18.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/66

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) ir Taivano kilmės polivinilo alkoholio (PVA) importo į Bendriją inicijavimą. 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1069/2007 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės PVA. Taivano kilmės produktams nebuvo nustatyta jokių laikinųjų priemonių.

(2)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (toliau – TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(3)

Priėmus sprendimą importuojamiems KLR kilmės PVA nustatyti laikinuosius antidempingo muitus, o iš Taivano importuojamiems PVA tokių priemonių netaikyti, keletas suinteresuotųjų šalių raštu pateikė pastabas. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(4)

Komisija išsamiau nagrinėjo su Bendrijos interesais susijusius aspektus ir išimties tvarka sutiko, kad lig šiol nebendradarbiavę naudotojai, priklausantys svarbiam popieriaus pramonės sektoriui, užpildytų naudotojo klausimyną.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta nutraukti tyrimą dėl importuojamo KLR ir Taivano kilmės PVA ir nerinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(7)

Laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje nurodytas naudotojas Bendrijoje pakartojo ir išsamiau išdėstė savo argumentus dėl to, kad tam tikrai rūšiai (toliau – ginčytina rūšis), kurią jis pavadino „PVA, kuriame yra mažas pelenų kiekis“ (ang. low ash NMWD PVA) ir kurią jis pirko, inter alia, KLR, nebūtų taikoma produkto apibrėžtis. Šis naudotojas teigė i), kad Komisija nenurodė pakankamai priežasčių, kodėl, jos manymu, ginčytina rūšis pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis kaip kitos rūšys, kurioms taikoma produkto apibrėžtis, ir dar kartą pabrėžė ii), kad šios rūšies galutinė paskirtis yra itin specifinė. Be to, jis teigė iii), kad, ginčytina rūšis būsianti kopolimeras, kuriam netaikoma produkto apibrėžtis.

(8)

Prieš gilinantis į šio naudotojo teiginius pirmiausia reikia pabrėžti, kad pelenai, esantys PVA sudėtyje – tai priemaišos; kuo mažesnis PVA esantis pelenų kiekis, tuo PVA grynesnis. Be to, sąvoka „PVA, kuriame yra mažas pelenų kiekis“ yra subjektyvi. Nėra nustatyto bendro standarto, o tai reiškia, kad kiekvienas gamintojas pats nustato, ar PVA yra didelis, ar mažas pelenų kiekis. Nustatyta, kad praktiškai šios ribos yra labai skirtingos: į tyrimą įtrauktų gamintojų nustatyta didžiausia PVA, kuriame yra mažas pelenų kiekis, riba gali būti nuo 0,09 % iki 0,5 %. Susijęs naudotojas greičiausiai nebus vienas iš griežčiausių, t. y. kitos suinteresuotosios šalys jo nustatytą mažo pelenų kiekio ribą tikriausiai laikytų gana aukšta.

(9)

7 konstatuojamojoje dalyje minėti šios šalies iškelti klausimai buvo atidžiai išnagrinėti; juos galima apibendrinti taip:

(10)

Reikia priminti, kad nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės buvo laikinai apibrėžtos laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje. Nagrinėjamasis produktas joje apibrėžtas kaip tam tikrų techninių parametrų konkrečios rūšies derva. Šio produkto apibrėžtyje minėti parametrai, panaudoti atskirti nagrinėjamąjį produktą ir kitas PVA rūšis, tai – klampumas (3 mPas–61 mPas 4 % tirpale) ir hidrolizė (84,0 mol %–99,9 mol %).

(11)

Visos rūšys, kurioms taikoma produkto apibrėžtis, kartais nurodomos kaip standartinės rūšys, o tai reiškia, kad visos jos gali būti pagamintos ta pačia standartine PVA gamybos linija ir kad šių rūšių gamybos sąnaudos yra panašios. O rūšys, kurių KN kodas yra toks pat, tačiau kurioms netaikoma produkto apibrėžtis, negali būti gaminamos ta pačia standartine PVA gamybos linija; jų gamybai reikia kitokios technologijos ir papildomos įrangos, todėl gamybos sąnaudos gali būti labai skirtingos. Rūšių, kurioms netaikoma produkto apibrėžtis, savybės taip pat labai skirtingos, palyginti su tomis, kurioms produkto apibrėžtis taikoma. Klampumo ir hidrolizės atžvilgiu: i) mažo klampumo rūšys – tai mažos molekulinės masės PVA, kurias sunku apdoroti ir kurių, inter alia, gamybos išeiga dėl to yra maža, o ii) didelio klampumo rūšys, kurias taip pat sunku apdoroti, naudojamos sudėtingoms blizgiosioms popieriaus dangoms, – tai itin specialus taikymo būdas, kai reikia išvengti paprastai atsirandančių nepageidaujamų įtrūkimų; iii) rūšys, kurioms būdinga aukšto lygio hidrolizė, taip pat daugiausia naudojamos šiam taikymo būdui, o iv) PVA rūšys, kurioms būdinga žemo lygio hidrolizė, netirpsta vandenyje arba sudaro su vandeniu nestabilius tirpalus. Tokie produktai iš esmės naudojami PVC suspensijos gamybai, o esant aukštesnei temperatūrai tokie produktai išsiskirs iš tirpalo.

(12)

Naudotojas teigė, jog besąlygiškai svarbu, kad PVA, kuris būtinas PVB dervos gamybai, o ši būtina PVB plėvelės gamybai, pasižymėtų šešiomis savybėmis. Dėl šių šešių savybių parametrų derinio ginčytina rūšis taptų unikali, palyginti su kitomis rinkoje esančiomis PVA rūšimis. Nagrinėjant šį teiginį iš tiesų nustatyta, kad kai kuriems taikymo būdams techninės specifikacijos gali būti griežtesnės nei kitiems. Tačiau taip pat nustatyta, kad visoms rūšims, taip pat toms, kurioms taikoma produkto apibrėžtis, kartais vadinamoms „standartinėmis rūšimis“, būdingas unikalus savybių derinys. Priklausomai nuo pageidaujamo taikymo būdo pasirenkama viena ar kita rūšis. Tai galioja ne tik naudotojo taikomam būdui, bet ir kitiems taikymo būdams. Todėl teiginio argumentas turėjo būti atmestas.

(13)

Susijęs naudotojas taip pat prieštaravo tam, kaip Komisija įvertino PVA naudotojų rinką ir ypač pabrėžė, kad PVB naudotojų rinka yra labai įvairi. Šiuo atžvilgiu, kaip jau nurodyta laikinajame reglamente, naudotojas šią PVA rūšį naudojo PVB gamybai, o tai yra populiariausias Bendrijoje taikymo būdas, sudarantis 25–29 % PVA suvartojimo, taip pat tai – greičiausiai plintantis taikymo būdas, kadangi PVB plėvelės paklausa sparčiai auga. Atlikus vartotojų pramonės tyrimą nustatyta, kad beveik 90 % Bendrijoje pagamintos PVB vėliau naudojama PVB plėvelės gamybai; susijęs naudotojas PVB taiko taip pat, bet jis nėra vienintelis PVB plėvelės gamintojas Bendrijoje. Todėl patvirtinama, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, šios suinteresuotosios šalies konkreti naudojimo paskirtis – tai vienas pagrindinių taikymo būdų, kurio, atsižvelgiant į jo reikšmę rinkoje, negalima pavadinti „nestandartiniu“.

(14)

Dėl tariamo specifinio naudojimo susijęs naudotojas taip pat tvirtino, kad ginčytinos rūšies negalima pakeisti kitomis rūšimis; tai įrodytų jo specifinę galutinę paskirtį. Šiuo atžvilgiu pirmiausiai nustatyta, kad šis naudotojas nepirko produkto vien tik iš susijusio Kinijos gamintojo, o turėjo kelis skirtingus šaltinius. Per TL jis iš gamintojo KLR pirko mažiau nei 5 % viso PVA kiekio, kuriam jis prašė netaikyti priemonės. Kiti kiekiai buvo pirkti iš kitų trijų gamintojų skirtingose šalyse. Be to, nustatyta, kad nors kitų Bendrijos rinkoje parduodamų rūšių iš tiesų negalima naudoti vietoje ginčytinos rūšies, tačiau pačią ginčytiną rūšį buvo galima panaudoti kitiems taikymo būdams, ir ji Bendrijos rinkoje buvo parduodama panašiomis kainomis, kaip kitos iš KLR importuotos rūšys. Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, teiginio argumentas, kad ginčytinos rūšies buvo negalima pakeisti, turėjo būti atmestas.

(15)

Nustačius laikinąsias priemones naudotojas teigė, kad PVA, kuriame yra mažas pelenų kiekis, yra kopolimeras, o ne homopolimeras. Šis teiginys buvo pagrįstas tuo, kad PVA sudarytas iš dviejų sudedamųjų dalių. Šis klausimas buvo išnagrinėtas ir nustatyta, kad PVA – tai pradinės homopolimerinės polimerizacijos rezultatas. Tačiau vėlesnis hidrolizės procesas visada būna neužbaigtas (84,0 mol %–99,9 mol %), todėl šiuo atžvilgiu būtų galima tvirtinti, kad PVA sudarytas iš dviejų sudedamųjų dalių ir gali būti laikomas kopolimeru.

(16)

Todėl siekiant išvengti painiavos reikėtų paaiškinti laikinajame reglamente nustatytą produkto apibrėžtį. Todėl nagrinėjamasis produktas galutinai apibrėžiamas kaip tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės kopolimeriniai polivinilo alkoholiai (PVA), kurių pagrindas yra homopolimerinė polimerizacija, kurių klampumas (4 % tirpale) ne mažesnis kaip 3 mPas, tačiau ne didesnis kaip 61 mPas, o hidrolizės laipsnis ne mažesnis kaip 84,0 mol %, tačiau ne didesnis kaip 99,9 mol %, paprastai deklaruojami KN kodu ex 3905 30 00.

(17)

Taivanui nebuvo nustatyta jokių laikinųjų priemonių, nes, kaip nurodyta laikinojo reglamento 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse, importuojamam Taivano kilmės nagrinėjamajam produktui dempingas laikinai nenustatytas.

(18)

Kaip minėta laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje, vienintelė bendradarbiaujanti Taivano bendrovė Chang Chun Petrochemical Co. Ltd. (toliau – CCP) yra vienintelis nagrinėjamąjį produktą eksportuojantis gamintojas Taivane ir, Eurostato duomenimis, jam tenka 100 % Taivano eksporto į EB tiriamuoju laikotarpiu.

(19)

Abu Bendrijos gamintojai Kuraray Europe GmbH ir Celanese Chemicals Ibérica S.L. teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu CCP iš tiesų vykdė dempingą ir paprašė Komisijos persvarstyti savo išvadas dėl CCP dempingo nustatymo.

(20)

Abu Bendrijos gamintojai teigė, kad CCP gamybos sąnaudos yra daug didesnės nei nustatytos Komisijos, nes buvo nepakankamai įvertintos vinilacetato monomero (toliau – VAM) – pagrindinės PVA gamybai naudojamos žaliavos – sąnaudos. Šiuo atžvilgiu jie pabrėžė, kad VAM tiekėjas yra su CCP susijusi bendrovė. Vienas Bendrijos gamintojas pateikė savo argumentus patvirtinantį tyrimą dėl CCP verslo PVA srityje, kurį atliko konsultacinė įmonė, ir leidinius, kuriuose skelbtos tarptautinės VAM kainos.

(21)

Pateikta informacija buvo išnagrinėta. Palyginus pirmiau minėtuose leidiniuose išvardytas VAM kainas ir kainas, nustatytas Azijoje ir Europoje atliekant tyrimą, tampa aišku, kad tuose leidiniuose paskelbtos kainos yra išpūstos. Be to, pačiuose leidiniuose nurodyta, kad skelbiamos kainos yra apytikrės, o faktinės rinkos kainos gali būti didesnės arba mažesnės, ir kad skelbiamas kainas reikėtų laikyti tik orientacinėmis. Iš tiesų, net jeigu šias kainas galima būtų naudoti tendencijoms stebėti laikui bėgant, nepanašu, kad jos atitiktų faktines kainas.

(22)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad susijęs tiekėjas bendrovei CCP pardavė VAM kainomis, kurios atitiko to tiekėjo nesusijusiems pirkėjams nustatytas kainas, ir kad kainos, kurias CCP mokėjo už VAM, atitiko kitų gamintojų Azijoje, visų pirma, Japonijoje, mokėtas kainas.

(23)

Reikia pridurti, kad pirmiau minėtame tyrime nurodytos VAM kainos buvo paremtos didesne VAM suvartojimo norma, nei faktinis CCP suvartojimas. Kadangi VAM suvartojimo norma priklauso nuo visiškai ir iš dalies hidrolizuoto PVA mišinio, nustatyta, kad, atsižvelgiant į atitinkamą produkto mišinį, faktinė CCP VAM suvartojimo norma buvo tokia pati kaip kitų Azijos ir Bendrijos gamintojų.

(24)

Dėl 20–23 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių padaryta išvada, kad bendrovės CCP VAM sąnaudos nebuvo nepakankamai įvertintos, todėl argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

(25)

Remdamasis pirmiau minėtame tyrime nurodytomis sąnaudomis vienas iš dviejų Bendrijos gamintojų teigė, kad be VAM taip pat buvo nepakankamai įvertinti kiti bendrovės CCP PVA gamybos sąnaudų veiksniai, kaip antai komunalinės paslaugos, kitos gamybos pridėtinės išlaidos ir bendrosios bei administracinės (PBA) išlaidos. Tačiau nebuvo pateikta jokio konkretaus įrodymo, patvirtinančio tyrime apskaičiuotas sąnaudas.

(26)

Patikrinus vietoje nustatytus faktinius CCP duomenis patvirtinta, kad apskaičiuojant dempingą buvo naudotos teisingos sąnaudos. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(27)

Vienas Bendrijos gamintojas teigė, kad CCP normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti visoms produktų rūšims, kadangi Taivano PVA rinkoje dėl dirbtinai mažų kainų vyrauja ypatinga padėtis, ypač lyginant su paskelbtu Azijos kainų skirtumu, taip pat dėl to, kad per TL didžioji dalis Taivano vidaus rinkoje parduoto produkto buvo parduota susijusiems pirkėjams.

(28)

Iš tiesų nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad Taivano vidaus pardavimo kainos buvo dirbtinai mažos. Paskelbtos PVA kainos – tai tik labai bendro pobūdžio visos Azijos (be Kinijos) kainų spektras, kur konkrečiai nenurodytos faktinės rūšys ar susijusio produkto klasės, todėl šių kainų negalima naudoti lyginant su Taivano kainomis. Remiantis tuo negalima manyti, kad Taivano vidaus pardavimo kainos yra dirbtinai mažos. Dėl to, kad vidaus rinkoje tariamai nebuvo parduota pakankamai produktų nepriklausomiems pirkėjams, patvirtinta, kad nustatytų pardavimų nepriklausomiems pirkėjams kiekio pakanka, kad būtų nustatyta normalioji vertė.

(29)

Tas pats Bendrijos gamintojas taip pat teigė, kad dėl Taivano rinkoje dėl dirbtinai mažų PVA kainų tariamai vyravusios ypatingos padėties pelnas, naudotas apskaičiuojant CCP normaliąsias vertes, neturėtų būti nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įvadiniu sakiniu.

(30)

Kaip išdėstyta 28 konstatuojamojoje dalyje, nėra priežasčių, kodėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įvadinį sakinį nustatytas pelnas negalėtų būti naudojamas normaliosioms vertėms apskaičiuoti. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(31)

Suinteresuotosioms šalims praneštos pirmiau minėtos išvados ir nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti pastabas. Nei iš Bendrijos gamintojų, nei iš kitų suinteresuotųjų šalių negauta jokios papildomos informacijos, dėl kurios būtų pakeistas Komisijos sprendimas dėl laikino dempingo nustatymo Taivanui.

(32)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, patvirtinta, kad Taivanui nustatytas mažesnis nei 2 % dempingo skirtumas, išreikštas eksporto kainos procentine dalimi, kaip minėta laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį šis tyrimas dėl Taivano kilmės importuojamo nagrinėjamojo produkto turėtų būti nutrauktas.

(33)

Kadangi jokių pastabų dėl RIR ir IR negauta, laikinojo reglamento 31–39 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(34)

Abu Bendrijos gamintojai Kuraray Europe GmbH ir Celanese Chemicals Ibérica S.L. dar kartą patvirtino, kad KLR analogiška šalimi vietoj Taivano reikėtų pasirinkti Japoniją.

(35)

Jie teigė, kad Japonija būtų tinkamesnė analogiška šalis nei Taivanas, nes Japonijos PVA rinkoje konkurencija yra daug stipresnė nei Taivano, kadangi: i) Taivano rinkoje dominuoja vienintelis Taivano gamintojas, CCP, o Japonijoje yra keturi gamintojai; ii) į Taivaną importuojama nedaug PVA, dėl kurio vyksta tyrimas, ir iii) panašaus produkto paklausa Taivano vidaus rinkoje yra maža.

(36)

Kalbant apie tariamą CCP dominavimą Taivano rinkoje, reikia priminti, kad konkurencijai įtaką daro ir importas, o Taivane, kaip minėta laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje, importo dalis vidaus suvartojimui yra didesnė (15 %) nei Japonijoje (3 %).

(37)

Teiginys, kad daugiausiai importuojamas kitoks PVA, nei tas, dėl kurio vyksta tyrimas, nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl jis negali būti priimtas.

(38)

Dėl tariamai mažos panašaus produkto paklausos Taivane reikia pabrėžti, kad Taivano vidaus rinkoje PVA kiekis yra 15 000 tonų, iš kurių didžiąją dalį sudaro panašus produktas. Be to, nors vienas Bendrijos gamintojas teigė, kad faktinė paklausa nedidelė todėl, kad CCP daugumą produktų parduoda susijusiems pirkėjams, tačiau atlikus tyrimą nustatyti priešingi faktai. Todėl teiginys dėl mažos panašaus produkto paklausos buvo atmestas.

(39)

Dėl 36–38 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių teiginys dėl nepakankamos konkurencijos Taivano rinkoje buvo atmestas.

(40)

Vienas Bendrijos gamintojas teigė, kad Japonijos PVA rinka tiek gamybos, tiek pardavimų prasme yra labiau panaši į KLR rinką nei Taivano. Tačiau net jei Taivano gamyba ir pardavimas vidaus rinkoje yra mažesnis nei Japonijos, jų vis dėlto pakanka iš esmės palyginti su Kinijos PVA ir jų eksportu į EB.

(41)

Tas pats Bendrijos gamintojas teigė, kad Japonija būtų tinkamesnė analogiška šalis nei Taivanas, kadangi Japonijoje yra gamintojų, naudojančių tiek integruotus, tiek neintegruotus PVA gamybos procesus, kaip ir KLR. Tačiau svarbu pažymėti, kad nors KLR iš tiesų yra abiejų tipų gamintojų, bet Taivano gamintojas ir vienintelis patikrintas Japonijos gamintojas naudoja integruotus PVA gamybos procesus. Todėl šis aspektas negali būti svarbus, kad vietoj Taivano būtų pasirinkta Japonija.

(42)

Tas pats Bendrijos gamintojas taip pat teigė, kad Japonijos produktų mišinys ir PVA taikymo būdai Japonijos rinkoje yra panašesni į KLR. Šiuo atžvilgiu patvirtinta, kad Taivano produktų įvairovė ir taikymo būdai Taivano rinkoje yra tokie, kad būtų užtikrintas tinkamas Taivano ir Kinijos PVA palyginamumas, o dėl Japonijos PVA nėra įrodymų, kad jie būtų užtikrinę geresnį palyginamumą.

(43)

Galiausiai pasirinktos šalies bendradarbiavimo laipsnis yra svarbus aspektas nustatant patikimą normaliąją vertę. Japonijoje tyrime bendradarbiavo tik vienas iš keturių panašaus produkto gamintojų, o Taivane buvo galima gauti visos šalies reikiamus duomenis, kadangi tyrimas vyko Taivane. Iš tiesų Taivano bendrovės rinkos dalis vidaus rinkoje buvo gerokai didesnė nei vienintelio bendradarbiavusio Japonijos gamintojo, todėl normaliąją vertę buvo galima įvertinti geriau.

(44)

Atsižvelgiant į pirmiau 36–43 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priežastis abiejų Bendrijos gamintojų teiginys, kad Japonija yra tinkamiausia analogiška šalis KLR buvo atmestas, o laikinojo reglamento 40–46 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(45)

Vienas Bendrijos gamintojas teigė, kad analogiškos šalies normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota visoms produktų klasėms, o pelnas, naudotas apskaičiuojant normaliąją vertę, neturėjo būti nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įvadiniu sakiniu, nes Taivano rinkoje dėl dirbtinai mažų kainų vyravo ypatinga padėtis.

(46)

Tačiau dėl 28–30 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šie teiginiai buvo atmesti. Todėl laikinojo reglamento 47 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(47)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(48)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 51 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(49)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumo negauta, laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosios dalys, pagal kurias dempingo skirtumas visai KLR yra 10 %, patvirtinamos.

(50)

Kadangi jokios naujos bei pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 54–60 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(51)

Peržiūrint Eurostato pateiktus statistinius duomenis ir lyginant juos su iš kitų šaltinių gauta informacija pasirodė, kad, kaip nurodyta laikinajame reglamente, importas iš USA, ypač 2003 m., sumenkintas (žr. 80 konstatuojamąją dalį). Todėl nuspręsta pakeisti šiuos duomenis JAV eksporto duomenų bazės duomenimis. Atskleidus galutinius faktus taip pat nustatyta, kad Eurostato pateikti Kinijos PVA importo skaičiai buvo klaidingi ir turėjo būti pakoreguoti (žr. 56 konstatuojamąją dalį).

(52)

Suvartojimo duomenys buvo pakoreguoti taip:

(53)

Matyti, kad nagrinėjamojo produkto paklausa per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 16 %. Kitos laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje apibendrintos išvados tebegalioja.

(54)

Kadangi jokios kitos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 61–64 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, išskyrus 61 ir 64 konstatuojamųjų dalių pakeitimus, kaip nurodyta pirmiau.

(55)

Kadangi patvirtinta, kad Taivanui nustatytas dempingo skirtumas yra de minimis, šios šalies kilmės importas tikrai nebus įtrauktas į žalos vertinimą.

(56)

Atskleidus galutinius faktus kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė rimtas abejones, ar Eurostato duomenys apie PVA importą iš KLR 2003 m. yra patikimi. Šis klausimas buvo išnagrinėtas, ir nustatyta, kad buvo pateikti iš esmės neteisingi duomenys apie šį importą. Todėl PVA importo iš KLR dydis buvo pakoreguotas šitaip:

(57)

Priešingai, nei nustatyta laikinuoju etapu, kai remtasi klaidingais 2003 m. duomenimis, importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 33 %, tačiau 2004 m. jis buvo 9 % mažesnis nei 2003 m.

(58)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, ir į pakoreguotus suvartojimo Bendrijoje duomenis (žr. 51 konstatuojamąją dalį), importo iš KLR rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo atitinkamai pakeista:

(59)

Importo iš KLR rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 1,6 procentinio punkto. Per TL importas iš Kinijos sudarė 12,9 % visos Bendrijos rinkos.

(60)

Laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje pateiktos importo iš KLR kainos buvo atitinkamai pakeistos atsižvelgiant į pakoreguotus 2003 m. importo duomenis. Todėl vidutinė importo kaina sumažėjo 3 %.

(61)

Galutinai atskleidus šiuos faktus, skundo pateikėjas pranešė, kad Komisija, apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą, turėjo atsižvelgti į visas tokias pačias rūšis. Jis teigė, kad į juos neatsižvelgus Bendrijos importo iš KLR kainos būtų labai išpūstos. Šiuo klausimu reikia pasakyti, kad laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje iš tiesų nuspręsta apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nelyginti tam tikrų rūšių produktų (PKN), kadangi buvo manoma, kad lyginimas pagal rūšis turi būti reikšmingas ir teisingas, todėl standartiniai ir specialūs produktai, kuriems taikoma produkto apibrėžtis, neturėtų būti lyginami.

(62)

Tokie PKN sudarė 34 % Kinijos importo per TL, tačiau Bendrijos pramonė (ne skundo pateikėjas) pagamino labai mažą jų kiekį, sudariusį 0,1–0,5 % panašaus produkto Bendrijos pardavimo per TL. Kadangi tarp šių PKN iš KLR importuoti PVA buvo standartinės PVA rūšys, šių PKN gamintojas Bendrijoje pranešė Komisijai, kad jo atveju atitinkami PKN buvo aukštos kokybės specialūs produktai, kurie taikomi itin specifiškai ir kurių negalima pakeisti standartiniu PVA. Be to, jie buvo pagaminti ne ta pačia standartine gamybos linija, o specialioje gamykloje nenutrūkstamos gamybos būdu. Susijęs Bendrijos gamintojas taip pat atskirai pranešė, kad šis PVA nekonkuruoja su standartiniu PVA. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie iš KLR importuoti PKN, t. y. standartinis PVA, nebuvo tokie pat, kaip Bendrijos pramonės parduodamos rūšys. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą vis dėlto būtų galima remtis tipine apimtimi (t. y. 54 % viso nagrinėjamojo importo), nuspręsta šių PKN nelyginti.

(63)

Remiantis tuo ir atsižvelgiant į tai, jog skundo pateikėjas nepateikė jokių priešingų įrodymų, patvirtinta, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą šie PKN buvo pagrįstai nelyginami, todėl šis teiginys atmetamas.

(64)

Kadangi jokios kitos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumentų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 65–71 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, išskyrus duomenis apie importą iš Kinijos ir rinkos dalį, kurie buvo aptarti pirmiau.

(65)

Kadangi Bendrijos vartojimo duomenys buvo pakoreguoti (žr. 51 konstatuojamąją dalį), Bendrijos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai pakeista:

(66)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės pardavimo kiekiui buvo naudinga auganti paklausa Bendrijos rinkoje.

(67)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kelios suinteresuotosios šalys teigė, daugelio žalos rodiklių raida buvo teigiama, todėl materialinės žalos nėra. Viena suinteresuotoji šalis netgi tvirtino, jog Komisija, darydama išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, rėmėsi tik sumažėjusiomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis.

(68)

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu keleto rodiklių raida dėl didelės ir tebeaugančios paklausos Bendrijos rinkoje buvo teigiama. Tačiau dėl mažėjančių kainų Bendrijos rinkoje ir smarkiai padidėjusių žaliavų kainų visame pasaulyje pablogėjo visi finansiniai rodikliai, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautai. Tai išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 84 ir 85 konstatuojamosiose dalyse. Nors, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nei vienas iš šių šiuo atžvilgiu įvertintų ekonominių veiksnių nėra būtinai lemiami, tačiau aišku, kad finansiniai rodikliai yra vieni iš pagrindinių. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(69)

Kadangi jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumentų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, laikinojo reglamento 72–92 konstatuojamosios dalys patvirtinamos, išskyrus 75 ir 76 konstatuojamąsias dalis, kurios buvo nagrinėtos pirmiau.

(70)

Keletas suinteresuotųjų šalių nurodė preliminarią išvadą, kad importas iš Kinijos nuo 2003 m. iki 2004 m. smarkiai sumažėjo. Jos tvirtino, kad atsižvelgiant į tuo pačiu laikotarpiu 62 % smukusį Bendrijos pramonės pelningumą, kainų sumažėjimas negalėjo būti nulemtas importo iš Kinijos.

(71)

Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo iš KLR Bendrijos pramonės kainos per TL buvo priverstinai sumažintos 3,3 % ir kad visu nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pasienyje importo iš KLR kainos buvo deklaruojamos mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Atrodo, kad Eurostato nurodytų importo iš KLR kainų ir Bendrijos pramonės pardavimo kainų skirtumas 2003 m. buvo didesnis nei per TL. Tačiau remiantis tokia analize negalima daryti išvados dėl priverstinio kainų mažinimo laikotarpiui iki TL; priverstinio kainų mažinimo skirtumą tiksliai ir patikimai galima apskaičiuoti tik TL, kadangi turėtų būti skaičiuojama remiantis kiekvienos rūšies palyginimu ir atitinkamai koreguojant importo išlaidas arba išlaidas po importo bei prekybos masto skirtumus. Tokių duomenų buvo gauta tik TL. Todėl negalima daryti išvados, ar nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos dėl importo iš KLR.

(72)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad rinkoje kainos smarkiai mažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį pagrindinių žaliavų kainos labai padidėjo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 78 ir 79 konstatuojamosiose dalyse, šis kainų sumažėjimas buvo žalingas. Remiantis gautomis pastabomis, pirmiau minėtomis 70 konstatuojamojoje dalyje, žaliavų kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo išnagrinėta pagal metus. Kaip minėta laikinojo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje, vinilacetato monomeras (toliau – VAM) yra pagrindinė PVA žaliava. Ji sudaro apie 65 % PVA gamybos sąnaudų. Toliau lentelėje pateiktos VAM sąnaudos už vieną PVA toną nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(73)

Atlikus analizę nustatyta, kad 2004 m. žaliavų kainos padidėjo nedaug, palyginti su tuo, kaip jos padidėjo 2005 m. ir per TL. Atsižvelgiant į šią žaliavų kainų raidą, kuri puikiai matyti iš pirmiau pateiktos VAM sąnaudų raidos, tačiau kuri neatitiko pelningumo tendencijos, galima daryti išvadą, kad 2004 m. pelningumas smarkiai sumažėjo veikiau dėl 7 % sumažėjusių Bendrijos pramonės pardavimo kainų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje, nei dėl padidėjusių žaliavų sąnaudų.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, 2004 m. rinkos dalys buvo nuodugniau išnagrinėtos ne tik absoliučiais skaičiais, bet ir buvo palygintos su 2003 m., siekiant nustatyti, ar pats importas dempingo kaina padarė materialinės žalos. Nustatyta, kad 2004 m. Bendrijos pramonė padidino savo rinkos dalį 1 %. Tuo pačiu metu importo iš Kinijos dalis rinkoje sumažėjo 16 %. Todėl 2004 m. Bendrijos pramonės rinkos dalis buvo daugiau nei keturis kartus didesnė už KLR rinkos dalį. Tokiomis aplinkybėmis iš tiesų buvo sunku teigti, kad lemiamais 2004 m. kainos sumažėjo dėl importo iš KLR, kadangi importo kiekis buvo santykinai mažas ir tebemažėjo.

(75)

Galutinai atskleidus šiuos faktus, Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad net nedidelę rinkos dalį užimantis importas dempingo kaina dėl verslo pobūdžio sutrikdė rinką. Jie teigė, jog Komisija esą teigusi, kad PVA yra biržos prekė, ir rinkoje pasiūlyta mažiausia kaina iš esmės lemia rinkos kainą, prie kurios turi prisitaikyti kiti gamintojai, jei jie nori išsaugoti savo užsakymus. Reikėtų paaiškinti, kad Komisija savo dokumente, kuriame ji galutinai atskleidė faktus, tik citavo skundo pateikėjo teiginius, o ne jiems pritarė. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad šį tariamą importo iš KLR poveikį Bendrijos pramonės pardavimo kainai rodo per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjusi Bendrijos pramonės pardavimo kaina, kai pagrindinių žaliavų (VAM) kaina staiga padidėjo. Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad jie negalėjo perkelti žaliavų kainų padidėjimo pirkėjams dėl stipraus importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms, dėl kurio būtų sumažėjęs pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(76)

Nepaisant to, atidžiau nagrinėjant pokyčius paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės finansinė padėtis smarkiai pablogėjo per laikotarpį nuo 2004 m. iki TL. 2003 m., kai importo iš KLR rinkos dalis buvo 11,3 %, o pardavimo kainos labai nesiskyrė nuo vėlesnių metų, Bendrijos pramonės rezultatai, ypač pelningumas, buvo patenkinami. Šį vertinimą patvirtina tai, kad net Bendrijos pramonės atstovai (2002 ir) 2003 m. apibūdino kaip metus „prieš didžiausią importo dempingo kainomis įsiskverbimą į Bendrijos rinką“. Tai patvirtinta ir tyrimo išvadomis, kad 2003 m. Bendrijos rinkoje iš tiesų vyko normali konkurencija, kaip nurodyta laikinojo reglamento 131 konstatuojamojoje dalyje. Nė viena suinteresuotoji šalis tam neprieštaravo, todėl galima manyti, kad 2003 m. prekybos iškraipymai buvo nedideli, jei tokių iš viso buvo. Tačiau 2004 m., kai importas iš KLR sumažėjo, o pardavimo kainos išliko daugmaž tokios pat, Bendrijos pramonės finansinė padėtis staiga labai pablogėjo.

(77)

Galutinai atskleidus šiuos faktus, Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad Komisija neteisingai manė, kad pagrindinė žalos priežastis buvo importas dempingo kaina. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Komisija nemanė, kad pagrindinė žalos priežastis buvo importas dempingo kaina. Iš tiesų, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „(…) kiekis ir (arba) kainos sukėlė (…) poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį (išskirta aut.).“

(78)

Papildomai išnagrinėjus per tyrimą nustatytus faktus paaiškėjo, kad pats importas dempingo kaina turėjo žalingą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, tačiau kadangi šio importo rinkos dalis buvo nedidelė, palyginti su didėjančiomis Bendrijos pramonės rinkos dalimis, ir nebuvo aišku, ar importas dempingo kaina bei didžiausia žala Bendrijos pramonės padėčiai chronologiškai sutapo, šis poveikis nelaikomas materialiniu.

(79)

Remiantis tuo, kas nagrinėta pirmiau, negalima daryti išvados, kad Bendrijos pramonei dėl importo dempingo kaina padarytas žalingas poveikis, kurį galima apibrėžti kaip materialinį.

(80)

Nustačius laikinąsias priemones buvo gauta informacija, kad Eurostato duomenys dėl importo iš JAV yra neišsamūs. Palyginus JAV eksporto duomenų bazės duomenis apie eksportą pasirodė, kad kiekiai, apie kuriuos pranešta, yra per maži. Todėl duomenis apie šį importą reikėjo patikrinti; nutarta, kad juos reikėtų pakeisti JAV eksporto duomenų bazės duomenimis, o į EUR pakeista vertė buvo tinkamai suderinta su CIF kainos Bendrijos pasienyje dydžiu. Pakoreguoto importo iš KLR kiekio 2003 m. poveikis apskaičiuotam suvartojimui Bendrijoje tais metais taip pat turėjo įtakos kitų šalių rinkos dalims. Todėl laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje pateiktas lenteles reikėtų iš dalies pakeisti taip:

Kitų trečiųjų šalių kilmės importas (kiekis)

Kitų trečiųjų šalių kilmės importas (vidutinė kaina)

Rinkos dalys

(81)

Palyginti su laikinuoju reglamentu, pagrindinis skirtumas – tai JAV importo kiekiai ir su šiuo importu susijusi tendencija. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš JAV importuojamo PVA kiekis tik truputį padidėjo, t. y. rinkos dalis padidėjo 2 procentiniais punktais, o laikinajame reglamente padaryta klaidinga išvada, kad tuo laikotarpiu šis kiekis padvigubėjo. Be to, atrodo, kad šio importo CIF kainos Bendrijos pasienyje apskritai yra didesnės nei preliminariai nustatyta: per TL jos buvo 4,3 % didesnės. Kitos laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje apibendrintos išvados dėl šio importo tebegalioja.

(82)

Atsižvelgdamos į laikinojo reglamento 97 ir 99 konstatuojamąsias dalis keletas suinteresuotųjų šalių rimtai suabejojo, ar galima pasikliauti Eurostato duomenimis apie Japonijos importą, kadangi šio importo vidutinė vieneto kaina buvo gerokai didesnė nei kitų šaltinių nurodyta PVA vieneto kaina. Viena suinteresuotoji šalis teigė, jog vidutinė pardavimo kaina gali būti didelė todėl, kad buvo atsižvelgta į brangesnius produktus, pavyzdžiui, PVB. Šiuo atžvilgiu svarbu pabrėžti, kad šie duomenys buvo išsamiai išnagrinėti, ir remiantis šia analize padaryta išvada, kaip nurodyta laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, kad Japonijos importo kainos negalėjo daryti poveikio neigiamai kainų tendencijai, dėl kurios Bendrijos pramonės finansinė padėtis gerokai pablogėjo. Dėl išsamumo ir aiškumo pateikiama šios analizės santrauka.

(83)

Išsamiau išnagrinėjus Eurostato duomenis apie Japonijos importą patvirtinta, kad tarp jų nebuvo jokių duomenų apie kitokius nei PVA produktus ir kad nurodytos kainos negalėjo būti didesnės dėl brangesnių produktų. Be to, kaip nurodyta teiginyje, Japonijos importą taip pat sudarė nedideli kitokio nei panašus produktas PVA kiekiai, kurių vieneto kaina galėjo būti gerokai didesnė. Skaičiuojant vidutinę Japonijos importo vertę pagal statistinius duomenis, nebuvo galima išskaičiuoti šių PVA rūšių poveikio kainoms, nes pagal šiuos duomenis negalima atskirti panašaus produkto nuo kitų PVA rūšių. Tačiau atsižvelgiant į apytikrę tokio importo apimtį, pagrįstą teiginyje pateiktais duomenimis, ir į apskaičiuotą viso Japonijos PVA importo per TL vidutinę kainą, nustatyta, jog nelabai tikėtina, kad neatsižvelgus į PVA rūšis, kurioms netaikoma produkto apibrėžtis, būtų buvusi gauta panašaus produkto vidutinė CIF kaina Bendrijos pasienyje, kuri per TL būtų buvusi mažesnė. Be to, buvo patikrinta 25 % Japonijos importo per TL, ir nustatyta, kad buvo nagrinėjamos tos PVA rūšys, kurioms taikoma produkto apibrėžtis. Šie produktai buvo parduoti susijusioms šalims, t. y. perdavimo kaina, ir nustatyta, kad šių produktų perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainos buvo vidutiniškai 8–10 % didesnės nei kainos, kurias galėjo gauti Bendrijos pramonė. Todėl padaryta išvada ir patvirtinta, jog nėra prielaidų manyti, kad dėl Japonijos PVA importo per TL buvo priverstinai sumažintos Bendrijos pramonės kainos, ir todėl manoma, kad Japonijos importas neprisidėjo prie Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(84)

Keletas suinteresuotųjų šalių taip pat klausė, kaip Japonijos importui pavyko išlaikyti tokią didelę rinkos dalį tokiomis didelėmis kainomis, kai Bendrijos rinkoje vyko nuožmi konkurencija. Šiuo atžvilgiu pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad, kaip pirmiau minėta 83 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgęs į kitas brangesnes PVA rūšis Eurostatas pateikė per dideles Japonijos importo vidutines kainas. Remiantis patikrintais duomenimis apie 25 % Japonijos importo atrodo, kad vidutinės šio importo kainos pirmajam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje yra 8–10 % didesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Šie duomenys nėra tikslaus identiškų rūšių palyginimo rezultatas; tai greičiau panašus ir apytikris kainų skirtumas tarp Japonijos importo dalies vidutinių kainų ir Bendrijos pramonės gautos vidutinės pardavimo kainos. Remiantis tuo, Japonijos importo kainų analizė neprieštarauja išvadai, kad rinkos kainoms Bendrijoje iš tiesų buvo daromas spaudimas, todėl šis argumentas buvo atmestas.

(85)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad 2003–2006 m. Taivano importo apimtis išaugo, kas prieštarauja Komisijos išvadai dėl sumažėjusios rinkos dalies, ir kad šio importo vidutinė kaina padidėjo mažiau, nei nustatyta Komisijos. Šis teiginys buvo pagrįstas Eurostato duomenimis. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje, vienintelio Taivano gamintojo faktiniai duomenys buvo panaudoti todėl, kad jis visiškai bendradarbiavo tyrime. Buvo manoma, kad šie patikrinti duomenys yra patikimesni nei Eurostato, visų pirma todėl, kad šis gamintojas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavė didelius kiekius PVA, kurio klasifikacinis KN kodas yra ex 3905 30 00, bet kuriam netaikoma produkto apibrėžtis. Todėl šios suinteresuotosios šalies teiginys buvo atmestas.

(86)

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą JAV importo kainų analizę, kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos rinkos kainos sumažėjo dėl Taivano importo. Ji tvirtino, kad apskaičiuodama vidutines kainas pirmajam nepriklausomam pirkėjui Komisija padidino Eurostato nurodytas JAV importo kainas, kurios jau buvo aukštesnės nei Taivano kainos, ir pakoregavo taip, kad šios kainos būtų tokios pat kaip Bendrijos pramonės kainos. Todėl Taivano kainos, kurių nereikėjo koreguoti, buvo mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos, dėl ko Bendrijos pramonė patyrė žalą.

(87)

Šis teiginys turėjo būti atmestas. Laikinojo reglamento 97 ir 100 konstatuojamosiose dalyse nurodytos Taivano importo kainos yra CIF kainos Bendrijos pasienyje dydžio. Siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą tas kainas reikėjo kelis kartus pakoreguoti (importo muitas, išlaidos po importo, prekybos mastas). Šiuo atveju buvo gerokai pakoreguotas prekybos mastas, nes faktiškai visus pardavimus Bendrijoje vykdė prekybininkai arba platintojai. Vėliau priverstinis kainų mažinimas buvo skaičiuojamas PKN lygmeniu, todėl gauti labai tikslūs duomenys, iš kurių iš tiesų nebuvo matyti priverstinio kainų mažinimo.

(88)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad sumažėjęs pelningumas buvo pačios Bendrijos pramonės kaltė. Jos teigė, kad dėl 2004 m. sukurtų papildomų gamybos pajėgumų Bendrijos pramonė pagamino milžiniškus papildomus PVA kiekius, kuriuos turėjo parduoti. Šios šalys tvirtino, kad skundo pateikėjas dėl to pats ėmėsi agresyvios politikos ir privertė visus kitus PVA tiekėjus mažinti kainas, siekdamas padidinti savo pardavimo apimtį ir išstumti kitus konkurentus iš rinkos. Pasak šių šalių, tai paaiškintų nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusias PVA kainas. Jų manymu, Kinijos gamintojai veikiau sekė paskui kainas nei jas patys nustatė.

(89)

Iš tiesų, dėl šio argumento reikia pasakyti, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl Bendrijos pramonės investicijų gamybos pajėgumams padidinti Bendrijos pramonė pajėgė parduoti didelį papildomą produkto kiekį Bendrijos rinkoje. Šis faktas rodo, kad sprendimas imtis tokių investicijų buvo tinkamas rinkos augimo atžvilgiu. Kaip paaiškinta pirmiau 51–53 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu PVA suvartojimas Bendrijos rinkoje labai išaugo, todėl išaugo ir bendras pardavimas. Be to, išnagrinėjus Eurostato ir šalių, kuriose vykdomas tyrimas, pateiktais skaičiais pagrįstus laikotarpio po TL (2006 m. liepos mėn.–2007 m. rugsėjo mėn.) duomenis dėl Bendrijos vartojimo ir pardavimo nustatyta, kad vartojimas labai išaugo ir kad Bendrijos pramonės pardavimas išaugo 10 %.

(90)

Tačiau atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad PVA gamykla, norėdama gaminti kuo efektyviau, turėtų nuolatos gaminti produkciją. Taip buvo ir Bendrijos pramonės atveju. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2004–2006 m. padidinus pajėgumus nuo 2004 m. gerokai padidėjo gamybos apimtis. Galutinai atskleidus faktus, Bendrijos pramonės atstovai tvirtino, kad papildoma PVA gamybos linija pradėta naudoti tik 2005 m., todėl 2004 m. papildomų pajėgumų dar nebuvo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad 2004 m. gamybos pajėgumai buvo 7 % didesni nei 2003 m. Tuo pačiu metu Bendrijos pramonė sumažino savo pardavimo kainas 7 %, o 2005 m., kai gamybos pajėgumai pasiekė 129 % 2003 m. pajėgumų, kainos tebebuvo 5 % mažesnės nei 2003 m., nepaisant to, kad, kaip nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje, žaliavų sąnaudos gerokai išaugo (VAM sąnaudos + 19 %). Tuo tarpu Bendrijos pramonė 12 % padidino savo pardavimo apimtį nepriklausomiems pirkėjams, o 2005 m. šie kiekiai padidėjo dar 10 procentinių punktų. Atsižvelgiant į tai atrodo, kad Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir pagaminto PVA kiekis gali būtų susiję.

(91)

Dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad neigiamos finansinių rodiklių raidos priežastis buvo investicijos į gamybos pajėgumus, kadangi dėl šių investicijų sąnaudų Bendrijos pramonė būtų patyrusi didelių nuostolių pelningumo prasme. Kaip minėta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos pajėgumų didinimo sąnaudos buvo nustatytos ir kad jos nepadarė didelio poveikio neigiamiems Bendrijos pramonės finansinės padėties pokyčiams. Todėl teiginį, kad dėl šių sąnaudų pablogėjo Bendrijos pramonės svarbiausi finansiniai rodikliai, reikia atmesti.

(92)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad pardavimo uždarajam naudojimui kainos neigiamai paveikė skundo pateikėjo pelningumo rodiklius. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad PVA pardavimai susijusioms šalims buvo labai nuodugniai patikrinti. Pirma, šie pardavimai buvo atskirti nuo pardavimų nesusijusioms šalims. Todėl, kaip konkrečiai paminėta 84 konstatuojamojoje dalyje, jie neparodyti laikinojo reglamento 84 ir 85 konstatuojamosiose dalyse pateiktuose finansiniuose rodikliuose. Antra, patikrinus pardavimus uždarajam naudojimui nustatyta, kad šių pardavimų, kurie sudarė mažiau nei 20 % visų Bendrijos pramonės pardavimų per TL, kainos nepadarė neigiamo poveikio Bendrijos pramonės PVA pardavimams nesusijusioms šalims, apie kuriuos buvo pranešta. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(93)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės pagrindinių finansinių rodiklių neigiamos raidos priežastis galėjo būti tariamas Vokietijos statybų rinkos sąstingis pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Tačiau nebuvo pateikta jokio šį teiginį patvirtinančio įrodymo, o iš statistinių duomenų aiškiai matyti didėjančio PVA, ir netgi dar ryškesnė PVB, suvartojimo tendencija. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(94)

Galutinai atskleidus faktus, Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad sutelkus dėmesį į 2003 ir 2004 m. nebuvo pakankamai išnagrinėtas 2004–2006 m. priežastinis ryšys. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pabrėžti, kad 2003 ir 2004 m. buvo pirmieji du nagrinėjamojo laikotarpio metai, todėl jų tikrai negalima laikyti pasenusiais. Be to, kaip apibendrinta laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje, žalą rodančių rodiklių grupė – tai finansiniai rodikliai, o dauguma kitų rodiklių rodo teigiamus pokyčius. Esant tokiai padėčiai yra pagrįsta tik tai, kad tyrimą atliekanti institucija daugiau dėmesio skiria tam laikotarpiui, kai finansiniai rodikliai patys blogiausi, o taip atsitiko 2004 m., kai Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo 62 %, investicijų grąža – 83 %, o grynųjų pinigų srautai – 45 %. Galiausiai, kaip paaiškinta 70–93 konstatuojamosiose dalyse, manoma, kad išnagrinėtas ne tik 2003 ir 2004 m., bet ir viso nagrinėjamojo laikotarpio, t. y. nuo 2003 m. iki TL pabaigos (2006 m. rugsėjo mėn.), priežastinis ryšys. Todėl šis teiginys atmetamas.

(95)

Atlikus išsamesnį tyrimą, kuris buvo inicijuotas po pastabų, gautų nustačius laikinąsias priemones, negalima patvirtinti, kad Bendrijos pramonės patirta materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina. Kadangi i) importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis buvo santykinai nedidelė ir šiek tiek didėjanti (nuo 11,3 iki 12,9 %), o Bendrijos pramonės pardavimo rinkos dalis buvo daug svarbesnė ir šiek tiek didėjanti (per TL daugiau nei triskart didesnė nei KLR rinkos dalis) ir ii) dėl importo iš KLR tik nedaug, tačiau reikšmingai buvo priverstinai mažinamos kainos, galima daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į didėjančias žaliavų kainas, dėl ko Bendrijos pramonė patyrė žalą, mažų Bendrijos rinkos kainų negalima susieti su importu iš KLR dempingo kainomis. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalimi, importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinio ryšio nebuvo galima nustatyti pakankamai aiškiai.

(96)

Šį tyrimą reikėtų nutraukti, kadangi nustatytas Taivano dempingo skirtumas yra mažesnis nei 2 %, ir nėra KLR kilmės importo dempingo kaina ir patirtos žalos priežastinio ryšio įrodymų,