84–160 EUR/t antidempingo muitai ir visai šaliai apskaičiuotas kitoms bendrovėms taikomas 250 EUR/t muitas atitinka per pirmesnį tyrimą nustatytos žalos lygį.

(21)

Atliekant pradinį tyrimą tinkama rinkos ekonomikos šalimi normaliajai vertei Kinijoje nustatyti buvo pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV). Pranešime apie dabartinio tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad panašia šalimi ketina pasirinkti JAV. Suinteresuotosios šalys ragintos teikti pastabas dėl tokio ketinimo. JAV pasirinktos atsižvelgiant į vidaus rinkos dydį ir atvirumą bei į tai, kad vienas JAV gamintojas sutiko visiškai bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(22)

Importuotojų asociacija prieštaravo JAV pasirinkimui panašia šalimi teigdama, kad JAV buvo tik vienas pagrindinis gamintojas, o vidaus rinkos kainos buvo ypač didelės. Vieno eksportuojančio Kinijos gamintojo teigimu, konkurencijos lygis JAV buvo žemesnis nei Kinijos vidaus rinkoje, todėl šių rinkų nebuvo galima lyginti. Tačiau nustatyta, kad JAV rinkoje buvo tik vienas gamintojas, bet importas buvo taip pat labai svarbus ir užtikrino pakankamą konkurencijos šioje didelėje rinkoje lygį. Be to, nei vienas iš žinomų gamintojų, į kuriuos buvo kreiptasi kitose galimose panašiose šalyse, įskaitant Tailandą, Turkiją ir Pietų Afriką, nesutiko bendradarbiauti.

(23)

Tuo remiantis padaryta išvada, kad JAV buvo tinkamiausia ir labiausiai pagrįsta panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš JAV gamintojo.

(25)

Komisija pirmiausia nustatė, kad JAV gamintojas vidaus rinkoje pardavė pakankamą bendrą kiekį ir todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas gali būti laikomas tipišku.

(26)

Vėliau nagrinėta, ar nagrinėjamojo produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Nustatyta, kad grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už gamybos sąnaudas, parduodamo produkto kiekis pagal rūšis sudaro 80 % ar daugiau bendro pardavimo kiekio, o svertinė vidutinė šios rūšies produkto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė. Todėl buvo galima naudoti faktines kainas vidaus rinkoje, kurios buvo apskaičiuotos kaip viso produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(27)

Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, normalioji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų mokėtomis ar mokėtinomis kainomis panašios šalies vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(28)

Per pradinį tyrimą vieninteliam bendradarbiavusiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui suteiktas IR. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šios bendrovės nagrinėjamojo produkto eksporto kaina nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kainomis.

(29)

Kadangi Kinijos bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas, visiems kitiems Kinijos eksportuotojams visos šalies mastu taikomas dempingo skirtumas apskaičiuotas naudojantis Kinijos eksporto statistiniais duomenimis.

(30)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, susiję su transporto, draudimo ir kredito išlaidomis, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį JAV nustatyta svertinė vidutinė normalioji vertė palyginta su svertine vidutine bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo eksporto kaina EXW sąlygomis. Palyginus paaiškėjo, kad dempingas buvo didelis, o dempingo skirtumas buvo didesnis nei 40 %.

(32)

Remiantis Eurostato ir Kinijos statistiniais duomenimis viso kito Kinijos eksporto į Sąjungos atveju nustatytas taip pat reikšmingas ir tokio paties dydžio, kaip nurodyta pirmiau, dempingo skirtumas.

(33)

Primenama, kad priemonės galioja nuo 2003 m. spalio mėn.

(34)

Kadangi eksportuojantys Kinijos gamintojai atliekant šį tyrimą iš esmės nebendradarbiavo, nebuvo patikrintų duomenų apie jų pajėgumus ir pajėgumų panaudojimą.

(35)

Pareiškėjo vertinimu bendras gamybos pajėgumas Kinijoje 2006 m. buvo 364 900 tonų FA per metus.

(36)

Remiantis Kinijos nacionaliniu informacijos apie chemines medžiagas centru (5), „Kinijos furfurolo ir furfurilo alkoholio gamybos pajėgumai pastaraisiais metais pernelyg greitai plėtėsi. Dėl bendro vangumo vartotojų vartojimo sektoriuose, kaip antai furano dervų sektoriuje, furfurolo ir furfurilo alkoholio rinkoje susiformavo didelė perteklinė pasiūla. Furfurolo ir ypač furfurilo alkoholio gamyba Kinijoje vis dar turi priklausyti nuo eksporto.“ Be to, šio šaltinio teigimu, 2005 m. Kinijoje buvo daugiau nei 300 FA gamintojų. Bendras metinis FA gamybos pajėgumas buvo 240 000 tonų, o produkcija – apie 140 000 tonų.

(37)

Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo teigimu 2008 m. Kinijoje iš viso pagaminta 200 000 tonų produkto.

(38)

Bet kuriuo atveju Kinijos gamybos pajėgumai išlieka dideli. Be to, nepaisant taikomų priemonių, Kinijos eksportas į Sąjungą ir toliau didėjo. Nežiūrint informacijos šaltinio akivaizdu, kad Kinijos gamybos pajėgumai yra gerokai didesni už Sąjungos suvartojamą kiekį.

(39)

Sąjungos rinka yra didelė ir stabili FA rinka, o atsižvelgiant į JAV importui iš Kinijos taikomas aukšto lygio antidempingo priemones (43–50 % dydžio, atnaujintos 2006 m. liepos mėn.) tikimasi, kad nustojus galioti dabartinėms priemonėms Kinijos gamintojai imsis visų galimybių nepanaudotiems pajėgumams nukreipti į Sąjungą.

(40)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į Kinijoje esamus didelius gamybos pajėgumus ir taikomus antidempingo muitus kitoje svarbioje rinkoje (JAV), yra didelė tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms importas dempingo kainomis į Sąjungą padidėtų.

(41)

Per PTL iš Kinijos importuota apytikriai 21 000 tonų nagrinėjamojo produkto. Vidutinė vieneto kaina buvo 1 210 EUR/t (žr. 57 konstatuojamąją dalį). Per tą patį laikotarpį vidutinė Sąjungos vieneto pardavimo kaina buvo daug didesnė už šią kainą, dėl to Sąjungos rinka būtų labai patraukli Kinijos eksportuotojams, jei priemonės nustotų galioti.

(42)

Remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ši bendrovė į trečiąsias šalis eksportavo didesnį kiekį produkto nei į Sąjungą, o kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas Sąjungos rinkoje ir Kinijos eksporto į Sąjungos kainas.

(43)

Tai patvirtinama viešais Kinijos statistiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį Kinijos bendrovės eksportavo daugiausia į Azijos šalis daug mažesnėmis už jų eksporto į Sąjungos rinką kainomis. Tokiomis aplinkybėmis, jei priemonės nustotų galioti, eksportuojantys Kinijos gamintojai gali nukreipti pardavimą į didesnių kainų Sąjungos rinką, tačiau ir toliau dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(44)

Apie kainas Kinijos vidaus rinkoje pateikiama nedaug informacijos.

(45)

Tačiau remiantis vienintelės bendradarbiaujančios Kinijos bendrovės klausimyno atsakymais, ši bendrovė nagrinėjamąjį produktą vidaus rinkoje pardavė už daug mažesnę nei eksporto į trečiąsias šalis ir Sąjungą kainą.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto importo apimtis per PTL buvo pakankamai didelė, o dempingo lygis – aukštas.

(47)

Atsižvelgiant į Kinijoje esančius nepanaudotus pajėgumus, kurie yra daug didesni už visą Sąjungos suvartojamą kiekį, didelį produkto, skirto Sąjungai ir trečiosioms šalims, kainų skirtumą ir dėl to eksportuojantiems Kinijos gamintojams patrauklią Sąjungos rinką, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad importo dempingo kainomis į Sąjungą apimtis tikriausiai padidėtų, jei priemonės nustotų galioti.

(48)

Kaip ir per pradinį tyrimą, Sąjungoje yra tik vienas FA gamintojas: TransFurans Chemicals, Belgija (toliau – TFC). Todėl TFC pagaminama produkcija yra visa Sąjungoje pagaminama produkcija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(49)

Sąjungos gamyba yra visiškai integruota vieninteliame ekonominiame subjekte, kurį sudaro trys bendrovės ir kuris veikia taip:

(50)

TFC perdirba pagrindinės bendrovės Central Romana Corporation (toliau – CRC), Dominikos Respublika, tiekiamą žaliavą furfurolą į nagrinėjamąjį produktą. Nyderlanduose įsikūrusi International Furan Chemicals (toliau – IFC) veikia kaip TFC pagaminto nagrinėjamojo produkto pardavimo pasauliniu mastu agentė. TFC, IFC ir CRC priklauso vienam savininkui.

(51)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, TFC ir jos susijusi bendrovė IFC sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje. Siekiant pagrįstai įvertinti tam tikrus žalos veiksnius, buvo būtina atsižvelgti ir į kai kuriuos CRC duomenis.

(52)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik viena bendrovė, specifiniai duomenys, susiję su Sąjungos pramone, nurodyti patikrintuose klausimyno atsakymuose, suvartojamas kiekis ir eksportuojantiems Kinijos gamintojams tenkanti rinkos dalis, taip pat iš kitų trečiųjų šalių importuojamas kiekis buvo indeksuoti, siekiant užtikrinti pateiktų duomenų konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(53)

Sąjungoje suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis Sąjungos pramonės pagaminto FA parduotu kiekiu Sąjungoje ir iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių importuotu kiekiu.

(54)

Dėl importo iš nagrinėjamosios šalies apimties: kaip ir per pradinį tyrimą naudotasi ne Eurostato importo statistiniais duomenimis, o oficialiais Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, nes paaiškėjo, kad pastarieji buvo tikslesni, kadangi tam tikri Eurostato duomenys apie produktą buvo priskirti slaptiems duomenims ir todėl neviešintini. Nustatant importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį naudotasi Eurostato statistiniais duomenimis, nes neturėta kitos patikimesnės informacijos.

1 lentelė.   Suvartojimas Sąjungoje (remiantis pardavimo apimtimi)

(55)

Tuo remiantis ir kaip matyti iš 1 lentelės Sąjungoje suvartojamas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo, t. y. 66 %.

(56)

Pažymima, kad minėtiems pokyčiams įtakos galėjo turėti tai, kad galbūt būta slaptų duomenų apie importą iš Tailando, kaip paminėta toliau 61 konstatuojamojoje dalyje.

(57)

Importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 % – nuo 16 010 tonų 2005 m. iki 21 002 tonų per PTL, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 21 %. Šį pokytį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį Sąjungoje suvartojamas kiekis padidėjo net 66 %.

(58)

Reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonė per PTL iš Kinijos importavo 5 000–9 000 tonų nagrinėjamojo produkto, kurį ji perpardavė Sąjungos rinkoje. Todėl Sąjungos pramonė taip pat buvo pagrindinė nagrinėjamojo produkto importuotoja iš Kinijos. Sąjungos pramonė importavo dėl to, kad gamindama ir naudodama visus pajėgumus (žr. 64 ir 65 konstatuojamąsias dalis) ji negalėjo patenkinti paklausos Sąjungos rinkoje.

(59)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš Kinijos kainos padidėjo 36 %, t. y. nuo 887 EUR/t 2005 m. iki 1 210 EUR/t per PTL.

(60)

CIF importo kainą Sąjungos pasienyje, kurią mokėjo nepriklausomi pirkėjai, įskaitant sąnaudas po importo, palyginus su tos pačios rūšies produktų Sąjungos pramonės kainomis EXW sąlygomis nustatyta, kad per PTL Sąjungos pramonės pardavimo kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl importo iš Kinijos kainų.

(61)

Pažymima, kad iš Eurostato duomenų apie Tailandą matyti, kad importo apimtis nuo nedidelio kiekio 2005 ir 2006 m. padidėjo iki 10 660 tonų 2007 m. ir 11 450 tonų per PTL, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net nuo 100 iki 1 044 (indeksas). Tačiau pažymima, kad Eurostato duomenims buvo priskirti kai kurie slapti duomenys apie importą iš Tailando 2005 ir 2006 m., o importo apimtis ir rinkos dalis iš tiesų padidėjo mažiau, nei nurodyta pirmiau. Importo iš Tailando kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 23 % ir per PTL buvo didesnės už Kinijos ir Sąjungos pramonės kainas.

(62)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Pietų Afrikos apimtis padidėjo, importuota pakankamai nedaug, o kainų lygis buvo panašus į importo iš Tailando kainų lygį.

(63)

Iš kitų trečiųjų šalių didelis kiekis neimportuotas.

(64)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai per tą laikotarpį nesikeitė.

(65)

Pajėgumų panaudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 8 % – buvo naudojami visi turimi pajėgumai. Sąjungos pramonė nuo 2006 m. gamino viršydama teorinius įrengtus pajėgumus.

4 lentelė.   Sąjungos gamyba

5 lentelė.   Sąjungos gamybos pajėgumai

6 lentelė.   Pajėgumų panaudojimas

(66)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 50 %, nes per tą laikotarpį, o ypač per PTL, buvo labai didelė paklausa, o Sąjungos pramonės pajėgumų nepakako Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. Dėl to nuolatos mažėjo atsargos.

7 lentelė.   Atsargos

(67)

Sąjungos pramonės parduotas kiekis nuo 2005 m. iki 2006 m. padidėjo 51 % ir buvo didžiausias 2006 m., tačiau po to nuolatos mažėjo. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 19 %. Taip įvyko dėl to, kad Sąjungos pramonės produkcijos paklausa padidėjo daugiau nei parduotas kiekis apskritai. Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė gamino naudodama visus pajėgumus, todėl ji negalėjo padidinti parduodamo kiekio tiek, kiek padidėjo suvartojamas kiekis.

9 lentelė.   Sąjungos pramonės rinkos dalis

(68)

Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos pirmiausia sumažėjo16 % nuo 2005 m. iki 2006 m., o vėliau nuolatos didėjo. Taigi Sąjungos pramonės vidutinės kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 %.

10 lentelė.   Sąjungos pramonės pardavimo kainos

(69)

Dėl spaudimo, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo juntamas dėl paklausos, labai padidėjo kainos. Dėl didelės paklausos per PTL Sąjungos rinkoje netgi būta laikino produkto stygiaus.

(70)

Kainų lygiai Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai buvo aukšti. Dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos per šį laikotarpį didelio spaudimo kainoms nebūta. Taigi tokia pati importo iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių didėjimo tendencija, išskyrus 2006 m., matyti ir tada, kai apimtis ir kainos sumažėjo.

(71)

Pardavimo skirtumams visos gamybos sąnaudos turėjo mažiau įtakos, o kainos didėjo iš esmės dėl pokyčių rinkoje. Tai įrodo ir išskirtinis sąnaudų padidėjimas 2006 m. (dėl išskirtino mazuto, naudojamo FF gamyboje, sąnaudų padidėjimo), kuris neturėjo tiesioginio poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kainai, kuri tais pačiais metais sumažėjo.

(72)

Užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė, o našumas per tą patį laikotarpį dėl padidėjusios gamybos apimties padidėjo 6 %. FF perdirbimas į FA yra gana paprastas procesas, tam nereikia daug darbo jėgos. Vidutinis darbo užmokestis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4 %.

11 lentelė.   Užimtumas

12 lentelė.   Našumas

13 lentelė.   Darbo užmokestis

(73)

Sąjungos pramonės pelningumas nuo 2005 m. iki PTL apskritai labai padidėjo, t. y. 43 %, ir per PTL buvo labai didelis bei gerokai viršijo tikslinį pelno dydį, nustatytą per pradinį tyrimą (15,17 %). Pažymima, kad Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2006 m., buvo labai didelis. 2006 m. dėl ypatingai didelių mazuto sąnaudų, t. y. vieno pagrindinių FF gamybos sąnaudoms poveikio turinčių veiksnių, ir mažų pardavimo kainų Sąjungos pramonė patyrė nuostolių.

14 lentelė.   Pelningumas

(74)

Investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, nors bendras investicijų dydis nebuvo didelis ir buvo lygus tik mažai gauto pelno procentinei daliai. Sąjungos pramonė investavo ne į naujus pajėgumus, o į taisymo ir priežiūros darbus. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad investicijų grąža, t. y. grynasis ikimokestinis pelnas už panašų produktą, išreikštas panašiam produktui priskiriamo ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo.

15 lentelė.   Investicijos

16 lentelė.   Investicijų grąža

(75)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonė turėtų didelių sunkumų padidinti kapitalą.

(76)

Grynųjų pinigų srautas kito panašiai kaip pelningumas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo.

17 lentelė.   Grynųjų pinigų srautas

(77)

Sąjungos pramonė tiesiogiai nepasinaudojo rinkos augimu per nagrinėjamąjį laikotarpį, nes padidinusi pardavimo apimtį ji apskritai prarado rinkos dalį. Tačiau taip atsitiko dėl to, kad Sąjungos pramonė nusprendė per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumų lygio nekeisti. Iš tikrųjų pelningumas buvo didelis, paklausa didėjo, tačiau neinvestuota į pajėgumų didinimą.

(78)

Per PTL, remiantis vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktais duomenimis ir remiantis turimais faktais (Kinijos statistiniai duomenys) atliktais skaičiavimais, nepaisant galiojančių priemonių toliau vykdytas reikšmingas dempingas, tačiau mažesniu lygiu, nei nustatytu per pradinį tyrimą.

(79)

NET jei Sąjungos pramonė turėjo galimybę atsigauti po ankstesnio dempingo, ypač padidinti pardavimo apimtį, kainas ir pelningumą, dempingo skirtumai yra dideli.

(80)

Pagrindinė Sąjungos pramonės eksporto rinka – JAV. Per PTL beveik pasiektas 2005 m. eksporto lygis, mažėjęs 2006 ir 2007 m. Reikėtų pažymėti, kad į JAV eksportuotas didelis kiekis, t. y. 25 % viso per PTL pagaminto kiekio, tuo tarpu Sąjungos pramonė taip pat importavo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį iš Kinijos Sąjungos pirkėjų paklausai patenkinti. Sąjungos pramonė pagamintą FA eksportavo į pelningesnę JAV rinką, kurioje kainos buvo didesnės net už kainas Sąjungos rinkoje.

(81)

Antidempingo priemonių poveikis ekonominei Sąjungos pramonės padėčiai buvo akivaizdžiai teigiamas. Gerėjo visi pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai gamyba (+ 8 %) ir pardavimo apimtis (+ 34 %), pardavimo vertė (+ 75 %), vidutinė pardavimo kaina (+ 31 %), investicijos (+ 87 %), pelningumas (+ 43 %), grynųjų pinigų srautas (+ 561 %), atsargos (– 50 %) ir našumas (+ 6 %). Visų pirma, Sąjungos pramonės pelningumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2006 m., buvo labai aukštas.

(82)

Sąjungos pramonei tenkančios rinkos dalies mažėjimo tendencijos nereikėtų laikyti žalą įrodančia tendencija. Iš tikrųjų Sąjungos pramonė, gamyboje naudodama visus turimus pajėgumus, nebegalėjo patenkinti didėjančios paklausos, kuri turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, nors parduodamas kiekis ir didėjo.

(83)

Taigi atsižvelgiant į teigiamą su Sąjungos pramone susijusių rodiklių raidą, manoma, kad jos padėtis yra gera, be to, nenustatyta, kad toliau daryta materialinė žala.. Todėl nagrinėta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės baigų galioti.

(84)

Primenama, kad net galiojant priemonėms eksportuojantys Kinijos gamintojai eksportavo didelį kiekį dempingo kainomis, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje. Panaikinus priemones, jei eksporto kainos būtų atitinkamai sumažintos, dempingo skirtumai būtų dar didesni.

(85)

Kaip minėta, patrauklu didinti eksporto į Sąjungą apimtį, nes kita didelė Kinijos eksporto rinka, t. y. JAV, Kinijai taiko aukšto lygio draudžiamojo pobūdžio antidempingo priemones ir dėl to ta rinka Kinijos eksportui praktiškai nepasiekiama.

(86)

Be to, nustatyta, kad Kinijos gamintojai turi daug nenaudojamų pajėgumų dėl struktūrinių perteklinių gamybos pajėgumų Kinijoje, kurie susidarė sumažėjus paklausai Kinijos vidaus rinkoje po to, kai po 2008 m. Olimpinių žaidynių ir dėl pasaulinės ekonominės krizės rinka susitraukė.

(87)

Be to, nustatyta, kad Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

(88)

Todėl padaryta išvada, kad yra dempingo tęsimo tikimybė ir grėsmė, kad importo apimtis padidės, ir dėl to gali atsirasti spaudimas mažinti kainas Sąjungoje, bent jau trumpalaikiu laikotarpiu, jei priemonės būtų panaikintos.

(89)

Paprastai dėl importo dempingo kaina padidėjimo atsiranda spaudimas mažinti pardavimo kainų lygį, ir tai turėtų neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui bei finansiniam atsigavimui, kuris buvo pastebėtas per PTL.

(90)

Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo jau 2006 m., per laikotarpį, kai padidėjo suvartojamas kiekis, nors nuo tų metų importo iš Kinijos rinkos dalis didėjo. Atsižvelgiant į šiuos įvairius rodiklius (t. y. bendras Sąjungos pramonės atsigavimas, tačiau prarasta rinkos dalis), raida po PTL nagrinėta norint susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimas būsimas tendencijas. Be to, reikėtų priminti, kad žalos, kurią gali padaryti spaudimas mažinti kainas, pasikartojimo tikimybei poveikio gali turėti arbą ją sustiprinti pasaulinės ekonomikos raida ir jos poveikis paklausai bei suvartojimui.

(91)

Surinkta papildomos informacijos norint nustatyti, ar nagrinėjamojo laikotarpio ir ypač PTL analize pagrįstos išvados galios ir po PTL. Dėl to Sąjungos pramonė pateikė informacijos apie pardavimo Sąjungoje kainų pasikeitimus nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. ir apie importo iš Kinijos apimtį bei vidutines importo kainas per tą patį laikotarpį.

(92)

Tuo remiantis galima pastebėti, kad Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos nuolatos mažėjo, t. y. pardavimo kainos 2009 m. balandžio mėn. buvo sumažėjusios 35 %, palyginti su vidutinėmis pardavimo kainomis per PTL. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nemažėjo nuolatos, tačiau 2009 m. balandžio mėn. buvo 33 % mažesnė nei 2009 m. kovo mėn. Buvo požymių, kad užsakymų Sąjungos pramonei mažėjo.

(93)

Sąjungos pramonės pelningumas labai mažėjo. Taigi pelno lygis nuolatos mažėjo, o 2008 m. balandžio mėn. sumažėjo beveik 80 %, palyginti su pelno lygiu, kuris buvo pasiektas per PTL. Taigi Sąjungos pramonės pelno lygis nuo 2009 m. kovo mėn. nepasiekė tikslinio pelno lygio, kuris buvo nustatytas per pradinį tyrimą, o 2009 m. balandžio mėn. dar labiau sumažėjo.

(94)

Dėl importo iš Kinijos: importo iš Kinijos kainos nuolatos mažėjo, tačiau ne taip smarkiai, kaip importo apimtis ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Dėl importo iš Kinijos kainų, kurios daugiausia buvo vis dar šiek tiek didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą, kai kuriais mėnesiais Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos, o tai rodo, kad šio importo spaudimas rinkoje mažinti kainas padidėjo. Be to, šio laikotarpio pabaigoje nustatyta, kad dėl Kinijos kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(95)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis akivaizdžiai blogėjo, padaryta išvada, kad priemonėms nustojus galioti žala tikriausiai pasikartotų.

(96)

Pažymima, kad dėl pasaulio ekonomikos krizės paklausa Sąjungoje labai sumažėjo, o tai turėjo neigiamo poveikio pardavimo apimčiai, pardavimo kainoms ir pelningumui Sąjungos rinkoje. Sąjungos pramonės finansinė padėtis blogėjo, taigi Sąjungos pramonė tapo ypač pažeidžiama ir dėl to importas dempingo kainomis iš Kinijos neabejotinai darė poveikį. Padėtis veikiausiai ir toliau blogės, jei nustojus galioti priemonėms labai padidės tokio importo apimtis.

(97)

Taigi manoma, kad priemonėms nustojus galioti veikiausiai (trumpą laikotarpį) labai padidės importo dempingo kainomis iš Kinijos į Sąjungą apimtis, dėl to bus daromas spaudimas mažinti kainas, o Sąjungos pramonei vėl bus daroma žala.

(98)

Tačiau pažymima, kad apskritai Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiama, nes sugebėta atsigauti po ankstesnio dempingo ir laikotarpio pabaigoje gauti didelį pelną. Taigi manoma, kad gali prireikti mažiau laiko nei įprastinių penkerių metų Sąjungos pramonei atsigauti po dabartinės rizikingos padėties, kuri bet kuriuo atveju tėra laikinas reiškinys, ir apsisaugoti nuo žalos pasikartojimo, jei priemonės nustotų galioti. Vėliau Sąjungos pramonės paklausa vėl gali padidėti. Jei taip atsitiktų, ir remiantis Sąjungos rinkos ypatumais, ypač Sąjungos naudotojų poreikiu turėti greitą ir patikimą tiekimo šaltinį, manoma, kad per vidutinį laikotarpį Sąjungos pramonė gali atsigauti nuo patirtos žalos arba kad žala veikiausiai nebepasikartos. Vėliau būtų galima peržvelgti padėtį.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pakenkta visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi kiti susiję interesai, t. y. Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekiautojų ir naudotojų interesai.

(100)

Reikėtų priminti, kad pradiniame tyrime nemanyta, kad nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams. Be to, dabartinis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau taikomos.

(101)

Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant minėtų išvadų dėl tikimybės, kad tęsis dempingas ir vėl bus daroma žala, nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(102)

Primenama, kad per PTL dempingas vis dar buvo vykdomas ir kad yra tikimybė, jog toliau bus vykdomas Kinijos kilmės nagrinėjamojo produkto dempingas ir pasikartos Sąjungos pramonei daroma žala.

(103)

Sąjungos pramonė įrodė, kad yra gyvybinga ir konkurencinga pramonė, tą patvirtino teigiama visų žalos rodiklių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį. Anksčiau nustatytos antidempingo priemonės padėjo pasiekti per PTL nustatytą kainų lygį ir dėl to Sąjungos pramonė vėl veikė pelningai.

(104)

Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei importui dempingo kainomis iš Kinijos toliau būtų taikomos priemonės.

(105)

Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams nusiuntė klausimynus. Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas importuotojas ir (arba) prekiautojas.

(106)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad produkto, kuriuo bendradarbiaujantis nesusijęs importuotojas prekiavo per nagrinėjamąjį laikotarpį, kiekis buvo nedidelis, o nagrinėjamojo produkto parduotas kiekis sudarė tik nedidelę dalį minėto importuotojo viso parduoto kiekio.

(107)

Manoma, kad toliau taikant priemones dabartinė importuotojų ir (arba) prekiautojų padėtis nepasikeis. Kaip matyti iš kitoms trečiosioms šalims, visų pirma Tailandui, tenkančios rinkos dalies, akivaizdu, kad importuotojai gali pasikliauti ir kitais tiekimo šaltiniais – tai rodo, kad Sąjungos rinkoje užtikrinamos konkurencijos sąlygos.

(108)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manyta, kad toliau taikant priemones importuotojams ir (arba) prekiautojams nebūtų padarytas didelis poveikis.

(109)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems nesusijusiems naudotojams. Atliekant tyrimą bendradarbiavo aštuoni naudotojai, kurie sunaudoja 44 % viso iš Kinijos importuoto kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tie naudotojai nagrinėjamąjį produktą tiesiogiai importavo iš Kinijos. Be to, klausimyno atsakymus ir pastabas pateikė dvi naudotojų asociacijos.

(110)

Pagrindiniai FA pramonės naudotojai Sąjungoje – furano dervų gamintojai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių bent kai kurie naudotojai per PTL vis dar gavo didelį pelną.

(111)

Be to, naudotojai nurodė, kad Sąjungos pramonė turėtų likti svarbiu tiekimo šaltiniu, kad per trumpą laiką jie galėtų gauti nagrinėjamojo produkto, o pasiūla būtų patikima ir pastovi.

(112)

Dėl to manyta, kad toliau taikant priemones pramonės naudotojams didelio neigiamo poveikio nebūtų padaryta.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis Sąjungos interesais, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių antidempingo priemonių nebūtų galima toliau taikyti.

(114)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms ir tvirtinimams dėl atskleistų faktų pateikti.

(115)

Akivaizdu, kad Sąjungos pramonė galėjo pasinaudoti galiojančiomis priemonėmis ir, atsižvelgiant į daugumą žalos rodiklių, jos padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pagerėjo. Sąjungos pramonė per PTL gavo didelį pelną, o pardavimo ir gamybos apimtis pasiekė aukščiausią lygį. Remiantis teigiama Sąjungos pramonės ekonominės padėties raida per nagrinėjamąjį laikotarpį nebuvo galima nustatyti, kad toliau buvo daroma materialinė žala.

(116)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, viena vertus, nepaisant padidėjusio suvartojamo kiekio Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, o importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis padidėjo. Kita vertus, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijoje esama nenaudojamų pajėgumų ir kad per PTL importuotas didelis produkto kiekis dempingo kainomis.

(117)

Be to, iš žalos pasikartojimo tikimybės tyrimo matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis po PTL blogėjo ir 2009 m. antrojo ketvirčio pradžioje buvo žalinga. Be to, nustatyta, kad Kinijoje buvo daug nenaudojamų pajėgumų ir tikimybė, kad šie nenaudojami pajėgumai bus nukreipti į Sąjungą, jei priemonės nustotų galioti, buvo didelė. Dėl šio numatomo importo dempingo kainomis apimties padidėjimo veikiausiai padidės spaudimas kainoms Sąjungoje, o tai turės neigiamo poveikio Sąjungos pramonės kainoms ir pelno lygiui. Todėl nustatyta, kad bent trumpą laikotarpį yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nustotų galioti.

(118)

Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, dėl kurios po PTL sumažėjo suvartojamas produkto kiekis, tai padarytų dar didesnį neigiamą poveikį. Tokiomis aplinkybėmis dėl padidėjusio dempingo kainomis importuojamo produkto kiekio poveikio padidėtų jo daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonei.

(119)

Pagaliau manoma, kad jei ekonomika per vidutinį laikotarpį atsigautų, FA paklausa Sąjungoje padidėtų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė galės atitinkamai padidinti pardavimo apimtį.

(120)

Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, iš Kinijos importuojamam FA taikomos Reglamentu (EB) Nr. 1905/2003 nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos dvejus metus nepažeidžiant kitų pagrindinio reglamento 11 straipsnio nuostatų.

(121)

Atskleidus faktus Sąjungos pramonė teigė, kad galutinių priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas penkeriems metams, tvirtindama, kad staigus rinkos sąlygų pasikeitimas po PTL reikštų, kad būsimi rinkos pokyčiai yra neaiškūs ir labai sunkiai nuspėjami. Taigi Sąjungos institucijų vertinimas, t. y. tai, kad ekonomika gali atsigauti per vidutinį laikotarpį ir kad dėl to FA paklausa Sąjungoje gali padidėti, būtų nepakankamai tikslus. Tačiau, kaip minėta 117–119 konstatuojamosiose dalyse, manyta, kad pokyčiai po PTL, įskaitant ekonomikos krizės poveikį, tikriausiai būtų trumpalaikiai, dėl to priemones būtų tikslinga taikyti ne ilgiau kaip dvejus metus. Todėl Sąjungos pramonės tvirtinimus šiuo klausimu reikėjo atmesti.

(122)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Taikomos toliau išvardytos specialios priemonės.

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(123)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja vienos iš keturių bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,