12.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/22

(1)

2008 m. birželio 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo (toliau – antidempingo tyrimas arba tyrimas) dėl į Bendriją importuojamo Junginių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės biodyzelino inicijavimą.

(2)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) Komisija paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Bendriją importuojamo JAV kilmės biodyzelino inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antisubsidijų tyrimas).

(3)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2008 m. balandžio 29 d. gavus gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso Bendrijoje pagaminamo biodyzelino, vardu Europos biodyzelino tarybos pateiktą (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako antidempingo tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojantiems JAV gamintojams, importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, JAV valdžios institucijoms, skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių JAV gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atlikti atranką dempingui nustatyti.

(6)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuotuojančių JAV gamintojų paprašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su biodyzelino gamyba, maišymu ir prekyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir maišant nagrinėjamąjį produktą bei juo prekiaujant, pavadinimus ir veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. kovo 31 d.) (toliau – TL), kaip apibrėžta ir 15 konstatuojamojoje dalyje.

(7)

Taip pat konsultuotasi su JAV valdžios institucijomis ir Nacionaline biodyzelino taryba (JAV gamintojų asociacija) siekiant atrinkti tipiškas bendroves.

(8)

Apie save pranešė ir prašomą informaciją per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė iš viso 54 eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės. Iš visų bendrovių 29 pranešė eksportavusios biodyzeliną į Bendriją per tiriamąjį laikotarpį ir pareiškė pageidavimą būti atrinktos, o 25 bendrovės, iš kurių dvi paprašė neįtraukti jų atliekant tyrimą, pranešė per TL nevykdžiusios eksporto į Bendriją. Todėl buvo laikoma, kad atliekant šį tyrimą bendradarbiavo 52 eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės.

(9)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą laikotarpį apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Palyginus JAV statistinius eksporto duomenis ir minėtų bendradarbiaujančių bendrovių nurodytą per TL į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekį nustatyta, kad eksportuojančių JAV gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje.

(10)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, bendrovės atrinktos pagal didžiausią tipišką į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekį, kurį buvo galima tinkamai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remdamasi eksportuojančių gamintojų pateikta informacija Komisija atrinko šešis eksportuojančius gamintojus arba eksportuojančių gamintojų grupes, kurių eksporto į Bendriją kiekis buvo didžiausias. Remiantis atrankos informacija, atrinktos bendrovės arba grupės eksportavo apie 73 % viso 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio per TL. Todėl manyta, kad atrinkus šias bendroves būtų tiriamas pagrįstas eksportuojančių gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį užtikrinant aukštą dalyvavimo lygį, skaičius. Konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, JAV gamintojų asociacija ir JAV valdžios institucijomis; visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(11)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos gamintojai atrinkti pasikonsultavus su skundo pateikėju ir remiantis didžiausiu tipišku Bendrijoje pagamintu ir parduotu kiekiu, kaip nurodyta 63 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atliekant atranką gamintojus iš dalies buvo galima atrinkti pagal jų geografinį išsidėstymą Bendrijoje. Tokiu būdu atrinkta vienuolika Bendrijos gamintojų. Atrinktoms vienuolikai bendrovių Komisija nusiuntė klausimynus. Tačiau vieną gamintoją, kurį pradžioje ketinta atrinkti, reikėjo atmesti, nes jis nepateikė pagrįstų klausimyno atsakymų. Taigi per nustatytą laikotarpį iš kitų bendrovių gauta dešimt išsamių atsakymų. Laikyta, kad šie dešimt atrinktų gamintojų, palyginti su visais Bendrijos gamintojais, buvo tipiški.

(12)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai nusiųsti šešiems atrinktiems eksportuojantiems JAV gamintojams arba gamintojų grupėms, 11 atrinktų Bendrijos gamintojų, 18 naudotojų ir 90 žaliavų tiekėjų.

(13)

Klausimyno atsakymus pateikė šeši atrinkti eksportuojantys JAV gamintojai arba gamintojų grupės, dešimt atrinktų Bendrijos gamintojų, vienas naudotojas ir šeši žaliavų tiekėjai.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(15)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjami 2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. kovo 31 d. laikotarpio (toliau – TL) duomenys. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas 2004 m. sausio mėn.–TL pabaigos laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Pranešime apie inicijavimą tariamai dempingo kainomis importuojamas produktas apibrėžtas kaip JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinami biodyzelinu), tiek gryni, tiek mišinio pavidalo, dažniausiai, bet ne visuomet, naudojami kaip atsinaujinantis kuras (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurį deklaruojant paprastai nurodomi KN kodai 3824 90 91, ex 3824 90 97, ex 2710 19 41, ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99.

(17)

Pagal JAV vidaus mokesčių kodeksą (4) (JAV KODEKSAS) (26 antraštinė dalis, 40A punkto d papunktis), terminas biodyzelinas apibrėžiamas kaip ilgagrandinių riebalų rūgščių monoalkilesteriai, gauti iš augalinės arba gyvūninės medžiagos, atitinkantys a) Aplinkosaugos agentūros Švaraus oro akto 211 skirsnio (42 U.S.C 7545) registravimo reikalavimus kurui ir kuro papildams ir b) Amerikos bandymų ir medžiagų draugijos reikalavimus D6751.

(18)

Remiantis rinkai ir visuomenei pateikiama informacija (5), visų tipų JAV gaminami ir parduodami biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai (biodyzelino mišinys su mineraliniu dyzelinu, kaip paaiškinta 20 konstatuojamojoje dalyje) laikomi biodyzelino kuru ir sudaro energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos bei alternatyvaus kuro srities teisės aktų paketo dalį.

(19)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad JAV gaminamas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų, naudojamų kaip biodyzelino pramonės žaliavos (6). Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau – minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį bei gauti riebalų rūgščių etilesterius. Peresterinimas – pakankamai nesudėtingas cheminis procesas, tačiau būtini aukščiausio lygio pramoniniai standartai, kad būtų užtikrinta aukšta biodyzelino kokybė.

(20)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad JAV gaminamą biodyzeliną gamintojai paprastai maišo su mineraliniu dyzelinu, siekdami pagaminti įvairių rūšių mišinius (toliau – biodyzelino mišiniai), kurie vėliau rinkoje parduodami įvairiems pirkėjams. Be to, paaiškėjo, kad grynas biodyzelinas buvo parduodamas nepriklausomoms bendrovėms, kurios biodyzeliną pirko arba importavo tam, kad sumaišytų su mineraliniu dyzelinu. Biodyzelino maišymas su mineraliniu dyzelinu – pakankamai paprasta operacija, kurią, pavyzdžiui, galima atlikti maišant cisternose gamybos vietoje prieš tiekiant į autocisterną arba maišant autocisternose (taškomuoju būdu), kai pridedamas norimas biodyzelino ir mineralinio dyzelino procentinė dalis, arba iš karto maišant su dviem sudėtinėmis dalimis, kurios į autocisterną tiekiamos tuo pačiu metu.

(21)

Norint aiškiai apibrėžti įvairius biodyzelino mišinių tipus, taikoma tarptautiniu mastu pripažinta sistema – vadinamasis „B“ faktorius, kuriuo bet kuriame biodyzelino mišinyje nurodomas tikslus biodyzelino kiekis: pavyzdžiui, mišinys, kuriame yra „X“ % biodyzelino, būtų paženklintas B„X“, o grynas biodyzelinas ženklinamas B100, t. y. 100 % biodyzelinas. JAV buvo įprasta 99 % (7) biodyzelino maišyti su 1 % mineralinio dyzelino (B99) ir jį parduoti rinkai. Gryną biodyzeliną, priešingai nei mineralinį dyzeliną, reikia pakankamai greitai sunaudoti, jo negalima laikyti kaip atsargas ilgiau nei tris ar keturis mėnesius, nes jis oksiduotųsi ir būtų netinkamas naudoti. Biodyzeliną sumaišius su mineraliniu dyzelinu kurą galima ilgiau laikyti. 1 % mineralinio dyzelino B99 dyzeline pakanka, kad sutrukdytų biodyzeline formuotis pelėsiui.

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad biodyzelinas ir aukštesnio lygio biodyzelinio mišiniai (8) iš esmės skirti pardavimui JAV rinkoje tolesniam maišymui, o žemesnio lygio biodyzelino mišiniai (9) paprastai gaminami siekiant jį parduoti naudojimui JAV rinkoje. Taigi JAV aukšto lygio mišinių rinka skiriasi nuo žemo lygio mišinių rinkos.

(23)

Skunde pateikta prima facie įrodymų, kad JAV gaminamas ir į Bendrijos rinką eksportuojamas biodyzelinas ir tam tikri mišiniai turėjo poveikio skundą pateikusių Bendrijos biodyzelinio gamintojų ekonominei padėčiai. Atsižvelgiant į susijusių JAV gamintojų ir vidaus rinkos savybes, prie nagrinėjamojo produkto apibrėžties turėjo būti priskirtas ir į susijusius biodyzelino mišinius įmaišytas biodyzelinas. Siekiant nustatyti produktus, kuriuos ketinta nagrinėti atliekant tyrimą, turėtų būti patikslinta pranešime apie inicijavimą ir 16 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtis.

(24)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji dalis JAV rinkoje tiesioginiam naudojimui parduodamų biodyzelino mišinių yra B20 mišiniai (t. y. mišiniai, kurių sudėtyje yra 20 % biodyzelino, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, kuriuos galima naudoti laikantis 1992 m. Energetikos politikos akto (10) (EPA)), B6, B5 ir B2 mišiniai. Viešoje informacijoje nurodoma, kad naudojant šiuos mišinius gali veikti bet kuris dyzelinis variklis, iš esmės nereikia atlikti jokių variklio pakeitimų, be to, nenustoja galioti automobilių gamintojų teikiama garantija. Naudojant žemo lygio mišiniuose (2–20 % biodyzelino) mišinio savybės yra panašios į mineralinio dyzelino savybes. Kai varikliui naudojamas aukštesnio nei B20 faktoriaus biodyzelinas, naudotojas gali pastebėti tam tikrą galios, sukimo momento ir kuro ekonomiškumo sumažėjimą, o automobilių gamintojai apskritai nesuteiktų garantijos, jei varikliui būtų padaryta žala.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad grynas biodyzelinas ir aukšto lygio mišiniai JAV paprastai neskirti tiesioginiam naudojimui. Grynas biodyzelinas paprastai skirtas maišyti prieš parduodant rinkoje. Po to mišiniai naudojami transporto sektoriuje kaip kelių transporto priemonių, pavyzdžiui, automobilių, sunkvežimių, autobusų ir traukinių, dyzelinių variklių degalai. Be to, biodyzeliną galima naudoti kaip šildymo kurą namų, komercinės paskirties ir pramoniniams boileriams ir kaip generatorių kurą elektrai gaminti. Šiuo metu vykdomi bandymai, ar galima naudoti biodyzelino mišinius orlaiviams.

(26)

Taigi tyrimo nagrinėjamasis produktas turėtų būti apibrėžtas kaip riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišinio, kurio faktorius didesnis nei B20, pavidalo. Kitaip tariant, nagrinėjamasis produktas – JAV kilmės grynas biodyzelinas (B100) ir visi mišiniai, kurių faktorius didesnis nei B20, tiksliau, mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % JAV kilmės biodyzelino (toliau – nagrinėjamasis produktas). Ši riba laikoma tinkama, kad būtų aiškiai atskirti įvairūs mišinių tipai, kuriuos galima rasti JAV rinkoje.

(27)

Nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų nagrinėjamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia.

(28)

Nagrinėjamojo produkto klasifikaciniai KN kodai: 3824 90 91, ex 3824 90 97, ex 2710 19 41, ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99.

(29)

Nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjami JAV gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip į Bendriją iš JAV eksportuojami produktai. Panašiai, Bendrijos gamintojų gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip iš nagrinėjamosios šalies į Bendriją eksportuojami produktai.

(30)

Teigta, kad kai kurie naudotojai, ypač Vokietijoje, gryną biodyzeliną (B100) tiesiogiai naudoja kaip pigesnę mineralinio dyzelino arba įprastų mišinių, skirtų tiesioginiam naudojimui Bendrijos rinkoje, alternatyvą. Išnagrinėjus šį teiginį nustatyta, kad Bendrijos gamintojai gryną biodyzeliną Bendrijos rinkoje daugiausia pardavė bendrovėms, kurios jį maišė su mineraliniu dyzelinu. Tai, kad kai kurių laivynų savininkai vėl renkasi B100, Bendrijos lygiu yra išimtis. Bendrijos rinkoje biodyzelinas yra papildomas, o ne mineralinį dyzeliną pakeičiantis produktas.

(31)

Dėl to nesikeičia tai, kad įvairių tipų JAV gaminamą ir į Bendriją eksportuojamą nagrinėjamąjį produktą galima sukeisti su Bendrijos biodyzelino gamintojų Bendrijoje gaminamu ir parduodamu produktu. Nėra reikšmingų produkto naudojimo paskirties ir ūkinės veiklos vykdytojų bei rinkos naudotojų suvokimo skirtumų, dėl kurių būtų pakeista panašaus produkto apibrėžtis.

(32)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad fizinės ir cheminės nagrinėjamojo produkto, ypač gryno biodyzelino, savybės skiriasi nuo panašaus Bendrijoje gaminamo biodyzelino savybių. EB biodyzelino gamyba pagrįsta rapsų aliejumi, o JAV gamintojai daugiausia naudoja sojų aliejų. Todėl buvo teigiama, kad šių dviejų tipų produktų nebūtų galima sukeisti, be to, jie tiesiogiai nekonkuruotų Bendrijos rinkoje. Suinteresuotoji šalis visų pirma pažymėjo, kad skirtųsi šaltojo sklidumo savybės ir jodo skaičiai.

(33)

Komisija šį teiginį išnagrinėjo ir nustatė, kad:

(34)

Kadangi pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį „tapati prekė“ nereiškia, kad produktai visais atžvilgiais turi būti tapatūs, bet kokio nedidelio įvairių tipų produktų nuokrypio nepakanka, kad būtų pakeista išvada dėl nagrinėjamojo produkto ir Bendrijos panašaus produkto panašumo.

(35)

Taigi nerasta jokių įvairių rūšių nagrinėjamojo produkto ir Bendrijos panašių produktų, parduodamų Bendrijos rinkoje, skirtumų, dėl kurių reikėtų daryti išvadą, kad Bendrijos gamintojų gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami produktai nėra panašūs produktai, kurių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios, kaip JAV gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų rūšių nagrinėjamojo produkto savybės. Todėl daroma preliminari išvada, kad visų tipų biodyzelinas laikomas panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad JAV valdžios institucijos taikė vadinamąjį maišytojų kreditą – 1 USD vienam galonui gryno biodyzelino, esančio biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinyje.

(37)

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad siekiant nustatyti dempingo skirtumus turėtų būti koreguojami maišyto biodyzelino pardavimo eksportui ir vidaus rinkoje kiekiai, padidinant pardavimo kainas pagal atitinkamus gautus kreditus arba atskaitant maišytojų kreditą iš susijusio pardavimo gamybos sąnaudų.

(38)

Reikėtų paminėti, kad pagal atitinkamas teisines nuostatas, t. y. pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį ir 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (11) 24 straipsnio 1 dalį, jokiems produktams nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Tačiau atliekant antisubsidijų tyrimą nustatyta, kad maišytojų kreditas yra subsidija, kuri tokiu pačiu būdu ir tokio paties dydžio gali būti suteikta parduodant prekes eksportui arba šalies viduje, todėl tai nėra eksporto subsidija. Todėl laikytasi preliminarios nuomonės, kad tvirtinimai dėl koregavimo negali būti priimti.

(39)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija visų pirma nustatė, ar nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją per TL parduoto kiekio.

(40)

Vienu atveju nustatyta, kad atrinkto eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Šio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė turėjo būti nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(41)

Komisija nustatė atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie vidaus rinkoje iš esmės parduoda tipišką produkto kiekį, tuos vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Bendriją parduodamų rūšių produktus.

(42)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(43)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar nagrinėjamų bendrovių pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produktų pelningo pardavimo per tiriamąjį laikotarpį nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje santykį.

(44)

Jeigu tam tikro produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(45)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, apskaičiavus tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinį vidurkį.

(46)

Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis nebuvo tipiškas arba kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi. Todėl prie eksportuotojo vidutinių gamybos sąnaudų per TL (pagal skirtingų rūšių produktus) buvo pridėtos pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) sąnaudos bei pagrįstas pelno dydis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, PBA sąnaudų ir pelno dydžio procentinės dalys nustatytos pagal atitinkamo eksportuojančio gamintojo vidutines svertines PBA sąnaudas ir pelno, gauto pardavus panašų produktą įprastinėmis prekybos sąlygomis, dydį.

(47)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kurio parduodamas produkto kiekis vidaus rinkoje nėra tipiškas, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, prie bendrovės nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą PBA sąnaudų ir pelno dydį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktu PBA sąnaudų ir pelno dydžio procentinė dalis apskaičiuota pagal kitų tyrime nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų vidutinį svertinį PBA sąnaudų ir pelno dydį, atsižvelgiant į pagaminto ir vidaus rinkoje parduoto panašaus produkto apimtį.

(48)

Siekiant įvertinti tai, kad bendrovė neseniai pradėjo veiklą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi atliktas koregavimas. Atsižvelgiant į mažą gamybos įrenginių pajėgumų naudojimą pradiniame etape koreguotos bendrovės pridėtinės išlaidos.

(49)

Pardavimo eksportui kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(50)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas per Bendrijoje arba už jos ribų įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis ir atitinkamai jas pakoregavus, atsižvelgiant į pagrįstą nuo importo iki perpardavimo patirtų sąnaudų bei pelno dydį.

(51)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(52)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(53)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, kreditų išlaidas bei komisinius.

(54)

Atrinktų bendrovių kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(55)

Tuo remiantis procentais išreikšti laikinieji CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(56)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinis vidutinis dempingo skirtumas apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotus skirtumus. Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas laikinasis 33,7 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas.

(57)

Visiems kitiems JAV eksportuotojams Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Iš visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautuose atrankos klausimyno atsakymuose nurodytas visas eksportuotas kiekis palygintas su visu iš JAV importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal JAV statistinius eksporto duomenis. Nustatytas 81 % bendradarbiavimo lygis. Šiuo pagrindu nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis. Todėl manyta, kad siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, atitinkantį atrinktam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kurio individualus dempingo ir žalos skirtumas didžiausias, nustatytą skirtumą.

(58)

Tuo remiantis laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 57,3 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(59)

Norint nustatyti Bendrijos gamybos apimtį ir tai, ar pritarta tyrimui, naudotasi visa turima informacija, taip pat skunde nurodyta informacija ir iš Bendrijos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus gautais duomenimis.

(60)

Remiantis tokia informacija nustatyta, kad Bendrijoje per TL iš viso pagaminta apie 5 400 tūkst. tonų produkto. Nustatyta, kad trys tai pačiai grupei priklausančios bendrovės buvo susijusios su eksportuojančiais JAV gamintojais; bendrovių grupė iš susijusių JAV eksportuotojų importavo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį. Todėl šios bendrovės nebuvo priskirtos Bendrijos gamybos apibrėžčiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Taigi, gamybos apimtis, kuria remiantis buvo nustatyta Bendrijos pramonės padėtis, buvo 4 200–4 600 tūkst. tonų.

(61)

Nustatyta, kad skundui pritarusios bendradarbiavusios bendrovės per TL pagamino daugiau nei 60 % 60 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Bendrijoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Laikyta, kad 63 konstatuojamojoje dalyje nurodyta bendrovė, kuri nebendradarbiavo atliekant tyrimą, skundui nepritarė. Padaryta išvada, kad skundui ir tyrimui pritarė didžiąją dalį produkcijos pagaminantys Bendrijos gamintojai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(62)

Bendrijoje yra daug gamintojų, todėl siekiant nustatyti, ar padaryta žala, nutarta taikyti atranką. Atrankos formos nusiųstos visiems galimiems panašaus produkto gamintojams Bendrijoje. Iš pradžių atrankos formose reikšmingą informaciją pateikė ir atliekant tyrimą bendradarbiauti sutiko daugiau nei 40 bendrovių. Trys 60 konstatuojamojoje dalyje nurodytos bendrovės nebuvo įtrauktos į atranką dėl toje konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(63)

Iš likusių bendrovių, remiantis didžiausiu tipišku pagamintu ir parduotu kiekiu Bendrijoje, kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, atrinkta 11 bendrovių. Vieną gamintoją, kurį pradžioje ketinta atrinkti, reikėjo atmesti, nes jis nebendradarbiavo. Laikoma, kad likusios dešimt atrinktų bendrovių pagamina ir parduoda tipišką produkto kiekį, palyginti su visa Bendrijos gamyba.

(64)

Toliau šie dešimt atrinktų gamintojų vadinami Bendrijos pramone arba atrinktais Bendrijos gamintojais.

(65)

Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas 2004 m. sausio mėn.–TL pabaigos laikotarpis. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės veikla iš esmės pradėjo formuotis 2004 m. Todėl nuspręsta, kad atliekant tyrimą reikėtų nagrinėti 2005 m.–TL laikotarpio tendencijas (toliau – analizuotas laikotarpis). Tačiau su 2004 m. susijusi surinkta informacija tolesniame vertinime taip pat nurodoma.

(66)

Bendrijoje suvartotas kiekis apskaičiuotas remiantis visų Bendrijos gamintojų visu Bendrijos rinkoje pagamintu kiekiu, kaip išaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, iš kurio atimtas jų eksportuotas kiekis ir pridėtas iš šio tyrimo nagrinėjamosios šalies bei kitų trečiųjų šalių importuotas kiekis.

(67)

Nustatant importo iš JAV kiekį remtasi šiais informacijos šaltiniais:

(68)

Tačiau išnagrinėjus informaciją paaiškėjo, kad siekiant apskaičiuoti suvartojimą negalima remtis Eurostato duomenimis, kadangi iki 2007 m. pabaigos skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas nebuvo klasifikuojamas priskiriant atskirą KN kodą. Importuojamas nagrinėjamasis produktas buvo priskiriamas tam tikriems kodams, kurie taip pat buvo naudojami duomenims apie kitų produktų importą nustatyti. Taigi manyta, kad norint nustatyti patikimus importuoto bei suvartoto kiekio duomenis ir importo tendencijas būtų tikslingiau naudoti JAV eksporto statistinius duomenis. Naudojantis šiuo informacijos šaltiniu atsižvelgta į prekių gabenimui iš JAV į Bendriją reikalingą laikotarpį, todėl eksporto statistiniai duomenys vienu mėnesiu pakoreguoti, norint atsižvelgti į šį laiko skirtumą.

(69)

Dėl importo iš kitų šalių ir Bendrijos gamintojų eksporto: pirmiau aprašyta, kad Eurostato duomenys nebuvo tinkami, dėl to atliekant tyrimą remtasi skunde nurodytais duomenimis.

(70)

Remiantis tuo, kas išdėstyta. Nustatyta, kad Bendrijoje suvartojamas biodyzelino kiekis 2005–2007 m. padidėjo 107 %, o vėliau per TL sumažėjo 1 procentiniu punktu. Apskritai per analizuotą laikotarpį suvartojamas kiekis padidėjo daugiau nei du kartus.

(71)

Paklausa iš esmės padidėjo dėl to, kad priėmus 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (12) ir 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (13), valstybės narės ėmėsi iniciatyvų biokuro naudojimui skatinti.

(72)

Iš JAV importuojamas kiekis labai padidėjo – nuo apytikriai 11 500 tonų 2005 m. iki apytikriai 1 137 000 tonų per TL.

(73)

Per analizuotą laikotarpį importo dempingo kainomis iš JAV dalis Bendrijos rinkoje nuolat didėjo – nuo 0,4 % 2005 m. iki 17,2 % per TL. Todėl importo dempingo kainomis apimtis itin padidėjo tiek absoliučiais dydžiais, tiek ir santykinai palyginus su to laikotarpio suvartojimo Bendrijoje duomenimis.

(74)

„Splash and dash“ – terminas, kurį su biodyzeliu susiję ūkinės veiklos vykdytojai vartoja apibūdindami praktiką, kai tariamai užsienio kilmės biodyzelinas į Bendriją gabenamas per JAV, kuriose jis sumaišomas su praktiškai lašu (0,01 % galutiniame mišinyje) įprasto dyzelino, kad maišytojas galėtų gauti subsidiją JAV.

(75)

JAV šalys teigė, kad „splash and dash“ praktika paaiškinama, kodėl taip padidėjo importo iš JAV į Bendrijos rinką apimtis – importas pagal tokią praktiką sudarė 40 % importo iš JAV per TL. Šios šalys taip pat teigė, kad tyrimas inicijuotas dėl JAV kilmės biodyzelino importo, todėl analizuojant žalą nereikėtų atsižvelgti į importą taikant „splash and dash“ praktiką ir jį reikėtų vertinti kaip importą iš kitų trečiųjų šalių.

(76)

Kita vertus, skundo pateikėjas tvirtino, kad taikant „splash and dash“ praktiką importuotas kiekis (jei iš viso buvo tokiu būdu importuota) sudarytų ne daugiau kaip 10 % JAV eksporto kiekio ir todėl būtų nereikšmingas ir dėl jo nepasikeistų išvados, kad į Bendrijos rinką pateko didelis kiekis importo dempingo kainomis iš JAV, ypač per TL.

(77)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal JAV eksporto statistinius duomenis neįmanoma atskirti pagal tariamai „splash and dash“ praktiką eksportuoto biodyzelino nuo kito JAV eksporto, registruoto „Eksporto“ skyriuje. Tuose pačiuose statistiniuose duomenyje praktiškai nebuvo nurodyta jokių kiekių, kurie būtų deklaruoti „Grįžtamojo eksporto“ skyriuje. Be to, JAV valdžios institucijos tvirtino, kad visi produktai, nurodyti „Eksporto“ skyriuje, laikomi JAV kilmės produktais.

(78)

Be to, dauguma tirtų JAV bendrovių nurodė, kad buvo neįmanoma atskirti į Bendriją eksportuoto ar šalies vidaus rinkoje parduoto kiekio nuo JAV pagaminto ar iš JAV gauto kiekio ir taikant „splash and dash“ praktiką eksportuoto kiekio.

(79)

Taip pat dėl tirtų JAV bendrovių nustatyta, kad visas eksportuotas biodyzelinas deklaruotas kaip JAV kilmės biodyzelinas tiek jį eksportuojant JAV eksportuotojams, tiek jį importuojant susijusiems Bendrijos importuotojams.

(80)

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant visų pirma į tai, kad taikant „splash and dash“ praktiką eksportuoti produktai deklaruoti kaip JAV kilmės, be to, JAV valdžios institucijos juos laikė JAV kilmės produktais, manyta, kad nebuvo priežasčių tokius produktus vertinti ne kaip JAV kilmės importuojamus produktus.

(81)

JAV eksporto statistiniais duomenimis taip pat naudotasi norint nustatyti dempingo kainomis vykdomo JAV kilmės importo kainų tendencijas, ypač 2007 m. ir per TL. Norint parodyti kainų lygį Bendrijos pasienyje, vidutinės eksporto kainos pakoreguotos atsižvelgiant į susijusias gabenimo ir draudimo sąnaudas. Reikėtų pažymėti, kad analizuoto laikotarpio pradžioje, tiksliau, 2005 ir 2006 m., o taip pat 2004 m., JAV eksporto statistiniai duomenys, tiksliau, pardavimo vertės duomenys, nebuvo visiškai patikimi, nes nustatyta, kad apskaičiuotos vidutinės eksporto kainos buvo neproporcingai didelės, palyginti su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytomis kainomis. Tokiomis aplinkybėmis tų metų vidutinė JAV eksporto kaina buvo pagrįsta klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė atrinkti eksportuojantys JAV gamintojai.

(82)

Vidutinės importo iš JAV kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, o nuo 2005 m. iki TL pabaigos apskritai padidėjo 7 %.

(83)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis importo iš JAV kainomis, nustatytomis remiantis atrinktų eksportuojančių JAV gamintojų CIF. Prireikus koreguota atsižvelgiant į muitus, sąnaudas po importo ir biodyzelino gamybai naudotų pramonės žaliavų skirtumus (žr. tolesnę konstatuojamąją dalį).

(84)

Atlikus tyrimą nustatytos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys, visų pirma remiantis gamybos procese naudojamomis pramonės žaliavomis. Bendrijoje pagrindinė naudojama pramonės žaliava – rapsai, o JAV gamintojai naudoja kitokias pramonės žaliavas, kaip antai sojų pupeles, sareptinius bastučius, alyvpalmes ir pan. Kadangi pramonės žaliavos yra praktiškai pagrindinė nagrinėjamojo produkto gamybos žaliava, manyta, kad reikėtų leisti atlikti koregavimą atsižvelgiant į pramonės žaliavų skirtumus. Šis koregavimas apskaičiuotas taip, kad atitiktų skirtumo tarp susijusių rūšių nagrinėjamojo produkto ir iš rapsų pagamintų rūšių produktų rinkos vertę. Tokiu būdu svertinės vidutinės Bendrijos pramonės pardavimo kainos palygintos su svertine vidutine nagrinėjamojo produkto importo kaina atsižvelgiant į tas pačias pramonės žaliavas (rapsus).

(85)

Pagal minėtą metodą JAV ir Bendrijos kainų skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės svertinės vidutinės kainos (gamintojo kainos EXW sąlygomis) procentu, t. y. priverstinio kainų mažinimo skirtumas, sudarė 18,9–33,0 %.

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, analizuotu laikotarpiu turėję poveikio Bendrijos pramonei.

(87)

Padidėjus suvartojamam kiekiui per analizuotą laikotarpį nuolatos didėjo atrinktų Bendrijos gamintojų gamybos pajėgumai. 2005–2006 m. pajėgumai padidėjo 42 %, 2007 m. – 68 %, o nuo 2007 m. iki TL pabaigos – dar 15 %. Pajėgumai per analizuotą laikotarpį iš viso padidėjo 174 %. Gamybos pajėgumai didėjo dėl naujų investicijų tikintis paklausos didėjimo.

(88)

Iš tiesų Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų didėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į Direktyvoje 2003/30/EB nustatytą tikslą, kad biokuras ir kitas atsinaujinantis kuras pagal energijos kiekį sudarytų 5,75 % viso transporto srityje sunaudojamo benzino ir dyzelino kiekio, tiekiamo rinkai iki 2010 m. gruodžio 31 d. Be to, 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad iki 2020 m. visos valstybės narės privalo pasiekti, kad biokuro dalis sudarytų 10 % viso Bendrijos transporto sektoriuje sunaudojamo benzino ir dyzelino kiekio (14). Laikantis šio tikslo Bendrijoje suvartojamas biokuro kiekis iki tų metų padidėtų iki apytikriai 33 mln. naftos ekvivalento tonų. Apskaičiuota, kad 2006 m. gamybos pajėgumai visoje Bendrijoje sudarė tik 6 mln. tonų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suprantama, kad bendrijos gamintojai investavo į papildomus pajėgumus tikėdamiesi paklausos didėjimo.

(89)

Bendrijos pramonės gaminamo panašaus produkto kiekis taip pat nuolatos didėjo ir per analizuotą laikotarpį iš viso padidėjo 148 %.

(90)

Kadangi produkcijos kiekis didėjo lėčiau nei gamybos pajėgumai, Bendrijos pramonės pajėgumų naudojimas per analizuotą laikotarpį sumažėjo 9 %.

(91)

Didėjant suvartojamam kiekiui Bendrijos pramonės parduotas kiekis Bendrijos rinkoje nuolat didėjo – per analizuotą laikotarpį iš viso padidėjo 143 %. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 4,5 procentinio punkto.

(92)

Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos Bendrijos rinkoje per analizuotą laikotarpį padidėjo 23 %. Kainos padidėjo dėl padidėjusių žaliavų ir kitų sąnaudų.

(93)

Bendrijos pramonės augimą rodo kiekio rodikliai – produkcijos, parduoto kiekio ir ypač rinkos dalies rodikliai. Nors Bendrijos rinkoje suvartojamas kiekis ypatingai padidėjo per analizuotą laikotarpį, atrinktų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo nedaug. Tiksliau, nuo 2006 m. iki TL pabaigos atrinktų Bendrijos gamintų rinkos dalis padidėjo tik 5,8 procentinio punkto. Per tą patį laikotarpį importui dempingo kainomis tenkanti rinkos dalis padidėjo daugiau nei 16 procentinių punktų. Tai, kad Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti augančia rinka, apskritai turėjo neigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai. Kai kuriems žalos veiksniams, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumų naudojimas, našumas, pardavimas, investicijų politika ir investicijų grąža, padarytas labai didelis poveikis.

(94)

Per analizuotą laikotarpį biodyzelino atsargos padidėjo apytiksliai 200 %. Atsargų kiekis didėjo per analizuotą laikotarpį ir per tą patį laikotarpį didėjo daugiau nei Bendrijos pramonės pagamintas kiekis. Tačiau manoma, kad su atsargomis susiję duomenys vertinant ekonominę Bendrijos pramonės padėtį nėra labai vertingi, nes biodyzelino negalima laikyti ilgiau nei 6 mėnesius (vidutiniškai jis laikomas tik apie tris mėnesius).

(95)

Atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas nustatytas Bendrijos rinkoje parduodant panašų produktą gautą ikimokestinį grynąjį pelną išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentu. Per analizuotą laikotarpį atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas sumažėjo nuo 18,3 % pelno 2005 m. iki 5,7 % pelno per TL. Tai rodo, kad pelningumas per analizuotą laikotarpį sumažėjo 12,6 procentinio punkto.

(96)

Atrinktų Bendrijos gamintojų investicijos į biodyzelino gamybą 2005–2006 m. padidėjo 235 %. Investicijos padidėjo, nes gamybos pajėgumai buvo plečiami tikintis paklausos didėjimo Bendrijoje. Dėl to pažymima, kad investicijos dažniausiai planuojamos mažiausiai dviem metams, kol biodyzelino įmonė tampa visiškai veiksnia. Tie patys gamintojai toliau investavo 2007 m. ir per TL, tačiau investicijos buvo mažesnės. Šis laikotarpis sutampa su importo dempingo kainomis apimties didėjimu Bendrijos rinkoje.

(97)

Atrinktų Bendrijos gamintojų investicijų grąža, rodanti jų iki mokestinius rezultatus biodyzelino gamybai naudoto turto pradinės ir baigiamosios buhalterinės apskaitos knygose nurodytos grynosios vertės procentais, mažėjo, kaip ir pelningumas. Tačiau iš tikrųjų investicijų grąža ypatingai sumažėjo – net 91 procentiniu punktu per analizuotą laikotarpį. Manoma, kad investicijų grąžos mažėjimas akivaizdžiai rodo blogėjančią Bendrijos pramonės ekonominę padėtį.

(98)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija – grynųjų pinigų srautas per analizuotą laikotarpį padidėjo 38 %. Pelningumas per tą patį laikotarpį mažėjo, tačiau grynųjų pinigų srautas didėjo iš esmės dėl to, kad padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos, į kurias atsižvelgiama nustatant grynųjų pinigų srauto lygį. Kita priežastis – pelnas per nagrinėjamąjį laikotarpį absoliučiąja verte sumažėjo ne tiek daug kiek apyvarta. Tačiau nuo 2006 m. iki TL pabaigos grynųjų pinigų srautas sumažėjo 15 %, vadinasi, analizuoto laikotarpio antroje pusėje, kai Bendrijos rinką pasiekė daugiau importo dempingo kainomis, prasidėjo nuosmukis.

(99)

Padidėjus pagamintam ir parduotam kiekiui Bendrijos pramonės užimtumas per analizuotą laikotarpį padidėjo 178 %. Pažymima, kad biodyzelino pramonė yra kapitalo imli pramonė, kurioje gamybos procese nereikia daug darbo jėgos.

(100)

Per analizuotą laikotarpį vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 6 %. Taip įvyko dėl to, kad papildomi darbuotojai, kuriuos analizuoto laikotarpio pabaigoje pasamdė Bendrijos pramonė gamybai plėsti, galėjo būti mažiau kvalifikuoti.

(101)

Nuo 2005 m. iki TL pabaigos našumas sumažėjo 11 %.

(102)

Eksportuojančių JAV gamintojų dempingo skirtumai yra nurodyti dalyje apie dempingą ir yra daug didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kainomis kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(103)

Išanalizavus Bendrijos rinkos duomenis paaiškėjo, kad neatrinkti Bendrijos gamintojai ir 60 konstatuojamojoje dalyje nurodyti gamintojai parduodami jų pačių pagamintą biodyzeliną Bendrijos rinkoje per analizuotą laikotarpį neteko didelės rinkos dalies. Apskaičiuota, kad šie gamintojai per analizuotą laikotarpį prarado daugiau nei 20 procentinių punktų rinkos dalies.

(104)

Iš skundo pateikėjo pateiktos informacijos paaiškėjo, kad daugelis šių bendrovių arba baigė veiklą, susijusią su biodyzelinu, arba ją sumažino ir negalėjo tinkamai bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(105)

Be to, kai kurios bendrovės, kurios pateikė informaciją vykdant atranką, nurodė, kad dėl importo mažomis kainomis iš JAV turėjo sumažinti gamybą ir darbuotojų skaičių. Panašių pastabų pateikė kiti gamintojai, kurie buvo pasirengę pradėti gamybą, bet patekimą į rinką turėjo atidėti, nes labai padidėjo importo mažomis kainomis iš JAV kiekis, ypač per TL.

(106)

Minėti duomenys, susiję su neatrinktais gamintojais, sustiprintų išvadas dėl atrinktiems Bendrijos gamintojams padarytos žalos.

(107)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad didėjant paklausai atrinktų Bendrijos gamintojų padėtis (kiekio rodikliai) per analizuotą laikotarpį pagerėjo – gamyba padidėjo 150 %, gamybos pajėgumai – 174 %, o parduotas kiekis – 143 %. Be to, atrinktų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo nuo 25,3 % 2005 m. iki 29,8 % per TL, tiksliau, vidutiniškai 4,5 procentinio punkto. Užimtumas ir investicijos taip pat padidėjo, nes per tą laikotarpį padidėjo biodyzelino paklausa Bendrijos rinkoje. Tačiau pagamintas kiekis nepadidėjo tiek, kiek paaugo rinka, todėl per analizuotą laikotarpį gamybos pajėgumų naudojimas sumažėjo 9 %, o našumas – 11 %.

(108)

Pagrindiniai su atrinktų Bendrijos gamintojų finansine padėtimi susiję rodikliai per analizuotą laikotarpį pablogėjo. Našumas sumažėjo nuo apytikriai 18 % 2005–2006 m. iki mažiau nei 6 % per TL. Nepaisant atrinktų Bendrijos gamintojų gebėjimo patiems finansuoti savo veiklą, ypač dėl to, kad padidėjo grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža per TL labai sumažėjo – net 80 %.

(109)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad 2005–2007 m. ir nuo 2005 m. iki TL pabaigos labai padidėjo atrinktų Bendrijos gamintojų sąnaudos – atitinkamai 36 ir 42 %, nes padidėjo pramonės žaliavų, kurios sudaro apie 80 % visų biodyzelino sąnaudų, kainos (iš esmės rapsų ir sojų aliejaus kainos). Šių padidėjusių sąnaudų nebuvo galima visiškai perkelti pirkėjams Bendrijos rinkoje.

(110)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad visa Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl JAV kilmės importo dempingo kainomis Bendrijos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kainomis vykdomam importui.

(112)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per analizuotą laikotarpį labai padidėjo, tiksliau – 100 kartų, importo mažomis dempingo kainomis iš JAV kiekis. Dėl to tokiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo net 16,8 procentinio punkto – nuo 0,4 % 2005 m. iki 17,2 % per TL. Norint parodyti, kokį didelį poveikį Bendrijai padarė didelis importo dempingo kainomis iš JAV kiekis, pažymima, kad rinkos dalis 16,8 procentinio punkto padidėjo per 15 mėnesių.

(113)

Tuo pačiu metu, nepaisant labai padidėjusio suvartojamo kiekio, Bendrijos pramonė jai tenkančią rinkos dalį jos pagrindinėje rinkoje per analizuotą laikotarpį sugebėjo padidinti tik 4,5 procentinio punkto. Atlikus tyrimą nustatyta, kad taip atsitiko tik dėl to, kad Bendrijos gamintojai per analizuotą laikotarpį nutraukė gamybą arba ją sumažino.

(114)

Dempingo kainomis vykdomo importo vidutinė kaina nuo 2005 m. iki TL pabaigos padidėjo 7 %, tačiau per tą patį laikotarpį buvo gerokai mažesnė už Bendrijos pramonės kainas. Taigi dėl dempingo kainomis vykdomo importo kainų buvo priverstinai sumažintos Bendrijos pramonės kainos – vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL buvo 25 %.

(115)

Dėl didelio importo mažomis dempingo kainomis kiekio Bendrijos rinkoje daromas spaudimas neleido Bendrijos pramonei nustatyti tokias pardavimo kainas, kurios atitiktų rinkos sąlygas ir padidėjusias sąnaudas. Iš tiesų vidutinės Bendrijos pramonės biodyzelinui gaminti naudotų pramonės žaliavų kainos per TL buvo 25 % didesnės nei 2006 m. Bendrijos pramonė pirkėjams galėjo perkelti tik 4 % padidėjusias kainas, o visos Bendrijos pramonės sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 20 %. Reikia pažymėti, kad JAV gamintojų naudotų pagrindinių pramonės žaliavų, tiksliau, sojų aliejaus, kaina per tą patį laikotarpį taip pat gerokai padidėjo. Tačiau, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, šis sąnaudų padidėjimas dempingo kainomis vykdomo importo kainose neatsispindėjo.

(116)

Norint tiksliau įrodyti labai padidėjusio importo mažomis dempingo kainomis iš JAV kiekio ir Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį, palyginta Bendrijos pramonės padėtis 2005–2006 m., kai importo dempingo kainomis nebūta, ir rinkos padėtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos, kai labai padidėjo importo dempingo kainomis kiekis.

(117)

2005–2006 m., kai Bendrijos rinkoje nebuvo importo dempingo kainomis, suvartojamas kiekis padidėjo apytikriai 1,8 mln. tonų. Visi Bendrijos gamintojai galėjo rengti verslo planus tikėdamiesi greitai augančios palankios rinkos. Tuo laikotarpiu kainos padidėjo 19 %, o Bendrijos pramonės pelnas buvo 18,3 %. 2007 m. ir per TL padėtis visiškai pasikeitė. Į rinką pradėjo skverbtis importas mažomis dempingo kainomis iš JAV. Nors rinka ir toliau plėtėsi bei padidėjo 1,6 mln. tonų, tačiau didžiąją šios išsiplėtusios rinkos dalį (daugiau nei 1 mln. tonų) užėmė importas dempingo kainomis iš JAV. Bendrijos pramonei atiteko tik nedidelė rinkos dalis, pagrindinės biodyzelino gamybos sąnaudos padidėjo net 25 %, tačiau vidutinė pardavimo kaina per tą patį laikotarpį padidėjo tik apie 4 %. Todėl jos bendra ekonominė ir finansinė padėtis per TL pablogėjo, nes pelnas sumažėjo net iki 6 % nuo apyvartos.

(118)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas mažomis dempingo kainomis iš JAV, dėl kurio per TL Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos ir kurio apimtis labai padidėjo, turėjo lemiamą įtaką Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai, kurią rodo jos finansinės padėties blogėjimas per TL.

(119)

Importo iš trečiųjų šalių kiekio nebuvo galima tiksliai nustatyti dėl 69 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Taigi pirmiau lentelėje pateikti duomenys pagrįsti skundo pateikėjo pateiktais skaičiavimais.

(120)

Importo iš trečiųjų šalių, kurios nėra susijusios su šiuo tyrimu, kiekis padidėjo nuo apytikriai 30 000 tonų 2005 m. iki 147 812 tonų per TL. Dėl to per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo rinkos dalis, tiksliau, 1,3 procentinio punkto. Todėl padaryta preliminari išvada, kad importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai galėjo būti tik nereikšmingas.

(121)

Atsižvelgiant į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį ir analizuotą laikotarpį paklausa labai padidėjo, negalima teigti, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą per TL patyrė dėl to, kad paklausa Bendrijos rinkoje nuo 2007 m. iki TL pabaigos nežymiai sumažėjo (– 0,5 %).

(122)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Vokietijoje iš naujo nustatyti energijos mokesčiai už biodyzeliną (15) galėjo neigiamai paveikti ekonominę Bendrijos gamintojų, kurie tiekia produktą tai valstybei narei, padėtį.

(123)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš tiesų Vokietijoje naudojamam grynam biokurui nuo 1999 m. taikytos mokesčių lengvatos, kurios nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintos. Tačiau 2007 m. sausio 1 d. nustatytas privalomas maišymo reikalavimas (16), kuriuo nustatyta 4,4 % biodyzelino kvota, apskaičiuota remiantis viso benzino ir dyzelino Vokietijos rinkos transporto srityje energijos kiekiu. Šios kvotos nesilaikantys ūkinės veiklos vykdytojai turi mokėti 0,60 EUR baudą už litrą biodyzelino, kuris neatitinka kvotos. Pasirodo, kad iš esmės šiuo privalomu maišymo reikalavimu kompensuojami tariami pardavimo nuostoliai ir subalansuojami lengvatų sumažinimai. Iš tikrųjų atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Bendrijos gamintojų, kurie produktą tiekia Vokietijos rinkai, parduotas kiekis nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo 68 %.

(124)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad dėl Bendrijos valstybių valdžios institucijų priimtų sprendimų negalima nutraukti importo dempingo kainomis ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(125)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad daug bendrovių Bendrijoje, paskatintos viešosios politikos priemonių biodyzelino gamybai skatinti, nusprendė investuoti į turimų gamybos pajėgumų plėtojimą ir naujas įmones. Ta šalis teigė, kad per TL biodyzelino gamybos pajėgumai Bendrijoje buvo 11,5 mln. tonų. Be to, ji teigė, kad suvartojamo kiekio raida nepateisino lūkesčių, todėl didelė gamybos pajėgumų dalis buvo nenaudojama ir būtų toliau likusi nenaudojama, net jei ir nebūtų importo iš JAV. Dėl to susijusios nuolatinės išlaidos turėjo neigiamo poveikio Bendrijos gamintojų pelningumui, investicijų grąžai ir grynųjų pinigų srautui.

(126)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad atliekant tyrimą dėmesys buvo skirtas Bendrijos gamintojų padėčiai. Net jeigu ir tiesa, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai (+ 189 %) padidėjo iš dalies daugiau nei paklausa (+ 106 %), reikia pažymėti, kad pagrindinė su sąnaudomis susijusi varomoji jėga biodyzelino gamyboje – kintamosios išlaidos. Iš tiesų, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, biodyzelino gamyboje žaliavos sudaro 80 % visų sąnaudų. Išsamiau nagrinėjant šį tvirtinimą paaiškėjo, kad nuolatinės išlaidos gaminant ir parduodant biodyzeliną sudarė tik 6 % visų sąnaudų. Taigi, jokiu tariamu dėl nepanaudotų pajėgumų padidėjusių nuolatinių išlaidų poveikiu negalima paaiškinti, kodėl per TL labai pablogėjo bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(127)

Be to, reikia pastebėti, kad, kaip nurodyta 4 lentelėje, atrinktų Bendrijos gamintojų pajėgumų naudojimo norma per TL buvo 80 %. Taigi, atrinktų Bendrijos gamintojų atveju nebuvo matyti tariamai perteklinių gamybos pajėgumų Bendrijoje.

(128)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad jei nepanaudoti gamybos pajėgumai ir turėjo neigiamo poveikio Bendrijos pramonei, tas poveikis nebuvo toks didelis, kad dėl jo būtų nutrauktas importo dempingo kainomis ir Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(129)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl padidėjusios rapsų ir rapsų aliejaus paklausos labai padidėjo žaliavų kainos Bendrijoje. Tuo, kad Bendrijos gamintojai rapsų aliejų naudoja kaip pagrindinę žaliavą, būtų galima paaiškinti, kodėl jie galbūt patyrė didesnę žalą, nei kiti gamintojai, kurie biodyzelinui gaminti naudoja kitus aliejus, pavyzdžiui, sojų ar alyvpalmių aliejų.

(130)

Pirmiausia pažymima, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog atrinkti Bendrijos gamintojai biodyzelinui gaminti naudojo ir kitus aliejus (sojų, alyvpalmių, saulėgrąžų) bei kartais gyvūninius riebalus, o ne tik rapsų aliejų.

(131)

Be to, 109 konstatuojamojoje dalyje iš tiesų pripažįstama, kad per analizuotą laikotarpį Bendrijos pramonės žaliavų sąnaudos labai padidėjo. Tačiau šiuos pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio produktų kainų padidėjimą visame pasaulyje, be to, šiuo atžvilgiu pažymima, kad sojų aliejaus (pagrindinės pramonės žaliavos, kurią naudojo nagrinėjamosios šalies gamintojai) kainos per tą patį laikotarpį dar daugiau padidėjo. Taigi pramonės žaliavų kainos padidėjimas poveikio turėjo visų rūšių biodyzelinui.

(132)

Rinkoje, kurioje vyrauja veiksminga konkurencija, reikėtų tikėtis, kad gamintojai turėtų sugebėti atgauti padidėjusias sąnaudas ir perkelti jas į rinką. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didelio importo mažomis dempingo kainomis kiekio Bendrijos rinkoje daromas spaudimas neleido Bendrijos gamintojams nustatyti tokias pardavimo kainas, kurios atitiktų rinkos sąlygas ir padidėjusias sąnaudas. Kaip minėta, pagrindinės JAV gamintojų pramonės žaliavos, tiksliau, sojų aliejus, per analizuotą laikotarpį taip pat labai pabrango. Tačiau padidėjusios sąnaudos JAV neatsispindėjo importo dempingo kainomis Bendrijos rinkoje kainose.

(133)

Tokiomis aplinkybėmis dėl žaliavų kainų padidėjimo negalima nutraukti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kainomis ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos.

(134)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad dėl artimo mineralinio dyzelino ir biodyzelino kainų santykio, padidėjus biodyzelino kainoms (jos padidėjo daugiau nei mineralinio dyzelino kainos), ypač Vokietijoje, galėjo sumažėti gamintojų, kurie tiekia šios valstybės narės rinkai, parduodamas kiekis.

(135)

Pirmiausiai pažymima, kad minėta šalis nepateikė šį tvirtinimą pagrindžiančios informacijos. Be to, priešingai nei tvirtino ši šalis, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės parduodamas kiekis ir rinkos dalis per analizuotą laikotarpį padidėjo. Be to, žaliavinės naftos kainos kotiruojamos pasauliniu mastu, todėl nagrinėjamojo produkto pardavimui turėjo būti padarytas toks pat poveikis, kaip Bendrijos gaminamo biodyzelino pardavimui.

(136)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(137)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad bet kurio biodyzelino gamintojo vieta yra svarbus veiksnys konkurencijos prasme, ir nurodė Vokietiją kaip pavyzdį, kad biodyzelino gamintojai, įsikūrę be išėjimo į jūrą, susiduria su didesniais gabenimo kaštais, nes visi stambieji pirkėjai, visų pirma naftos perdirbimo gamyklos ir jų maišymo įrenginiai, yra įsikūrę prie kranto.

(138)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad labai nedaug Bendrijos pramonės gamintojų buvo įsikūrę be išėjimo į jūrą. Be to, nustatyta, kad netoli kai kurių tokių gamintojų be išėjimo į jūrą įsikūrusios ir naftos perdirbimo įmonės. Kitų tokių gamintojų atveju nustatyta, kad trūkumą, jog biodyzelino gamintojai įsikūrę be išėjimo į jūrą ir yra toli nuo pirkėjų (maišytojų, perdirbėjų), kompensuoja tai, kad netoliese yra spaudyklų ir (arba) pramonės žaliavų tiekėjų.

(139)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad dėl gamyklos vietos be išėjimo į jūrą Bendrijos pramonei daroma materialinė žala, atmestas.

(140)

Reikėtų pažymėti, kad 112–118 konstatuojamosiose dalyse analizuojant importo dempingo kainomis iš JAV poveikį atsižvelgta į importo iš JAV poveikį trims 60 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms bendrovėms. Dėl šių bendrovių pagaminto biodyzelino pardavimo: atlikus tyrimą nenustatyta, kad kainos ar elgsena skyrėsi nuo atrinktų Bendrijos gamintojų, ypač per TL.

(141)

Išanalizavus nustatyta, kad nuo 2005 m. iki TL pabaigos labai padidėjo JAV kilmės importo mažomis dempingo kainomis kiekis ir rinkos dalis. Tuo pačiu metu nustatyta, kad dėl šio importo per TL priverstinai labai sumažinta Bendrijos pramonės kaina.

(142)

Iš atliekant tyrimą atskleistų faktų ir atliktos analizės lyginant 2005–2006 m. laikotarpį su laikotarpiu nuo 2007 m. iki TL pabaigos, matyti, kad akivaizdžiai sutapo laikas, kai labai padidėjo importo mažomis kainomis iš JAV apimtis ir labai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė padėtis, ypač per TL.

(143)

Remiantis aprašyta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis iš JAV Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(144)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Bendrijos interesai nustatyti remiantis visų įvairių susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų, žaliavų tiekėjų ir nagrinėjamojo produkto naudotojų interesų, vertinimu.

(145)

Kaip minėta, Bendrijos pramonei dėl JAV kilmės importo dempingo kainomis padaryta materialinė žala. Jei priemonės nebūtų nustatytos, Bendrijos pramonės finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Bendrijos pramonės padėtis ypatingai pablogėjo nuo 2005 m. iki TL pabaigos dėl nepakankamai padidintų kainų 12,6 procentinio punkto sumažėjus pelningumui. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad pelningumas mažėja, Bendrijos pramonės finansinė padėtis nenustačius priemonių veikiausiai toliau blogės. Taigi, galiausiai sumažės gamybos apimtis, bus uždaromos gamyklos ir dėl to Bendrijoje gali sumažėti užimtumas ir investicijos.

(146)

Manoma, kad nustačius priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonės pelningumas mažėjo dėl to, kad buvo sudėtinga konkuruoti su JAV kilmės importu mažomis dempingo kainomis. Nustačius antidempingo priemones Bendrijos pramonė veikiausiai galėtų išlaikyti tokį pelningumą, kuris yra būtinas šiai kapitalo imliai pramonei.

(147)

Apibendrinant, tikimasi, kad priemonės bus veiksmingos ir suteiks Bendrijos pramonei galimybę atsigauti nuo žalingo dempingo, kuris buvo nustatytas atliekant šį tyrimą.

(148)

Inicijavus tyrimą susisiekta su apytikriai 25 nesusijusiais Bendrijos importuotojais ir (arba) prekybininkais. Tačiau šios šalys nebendradarbiavo.

(149)

Tokiomis aplinkybėmis nebuvo galima preliminariai įvertinti galimo priemonių poveikio importuotojams.

(150)

Inicijavus tyrimą susisiekta su visomis žinomomis bendrovėmis, susijusiomis su mineralinio dyzelino gamyba ir platinimu bei susijusiomis su privalomu mineralinio dyzelino maišymu su biodyzelinu, joms nusiųsti klausimynai.

(151)

Bendradarbiavo tik viena bendrovė naudotoja. Šis naudotojas pateikė klausimyno atsakymus ir nurodė, kad jis pritaria, jog reikia sustabdyti pigaus JAV importo srautą, kuris iškraipo konkurenciją Bendrijoje ir dėl to dyzeliną gaminančioms ir parduodančioms bendrovėms daroma žala, nes kai kurie konkurentai, kurie perka šį pigų produktą, nesąžiningu būdu įgauna konkurencinį pranašumą, palyginti su tais konkurentais, kurie pigaus produkto neperka. Be to, naudotojas tvirtino, kad nustačius priemones būtų galima vėl atidaryti esterio gamyklas (ypač Vokietijoje) ir (arba) toliau planuoti naujų esterinimo gamyklų steigimą Bendrijoje. Esteris Europoje tradiciškai gaminamas iš rapsų (geresnės kokybės žaliava, nei alyvpalmės ar soja, naudojamos B99 gaminti), todėl padidėjus gamintojų skaičiui Europoje atsirastų daugiau kokybiškesnių produktų ir sumažėtų esterio kainos – galutinė nauda tektų vartotojui.

(152)

Vienos valstybės narės vežėjų interesus atstovaujanti naudotojų asociacija teigė, kad nustačius priemones jos narių veiklai būtų padarytas neigiamas poveikis. Ji tvirtino, kad dyzelinas sudaro 20–25 % transporto sektoriaus sąnaudų, o atsižvelgiant į mažą šio sektoriaus pelningumą (0–5 %), dyzelino kaina yra lemiamas tūkstančių bendrovių išgyvenimo veiksnys. Tačiau šių tvirtinimų nebuvo galima patikrinti, nes nė vienas minėtos asociacijos narys nepateikė naudotojų klausimyno atsakymų.

(153)

Tokiomis aplinkybėmis padaryta preliminari išvada, kad, remiantis pateikta informacija, antidempingo priemonių poveikis gali būti įvairus, dėl to negalima padaryti aiškios išvados, ar šiuo konkrečiu atveju yra įtikinamų naudotojams palankių priežasčių nenustatyti priemonių.

(154)

Klausimyno atsakymus pateikė šeši tiekėjai. Keturi tiekėjai pritarė, kad reikia nustatyti antidempingo priemones ir nurodė, kad nenustačius antidempingo priemonių Bendrijos pramonės ilgalaikiam gyvavimui iškiltų grėsmė. Jei taip atsitiktų, jų padėčiai būtų padarytas akivaizdus neigiamas poveikis.

(155)

Du kiti tiekėjai, kurie buvo susiję su eksportuojančiais JAV biodyzelino gamintojais, teigė, kad galimos priemonės neturėtų didelio poveikio, nes jas nustačius pasikeistų prekybos srautai (būtų pradėta importuoti iš šalių, kurioms priemonės netaikomos).

(156)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nustačius priemones žaliavų tiekėjams apskritai būtų padarytas teigiamas poveikis.

(157)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šis tyrimas neatitinka tarptautinių ir Bendrijos politikos sprendimų skatinti biokuro gamybą ir pardavimą siekiant saugoti aplinką ir sumažinti priklausomybę nuo mineralinės kilmės kuro.

(158)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį reikalaujama ypatingai atsižvelgti į tai, kad būtina pašalinti prekybą iškraipantį žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją. Tokiomis aplinkybėmis analizuojant negalima atsižvelgti į bendrus svarstymus dėl aplinkos apsaugos ir mineralinio dyzelino tiekimo, be to, tokiais svarstymais negalima pateisinti nesąžiningos prekybos praktikos.

(159)

Dėl Bendrijos rinkos: nustačius antidempingo priemones susiję eksportuojantys JAV gamintojai, atsižvelgiant į stiprią jų padėtį rinkoje, veikiausiai toliau pardavinės savo produktus, nors ir ne dempingo kainomis. Be to, gali būti, kad Bendrijos rinkoje vis tiek būtų pakankamas skaičius stambių konkurentų, tiksliau, Bendrijos gamintojų, kurie buvo laikinai sustabdę gamybą, ir kitų, kurie negalėjo pradėti gamybos dėl importo dempingo kainomis. Dėl to reikėtų pažymėti, kad analizuoto laikotarpio pradžioje Bendrijos gamintojų, kurie su šiuo tyrimu nėra susiję, pardavimas sudarė ne mažiau kaip 30 % Bendrijos rinkoje ir ši dalis dėl importo dempingo kainomis iš JAV labai sumažėjo. Todėl tikėtina, kad naudotojai galės ir toliau rinktis iš įvairių biodyzelino tiekėjų. Kita vertus, jei nebūtų nustatyta jokių priemonių, Bendrijos pramonės ateičiai gali kilti pavojus. Jos išnykimas labai sumažintų konkurenciją Bendrijos rinkoje.

(160)

Priemonių nustatymas importuojamam JAV kilmės biodyzelinui akivaizdžiai atitiktų Bendrijos pramonės interesus. Tai leistų Bendrijos pramonei augti ir atsigauti nuo importo dempingo kainomis padarytos žalos. Tačiau, jei priemonės nebūtų nustatytos, Bendrijos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų, o iš verslo pasitrauktų dar daugiau ūkinės veiklos vykdytojų. Be to, nors dėl naudotojų ir importuotojų nebuvo galima padaryti aiškių išvadų, tikėtina, kad priemonių nustatymas atitiktų žaliavų tiekėjų interesus.

(161)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad nėra jokių įtikinamų su Bendrijos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima nustatyti antidempingo muitų.

(162)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(163)

Visų antidempingo priemonių lygis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei padarė importas dempingo kainomis, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingo dempingo poveikiui, dydį, manyta, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius, kurį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis.

(164)

Dėl to, remiantis Bendrijos pramonės veiklos rodikliais per pirmąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį (2004, 2005 ir 2006 m.), 15 % apyvartos pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu lygiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų pasiekti, jei nebūtų žalingo dempingo, ir pagrįstu dydžiu, kuris užtikrintų produktyvias ilgalaikes investicijas šiai naujai susikūrusiai pramonės šakai.

(165)

Tuomet, remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Nežalinga kaina apskaičiuota prie atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį pelną ir (arba) nuostolį per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Tuomet visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti visos CIF importo vertės procentais.

(166)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems JAV kilmės produktams turėtų būti taikomi laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(167)

Tačiau, atliekant antisubsidijų tyrimą, importuojam JAV kilmės biodyzelinui taip pat nustatomi kompensaciniai muitai. Atliekant antisubsidijų tyrimą nustatytos subsidijos nėra eksporto subsidijos, todėl laikoma, kad jos neturėjo įtakos eksporto kainai ir atitinkamam dempingo skirtumui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atliekant abu tyrimus nagrinėtas tas pats importas, antidempingo muitai gali būti nustatyti kartu su kompensaciniais muitais tiek, kiek šie muitai kartu neviršija žalos pašalinimo skirtumo.

(168)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muito normos apskaičiuotos lyginant žalos pašalinimo skirtumus, dempingo skirtumus ir kompensacinių muitų normas. Todėl siūlomi tokie antidempingo muitai:

(169)

Atsižvelgiant į tai, kad antidempingo muitas bus taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės biodyzelino, proporcingai jų biodyzelino kiekiui, manoma, kad siekiant, jog valstybių narių muitinės veiksmingai įgyvendintų priemones, būtų tikslinga muitus nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis biodyzelino kiekiu.

(170)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(171)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir prieš priimant galutinį sprendimą į jas prireikus bus atsižvelgta. Siekiant priimti galutines išvadas preliminarios išvados gali būti svarstomos iš naujo,