4.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/227

(1)

1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos rezoliucijoje dėl švietimo ir mokymo statistikos skatinimo Europos Sąjungoje (2) buvo prašoma Komisijos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis paspartinti švietimo ir mokymo statistikos plėtotę.

(2)

Europos Vadovų Taryba 2005 m. kovo 22–23 d. posėdyje Briuselyje susitarė pakartotinai imtis Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Ji padarė išvadą, kad Europa privalo atnaujinti jos konkurencingumo pagrindą, padidinti savo augimo potencialą ir produktyvumą bei sustiprinti socialinę sanglaudą, svarbiausią dėmesį skiriant žinioms, naujovėms ir žmogiškojo kapitalo optimizavimui. Šiuo atžvilgiu piliečių užimtumo, prisitaikymo ir mobilumo gebėjimai Europai yra gyvybiškai svarbūs.

(3)

Šiems tikslams įgyvendinti Europos švietimo ir mokymo sistemos turi prisitaikyti prie žinių visuomenės reikalavimų ir aukštesnio švietimo lygio bei kokybiškesnio užimtumo poreikių. Švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą statistika ypač svarbi priimant politinius sprendimus.

(4)

Mokymasis visą gyvenimą yra svarbiausias veiksnys kuriant ir propaguojant kvalifikuotą, apmokytą ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą. 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos Pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pabrėžta, kad „žmogiškasis kapitalas yra svarbiausias Europos turtas“. Tarybos sprendimu 2005/600/EB (3) patvirtintomis Integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, kurios apima valstybių narių užimtumo politikos gaires, siekiama labiau prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo bei sukurti išsamias mokymosi visą gyvenimą strategijas.

(5)

2001 m. vasario mėn. Tarybos ataskaita „Švietimo ir mokymo sistemų tikslai“ bei 2002 m. vasario mėn. priimta minėtos ataskaitos įgyvendinimo darbo programa 2001–2011 m. yra reikšmingas žingsnis prisiimant įsipareigojimus modernizuoti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas bei pagerinti jų kokybę. Tarp atviro koordinavimo metodo priemonių, svarbių įgyvendinant darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ – vidutiniai veiklos Europos švietimo srityje rodikliai ir orientacinis lygis (toliau – lyginamieji standartai). Švietimo ministrai 2003 m. gegužės mėnesį žengė ryžtingą žingsnį ir sutarė iki 2010 m. pasiekti penkis Europos lyginamuosius standartus, tuo pačiu pabrėždami, kad jie nenustato nacionalinių tikslų bei nesiūlo sprendimų nacionalinėms Vyriausybėms.

(6)

2005 m. gegužės 24 d. Taryba priėmė išvadas dėl „Naujų rodiklių švietimo ir mokymo srityje“ (4). Šiose išvadose Taryba pakvietė Komisiją pateikti Tarybai strategijas ir pasiūlymus naujiems devynių su švietimu ir mokymu susijusių sričių rodikliams rengti, bei pabrėžė, kad rengiant naujus rodiklius būtina visiškai gerbti valstybių narių atsakomybę už savo švietimo sistemų organizavimą, nesudaryti per didelės administracinės arba finansinės naštos atitinkamoms organizacijoms ar institucijoms, ir kad tai neturėtų reikšti, jog neišvengiamai reikia padidinti pažangos stebėsenai skirtų rodiklių skaičių.

(7)

2004 m. lapkritį Taryba taip pat priėmė išvadas dėl Europos bendradarbiavimo aukštojo mokslo ir profesinio rengimo srityje bei sutarė, kad pirmenybė Europos lygmeniu turėtų būti teikiama aukštojo mokslo ir profesinio rengimo statistikos apimties, tikslumo ir patikimumo didinimui, siekiant suteikti galimybę įvertinti daromą pažangą.

(8)

Norint plėtoti švietimo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas ir stebėti jų įgyvendinimo pažangą, palyginama statistinė informacija Bendrijos lygiu yra būtina. Statistikos duomenų rinkimas turėtų būti paremtas darnių koncepcijų ir palyginamų duomenų struktūra, atsižvelgiant į integruotos Europos statistikos informacijos sistemos švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse sukūrimą.

(9)

Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į „palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčių žmonių“ sąvoką, minimą Valstybių narių užimtumo politikos gairėse.

(10)

Komisija (Eurostatas), remdamasi 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos (5), renka duomenis apie profesinį mokymą įmonėse. Tačiau, norint užtikrinti darnų švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos duomenų rinkimą ir plėtotę, būtina sukurti išsamesnę teisinę sistemą, apimančią bent svarbiausius vykdomus ir numatomus atlikti darbus. Komisija (Eurostatas), ir vykdydama bendrą veiklą su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir UNESCO statistikos institutu (UIS), kasmet surenka su švietimu susijusius duomenis iš valstybių narių, remdamasi savanoriškumo principu, – tai paprastai vadinama „UOE duomenų rinkimu“. Be to, Komisija (Eurostatas) renka su švietimu, mokymu ir mokymusi visą gyvenimą susijusius statistikos duomenis iš kitų šaltinių, paremtų namų ūkių tyrimais, – pavyzdžiui, Europos Sąjungos darbo jėgos tyrimo (6) bei Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (7) bei per jų ad hoc modulius.

(11)

Kadangi politikos formulavimas ir stebėsena švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje yra dinamiško pobūdžio ir prisitaiko prie kintančios aplinkos, statistiką reglamentuojančiuose teisės aktuose turėtų būti numatytas tam tikras lankstumas, kuris būtų ribotas ir kontroliuojamas atsižvelgiant į respondentams ir valstybėms narėms tenkančią naštą.

(12)

Kadangi šio reglamento tikslo – parengti bendrus statistikos standartus, leisiančius teikti suderintus duomenis, – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(13)

Specialiųjų Bendrijos statistikos duomenų rinkimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (8) išdėstytomis taisyklėmis.

(14)

Šis reglamentas užtikrina visišką pagarbą teisei į asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje.

(15)

Duomenų, kuriems taikomas statistinių duomenų konfidencialumo principas, perdavimas reglamentuojamas Reglamente (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (9) išdėstytomis taisyklėmis.

(16)

2002 m. gegužės 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 831/2002, įgyvendinančiu, dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (10), buvo nustatytos sąlygos, kuriomis gali būti suteikta teisė naudotis Bendrijos institucijai perduotais konfidencialiais duomenimis.

(17)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(18)

Visų pirma, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus parinkti ir apibrėžti tokios statistikos objektus, jų charakteristikas atsižvelgiant į politinius arba techninius poreikius, charakteristikų išskaidymą, stebėjimo laikotarpį ir rezultatų perdavimo terminus, kokybės reikalavimus, įskaitant būtiną tikslumą bei informavimo apie kokybę pagrindus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(19)

Konsultuotasi su Statistikos programų komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas (12), kaip numatyta to sprendimo 3 straipsnyje,

a)

Bendrijos statistiniai duomenys – apibrėžiami kaip reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio pirmoje įtraukoje;

b)

statistinių duomenų rengimas – apibrėžiamas kaip reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio antrojoje įtraukoje;

c)

nacionalinės institucijos – apibrėžiamos reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio trečiojoje įtraukoje;

d)

švietimas – organizuota ir tvari komunikacija, skirta mokytis (13);

e)

mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykdoma visą gyvenimą, siekiant gerinti žinias, įgūdžius ir kompetenciją asmeniniu, pilietiniu, socialiniu ir (arba) su darbu susijusiu aspektu (14);

f)

mikroduomenys – individualūs statistiniai įrašai;

g)

konfidencialūs duomenys – duomenys, kuriuos naudojant galima tik netiesiogiai identifikuoti atitinkamus statistinius vienetus vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 322/97 ir Reglamentu (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90.

a)

1 sritis apima švietimo ir mokymo sistemų statistiką;

b)

2 sritis apima suaugusiųjų dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą statistiką;

c)

3 sritis apima kitus statistinius duomenis apie švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, pavyzdžiui, žmogiškojo kapitalo, švietimo teikiamos socialinės ir ekonominės naudos statistiką, kurios neapima 1 ir 2 sritis.

a)

reguliarus valstybių narių švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistinių duomenų pateikimas laikantis nustatyto termino 1 ir 2 srityse;

b)

kitų statistinės informacijos sistemų ir apklausų panaudojimas, siekiant gauti papildomų statistikos kintamųjų apie švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą ir rodiklių, priklausančių 3 sričiai;

c)

standartų ir žinynų apie statistikos struktūras, koncepcijas ir metodus rengimas, tobulinimas ir atnaujinimas;

d)

duomenų kokybės gerinimas atsižvelgiant į kokybės pagrindus ir į šiuos aspektus:

a)

visų sričių statistikos objektų parinkimas, detalizavimas bei jų charakteristikos nustatymas atsižvelgiant į politinius arba techninius poreikius;

b)

charakteristikų detalizavimas;

c)

stebėjimo laikotarpis ir rezultatų perdavimo terminai;

d)

kokybės reikalavimai, įskaitant reikiamą tikslumą;

e)

informavimo apie kokybę pagrindai.

a)

visose srityse – galimą švietimo institucijoms ir asmenims tenkančią naštą;

b)

visose srityse – bandomųjų tyrimų, minimų 4 straipsnio 3 dalyje, rezultatus;

c)

1 srityje – naujausius UIS, OECD ir Komisijos (Eurostato) susitarimus dėl sąvokų, apibrėžimų, duomenų rinkimo formos, duomenų apdorojimo, periodiškumo ir rezultatų perdavimo terminų;

d)

2 srityje – 2005–2007 m. laikotarpiu vykdytos suaugusiųjų švietimo bandomosios apklausos rezultatus ir tolesnio plėtojimo poreikį;

e)

3 srityje – esamų Bendrijos duomenų šaltinių prieinamumą, tinkamumą ir teisinį kontekstą, nuodugniai ištyrus visus esamus duomenų šaltinius.