17.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/1

(1)

2006 m. spalio 18 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1551/2006 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės sušaldytoms braškėms.

(2)

Nustačius laikinąjį antidempingo muitą tam tikroms iš KLR importuojamoms sušaldytoms braškėms, visoms šalims buvo atskleisti faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(3)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas raštu. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija rinko ir tikrino visą jai reikalingą informaciją. Buvo išnagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir, prireikus, atitinkamai pakeistos preliminariosios išvados.

(4)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta nustatyti galutines antidempingo priemones ir nerinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 1551/2006 (galutinis atskleidimas), sumų. Suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus. Nagrinėtos šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir, prireikus, atitinkamai tikslinamos išvados.

(5)

Komisija toliau rinko visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina galutinėms išvadoms parengti. Be patikrų vietoje, kurios buvo surengtos laikinojo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendrovių patalpose, reikėtų pažymėti, kad nustačius laikinąsias priemones papildomi tikrinimai vietoje buvo surengti toliau išvardytų Bendrijos naudotojų ir importuotojų patalpose:

(6)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – TL). Atliekant su žalos analize susijusių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Viena suinteresuotoji šalis klausė dėl pasirinkto tiriamojo laikotarpio tinkamumo, nes, pasak jos, 2005-ieji nėra tipiški metai, kadangi importo kainos tuomet buvo nepaprastai žemos. Tačiau TL buvo pasirinktas pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad TL paprastai turėtų apimti ne mažiau kaip šešių mėnesių laikotarpį iki tyrimo inicijavimo. Taigi renkantis TL neatsižvelgta į aiškinimus dėl 2005 m., šie aiškinimai buvo tiriami priežastinio ryšio analizėje.

(8)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamas laikinojo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje aprašytas tiriamasis laikotarpis (toliau – TL).

(9)

Primenama, kad laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje aptariamas nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės braškės, nevirtos arba išvirtos garuose ar vandenyje, sušaldytos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, šiuo metu klasifikuojamos KN kodais 0811 10 11, 0811 10 19 ir 0811 10 90.

(10)

Tam tikrų suinteresuotųjų šalių teigimu, skirtingų rūšių sušaldytos braškės labai skiriasi panaudojimu ir kokybe. Dėl tos pačios priežasties teigta, kad Kinijos kilmės sušaldytos braškės nėra panašios į Bendrijos pramonės auginamas braškes.

(11)

Laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog nepaisant skirtingų veislių, kokybės, dydžio ir vėlesnio perdirbimo, visos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys ir Bendrijos pramonės išaugintos bei Bendrijos rinkoje parduotos sušaldytos braškės pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir biologinėmis savybėmis ir iš esmės yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl jos laikomos vienu produktu. Kadangi suinteresuotosios šalys nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį ir nebuvo pateikta naujų faktų, šis tvirtinimas yra atmetamas.

(12)

Negavus daugiau pastabų dėl produkto apibrėžimo ir panašaus produkto, tvirtinamos laikinojo reglamento 12–16 konstatuojamosios dalys ir jose pateiktos preliminariosios išvados.

(13)

Negauta jokių pastabų, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti išvadas dėl rinkos ekonomikos režimo. Todėl laikinojo reglamento 17–26 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra patvirtinamos.

(14)

Trys eksportuojantys gamintojai, kuriems nebuvo suteiktas individualus režimas (toliau – IR), teigė, kad šį sprendimą reikia persvarstyti. Primenama, kad trys aptariamos bendrovės neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų b ir e kriterijų. Pagal b kriterijų reikalaujama, kad eksporto kainos ir kiekiai, pardavimo sąlygos būtų nustatomi laisvai. Pagal e kriterijų reikalaujama, kad valstybės kišimasis nebūtų toks, kad leistų išvengti nustatytų priemonių, jei atskiriems eksportuotojams yra nustatyti individualios muitų normos.

(15)

Remiantis aptariamų trijų bendrovių pateiktais argumentais nebūtų galima pakeisti pirminiame etape priimto sprendimo. Visų pirma buvo nustatyta, kad valstybė kišosi į šių bendrovių veiklą, neleisdama joms laisvai nustatyti eksporto kiekių (b kriterijus).

(16)

Be to, valstybės kišimasis buvo toks didelis, kad nustatytų priemonių būtų galima išvengti, jei atskiriems eksportuotojams būtų nustatytos individualios muitų normos (e kriterijus).

(17)

Kadangi nepateikta kitų pastabų dėl išvadų, susijusių su TL, patvirtinamos laikinojo reglamento 27–28 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(18)

Paskelbus laikinąsias priemones negauta jokių pastabų, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti sprendimą dėl Turkijos kaip panašios šalies pasirinkimo. Todėl sprendimas yra patvirtinamas. Primenama, kad siekiant nustatyti normaliąją vertę, Turkijos kimės braškių kainos vidaus rinkoje buvo pakoreguotos, atsižvelgiant į geresnę jų kokybę, palyginti su Kinijos kilmės braškėmis (žr. laikinojo reglamento 39 ir 44 konstatuojamąsias dalis).

(19)

Kadangi nepateikta kitų pastabų dėl išvadų, susijusių su normaliąja verte, patvirtinamos laikinojo reglamento 29–42 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(20)

Kadangi nepateikta jokių pastabų dėl išvadų, susijusių su eksporto kainomis, patvirtinamos laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(21)

Daroma nuoroda į laikinojo reglamento 44 konstatuojamąją dalį. Kadangi nepateikta jokių pastabų, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti toje konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, patvirtinamos preliminariosios išvados.

(22)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galutinai nustatyti, procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, dempingo skirtumai yra tokie:

(23)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos preliminariosios išvados dėl bendros Bendrijos gamybos.

(24)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamas laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse nurodytas Bendrijos pramonės apibrėžimas.

(25)

Primenama, kad atsižvelgiant į didelį sušaldytų braškių gamintojų Bendrijoje skaičių, žalai nustatyti buvo atrinkti aštuoni gamintojai. Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, Bendrijos gamintojų atranka nebuvo tipiška, nes visi atrinkti Bendrijos gamintojai buvo įsikūrę Lenkijoje. Buvo manoma, kad darant atranką pagal didžiausią produkcijos kiekį, taip pat reikėtų atsižvelgti į gamintojų geografinę padėtį siekiant, kad ta atranka būtų tipiška.

(26)

Reikėtų priminti, kad laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog atranka buvo vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atranka daroma pagal didžiausią tipišką gamybos kiekį, kurį būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(27)

Taigi darant tokiu metodu pagrįstą atranką visų pirma reikėtų atsižvelgti į gamybos kiekio tipiškumą. Nereikalaujama, kad darant atranką būtų atsižvelgiama į tam tikrą geografinį pasiskirstymą. Tai galėtų, bet jokiu būdu ne privalėtų, būti papildoma sąlyga.

(28)

Be to, kadangi didžioji sušaldytų braškių gamybos dalis yra sutelkta Lenkijoje (atsižvelgiant į kiekį ir gamintojų skaičių), šiuo atveju aplinkybė, susijusi su geografine padėtimi, nekliudytų atrinkti tik Lenkijos gamintojų. Todėl skundas atmetamas.

(29)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 54 ir 55 konstatuojamosiose dalyse nurodyta atranka žalai įvertinti.

(30)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamas laikinojo reglamento 56–59 konstatuojamosiose dalyse nurodytas Bendrijos vartojimo apskaičiavimas.

(31)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamas laikinojo reglamento 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse nurodytas nagrinėjamojo importo kiekio ir rinkos dalies apskaičiavimas.

(32)

Viena šalis teigė, kad norint atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę, reikėtų atlikti koregavimą, atsižvelgiant į Bendrijos pramonės ir eksportuojančių gamintojų pagamintų sušaldytų braškių kokybinius skirtumus. Vis dėlto buvo pažymėta, kad pirminiame etape apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis buvo atsižvelgta tik į tam tikrus eksportuojančių gamintojų pardavimo sandorius. Į žemos kokybės produktų pardavimą eksportui nebuvo atsižvelgta, nes Bendrijos pramonė negamino ir nepardavė žemos kokybės produktų. Šiomis aplinkybėmis prašymas atlikti koregavimą nebuvo pagrįstas. Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 62–64 konstatuojamosiose dalyse nurodytos nagrinėjamojo importo kainos ir išvados dėl priverstinio kainų mažinimo.

(33)

Kelių suinteresuotųjų šalių teigimu, Bendrijos pramonės kainos 2006 m. padidėjo iki maždaug 1 000 EUR už toną ir tai reikėtų atspindėti rengiant žalos analizę. Tačiau reikėtų priminti, kad TL buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., o nagrinėjant su žalos vertinimu susijusias tendencijas buvo tiriamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos. Šiomis aplinkybėmis atliekant žalos analizę nebuvo atsižvelgta į kainų svyravimą po TL, vadovaujantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu. Į kainų didėjimą 2006 m. vis dėlto atsižvelgta D skyriuje Priežastinis ryšys (51–54 konstatuojamosios dalys).

(34)

Nė viena suinteresuotoji šalis nekėlė abejonių dėl Bendrijos pramonės padėtį atspindinčių skaičių ar jų aiškinimo, pateikto laikinojo reglamento 66–85 konstatuojamosiose dalyse. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento šiose konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados.

(35)

Nė viena suinteresuotoji šalis nekėlė abejonių dėl makroekonominių duomenų apie visą Bendrijos gamybą ar jų aiškinimo, pateikto laikinojo reglamento 86–88 konstatuojamosiose dalyse. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento šiose konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(37)

Nustačius laikinąsias priemones įvairios suinteresuotosios šalys teigė, kad materialinę žalą Bendrijos pramonei sukėlė kiti veiksniai. Tam tikri tvirtinimai buvo tinkamai išnagrinėti laikinajame reglamente. Visi nauji teiginiai prireikus nagrinėjami toliau.

(38)

Teigiama, kad nepakankamai atsižvelgta į importą iš Maroko, kaip į žalos priežastį. Viena šalis suabejojo dėl laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje pateiktų skaičių aiškinimo, nurodydama, kad Maroko kaina per TL buvo mažesnė nei nenuostolinga Bendrijos pramonės kaina. Manoma, kad tai prisidėjo prie žalos.

(39)

Primenama, kad laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentelė rodo, jog Maroko kaina buvo nuosekliai didesnė nei Bendrijos pramonės kaina. Maroko eksportuotojus taip pat paveikė importas iš Kinijos žemomis kainomis ir jiems teko mažinti Bendrijai nustatytas kainas. Tai patvirtino mažėjantys Maroko kilmės sušaldytų braškių importo kiekiai. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(40)

Per TL zlotai nuvertėjo euro atžvilgiu. Kelių suinteresuotųjų šalių teigimu, Bendrijos pramonės patirtas kainų sumažėjimas nebūtų toks didelis, jei būtų apskaičiuojama zlotais, o ne eurais. 2004–2005 m. zlotų vertė iš tiesų svyravo apie 10 %. Tačiau vertinant Bendrijos kainų svyravimus minėtais metais, kaina eurais sumažėjo 35 %.

(41)

Atsižvelgiant į maždaug 10 % valiutos svyravimo skirtumą ir kainų sumažėjimą iki 35 %, zloto nuvertėjimas euro atžvilgiu negali būti laikomas pagrindine Bendrijos pramonės kainų sumažėjimo priežastimi. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(42)

Kelios suinteresuotosios šalys toliau nagrinėjo laikinojo reglamento 106–110 konstatuojamosiose dalyse jau nagrinėtą argumentą, kad dėl netinkamų verslo sprendimų ir struktūrinių trūkumų, su kuriais susidūrė Bendrijos pramonė, patirtos žalos kalta pati Bendrijos pramonė. Kad būtų galima patvirtinti šiuos teiginius buvo pateikta Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje ir pridėtas tarnybų darbo dokumentas ta pačia tema (3), bei 2006 m. spalio 12 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl padėties perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje (4).

(43)

Reikėtų pažymėti, kad Komisija atsižvelgė į ataskaitą, darydama preliminariąsias išvadas, kaip patvirtina laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje pateikta nuoroda. Nors ataskaitoje ir rezoliucijoje pateikiama svarbi pagrindinė informacija apie raudonųjų vaisių sektorių Bendrijoje, reikėtų pažymėti, kad abiejuose šiuose dokumentuose dėmesys telkiamas ne į Bendrijos pramonės (šaldymo pramonės), o į braškių augintojų problemas. Bet kokiu atveju nei ataskaitoje, nei rezoliucijoje nepadaryta išvada, kad problemos, su kuriomis susiduria Bendrijos pramonė, kyla dėl pačios Bendrijos pramonės struktūrinių trūkumų.

(44)

Kitų teigimu, Lenkijai įstojus į ES, Lenkijos darbuotojai persikėlė į šalis, kuriose mokamas didesnis darbo užmokestis, tai pramonei kėlė papildomų problemų, kadangi padidėjo darbo jėgos sąnaudos vidaus rinkoje. Taip pat buvo teigiama, kad dėl nustatytų naujų apribojimų pasienyje, Bendrijos pramonė nebegalėjo pasikliauti pigesne darbo jėga iš kaimyninių ne ES šalių. Tokie pokyčiai darė didelį neigiamą poveikį daug darbo jėgos reikalaujančiai pramonei.

(45)

Dėl šių pokyčių galėjo padidėti darbo jėgos sąnaudos ūkiuose. Vis dėlto šis galimas padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su ūkininkų, o ne Bendrijos pramonės (šaldymo pramonės) sąnaudomis. Tačiau ryšys tarp padidėjusių ūkininkų sąnaudų ir Bendrijos pramonės sąnaudų yra tik dalinis. Be to, remiantis 42 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Komisijos ataskaita ir tarnybų dokumentu, galima spręsti, kad nors gamybos sąnaudos padidėjo, Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą šviežių braškių pardavimo kainos ne padidėjo, o sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pardavimo kainos sumažėjo, padidėjusios sąnaudos, kurias patyrė šviežių braškių augintojai, negalėjo daryti poveikio Bendrijos pramonei. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(46)

Viena šalis teigė, kad investicijos ir restruktūrizacija, kurią vykdė Bendrijos pramonė, siekdama pagerinti našumą, neigiamai paveikė tos šalies pelningumą ir pinigų srautus. Tačiau visos sąnaudos, kurias vykdydama investicijas patyrė Bendrijos pramonė, nekeičia fakto, kad kainos per TL gerokai sumažėjo, pasiekdamos žalingą lygį, taigi akivaizdu, kad mažos kainos turėjo didžiausią poveikį Bendrijos pramonės pelningumui. Iš tiesų, investicijos padėjo pagerinti Bendrijos pramonės našumą, kaip teigiama laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(47)

Be to, buvo teigiama, kad dėl patirtos žalos kalta pati Bendrijos pramonė, kadangi produkto kokybė buvo žemesnė nei Ispanijos ir Kalifornijos produktų kokybė. Taigi reikėtų pažymėti, kad Ispanija ir Kalifornija gamina daugiausia šviežių produktų rinkai ir kad nebuvo nuorodų, jog Bendrijos pramonė prarado savo rinkos dalį, palyginti su minėtais gamintojais. Per TL iš JAV importuota mažiau nei 200 tonų sušaldytų braškių, tai negalėjo turėti poveikio Bendrijos pramonės pelningumui. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(48)

Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į tariamus Bendrijos pramonės struktūrinius trūkumus, nėra įrodymų, rodančių tokius trūkumus. Todėl šis teiginys turi būti atmestas. Laikinojo reglamento 106–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(49)

Dėl spekuliatyvių Bendrijos pramonės verslo sprendimų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 108 ir 110 konstatuojamosiose dalyse, vienas naudotojas teigė, kad kainos Bendrijos rinkoje buvo nustatytos atsižvelgiant ne į importą iš Kinijos, bet didžiąja dalimi į Bendrijos pramonę, kuriai priklauso didžiausia rinkos dalis. Taigi šios šalies teigimu kainos mažėjimą lėmė pati Bendrijos pramonė, o ne importas dempingo kaina iš Kinijos.

(50)

Akivaizdu, kad Bendrijos pramonė per TL išsaugojo 59 % rinkos dalį, taip išlaikydama svarbų vaidmenį nustatant rinkos kainas. Tačiau, nors Bendrijos pramonės rinkos dalis buvo didelė, negalima neigti, kad importas mažomis kainomis iš KLR, dėl kurio Bendrijos pramonės kainos priverstinai sumažėjo 6 %, turėjo neigiamo poveikio rinkos kainoms. Dėl importo dempingo kaina neabejotinai turėjo būti mažinamos kainos Bendrijoje ir gerokai padidinta rinkos dalis, t. y. nuo 4 % 2002 m. iki 20 % per TL. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(51)

Sušaldytos braškės yra gendantis žemės ūkio produktas, o atlikus tyrimą, nustatyta, kad nuo galimybės įsigyti šviežių braškių labai priklauso sušaldytų braškių kaina. Kelių suinteresuotųjų šalių teigimu, labai blogas derlius 2003 m. buvo pagrindinė žalos per TL priežastis. Tam tikros suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad braškių kainos ciklas paprastai trunka ketverius metus, kai dėl padidėjusių kainų yra produkcijos perteklius, o po to kainos smarkiai sumažėja. Teigiama, kad 2005 m. – nuosmukio fazė ir kad itin mažos kainos tais metais buvo dėl tokio natūralaus svyravimo. Kainų svyravimą taip pat buvo galima pastebėti laikotarpiu iki 2002 m., šį teiginį vėliau patvirtino +/– 20 % kainų padidėjimas, nustatytas 2006 m., t. y. po TL.

(52)

Remiantis tolesne sušaldytų braškių kainų analize po nagrinėjamojo laikotarpio, nustatyta, kad kainos ilgą laiką svyravo iki 2002 m. Pvz., per 2001 m. darbymetį, dėl gausaus derliaus kainos buvo labai mažos. Tuomet dėl tokių mažų kainų kitais metais sumažėjo šviežių braškių auginimas, taip kainos buvo vėl stabilizuotos. Analizėje teigiama, kad nagrinėjamojo produkto kainoms būdingas cikliškumas, kuriam didelę įtaką daro oro sąlygos ir derliaus dydis.

(53)

Vis dėlto reikia priminti, kad importas 38 % sumažėjusiomis kainomis iš Kinijos padidėjo 380 % per nagrinėjamąjį laikotarpį ir tai turėjo didelio poveikio finansinei Bendrijos pramonės, kuri pranešė apie didelius nuostolius, padėčiai.

(54)

Nors natūralus sušaldytų braškių kainų svyravimas ir derliaus dydis be abejonės turėjo didelės įtakos Bendrijos pramonės kainoms, šie veiksniai negali būti laikomi vienintele arba pagrindine priežastimi, dėl kurios Bendrijos pramonė patyrė žalą.

(55)

Kaip teigiama laikinojo reglamento 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad egzistuoja importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(56)

Tyrimas taip pat parodė, kad yra tarpusavio ryšys tarp Bendrijos pramonės kainų ir kainų svyravimo, atsirandančio dėl cikliškumo bei sezoninių derliaus pokyčių. Šią išvadą patvirtina nagrinėjamojo laikotarpio ir ankstesni duomenys bei pokyčiai po TL.

(57)

Nors cikliškumas pablogino finansinę Bendrijos pramonės padėtį, Bendrijos pramonės kainų sumažėjimą ir neigiamą tendenciją, apie kurią kalbama Bendrijos pramonės padėties analizėje, kaip nurodyta laikinojo reglamento 66–85 konstatuojamosiose dalyse, lėmė ne tik natūralūs svyravimai. Produkto cikliškumo ir derliaus dydžio poveikio analizėje vis dėlto nepritariama argumentui, kad šių veiksnių pakaktų nutraukti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(58)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir negavus jokių pastabų dėl priežastinio ryšio, tvirtinama laikinojo reglamento 113–114 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

(59)

Atsižvelgiant į šias pastabas ir papildomus suinteresuotųjų šalių duomenis, pateiktus nustačius laikinąsias priemones, buvo nagrinėjama, ar pirminė išvada, kad priemonių nustatymas neprieštaraus Bendrijos interesams, vis dar galioja. Kaip ir pirminiame etape, nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų, perdirbėjų ir (arba) naudotojų bei ūkininkų interesų, vertinimu.

(60)

Komisija iš tiesų susisiekė su daugeliu suinteresuotųjų šalių, norėdama sužinoti jų nuomonę. Be Bendrijos pramonės, buvo išklausyti visi pagrindinių prekės ženklų rinkoje atstovai bei naudotojų interesus atstovaujančios asociacijos, atlikti papildomi patikrinimai vietoje.

(61)

Pirminiame etape atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos produkciją gamina daug šaldymo pramonėje veikiančių gamintojų, kurie yra įdarbinę apie 2 700 nagrinėjamąjį produktą gaminančių ir parduodančių darbuotojų. Iš dalies yra susijusi šaldymo pramonės ir braškes auginančių ūkininkų padėtis, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji augina tik sušaldymui skirtą braškių veislę ir kad šaldymo pramonė yra vienintelė rinka šiam produktui.

(62)

Primenama, kad Bendrijos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė didelę žalą, jų nuostoliai dėl importo dempingo kaina sudarė 12,5 %. Apie šiuos nuostolius buvo pranešta nepaisant to, kad Bendrijos pramonė sumažino sąnaudas, sumažindama kainas, kurias ji mokėjo braškių augintojams. Už šviežias braškes mokėta kaina buvo mažesnė nei ūkininkų patirtos gamybos sąnaudos, todėl tokia kaina neturėtų būti išlaikyta ilgą laiką nei ūkininkams nei Bendrijos pramonei. Jeigu sušaldytų braškių kainos vėl kristų žemiau nežalingo lygio, padariniai būtų dvejopi. Bendrijos pramonė patirtų ne tik finansinę žalą, bet ir rizikuotų ilgam laikui netekti šviežių braškių tiekėjų, kadangi kainos, kurias ji galėtų mokėti ūkininkams, būtų tokios mažos, jog šiems reikėtų nutraukti savo veiklą. Primenama, kad apytikris šviežių braškių komercinių augintojų skaičius Lenkijoje 2002 m. sudarė 96 700, iš kurių apie 80 000 braškes augino tolesniam perdirbimui. Nors po konsolidacijos šiame sektoriuje šis gamintojų skaičius galėjo sumažėti, vis dėlto braškių auginimas yra svarbi daugelio Lenkijos ūkių ekonominė veikla. Teigiama, kad šis sektorius Lenkijoje yra itin svarbus daugeliui šalies regionų, kuriuose yra aukštas nedarbo lygis, ir kad nenustačius šių priemonių bedarbių skaičius dar labiau išaugtų. Taip pat teigiama, kad šie ūkininkai negali imtis pelningesnių kultūrų auginimo, kadangi dirva tuose rajonuose labiausiai tinka braškėms auginti.

(63)

Kaip nustatyta laikinajame reglamente (139 konstatuojamojoje dalyje), 2004 m. ir vėlesniais metais ūkininkams mokėtos kainos buvo tokios mažos, kad negalėjo padengti gamybos sąnaudų.

(64)

Be to, pagal 42 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Komisijos ataskaitą Lenkijos braškių augintojai sudaro dalį pramonės ir galimybės patekti į kitą nei vietinę šaldymo pramonės rinką jie neturi. Taigi blogėjanti šaldymo pramonės finansinė padėtis ūkininkams turėtų didelio poveikio. Faktas, kad po TL rinkos kainos vėl pasiekė nežalingą lygį ir kad importas iš Kinijos sumažėjo, gali paneigti abejones dėl būtinybės imtis priemonių siekiant pagerinti Bendrijos pramonės padėtį, tačiau nėra įrodymų, kad šis kainų padidėjimas būtų pastovus ar ilgalaikis.

(65)

Akivaizdu, kad šiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonei ir ūkininkams būtų naudinga, jei būtų priimtos antidempingo priemonės ir kad šiomis priemonėmis būtų stabilizuota Bendrijos rinka. Sušaldytų braškių kainos nesumažėtų dėl KLR kilmės braškių importo. Taigi, Bendrijos gamintojai galėtų padidinti savo kainas ir pasiekti priimtiną pelno maržą. Tikėtina, kad tai turės teigiamo poveikio tiekėjų pramonei. Todėl daroma išvada, kad nustatyti priemones būtų naudinga Bendrijos pramonei ir braškių augintojams.

(66)

Padariusi išvadas pirminiame tyrimo etape, Komisija apsilankė dar dviejų nagrinėjamojo produkto importuotojų patalpose. Šie importuotojai nagrinėjamąjį produktą importuoja iš KLR, nors kiekvienas jų taip pat prekiauja ES užaugintomis braškėmis, o tai sudaro 50–60 % atitinkamų jų pirkimų. Reikia pažymėti, kad vis dėlto prekyba šaldytomis braškėmis sudaro tik dalį jų verslo veiklos ir 30–50 % bendros apyvartos. Jų importas iš KLR sudaro 14 % viso nagrinėjamojo produkto importo. Todėl importuotojai laikomi tipiškais. Abu importuotojai nepritarė antidempingo priemonėms. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sušaldytų braškių paklausa nesikeis, nes ją lemia vartotojų pasirinkimas, kuriam antidempingo priemonės įtakos neturės. Taigi neatrodo, kad didelės kainos turės įtakos importuotojams, nes jie galės toliau importuoti tuos pačius kiekius kaip ir anksčiau ir tikriausiai galės didžiąją papildomų sąnaudų sušaldytoms braškėms dalį perkelti naudotojams. Tai patvirtina faktas, kad buvę kainų skirtumai neturėjo poveikio importuotojų pardavimo kainai ir pelno maržai, kurie nekito.

(67)

Patvirtinama laikinajame reglamente padaryta preliminarioji išvada, t. y., kad nesitikima didelio padidėjusių importo kainų poveikio importuotojams.

(68)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 127 konstatuojamojoje dalyje, iš pradžių sulaukta nedaugelio naudotojų ir perdirbėjų atsakymų. Pirminiame tyrimo etape Komisija susidūrė su sunkumais, rinkdama ir tikrindama duomenis, kurie turėtų patvirtinti naudotojų pramonės teiginius. Paskelbus laikinąjį reglamentą, Komisija vėl ėmė rūpintis bendradarbiavimo skatinimu. Papildomi tikrinimai vietoje buvo atlikti aštuonių naudotojų bendrovių patalpose. Be to, penkios bendrovės galėjo suteikti duomenis, remiantis kuriais būtų galima atlikti prasmingą poveikio vertinimą. Surinkta papildoma informacija ir duomenys. Turėdamos šią papildomą informaciją, Komisijos tarnybos pradėjo naują nustatytų priemonių galimo poveikio Bendrijos naudotojams analizę.

(69)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad į šį bendradarbiavimą nereikėtų atsižvelgti, kadangi duomenys nebuvo pateikti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad bendradarbiaujančios bendrovės pranešė apie save ir teikė pastabas dėl laikinųjų priemonių pagal pagrindiniame reglamente nustatytas taisykles.

(70)

Vietoje patikrinta informacija yra susijusi su maždaug 9 % bendro Bendrijos suvartojimo. Be to, buvo atstovaujami skirtingi naudotojų sektoriai: kituose produktuose (pvz., jogurtuose) naudojamų braškių ruošinių gamintojai, jogurtų gamintojai ir braškių uogienės gamintojai. Galiausiai bendradarbiaujančios asociacijos sudaro apie 80 % Bendrijos suvartojamų sušaldytų braškių. Šis atstovavimo lygis atitinka įprastinę praktiką. Todėl teiginys, kad atstovavimo tipiškumo trūkumo turėjo būti atmestas.

(71)

Naudotojų pramonė teigė, kad Komisija turėtų įvertinti priemonių poveikį, analizuodama ne tik galimą importuotų Kinijos braškių kainų padidėjimą. Priemonės turėtų didesnio poveikio rinkai, įskaitant sušaldytas braškes iš kitų šaltinių.

(72)

Iš tiesų patikslinus tyrimą, nustatyta, kad nustačius priemones tikriausiai išaugs bendras kainų už Kinijos braškes lygis, kuris viršys nustatytą 34,2 % lygį (laikinojo muito dydis). Dėl minėtų priemonių apie 19 % (pasiekdamos apskaičiuotą nežalingą lygį) gali padidėti Bendrijos pramonės kainos. Iš tiesų nebūtų galimybės išvengti tokio bendro kainų padidėjimo, kadangi, skirtingai nuo kitų sektorių ir atsižvelgiant į apribojimus dėl oro sąlygų ir derliaus, taikant kitas strategijas (pvz., plečiant rinką) nebūtų galima išspręsti Bendrijos pramonės problemų. Galiausiai, kadangi Bendrijos pramonė ir Kinijos importas sudaro apie 80 % Bendrijos suvartojimo, tikėtina, kad kitos šalys, eksportuojančios sušaldytas braškes į Bendriją, taip pat padidins kainas, kad galėtų sekti kainų lyderius.

(73)

Atsižvelgiant į naudotojų veiklą, susijusią su braškėmis, šiomis aplinkybėmis nustačius tokio dydžio muitą, kuris yra numatytas laikinosiose priemonėse, vidutiniškai 6 % padidėtų naudotojams tenkančios gamybos sąnaudos. Iš tiesų tam tikras naudotojų skaičius patirtų nuostolius. Išvadose remiamasi su braškėmis susijusia veikla, kadangi tyrime dėmesys telkiamas į sušaldytas braškes, t. y. nagrinėjamąjį produktą, jame neaptariama kita susijusių bendrovių veikla. Siekiant atlikti žalos ir dempingo analizę reikia užtikrinti, kad būtų lyginama panaši veikla, t. y. veikla, susijusi su tiriamuoju produktu.

Šioje lentelėje parodytas poveikis patikrintų naudotojų sąnaudoms:

(74)

Padidėjusios braškių kainos labiausiai paveiktų bendradarbiaujančius braškių ruošinių ir uogienių gamintojus. Taip yra dėl to, kad braškės yra pagrindinė uogienių sudedamoji dalis. Aptariamų bendrovių pelno marža sumažėtų nuo 7 iki 8 procentinių punktų, taigi dviejų iš jų nuostoliai sudarytų apie 5 %.

(75)

Bendradarbiaujantiems jogurtų gamintojams braškių kaina daro mažesnę įtaką, kadangi apskaičiuojant sąnaudas pridedamos sąnaudos pieno produktams. Nepaisant to, nustatyta, kad jų pelno marža vidutiniškai buvo pakankamai žema. Taigi, net jei bendros minėtų jogurtų gamybos sąnaudos padidėtų tik 2 %, to pakaktų 1 % pelną paversti 1 % nuostoliais.

(76)

Todėl priemonių poveikis naudotojų pramonei, kalbant apie sąnaudų padidėjimą, gali būti didesnis nei buvo vertinama analizėje, po kurios buvo nustatytos laikinosios priemonės. Tačiau, kaip nurodyta 4.4 skyriuje, šis poveikis per ilgą laiką bus silpnesnis.

(77)

Viena naudotojų asociacija teigė, kad muitai pakenktų tarptautiniu lygiu konkuruojantiems braškių naudotojams, veikiantiems Bendrijoje. Teigta, kad muitai negalėjo būti perkelti užsakovams (mažmenininkams ir platintojams), kadangi daugelis naudotojų su šiais užsakovais sudarė ilgalaikes sutartis, kuriose laikomasi nustatytų kainų. Nustatytos kainos reiškia, kad naudotojai prisiima riziką, jei kainos padidėtų. Daugelis naudotojų teigė ir pateikė įrodymus, kad jie patyrė stambių mažmenininkų ir (arba) platintojų kainų spaudimą, todėl jiems buvo sunku padidinti savo kainas. Teigiama, kad naudotojų ir mažmenininkų sutartyse kainos buvo nustatomos laikotarpiams nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Todėl naudotojai teigė, kad jie neturėtų kito pasirinkimo, o tik padengti papildomas sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia pripažinti, kad naudotojai tikriausiai turės padengti padidėjusias sąnaudas bent trumpu laikotarpiu. Atlikus tyrimą vis dėlto nustatyta, kad nepaisant neigiamo priemonių poveikio produktų, kurių sudedamoji dalis yra nagrinėjamasis produktas, pelningumui, bendras naudotojų bendrovių pelningumas daugumai jų liks teigiamas.

(78)

Kai yra galimybė perkelti padidėjusias sąnaudas, tai gali turėti tam tikro poveikio naudotojų kainoms. Iš tiesų vaisių ruošiniai, ypač jogurtai, yra pagrindinis produktas didelei vartotojų daliai. Braškių skonis sudaro apie 20–30 % jogurtų rinkos ir nors vartotojų organizacijos nepateikė jokių pastabų apie tai, negalima atmesti fakto, kad padidėjusi kaina galėtų paveikti vartotojus bent vidutinės trukmės ar ilgesnės trukmės laikotarpiu. Tas pats pasakytina apie uogienes.

(79)

4.2 ir 4.3 skyriuose parodyta, kad nustatytos priemonės tikriausiai turės poveikio naudotojų žaliavų sąnaudoms. Naudotojai dar pridūrė, kad jiems patiems reikėtų padengti šias padidėjusias sąnaudas per visą sutarties su mažmenininkais trukmę. Tačiau būtų galima daryti prielaidą, kad šis negalėjimas perkelti galimo sąnaudų padidėjimo yra laikinas, kadangi sutarčių trukmė yra ribota.

(80)

Naudotojai laikėsi nuomonės, kad lenkiškos Senga sengana braškių veislės tiekimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti viso produktų iš sušaldytų braškių asortimento gamybos kiekį ir kokybę. Taigi Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas jiems turėtų didelį neigiamą poveikį. Negalima atmesti galimybės, kad, jeigu rinkai būtų teikiamas ribotas lenkiškų braškių kiekis arba jų visai nebūtų, naudotojai susidurtų su rimtomis problemomis, siekdami surasti alternatyvius tiekimo šaltinius Lenkijoje auginamoms braškių veislėms. Iš tiesų, atrodo, kad tokių alternatyvių šaltinių neįmanoma rasti, kadangi pačių naudotojų teigimu, tokios kokybės kaip Lenkijoje niekur negalima rasti. Be to, negalima atmesti galimybės, kad sumažėjus konkurencijai rinkoje, naudotojai bet kokiu atveju neišvengtų kainų didėjimo.

(81)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad priemonės būtų naudingos ne tik Bendrijos gamintojams, kurie yra įdarbinę apie 2 700 asmenų, bet ir apie 80 000 ūkininkų, kurių veikla daugiau ar mažiau yra susijusi su braškėmis.

(82)

Kaip išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje, naudotojų pramonė nurodė, kad Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto tiekimas yra svarbus, kad būtų galima gaminti visą produktų asortimentą ir rinkai teikti aukštos kokybės produktus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žaliavos cikliškumas Bendrijos pramonei, t. y. braškių derliaus svyravimai, turi didelio poveikio kainoms. Šį faktą patvirtino pokyčiai po TL. Vis dėlto, kaip pateikta laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje, kainos buvo taip sumažintos paskutinėje nagrinėjamojo laikotarpio dalyje ir per TL, kad Bendrijos pramonė turėjo pirkti šviežias braškes iš ūkininkų už mažesnę nei jų patirtos sąnaudos kainą. Dėl to keli ūkininkai turėjo nutraukti braškių auginimą. Nors kainos padidėjo 2006 m., akivaizdu, kad šviežių braškių tiekimas Bendrijos pramonei ir atitinkamai naudotojams gali sutrikti, jeigu mažų kainų tendencija, pastebėta nagrinėjamuoju laikotarpiu, pasikartotų.

(83)

Patikslinus tyrimą, nustatyta, kad antidempingo muito poveikis naudotojams šiuo atveju būtų didelis. Tam tikrų naudotojų pelningumas sumažėtų nustačius muitą ar jie net patirtų finansinių nuostolių, kai kurie net labai didelių, visų pirma dėl to, kad padidėjusios kainos negalima perkelti platintojui ir (arba) mažmenininkui per trumpą laikotarpį. Vis dėlto šis poveikis nėra toks žymus, atsižvelgiant į bendrą tyrime dalyvavusių naudotojų pelningumą.

(84)

Naudotojų pramonė teigė, kad fiksuotos kainos buvimas sutartyse perdirbimo pramonei neleidžia padidėjusių sąnaudų, jei nustatomos priemonės, perkelti mažmenininkams. Atsižvelgiant į tai, kad šios sutartys sudaromos ribotam laikotarpiui, vis dėlto reikia daryti prielaidą, kad naudotojų pramonės negalėjimas perkelti padidėjusių sąnaudų truks tik 6–12 mėnesių.

(85)

Todėl atrodo, kad galutinių priemonių nustatymas turės reikšmingo poveikio sušaldytų braškių naudotojams, tačiau šis poveikis bus laikinas. Priešingai, jei būtų nenustatytos priemonės ir dėl to vėl sumažėtų kainos, neigiamas poveikis Bendrijos pramonei ir ūkininkams būtų didelis ir ilgalaikis.

(86)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų importuojamoms KLR kilmės sušaldytoms braškėms.

(87)

Atsižvelgiant į galutines dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų padarytas išvadas, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonė patiria dėl importo dempingo kaina, reikėtų nustatyti antidempingo priemones.

(88)

Antidempingo priemonės gali būti įvairių formų. Kadangi Komisijai suteikta laisvė pasirenkant priemonių formą, tikslas pašalinti žalingo dempingo poveikį išlieka. Vadovaujantis mažesniojo muito taisykle, laikinajame reglamente buvo nustatytas ad valorem muitas, kuris yra 0 % eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas rinkos ekonomikos statusas, 12,6 % eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas IR ir 34,2 % visoms kitoms bendrovėms.

(89)

Priėmus laikinąsias priemones ir, kaip pažymėta 51 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto kaina Bendrijos rinkoje padidėjo +/– 20 % 2006 m., t. y. po tiriamojo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas yra beveik vienodas ir šiomis aplinkybėmis siekiant išvengti neproporcingo priemonių naštos paskirstymo naudotojams, manoma, kad šiuo atveju tinkamiausia priemonė būtų minimali importo kaina (toliau – MIK). Pažymėtina, kad minimalios importo kainos tikslas yra toks pat, kaip ir ad valorem muito, t. y. pašalinti žalingo dempingo poveikį. Nustačius tokią muito formą, jeigu importuojamos prekės CIF kaina Bendrijos pasienyje bus lygi nustatytai minimaliai importo kainai arba ją viršys, muitas nebus mokamas. Jeigu importuojamo produkto kaina yra mažesnė, mokamas faktinės ir MIK skirtumas.

(90)

Dėl minimalios importo kainos, kuri buvo nustatyta remiantis tomis pačiomis išvadomis, ypač dėl nustatytų dempingo skirtumų ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis, kaip nustatyta laikinajame reglamente.

(91)

Nustatant MIK buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo skirtumą ir muito, būtino Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti, dydį.

(92)

Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, nustatyto galutinio muito dydis turėtų būti lygus dempingo arba žalos skirtumui, priklausomai nuo to, kuris mažesnis. Todėl siekiant taikyti šią taisyklę turėjo būti nustatyta nežalinga kaina arba nežalinga MIK. Vėliau nežalinga MIK buvo palyginta su bendrovėms būdinga ne dempingo MIK, nustatyta remiantis normaliąja verte, pakoreguota pagal neto kainą Bendrijos pasienyje.

(93)

Siekiant apskaičiuoti nežalingą kainą, reikia atsižvelgti į muito dydį, kurio reikia, kad Bendrijos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti pelną prieš mokesčius, o tai tokio tipo pramonė gali pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis. Negavus jokių pastabų iš suinteresuotųjų šalių, nustatant 6,5 % pelno maržą buvo remiamasi tais pačiais svarstymais, kaip nurodyta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje.

(94)

Sušaldytos braškės importuojamos joms priskiriant tris skirtingus Kombinuotosios nomenklatūros kodus (toliau – KN kodai), kurių muitų dydžiai skiriasi, atsižvelgiant į pridėto cukraus ar kitų saldiklių kiekį importuojamoje prekėje. Norint atsižvelgti į skirtingus muitų dydžius, kiekvienam KN kodui turėjo būti nustatytos skirtingos MIK.

(95)

Kaip teigiama laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas sušaldytų braškių neeksportavo dempingo kaina. Todėl antidempingo priemonės nebus taikomos šios bendrovės eksportui.

(96)

Visais kitais atvejais, nustatyta, kad nežalinga 684,20 EUR MIK, taikoma visam Kinijos eksportui, buvo mažesnė nei atitinkama ne dempingo MIK. Todėl visam kitam eksportui iš KLR MIK nustatyta nežalingos MIK lygiu.

(97)

Jeigu importuojamos prekės CIF kaina Bendrijos pasienyje bus lygi nustatytai MIK arba ją viršys, muitas nebus mokamas. Priešingai, jeigu importuojamos prekės kaina bus mažesnė nei MIK, bus mokamas atitinkantis faktinę kainą ir MIK muitas.

(98)

Laikinieji antidempingo muitai, kurie sudarė nuo 0 iki 34,2 % ad valorem muitą importuojamiems produktams, taikomą nuo 2006 m. spalio 19 d., nerenkami. Galutinai surinkti ad valorem muitus būtų neproporcinga tikslui pašalinti žalingą dempingą, kadangi kainos šiuo laikotarpiu žymiai viršijo MIK.

(99)

Palyginti su kitomis priemonėmis, taikyti MIK gali būti sudėtingiau ir yra didesnė tikimybė, jog prekių muitinė vertė nebus deklaruojama teisingai. Iš tiesų, atsižvelgiant į galimą pavojų sudarant kompensacinius susitarimus šiame rinkos sektoriuje, reikia įvesti dvigubą priemonių sistemą. Šią dvigubą sistemą sudaro MIK ir nustatytas muitas. Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, nustatyto muito dydis buvo apskaičiuotas pagal svertinį žalos skirtumo vidurkį, kadangi nustatyta, jog jis mažesnis už svertinį dempingo skirtumo vidurkį. Siekiant užtikrinti veiksmingą MIK laikymąsi reikėtų informuoti importuotojus, kad jeigu po importo atlikus patikrinimą nustatoma, jog i) pirmo nepriklausomo Bendrijos pirkėjo faktiškai sumokėta neto kaina Bendrijos pasienyje (kaina po importo) yra mažesnė už po deklaravimo muitinėje nustatytą neto kainą prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą; arba ii) po importo kaina yra mažesnė nei MIK, atitinkamiems sandoriams nustatyti muitai yra renkami atgaline data, išskyrus atvejus, kai prie nustatyto muito pridėjus kainą po importo susidaro suma (faktiškai mokama kaina plius nustatytas muitas), kuri yra mažesnė nei MIK. Tokiu atveju yra renkama muito suma, lygi MIK ir kainos po importo skirtumui. Nustačiusi, kad deklaruota neteisingai, visais atvejais muitinė turėtų iš karto pranešti Komisijai.

(100)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekdama spręsti iškeltas problemas, Komisija ketina įvesti du konkrečius ramsčius, skirtus užtikrinti tolesnį priemonių tinkamumą jų visiškai laikantis. Pirma, daroma nuoroda į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Muitinės kodeksą (6), inter alia, 78 straipsnį, pagal kurį muitinė gali tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su tiriamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba vėlesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba jo atstovo, bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė gali tikrinti ir prekes.

(101)

Antra, siekdama geriausios apsaugos nuo galimo priemonių perleidimo, visų pirma tarp susijusių bendrovių, Komisija praneša apie savo ketinimą iš karto pradėti peržiūros tyrimą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį ir gali įpareigoti registruoti importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, jeigu būtų pateikta tokios veiklos įrodymų.

(102)

Komisija remsis, inter alia, nacionalinių muitinių pateiktais importo priežiūros duomenimis ir valstybių narių informacija, pateikta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį,