19.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 64/1

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2008–2012 m. Prancūzijos stabilumo programą.

(2)

2008 m. pasaulio finansų krizė išryškino ekonomikos augimo sulėtėjimą sumažėjus vartotojų ir įmonių pasitikėjimui ir sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms. Numatoma, kad po pramonės gamybos krizės per 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį 2009 metų BVP smarkiai sumažės. Pagrindiniai strateginiai uždaviniai ekonomikos nuosmukio metu – stabilizuoti finansų sektorių, atkurti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą ir remti investicijas. Šis nuosmukis turės didelės įtakos valstybės finansų būklei, nes, kaip Prancūzijos ekonomikos, pramonės ir užimtumo ministrė nurodė 2009 m. vasario 6 d. rašte už ekonomiką ir finansus atsakingam Komisijos nariui, biudžeto deficitas 2008 m. buvo didesnis negu 3 % BVP, o remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpine prognoze 2009 m. jis turėtų padidėti iki daugiau kaip 5 % BVP. Pastarasis rodiklis taip pat atspindi gruodžio mėn. patvirtinto ekonomikos atgaivinimo plano, kurio pagrindinės priemonės yra į programos laikotarpio pradžią perkeltos valstybės investicijos ir finansinė parama įmonėms, 0,8 % BVP dydžio poveikį biudžeto balansui. Vyriausybė įgyvendino tam tikras struktūrines reformas, kurios turėtų daryti teigiamą poveikį potencialiam ekonomikos augimui.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad BVP augimas bus teigiamas per visą programos laikotarpį. 2008 m. jis sumažėjo iki maždaug 1 %, numatoma, kad 2009 m. jis dar sumažės iki 0,2–0,5 %, o 2010 m. padidės iki maždaug 2 % ir per likusį programos laikotarpį dar padidės iki 2,5 %. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), galima teigti, kad šis scenarijus pagrįstas labai palankiomis augimo prielaidomis. Šiame vertinime atsižvelgiama į 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį smarkiai sumažėjusį BVP ir nepalankias ekonomines perspektyvas, pagrįstas mažais pasitikėjimo rodikliais bei numatomu smarkiu investicijų ir prekybos apimties sumažėjimu, taip pat į ekonomikos atgaivinimo plano ir ekonomikos modernizavimo įstatymo poveikį augimui (3). Turint omenyje naujausius naftos kainų pokyčius ir pasaulinio nuosmukio mastą, programoje pateiktos 2009 m. infliacijos projekcijos yra padidintos, bet vėlesnių metų projekcijos gali būti laikomos tikroviškomis. Vasario 6 d. Prancūzijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad makroekonominės ir valstybės finansų prognozės bus patikslintos.

(4)

Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 3,2 % BVP, t. y. 0,3 % mažesnis už programoje pateiktą rodiklį, bet jis patvirtintas minėtame vasario 6 d. rašte (4). 0,9 % BVP dydžio skirtumas nuo tikslo, užsibrėžto ankstesnėje atnaujintoje programoje (2,3 % BVP), iš esmės paaiškinamas taip: i) 2007 m. rezultatai prastesni nei numatyta (0,3 % BVP); ii) daug mažesnis realusis BVP augimas 2008 m., negu numatyta ankstesnėje atnaujintoje programoje, ir dėl to, palyginti su planuotomis, sumažėjusios mokestinės pajamos (0,3 % BVP dydžio sumažėjimas); ir iii) didesni palūkanų mokėjimai, atspindintys 2008 m. didesnės infliacijos poveikį skolos aptarnavimo išlaidoms, susijusioms su obligacijomis, susietomis su infliacija (0,2 % BVP).

(5)

Atnaujintoje programoje nustatytas siektinas 2009 m. biudžeto deficitas – 3,9 % BVP, palyginti su Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje pateikta 5,4 % projekcija. Prastesnis 2009 m. deficito rodiklis atspindi ne tik automatinių stabilizatorių veikimą reaguojant į ekonomikos nuosmukį, bet ir 2008 m. gruodžio mėn. skatinamųjų fiskalinių priemonių paketo poveikį, kuris sudaro 0,8 % BVP. Vėliau vyriausybė paskelbė didesnį siektino deficito rodiklį – 4,4 % BVP (5). Remiantis atnaujintoje stabilumo programoje pateikta informacija ir Komisijos tarnybų perskaičiavimais, numatoma, kad struktūrinis biudžeto deficitas (t. y. pakoreguotas pagal ciklą atėmus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) 2009 m. bus 3 % BVP, palyginti su 2,5 % 2008 m. Šios fiskalinės politikos kryptys gali būti laikomos ekspansinėmis ir visiškai paaiškinamos tuo, kad priimtos skatinamosios fiskalinės priemonės, susijusios su ekonomikos atgaivinimo priemonių paketu.

(6)

Programoje pateiktas Prancūzijos biudžeto strategijos tikslas vidutinės trukmės laikotarpiu – vidutinės trukmės tikslą, kuris yra struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, pasiekti 2012 m. Remiantis programoje pateiktomis projekcijomis, kurios patikslintos minėtame vasario 6 d. rašte, valdžios sektoriaus deficitas didžiausias turėtų būti 2009 m. – 4,4 % BVP (vietoj 3,9 % BVP), o 2010 m. vėl sumažėti iki 3,1 % BVP (vietoj 2,7 % BVP), kai ekonomikos atgaivinimo plano poveikis biudžetui palaipsniui mažės. Šiuos skaičius galima palyginti su Komisijos tarnybų tarpine prognoze, kurioje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. padidės iki 5,4 % BVP, o 2010 m. bus 5 % BVP. Remiantis projekcijomis, kurios patikslintos minėtame rašte, deficitas turėtų dar sumažėti po 2010 m. ir 2012 m. būti 1,5 % BVP. Pirminio balanso raida panaši. Numatoma, kad struktūrinis deficitas didžiausią dydį (3 % BVP) pasieks 2009 m., 2010 m. sumažės maždaug 1 % BVP, o vėlesniais programos metais kasmet mažės po 0,5 % BVP. Tai planuojama užtikrinti ne tik laipsniškai nutraukiant ekonomikos atgaivinimo plano vykdymą, bet ir ribojant tam tikras išlaidas. Atnaujintoje programoje numatoma, kad skolos ir BVP santykis 2009 m. padidės iki 69,1 %, 2010 m. iš esmės išliks stabilaus 69,4 % dydžio, o per kitus dvejus metus šiek tiek sumažės. Be biudžeto krypčių, čia atsispindi bankų kapitalo atkūrimo ir dalyvavimo strateginio investavimo fondo (6) veikloje poveikis, kuris sudaro maždaug 0,75 % BVP, bet neįskaičiuojami potencialūs neapibrėžtieji įsipareigojimai dėl garantijų programos. Remiantis Komisijos tarnybų tarpine prognoze, skolos santykis 2009 m. padidės iki 72,4 %, o 2010 m. – iki 76 % BVP; skirtumas nuo atnaujintoje stabilumo programoje pateiktų rodiklių paaiškinamas tuo, kad augimo ir valdžios sektoriaus deficito duomenys skirtingi.

(7)

Per visą programos laikotarpį gresia rizika, kad biudžeto rezultatai bus prastesni. Pirma, biudžeto rezultatai neatspindi (0,3 % BVP) prastesnių 2008 m. rezultatų – šis faktas neseniai patvirtintas minėtame rašte. Šie rezultatai taip pat susiję su tuo, kad ekonomikos pakilimo arba neutralios ekonomikos būklės laikotarpiu (7) nebuvo vykdomas fiskalinis konsolidavimas, ir iš dalies lemia 2009 m. siektino deficito didinimą iki 4,4 % BVP (čia taip pat atsižvelgta į įmonių pelno mokesčių sumažinimą). Svarbiau tai, kad į makroekonomines programos perspektyvas neįtraukta dabar numatoma 2009 m. recesija – tai reiškia didelę riziką biudžetui ir net naujausiam vyriausybės paskelbtam siektino deficito rodikliui. Be to, neskaitant automatinių stabilizatorių poveikio, kyla rizika, kad bus nesilaikoma sveikatos priežiūros išlaidų planų (8). Galiausiai turint omenyje ankstesnius vietos valdžios veiklos rezultatų duomenis, kyla rizika, kad suplanuotų išlaidų planai nebus įgyvendinti. Rizika, kylanti skolos scenarijui, taip pat didelė ir atspindi biudžeto balanso riziką ir galimą finansų sektoriaus stabilizavimo priemonių poveikį.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį, nes pensijoms skirtos išlaidos didėja šiek tiek lėčiau dėl jau pradėtų pensijų reformų, be kita ko, vadinamųjų specialiųjų pensijų režimų (pranc. régimes spéciaux) reformos, kuria siekiama sulyginti reikiamą įmokų mokėjimo laikotarpį su kitų režimų taisyklėmis. Programoje nurodyta 2008 m. biudžeto būklė prastesnė už ankstesnėje programoje pateiktą pradinę padėtį, dėl to visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Jei pradiniu tašku būtų laikoma Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje pateikta 2009 m. biudžeto būklė, tvarumo atotrūkis smarkiai padidėtų. Be to, esamas bendrosios skolos dydis viršija Sutartyje nurodytą pamatinę vertę. Minėtos Prancūzijos nustatytos finansų sektoriaus stabilizavimo programos galėtų daryti poveikį ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui, jeigu vyriausybės paramos išlaidų nebūtų galima visiškai susigrąžinti ateityje. Didesnio pirminio biudžeto pertekliaus vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinimas, kaip jau numatyta programoje, padėtų mažinti valstybės finansų tvarumui kylančią vidutinę riziką.

(9)

Turimi Prancūzijos duomenys rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų perviršis per praeitą dešimtmetį nebuvo išskirtinis reiškinys, vadinasi, yra galiojančių biudžeto taisyklių trūkumų. 2008 m. liepos 23 d. Konstitucijos reforma nustatytas bendrasis tikslas, kad valdžios sektoriaus biudžetas būtų subalansuotas (9). Tačiau dėl to, kad tikslas turėti subalansuotą biudžetą nėra privalomas, kyla klausimas, ar įmanoma veiksmingai kontroliuoti, kaip jis įgyvendinamas. Reforma taip pat nustatomas daugiametis biudžetas, kurį 2009–2012 m. laikotarpiui (kuris sutampa su stabilumo programos aprėpiamu laikotarpiu) 2009 m. patvirtino parlamentas. Ši reforma turėtų padėti geriau administruoti valstybės finansus ir pagerinti biudžetinę drausmę.

Be to, 2007 m. viduryje pradėjus bendrąją viešosios politikos peržiūrą, imtasi tam tikrų priemonių valstybės išlaidų veiksmingumui didinti, įskaitant valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą. 2008 m. įsigaliojo nauja skolos taisyklė, taikoma socialinės apsaugos subsektoriui (10).

(10)

Reaguodama į finansų krizę, Prancūzijos Vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių stabilumui finansų sektoriuje užtikrinti. Kad sušvelnintų pasekmes Prancūzijos bankų kreditų teikimo galimybėms, vyriausybė nusprendė (11) išpirkti iki 40 mlrd. EUR subordinuotą bankų skolą neįsigydama balsavimo teisių. Už tai bankai įsipareigojo teikti daugiau paskolų įmonėms, kad būtų užtikrintas tokio dydžio finansavimas, kuris atitiktų ekonominės veiklos vykdytojų poreikius. Be to, teisės aktu buvo patvirtinta, kad bus skirti 320 mlrd. EUR (12) bankų skoloms garantuoti. Šia garantijų programa siekiama gerinti bankų galimybes gauti finansavimą, atsižvelgiant į didelę įtampą tarpbankinių paskolų rinkoje nuo finansų krizės pradžios. Už vyriausybės suteiktą jų paskolų garantiją bankai mokės priemoką ir suteiks užstatą.

(11)

Reaguodama į ekonomikos krizę, Prancūzijos Vyriausybė gruodžio 4 d. paskelbė ekonomikos atgaivinimo planą, kuriame, galima sakyti, darniai derinamos pajamų bei išlaidų priemonės ir kuris atitinka EEAP. Plano priemones sudaro valstybės investicijos (daugiausia valstybinėms įmonėms, infrastruktūrai, moksliniams tyrimams ir krašto apsaugai), darbo rinkos priemonės (pavyzdžiui, mažosioms įmonėms taikomos nulinės darbdavio socialinio draudimo įmokos priimant naujus darbuotojus), parama įmonėms (pavyzdžiui, pagalba būsto ir automobilių gamybos sektoriams ir sparčiau vykdomi mokėjimai įmonėms, visų pirma MVĮ, iš centrinės valdžios biudžeto) ir parama namų ūkių perkamajai galiai didinti (iš esmės 2009 m. balandžio mėn. 200 EUR subsidijos mažų pajamų namų ūkiams). Šių priemonių paketą galima laikyti tikslingu ir teikiamu laiku. Priemonės, apie kurias pranešta, yra laikinos, todėl gali būti atšauktos ir nedaro poveikio valstybės finansų būklei po 2010 m. Vyriausybė taip pat įgyvendina tam tikras struktūrines reformas, kurios turėtų daryti teigiamą poveikį potencialiajam ekonomikos augimui ir kartu ilguoju laikotarpiu – valstybės finansams. Kiek tai susiję su prekių ir paslaugų rinkomis, minėtu ekonomikos modernizavimo įstatymu siekiama didinti potencialųjį augimą, visų pirma skatinant asmenų verslumą ir mažinant esamas kliūtis konkurencijai, įskaitant mažmeninės prekybos sektoriuje. Darbo rinkos srityje taip pat priimta naujų įstatymų, visų pirma dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros. 2008 m. birželio mėn. priimtu darbo rinkos modernizavimo įstatymu, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas pirmasis tarpprofesinis socialinių partnerių susitarimas, siekiama užtikrinti, kad sutartys būtų patikimesnės ir lankstesnės. Taip pat vykdoma svarbi socialinio dialogo procedūrų reforma, kad būtų lengviau sudaryti daugumos susitarimus. Šios priemonės susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija, remdamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, pasiūlė 2009 m. sausio 28 d.

(12)

2007 ir 2008 m., kai ekonominės sąlygos buvo palankesnės, pablogėjus valstybės finansų būklei, 2009 m. fiskalinės politikos kryptys ekonomikos nuosmukio laikotarpiu yra ekspansinės (ir atspindi Prancūzijos Vyriausybės atsaką į EEAP). Todėl valstybės finansai bus konsoliduojami pagal programą, tačiau atsižvelgiant į didelę biudžeto tikslų (kurie rodo daug didesnį negu 3 % biudžeto deficitą 2009 ir 2010 m.) riziką, vidutinės trukmės tikslas, kuris yra struktūrinis biudžeto balansas, iki 2012 m. nebus pasiektas.

Tokiomis aplinkybėmis Prancūzija gali sumažinti išlaidų perviršio riziką, jei įgyvendins ir papildomai tobulins valstybės finansų sistemą, visų pirma kiek tai susiję su išlaidų taisyklėmis. Galiausiai, atsižvelgiant į minėtą skolos projekcijų riziką, skolos santykis, atspindintis 2009 m. ekspansines fiskalinės politikos kryptis, bus didelis ir vėlesniais metais reikės imtis ryžtingų veiksmų šiai tendencijai sustabdyti.

(13)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikti visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (13).

i)

kaip numatyta, 2009 m. taikyti fiskalines priemones, įskaitant skatinamąsias priemones laikantis EEAP bei Stabilumo ir augimo pakto, kartu įgyvendinant tikslą išvengti tolesnio valstybės finansų būklės blogėjimo;

ii)

atsižvelgiant į numatomą ekonominės veiklos gerėjimą, imtis konsolidavimo veiksmų 2010 m. ir toliau spartinti koregavimo tempą, siekiant užtikrinti, kad deficitas būtų greitai sumažintas iki mažesnės už pamatinę vertę ribos, taip pradedant mažinti skolos ir BVP santykį;

iii)

veiksmingai taikyti galiojančias išlaidų taisykles ir imtis tolesnių veiksmų siekiant garantuoti, kad visuose subsektoriuose būtų siekiama valdžios sektoriaus nustatytų daugiamečių išlaidų mažinimo tikslų ir tokiu būdu būtų sumažintas išlaidų ir BVP santykis, ir toliau įgyvendinti priemones pagal bendrąją viešosios politikos peržiūrą. Įgyvendinti struktūrinių reformų programą, visų pirma kiek tai susiję su pensijų sistemos tvarumu.