18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/8

(1)

2001 m. sausio 22 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 (2) nustatė galutinį 33,25 EUR už toną antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės) importuojamam Ukrainos, inter alia, kilmės amonio nitratui klasifikuojamam KN kodais 3102 30 90 bei 3102 40 90. Tyrimas, po kurio imtos taikyti esamos priemonės, toliau vadinamas „pradiniu tyrimu“.

(2)

Taryba 2004 m. gegužės 17 d. po dalinės tarpinės peržiūros Reglamentu (EB) Nr. 993/2004 (3) panaikino antidempingo muitus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 132/2001, į Bendriją importuojamam nagrinėjamam produktui, pagamintam bendrovių, kurių įsipareigojimus turėjo priimti Komisija. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1001/2004 (4) įsipareigojimai buvo priimti 6 mėnesiams, o Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1996/2004 (5) – laikotarpiui iki 2005 m. gegužės 20 d. Šiais įsipareigojimais siekta atsižvelgti į tam tikras Europos Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. iki 25 valstybių narių pasekmes.

(3)

Po tarpinės peržiūros, kurią atliekant buvo nagrinėjama tik nagrinėjamojo produkto apibrėžtis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 945/2005 nusprendė, kad reikėtų patikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir kad galiojančios priemonės turėtų būti taikomos nagrinėjamajam produktui, kai jis naudojamas kitų trąšų sudėtyje, proporcingai jose esančiam amonio nitrato kiekiui, kartu su kitomis marginaliosiomis ir mitybinėmis medžiagomis.

(4)

Atlikus 2006 m. sausio mėn. inicijuotą galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 442/2007 (6) dvejiems metams atnaujino galiojančio dydžio priemones. Priemonės – tai specialieji muitai.

(5)

Ukrainos eksportuojantis gamintojas Open Joint Stock Company (OJSC) Azot Cherkassy (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta tirti tik pareiškėjo dempingo aspektus.

(6)

Pagal 11 straipsnio 3 dalį pateiktame prašyme pareiškėjas teigia, kad dempingo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė, ir šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad palyginus normaliąją vertę, pagrįstą jo paties išlaidomis arba kainomis vidaus rinkoje, ir eksporto į Bendriją kainas, dempingas taptų ženkliai mažesnis už galiojančias priemones. Todėl, tvirtino pareiškėjas, jau nėra būtina toliau taikyti galiojančių priemonių ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2006 m. gruodžio 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (7) paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(8)

Atliekant peržiūrą nagrinėtas tik pareiškėjo vykdomas dempingas. Buvo tiriamas dempingas nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(9)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai informavo pareiškėją, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojų asociaciją. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymą.

(12)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Komisija surengė tikrinamąjį vizitą pareiškėjo patalpose Čerkasuose.

(13)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus bei aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti baigti šią peržiūrą ir pareiškėjo importuojamam produktui toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą, ir buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Gautos pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(14)

Nagrinėjamasis produktas – tai tas pats kaip per pradinį tyrimą, kaip patikslinta Reglamente (EB) Nr. 945/2005, tai yra Ukrainos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, klasifikuojamos KN kodais 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91 (toliau – AN). AN yra kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje. Jos gaminamos iš amoniako ir azoto rūgšties, o jų sudėtyje esančio priliuoto arba granuliuoto azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės.

(15)

Peržiūros tyrime patvirtinta tai, kas jau nustatyta pradiniame tyrime, tai yra kad AN yra tikrasis prekinis produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra identiškos nepriklausomai nuo kilmės šalies. Pareiškėjo gaminamas bei Ukrainos vidaus rinkoje parduodamas AN ir į Bendriją eksportuojamas AN turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi per šią peržiūrą tirti tik pareiškėjo dempingo aspektai, išvados dėl Bendrijos gamintojų gaminamo ir Bendrijos rinkoje parduodamo produkto nepadarytos.

(16)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, iš pradžių tikrinta, ar visi pareiškėjo pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiški pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar bendras šių pardavimų kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro pareiškėjo eksportui į Bendriją parduoto kiekio. Tyrimas parodė, kad pareiškėjas pardavė tik vienos rūšies AN ir kad šis rūšis vidaus rinkoje buvo parduodama tipiškais kiekiais.

(17)

Vėliau Komisija, lygindama grynąją pardavimo kainą vidaus rinkoje ir apskaičiuotas gamybos sąnaudas, tyrė, ar AN pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(18)

Vertinant pareiškėjo gamybos sąnaudas, nustatyta, kad dujų sąnaudos pareiškėjo dokumentuose nėra tinkamai atspindėtos. Reikėtų pažymėti, kad energijos sąnaudos, pvz., dujos, sudaro didžiąją gamybos sąnaudų ir didelę bendrųjų gamybos sąnaudų dalį.

(19)

Nagrinėjant dujų sąnaudas nustatyta, kad Ukraina didžiąją dalį dujų, naudojamų AN gaminti, importuoja iš Rusijos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad į Ukrainą iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina yra gerokai mažesnė už gamtinių dujų rinkos kainą nereguliuojamose rinkose. Per tyrimą nustatyta, kad iš Rusijos į Europos bendriją importuojamų gamtinių dujų kaina yra apytiksliai du kartus aukštesnė nei dujų kaina Ukrainos vidaus rinkoje. Todėl, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, buvo pakoreguotos pareiškėjo dujų sąnaudos remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų.

(20)

Pateikus informaciją, pareiškėjas teigė, kad bet koks dujų kainos vidaus rinkoje koregavimas būtų nepateisinamas, nes bendrovės apskaitos dokumentai visiškai atspindi panašaus produkto gamybos ir pardavimų veiklos sąnaudas kilmės šalyje.

(21)

Tačiau nagrinėjant panašaus produkto gamybos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, reikia nustatyti, ar bendrovės apskaitoje įrašytos sąnaudos pagrįstai atspindi su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas. Šiuo atveju dėl 19 konstatuojamoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyta, kad taip nėra.

(22)

Be to, pareiškėjas teigė, kad normalioji vertė turėtų būti pagrįsta nagrinėjamojo produkto pardavimais vidaus rinkoje ir aiškino, kad nėra priežasčių šių pardavimų nelaikyti pardavimais įprastomis prekybos sąlygomis. Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad siekiant nustatyti, ar pardavimai vidaus rinkoje dėl kainos buvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis, t. t. ar pardavimai buvo pelningi, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjo sąnaudos yra patikimas pagrindas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Tik patikimai nustačius sąnaudas galima rinktis metodologiją, pagal kurią būtų nustatoma normalioji vertė. Kaip ir nurodyta 28 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, palyginus grynąją pardavimo kainą vidaus rinkoje ir pakoreguotas gamybos sąnaudas PTL nustatyta, kad pardavimai vidaus rinkoje nebuvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis. Todėl pareiškėjo vidaus rinkos kainų negalima naudoti normaliajai vertei nustatyti.

(23)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad tyrimas pagrįstas PTL duomenimis, todėl padarytose išvadose neatsižvelgiama į po šio laikotarpio įvykusius pokyčius, visų pirma į nuolatinį dujų kainų augimą ir trąšų vartojimo didėjimą Ukrainos vidaus rinkoje. Šiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, siekiant pagrįstų išvadų, parenkamas tiriamasis laikotarpis, kuris, paprastai, tiriant dempingą apima laikotarpį ne trumpesnį kaip 6 mėnesių iki tyrimo iniciavimo. Be to, reikia priminti, kad pagal įprastą Bendrijos praktiką, tiriant dempingą PTL būdavo vieneri metai.

(24)

Svarstyta, ar nustatant pareiškėjo dempingo skirtumą reikia atsižvelgti į dujų kainos Ukrainoje pokyčius po PTL. Šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, paprastai neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Laikantis nusistovėjusios Bendrijos praktikos tai aiškinama taip: į įvykius, susijusius su laikotarpiu po TL, gali būti atsižvelgiama tik tuomet, jei jie yra akivaizdūs, neginčijami ir ilgalaikiai. Šiuo atžvilgiu, nors po PTL nustatytas dujų kainos augimas, negalima pakankamai tvirtai teigti, kad šis dujų kainos augimas iš tiesų yra ilgalaikio pobūdžio. Nustatyta, kad turima informacija apie būsimus dujų kainos pokyčius Ukrainoje yra tik prognozės, o ne patikrinama informacija, susijusi su faktinėmis dujų kainomis. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne TL (arba, jei tai yra peržiūra, PTL) informaciją ir duomenis galima naudoti tik labai ypatingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju padėtis nelaikoma tokia, kad būtų galima pagrįsti ne PTL duomenų ar informacijos naudojimą. Be to, pareiškėjas nepagrindė savo argumentų ir nepateikė įrodymų, kad laikotarpio po PTL duomenys yra tipiškesni nei PTL duomenys. Todėl šis argumentas atmestas.

(25)

Kai dėl trąšų vartojimo Ukrainoje augimo po PTL, pareiškėjas nepaaiškino ar neparodė, kokią įtaką šis faktas galėtų turėti išvadoms, padarytoms remiantis su PTL susijusia informacija. Taigi pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos, kuria remiantis galima būtų padaryti reikšmingas išvadas, ir nebuvo kitos informacijos, kuria būtų galima pagrįsti pareiškėjo teiginius šiuo klausimu. Kadangi bet kokios išvados tokiu pagrindu būtų spekuliacinės, pareiškėjo teiginiai buvo atmesti.

(26)

Pakoreguota dujų kaina buvo paremta vidutine Rusijos eksportui parduodamų dujų kaina Vokietijos ir Čekijos pasienyje (Waidhaus) be transporto sąnaudų. Kadangi Waidhaus yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis kartu yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(27)

Be to, pareiškėjas įrodinėjo, kad Ukraina dujas perka panašiomis rinkos sąlygomis, kaip ir Bendrija, ir kad pareiškėjo už dujas mokama kaina 2007 m. buvo aukštesnė už dujų kainą Ukrainos – Rusijos pasienyje tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų savo teiginius, todėl negalėjo įrodyti, kad 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytos sąlygos, pagal kurias galima atsižvelgti į įvykius po PTL, yra įvykdytos. Todėl šis argumentas atmestas.

(28)

Palyginus grynąją pardavimo kainą vidaus rinkoje ir pakoreguotas gamybos sąnaudas PTL nustatyta, kad pardavimai vidaus rinkoje nebuvo vykdomi įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(29)

Todėl nuspręsta, kad kainos vidaus rinkoje nėra tinkamas pagrindas nustatyti normaliąja vertę ir reikia taikyti kitą metodą. Normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis apskaičiuota prie pareiškėjo nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, pakoreguotų, jeigu reikia, pagal 19 konstatuojamąją dalį, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįsto dydžio pelną.

(30)

PBA sąnaudos bei pelnas negalėjo būti nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nes pareiškėjo nagrinėjamojo produkto pardavimai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo tipiški. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto nebuvo galima taikyti, nes į tyrimą buvo įtrauktas tik pareiškėjas. 2 straipsnio 6 dalies b punktas irgi nebuvo taikomas, nes dėl dujų kainų taip pat reikėtų pakoreguoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių prekių gamybos sąnaudas dėl 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Taigi, PBA sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(31)

Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis nagrinėjamojo produkto kiekis, šioje rinkoje smarkiai konkuruoja šalies ir užsienio bendrovės. Šiuo atžvilgiu buvo svarstoma visuomenei prieinama informacija apie trąšų verslo sektoriuje veikiančias dideles bendroves. Buvo nustatyta, kad šiam tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, nes šiame pasaulio regione įregistruotos bendrovės viešai teikia daug patikimos ir visiškai viešos finansinės informacijos. Todėl PBA sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal trijų Šiaurės Amerikos gamintojų vidutines svertines PBA sąnaudas bei pelną. Šios bendrovės buvo vienos didžiausių azoto trąšų sektoriuje veikiančių bendrovių, tai nustatyta skaičiuojant jų tos pačios bendrosios produktų kategorijos (azoto trąšų) pardavimą vidaus rinkoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui, o jų PBA sąnaudos ir pelnas atitinka tipiškus sėkmingai šiame versle veikiančių bendrovių paprastai patiriamas sąnaudas bei gaunamą pelną. Reikėtų pažymėti, kad nebuvo duomenų, jog šiuo būdu nustatyta pelno suma viršytų pelną, kurį kiti Ukrainos gamintojai gavo parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus savo vidaus rinkoje.

(32)

Pateikus informaciją, pareiškėjas pareiškė, kad tarp Šiaurės Amerikos ir Ukrainos rinkų yra didelis skirtumas. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, koks yra tas skirtumas ir nepagrindė savo teiginių. Be to, pareiškėjas nepasiūlė jokio kito pagrįsto pagrindo skaičiavimams atlikti, todėl šis jo argumentas buvo atmestas.

(33)

Kadangi nagrinėjamasis produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

(34)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkamai, kur tinkama koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų skirtumus, pagrįstus patikrintais įrodymais.

(35)

Bendrijos gamintojų asociacija, gavusi informaciją, teigė, kad, inter alia, nagrinėjamojo produkto gabenimo geležinkeliu tarifai Ukrainoje eksportuojant jį į Europos bendriją yra dirbtinai žemi, todėl turėtų būti pakoreguoti. Tačiau per tyrimą nenustatyta, kad transporto sąnaudos Ukrainoje būtų nepagrįstai atspindėtos pareiškėjo dokumentuose. Todėl šis teiginys atmestas.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(37)

Palyginimas atskleidė, kad procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 38,2 %.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo ištirta, ar pasikeitusias aplinkybes dėl dempingo būtų galima pagrįstai laikyti ilgalaikio pobūdžio.

(39)

Šiomis aplinkybėmis pabrėžta, kad dabar pareiškėjui taikomas dempingo skirtumas per pradinį tyrimą nustatytas naudojant normaliąją vertę, apskaičiuotą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, pagal rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojo pateiktus duomenis. Tačiau Ukrainai suteikus rinkos ekonomikos statusą (pagrindinio reglamento pakeitimas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005), per šią peržiūrą normalioji vertė apskaičiuota, remiantis informacija, susijusia su paties pareiškėjo duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.

(40)

Nebuvo jokių požymių, kad per dabartinį tyrimą pareiškėjui nustatyta normalioji vertė arba eksporto kaina negalėtų būti laikoma ilgalaikio pobūdžio. Būtų galima teigti, kad gamtinių dujų, kaip pagrindinės žaliavos, kainos raida galėjo stipriai veikti normaliąją vertę. Tačiau visgi laikyta, kad kainos augimo poveikis paveiks visus rinkos dalyvius, todėl turės įtakos tiek normaliajai vertei, tiek eksporto kainai.

(41)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjo eksporto į Bendriją kaina per PTL buvo panaši, kaip eksporto į kitas šalis, į kurias per PTL buvo parduoti daug didesni kiekiai, kaina.

(42)

Todėl, nors PTL nustatytas dempingo skirtumas yra pagrįstas gana nedideliu pareiškėjo eksporto į Bendriją kiekiu, yra priežasčių manyti, kad nustatytas dempingo skirtumas grindžiamas ilgalaikėmis pasikeitusiomis aplinkybėmis.

(43)

Pradiniame tyrime buvo nustatytas muitas (konkreti suma už toną), todėl tai turėtų būti taikoma ir šiame tyrime. Remiantis dabartiniu dempingo skirtumu apskaičiuotas muitas yra 47 EUR už toną.

(44)

Reikia priminti, kad, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 132/2001 59 konstatuojamojoje dalyje, 2001 m. nustatant galutines priemones, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle galutiniam muito dydžiui nustatyti naudotas žalos skirtumas. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 442/2007 1 straipsnio 2 dalyje, dabar galiojantis muitas, priklauso nuo konkrečios produkto rūšies ir svyruoja nuo 29,26 EUR už toną iki 33,25 EUR už toną.

(45)

Kadangi remiantis dabartiniu dempingo skirtumu nustatytas muitas yra didesnis, nei galiojantis muitas, peržiūra turėtų būti baigta nekeičiant pareiškėjui taikomo muito, kuris turėtų likti tokio paties lygio kaip ir pradiniame tyrime nustatyta galutinė antidempingo muito norma.

(46)

Pareiškėjas pareiškė pageidavimą pasiūlyti įsipareigojimą, tačiau per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius nepateikė pakankamai pagrįsto įsipareigojimo. Todėl Komisija negalėjo priimti įsipareigojimo pasiūlymo. Tačiau dėl kai kurių klausimų sudėtingumo, visų pirma – nagrinėjamojo produkto kainos nepastovumo, dėl kurio reikėtų tam tikro minimalių kainų indeksavimo, nors nepastovumas nėra pakankamai paaiškinamas pagrindiniu sąnaudų veiksniu, ir, antra, ypatingos nagrinėjamojo produkto rinkos padėties (inter alia, kadangi importas iš eksportuotojo, šios peržiūros subjekto, yra ribotas) reikia apsvarstyti, ar įsipareigojimas, kuriuo indeksuota minimali kaina būtų derinama su didžiausiu leidžiamu kiekiu, būtų veiksmingas.

(47)

Kaip nurodyta pirmiau, dėl tokio sudėtingumo pareiškėjas negalėjo per nustatytą laikotarpį parengti priimtino įsipareigojimų pasiūlymo. Todėl Taryba mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė baigti rengti įsipareigojimo pasiūlymą pasibaigus nustatytam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

(48)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta baigti šią peržiūrą ir pareiškėjo gaminamam nagrinėjamajam produktui toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Į jų pastabas buvo atsižvelgta, jei jos buvo pateisinamos ir pagrįstos įrodymais,