29.8.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 225/1

---

2007 m. liepos 25 d.

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 225a straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 140b straipsnį,

atsižvelgdamas į Protokolą dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto, ypač į jo I priedą,

atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimą 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiantį Europos Sąjungos tarnautojų teismą (1),

atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pritarimą,

atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos patvirtinimą,

kadangi:

(1)	Tarnautojų teismas Teisingumo Teismo pritarimu turi nustatyti savo procedūros reglamentą, kurį kvalifikuota balsų dauguma turi patvirtinti Taryba;

(2)	reikia priimti Sutartimis, Protokolu dėl Teisingumo Teismo statuto, minėto statuto I priedu ir Sprendimu 2004/752 numatytas Tarnautojų teismo veiklos nuostatas ir prireikus priimti kitas nuostatas, reikalingas taikyti, patikslinti bei papildyti šiuos aktus;

(3)

Tarnautojų teismui reikia numatyti procedūras, atitinkančias pirmosios instancijos teismo poreikius ir jam pavestą užduotį priimti sprendimus pagal taisykles, pritaikytas prie ginčų, kuriuos jis turi spręsti, nagrinėdamas draugiško ginčų sprendimo galimybes bet kurioje proceso stadijoje, specifikos;

(4)

siekiant utikrinti visos teismų sistemos vienovę ir darnumą, pageidautina, jog procedūrai Tarnautojų teisme taikomos taisyklės nesiskirtų daugiau nei reikia nuo taisyklių, taikomų procedūrai Teisingumo Teisme pagal pastarojo procedūros reglamentą, priimtą 1991 m. birželio 19 d. (2), su vėliau padarytais pakeitimais, bei procedūrai Pirmosios instancijos teisme pagal pastarojo procedūros reglamentą, priimtą 1991 m. gegužės 2 d. (3), su vėliau padarytais pakeitimais,

PRIIMA ŠĮ:

PROCEDŪROS REGLAMENTĄ

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokos

1.   Šiame reglamente:

—	„EB sutartis“ – Europos bendrijos steigimo sutartis,

—	„EAEB sutartis“ – Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartis,

—	„Teisingumo Teismo statutas“ – Protokolas dėl Teisingumo Teismo statuto,

—	„Pareigūnų tarnybos nuostatai“ – Reglamentas, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

2.   Taikant reglamentą:

—	„Tarnautojų teismas“ – Europos Sąjungos tarnautojų teismas arba – kolegijos ar vieno teisėjo sudėtimi nagrinėjamų bylų atveju – ši kolegija arba šis teisėjas,

—	„Tarnautojų teismo pirmininkas“ – tik šio teismo pirmininkas, nes „pirmininkas“ reiškia bylą nagrinėjančio teismo pirmininką,

—	„Institucijos“ – Bendrijų institucijos ir Sutartimis arba jų vykdymui priimtais aktais įkurtos įstaigos, kurios gali būti Tarnautojų teismo nagrinėjamų bylų šalys.

I DALIS

TARNAUTOJŲ TEISMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

1 skyrius

PIRMININKAVIMAS TARNAUTOJŲ TEISME IR TEISMO NARIAI

2 straipsnis

Teisėjų kadencija

1.   Teisėjo kadencija prasideda nuo jo paskyrimo dokumente nurodytos dienos.

2.   Jeigu paskyrimo dokumente data nenurodyta, kadencija prasideda nuo šio dokumento surašymo dienos.

3 straipsnis

Priesaika

1.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas teisėjas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme prisiekia taip:

2.   Iškart po priesaikos teisėjas pasirašo pareiškimą, kuriuo iškilmingai pasižada per kadenciją ir jai pasibaigus laikytis su savo pareigomis susijusių įsipareigojimų, ypač savo pareigos sąžiningai ir apdairiai elgtis nustojus eiti šias pareigas, sutikdamas eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

4 straipsnis

Teisėjo atšaukimas ir pareigų pasibaigimas

1.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas, pasikonsultavęs su Tarnautojų teismu, turi nuspręsti, ar Tarnautojų teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, Tarnautojų teismo pirmininkas pasiūlo tokiam teisėjui uždarame posėdyje, nedalyvaujant Teismo kancleriui, pateikti Tarnautojų teismui savo paaiškinimus.

2.   Tarnautojų teismas motyvuoja savo nuomonę.

3.   Nuomonei, kad Tarnautojų teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, turi pritarti Tarnautojų teismo teisėjų dauguma. Tuo atveju apie balsavimo rezultatus pranešama Teisingumo Teismui.

4.   Balsavimas vyksta slaptai; pats teisėjas svarstyme nedalyvauja.

5 straipsnis

Vyresniškumas

1.   Išskyrus Tarnautojų teismo pirmininką ir kolegijų pirmininkus, visų teisėjų vyresniškumas nustatomas vienodai, pagal pareigų ėjimo trukmę.

2.   Jeigu pareigų ėjimo trukmė yra vienoda, vyresniškumas nustatomas pagal amžių.

3.   Kitai kadencijai paskirti teisėjai išlaiko savo ankstesnę vietą pagal vyresniškumą.

6 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko rinkimai

1.   Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 4 straipsnio 1 dalį teisėjai iš savo tarpo trejiems metams renka Tarnautojų teismo pirmininką. Jis gali būti perrinktas kitai kadencijai.

2.   Jeigu Tarnautojų teismo pirmininko įgaliojimai baigiasi anksčiau nei pasibaigia nustatyta pirmininkavimo kadencija, Tarnautojų teismas likusiam kadencijos laikui pirmininku išrenka kitą teisėją.

3.   Šiame straipsnyje numatyti rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Išrenkamas teisėjas, gavęs absoliučią balsų daugumą. Jeigu nė vienas teisėjas negauna absoliučios balsų daugumos, surengiamas antras balsavimas, ir pirmininku išrenkamas teisėjas, gavęs daugiausia balsų. Jeigu du ar daugiau teisėjų gauna vienodai balsų, išrinktu laikomas vyriausias iš jų.

4.   Išrinkto Tarnautojų teismo pirmininko pavardė skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko funkcijos

1.   Tarnautojų teismo pirmininkas vadovauja Tarnautojų teismo veiklai, susijusiai su teisingumo vykdymu, ir administravimui.

2.   Jis pirmininkauja posėdžiams ir pasitarimams uždaruose posėdžiuose:

—	plenarinėje sesijoje,

—	kolegijoje, kurioje posėdžiauja penki teisėjai,

—	bet kurioje kolegijoje, kurioje posėdžiauja trys teisėjai ir į kurią jis paskirtas.

8 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko pakeitimas kitu teisėju

Jeigu Tarnautojų teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu pirmininko vieta yra laisva, pirmininko funkcijas, laikantis pagal 5 straipsnį nustatytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš teisėjų.

2 skyrius

TEISMO SUDĖTIS

9 straipsnis

Teismo sudėtis

Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 4 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas priima sprendimus plenarinėje sesijoje, penkių teisėjų kolegijoje, trijų teisėjų kolegijose ar vieno teisėjo sudėtimi.

10 straipsnis

Kolegijų sudarymas

1.   Tarnautojų teismas sudaro kolegijas, kuriose posėdžiauja trys teisėjai. Jis gali sudaryti kolegiją, kurioje posėdžiauja penki teisėjai.

2.   Tarnautojų teismas sprendžia, kuriuos teisėjus į jas paskirti. Jeigu į tam tikrą kolegiją paskirtų teisėjų skaičius viršija posėdžiaujančių teisėjų skaičių, jis sprendžia, kaip paskirti teisėjus, kurie dalyvaus bylą sprendžiančio teismo sudėtyje.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Kolegijų pirmininkai

1.   Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 4 straipsnio 3 dalį teisėjai iš savo tarpo trejų metų laikotarpiui išrenka kolegijų, kuriose posėdžiauja trys teisėjai, pirmininkus. Rinkimai vyksta pagal 6 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą. Pirmininkai gali būti perrinkti kitai kadencijai.

2.   Taikomos 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos.

3.   Kolegijų pirmininkai vadovauja savo kolegijos darbui ir pirmininkauja jos posėdžiams bei pasitarimams.

4.   Jeigu kolegijos pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu kolegijos pirmininko vieta yra laisva, kolegijos pirmininko funkcijas, laikantis pagal 5 straipsnį nustatytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš šios kolegijos narių.

5.   Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis Tarnautojų teismo pirmininkas paskiriamas į bylą sprendžiančios sudėties teismą, jis jam pirmininkauja.

12 straipsnis

Įprasta teismo sudėtis. Bylų paskyrimas kolegijoms

1.   Išskyrus 13 ir 14 straipsniuose numatytus atvejus, Tarnautojų teismas posėdžiauja trijų teisėjų kolegijose.

2.   Tarnautojų teismas nustato kriterijus, pagal kuriuos bylos paskiriamos minėtoms kolegijoms.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Bylos perdavimas plenarinei sesijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai

1.   Kai tai pateisina iškilusių teisinių klausimų sudėtingumas, bylos svarba arba ypatingos aplinkybės, byla gali būti perduota plenarinei sesijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai.

2.   Sprendimą perduoti bylą Tarnautojų teismas priima plenarinėje sesijoje, pasiūlius tą bylą nagrinėjančiai kolegijai arba bet kuriam Tarnautojų teismo nariui. Jis gali būti priimtas bet kurioje proceso stadijoje.

14 straipsnis

Bylos perdavimas vienam teisėjui

1.   Bylas, paskirtas kolegijai, kurioje posėdžiauja trys teisėjai, gali nagrinėti ir spręsti teisėjas pranešėjas, kuris jas nagrinėja kaip vienas teisėjas, jeigu, atsižvelgiant į iškilusių teisinių bei faktinių klausimų nesudėtingumą, ribotą bylos svarbą ir į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, šios bylos gali būti taip nagrinėjamos ir sprendžiamos.

Perduoti vienam teisėjui bylos negalima bylose, kuriose iškyla klausimų dėl bendrojo taikymo akto teisėtumo.

2.   Išklausiusi šalis, sprendimą perduoti bylą vieningai priima tą bylą nagrinėjanti kolegija. Jis gali būti priimtas bet kurioje proceso stadijoje.

3.   Jeigu teisėjo, kuriam buvo perduota spręsti bylą vienam, nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, pirmininkas vietoj jo paskiria kitą teisėją.

4.   Vienas teisėjas perduoda bylą kolegijai, jeigu nustato, kad nebetenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos.

5.   Vieno teisėjo nagrinėjamose bylose pirmininko įgaliojimus vykdo tas teisėjas.

3 skyrius

TEISMO KANCELIARIJA IR KITI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI

1 skirsni. Teismo kanceliarija

15 straipsnis

Teismo kanclerio skyrimas

1.   Tarnautojų teismo kanclerį skiria Tarnautojų teismas.

2.   Likus dviem savaitėms iki nustatytos paskyrimo dienos, Tarnautojų teismo pirmininkas teisėjams praneša apie paduotus prašymus užimti šias pareigas.

3.   Teismo kancleris paskiriamas laikantis 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4.   Išrinkto Teismo kanclerio pavardė skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Teismo kancleris skiriamas šešeriems metams. Jis gali būti paskirtas naujai kadencijai.

6.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas Teismo kancleris Tarnautojų teismo akivaizdoje prisiekia, kaip nurodyta 3 straipsnyje.

16 straipsnis

Teismo kanclerio pareigų pasibaigimas

1.   Teismo kancleris gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu jis nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų; Tarnautojų teismas priima sprendimą, suteikęs Teismo kancleriui galimybę pateikti savo paaiškinimus.

2.   Jeigu Teismo kanclerio vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta kadencija, Tarnautojų teismas naują Teismo kanclerį skiria šešeriems metams.

17 straipsnis

Teismo kanclerio pavaduotojas

Laikydamasis nustatytos Teismo kanclerio paskyrimo tvarkos Tarnautojų teismas gali paskirti Teismo kanclerio pavaduotoją, kuris padeda Teismo kancleriui ir gali jį pakeisti, 19 straipsnio 4 dalyje minimuose nurodymuose Tarnautojų teismo kancleriui nustatytomis sąlygomis.

18 straipsnis

Teismo kanclerio nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų

Jeigu Teismo kanclerio nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų ir prireikus jeigu Teismo kanclerio pavaduotojo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu jų vietos yra laisvos, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria pareigūną arba tarnautoją laikinai eiti Teismo kanclerio pareigas.

19 straipsnis

Teismo kanclerio pareigos

1.   Teismo kancleris padeda Tarnautojų teismui, jo pirmininkui ir teisėjams vykdyti jų pareigas. Teismo kancleris atsako už Teismo kanceliarijos darbo organizavimą bei veiklą ir yra pavaldus Tarnautojų teismo pirmininkui.

2.   Teismo kancleriui yra patikima saugoti antspaudus. Jis atsakingas už archyvą ir Tarnautojų teismo leidinius. Pavaldus Tarnautojų teismo pirmininkui Teismo kancleris yra atsakingas už dokumentų priėmimą, perdavimą bei saugojimą ir už jų įteikimą šiame reglamente nustatyta tvarka.

3.   Išskyrus 4 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio nuostatose nurodytus atvejus, Teismo kancleris dalyvauja Tarnautojų teismo posėdžiuose.

4.   Tarnautojų teismas, Tarnautojų teismo pirmininkui pasiūlius, priima nurodymus Tarnautojų teismo kancleriui. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20 straipsnis

Registro tvarkymas

1.   Teismo kanceliarijoje, prižiūrint Teismo kancleriui, yra tvarkomas registras, kuriame registruojami visi procesiniai ir juos pagrindžiantys dokumentai.

2.   Registro tvarkymo taisykles nustato 19 straipsnio 4 dalyje minimi nurodymai Tarnautojų teismo kancleriui.

3.   Kiekvienam asmeniui, kuris pagrįstai suinteresuotas, leidžiama Teismo kanceliarijoje susipažinti su registro įrašais ir, sumokėjus mokestį pagal Teismo kanceliarijos tarifus, nustatytus Tarnautojų teismo, pasiūlius Teismo kancleriui, gauti kopijas arba ištraukas.

4.   Sumokėjusios atitinkamą mokestį bylos šalys taip pat gali gauti papildomas procesinių dokumentų kopijas ir nutarčių bei sprendimų kopijas.

5.   Joks privatus arba viešasis trečiasis asmuo negali susipažinti su bylos medžiaga arba procesiniais dokumentais negavęs aiškaus pirmininko leidimo, kuris suteikiamas išklausius bylos šalis. Toks leidimas suteikiamas tik pateikus rašytinį prašymą kartu su išsamiu teisėto intereso susipažinti su bylos medžiaga pagrindimu.

2 skirsni. Kiti struktūriniai padaliniai

21 straipsnis

Pareigūnai ir kiti tarnautojai

1.   Tarnautojų teismo pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurių užduotis yra padėti Tarnautojų teismo pirmininkui, teisėjams ir Teismo kancleriui, skiriami vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais. Jie atsiskaito Teismo kancleriui ir pavaldūs Tarnautojų teismo pirmininkui.

2.   Jie Tarnautojų teismo pirmininko akivaizdoje ir dalyvaujant Teismo kancleriui prisiekia taip:

22 straipsnis

Tarnautojų teismo administravimas ir finansų valdymas

Pavaldus Tarnautojų teismo pirmininkui Teismo kancleris atsako už Tarnautojų teismo administravimą, finansų valdymą ir buhalterinę apskaitą; atlikti šias pareigas jam padeda Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo struktūriniai padaliniai.

4 skyrius

TARNAUTOJŲ TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

23 straipsnis

Tarnautojų teismo posėdžių data, laikas ir vieta

1.   Tarnautojų teismo posėdžių datą ir laiką nustato pirmininkas.

2.   Tarnautojų teismas gali nuspręsti vieną ar daugiau posėdžių surengti kitoje nei Tarnautojų teismo būstinė vietoje.

24 straipsnis

Kvorumas

Tarnautojų teismas gali teisėtai posėdžiauti, tik jeigu yra:

—	penkių teisėjų kvorumas posėdžiaujant plenarinėje sesijoje,

—	trijų teisėjų kvorumas, kai kolegijoje posėdžiauja penki arba trys teisėjai.

25 straipsnis

Teisėjo nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų

1.   Jeigu dėl to, kad teisėjo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, nėra kvorumo, pirmininkas posėdį atideda, kol teisėjas bus arba galės vykdyti savo pareigas.

2.   Kad kolegijoje būtų kvorumas, pirmininkas taip pat gali, jeigu to reikalauja geras teisingumo vykdymas, į bylą sprendžiantį teismą paskirti kitą tos pačios kolegijos teisėją arba, jeigu tokio nėra, Tarnautojų teismo pirmininkui pasiūlyti paskirti kitos kolegijos teisėją. Pakeičiantysis teisėjas skiriamas paeiliui, laikantis 5 straipsnyje nustatytos vyresniškumo tvarkos, išskyrus, jeigu įmanoma, Tarnautojų teismo pirmininką ir kolegijos pirmininkus.

3.   Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį į bylą sprendžiantį teismą kitas teisėjas paskiriamas po posėdžio, žodinė proceso dalis atnaujinama.

26 straipsnis

Kolegijos, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, teisėjo nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų prieš posėdį

Jeigu kolegijoje, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, prieš posėdį nėra teisėjo arba jis negali vykdyti savo pareigų, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria kitą teisėją, laikantis 5 straipsnyje nustatytos vyresniškumo tvarkos. Jeigu penkių teisėjų skaičiaus pasiekti neįmanoma, posėdis gali būti surengtas su sąlyga, kad yra kvorumas.

27 straipsnis

Pasitarimas

1.   Tarnautojų teismo pasitarimai vyksta uždarame posėdyje.

2.   Pasitarimuose gali dalyvauti tik žodiniame nagrinėjime posėdžiavę teisėjai.

3.   Vadovaujantis Teisingumo Teismo statuto 17 straipsnio pirmąja pastraipa ir šio statuto I priedo 5 straipsnio pirmąja pastraipa, Tarnautojų teismo pasitarimai yra teisėti, jei juose dalyvauja nelyginis jo narių skaičius.

Jeigu kolegijoje, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, arba plenarinėje sesijoje nėra vieno iš teisėjų arba jis negali vykdyti savo pareigų ir todėl susirenka lyginis skaičius teisėjų, pasitarime nedalyvauja jauniausias pagal taikant 5 straipsnį nustatytą vyresniškumo tvarką teisėjas, nebent jis yra teisėjas pranešėjas. Pastaruoju atveju pasitarime nedalyvauja artimiausias jam pagal vyresniškumą teisėjas.

4.   Kiekvienas pasitarime dalyvaujantis teisėjas pareiškia savo nuomonę ir ją motyvuoja.

Kiekvienas teisėjas gali prašyti, kad bet kuris klausimas būtų suformuluotas jo pasirinkta kalba ir prieš balsavimą raštiškai pateiktas kitiems teisėjams.

Teisėjų daugumos po galutinio svarstymo padarytos išvados lemia Tarnautojų teismo sprendimą. Balsavimas vyksta atvirkštine eilės tvarka nei vyresniškumo tvarka, nustatyta pagal 5 straipsnį.

Nesutarimus dėl sprendžiamų klausimų esmės, formulavimo bei eiliškumo arba dėl balsavimo rezultatų aiškinimo sprendžia Tarnautojų teismas.

5.   Jeigu Tarnautojų teismas svarsto su administravimu susijusius klausimus, dalyvauja Teismo kancleris, išskyrus tuos atvejus, kai Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai.

6.   Jeigu Tarnautojų teismas posėdžiauja nedalyvaujant Teismo kancleriui, Tarnautojų teismas prireikus gali pavesti rašyti protokolą jauniausiam pagal 5 straipsnyje numatytą vyresniškumo tvarką teisėjui. Protokolą pasirašo tas teisėjas ir pirmininkas.

28 straipsnis

Teismo atostogos

1.   Jeigu Tarnautojų teismas nenusprendžia kitaip, teismo atostogos nustatomos:

—	nuo gruodžio 18 d. iki sausio 10 d.,

—	nuo sekmadienio prieš Velykas iki antrojo sekmadienio po Velykų,

—	nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d.

2.   Per teismo atostogas Tarnautojų teismo pirmininko pareigas toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, eina pats Tarnautojų teismo pirmininkas, palaikydamas ryšį su Teismo kancleriu, arba kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas, kurio pirmininkas paprašo jį pakeisti.

Iškilus neatidėliotinam reikalui, Tarnautojų teismo pirmininkas gali teisėjus sušaukti per atostogas.

3.   Tarnautojų teismas laikosi tos valstybės, kurioje yra jo būstinė, valstybinių švenčių.

4.   Esant pagrįstiems motyvams, Tarnautojų teismas gali išleisti bet kurį teisėją atostogų.

5 skyrius

KALBOS

29 straipsnis

Kalbos

Pagal Teisingumo Teismo statuto 64 straipsnį ir šio statuto I priedo 7 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismui taikomos Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos dėl kalbų vartojimo.

6 skyrius

ŠALIMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

30 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos

1.   Šalims atstovaujantiems asmenims, dalyvaujantiems Tarnautojų teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų su byla ar jos šalimis susijusių jų kalbų ir surašytų dokumentų.

2.   Šalims atstovaujantiems asmenims taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)

su bylos nagrinėjimu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskacijos objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus arba dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Tarnautojų teismui, kuris juos patikrina dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)	šalims atstovaujantys asmenys turi teisę gauti jų pareigoms atlikti reikalingą sumą užsienio valiuta;

c)	šalims atstovaujantys asmenys turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik bylos nagrinėjimo tikslais.

4.   Tarnautojų teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylą.

31 straipsnis

Šalims atstovaujančių asmenų statusas

Kad būtų suteiktos 30 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, turintys į juos teisę asmenys pirmiausia privalo pateikti šiuos savo statuso įrodymus:

a)	atstovai pateikia oficialų jų atstovaujamos šalies išduotą dokumentą, kurio kopiją ši šalis nedelsdama nusiuntė Teismo kancleriui;

b)	patarėjai ir advokatai pateikia Teismo kanclerio pasirašytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas galioja nurodytą laikotarpį. kuris, atsižvelgiant į proceso trukmę, gali būti pratęstas arba sutrumpintas.

32 straipsnis

Pašalinimas iš bylos nagrinėjimo

1.   Jeigu Tarnautojų teismas mano, kad šaliai atstovaujančio asmens elgesys Tarnautojų teismo, pirmininko, teisėjo ar Teismo kanclerio atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Tarnautojų teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais, arba kad šis atstovaujantis asmuo naudojasi teisėmis, įgytomis dėl savo pareigų, kitais tikslais nei tie, kuriems jos buvo pripažintos, jis apie tai praneša suinteresuotajam asmeniui. Tarnautojų teismas apie tai gali pranešti kompetentingoms institucijoms, kurioms suinteresuotasis asmuo atskaitingas; jam perduodama šioms institucijoms adresuoto laiško kopija.

Dėl tų pačių priežasčių Tarnautojų teismas bet kuriuo metu gali, išklausęs suinteresuotąjį asmenį, nutartimi pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis įsigalioja iš karto.

2.   Kai iš bylos nagrinėjimo pašalinamas šaliai atstovaujantis asmuo, procesas sustabdomas pirmininko nustatytam laikotarpiui, kad suinteresuotoji šalis turėtų laiko pasirinkti kitą atstovaujantį asmenį.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai gali būti panaikinti.

II DALIS

PROCESAS

1 skyrius

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

33 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Rašytinę proceso dalį sudaro ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pateikimas bei 41 straipsnyje numatytomis sąlygomis – dubliko ir tripliko pateikimas.

2.   Pirmininkas nustato datas arba terminus procesiniams dokumentams pateikti.

34 straipsnis

Procesinių dokumentų pateikimas

1.   Kiekvieno procesinio dokumento originalą turi pasirašyti šaliai atstovaujantis asmuo.

Kartu su originalu ir visais jame minimais priedais pateikiamos penkios kopijos Tarnautojų teismui ir tiek kopijų, kiek yra bylos šalių. Kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti šalis.

2.   Be šių dokumentų, institucijos per Tarnautojų teismo nustatytą terminą pateikia visų savo parengtų procesinių dokumentų vertimus į kitas Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytas kalbas. Taikomos šio straipsnio 1 dalies paskutinės pastraipos nuostatos.

3.   Visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma jų data. Skaičiuojant procesinius terminus atsižvelgiama tik į dokumento pateikimo Teismo kanceliarijai datą.

4.   Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, taip pat šių dokumentų sąrašas.

5.   Jeigu dėl dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo ištraukos, Teismo kanceliarijai perduodamas visas dokumentas arba visa jo kopija.

6.   Nepažeidžiant 1–4 dalių nuostatų, nustatytų procesinių terminų atžvilgiu pateikimo diena laikoma ta diena, kurią pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija kartu su 4 dalyje nurodytu dokumentų sąrašu gaunama Teismo kanceliarijoje bet kokia Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemone, jeigu ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo originalo kopijos gavimo Teismo kanceliarijai pateikiamas pasirašytas procesinio dokumento originalas kartu su priedais ir kopijomis, nurodytais 1 dalies antroje pastraipoje. 100 straipsnio 3 dalis netaikoma šio dešimties dienų termino atžvilgiu.

7.   Nepažeisdamas 1 dalies pirmosios pastraipos ir 2–4 dalių nuostatų, Tarnautojų teismas sprendimu gali nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas pripažįstamas esant šio dokumento originalas. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35 straipsnis

Ieškinys

1.   Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	pasirašančiojo asmens statusas ir adresas;

c)	šalis, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas;

d)	ginčo dalykas ir ieškovo reikalavimai;

e)	pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

f)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

2.   Prie ieškinio pridedama, jei reikia:

a)	aktas, kurį prašoma panaikinti;

b)	skundas, kaip apibrėžta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, ir sprendimas, kuriuo atsakoma į šį skundą, taip pat nurodomos datos, kada buvo paduotas skundas ir pranešta apie sprendimą.

3.   Bylos nagrinėjimo tikslais ieškinyje nurodoma:

—	adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, ir asmuo, įgaliotas priimti visus dokumentus, arba

—	bet kokia Tarnautojų teismo turima techninė ryšio priemonė, kuria ieškovui atstovaujantis asmuo sutinka gauti visus įteikiamus dokumentus, arba

—	taip pat abu pirmiau nurodyti dokumentų įteikimo būdai.

4.   Jeigu ieškinys neatitinka 3 dalyje nurodytų reikalavimų, iki šio trūkumo pašalinimo visi procesui reikalingi dokumentai suinteresuotajai šaliai įteikiami išsiuntus juos registruotu laišku tai šaliai atstovaujančiam asmeniui. Nukrypstant nuo 99 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kurioje yra Tarnautojų teismo būstinė, pašte.

5.   Ieškovo advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai pažymą, įrodančią, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalies, teisme.

36 straipsnis

Ieškinio trūkumų pašalinimas

Jei ieškinys neatitinka 35 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, 2 arba 5 dalies reikalavimų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi šiuos reikalavimus įvykdyti. Jei ieškovas iki nustatyto termino nepašalina šių trūkumų, Tarnautojų teismas nusprendžia, ar dėl šių sąlygų neįvykdymo ieškinys yra nepriimtinas kaip netenkinantis nustatytų reikalavimų ieškiniams.

37 straipsnis

Ieškinio įteikimas ir pranešimas apie jį Oficialiajame leidinyje

1.   Ieškinys įteikiamas atsakovui. 36 straipsnyje numatytais atvejais įteikiama, kai tik pašalinami ieškinio trūkumai arba, to nepadarius, kai tik Tarnautojų teismas nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

2.   Pranešimas, kuriame nurodoma ieškinio pateikimo data, šalys, ginčo dalykas bei pateikiami jo aprašymas ir ieškinyje nurodyti reikalavimai, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

38 straipsnis

Pirminis bylos paskyrimas konkrečios sudėties teismui

Gavus ieškinį, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria bylą vienai iš kolegijų, kurioje posėdžiauja trys teisėjai, laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų.

Kiekvienoje tai kolegijai paskirtoje byloje kolegijos pirmininkas pasiūlo Tarnautojų teismo pirmininkui paskirti vieną teisėją teisėju pranešėju; Tarnautojų teismo pirmininkas priima sprendimą dėl šio pasiūlymo.

39 straipsnis

Atsiliepimas į ieškinį

1.   Per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma:

a)	atsakovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	pasirašančiojo asmens statusas ir adresas;

c)	atsakovo reikalavimai;

d)	pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

e)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

Taikomos 35 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Atsakovui padedantis advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai pažymą, įrodančią, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalies, teisme.

2.   Atsakovui pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas gali, esant ypatingoms aplinkybėms, pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

40 straipsnis

Perdavimas Tarybai ir Komisijai

Jeigu Taryba arba Komisija nėra viena iš bylos šalių, Tarnautojų teismas jai siunčia ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be jų priedų, kad ji galėtų nustatyti, ar pagal EB sutarties 241 straipsnį arba EAEB sutarties 156 straipsnį siekiama pripažinti vieną iš jos aktų netaikytiną.

41 straipsnis

Antras pasikeitimas pareiškimais

Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį Tarnautojų teismas savo iniciatyva arba remdamasis motyvuotu ieškovo prašymu gali nuspręsti, kad, siekiant papildyti bylos medžiagą, būtina antrą kartą pasikeisti rašytiniais pareiškimais.

42 straipsnis

Naujų įrodymų pateikimas

Kol nesibaigė žodinis nagrinėjimas, šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra tinkamai pagrįstas.

43 straipsnis

Nauji pagrindai

1.   Pirmą kartą pasikeitus pareiškimais, negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

2.   Jeigu vykstant procesui viena iš šalių pateikia naują pagrindą, pirmininkas, net ir pasibaigus įprastiniams procesiniams terminams, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, gali kitai šaliai nustatyti terminą atsakyti į šį pagrindą.

Sprendimas dėl pagrindo priimtinumo yra atidedamas ir priimamas kartu su galutiniu sprendimu.

44 straipsnis

Dokumentai. Konfidencialumas. Anonimiškumas

1.   Išskyrus 109 straipsnio 5 dalies nuostatas, Tarnautojų teismas atsižvelgia tik į tuos dokumentus, su kuriais šalims atstovaujantys asmenys galėjo susipažinti ir dėl kurių jie turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę.

2.   Jeigu Tarnautojų teismui būtina patikrinti dokumento, kuris gali būti svarbus sprendžiant bylą, konfidencialumą vienos ar daugiau šalių atžvilgiu, kol nesibaigė šis tikrinimas, šis dokumentas šalims nepateikiamas. Tarnautojų teismas nutartimi gali prašyti pateikti minėtą dokumentą.

3.   Jeigu dokumentas, su kuriuo Bendrijos institucija atsisakė leisti susipažinti, pateikiamas byloje dėl šio atsisakymo teisėtumo Tarnautojų teismui, kitoms šalims šis dokumentas nepateikiamas.

4.   Motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva Tarnautojų teismas gali su byla susijusioje viešojoje informacijoje nenurodyti ieškovo arba kitų procese nurodytų asmenų pavardžių arba kitos informacijos, jei yra teisėti pagrindai, kurie pateisina asmens tapatybės arba šios informacijos turinio konfidencialumą.

45 straipsnis

Preliminarus pranešimas

1.   Paskutinį kartą pasikeitus pareiškimais, pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo Tarnautojų teismui datą.

2.   Preliminariame pranešime pateikiami pasiūlymai dėl to, ar reikia imtis proceso organizavimo arba tyrimo priemonių, dėl draugiško ginčo sprendimo galimybių, dėl to, ar byla turėtų būti perduota nagrinėti Tarnautojų teismo plenarinei sesijai, kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, arba teisėjui pranešėjui, kuris sprendžia kaip vienas teisėjas.

3.   Tarnautojų teismas, atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pasiūlymus, sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis.

46 straipsnis

Ryšys tarp bylų. Sujungimas

1.   Gero teisingumo vykdymo sumetimais bet kuriuo metu, išklausęs šalis, pirmininkas, remdamasis tuo, kad tarp bylų yra ryšys, gali nutartimi nuspręsti jas sujungti, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė arba žodinė proceso dalys arba priimamas galutinis sprendimas. Jis gali jas vėl atskirti. Pirmininkas gali perduoti šiuos klausimus Tarnautojų teismui.

2.   Kai skirtingiems konkrečios sudėtiems teismams perduotos bylos gali būti sujungtos dėl to, kad tarp jų yra ryšys, Tarnautojų teismo pirmininkas sprendžia dėl jų paskyrimo iš naujo.

3.   Sujungtų bylų šalims atstovaujantys asmenys Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su kitose susijusiose bylose šalims įteiktais procesiniais dokumentais. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas, nepažeisdamas 44 straipsnio 1 ir 2 dalių, gali neleisti susipažinti su slaptais ar konfidencialiais dokumentais.

47 straipsnis

Bylų nagrinėjimo eilės tvarka

1.   Tarnautojų teismas bylas nagrinėja eilės tvarka pagal jų parengimą.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas gali nuspręsti, kad tam tikros bylos nagrinėjimui turi būti suteikiama pirmenybė kitų bylų atžvilgiu.

3.   Ypatingomis aplinkybėmis, ypač siekdamas palengvinti draugišką ginčo sprendimą, išklausęs šalis, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui.

2 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

48 straipsnis

Posėdis

1.   Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento nuostatų, kurios Tarnautojų teismui leidžia spręsti nutartimi, ir išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, procesas Tarnautojų teisme apima posėdį.

2.   Kai antrą kartą pasikeičiama pareiškimais ir Tarnautojų teismas mano, kad posėdžio rengti nebūtina, jis, gavęs šalių sutikimą, gali nuspręsti priimti sprendimą be posėdžio.

49 straipsnis

Posėdžio data

Pirmininkas nustato posėdžio datą.

50 straipsnis

Šalių nedalyvavimas posėdyje

Į posėdį tinkamai pakviesti šalims atstovaujantys asmenys iki jo likus pakankamai laiko turi pranešti Teismo kanceliarijai apie tai, kad jie nepageidauja jame dalyvauti.

Jeigu visi šalims atstovaujantys asmenys nurodo, kad jie nedalyvaus posėdyje, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad žodinė proceso dalis baigta.

51 straipsnis

Posėdžio eiga

1.   Žodinį bylos nagrinėjimą pradeda ir jam vadovauja pirmininkas, kuris atsako už tinkamą posėdžio eigą.

2.   Uždarame posėdyje svarstytų bylų žodinio nagrinėjimo medžiaga neskelbiama.

3.   Šalis gali kreiptis į Tarnautojų teismą tik per jai atstovaujantį asmenį.

4.   Vykstant odiniam nagrinėjimui pirmininkas ir kiekvienas teisėjas gali:

a)	pateikti klausimus šalims atstovaujantiems asmenims;

b)	pasiūlyti šalims pačioms pareikšti savo nuomonę dėl tam tikrų ginčo aspektų.

52 straipsnis

Žodinės proceso dalies pabaiga

1.   Žodinės proceso dalies pabaigą pirmininkas paskelbia žodinio nagrinėjimo pabaigoje.

2.   Tarnautojų teismas gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

53 straipsnis

Posėdžio protokolas

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Teismo kanceliarijoje bylos šalys gali susipažinti su protokolo turiniu, taip pat už atitinkamą mokestį gauti jo kopiją.

3 skyrius

PROCESO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS IR TYRIMO PRIEMONĖS

54 straipsnis

Bendros nuostatos

1.   Proceso organizavimo ir tyrimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad bylos būtų parengtos nagrinėjimui, procesas vyktų ir ginčai būtų išspręsti geriausiomis sąlygomis.

Jų galima imtis arba jos gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje.

2.   Bet kurioje proceso stadijoje kiekviena šalis gali pasiūlyti imtis proceso organizavimo ir tyrimo priemonių arba jas pakeisti. Tuo atveju, prieš nusprendžiant dėl šių priemonių, yra išklausomos kitos šalys.

3.   Jeigu to reikia dėl proceso aplinkybių, teisėjas pranešėjas arba prireikus Tarnautojų teismas informuoja šalis apie Tarnautojų teismo numatytas priemones, kad jos turėtų galimybę žodžiu arba raštu pateikti savo pastabas.

Pirmas skirsnis. Proceso organizavimo priemonės

55 straipsnis

Tikslas ir rūšys

1.   Proceso organizavimo priemonėmis siekiama:

a)	užtikrinti veiksmingus rašytinį ir žodinį procesus ir palengvinti įrodymų pateikimą;

b)	nustatyti, kuriais klausimais šalys turi papildyti savo argumentus arba kuriais reikėtų imtis tyrimo priemonių;

c)	patikslinti šalių reikalavimų apimtį, pagrindus ir argumentus, taip pat aiškiau suformuluoti klausimus, dėl kurių šalys nesutaria.

2.   Gali būti naudojamos būtent šios proceso organizavimo priemonės:

a)	klausimų šalims pateikimas;

b)	pasiūlymas šalims pateikti pareiškimus raštu ar žodžiu dėl tam tikrų ginčo aspektų;

c)	prašymas, kad šalys pateiktų informaciją;

d)	prašymas, kad šalys pateiktų dokumentus ar bet kokius su byla susijusius raštus;

e)	šalių pakvietimas į susitikimą.

56 straipsnis

Procesas

Nepažeidiant 44 straipsnio 2 dalies, sprendimą dėl proceso organizavimo priemonių priima teisėjas pranešėjas, nebent šį klausimą jis perduoda svarstyti Tarnautojų teismui dėl numatomų priemonių apimties ar svarbos ginčo išsprendimui. Teismo kancleris pasirūpina, kad šalims apie jas būtų pranešta.

Antras skirsnis. Tyrimo priemonės

57 straipsnis

Rūšys

Nepažeidžiant Teisingumo Teismo statuto 24 ir 25 straipsnių, tyrimo priemonės gali būti šios:

a)	pačių bylos šalių atvykimas;

b)	prašymas, kad tretieji asmenys pateiktų informaciją;

c)	prašymas, kad tretieji asmenys pateiktų dokumentus ar bet kokius su byla susijusius raštus;

d)	liudytojų apklausa;

e)	ekspertizė;

f)	nuvykimas į vietą.

58 straipsnis

Procesas

1.   Tyrimo priemones paskiria Tarnautojų teismas.

2.   Dėl 57 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų priemonių, išklausius šalis, sprendžiama nutartimi, kurioje išdėstomi įrodytini faktai.

Teismo kancleris pasirūpina, kad apie 57 straipsnio a, b ir c punktuose numatytas priemones būtų pranešta šalims.

3.   Šalys gali dalyvauti atliekant tyrimą.

4.   Jeigu Tarnautojų teismas nusprendžia imtis tyrimo priemonės ir ne pats šį tyrimą atlieka, jis šią užduotį patiki teisėjui pranešėjui.

5.   Šalis visada gali pateikti paneigiančius įrodymus arba papildyti anksčiau pateiktus įrodymus.

Trečias skirsnis. Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa

59 straipsnis

Liudytojų šaukimas

1.   Tarnautojų teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali nuspręsti, kad tam tikri faktai turi būti patvirtinti liudytojų parodymų.

Šalies prašyme apklausti liudytoją tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas, ir priežastys, dėl kurių tai reikėtų padaryti.

2.   Liudytojus, kurių apklausa pripažinta būtina, Tarnautojų teismas šaukia nutartimi, kurioje nurodoma:

a)	liudytojų vardai, pavardės, statusas ir gyvenamoji vieta;

b)	apklausos data ir laikas;

c)	faktai, apie kuriuos liudytojai bus apklausti;

d)	prireikus nurodomos Tarnautojų teismo nustatytos liudytojų turėtų išlaidų atlyginimo priemonės, taip pat sankcijos už liudytojo pareigos neatlikimą.

3.   Tarnautojų teismas išimtiniais atvejais gali nuspręsti, kad liudytojai, kuriuos apklausti paprašė viena iš šalių, gali būti šaukiami sumokėjus Tarnautojų teismo kasoje užstatą nustatytoms šaukimo išlaidoms padengti; mokėtiną sumą nustato Tarnautojų teismas.

Lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su Tarnautojų teismo iniciatyva šaukiamų liudytojų apklausa, avansu išmoka Tarnautojų teismo kasa.

60 straipsnis

Liudytojų apklausa

1.   Nustačius liudytojų tapatybę, pirmininkas jiems praneša, kad šie privalės šio straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnyje nurodytu būdu patvirtinti savo parodymų teisingumą.

Liudytojai savo parodymus Tarnautojų teismui duoda iškvietus šalis dalyvauti apklausoje. Liudytojams davus parodymus, pirmininkas ir kiekvienas teisėjas vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva gali pateikti jiems klausimų.

Pirmininkui leidus, šalims atstovaujantys asmenys gali pateikti klausimus liudytojams.

2.   Atsižvelgiant į 63 straipsnio nuostatas, prieš duodamas parodymus, liudytojas prisiekia taip:

Išklausęs šalis, Tarnautojų teismas gali atleisti liudytoją nuo priesaikos.

3.   Teismo kancleris rašo protokolą, kuriame išdėstomi liudytojo parodymai.

Protokolą pasirašo pirmininkas arba teisėjas pranešėjas, atsakingas už liudytojo apklausą, ir Teismo kancleris. Prieš pasirašant protokolą liudytojui turi būti leista patikrinti protokolo turinį ir jį pasirašyti.

Protokolas yra autentiškas dokumentas.

61 straipsnis

Liudytojų pareigos

1.   Tinkamai šaukiami liudytojai turi paklusti šaukimui ir atvykti į posėdį.

2.   Jeigu tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta, Tarnautojų teismas gali paskirti jam ne didesnę kaip 5 000 eurų piniginę baudą ir nuspręsti įteikti pakartotinį šaukimą liudytojo sąskaita.

Tokia pati bauda gali būti skiriama ir liudytojui, kuris be pateisinamos priežasties atsisako duoti parodymus, priesaiką arba tam tikrais atvejais jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą.

3.   Jeigu liudytojas nurodo Tarnautojų teismui pateisinamą priežastį, jis gali būti atleistas nuo piniginės baudos mokėjimo. Piniginė bauda liudytojo prašymu gali būti sumažinta, jeigu jis įrodo, kad ši suma neproporcinga jo pajamoms.

4.   Pagal šį straipsnį paskirtos baudos ar kitos priemonės priverstinai vykdomos pagal EB sutarties 244 ir 256 straipsnius ir EAEB sutarties 159 ir 164 straipsnius.

62 straipsnis

Ekspertizė

1.   Tarnautojų teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali skirti ekspertizę. Nutartyje, kuria paskiriamas ekspertas, apibrėžiama jo užduotis ir nustatomas jo išvados pateikimo terminas.

2.   Ekspertas gauna nutarties kopiją ir visus jo užduočiai atlikti reikalingus dokumentus. Jis savo užduotį atlieka prižiūrimas teisėjo pranešėjo, kuris gali dalyvauti ekspertizės veiksmuose ir yra informuojamas apie užduoties vykdymo eigą.

Tarnautojų teismas gali pareikalauti iš šalių arba iš vienos iš jų sumokėti užstatą, kad būtų garantuotas ekspertizės išlaidų padengimas.

3.   Eksperto prašymu Tarnautojų teismas gali nuspręsti apklausti liudytojus; jie apklausiami laikantis 60 straipsnio nuostatų.

4.   Ekspertas gali pareikšti savo nuomonę tik specialiai jam pateiktais klausimais.

5.   Ekspertui pateikus savo išvadą, Tarnautojų teismas gali nuspręsti jį apklausti, iškvietęs šalis dalyvauti apklausoje.

Pirmininkui leidus, šalims atstovaujantys asmenys gali pateikti klausimus ekspertui.

6.   Atsižvelgiant į 63 straipsnio nuostatas, pateikęs savo išvadą ekspertas Tarnautojų teisme prisiekia:

Išklausęs šalis, Tarnautojų teismas gali atleisti ekspertą nuo priesaikos.

63 straipsnis

Priesaika

1.   Pirmininkas nurodo asmenims, kurie Tarnautojų teisme turi prisiekti kaip liudytojai arba ekspertai, sakyti tiesą arba atlikti savo užduotį sąžiningai ir nešališkai bei įspėja juos dėl baudžiamosios atsakomybės už šios pareigos pažeidimą pagal jų valstybės nacionalinę teisę.

2.   Liudytojai ir ekspertai prisiekia pagal 60 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 62 straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą arba jų nacionalinėje teisėje nustatytu būdu.

3.   Jeigu nacionalinė teisė suteikia galimybę teismo procesuose šalia priesaikos arba vietoj jos duoti priesaikai prilyginamą iškilmingą pasižadėjimą, liudytojai ir ekspertai gali duoti tokį pasižadėjimą jų valstybės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis ir forma.

Jeigu nacionalinėje teisėje nėra nuostatų nei dėl priesaikos, nei dėl iškilmingo pasižadėjimo, laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos.

64 straipsnis

Melagingi liudytojo parodymai. Melagingi eksperto pareiškimai

1.   Atsižvelgdamas į 63 straipsnio nuostatas Tarnautojų teismas gali nuspręsti pranešti apie Tarnautojų teismo nagrinėjamos bylos liudytojo arba eksperto melagingus parodymus ar pareiškimus valstybės narės, kurios teismų jurisdikcijai priklauso su tuo susijusių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento III priede.

2.   Teismo kancleris pasirūpina, kad šis Tarnautojų teismo sprendimas būtų perduotas. Sprendime išdėstomi faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas pranešimas.

65 straipsnis

Prieštaravimas dėl šaukimo

1.   Jeigu viena iš šalių prieštarauja liudytojo ar eksperto šaukimui, motyvuodama tuo, kad jis neturi kompetencijos, yra negarbingas asmuo arba dėl kitos priežasties, arba jeigu liudytojas arba ekspertas atsisako duoti parodymus, priesaiką arba jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą, klausimą sprendžia Tarnautojų teismas, priimdamas motyvuotą nutartį.

2.   Prieštaravimas dėl liudytojo arba eksperto šaukimo pateikiamas per dvi savaites nuo nutarties, pagal kurią šaukiamas liudytojas arba paskiriamas ekspertas, įteikimo; prieštaravimo pareiškime turi būti išdėstytos priežastys ir nurodyti pateikiami įrodymai.

66 straipsnis

Išlaidų atlyginimas. Kompensacijos

1.   Liudytojai ir ekspertai turi teisę į jų kelionės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą. Tarnautojų teismo kasa gali avansu išmokėti jiems pinigų sumą šioms išlaidoms padengti.

2.   Liudytojai turi teisę gauti kompensaciją už prarastą uždarbį, o ekspertai – užmokestį už savo darbą. Tarnautojų teismo kasa kompensaciją arba užmokestį liudytojams bei ekspertams išmoka jiems atlikus pareigas ar užduotis.

67 straipsnis

Teismo pavedimas

1.   Šalių prašymu arba savo iniciatyva Tarnautojų teismas gali nusiųsti pavedimą apklausti liudytojus arba ekspertus.

2.   Pavedimai siunčiami priimant nutartį, kurioje nurodomi liudytojų arba ekspertų pavardės, vardai, statusas ir adresai, faktai, apie kuriuos liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, šalys, joms atstovaujantys asmenys, jų adresai, taip pat trumpai išdėstomas bylos dalykas.

3.   Teismo kancleris nusiunčia nutartį valstybės narės, kurios teritorijoje liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento I priede. Prireikus nutartis siunčiama kartu su vertimu į tos valstybės, kuriai ji skirta, valstybinę kalbą arba kalbas.

Pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija perduoda nutartį pagal nacionalinę teisę kompetentingai teisminei institucijai.

Kompetentinga teisminė institucija pavedimą vykdo vadovaudamasi nacionalinės teisės nuostatomis. Įvykdžiusi pavedimą, kompetentinga teisminė institucija perduoda pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai nutartį dėl pavedimo įvykdymo, su įvykdymu susijusius dokumentus ir išlaidų ataskaitą. Šie dokumentai siunčiami Teismo kancleriui.

Dokumentų vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

4.   Tarnautojų teismas apmoka su pavedimu susijusias išlaidas, tačiau prireikus gali įpareigoti šalis jas padengti.

4 skyrius

DRAUGIŠKAS GINČŲ SPRENDIMAS

68 straipsnis

Procedūra

1.   Bet kurioje bylos stadijoje Tarnautojų teismas gali apsvarstyti viso ar dalies tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo draugiško sprendimo galimybes, pasiūlyti vieną ar kelis ginčą užbaigiančius sprendimus ir imtis tinkamų priemonių tokiam sprendimui palengvinti.

Jis, be kita ko, gali:

—	prašyti, kad šalys arba tretieji asmenys pateiktų informaciją,

—	prašyti, kad šalys arba tretieji asmenys pateiktų dokumentus,

—	į susirinkimus kviesti šalims atstovaujančius asmenis, pačias šalis arba bet kurį institucijos pareigūną ar tarnautoją, įgaliotą derėtis dėl galimo susitarimo.

2.   1 dalis taip pat taikoma vykdant procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.   Tarnautojų teismas gali pavesti teisėjui pranešėjui, padedant Teismo kancleriui, siekti ginčą išspręsti draugiškai arba įgyvendinti priemones, kurių jis nusprendė imtis šiuo tikslu.

69 straipsnis

Šalių susitarimas

1.   Kai ieškovas ir atsakovas Tarnautojų teismo arba teisėjo pranešėjo akivaizdoje susitaria dėl savo ginčą užbaigiančio sprendimo, šio susitarimo sąlygos gali būti išdėstytos pirmininko arba teisėjo pranešėjo bei Teismo kanclerio pasirašytame protokole. Protokole konstatuotas susitarimas yra autentiškas.

Pirmininko motyvuota nutartimi byla iš registro išbraukiama.

Ieškovo ir atsakovo prašymu pirmininkas nutartyje dėl bylos išbraukimo konstatuoja susitarimo sąlygas.

2.   Jeigu ieškovas ir atsakovas informuoja Tarnautojų teismą, kad jie pasiekė susitarimą dėl savo ginčo sprendimo ne Tarnautojų teisme, ir nurodo, kad jie atsisako visų savo reikalavimų, pirmininkas priima nutartį dėl bylos išbraukimo iš registro.

3.   Pirmininkas išlaidų klausimą sprendžia remdamasis susitarimu arba, jeigu šalys nesusitarė, savo nuožiūra.

70 straipsnis

Draugiškas ginčo sprendimas ir teisminis procesas

Vykstant teisminiam procesui, Tarnautojų teismas ir šalys negali naudoti draugiškai sprendžiant ginčą išreikštų nuomonių, suteiktų patarimų, pasiūlymų, nuolaidų arba parengtų dokumentų.

5 skyrius

BYLOS NAGRINĖJIMO SUSTABDYMAS IR TARNAUTOJŲ TEISMO ATSISAKYMAS NAGRINĖTI BYLĄ, PERDUODANT JĄ NAGRINĖTI TEISINGUMO TEISMUI IR PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMUI

71 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejai ir procedūra

1.   Nepažeidžiant 117 straipsnio 4 dalies, 118 straipsnio 4 dalies ir 119 straipsnio 4 dalies, bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas:

a)	tais atvejais, kai Tarnautojų teismo ir atitinkamai Pirmosios instancijos teismo ar Teisingumo Teismo žinion patenka bylos, kuriose keliamas tas pats išaiškinimo klausimas arba ginčijamas to paties akto galiojimas, tol, kol Pirmosios instancijos teismas ar Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą;

b)	jeigu Pirmosios instancijos teisme paduodamas apeliacinis skundas dėl Tarnautojų teismo sprendimo, kuriuo iš dalies išsprendžiami esminiai klausimai arba išsprendžiamas procesinis klausimas dėl prieštaravimo dėl kompetencijos trūkumo ar dėl nepriimtinumo, arba atmetamas prašymas įstoti į bylą;

c)	bendru šalių prašymu;

d)	kitais konkrečiais atvejais, kai to reikalauja geras teisingumo vykdymas.

2.   Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo priima pirmininkas motyvuota nutartimi, išklausęs šalis. Pirmininkas gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

3.   Kiekvienas sprendimas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nepasibaigus sustabdymo terminui arba nurodytas 72 straipsnio 2 dalyje, priimamas laikantis tų pačių taisyklių.

72 straipsnis

Sustabdymo trukmė ir pasekmės

1.   Bylos nagrinėjimo sustabdymas įsigalioja nutartyje dėl sustabdymo nurodytą dieną arba, jei ji nenurodyta, nutarties priėmimo dieną.

2.   Jeigu nutartis dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nenurodo, kuriam laikui jis sustabdomas, šis laikotarpis baigiasi nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodytą dieną arba, jeigu ji nenurodyta, nutarties dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo priėmimo dieną.

3.   Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nutrūksta visų procesinių terminų eiga, išskyrus 109 straipsnio 1 dalyje prašymui įstoti į bylą nurodytą terminą.

Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai skaičiuojami iš naujo.

73 straipsnis

Atsisakymas nagrinėti bylą

1.   Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 8 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai Tarnautojų teismas nustato, kad jam pateiktos bylos nagrinėjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo arba Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai, jis perduoda tą bylą Teisingumo Teismui arba Pirmosios instancijos teismui.

2.   Tarnautojų teismas sprendžia motyvuota nutartimi.

6 skyrius

IEŠKINIO ATSISAKYMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMO NEREIKALINGUMAS IR ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI

74 straipsnis

Ieškinio atsisakymas

Jeigu ieškovas raštu arba per posėdį informuoja Tarnautojų teismą apie savo norą atsisakyti ieškinio, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 89 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą.

75 straipsnis

Sprendimo priėmimo nereikalingumas

Jeigu Tarnautojų teismas nustato, kad nebėra ieškinio dalyko ir kad nereikia priimti sprendimo, jis gali bet kuriuo metu savo iniciatyva, išklausęs šalis, priimti motyvuotą nutartį.

76 straipsnis

Akivaizdžiai atmestinas ieškinys

Jeigu ieškinys ar tam tikri jame pateikti reikalavimai akivaizdžiai nepriklauso Tarnautojų teismo jurisdikcijai arba jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Tarnautojų teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje nuspręsti dėl šio ieškinio.

77 straipsnis

Nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga

Tarnautojų teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu, išklausęs šalis, gali apsvarstyti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą. Jeigu Tarnautojų teismas mano, kad jis turi pakankamai informacijos, jis gali nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje spręsti motyvuota nutartimi.

78 straipsnis

Prašymas priimti sprendimą nepradedant bylos nagrinėti iš esmės

1.   Šalis, kuri kreipiasi į Tarnautojų teismą prašydama priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, dėl kompetencijos trūkumo arba dėl kito atskirojo procesinio klausimo, nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, savo prašymą pateikia atskiru dokumentu per vieną mėnesį nuo ieškinio įteikimo.

Prašyme turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi, bei reikalavimai; prie jo turi būti pridėti patvirtinantys dokumentai.

2.   Pateikus prašymą, pirmininkas iš karto nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti dokumentą, kuriame nurodomi jos reikalavimai ir išdėstomi faktiniai ir teisiniai argumentai.

Išskyrus atvejus, kai Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.

3.   Tarnautojų teismas motyvuota nutartimi priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Jeigu Tarnautojų teismas atmeta prašymą arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, pirmininkas nustato naujus terminus tolesniems veiksmams byloje.

4.   Tarnautojų teismas perduoda bylą spręsti Teisingumo Teismui arba Pirmosios instancijos teismui, jei byla priklauso pastarųjų kompetencijai.

7 skyrius

SPRENDIMAI IR NUTARTYS

79 straipsnis

Sprendimas

Sprendime nurodoma:

—	kad tai yra Tarnautojų teismo sprendimas,

—	jo paskelbimo data,

—	pirmininko ir byloje dalyvaujančių teisėjų pavardės, kartu nurodant teisėją pranešėją,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalims atstovaujančių asmenų pavardės,

—	šalių reikalavimai,

—	faktų santrauka,

—

motyvai,

—	rezoliucinė dalis, į kurią įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

80 straipsnis

Sprendimo paskelbimas

1.   Sprendimas skelbiamas viešame posėdyje. Šalims tinkamai pranešama apie paskelbimo datą.

2.   Sprendimo originalas, pasirašytas pirmininko, pasitarime dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, antspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; Teismo kancleris pasirūpina, kad patvirtintos sprendimo kopijos būtų įteiktos visoms bylos šalims.

3.   Teismo kancleris sprendimo originale įrašo jo paskelbimo datą.

81 straipsnis

Nutartis

1.   Kiekvienoje nutartyje nurodoma:

—	kad tai yra Tarnautojų teismo, Tarnautojų teismo pirmininko arba bylą sprendžiančio teismo pirmininko priimta nutartis,

—	jos priėmimo data,

—	pirmininko ir prireikus jos priėmime dalyvavusių teisėjų pavardės, kartu nurodant teisėją pranešėją,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalims atstovaujančių asmenų pavardės,

—	rezoliucinė dalis, į kurią prireikus įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

2.   Kai šis reglamentas numato, kad nutartis turi būti motyvuota, joje taip pat nurodoma:

—	šalių reikalavimai,

—	faktų santrauka,

—

motyvai.

82 straipsnis

Nutarties priėmimas

Nutarties originalas, pasirašytas pirmininko, antspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; Teismo kancleris pasirūpina, kad patvirtintos nutarties kopijos būtų įteiktos visoms bylos šalims.

83 straipsnis

Įsiteisėjimas

1.   Laikantis Teisingumo Teismo statuto I priedo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

2.   Nutartys įsiteisėja nuo jų įteikimo, nebent šio reglamento ir Teisingumo Teismo statuto ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato priešingai.

84 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių klaidų ištaisymas

1.   Savo iniciatyva arba šalies prašymu, pateiktu per vieną mėnesį nuo taisytinų sprendimo ar nutarties įteikimo, Tarnautojų teismas, išklausęs šalis, nutartimi gali ištaisyti rašybos arba skaičiavimo klaidas arba akivaizdžius netikslumus.

2.   Nutarties, kuria ištaisomi sprendimas arba nutartis, originalas pridedamas prie ištaisytų sprendimo arba nutarties originalo. Ištaisytų sprendimo arba nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie šią nutartį.

85 straipsnis

Sprendimo dėl išlaidų nepriėmimas

1.   Jeigu Tarnautojų teismas nepriima sprendimo dėl išlaidų, šalis, norinti gauti savo išlaidų atlyginimą, gali per mėnesį nuo sprendimo įteikimo prašyti Tarnautojų teismo papildyti savo sprendimą.

2.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir pirmininkas nustato terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines pastabas.

3.   Pateikus šias pastabas, Tarnautojų teismas tame pačiame sprendime nutaria ir dėl prašymo priimtinumo, ir dėl jo pagrįstumo.

8 skyrius

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS IR TEISMO IŠLAIDOS

86 straipsnis

Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.

87 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendros taisyklės

1.   Nepažeidiant šio skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

2.   Kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

88 straipsnis

Dėl nepagrįstų ir nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos

Šaliai, net jeigu ši laimėjo bylą, gali būti nurodyta padengti visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio netgi prieš pradedant procesą, ypač jeigu kita šalis išlaidas patyrė, Teismo manymu, dėl pirmosios nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų.

89 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ypatingi atvejai

1.   Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Tarnautojų teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

2.   Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Tarnautojų teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

3.   Jei nėra reikalaujama priteisti išlaidų, kiekviena šalis padengia savo patirtas išlaidas.

4.   Įstojusi į bylą šalis padengia savo patirtas išlaidas.

5.   Šaliai, kuri atsisako ieškinio, nurodoma padengti išlaidas, jei kita šalis to reikalavo savo pastabose dėl ieškinio atsisakymo. Tačiau ieškinio atsisakiusios šalies prašymu išlaidas padengti gali būti nurodyta kitai šaliai, jei tai atrodo pateisinama, atsižvelgiant į pastarosios elgesį.

6.   Jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Tarnautojų teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

7.   Šalims susitarus dėl išlaidų, šis klausimas sprendžiamas pagal tą susitarimą.

90 straipsnis

Išlaidos dėl priverstinio vykdymo

Išlaidas, kurias šalis patiria dėl priverstinio Tarnautojų teismo sprendimo arba nutarties vykdymo, kita šalis padengia pagal toje valstybėje, kurioje sprendimas ar nutartis buvo priverstinai vykdoma, galiojančius tarifus.

91 straipsnis

Atlygintinos išlaidos

Nepažeidžiant 94 straipsnio nuostatų, atlygintinomis laikomos šios išlaidos:

a)	sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams pagal 66 straipsnį;

b)	išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia šalims atstovaujančio asmens kelionės bei gyvenimo išlaidos ir jo atlyginimas, jeigu jos būtinos.

92 straipsnis

Ginčas dėl išlaidų

1.   Jeigu dėl atlygintinų išlaidų dydžio ir pobūdžio kyla ginčas, Tarnautojų teismas, gavęs suinteresuotosios šalies prašymą ir išklausęs kitos šalies pastabas, priima motyvuotą nutartį.

Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalį ši nutartis yra neskundžiama.

2.   Jeigu tai reikalinga vykdymui, šalys gali prašyti patvirtintos nutarties kopijos.

93 straipsnis

Mokėjimas

1.   Tarnautojų teismo kasa ir jos skolininkai moka eurais.

2.   Jeigu atlygintinos išlaidos buvo patirtos kita nei euro valiuta arba priemonių, dėl kurių išlaidos turi būti padengiamos, buvo imtasi valstybėje, kurios valiuta nėra euro, valiuta keičiama pagal Europos centrinio banko oficialų mokėjimo dienos kursą.

94 straipsnis

Teismo išlaidos

Procesas Tarnautojų teisme nemokamas, išskyrus šiose nuostatose numatytus atvejus:

a)	kai dėl šalies, visų pirma dėl akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesu pareikšto ieškinio, Tarnautojų teismas patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti, jis gali įpareigoti tą šalį padengti visas išlaidas arba jų dalį, tačiau ši atlygintina suma negali viršyti 2 000 eurų;

b)	kai išlaidos dėl šalies prašymu atliktų kopijavimo ir vertimo darbų, Teismo kanclerio manymu, yra pernelyg didelės, ta šalis padengia jas pagal 20 straipsnyje nurodytus tarifus.

9 skyrius

TEISINĖ PAGALBA

95 straipsnis

Esminės sąlygos

1.   Siekiant užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, teisinė pagalba yra suteikiama bylinėjantis Tarnautojų teisme laikantis toliau išdėstytų nuostatų.

Teisinė pagalba visiškai ar iš dalies padengia su konsultacijomis ir atstovavimu Tarnautojų teisme susijusias išlaidas. Šias išlaidas apmoka Tarnautojų teismo kasa.

2.   Kiekvienas fizinis asmuo, kuris dėl savo ekonominės padėties iš dalies arba visiškai negali atlyginti 1 dalyje nurodytų išlaidų, turi teisę naudotis teisine pagalba.

Ekonominė padėtis įvertinama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius, kaip antai pajamos, turimas kapitalas ir šeimyninė padėtis.

3.   Teisinę pagalbą suteikti atsisakoma, jeigu ieškinys, dėl kurio jos buvo prašoma, yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas.

96 straipsnis

Formos sąlygos

1.   Teisinės pagalbos galima prašyti prieš ieškinio pareiškimą arba po jo.

Prašymas nebūtinai turi būti pateiktas per advokatą.

2.   Teisinės pagalbos prašymas pateikiamas kartu su visa informacija ir patvirtinančiais dokumentais, leidžiančiais įvertinti prašymą pateikusio asmens ekonominę padėtį, pavyzdžiui, kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis šią ekonominę padėtį.

Jeigu toks prašymas pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį, prašymą pateikęs asmuo turi trumpai išdėstyti ieškinio, kurį ketina pareikšti, dalyką, bylos faktines aplinkybes ir ieškinį grindžiančius argumentus. Prie prašymo turi būti pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

3.   Tarnautojų teismas gali pagal 120 straipsnį numatyti, kad pateikiant teisinės pagalbos prašymą būtina naudoti anketą.

97 straipsnis

Procedūra

1.   Prieš priimdamas sprendimą dėl teisinės pagalbos prašymo, Tarnautojų teismas pasiūlo kitai šaliai pateikti savo rašytines pastabas, išskyrus tuos atvejus, kai atsižvelgus į pateiktus duomenis paaiškėja, kad 95 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos nėra patenkintos arba kad yra patenkintos to paties straipsnio 3 dalies sąlygos.

2.   Tarnautojų teismo pirmininkas arba, jeigu byla jau buvo paskirta kolegijai, – pirmininkas dėl prašymo suteikti teisinę pagalbą sprendžia nutartimi. Jis gali perduoti šį klausimą išspręsti Tarnautojų teismui.

Nutartis, kuria atsisakoma suteikti teisinę pagalbą, turi būti motyvuota.

3.   Nutartyje, kuria suteikiama teisinė pagalba, paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotajam asmeniui.

Jeigu pats suinteresuotasis asmuo nepasiūlo advokato arba jeigu jo pasirinkto asmens negalima patvirtinti, Teismo kancleris nutartį, kuria suteikiama teisinė pagalba, ir prašymo kopiją nusiunčia Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento II priede nurodytai kompetentingai atitinkamos valstybės institucijai. Susipažinus su šios institucijos pateiktais pasiūlymais, paskiriamas advokatas atstovauti prašymą pateikusiam asmeniui.

Nutartyje, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, gali būti nurodoma suma, kuri turi būti išmokėta advokatui, paskirtam atstovauti suinteresuotajam asmeniui, arba nustatomas limitas, kurio išmokos advokatui bei jo honoraras paprastai negali viršyti. Joje gali būti numatyta suinteresuotojo asmens mokėtina įmoka atlyginant 95 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidas, atsižvelgiant į jo ekonominę padėtį.

4.   Teisinės pagalbos prašymo pateikimas sustabdo ieškinio pareiškimo terminą iki pranešimo apie nutartį, kuria nusprendžiama dėl šio prašymo, dienos arba 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytais atvejais – pranešimo apie nutartį, kuria paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotajam asmeniui, dienos.

5.   Jeigu proceso metu pasikeičia aplinkybės, dėl kurių buvo suteikta teisinė pagalba, pirmininkas savo iniciatyva arba kieno nors prašymu, išklausęs suinteresuotąjį asmenį, gali nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Jis gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

Nutartis, kuria nutraukiama teisinė pagalba, yra motyvuota.

6.   Pagal šį straipsnį priimamos nutartys yra neskundžiamos.

98 straipsnis

Avansai. Bylinėjimosi išlaidų padengimas

1.   Jeigu yra suteikiama teisinė pagalba, pirmininkas suinteresuotojo asmens advokato prašymu gali nuspręsti išmokėti advokatui avansą.

2.   Jeigu pagal galutinį sprendimą byloje teisinės pagalbos gavėjas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, pirmininkas motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama, nustato advokato išmokas bei honorarą, kuriuos padengia Tarnautojų teismo kasa. Jis gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

3.   Jeigu galutiniame sprendime Tarnautojų teismas kitai šaliai nurodė padengti teisinės pagalbos gavėjo išlaidas, ši kita šalis turi atlyginti Tarnautojų teismo kasai sumas, išmokėtas avansu pagalbai suteikti.

Kilus ginčui arba jeigu šalis netenkina Teismo kanclerio prašymo atlyginti šias sumas, pirmininkas sprendžia motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama. Jis gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

4.   Jeigu teisinės pagalbos gavėjas pralaimi bylą, Tarnautojų teismas, jeigu to reikalauja teisingumas, galutiniame sprendime spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų gali nurodyti, kad viena ar kelios kitos šalys padengia savo išlaidas arba kad jas visiškai arba iš dalies padengia Tarnautojų teismo kasa kaip teisinę pagalbą.

10 skyrius

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

99 straipsnis

Dokumentų įteikimas

1.   Jeigu pagal šį reglamentą reikalaujama, kad tam tikram asmeniui būtų įteiktas tam tikras dokumentas, Teismo kancleris pasirūpina, kad jis būtų įteiktas:

—	išsiunčiant dokumento kopiją registruotu laišku su pranešimu apie gavimą arba asmeniškai įteikiant su įteikimo kvitu, jeigu adresatas nurodė adresą dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, arba

—	Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemone, jeigu pagal 35 straipsnio 3 dalį arba 39 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą adresatas sutiko, kad dokumentai jam būtų įteikiami šia priemone.

Teismo kancleris parengia ir patvirtina įteikiamų dokumentų kopijas, išskyrus atvejus, kai pagal 34 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą juos pateikti turi pačios šalys.

2.   Jeigu to reikalauja techninės priežastys, susijusios su dokumento apimtimi, arba jeigu dokumentas, kurį reikia įteikti, yra sprendimas arba nutartis ir jeigu adresatas nėra nurodęs adreso dokumentams įteikti, dokumentas įteikiamas jo adresu, laikantis šio straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytos tvarkos. Adresatui apie tai pranešama telefaksu arba kita Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemone. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu paštu dešimtą dieną po to, kai registruotas laiškas buvo išsiųstas tos vietos, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, pašte, išskyrus atvejus, kai pranešime apie gavimą nurodyta, kad laiškas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pranešimo telefaksu ar kita technine ryšio priemone Teismo kanclerį informuoja, kad dokumento jis negavo.

11 skyrius

TERMINAI

100 straipsnis

Terminų skaičiavimas. Terminas dėl nuotolių

1.   Procesiniai terminai, numatyti EB ir EAEB sutartyse, Teisingumo Teismo statute ir šiame reglamente, skaičiuojami taip:

a)	jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama;

b)

terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia kartu su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai įvyko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas. Jeigu mėnesiais arba metais nustatytas terminas baigiasi mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia kartu su paskutine to mėnesio diena;

c)	jeigu terminas yra nustatytas mėnesiais ir dienomis, pirmiausia atsižvelgiama į pilnus mėnesius ir tik tada į dienas;

d)	į terminus įskaičiuojamos oficialiosios šventės, sekmadieniai ir šeštadieniai;

e)	per Tarnautojų teismo atostogas terminų eiga nėra sustabdoma.

2.   Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

Teisingumo Teismo sudarytas oficialiųjų švenčių sąrašas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, galioja ir Tarnautojų teismui.

3.   Nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų, ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.

101 straipsnis

Pratęsimas. Parašo teisės perleidimas

1.   Kiekvieną pagal šį reglamentą nustatytą terminą gali pratęsti jį nustačiusysis.

2.   Pirmininkas gali suteikti Teismo kancleriui parašo teisę terminams, kuriuos jam tenka nustatyti pagal šį reglamentą arba pratęsti.

III DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius

TAIKYMO BEI VYKDYMO SUSTABDYMAS IR KITOS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

102 straipsnis

Prašymas imtis laikinosios apsaugos priemonės

1.   Prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto taikymą pagal EB sutarties 242 straipsnį ir EAEB sutarties 157 straipsnį, yra priimtinas tik tada, kai prašymą pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Tarnautojų teisme.

Prašymas imtis kurios kitos laikinosios apsaugos priemonės pagal EB sutarties 243 straipsnį ir EAEB sutarties 158 straipsnį, yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Tarnautojų teismo nagrinėjamos bylos šalis ir kai jis yra susijęs su ta byla.

Šie prašymai gali būti pateikti pateikus Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą skundą šio statuto 91 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimame prašyme nurodomas ginčo dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą.

3.   Prašymas pateikiamas atskiru dokumentu, laikantis 34 ir 35 straipsnių nuostatų.

103 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko kompetencija

1.   Tarnautojų teismo pirmininkas sprendžia dėl pagal 102 straipsnio 1 dalį pateiktų prašymų.

2.   Jeigu Tarnautojų teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia kitas teisėjas laikantis sąlygų, nustatytų Tarnautojų teismo sprendime, kuris skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

104 straipsnis

Procedūra

1.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir Tarnautojų teismo pirmininkas nustato trumpą terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines arba žodines pastabas.

2.   Tarnautojų teismo pirmininkas prireikus nusprendžia imtis proceso organizavimo priemonių ir tyrimo priemonių.

3.   Tarnautojų teismo pirmininkas gali patenkinti prašymą kitai šaliai dar nepateikus savo pastabų. Šis sprendimas vėliau gali būti pakeistas arba panaikintas net tuo atveju, kai nė viena šalis to neprašo.

105 straipsnis

Sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių

1.   Sprendimas dėl prašymo priimamas motyvuota nutartimi.

2.   Nutarčiai vykdyti iš prašymą pateikusios šalies gali būti pareikalauta užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Nutartis gali nustatyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo pabaigos datą. Priešingu atveju ši priemonė nustoja būti taikoma paskelbus galutinį sprendimą.

4.   Nutartis yra laikinojo pobūdžio ir neturi įtakos Tarnautojų teismo sprendimui dėl bylos esmės.

106 straipsnis

Aplinkybių pasikeitimas

Pasikeitus aplinkybėms, vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.

107 straipsnis

Naujas prašymas

Prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, pagrįstą naujais faktais.

108 straipsnis

Priverstinio vykdymo sustabdymas

Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams laikinai sustabdyti priverstinį institucijos priimto akto vykdymą, pateiktiems pagal EB sutarties 244 ir 256 straipsnius ir EAEB sutarties 159 ir 164 straipsnius.

Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, prireikus nurodoma data, kada laikinoji apsaugos priemonė nustoja būti taikoma.

2 skyrius

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

109 straipsnis

Prašymas įstoti į bylą

1.   Kiekvienas prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per keturias savaites nuo 37 straipsnio 2 dalyje minimo pranešimo paskelbimo dienos.

2.   Prašyme įstoti į bylą nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	pagrindinės bylos šalys;

c)	įstojančio į bylą asmens pavardė arba pavadinimas ir adresas;

d)	įstojančio į bylą asmens adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, arba bet kuri Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemonė, kuria jam atstovaujantis asmuo sutinka gauti visus įteikiamus dokumentus;

e)	įstojančio į bylą asmens reikalavimai, kuriais palaikomi ieškovo reikalavimai arba jiems prieštaraujama;

f)	pareiškimas dėl aplinkybių, suteikiančių teisę įstoti į bylą pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą arba specialios nuostatos pagrindu.

3.   Taikomos 34 ir 35 straipsnių nuostatos.

4.   Įstojančiam į bylą asmeniui atstovaujama pagal Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio nuostatas.

5.   Prašymas įstoti į bylą įteikiamas šalims, kad joms būtų suteikta galimybė pateikti pastabas raštu ar žodžiu ir prireikus Teismo kanceliarijai nurodyti dokumentus, kurie, jų manymu, yra slapti arba konfidencialūs ir todėl jos nenorėtų, kad jie būtų perduoti įstojantiems į bylą asmenims.

6.   Pirmininkas priima nutartį dėl prašymo įstoti į bylą arba perduoda jį Tarnautojų teismui. Jeigu prašymas atmetamas, ši nutartis turi būti motyvuota.

110 straipsnis

Įstojimo į bylą sąlygos

1.   Leidus įstoti į bylą, pirmininkas nustato terminą, per kurį įstojusi į bylą šalis turi pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.

2.   Įstojusi į bylą šalis gauna visų bylos šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali nepateikti slaptų arba konfidencialių dokumentų.

3.   Įstojimo į bylą paaiškinime nurodoma:

a)	įstojusios į bylą šalies reikalavimai;

b)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis;

c)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

4.   Įstojusios į bylą šalies reikalavimai priimtini, tik jeigu jais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai.

5.   Pateikus įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmininkas nustato terminą, per kurį bylos šalys gali raštu atsakyti į šį paaiškinimą, arba siūlo šalims pateikti savo atsakymus per žodinę proceso dalį.

6.   Taikant šį reglamentą, įstojusi į bylą šalis prilyginama šaliai, nebent nustatyta priešingai.

111 straipsnis

Siūlymas įstoti į bylą

1.   Bet kurioje proceso stadijoje primininkas, išklausęs šalis, gali pasiūlyti bet kuriam bylos baigtimi suinteresuotam asmeniui, institucijai arba valstybei narei pranešti Tarnautojų teismui, ar jie pageidauja įstoti į šią bylą. Siūlyme nurodomas 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas.

2.   Jeigu suinteresuotasis asmuo, institucija arba valstybė narė per pirmininko nustatytą terminą Tarnautojų teismui nurodo, kad jis ar ji pageidauja įstoti į bylą, pirmininkas apie tai informuoja šalis, kad prireikus šios galėtų Teismo kanceliarijai nurodyti dokumentus, kurie, jų manymu, yra slapti arba konfidencialūs ir todėl jos nenorėtų, kad jie būtų perduoti suinteresuotajam asmeniui, institucijai arba valstybei narei.

Taikomos 110 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3.   Suinteresuotasis asmuo, institucija arba valstybė narė per vieną mėnesį nuo procesinių dokumentų pateikimo pateikia savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

Taikomos 34, 35 straipsnių, 109 straipsnio 2 dalies a–e punktų ir 4 dalies bei 110 straipsnio 3–6 dalių nuostatos.

3 skyrius

APELIACINIAI SKUNDAI IR PO SPRENDIMO AR NUTARTIES PANAIKINIMO GRĄŽINTOS BYLOS

112 straipsnis

Apeliacinių skundų dėl Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių sąlygos

Teisingumo Teismo statuto I priedo 9–12 straipsniuose numatytomis sąlygomis Pirmosios instancijos teismui gali būti pateiktas apeliacinis skundas dėl Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių.

113 straipsnis

Grąžinimas po panaikinimo. Grąžintos bylos paskyrimas

1.   Kai, panaikinus Tarnautojų teismo sprendimą arba nutartį, Pirmosios instancijos teismas grąžina jam bylą pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnį, Tarnautojų teismas nagrinėja grąžintą bylą.

2.   Tarnautojų teismo pirmininkas bylą paskiria tos sudėties teismui, kuris priėmė panaikintus sprendimą ar nutartį, arba kitos sudėties teismui.

Tačiau, jeigu panaikintą sprendimą ar nutartį priėmė vienas teisėjas, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria bylą kolegijai, kurioje posėdžiauja trys teisėjai ir į kurios sudėtį neįeina minėtas teisėjas.

114 straipsnis

Grąžintos bylos nagrinėjimo procedūra

1.   Ieškovas per du mėnesius nuo Pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo gali pateikti pastabas raštu.

2.   Atsakovas per mėnesį nuo to momento, kai jam buvo pranešta apie ieškovo pastabas raštu, gali pateikti savo pastabas raštu. Laikotarpis, per kurį atsakovui leidžiama pateikti savo pastabas, jokiu atveju negali būti trumpesnis nei du mėnesiai nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas Pirmosios instancijos teismo sprendimas.

3.   Per mėnesį nuo to momento, kai įstojusiai į bylą šaliai vienu metu pranešama apie ieškovo ir atsakovo pastabas, įstojusi į bylą šalis gali pateikti pastabas raštu. Laikotarpis, per kurį įstojusiai į bylą šaliai leidžiama jas pateikti, jokiu atveju negali būti trumpesnis kaip du mėnesiai nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas Pirmosios instancijos teismo sprendimas.

4.   Nukrypstant nuo 1–3 dalių, jeigu rašytinė proceso dalis Tarnautojų teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo baigta, o vėliau priimtas sprendimas grąžinti bylą Tarnautojų teismui, byla tęsiama tokioje stadijoje, kokią ji buvo pasiekusi vykdant Tarnautojų teismo numatytas proceso organizavimo priemones.

5.   Esant pateisinamoms aplinkybėms, Tarnautojų teismas gali leisti pateikti papildomas pastabas raštu.

6.   Nagrinėjant bylą laikomasi šio reglamento II dalies nuostatų.

115 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

Tarnautojų teismas sprendžia išlaidų, susijusių su jame nagrinėtomis bylomis, taip pat išlaidų, susijusių su Pirmosios instancijos teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.

4 skyrius

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ IR PRAŠYMAI JUOS PANAIKINTI

116 straipsnis

Procedūra

1.   Jeigu atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys, neatsako į ieškinį nustatyta forma ir laiku, ieškovas gali prašyti Tarnautojų teismo priimti sprendimą jo naudai.

Toks prašymas įteikiamas atsakovui. Tarnautojų teismas gali nuspręsti pradėti žodinį procesą dėl tokio prašymo.

2.   Prieš priimdamas sprendimą už akių Tarnautojų teismas apsvarsto, ar ieškinys yra priimtinas, ar buvo laikytasi atitinkamų formalumų, taip pat – ar ieškovo reikalavimai pagrįsti. Teismas gali nuspręsti atlikti parengtinį tyrimą.

3.   Sprendimas už akių yra privalomas vykdyti.

Tačiau Tarnautojų teismas gali sustabdyti tokio sprendimo vykdymą, kol jis pagal 4 dalį nėra nusprendęs dėl prašymo panaikinti šį sprendimą, arba kaip vykdymo sąlygos pareikalauti užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes. Šis užstatas grąžinamas, jeigu toks prašymas nėra pateikiamas arba jeigu jis atmetamas.

4.   Sprendimą už akių gali būti prašoma panaikinti.

Prašymas panaikinti tokį sprendimą turi būti paduotas per mėnesį nuo sprendimo įteikimo.

Jis pateikiamas 34 ir 35 straipsniuose nurodyta forma.

5.   Įteikus prašymą panaikinti sprendimą kitai šaliai, bylą sprendusio teismo pirmininkas nustato terminą, per kurį ši gali pateikti pastabas raštu.

Procesas vyksta pagal šio reglamento II dalies nuostatas.

6.   Tarnautojų teismas priima sprendimą, kuris negali būti skundžiamas. Šio sprendimo originalas pridedamas prie sprendimo už akių originalo. Sprendimo už akių originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl šio sprendimo panaikinimo.

5 skyrius

YPATINGOS PERŽIŪROS PROCEDŪROS

117 straipsnis

Procesas pagal trečiojo asmens skundą

1.   Pagal Teisingumo Teismo statuto 42 straipsnį tretysis asmuo gali pateikti skundą dėl jam nedalyvaujant priimtų sprendimo ar nutarties, jei tokie sprendimas ar nutartis pažeidžia jo teises.

Jeigu ginčijami sprendimas ar nutartis buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skundas gali būti pateiktas per du mėnesius nuo paskelbimo dienos.

2.   Procesui pagal trečiojo asmens skundą taikomi 34 ir 35 straipsniai. Be to, tokiame skunde turi būti nurodyta:

a)	ginčijami sprendimas ar nutartis;

b)	kaip tie sprendimas ar nutartis pažeidžia trečiojo asmens teises;

c)	priežastys, dėl kurių skundą pateikęs tretysis asmuo negalėjo dalyvauti Tarnautojų teismo išnagrinėtoje pagrindinėje byloje.

Skundas pateikiamas visų pagrindinės bylos šalių atžvilgiu.

Trečiojo asmens skundas paskiriamas nagrinėti tos sudėties teismui, kuris priėmė sprendimą ar nutartį, dėl kurių paduotas šis skundas.

3.   Pakeičiamos tos ginčijamų sprendimo ar nutarties vietos, dėl kurių pateikti trečiojo asmens reikalavimai pripažįstami pagrįsti.

Pagal trečiojo asmens skundą pradėtos bylos sprendimo originalas pridedamas prie ginčijamų sprendimo ar nutarties originalo. Ginčijamų sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą procese pagal trečiojo asmens skundą.

4.   Jeigu Pirmosios instancijos teismui paduotame apeliaciniame skunde ir Tarnautojų teismui pateiktame trečiojo asmens skunde ginčijami tie patys Tarnautojų teismo sprendimas ar nutartis, pastarasis teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo.

5.   Skundą pateikusiam trečiajam asmeniui prašant, Tarnautojų teismas gali nurodyti sustabdyti ginčijamų sprendimo ar nutarties vykdymą. Taikomos III dalies 1 skyriaus nuostatos.

118 straipsnis

Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių išaiškinimas

1.   Vadovaujantis Teisingumo Teismo statuto 43 straipsniu, iškilus abejonių dėl sprendimo ar nutarties esmės ar apimties, Tarnautojų teismas bet kurios iš bylos šalių ar suinteresuotosios Bendrijų institucijos prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus.

Prašymui išaiškinti sprendimą ar nutartį netaikomas joks terminas.

2.   Prašymui išaiškinti Tarnautojų teismo priimtus sprendimą ar nutartį taikomi 34 ir 35 straipsniai. Be to, jame nurodoma:

a)	sprendimas ar nutartis, kuriuos prašoma išaiškinti;

b)	tos teksto vietos, kurias prašoma išaiškinti;

Prašymas pateikiamas visų bylos, kurioje priimtus sprendimą ar nutartį prašoma išaiškinti, šalių atžvilgiu.

Prašymas išaiškinti sprendimą ar nutartį paskiriamas nagrinėti tos sudėties teismui, kuris priėmė sprendimą ar nutartį, dėl kurių paduotas šis prašymas išaiškinti.

3.   Suteikęs šalims galimybę pateikti savo pastabas, Tarnautojų teismas priima sprendimą.

Sprendimo dėl išaiškinimo originalas pridedamas prie išaiškintų sprendimo ar nutarties originalo. Išaiškintų sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl išaiškinimo.

4.   Jeigu Pirmosios instancijos teismui paduotas apeliacinis skundas ir Tarnautojų teismui paduotas prašymas išaiškinti yra dėl tų pačių Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, Tarnautojų teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo.

119 straipsnis

Sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas

1.   Vadovaujantis Teisingumo Teismo statuto 44 straipsniu prašymas peržiūrėti Tarnautojų teismo priimtus sprendimą ar nutartį gali būti pateiktas tik nustačius tokio pobūdžio faktą, kuris gali būti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendimą ar nutartį nebuvo žinomas nei Tarnautojų teismui, nei bylos šaliai, reikalaujančiai peržiūrėti sprendimą ar nutartį.

Nepažeidžiant Teisingumo Teismo statuto 44 straipsnio trečiojoje pastraipoje nustatyto dešimties metų termino, prašymas peržiūrėti sprendimą ar nutartį pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo apie faktus, kuriais remiantis yra pateikiamas šis prašymas.

2.   34 ir 35 straipsniai taikomi prašymams peržiūrėti sprendimą ar nutartį. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijami sprendimas ar nutartis;

b)	ginčijami sprendimo ar nutarties punktai;

c)	faktai, kuriais remiantis yra pateikiamas prašymas;

d)	įrodymai, kad yra sprendimo ar nutarties peržiūrėjimą pateisinančių faktų, taip pat tai, kad buvo laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų.

Prašymas pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimti ginčijami sprendimas ar nutartis, šalių atžvilgiu.

Prašymas peržiūrėti sprendimą ar nutartį paskiriamas nagrinėti tos sudėties teismui, kuris priėmė ginčijamus sprendimą ar nutartį.

3.   Tarnautojų teismas, išnagrinėjęs šalių raštu pateiktas pastabas, priima sprendimą dėl prašymo priimtinumo.

Jeigu Tarnautojų teismas nusprendžia, kad prašymas priimtinas, tolesnė proceso dalis vyksta žodžiu, nebent Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai. Tarnautojų teismas sprendžia priimdamas sprendimą.

Sprendimo dėl peržiūrėjimo originalas pridedamas prie peržiūrėtų sprendimo ar nutarties originalo. Peržiūrėtų sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl peržiūrėjimo.

4.   Jeigu Pirmosios instancijos teismui paduotas apeliacinis skundas ir Tarnautojų teismui paduotas prašymas peržiūrėti yra dėl tų pačių Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, Tarnautojų teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylą iki Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

120 straipsnis

Tarnautojų teismo praktiniai nurodymai

Tarnautojų teismas gali priimti praktinius nurodymus, pirmiausia skirtus pasirengti posėdžiams bei jų eigai Tarnautojų teisme, draugiškam ginčų sprendimui, taip pat pareiškimams bei rašytinėms pastaboms pateikti.

121 straipsnis

Procedūros reglamento skelbimas

Šis reglamentas, autentiškas Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamente išvardytomis proceso kalbomis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja trečio mėnesio po jo paskelbimo pirmąją dieną.

122 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų

II dalies 8 skyriaus nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, taikomos tik, Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos gautose bylose.

Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.

---

(1)  OL L 333, 2004 11 9, p. 7.

(2)  OL L 176, 1991 7 4, p. 7. Paskutinį kartą Procedūros reglamentas buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/955/EB, Euratomas (OL L 386, 2006 12 29, p. 44).

(3)  OL L 136, 1991 5 30, p. 1. Paskutinį kartą Procedūros reglamentas buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/956/EB, Euratomas (OL L 386, 2006 12 29, p. 45)

---

---