30.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės medvilninei patalynei, kurios KN kodai yra ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 00 ir ex 6302 32 90. Atskiroms atrinktoms bendrovėms taikoma muito norma yra 4,4–10,4 %, bendradarbiaujančioms bendrovėms vidutinė norma – 7,6 %, o visoms kitoms bendrovėms – 10,4 %.

(2)

Nustačius galutinį kompensacinį muitą Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį) pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(3)

Komisija išnagrinėjo Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįsti peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatas. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu inicijavo ex officio dalinę tarpinę galiojančių priemonių peržiūrą.

(4)

Šiuo dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem tariamai pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamus pranešimo apie inicijavimą reikalavimus pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant tyrimą taip pat bus vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant pradinį tyrimą, taikomas priemones ir (arba) visoms kitoms bendrovėms taikomas priemones.

(5)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(6)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant ankstesnį tyrimą ir buvo nurodyti, kaip besinaudojantys viena arba abejomis iš dviejų tariamai pasikeitusių subsidijavimo schemų, ir kurie buvo išvardyti pranešimo apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą priede, bei Bendrijos pramonės atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Komisija nagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(7)

Atsižvelgiant į didelį su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį siūlyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką.

(8)

Kad Komisija galėtų atrinkti bendroves, pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį eksportuotojų ir jų vardu veikiančių atstovų buvo paprašyta pranešti apie save per tris savaites nuo tyrimo inicijavimo pradžios ir pateikti pagrindinę informaciją apie jų eksportą ir vidaus gamybos apyvartą, apie tam tikras konkrečias subsidijų schemas bei visų susijusių bendrovių pavadinimus ir veiklą. Taip pat pranešta Indijos Vyriausybei.

(9)

Daugiau nei 80 bendrovių pranešė apie save ir pateikė atrankai reikalingą informaciją. Šių bendrovių eksportuojamas kiekis sudarė 95 % viso atrankos laikotarpiu iš Indijos į Bendriją eksportuoto kiekio.

(10)

Atsižvelgiant į didelį bendrovių skaičių, pasikonsultavus su Bendrijos pramone, Indijos tekstilės asociacija Texprocil ir Indijos Vyriausybe, atrinkta 11 eksportuojančių bendrovių ir grupių, kurių į Bendriją eksportuojami kiekiai buvo didžiausi.

(11)

Atrinktų bendrovių eksportuojamas kiekis sudarė 64 % viso į ES eksportuojamo Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto kiekio atrankos laikotarpiu (2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d.). Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį darant atranką buvo atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per nurodytą laikotarpį.

(12)

Keturios neatrinktos bendrovės pateikė prašymus nustatyti individualų subsidijų skirtumą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgiant į labai didelį prašymų ir atrinktų bendrovių skaičių buvo manoma, kad toks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalyje, ir trukdytų užbaigti jį laiku. Todėl keturių neatrinktų bendrovių prašymai nustatyti individualų skirtumą buvo atmesti.

(13)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi su dviem atrinktomis eksportuojančiomis bendrovėmis susijusios bendrovės negamino, neeksportavo ir vidaus rinkoje nepardavė per PTL pagaminto nagrinėjamojo produkto. Jos taip pat nenurodė ketinančios tai daryti ateityje. Todėl nuspręsta šių susijusių bendrovių neatrinkti ir neskaičiuoti individualių subsidijų skirtumų.

(14)

Neatrinktoms bendrovėms buvo pranešta, kad bet kokie jų eksportui taikomi antisubsidijų muitai bus apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį, t. y. neviršijant kompensuotinų subsidijų, apskaičiuotų atrinktoms bendrovėms, svertinio vidurkio.

(15)

Bendrovės, kurios nepranešė apie save iki pranešime apie inicijavimą nurodyto termino, nebuvo laikomos suinteresuotosiomis šalimis.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė visi atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai.

(17)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(18)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti patikslinti taikomą muito normą ir toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės balinta, dažyta arba marginta patalynė iš medvilnės pluoštų, grynų arba maišytų su cheminiais pluoštais ar linu (kai linas nėra pagrindinis pluoštas), (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojama KN kodais ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 00 ir ex 6302 32 90, kaip nurodyta pradiniame tyrime.

(20)

Remiantis turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija nagrinėtos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(21)

1–5 schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas 2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpiui (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(22)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(23)

Muitų gražinimo schema pagrįsta 1962 m. Muitų įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Akcizo įstatymo 37 skirsnio 2 dalies xvi punktu ir 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais. Ši nauja schema pirmiau nebuvo nagrinėta.

(24)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schema pagrįsta Indijos Vyriausybės tekstilės ministerijos rezoliucija, paskelbta Indijos oficialiojo leidinio I specialiosios dalies I skirsnyje 1999 m. kovo 31 d. Ši nauja schema pirmiau nebuvo nagrinėta.

(25)

Eksporto kreditų schema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(26)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė Indijos Vyriausybę į papildomas konsultacijas dėl pakeistų ir nepakeistų schemų, įskaitant pirmiau nenagrinėtas schemas, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims nepriėmus priimtino sprendimo dėl šių schemų, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(27)

Išsamus MSLS apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4,3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(28)

Bet kuris eksportuojantis gamintojas arba eksportuojantis prekybininkas turi teisę pasinaudoti šia schema.

(29)

Šia schema pasinaudoti teisę turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos institucijos nustatė daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN) atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(30)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuodamas eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės institucijos, vykdydamos prekių išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui ir eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta.

(31)

Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė negali savo nuožiūra suteikti MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS tarifą, kuris taikomas sudarant eksporto deklaraciją. Per PTL MSLS normos neįprastai pakilo ir todėl 2007 m. balandžio 1 d.–2008 m. liepos 12 d. eksportuotojai gavo didesnę naudą, susijusią su MSLS. Tačiau atsižvelgiant į teisinio užtikrintumo principą negalima manyti, kad MSLS normos gali būti sumažinamos priėmus neigiamą atgaline data taikomą administracijos sprendimą. Todėl galima daryti išvadą, kad Indijos Vyriausybės turėjo mažai galimybių atgaline data pakeisti gaunamos naudos lygį.

(32)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(33)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neišskiria eksporto sandorių, įvykusių pasibaigus PV I 2004–2009 m. 4,47 skyriuje minėtam paraiškų teikimo laikotarpių terminui. Be to, kaip aiškiai nustatyta PV I 2004–2009 m. 9,3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(34)

Per pradinio tyrimo TL eksportuojamojo nagrinėjamojo produkto MSLS norma buvo 8 %, o PTL pradžioje – tik 3,7 %; vėliau, per PTL (2007 m. liepos 12 d.) patikslinta iki 6,7 % dydžio, kuri neįprastai buvo taikoma atgaline data eksportui nuo 2007 m. balandžio 1 d.

(35)

Indijos Vyriausybė ir Texprocil teigė, kad taikant MSLS nebuvo grąžintos per didelės sumos ir tvirtino, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Šis teiginys atmetamas atsižvelgiant į 38 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad ši schema negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Todėl visa nesurinktų muitų suma yra kompensuotina.

(36)

Pagal MSLS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir to paties straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(37)

Pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(38)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai naudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma už faktines panaudotas žaliavas neskaičiuojama. Be to, netaikoma jokia sistema arba procedūra, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis nepriklausomai nuo to, ar jis importuoja žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus, neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės savo nuožiūra priimti sprendimą suteikti subsidiją arba jos nesuteikti. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė į apskaitą kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius eksporto sandorį.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kad atgaline data taikomos normos padidėjo, į apskaitą įtrauktų 2007 m. balandžio 1 d.–liepos 12 d. eksporto MSLS kreditų vertė prireikus buvo atitinkamai padidinta, kadangi tikroji nauda, kurią bendrovės gauna dėl Indijos Vyriausybės kredito, yra didesnė nei nurodyta eksportuojant.

(41)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(42)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant MSLS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(43)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną MSLS kredito sumą reikėjo atsižvelgti ir į MSLS kreditus, gautus eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal MSLS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojamas kreditų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Priešingai, MSLS kreditai yra laisvai perleidžiami, gali būti netgi parduodami ir taikomi importuojant bet kokias neribotai importuojamas prekes (nagrinėjamojo produkto žaliavos priskiriamos šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visais suteikiamais MSLS kreditais.

(44)

Per PTL penkios atrinktos bendrovės pasinaudojo MSLS schema; jų subsidijų skirtumas buvo 0,15–3,96 %.

(45)

Išsamus NIL aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje. Schema pradėta taikyti 2006 m. gegužės 1 d. ir pakeitė ANŽS schemą, kuri buvo kompensuojama pagal pradinį reglamentą.

(46)

NIL išduodamas bet kurio eksportuojančio prekybininko arba eksportuojančio gamintojo importuojamoms žaliavoms, naudojamoms gaminant prekes, kurios eksportuojamos nepamokestinant pagrindiniu muitu, papildomu muitu, mokymo mokesčiu, antidempingo muitu ir apsaugos muitu, jei tokie muitai arba mokesčiai yra taikomi.

(47)

NIL yra schema, taikoma prieš eksportuojant prekes ir po prekių eksporto, pagal kurią galima importuoti prekes, nustatytas pagal standartines išeigos normas, bet kurios, perduodamų NIL atveju, neprivaloma taikyti gaminant eksportuojamą produktą.

(48)

NIL taikomas tik SIN nurodytoms importuojamoms žaliavoms. Numatytas importo kiekis yra ribojamas pagal SIN nurodytus kiekius ir vertes, bet pagal prašymą jį gali persvarstyti regionų institucijos.

(49)

Eksporto įsipareigojimui taikomas minimalus 20 % papildomos vertės reikalavimas. Eksportas gali būti vykdomas laukiant kol bus suteiktas NIL; šiuo atveju numatytas importo kiekis nustatomas proporcingai pagal numatytą eksporto kiekį.

(50)

Įvykdžius eksporto įsipareigojimą, eksportuotojas gali prašyti perleisti NIL suteikimą; faktiškai tai reiškia leidimą parduoti neapmuitinto importo licenciją rinkoje.

(51)

Indijos Vyriausybė ir Texprocil teigė, kad ANŽS yra teisėta pakaitinė muitų grąžinimo schema, kadangi pagal šią schemą galima papildyti eksportuotam produktui gaminti sunaudotas žaliavas; ši schema buvo laikoma tinkama, veiksminga ir pagrįsta Indijoje priimtina prekybos veikla. Kadangi kiekybinės, kokybinės ir techninės savybės bei specifikacijos atitinka eksportuojamam produktui gaminti sunaudotų žaliavų savybes bei specifikacijas, schema, Indijos Vyriausybės ir Texprocil požiūriu, pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių būtų laikoma leistina. Indijos Vyriausybė ir Texprocil taip pat teigė, kad vertinant, ar ši schema yra leistina pakaitinė muitų grąžinimo schema, reikėtų atsižvelgti į tai, kas importuojama, o ne kas importuoja. Taip pat buvo teigiama, kad Vyriausybė nesuteikė jokios papildomos lengvatos. Buvo teigiama, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, todėl šie teiginiai atmetami atsižvelgiant į 52–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, kad nė viena iš šių schemų negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Todėl visa lengvatos suma yra kompensuotina.

(52)

Nors nauja NIL schema yra taikoma šiek tiek skirtingai (palyginti su pirmiau kompensuota ANŽS schema), nauja NIL schema turėtų būti laikoma ANŽS schemos tąsa, kadangi į ją perkelti pagrindiniai ANŽS schemos elementai.

(53)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose ir 2 straipsnio 2 dalyje, tiek ANŽS, tiek ir NIL yra subsidijos, t. y. finansinė parama, suteikta kaip dotacija. Jos susijusios su tiesioginiu lėšų pervedimu, nes jas galima parduoti ir paversti grynaisiais pinigais, arba jas panaudoti importo muitams įskaityti, dėl ko Indijos Vyriausybė netenka pajamų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, ANŽS ir NIL yra naudingos eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(54)

Tiek ANŽS, tiek ir NIL pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą jos laikomos individualiomis ir kompensuotinomis.

(55)

Be to, nė vienos iš šių schemų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Visų pirma: i) pagal jas už žaliavas, kurios buvo sunaudotos kito produkto gamybos procese, sumokėti importo muitai gali būti kompensuoti arba sugrąžinti ex post; ii) netaikoma jokia tikrinimo sistema arba procedūra, pagal kurią galima patikrinti, kokios žaliavos naudojamos (ir ar naudojamos) gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo gauta papildomos naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose; ir iii) galimybė perleisti sertifikatus ir (arba) leidimus reiškia, kad eksportuotojas, kuriam suteiktas ANŽS arba NIL, nėra įpareigotas iš tiesų pasinaudoti leidimu importuojant žaliavas.

(56)

Nustatant naudą buvo laikoma, kad, kitaip nei MSLS atveju, ANŽS ir NIL licencijos neturi jokios konkrečios vertės arba kredito normų. Licencijose nurodyti bendri žaliavų, kurias leidžiama importuoti, kiekiai ir didžiausia bendra tokio importo CIF vertė. Todėl eksportuojant gaunama nauda nėra aiški ir ją galima nustatyti bei įtraukti į apskaitą tik po to, kai licencija pasinaudojama importuojant arba parduodant.

(57)

Todėl, tais atvejais, kai licencijos buvo naudojamos prekėms importuoti, bendrovių gaunama nauda buvo apskaičiuojama remiantis visais taikytinais importo muitais. Tais atvejais, kai licencijos buvo perduotos (parduotos), nauda buvo apskaičiuojama pagal pajamas, gautas pardavus produktus per PTL.

(58)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad penkios pagal ANŽS ir (arba) NIL eksportuojančios bendrovės pardavė savo leidimus ir (arba) sertifikatus trečiosioms šalims.

(59)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis naudojo vieną iš turimų NIL kaip pakaitinę muitų grąžinimo sistemą ir kad pagal konkrečią licenciją jo importo muitai nebuvo per daug sumažinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią konkrečią licenciją importo ir eksporto kiekiai nebuvo išnaudoti, o licencija tebegaliojo ir nebuvo patikrinta pagal EXIM politikoje nurodytas taisykles. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į 54 konstatuojamojoje dalyje nurodytus nustatytus faktus, padaryta išvada, kad bendrovė negalėjo įrodyti, kad pagal šią konkrečią licenciją nebuvo grąžinta per didelė suma. Todėl bendra pagal licenciją sutaupytų importo muitų suma laikoma subsidija, o teiginys buvo atmestas.

(60)

Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pateikus pagrįstus prašymus, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(61)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant ANŽS/NIL, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(62)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į ANŽS/NIL kreditus, gautus eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal ANŽS/NIL nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas kreditų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Priešingai, ANŽS/NIL kreditai yra laisvai perleidžiami, gali būti netgi parduodami ir taikomi importuojant bet kokias neribotai importuojamas prekes (nagrinėjamojo produkto žaliavos priskiriamos šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis ANŽS/NIL lengvatomis.

(63)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi keturios iš atrinktų bendrovių, o jų subsidijų skirtumas sudarė 0,09–2,03 %.

(64)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(65)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susiję eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekybininkai.

(66)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal licenciją bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą taikyta sumažinta 5 % muito norma visoms pagal šią schemą importuojamoms pagrindinėms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. 2008 m. gegužės 9 d., t. y. po PTL, Indijos Vyriausybė pranešė, kad pagal GPESS importuojamiems produktams taikomas muitas sumažintas iki 3 %.

(67)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Šiuo atveju, GPESS licencijos turėtojas prašo nutraukti jo GPESS licencijos galiojimą. Pranešime nutraukti galiojimą nurodytas vietinis gamybos priemonių gamintojas gali gauti tariamą naudą už eksportą ir gali be muito importuoti tokių gamybos priemonių gamybai reikalingas dalis. Tačiau akcizo muitas, kurį GPESS licencijos turėtojas moka už vidaus rinkoje perkamas gamybos priemones, gali būti grąžinamas arba turėtojas gali būti atleidžiamas nuo jo mokėjimo. GPESS licencijos turėtojas gali įvykdyti eksporto įsipareigojimą, kuris yra sudarytas pagal hipotetinius sutaupytus muitus, skaičiuojant pagal importuotų prekių FOB vertę.

(68)

Indijos Vyriausybė teigė, kad tais atvejais, kai GPESS licencijos turėtojas prašo nutraukti jo GPESS licencijos galiojimą ir perka gamybos priemones iš vietos šaltinių, nebuvo suteikta jokių lengvatų, kadangi nebuvo paskelbtas joks atitinkamas Vyriausybės reglamentas, pagal kurį įsigyjant prekes atleidžiama nuo akcizų muitų mokėjimo. Tačiau Indijos Vyriausybė patvirtino, kad esant tam tikroms aplinkybėms GPESS licencijos turėtojas gali įsigyti prekių nemokėdamas akcizo muito, t. y. tais atvejais, kai šis muitas nebūtų kompensuotas pagal Indijos pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio kreditų sistemą (toliau – CENVAT). Be to, vidaus rinkos gamybos priemonių tiekėjas tokiais atvejais gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis, kurios bus įtrauktos į tiekiamų gamybos priemonių kainą. Kadangi šia lengvata galima pasinaudoti tik eksportuojant, atsižvelgiant į tai, kad nutraukus GPESS licencijos galiojimą turėtojo įsipareigojimas eksportuoti nepasikeitė, nuspręsta, kad teiginys turi būti atmestas, o išvados lieka tokios pačios.

(69)

Pagal GPESS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas arba, vietinio tiekimo atveju, mokesčių grąžinimas arba atleidimas nuo jų, yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kadangi dėl šios lengvatos sumažėja Indijos Vyriausybės pajamos, kurias ji gautų kitu atveju.

(70)

Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą. Akcizo muito grąžinimo arba atleidimo nuo jo atveju, tokiu grąžinimu arba atleidimu eksportuotojui suteikiama nauda, kadangi perkant gamybos priemones nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(71)

Be to, GPESS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti, šių licencijų negalima gauti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(72)

Šios schemos negalima laikyti leistina atleidimo nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių, arba muitų grąžinimo sistema, arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, neapima pagrindinių gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Reikia paminėti, kad atleidimo nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių atveju eksportuotojai negalėtų pasinaudoti tuo pačiu atleidimu, jei jie nėra priėmę eksporto įsipareigojimo.

(73)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis už importuotas gamybos priemones nesumokėtu muitu arba atitinkamu nesumokėtu (grąžintu) akcizo muitu, taikomu vidaus rinkoje įsigytoms prekėms, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nustatytą tvarką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(74)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant GPESS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(75)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į GPESS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal GPESS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis GPESS lengvatomis.

(76)

Per PTL keturios atrinktos bendrovės pasinaudojo šia schema ir gavo subsidijų, kurių dydis iki 1,45 %, o vienos bendrovės gauta nauda buvo nereikšminga.

(77)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, kurį atlikus nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(78)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 79 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekybininkai. ILS tarpiniam tiekimui teisę naudotis turi galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys eksportuojantys gamintojai. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(79)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(80)

Nustatyta, kad per PTL du bendradarbiaujantys gamintojai gavo naudos pagal dvi iš nurodytų su nagrinėjamuoju produktu susijusių poschemių, t. y. i) fiziniam eksportui taikomą ILS; ir ii) tarpiniam tiekimui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(81)

Nustačius šiuo metu galiojantį galutinį kompensacinį muitą, Indijos Vyriausybė pakeitė ILS taikomą tikrinimo sistemą. Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–20094.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių licencijų arba išankstinių leidimų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(82)

Dėl poschemių, kuriomis per PTL naudojosi du atrinkti eksportuojantys gamintojai, t. y. fizinio eksporto ir tarpinio tiekimo poschemių, Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją licencijose. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti licencijoje. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m.

(83)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(84)

Indijos Vyriausybė teigė, kad jos tikrinimo sistema buvo tinkama schemai pagal PV I 2004–200923 priedėlį ir kad taikant ILS nebuvo grąžintos per didelės sumos. Buvo teigiama, kad dėl šios priežasties schema nebuvo kompensuotina. Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių šias prielaidas, todėl šis teiginys atmetamas atsižvelgiant į išvadas, kad nė viena iš šių schemų negali būti laikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir pagrindinio reglamento II ir III prieduose, kadangi nebuvo tinkamos tikrinimo sistemos.

(85)

Be to, pagal pagrindinio reglamento II priedo II skirsnio 5 dalį ir III priedo II skirsnio 3 dalį, jei nėra tinkamos tikrinimo sistemos, tokiu atveju eksportuojančioji šalis turi atlikti tolesnį tyrimą ir nustatyti, ar mokėtos per didelės išmokos. Kadangi prieš surengiant tikrinamuosius vizitus toks tikrinimas nebuvo atliktas ir nebuvo įrodyta, kad nebuvo gauta per didelių išmokų, šie argumentai atmetami.

(86)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria eksportuotojams suteikta lengvata.

(87)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikomos individualia ir kompensuotina priemone. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(88)

Nė vienos iš šiuo atveju nagrinėjamų minėtų dviejų poschemių (fiziniam eksportui ir tarpiniam tiekimui taikomų ILS) negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės).

(89)

Kalbant apie eksportuojantį gamintoją, kuris naudojosi ILS, per peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi, kadangi atliekant tikrinimą licencijos tebegaliojo ir todėl nebuvo galima atlikti patikros pagal EXIM politikoje nurodytas taisykles. Todėl ši bendrovė negalėjo įrodyti, kad pagal šią licenciją jai netaikytas papildomas mažinimas. Todėl visa pagal šią licenciją sutaupytų importo muitų suma turėtų būti laikoma subsidija.

(90)

Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačių SIN negalima vadinti faktinio suvartojamo kiekio tikrinimo sistema, nes be muito pagal leidimus ir (arba) licencijas importuotos žaliavos su nustatytomis skirtingomis SIN naudojamos tame pačiame eksportuojamo produkto gamybos procese. Toks procesas nepadeda Indijos Vyriausybei tiksliai nustatyti, koks kiekis žaliavų buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti ir pagal kokias orientacines SIN būtų galima kiekį palyginti.

(91)

Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė veiksmingos faktinio suvartojamo kiekio registro tvarkymo kontrolės arba ji dar nėra baigta. Indijos Vyriausybė neatliko papildomo tikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį tikrinimą reikia atlikti, kai veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(92)

Todėl minėtos dvi poschemės yra kompensuotinos.

(93)

Jeigu netaikoma leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitinė grąžinimo sistema, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatyta ne tik kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(94)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal dvi poschemes per PTL. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą kiekį arba vežimo mastą.

(95)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant ILS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(96)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į ILS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal ILS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visais suteikiamais ILS kreditais.

(97)

Dvi atrinktos bendrovės naudojosi ILS, o jų gauta subsidija sudarė 0,17–1,74 %.

(98)

Nustatyta, kad nė vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nevykdė veiklos specialiojoje ekonominėje zonoje arba eksporto perdirbimo zonoje ir neturėjo EOĮ statuso. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

(99)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80 HHC skirsnyje.

(100)

Ši nuostata panaikinta nuo 2005–2006 ataskaitinių metų (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansinių metų), taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80 HHC nesuteikta jokių lengvatų. Nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Todėl nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime nagrinėti nereikia.

(101)

Ši schema pagrįsta 1962 m. Muitų įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Akcizo įstatymo 37 skirsnio 2 dalies xvi punktu ir 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais.

(102)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuotojai.

(103)

Indijos Vyriausybė nustatė dviejų rūšių muitų gražinimo normas: „visos pramonės“ normos, taikomos pagal bendrą sumą visų konkretaus produkto eksportuotojų produktams, ir „prekės ženklo“ normos, taikomos atskirų bendrovių produktams, kuriems nėra taikomos „visos pramonės“ normos. Nagrinėjamajam produktui taikoma pirmosios rūšies (visos pramonės) norma.

(104)

Visos pramonės grąžinimo normos skaičiuojamos procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias visos pramonės grąžinimo normas Indijos valdžios institucijos nustatė įvairiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal numatomus netiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas, taikomus prekėms ir paslaugoms, naudojamiems gaminant eksportuojamą produktą (importo muitai, akcizo muitai, paslaugų mokestis ir t. t.), įskaitant numatomus netiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas, taikomus prekėms ir paslaugoms, naudojamiems gaminant žaliavas, neatsižvelgiant į tai, ar šie muitai iš tiesų buvo sumokėti. MGS sumai taikoma didžiausia viršutinė eksportuojamo produkto vieneto vertės riba. Jei bendrovė gali reikalauti grąžinti kai kuriuos iš šių muitų pagal CENVAT sistemą, grąžinimo norma yra mažesnė.

(105)

Nagrinėjamojo produkto muito grąžinimo normos per PTL buvo persvarstytos keletą kartų. Iki 2007 m. balandžio 1 d. taikytos 6,4–6,9 % normos (priklausomai nuo produkto rūšies), o iki 2007 m. rugsėjo 1 d. – 9,1–9,8 %. 2007 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus PTL, grąžinimo normos buvo padidintos iki 10,1–10,3 %, o padidintos normos taikytos atgaline data nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. importuotoms prekėms, t. y. per PTL.

(106)

Teisę naudotis šia schema turi tik eksportuojanti bendrovė. Eksportuotojas privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MGS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė produktų išsiuntimo procedūros metu išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MGS suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Eksportuotojas sužino gaunamą naudą ir įtraukia ją į apskaitą kaip gaunamą sumą. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti MGS. Lengvatos dydis paprastai apskaičiuojamas pagal atitinkamą MGS tarifą, kuris taikomas sudarant eksporto deklaraciją. Per PTL grąžinimo normos buvo padidintos atgaline data ir į tai buvo atsižvelgta skaičiuojant subsidijos sumą.

(107)

Keletas šalių teigė, kad atliekant šį tyrimą MGS negalėjo būti kompensuotina, kadangi ji nebuvo konkrečiai nurodyta tyrimo pradžioje pateiktuose klausimynuose dėl antisubsidijų. Šis argumentas atmetamas dėl šių priežasčių. Remiantis pranešimu apie tyrimo inicijavimą, atliekant šią peržiūrą siekiama nustatyti „subsidijavimo lygį“, t. y. susijusiems eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams suteiktą lengvatą, įskaitant visas Indijos Vyriausybės taikomas subsidijavimo schemas.

(108)

Buvo teigiama, kad MGS nepriklausė nuo eksporto veiklos rezultatų, kadangi pagal šią schemą lengvata nebuvo susijusi su eksportuotojų vykdomo eksporto lygiu. Šis teiginys atmetamas, kadangi prašyti MGS lengvatos galima tik eksportuojant prekes, o to pakanka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytai eksporto veiklos sąlygai įvykdyti. Atsižvelgiant į šią išvadą, nebereikia nagrinėti teiginio, kad MGS nėra individuali kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(109)

Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad MGS yra pagrindinio reglamento nuostatas atitinkanti grąžinimo sistema, ir kad grąžinimo normos nustatymo visai pramonei procedūra buvo tinkama, veiksminga ir pagrįsta eksporto šalyje priimtina prekybos veikla, kaip nurodyta II priedo II skirsnio 4 dalyje ir III priedo II skirsnio 2 dalyje. Kaip nurodyta ir 104 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šią procedūrą visai pramonei buvo apskaičiuotas gaminant sunaudotų žaliavų kiekis ir taikyti importo muitai bei netiesioginiai mokesčiai. Tačiau ši procedūra buvo nepakankamai tiksli net pagal Indijos Vyriausybės pateiktą informaciją. Iš tiesų, Indijos Vyriausybė patvirtino, kad buvo taikomi vidutiniai dydžiai, o tai reiškia, kad faktiškai grąžintos sumos buvo didesnės už faktiškai sumokėtus muitus. Indijos Vyriausybė neatliko papildomo tikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį tikrinimą reikia atlikti, kai nėra veiksmingai taikoma tikrinimo sistema (II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Indijos Vyriausybė taip pat neįrodė, kad nebuvo grąžinta per didelė suma. Tariamas tikrinimo panašumas į pagrindiniame reglamente nurodytus atrankos metodus laikomas nesusijusiu, kadangi aiškiai nurodyta, kad tikrinimas susijęs su antisubsidijų tyrimu ir nepriskiriamas II ir III priede išvardytiems kriterijams. Todėl šie tvirtinimai atmetami.

(110)

Taip pat buvo teigiama, kad pagal tai, jog Indijos Vyriausybė neįtraukė visų Indijoje mokamų netiesioginių mokesčių į MGS, o tik pagrindinius netiesioginius mokesčius, galima daryti išvadą, kad nebuvo grąžinta per didelė suma. Šis teiginys atmetamas, kadangi pagal II priedo II skirsnio 4 dalį ir III priedo II skirsnio 2 dalį per dideles grąžintas sumas reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečią subsidijų schemą.

(111)

Pagal MGS subsidijos skiriamos kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muitų grąžinimo suma atitinka negautas Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju Indijos Vyriausybė būtų surinkusi ir gavusi. Be to, eksportuojamiems produktams taikoma MGS yra naudinga eksportuotojui.

(112)

Pagal įstatymą MGS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(113)

Atliekant tyrimą keletas šalių tvirtino, kad MGS yra grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento nuostatas, ir todėl pagal ją gaunama nauda neturėtų būti kompensuojama.

(114)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šios schemos negalima laikyti leistina kaupiamųjų netiesioginių mokesčių sumažinimo sistema, arba muitų grąžinimo sistema, arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i ir h punktuose, II priede (žaliavų naudojimo gairės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas neprivalo nei i) apskaitoje nurodyti už importuojamas arba vidaus rinkoje įsigytas prekes arba susijusias paslaugas sumokėtų muitų ir mokesčių; nei ii) gamindamas iš tiesų vartoti šias prekes ir pasinaudoti paslaugomis; nei iii) apskaičiuoti grąžintą sumą pagal tikrąsias eksportuotojo naudotas žaliavas ir faktiškai sumokėtų muitų ir mokesčių sumą.

(115)

Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo per daug grąžinta netiesioginių vidaus mokesčių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo h punkte ir II priede arba sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II ir III prieduose

(116)

Galiausiai eksportuotojas gali pasinaudoti MGS nepriklausomai nuo to, ar jis importuoja arba įsigyja vidaus rinkoje žaliavų ir ar jis įsigydamas mokėjo muitus arba mokesčius. Siekiant pasinaudoti schema, eksportuotojui tereikia paprasčiausiai eksportuoti prekes, nenurodant, kad jis importavo žaliavų arba kad vidaus rinkoje įsigijo žaliavų arba paslaugų bei sumokėjo importo muitus arba netiesioginius vidaus mokesčius. Todėl, taikant grąžinimo normą, nėra skirtumo, ar bendrovė vykdo visus žaliavų ir nagrinėjamojo produkto gamybos etapus, ar ji tėra eksportuojantis prekybininkas.

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Šiuo atžvilgiu manyta, kad lengvata gavėjui suteikiama tada, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Nuo to momento Indijos Vyriausybė gali mokėti grąžintiną sumą atitinkamiems eksportuotojams, o tai sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MGS suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į apskaitą MGS įtraukė kaupiamuoju pagrindu kaip pajamas, gautas įvykdžius kiekvieną eksporto sandorį.

(118)

Siekiant įvertinti padidėjusių normų taikymo atgaline data poveikį, į apskaitą įtraukta MGS kredito, taikyto 2007 m. rugsėjo 1 d.–rugsėjo 30 d. eksportuotiems produktams, vertė prireikus buvo padidinta, kadangi tikroji nauda, kurią Indijos Vyriausybė suteiks bendrovėms, yra didesnė nei buvo nurodyta eksportuojant.

(119)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(120)

Septynios atrinktos bendrovės pateikė skundus, kuriuose teigė, kad nors jos ir naudojosi MGS, joms nebuvo grąžintos per didelės sumos, kadangi joms taikyti mokesčiai ir importo muitai viršijo grąžintą sumą. Šiuos skundus nuspręsta atmesti. 112 ir 114 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Indijos Vyriausybė neturėjo pagrindinio reglamento I, II ir III prieduose nurodytos tikrinimo sistemos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendrovės neregistravo suvartojamų kiekių bei neturėjo jokios vidaus atskaitos sistemos, pagal kurią galima apskaičiuoti galimai per dideles grąžintas sumas. Tokios ataskaitos buvo sudarytos bendrovėse atliekant tikrinamuosius vizitus ir jose daugiausiai nurodyti bendri bendrovių sumokėti mokesčiai.

(121)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata yra visa pagal MGS sugrąžinta suma. Priešingai nei nurodyta Indijos Vyriausybės, Texprocil ir kai kurių eksportuotojų po faktų atskleidimo pateiktoje informacijoje, pagrindiniame reglamente nėra nurodyta, kad gali būti kompensuojama tik „per didelė“ muitų grąžinimo suma. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog nėra tinkamos tikrinimo sistemos, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl grąžinimo sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama. Taip pat reikėtų paminėti, kad jei tikrinimo sistema nėra veiksmingai taikoma, Indijos institucijos turi laiku, t. y. įprastai prieš atliekant tikrinimą vietoje (kuris vykdomas atliekant tyrimą dėl kompensacinio muito), atlikti papildomą tikrinimą.

(122)

Priešingai nei teigė kai kurie eksportuojantys gamintojai, nustatant kompensuotiną lengvatos sumą reikėjo atsižvelgti ir į MGS lengvatas, gautas eksportuojant kitus nei nagrinėjamasis produktus. Pagal MGS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojimas lengvatų naudojimas konkrečiam produktui. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis suteikiamomis MGS lengvatomis.

(123)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi visos atrinktos bendrovės, o jų subsidijų skirtumas sudarė 1,45–7,57 %.

(124)

Technologinio atnaujinimo finansavimo schemą (toliau – TAFS) nustatė Indijos Vyriausybės tekstilės ministerija, 1999 m. kovo 31 d. paskelbus Indijos oficialiojo leidinio I specialiosios dalies I skirsnyje (toliau – rezoliucija). Buvo patvirtinta, kad schema galios 1999 m. balandžio 1 d.–2004 m. kovo 31 d. Jos galiojimas buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 31 d., o vėliau dar kartą pratęstas iki PTL pabaigos.

(125)

Teisę naudotis šia schema turi veikiantys arba nauji medvilnės perdirbimo, tekstilės ir džiuto pramonės gamintojai.

(126)

Šia schema siekiama skatinti tekstilės ir džiuto pramonės, įskaitant pluoštus, verpalus, audinius, drabužius ir paruoštus gaminius gaminančias įmones, technologijų modernizavimą. Pagal šią schemą teikiama įvairi nauda – kapitalo subsidija, palūkanų subsidija arba valiutos keitimo kurso svyravimo padengimas (paskoloms užsienio valiuta). Pagal šią schemą tekstilės ir džiuto sektoriams bei audimo staklėmis ir audimo rankomis sektoriams skirtos skirtingos programos. TAFS sudaro šios programos:

(127)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi iš atrinktų bendrovių pasinaudojo TAFS schema pirkdamos įrenginius, naudojamus nagrinėjamojo produkto gamybai. Šios bendrovės pasinaudojo palūkanų kompensavimo paskolomis (a schema) ir 10 % kapitalo subsidija gamybos įrenginiams bei 5 % palūkanų kompensacija (e schema).

(128)

Rezoliucijoje nurodytas pagal TAFS subsidijuojamų perkamų įrengimų sąrašas. Siekdamos pasinaudoti TAFS, bendrovės kreipiasi į komercinius bankus arba kitas skolinimo įstaigas, kurie suteikia paskolas bendrovėms, remdamiesi savo nepriklausomu paskolos gavėjo pajėgumo grąžinti kreditą vertinimu. Jei paskolos gavėjas gali pasinaudoti palūkanų subsidija pagal šią schemą, komerciniai bankai perduoda prašymą „centrinei įstaigai“, kuri atitinkamai skiria subsidijos sumą susijusiam komerciniam bankui. Komerciniai bankai gautas lėšas įskaito į paskolos gavėjo sąskaitą. Centrinės įstaigos gauna kompensaciją iš Indijos Vyriausybės tekstilės ministerijos. Indijos Vyriausybė kas ketvirtį skiria reikiamas lėšas centrinėms įstaigoms.

(129)

Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, susijusių su šia schema.

(130)

Pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio nuostatas TAFS yra subsidija, kadangi ji yra susijusi su tiesioginiu Vyriausybės lėšų skyrimu suteikiant dotaciją. Šia subsidija sumažinamos finansavimo ir palūkanų išlaidos perkant įrengimus.

(131)

Ši subsidija yra individuali ir kompensacinė pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą, kadangi ji konkrečiai suteikiama pramonei arba pramonių grupei, įskaitant nagrinėjamojo produkto gamybą.

(132)

Pagrindinė subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis gaunančių bendrovių sutaupyta suma (perkant įrengimus), paskirstyta per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nustatytą tvarką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai tekstilės apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes skiriant subsidiją neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(133)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį palūkanų subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal bendrovėms, susijusioms su nagrinėjamų įrengimų pirkimui paimtų paskolų palūkanų sumokėjimu, faktiškai per PTL išmokėtą sumą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta bendrai tekstilės apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes skiriant subsidiją neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(134)

Per PTL šiomis schemomis naudojosi dvi iš atrinktų bendrovių, o jų subsidijų skirtumas sudarė 0,01–0,31 %.

(135)

Šios schemos išsamus aprašymas pateikiamas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 02/04,02,02/2006–07 (Eksporto kreditai užsienio valiuta), Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 01/04,02,02/2006–07 (Eksporto kreditai rupijomis) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD.DIR(Exp.) Nr. 01/04,02,02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir užsienio valiuta), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams. Pagrindiniai aplinkraščiai yra nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

(136)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(137)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(138)

Pagal minėtą IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(139)

Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisija, nagrinėdama EKS, neatsižvelgė į Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedo k punkto nuostatas; ji tvirtino, kad eksporto kreditai Indijos rupijomis arba užsienio valiuta nebuvo kompensuotini, ypač atsižvelgiant į tai, kad suteikdami paskolas užsienio valiuta bankai galėjo skolintis lėšų „konkurencingu tarptautiniu kursu“.

(140)

Reikėtų pastebėti, kad 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytos eksporto kreditų schemos nepatenka į Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių I priedo k punkto taikymo sritį, kadangi pagal šią nuostatą „eksporto kreditais“ gali būti laikomas tik dvejų metų arba ilgesnės trukmės eksporto finansavimas, kadangi tokia apibrėžtis pateikiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams. Todėl šis teiginys atmetamas.

(141)

Dėl EKS kredito lengvatinės palūkanų normų, nustatytų 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju jos yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis nei vidaus finansavimas. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(142)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų didžiausių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(143)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(144)

Subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(145)

Buvo pateikta keletas pastabų dėl lengvatos, gaunamos taikant EKS, skaičiavimo. Pagrįstais atvejais skaičiavimai buvo atitinkamai koreguoti.

(146)

Per PTL visos bendrovės ir grupės pasinaudojo šia schema ir gavo subsidijų, kurių dydis – iki 1,05 %, o vienos bendrovės gauta nauda buvo nereikšminga.

(147)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 5,2–9,7 %.

(148)

Remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalimi, subsidijos dydis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų kompensuotinų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 7,7 %. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis Indijoje buvo labai aukštas (daugiau kaip 95 %), likutinis subsidijų dydis visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias, t. y. 9,7 %.

(149)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo lygis pakito, todėl Reglamentu (EB) Nr. 74/2004 nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai koreguojamas.

(150)

Kadangi žalos panaikinimo lygis buvo aukštesnis už nustatytus kompensacinius dydžius, galutinis galiojantis muitas buvo nustatytas remiantis pastaruoju dydžiu. Kadangi atliekant šią peržiūrą nustatyti subsidijų skirtumai taip pat neviršijo žalos panaikinimo lygio, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį muitai nustatomi pagal subsidijų skirtumus.

(151)

Į peržiūrą neįtrauktos bendrovės Pasupati Fabrics subsidijų skirtumas nustatytas tokio paties dydžio kaip ir pradiniame tyrime, kadangi nustatyta, kad bendrovė naudojosi šiame tyrime nenagrinėta subsidijų schema.

(152)

Susijusios bendrovės muitų rinkimo tikslais buvo laikomos vienu juridiniu vienetu (grupe) ir todėl joms taikytas vienodas kompensacinis muitas. Siekiant tinkamai apskaičiuoti muitus, buvo atsižvelgta į šių grupių per PTL eksportuotą nagrinėjamojo produkto kiekį.

(153)

Atrinkta bendrovė Prem Textiles atliekant peržiūros tyrimą nurodė, kad ji pakeitė pavadinimą į „Prem Textiles (International) Pvt. Ltd.“ Išnagrinėjus šią informaciją nustatyta, kad tai nedaro jokio poveikio dabartinio tyrimo išvadoms ir nuspręsta atsižvelgti į šį prašymą bei šiame reglamente bendrovę vadinti „Prem Textiles (International) Pvt. Ltd.“

(154)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis Indijoje buvo labai aukštas (95 %), kompensacinis muitas visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę, kurios individualus skirtumas buvo didžiausias, t. y. 9,7 %.

(155)

Nustatomi tokie muitai:

(156)

Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo rezultatais. Todėl jie atspindi minėtų bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muitų normos (kitaip nei I priede išvardytoms bendrovėms taikomas vidutinis muitas ir visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai (nurodant pavadinimą ir adresą) nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(157)

Visus prašymus taikyti bendrovėms šias individualias kompensacinio muitų normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, Komisija iš dalies atitinkamai keis šį reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą,