18.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/1

(1)

2009 m. liepos 7 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Belgijos stabilumo programą, kuri apima 2008–2013 m. laikotarpį.

(2)

2008 m. dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės Belgijos ekonomikos augimas dar labiau sulėtėjo. Visų pirma dėl sumažėjusios pasaulio prekybos ir kartu dėl mažėjančio pasitikėjimo, neigiamo poveikio turtui ir griežtesnių kreditavimo sąlygų per paskutinį 2008 m. ir per pirmą 2009 m. ketvirčius ekonomika patyrė staigų nuosmukį. Manoma, kad per visus 2009 m. BVP gerokai sumažės. Todėl pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę numatomas staigus nedarbo augimas – iki 10 % 2010 m. Nuosmukio sąlygomis pagrindiniai politikos uždaviniai – atkurti įprastą finansų sektoriaus veikimą ir pasitikėjimą siekiant remti vidaus paklausą ir gerinti konkurencingumą. Nuosmukis darys didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognoze, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1,2 % BVP 2008 m. iki daugiau negu 6 % BVP 2010 m. Taip atsitiks tiek dėl įprasto automatinių stabilizatorių veikimo, tiek dėl 2008 m. pabaigoje federalinės ir regioninės valdžios patvirtintų ekonomikos atgaivinimo planų poveikio (0,5 % BVP 2009 m. ir 0,4 % BVP 2010 m.). Be šių planų dar įgyvendinamos kitos maždaug 0,4 % BVP vertės priemonės, jau įtrauktos į 2009 m. biudžetą. Svarbiausios ekonomikos atgaivinimo planuose nurodytos priemonės – darbo mokesčių pleišto mažinimas, PVM tarifo gyvenamojo būsto statybai mažinimas, valstybės investicijų paankstinimas ir parama įmonių likvidumui užtikrinti. Vyriausybė įgyvendino keletą struktūrinių reformų, visų pirma darbo rinkos veikimui gerinti.

(3)

Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad 2008 m. 1,1 % augęs realusis BVP 2009 m. sumažės 1,9 %, o 2010 m. vėl augs 0,6 %, o likusiu programos laikotarpiu sieks vidutiniškai 2¼ %. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), šis scenarijus yra labai palankus. Atsižvelgiant į sparčiai blogėjančią tarptautinę padėtį, į numatomą 2009 m. pirmo ketvirčio – 3,1 % BVP augimo įvertį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir vis dar mažus pasitikėjimo rodiklius, 2009 ir 2010 m. augimo prognozės yra pernelyg optimistinės.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės 3,5 %, o 2010 m. – 0,2 %. Vidutinės trukmės laikotarpiu prognozuojamą augimo raidą taip pat būtų galima laikyti optimistine, nes atlikus programa grindžiamus perskaičiavimus gauti rezultatai ir Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje pateikti duomenys rodo gerokai mažesnį potencialaus augimo vidurkį. Programoje pateiktos 2009 ir 2010 m. infliacijos projekcijos – atitinkamai 0,7 % ir 1,8 % – yra palyginti didelės, tačiau tikroviškos vėlesniais metais.

(5)

2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 1,2 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu subalansuoto biudžeto tikslu. Pajamos buvo 0,4 % BVP mažesnės nei numatyta, o išlaidos 0,8 % BVP viršijo planuotas išlaidas. Blogesnius rezultatus lėmė mažesnis nei planuota nominaliojo BVP augimas (2,9 % vietoj 2008 m. balandžio mėn. atnaujintoje programoje numatyto 4,6 % BVP) ir metų pabaigoje paspartėjęs viešojo sektoriaus sąskaitų mokėjimo tempas, susijęs su ekonomikos atgaivinimo planų įgyvendinimu.

(6)

Atnaujintoje programoje nustatytas siektinas 2009 m. biudžeto deficitas – 3,4 % BVP, palyginti su Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje pateikta 4,5 % projekcija. 2009 m. blogesnis deficito rodiklis rodo automatinių stabilizatorių poveikį (apie 2½ % BVP), į 2009 m. biudžetą įtrauktas ekspansines priemones (0,4 % BVP) ir regioninės bei federalinės valdžios patvirtintus fiskalinių skatinamųjų priemonių paketus (0,5 % BVP). Remiantis atnaujintoje stabilumo programoje pateikta informacija ir Komisijos tarnybų perskaičiavimais pagal bendrai sutartą metodiką, numatoma, kad struktūrinis deficitas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) 2009 m. padidės iki 2½ % BVP, palyginti su 2 % 2008 m. Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatomas dar ryškesnis struktūrinio balanso pablogėjimas (1 procentiniu punktu) 2009 m. Todėl 2009 m. fiskalinę politiką galima laikyti ekspansine, kaip numatyta Europos ekonomikos atgaivinimo plane (EEAP). Be su EEAP sietinų fiskalinių paskatų (0,5 % BVP) fiskalinė ekspansija yra grindžiama priemonėmis namų ūkio perkamajai galiai didinti (0,4 %), dėl kurių nuspręsta anksčiau. Todėl grynasis poveikis sudaro maždaug 0,9 % BVP.

(7)

Programoje nėra pateikta tinkamai pagrįstos vidutinės trukmės biudžeto strategijos ir ja neįvykdyti svarbūs Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai. Visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnio 2 dalies c punkte prašoma pateikti „biudžetinių bei kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos…, išsamų ir kiekybinį įvertinimą“. Be to, elgesio kodekse aiškiai nurodyta, kad reikia įtraukti informaciją „apie išlaidų ir pajamų santykius ir apie jų atskirai išskirtas sudedamąsias dalis“, taip pat „[skirstymą] pagal valdžios sektoriaus subsektorius“. Ši informacija nebuvo pateikta. Programoje pateiktame biudžeto plane nurodytas nominaliojo deficito mažėjimas nuo 2011 m., tačiau nepateikta informacijos nei apie numatytas priemones šiems tikslams pasiekti, nei apie numatomą pajamų ir išlaidų sudedamųjų dalių raidą ir siektinus atskirų valdžios lygių rodiklius. Numatoma, kad 2010 m. nominalusis deficitas dar padidės iki 4 %, o vėliau iki programos laikotarpio pabaigos sumažės iki 1,5 %. Pirminio balanso raida iš esmės yra analogiška. Po perskaičiavimo struktūrinio deficito rodiklis 2010 m. turėtų pablogėti dar 0,2 procentinio punkto, o vėliau turėtų laipsniškai gerėti, ypač 2012 ir 2013 m. Programoje nėra numatyta vidutinės trukmės tikslo (kuris yra 0,5 % BVP perteklius, pakoreguotas pagal ciklą atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones), kuris turėtų būti pasiektas programos laikotarpiu. Remiantis programa, norint pasiekti tokių deficito rodiklių reikės imtis korekcinių veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais metais patvirtintos priemonės ir fiskalinės skatinamosios priemonės ir toliau turės ekspansinį poveikį beveik visą programos laikotarpį. Atnaujintoje programoje apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus skola bus 89,6 % BVP, palyginti su 84 % 2007 m. Skolos santykis padidėja ne tik padidėjus biudžeto deficitui ir sumažėjus BVP augimui, bet ir dėl nemažo atsargų ir srautų koregavimo, rodančio, kad vykdomos bankų gelbėjimo operacijos (6 % BVP). Programoje numatoma, kad 2010 m. skolos ir BVP santykis toliau didės – iki 95 %, 2011 m. jis turėtų stabilizuotis ir vėliau šiek tiek sumažės. Remiantis Komisijos 2009 m. pavasario prognoze, skolos santykis 2009 m. padidės iki maždaug 96 % BVP, o 2010 m. šiek tiek viršys 100 % BVP; šių ir atnaujintoje programoje pateiktų rodiklių skirtumas paaiškinamas tuo, kad augimo ir valdžios sektoriaus deficito duomenys skirtingi.

(8)

Kadangi programos vertinimą labai apsunkina tai, kad, kaip minėta pirmiau, joje nepateikta pagrindinė informacija ir kad nesilaikyta kai kurių elgesio kodekso punktų nuostatų, yra aišku, kad visą programos laikotarpį bus didelės rizikos, kad nepavyks pasiekti biudžeto tikslų. Pirma, visą programos laikotarpį makroekonominė aplinka greičiausiai bus blogesnė nei numatyta programoje. Antra, (struktūrinius) tikslus galima pasiekti tik imantis reikšmingų papildomų priemonių. Tačiau programoje nepateikta jokios informacijos nei apie tokias priemones, nei apie planuojamą pajamų ir išlaidų sudedamųjų dalių raidą, kuria grindžiami nustatyti tikslai, todėl aišku, kad šie tikslai nėra pagrįsti vidutinės trukmės biudžeto strategija. Tai, kad ekonomikos atgaivinimo pakete numatytų nuolatinių priemonių nepavyks kompensuoti ateityje sutaupius lėšų, kelia papildomą riziką ir prieštarauja Europos ekonomikos atgaivinimo plane pateiktoms gairėms, dėl kurių 2008 m. gruodžio 11 d. susitarė Europos Vadovų Taryba. Be to, duomenys, susiję su Belgijos valdžios institucijų biudžeto tikslų įgyvendinimu, nevienareikšmiai (žr. 9 dalį). Galiausiai vyriausybė pasiūlė reikšmingas garantijas bankų sektoriui, dėl kurių ateityje deficitas ir skola gali dar labiau padidėti (jeigu šiomis garantijomis bus pasinaudota). Atsižvelgiant į didelę riziką, kad biudžeto rodikliai gali būti blogesni nei planuota, taip pat tikėtina, kad skolos santykio raida bus ne tokia palanki kaip numatyta programoje.

(9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra didesnis nei ES vidurkis pirmiausia dėl palyginti smarkaus pensijų išlaidų (BVP dalies išraiška) padidėjimo ateinančiais dešimtmečiais. Tai visų pirma rodo, kad Belgija dar neįgyvendino tinkamų pensijų sistemos reformų siekiant didinti faktinį pensinį amžių ir mažinti susijusias išlaidas. Programoje nurodyta 2008 m. biudžeto būklė, palyginti su ankstesnėje programoje pateikta pradine padėtimi, pablogėjo, dėl to šiek tiek mažėja pradinės biudžeto būklės švelninantis poveikis tvarumo atotrūkiui. Jei pradiniu tašku būtų laikoma Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatyta 2009 m. biudžeto būklė, tvarumo atotrūkis gerokai padidėtų. Be to, esamas bendrosios valdžios sektoriaus skolos lygis BVP išraiška gerokai viršija Sutartyje nurodytą pamatinę vertę. Dėl darbo rinkos ir socialinės apsaugos sistemos reformų turėtų padidėti potencialus augimas ir kartu su dideliu pirminiu pertekliumi turėtų padėti mažinti riziką valstybės finansų tvarumui – šiuo metu tokia rizika yra vidutinė. Dėl politinio atsako į krizę, jeigu ateityje nepavyks susigrąžinti išlaidų, skolos santykis gali padidėti greičiau nei numatyta programoje.

(10)

Iki 2007 m. Belgijai pavyko užtikrinti iš esmės subalansuotą biudžetą (3). Tačiau vėlesnėse atnaujintose stabilumo programose nebebuvo numatyta griežtų biudžeto tikslų net ir esant palyginti palankioms makroekonominėms sąlygoms. Be to, tokių rezultatų pavyko iš dalies pasiekti pasitelkus deficitą mažinančias vienkartines priemones, kurios daro neigiamą poveikį būsimiems biudžetams, ir mažinant palūkanų išlaidas. Kadangi šiuo metu prireiks gerokai didesnių konsolidavimo pastangų skatinamosioms priemonėms koreguoti ir užtikrinti, kad skola vėl pradėtų mažėti, gali tekti taikyti griežtesnę biudžeto sistemą, kuri apimtų daugiametes privalomas viršutines išlaidų ribas ir biudžetinius atskirų valdžios lygių susitarimus, įskaitant fiskalinių tikslų laikymuisi užtikrinti skirtų įgyvendinimo mechanizmų taikymą.

(11)

Reaguodama į finansų krizę, Belgijos Vyriausybė pradėjo vykdyti keletą priemonių finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti. Pirma, keturioms svarbiausioms finansų įstaigoms suteiktos kapitalo injekcijos, kurių vertė yra apie 6 % BVP. Antra, suteiktos garantijos dėl tam tikrų sistemai svarbių bankų specifinių rizikingo turto portfelių. Trečia, vyriausybė taip pat garantavo, prireikus ir laikantis tam tikrų sąlygų, bankų didmenines ir tarpbankines skolas. Šios garantijos, kurių didžiausia galima vertė sudaro trečdalį BVP, teikiamos už mokestį ir nedarys poveikio deficitui, jeigu jomis nebus pasinaudota. Galiausiai Belgijos Vyriausybė suteikė garantiją visiems privačių asmenų bankuose laikomiems indėliams – iki 100 000 EUR, taip pat tokią garantiją taiko tam tikriems draudimo produktams (taip pat už mokestį).

(12)

Reaguodama į ekonomikos krizę, Belgija patvirtino ekonomikos atgaivinimo priemonių paketą. Federalinės valdžios paketu, kurio poveikis biudžetui sudaro 0,5 % BVP 2009 m. ir 0,4 % BVP 2010 m., siekiama: i) užtikrinti (likvidumo) paramą įmonėms greičiau apmokant viešojo sektoriaus sąskaitas ir taikant spartesnio sąskaitų apmokėjimo metodus, ii) užtikrinti namų ūkių perkamąją galią – mokant didesnes bedarbio pašalpas, iii) remti užimtumą – mažinant darbo mokesčių pleištą ir iv) skatinti investicijas – tikslingai mažinant PVM tarifą gyvenamojo būsto statybai ir papildomai investuojant (daugiausia į infrastruktūrą). Regioninės valdžios priemonių paketuose daugiausia dėmesio skiriama įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių, taip pat naujų įmonių, finansavimo galimybėms užtikrinti ir valstybės investicijoms paspartinti. Atsižvelgiant į ribotas fiskalinių priemonių taikymo galimybes, fiskalinių skatinamųjų priemonių paketas yra tinkamas atsakas į ekonomikos nuosmukį. Dauguma priemonių iš esmės atitinka EEAP, taip pat išlaikyta tinkama su pajamomis ir išlaidomis susijusių priemonių pusiausvyra. Tačiau darbo mokesčių pleišto mažinimas (nemaža dalis skirta visiems dirbantiesiems) ir visiems namų ūkiams teikiama subsidija už šildymą nėra visiškai tikslingi. Be to, dalis skatinamųjų priemonių, įskaitant investicijų paketus ir darbo sąnaudų mažinimą, gali būti pradėtos taikyti per vėlai, kad sušvelnintų tiesioginį krizės poveikį. Galiausiai nėra numatyta jokių kompensacinių priemonių, kurios galėtų būti taikomos ateityje, dėl nuolatinių skatinamųjų priemonių (0,1 % BVP 2009 m. ir 0,3 % BVP 2010 m.), visų pirma susijusių su darbo mokesčių pleišto mažinimu. Paketuose numatytos ribotos struktūrinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvios darbo rinkos politikos tobulinimas, tolesnis darbo mokesčių pleišto mažinimas ir mokslinių tyrimų bei plėtros rėmimas, turėtų šiek tiek sušvelninti potencialaus augimo mažėjimą, o kartu vykdant produktų rinkų reformas bus sprendžiamos ilgalaikės ekonomikos problemos. Šios priemonės susijusios su Lisabonos struktūrinių reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją ir kurias Taryba patvirtino balandžio 28 d. Nors ekonomikos atgaivinimo paketuose numatytos struktūrinės priemonės yra tinkamos, tačiau jų nepakaks siekiant veiksmingai spręsti ilgalaikius uždavinius, pvz., valstybės finansų tvarumo ir darbo rinkos veiksmingumo.

(13)

Fiskalinė politika, vertinant pagal struktūrinio balanso pokytį ir atsižvelgiant į biudžeto projekcijų riziką, 2009 m. bus ekspansinė ir atitiks EEAP. Tai iš dalies rodo Belgijos Vyriausybės atsaką į EEAP. Vėliau programoje numatoma iš esmės neutrali fiskalinė politika 2010 ir 2011 m., o nuo 2012 m. numatoma ribojamoji politika. Kadangi vertinti politiką nuo 2010 m. labai sudėtinga, nes programoje trūksta informacijos, yra nemažos rizikos, kad planuojamų biudžeto tikslų nepavyks pasiekti, be kita ko, dėl to, kad tikslai nėra pagrįsti vidutinės trukmės biudžeto strategija, kaip apibrėžta Stabilumo ir augimo pakte. Dėl to fiskalinė politika iki 2011 m. greičiausiai išliks ekspansinė, o vėliau bus neutrali. Programoje numatoma, kad nominalusis deficitas vėl bus mažesnis už pamatinę vertę tik 2012 m. Be to, neatrodo, kad toks planas būtų tinkamas turint omenyje su ilgalaikiu valstybės finansų tvarumu susijusią riziką, įskaitant labai didelę valdžios sektoriaus skolą, kuri programos laikotarpiu link pamatinės vertės mažėja nepakankamu tempu, taip pat atsižvelgiant į su neapibrėžtais įsipareigojimais įgyvendinant finansų sistemos stabilizavimo priemones susijusią riziką.

(14)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, atnaujintoje programoje trūksta nemažai tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (4), nepaisant to, kad programa pateikta keturiais mėnesiais vėliau, palyginti su oficialiu terminu. Kadangi nebuvo pateikti minėti duomenys, Tarybai buvo sudėtinga įvertinti programą, visų pirma vidutinės trukmės biudžeto strategiją.

(15)

Daroma bendra išvada, kad dėl didelio valdžios sektoriaus skolos santykio susidarius palyginti nepalankiai padėčiai, ekonomikos nuosmukis neigiamai paveiks Belgijos valstybės finansus. 2009 m. fiskalinė politika yra, kaip ir dera, ekspansinė – atitinka EEAP. Tai visų pirma reiškia, kad vykdomos fiskalinės skatinamosios priemonės, kurių mastas apribotas atsižvelgiant į didelį skolos lygį. Valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. viršys 3 % BVP pamatinę vertę. Dėl finansų sistemos stabilizavimo priemonių 2008 m. vėl pradėjęs didėti bendrosios valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis turėtų didėti ir ateityje. Prieš tai užfiksuotas įspūdingas sumažėjimas – nuo 134 % 1993 m. iki 84 % 2007 m. Atnaujintoje programoje pateikta konsolidavimo strategija siekiama laipsniškai mažinti nominalųjį deficitą ir taip užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą. Kadangi programoje nepateikta esminė informacija, pavyzdžiui, nenurodyti išlaidų ir pajamų santykiai, buvo labai sudėtinga įvertinti programoje nurodytų deficito ir skolos tikslų pasiekiamumą. Kadangi šie tikslai nebuvo pagrįsti, manoma, kad jiems pasiekti nėra parengtos tinkamos vidutinės trukmės biudžeto strategijos, kaip apibrėžta Stabilumo ir augimo pakte. Yra nemažos rizikos, kad tokio plano nepavyks įgyvendinti programos laikotarpiu, nes jis grindžiamas palankiomis makroekonominėmis prielaidomis ir nėra jį pagrindžiančių priemonių. Be to, atsižvelgiant į skolos dinamiką ir į ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, šis planas nėra pakankamai ambicingas, kad ekonominei padėčiai pagerėjus būtų galutinai ištaisytas deficitas.

i)

vėliausiai iki rugsėjo 20 d. papildyti programą pateikiant deramai pagrįstą vidutinės trukmės biudžeto strategiją ir geriau atsižvelgiant į elgesio kodekse išdėstytus duomenų pateikimo reikalavimus, visų pirma turint omenyje privalomus duomenis;

ii)

vykdyti numatytas skatinamąsias priemones pagal EEAP ir vengti, kad 2009 m. struktūrinis balansas dar labiau pablogėtų, nuo 2010 m., kai numatomas ekonominės veiklos pagerėjimas, toliau užtikrinti fiskalinį konsolidavimą, o 2011 m. paspartinti struktūrinį konsolidavimą;

iii)

gerinti valstybės finansų kokybę – patvirtinti griežtesnę biudžeto sistemą, kuri apimtų daugiametes privalomas viršutines išlaidų ribas ir biudžetinius atskirų valdžios lygių susitarimus, įskaitant fiskalinių tikslų laikymuisi užtikrinti skirtų įgyvendinimo mechanizmų taikymą;

iv)

ne tik dėti didesnes biudžeto konsolidavimo pastangas, bet ir pradėti struktūrines socialinės apsaugos sistemos, darbo rinkos ir produktų rinkų reformas siekiant didinti potencialų augimą ir užimtumą ir mažinti visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, kad pagerėtų ilgalaikis valstybės finansų tvarumas.