a)

inertinių dujų stebėsena;

b)

techninė pagalba.

1.

Skirtingų grupių pateikti inertinių dujų matavimų duomenys, gauti po 2006 m. spalio 9 d. įvykio Korėjos Demokratinės Liaudies Respublikoje, rodo, kad radioaktyvaus ksenono matavimai yra įmanomi ir šie duomenys yra naudingi tikrinimo tikslams. Tačiau vis dar būtina dėti nemažai pastangų mokslinių tyrimų srityje tam, kad būtų galima iki galo išsiaiškinti galimybes šią technologiją panaudoti CTBT tikslams.

2.

Per pastaruosius 8 metus vykdant „Tarptautinį inertinių dujų eksperimentą“ gauti rezultatai akivaizdžiai rodo, kad su radioaktyvaus ksenono naudojimu susijusios aplinkybės yra daug sudėtingesnės negu buvo iš pradžių manyta. Buvo nustatyti antropogeninio pobūdžio šaltiniai, pavyzdžiui, radioaktyviųjų izotopų gamybos medicininiais tikslais įrenginiai, į kuriuos pradžioje neatkreiptas dėmesys. Kai kurie iš šių įrenginių pradėjo veikti jau įvykus deryboms dėl CTBT. Iki šiol nesudarytas išsamus radioaktyvaus ksenono šaltinių sąrašas. Su šiuo klausimu susijęs ksenono aktyvumo atmosferoje foninės koncentracijos kitimas vietos, sudėties ir laiko atžvilgiu.

3.

Tarybos bendraisiais veiksmais 2007/468/BUSP (antrieji CTBTO bendrieji veiksmai) buvo siekiama tam tikrais laikotarpiais tirti ir matuoti ksenono foną keliuose pasaulio regionuose. Antrųjų CTBTO bendrųjų veiksmų tikslas buvo gerinti žinias ir geriau išmanyti apie šaltinių poveikį, atmosferinį pernešimą bei regioninių meteorologijos sąlygų įtaką. Šiuo metu matavimai atliekami vietose, skirtingai nutolusiose nuo žinomų antropogeninio pobūdžio šaltinių, pavyzdžiui, nuo atominių elektrinių ir radioaktyviuosius vaistus gaminančių gamyklų. Įgyvendinant antruosius CTBTO bendruosius veiksmus gauti rezultatai bus panaudoti toliau rengiant ir patvirtinant inertinių dujų nustatymo matavimo sistemų gautų rezultatų skirstymo į kategorijas metodikas.

4.

CTBTO dabar siūlo, tiesiogiai pratęsiant pagal antruosius CTBT bendruosius veiksmus vykdytą veiklą, rengti visapusiškesnę pasaulinio masto matavimo kampaniją. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas tyrimui, kokį poveikį vietiniai radioaktyvaus ksenono šaltiniai daro radioaktyvaus ksenono koncentracijų pasiskirstymui ir kintamumui laiko atžvilgiu. Projektu siekiama tokių tikslų:

5.

Tikrinimo sistemos privalumai:

6.

Projekte planuojama įsigyti dvi ksenono matavimo sistemas, pageidautina, pagrįstas dviem skirtingais aptikimo metodais. Šiose sistemose, kurių viena – tvirta mobili sistema, kita – visiškai parengta naudoti sistema, pritaikyta transportuoti konteineryje, bus naudojamos egzistuojančios ir prieinamos technologijos. Bus ne tik nupirktos sistemos, bet ir rengiami vizitai vietose tam, kad būtų tikrinama infrastruktūra bei rengiamos matavimo kampanijos. Matavimo vietų atranka ir trukmė bus grindžiama išsamiais meteorologiniais tyrimais, kuriuos parengiamajame etape turi atlikti Laikinasis techninis sekretoriatas (LTS). Be to, vietų atrankos kriterijai bus grindžiami tuo, ar yra bendradarbiaujančių vietos institucijų ir ar sutvarkyta logistika, taip pat meteorologiniais kriterijais. Planuojama, kad parengiamasis etapas truks nuo 3 iki 6 mėnesių.

7.

Po trumpo veikimo bandymų laikotarpio būstinėje dvi sistemos bus pervežtos į atrinktas vietas, kad matuotų radioaktyvaus ksenono kiekį atitinkamą 6–12 mėnesių laikotarpį. Sistemas instaliuos, atliks jų kalibravimą ir paleis sistemos tiekėjas. Matavimo laikotarpiui pagal sutartis bus įdarbinti vietos darbuotojai; bus surengti mokymo kursai tam, kad jie galėtų užtikrinti kasdienį sistemos veikimą ir priežiūrą. Pabaigus matavimą, sistemos bus grąžintos LTS.

8.

Šalyse, kuriose vykdomi matavimai, bus siekiama glaudaus suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo ir dalyvavimo vykdant projektą visais aspektais. Be to, LTS sieks, kad konkrečiose srityse, pavyzdžiui, laboratorijų įrengimo, kokybės kontrolės, logistikos, atmosferinio pervežimo tyrimų srityse, būtų bendradarbiaujama su ES valstybių narių institucijomis.

9.

Duomenis analizuos LTS. Pasibaigus projektui bus surengtas seminaras, skirtas įvertinti rezultatus.

1.

Vienas išskiriančių iš kitų ginklų kontrolės režimų unikalių CTBT tikrinimo sistemos bruožų yra tas, kad šioje sistemoje su atitiktimi susijusi informacija teikiama realiu laiku tiesiogiai dalyvaujančioms valstybėms. Tarptautinės stebėsenos sistemos ir Tarptautinio duomenų centro (IDC) duomenys ir produktai yra teikiami kiekvienai CTBT pasirašiusiai šaliai. Šiuo metu LTS teikia duomenis ir produktus daugiau nei 840 leidimus turinčių naudotojų 96 CTBT pasirašiusiose valstybėse.

2.

Nors besivystančių šalių susidomėjimas Nacionalinių duomenų centrų (NDC) įsteigimu per pastaruosius dvejus metus išaugo (dalyvių padidėjo maždaug 20 %) daug besivystančių šalių vis dar neturi visapusiškos prieigos prie CTBTO sistemos. Tai visų pirma pasakytina apie Afrikos regioną, kur vis dar nedaug valstybių yra įsteigusios Nacionalinius duomenų centrus bei nedaug yra sukurta CTBT pasirašiusių valstybių saugios prieigos sąskaitų (SSA).

3.

Siūloma techninės pagalbos veikla siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Afrikos valstybėms aktyviau dalyvauti CTBT tikrinimo sistemos veikloje ir pasinaudoti jos teikiama nauda visuomenei ir mokslo srityje. Tam, kad potencialūs vartotojai galėtų prašyti duomenų bei produktų ir jais naudotis, jiems turi būti suteiktas tinkamas techninis pasiruošimas. Šis pasiruošimas turėtų apimti tokias pagrindines funkcijas, kaip IDC ir tarptautinė stebėsenos sistema, taip pat galimus tarptautinės stebėsenos sistemos duomenų ir IDC produktų pritaikymo visuomenės ir mokslo reikmėms būdus. Tokį pasiruošimą geriausia užtikrinti vykdant ilgalaikę mokymo veiklą.

4.

Todėl projekte numatytas LTS įdarbintų ekspertų ilgalaikis paskyrimas į kiekvieną valstybę paramos gavėją – šie ekspertai atliks regioninių pagrindinių kontaktinių punktų funkcijas šio projekto vykdymo metu. Jeigu įmanoma, bus parengti specializuoti mokymo ir techninės pagalbos veiksmai, skirti valstybėms paramos gavėjoms, kuriose buvo nustatyti ir įvertinti specifiniai, su NDC ir SSA susiję, poreikiai bei poreikiai, susiję su sistemos mokslui užtikrinimu. Šiame projekte taip pat dalyvaus ir atrinktos CTBT pasirašiusiosios Afrikos šalys, kurios dar neratifikavo CTBT. Visa pagrindinių kontaktinių punktų veikla bus vykdoma glaudžiai koordinuojant veiksmus su LTS ir jam remiant, kad būtų užtikrintas pagal šį projektą vykdomos mokymo ir techninės pagalbos veiklos veiksmingumas bei tvarumas ir tinkamas suderinimas su veiksmais pagal Bendruosius veiksmus 2006/243/BUSP (pirmieji CTBTO bendrieji veiksmai).

5.

Taikydamas pirmiau nurodytus kriterijus, LTS numato, kad šiame pirmajame specializuotos techninės pagalbos etape bus vykdoma veikla, apimanti kiek įmanoma daugiau toliau išvardytų Afrikos valstybių, jeigu LTS atliks galimybių įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vietos sąlygas tuo metu, ir kai valstybės paramos gavėjos suteiks patvirtinimą pagal IV dalį:

6.

Projekto tikslai – valstybėms paramos gavėjoms suteikti pakankamai žinių ir paramos, kad jos pačios galėtų kurti ir (arba) tobulinti savo NDC pajėgumus ir mokymo programą NDC personalui. Jis taip pat apims svarbią Tarptautinės stebėsenos sistemos veiklos stoties funkcionavimo dalį. Valstybėms paramos gavėjoms bus suteikta galimybė lengviau, efektyviau ir veiksmingiau susipažinti su IDC duomenimis ir jais naudotis, ir jos galės pagerinti tarptautinės stebėsenos sistemos stočių, esančių jų teritorijose, priežiūros veiklą.

7.

Tikimasi, kad sąveika su pagrindiniais kontaktiniais punktais sudarys palankesnes sąlygas tam, kad valstybėse paramos gavėjose padaugėtų NDC, ir sustiprins tų valstybių dalyvavimą įgyvendinant CTBT stebėsenos ir tikrinimo sistemą, įskaitant veiksmingą ir efektyvų IDC duomenų ir produktų naudojimą. Be to, projektu siekiama sustiprinti CTBTO ir šių regionų mokslininkų ir mokslo institucijų sąveiką ir bendradarbiavimą.

8.

Projektas apima ir pagal pirmuosius CTBTO bendruosius veiksmus sukurtų LTS elektroninio mokymosi pajėgumų naudojimą. Bus sukurtas forumas, kuriame dalyviams bus teikiama informacija apie naudojimąsi elektroninio mokymosi produktais. Elektroninio mokymosi ir techninės pagalbos projektams teigiamą poveikį darys valstybėse paramos gavėjose esančių naudotojų atsiliepimai apie šį procesą.

9.

Techninės pagalbos srityje tai turėtų paskatinti kiekvienos CTBT pasirašiusios valstybės dalyvavimą NDC kūrimo veikloje, kurią vykdo LTS. Ši veikla turėtų būti vykdoma remiantis techninės pagalbos nuostatomis, nurodytomis CTBT protokolo I F.22 dalyje.

10.

Projektu siekiama CTBTO ir valstybėms paramos gavėjoms užtikrinti tokius privalumus:

11.

NDC įkūrusios valstybės iš LTS gaus finansinę, technologinę ir žmogiškųjų išteklių paramą, kuri padės ją gavusioms valstybėms vystyti ir išlaikyti techninę kompetenciją, reikalingą norint visapusiškai dalyvauti CTBT stebėsenos ir tikrinimo sistemos veikloje.

12.

Valstybės paramos gavėjos gali geriau įvertinti, kaip NDC įkūrimas gali praturtinti jų pačių mokslinę bazę ir kaip tarptautinės stebėsenos sistemos duomenis galima panaudoti analizuojant įvykius regione.

13.

IDC informaciją gaunančių ir nepriklausomą jos analizę atliekančių NDC centrų skaičiaus ir geografinės aprėpties didinimas leis veiksmingiau panaudoti IDC, o tai sudarys palankesnes sąlygas toliau tobulinti sistemos tikslumą (tas buvo pabrėžta LTS 2005 m. balandžio–birželio mėn. atliekant pirmąjį visos sistemos veikimo bandymą).

14.

LTS atrinks ir paskirs du techninius ekspertus-konsultantus, atliekančius pagrindinių kontaktinių punktų funkcijas; jie bus paskirti dirbti Afrikoje visą projekto laiką ir koordinuos visus savo veiksmus konsultuodamiesi su IDC vadovybe ir gavę jos pritarimą. Valstybės paramos gavėjos bus padalintos į dvi grupes, po grupę kiekvienam pagrindiniam kontaktiniam punktui. Darbas kiekviename regione bus suskirstytas į du etapus.

15.

1 etapas. Techniniai darbo vizitai į kiekvieną šalį:

16.

2 etapas. Tolesnė veikla

Po 1 etapo dalyviai turėtų sugebėti naudoti savo naujas žinias, programinę ir kompiuterinę įrangą bei įdiegti šiuos naujus įrengimus ir su jais dirbti, kaip jie išmoko mokymo metu. Siekdami užtvirtinti naujai įgytus gebėjimus ir (arba) paaiškinti likusius neaiškius klausimus, pagrindiniai kontaktiniai punktai grįš į šalis paramos gavėjas, kad įvertintų, kaip dalyviai taiko 1 etapo mokymo užsiėmimų metu išmoktus dalykus. Šių trumpesnių tolesnės veiklos vizitų tikslas yra užtikrinti, kad vietinis techninis personalas galėtų nuolat naudotis LTS duomenimis ir produktais. Šios pastangos bus pritaikytos vietos poreikiams ir gebėjimams, atkreipiant dėmesį į tvarumą – kad veikla būtų tęsiama ir projektą užbaigus.

17.

Baigiant projektą kiekvienai valstybei paramos gavėjai pateikiant išsamią ataskaitą, kurioje bus apibūdinta padaryta pažanga, taip pat išdėstomi aplankytų organizacijų (pačių organizacijų nurodyti ir nepriklausomai nustatyti) poreikiai ir tų organizacijų tarpusavio santykiai. Šia informacija bus remiamasi atitinkamose šalyse vykdant tolesnę veiklą.

a)

laikotarpio vidurio ataskaitą praėjus pirmiesiems šešiems projektų įgyvendinimo mėnesiams;

b)

galutinę ataskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projektų įgyvendinimo pabaigos.