13.6.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 152/14

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2007/384/BUSP

2007 m. gegužės 14 d.

nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (ATHENA)

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 13 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/197/BUSP (1), nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą, keletą kartų buvo iš esmės keistas (2). Siekiant aiškumo atitinkamos nuostatos turėtų būti kodifikuotos.

(2)

1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkio Europos Vadovų Taryba susitarė visų pirma dėl to, kad savanoriškai bendradarbiaudamos Europos Sąjungos vadovaujamose operacijose valstybės narės iki 2003 m. turi sugebėti per 60 dienų dislokuoti ir mažiausiai vienerius metus išlaikyti karines pajėgas, kurias sudaro nuo 50 000 iki 60 000 asmenų, kurios pajėgtų visapusiškai vykdyti Petersbergo uždavinius.

(3)	2002 m. birželio 17 d. Taryba patvirtino dokumentą 10155/02 dėl ES vadovaujamų karinio ar gynybinio pobūdžio krizių valdymo operacijų finansavimo.

(4)	2003 m. gegužės 14 d. išvadose Taryba patvirtino, kad greitojo reagavimo pajėgumai yra reikalingi visų pirma humanitarinėms ir gelbėjimo užduotims.

(5)	2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino 2003 m. gegužės 19 d. Tarybos posėdžio išvadas, kuriose visų pirma patvirtinta, kad Europos Sąjungos karinės greitojo reagavimo pajėgos yra reikalingos.

(6)

2003 m. rugsėjo 22 d. Taryba nusprendė, kad Europos Sąjunga turėtų būti pajėgi lanksčiai valdyti bet kokio masto, sudėtingumo ar skubumo karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą, visų pirma iki 2004 m. kovo 1 d. įsteigdama nuolatinį finansavimo mechanizmą, kuris būtų atsakingas už visų būsimų Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą.

(7)	ES karinis komitetas 2004 m. kovo 3 d. pranešime išsamiai apibrėžė ES karinio greitojo reagavimo sąvoką. 2004 m. birželio 14 d. jis plačiau apibrėžė ES kovinių grupių sąvoką.

(8)	2004 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ESGP ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad turėtų būti plėtojami ES greitojo reagavimo pajėgumai siekiant iki 2005 m. pradžios sudaryti pradinius operatyvinius pajėgumus.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES karinių operacijų, ypač greitojo reagavimo operacijų, pradinis finansavimas turėtų būti pagerintas. Todėl nauja pradinio finansavimo schema pirmiausia numatyta greitojo reagavimo operacijoms; tam tikromis aplinkybėmis išankstinis įnašas gali būti naudojamas įprastos operacijos pradiniam finansavimui, visų pirma tuo atveju, kai priėmus bendruosius veiksmus dėl veiksmų, kurių turi būti imamasi, šiek tiek vėluojama priimti sprendimą pradėti operaciją.

(10)	Kiekvienu konkrečiu atveju Taryba nusprendžia, ar operacija yra karinio ar gynybinio pobūdžio, kaip apibrėžta Sutarties 28 straipsnio 3 dalyje.

(11)	Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės, kurių atstovai Taryboje yra padarę oficialius pareiškimus pagal 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, neprivalo prisidėti prie atitinkamos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijos finansavimo.

(12)	Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos gynybinio pobūdžio sprendimus bei veiksmus ir neprisideda prie mechanizmo finansavimo,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime:

a)	dalyvaujančios valstybės narės — Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją;

b)

prisidedančios valstybės — valstybės narės, prisidedančios prie atitinkamos karinės operacijos finansavimo pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalį, ir trečiosios valstybės, prisidedančios prie šios operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo pagal tarpusavio susitarimus ir susitarimus su Europos Sąjunga;

c)	operacijos– karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijos;

d)	kariniai rėmimo veiksmai — ES operacijos ar jų dalys, dėl kurių Taryba priima sprendimą remdama trečiąją valstybę ar trečiąją organizaciją, ir kurios yra karinio ar gynybinio pobūdžio, tačiau kurioms nevadovauja ES štabas.

1 SKYRIUS

MECHANIZMAS

2 straipsnis

Mechanizmo sukūrimas

1.   Sukuriamas mechanizmas operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimui administruoti.

2.   Mechanizmui suteikiamas pavadinimas ATHENA.

3.   ATHENA veikia dalyvaujančių valstybių narių vardu arba, vykdant ypatingas operacijas, prisidedančių valstybių, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, vardu.

3 straipsnis

Teisnumas ir veiksnumas

Karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijų finansavimui administruoti ATHENA turi tam reikalingą teisnumą ir veiksnumą, kuris visų pirma leidžia turėti banko sąskaitą, įsigyti, turėti ar disponuoti turtu, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus ir būti teismo proceso šalimi. ATHENA yra pelno nesiekiantis mechanizmas.

4 straipsnis

Veiksmų su trečiosiomis šalimis koordinavimas

Tokiu lygiu, koks yra būtinas užduotims vykdyti ir remdamasi Europos Sąjungos tikslais bei politika, ATHENA derina savo veiksmus su valstybėmis narėmis, Bendrijos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2 SKYRIUS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

5 straipsnis

Valdymo organai ir personalas

1.   Pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus ATHENA valdo:

a)	administratorius;

b)	operacijos vadas, kai tai susiję su ta operacija, kuriai jis vadovauja (toliau — operacijos vadas);

c)	apskaitos pareigūnas.

2.   ATHENA kuo daugiau naudojasi esamomis Europos Sąjungos administracinėmis struktūromis. Prireikus ATHENA naudojasi ES institucijų darbuotojais ir valstybių narių komandiruotais darbuotojais.

3.   Remdamasis dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Tarybos Generalinis sekretorius gali administratoriui ar apskaitos pareigūnui suteikti jų funkcijoms vykdyti reikalingą personalą.

4.   ATHENA organai ir personalas pradeda veikti remdamiesi veiklos poreikiais.

6 straipsnis

Specialusis komitetas

1.   Įsteigiamas Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės (toliau — Specialusis komitetas). Komisija dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

2.   ATHENA valdomas pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus.

3.   Tais atvejais, kai Specialusis komitetas svarsto tam tikros operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo klausimą:

a)	Specialųjį komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos prisidedančios valstybės narės;

b)	prisidedančių trečiųjų valstybių atstovai dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose. Jie nedalyvauja balsavime ir nebalsuoja;

c)	operacijos vadas ar jo atstovas dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

4.   Specialiojo komiteto posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Administratorius suteikia sekretoriatą Specialiojo komiteto posėdžiams. Jis rengia Komiteto diskusijose pasiektų rezultatų protokolą. Jis nedalyvauja Komiteto balsavime.

5.   Apskaitos pareigūnas prireikus dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

6.   Dalyvaujančiai valstybei narei, administratoriui ar operacijos vadui paprašius, pirmininkaujanti valstybė narė ne vėliau kaip per 15 dienų sušaukia Specialiojo komiteto posėdį.

7.   Administratorius deramai informuoja Specialųjį komitetą apie visas ATHENA skirtas pretenzijas ar ginčus.

8.   Specialiojo komiteto sprendimai jo narių priimami vieningai, atsižvelgiant į jo sudėtį, kaip apibrėžta 1 ir 3 dalyse. Jo sprendimai yra privalomi.

9.   Specialusis komitetas patvirtina visus biudžetus, atsižvelgdamas į atitinkamas orientacines sumas, ir paprastai naudojasi 20, 21, 22, 23, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 38, 39, 40 ir 41 straipsniuose numatyta kompetencija.

10.   Informaciją Specialiajam komitetui teikia administratorius, operacijos vadas ir apskaitos pareigūnas, kaip numatyta šiame sprendime.

11.   Specialiojo komiteto pagal 20, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 31, 33, 34, 39, 40 ir 41 straipsnius priimamus aktus pasirašo Specialiojo komiteto pirmininkas ir administratorius.

7 straipsnis

Administratorius

1.   Informavęs Specialųjį komitetą Tarybos Generalinis sekretorius trejiems metams skiria administratorių ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Administratorius vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Administratorius:

a)	rengia ir teikia Specialiajam komitetui biudžeto projektus. Biudžeto projektuose operacijai numatytų išlaidų dalis nustatoma remiantis operacijos vado pasiūlymu;

b)	priima biudžetus po to, kai juos patvirtina Specialusis komitetas;

c)	yra įgaliojimus dėl pajamų, bendrųjų sąnaudų, patirtų rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų, patirtų ne aktyviuoju operacijos etapu, suteikiantis pareigūnas;

d)	pajamų srityje įgyvendina su trečiosiomis šalimis sudarytus finansinius susitarimus, susijusius su Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimu.

4.   Administratorius užtikrina, kad būtų laikomasi šiuo sprendimu nustatytų taisyklių ir kad būtų vykdomi Specialiojo komiteto sprendimai.

5.   Administratoriui suteikiami įgaliojimai tvirtinti priemones, kurios jo nuomone, yra būtinos ATHENA finansuojamoms išlaidoms daryti. Apie tai jis informuoja Specialųjį komitetą.

6.   Administratorius koordinuoja darbą, susijusį su Sąjungos karinių operacijų finansiniais klausimais. Jis yra asmuo, į kurį gali kreiptis nacionalinės administracijos ir atitinkamai tarptautinės organizacijos.

7.   Administratorius atsiskaito Specialiajam komitetui.

8 straipsnis

Operacijos vadas

1.   Operacijos vadas ATHENA vardu vykdo savo pareigas, susijusias su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrųjų sąnaudų finansavimu.

2.   Vadovaudamas operacijai, operacijos vadas:

a)	siunčia administratoriui savo pasiūlymus dėl biudžeto projekto dalies „Išlaidos — bendrosios veiklos sąnaudos“;

b)

kaip įgaliojimus suteikiantis pareigūnas vykdo su bendrosiomis veiklos sąnaudomis susijusius asignavimus; jis naudojasi suteiktais įgaliojimais asmenų, dalyvaujančių vykdant šiuos asignavimus, įskaitant išankstinį finansavimą, atžvilgiu; jis gali sudaryti sutartis ATHENA vardu; ATHENA vardu jis atidaro operacijos, kuriai jis vadovauja, banko sąskaitą.

3.   Operacijos vadui suteikiami įgaliojimai tvirtinti visas priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos jo vadovaujamos operacijos išlaidoms, kurias finansuoja ATHENA, daryti. Jis praneša apie tai administratoriui ir Specialiajam komitetui.

9 straipsnis

Apskaitos pareigūnas

1.   Tarybos Generalinis sekretorius dvejiems metams skiria apskaitos pareigūną ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Apskaitos pareigūnas vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Apskaitos pareigūnas:

a)	atsako už tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų išieškojimą;

b)	atsako už kiekvienų metų ATHENA ataskaitų rengimą, o užbaigus operaciją už tos operacijos ataskaitų rengimą;

c)	padeda administratoriui pateikti Specialiajam komitetui patvirtinti metines ataskaitas ar konkrečios operacijos ataskaitas;

d)	atsako už ATHENA sąskaitų tvarkymą;

e)	atsako už apskaitos taisyklių ir tvarkos bei buhalterinės apskaitos sąskaitų plano nustatymą;

f)	atsako už pajamų apskaitos sistemų nustatymą ir patvirtinimą, o tam tikrais atvejais — už įgaliojimus suteikiančio pareigūno nustatytų patvirtinimo sistemų, skirtų apskaitos informacijai teikti ar jos teisėtumui pagrįsti;

g)	atsako už patvirtinamųjų dokumentų tvarkymą;

h)	kartu su administratoriumi atsako už iždo valdymą.

4.   Administratorius ir operacijos vadas teikia apskaitos pareigūnui visą ataskaitų rengimui reikalingą informaciją, kurioje tiksliai atspindi ATHENA finansinis turtas ir ATHENA administruojamas biudžeto vykdymas. Jie garantuoja, kad ta informacija yra patikima.

5.   Apskaitos pareigūnas atsiskaito Specialiajam komitetui.

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos, taikomos administratoriui, apskaitos pareigūnui ir ATHENA darbuotojams

1.   Administratoriaus ar jo pavaduotojo ir apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo funkcijos tarpusavyje nesuderinamos.

2.   Administratoriaus pavaduotojai veikia pagal administratoriaus jiems suteiktus įgaliojimus. Apskaitos pareigūno pavaduotojai veikia pagal apskaitos pareigūno jiems suteiktus įgaliojimus.

3.   Administratoriaus pavaduotojas eina administratoriaus pareigas, pastarajam nesant arba kai jis negali dalyvauti. Apskaitos pareigūno pavaduotojas eina apskaitos pareigūno pareigas, pastarajam nesant arba kai jis negali dalyvauti.

4.   Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams, vykdantiems funkcijas ATHENA vardu, tebegalioja jiems taikomos taisyklės ir nuostatai.

5.   Valstybių narių ATHENA suteiktiems darbuotojams taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Tarybos sprendime dėl komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomų taisyklių, ir nuostatos, dėl kurių jų nacionalinė administracija susitarė su Bendrijos institucija ar ATHENA.

6.   Prieš paskyrimą ATHENA darbuotojai turi gauti leidimą dirbti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta ne mažesnio nei „Secret UE“ slaptumo žyma, arba lygiavertį valstybės narės leidimą.

7.   Administratorius gali vesti derybas ir sudaryti susitarimus su valstybėmis narėmis ar Bendrijos institucijomis, siekdamas, kad iš anksto būtų paskirti darbuotojai, kurie prireikus galėtų nedelsiant dirbti ATHENA.

3 SKYRIUS

ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS, ES INSTITUCIJOMIS, TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS IR TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

11 straipsnis

Administraciniai susitarimai su valstybėmis narėmis ar ES institucijomis

1.   Siekiant, kad operacijų metu pirkimai būtų vykdomi ekonominiu požiūriu palankiausiomis sąlygomis, gali būti deramasi dėl administracinių susitarimų su valstybėmis narėmis ar ES institucijomis. Šie susitarimai sudaromi ATHENA, kuriai atstovauja operacijos vadas ar, nesant operacijos vado — administratorius, ir atitinkamų valstybių narių ar ES institucijų kompetentingoms administracinėms institucijoms pasikeičiant laiškais.

2.   Prieš pasirašant tokius susitarimus konsultuojamasi su Specialiuoju komitetu.

12 straipsnis

Administraciniai susitarimai su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija

1.   Siekiant, kad operacijos vietoje pirkimai būtų vykdomi ekonominiu požiūriu palankiausiomis sąlygomis atsižvelgiant į veiklos apribojimus, gali būti deramasi dėl administracinių susitarimų su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija. Šie susitarimai sudaromi ATHENA, kuriai atstovauja operacijos vadas ar, nesant operacijos vado — administratorius, ir atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentingoms administracinėms institucijoms pasikeičiant laiškais.

2.   Prieš pasirašant tokius susitarimus jie pateikiami Specialiajam komitetui patvirtinti.

13 straipsnis

Nuolatiniai ir ad hoc administraciniai susitarimai dėl trečiųjų valstybių įnašų mokėjimo sąlygų

1.   Remdamasis ES ir trečiųjų valstybių, kurias Taryba nurodo kaip galinčias prisidėti prie ES operacijų ar prie konkrečios ES operacijos, sudarytais susitarimais, administratorius su tomis trečiosiomis valstybėmis derasi atitinkamai dėl nuolatinių ar ad hoc administracinių susitarimų. Šie susitarimai sudaromi ATHENA ir susijusioms trečiųjų valstybių kompetentingoms administracinėms tarnyboms pasikeičiant laiškais; juose nustatomos sąlygos, būtinos siekiant palengvinti skubių įnašų, skirtų būsima ES karinei operacijai, mokėjimą.

2.   Kol bus sudaryti 1 dalyje nurodyti susitarimai, administratorius gali imtis priemonių, būtinų būtų prisidedančių trečiųjų valstybių mokėjimams palengvinti.

3.   Apie numatomus susitarimus administratorius Specialiajam komitetui praneša iš anksto, prieš pasirašydamas juos ATHENA vardu.

4.   Sąjungai pradėjus vykdyti karinę operaciją, administratorius, atsižvelgdamas į Tarybos nustatytus įnašų dydžius, įgyvendina su prie tos operacijos prisidedančiomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus.

4 SKYRIUS

BANKO SĄSKAITOS

14 straipsnis

Banko sąskaitų atidarymas ir paskirtis

1.   Administratorius atidaro vieną ar kelias banko sąskaitas ATHENA vardu.

2.   Banko sąskaita atidaroma patikimoje finansų įstaigoje, kuri turi centrinę būstinę valstybėje narėje.

3.   Prisidedančios valstybės moka įnašus į šias sąskaitas. Įnašai naudojami ATHENA administruojamoms sąnaudoms apmokėti ir būtiniems avansiniams mokėjimams, kuriuos operacijos vadas naudos išlaidoms, susijusioms su karinės operacijos bendrosiomis sąnaudomis, padengti. Banko sąskaitos kreditas negali būti pereikvojamas.

15 straipsnis

Lėšų valdymas

1.   Mokėjimams iš ATHENA sąskaitos atlikti reikalingas bendras administratoriaus ar jo pavaduotojo bei apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo parašas.

2.   ATHENA administruojamos lėšos, įskaitant operacijos vadui patikėtas lėšas, gali būti deponuojamos tiktai patikimoje finansų įstaigoje ir tik eurais einamojoje sąskaitoje arba kaip trumpalaikis indėlis.

5 SKYRIUS

BENDROSIOS SĄNAUDOS

16 straipsnis

Bendrųjų sąnaudų apibrėžimas ir atitikimo reikalavimams laikotarpiai

1.   I priede išvardytas bendrąsias sąnaudas ATHENA padengia savo sąskaita. Kai sąnaudos įrašomos į biudžeto straipsnį, kuriame nurodoma operacija, su kuria tos sąnaudos yra labiausiai susijusios, jos laikomos šios operacijos veiklos sąnaudomis. Priešingu atveju jos laikomos bendrosiomis sąnaudomis, patirtomis rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtomis sąnaudomis.

2.   Be to, laikotarpiui nuo operacijai skirtos krizių valdymo koncepcijos patvirtinimo iki operacijos vado paskyrimo, ATHENA padengia II priede išvardytas bendrąsias veiklos sąnaudas. Ypatingomis aplinkybėmis Specialusis komitetas, pasikonsultavęs su Politiniu ir saugumo komitetu, gali pakeisti laikotarpį, kuriuo ATHENA padengia šias sąnaudas.

3.   Aktyviuoju operacijos vykdymo etapu, kurio trukmė — nuo operacijos vado paskyrimo dienos iki tos dienos, kai operacijos štabas nutraukia veiklą, kaip bendrosios veiklos sąnaudas ATHENA padengia šias sąnaudas:

a)	III-A priede išvardytas bendrąsias sąnaudas;

b)	III-B priede išvardytas bendrąsias sąnaudas, jei taip nusprendžia Taryba.

4.   Karinių rėmimo veiksmų aktyviuoju etapu, kurį nustato Taryba, kaip bendrąsias veiklos sąnaudas ATHENA padengia tas veiklos sąnaudas, kurias Taryba nustato kiekvienu konkrečiu atveju pagal III priedą.

5.   Į operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas taip pat įtraukiamos operacijai nutraukti būtinos išlaidos, išvardytos IV priede.

Operacija laikoma nutraukta tuomet, kai operacijai vykdyti skirta bendrai finansuojama įranga ir infrastruktūra patenka į savo galutinę paskirties vietą ir parengiamos visos operacijos ataskaitos.

6.   Išlaidos, patirtos siekiant padengti sąnaudas, kurios bet kokiu atveju būtų tekusios vienai ar kelioms prisidedančioms valstybėms, Bendrijos institucijai ar tarptautinei organizacijai, neatsižvelgiant į operaciją vykdančią organizaciją, negali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis bendrosioms sąnaudomis.

7.   Specialusis komitetas kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, tam tikros kitos papildomos sąnaudos nei išvardytos III-B priede, konkrečios operacijos vykdymo aktyviuoju etapu bus laikomos šios operacijos bendrosiomis sąnaudomis.

8.   Valstybės narės per administratorių informuoja Tarybą ir Specialųjį komitetą apie sąnaudų pasidalinimo susitarimus, kurių šalimis jos yra vykdydamos ES operaciją.

17 straipsnis

Karinės pratybos

1.   Europos Sąjungos karinių pratybų bendrosios sąnaudos yra finansuojamos per ATHENA, laikantis taisyklių ir procedūrų, panašių į tas, kurios galioja operacijoms, prie kurių prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės.

2.   Šias karinių pratybų rengimo bendrąsias sąnaudas visų pirma sudaro dislokuojamo ar nuolatinio štabo papildomos sąnaudos ir papildomos sąnaudos, kurios atsiranda ES naudojantis NATO bendru turtu ir pajėgumais, suteiktais karinėms pratyboms.

3.   Karinių pratybų bendrosioms sąnaudoms nepriklauso sąnaudos, susijusios su:

a)	kapitalo įsigijimu, įskaitant sąnaudas, susijusias su pastatais, infrastruktūra ir įranga;

b)	karinių pratybų planavimu ir pasiruošimu;

c)	transportu, kareivinėmis ir pajėgų buveinėmis.

18 straipsnis

Orientacinė suma

Bendruosiuose veiksmuose, kuriais Taryba nusprendžia, kad Sąjunga vykdys karinę operaciją, ir bendruosiuose veiksmuose ar sprendime, kuriuo Taryba nusprendžia pratęsti Sąjungos vykdomą operaciją, nurodoma operacijos bendrųjų sąnaudų orientacinė suma. Administratorius, visų pirma padedant Sąjungos kariniams darbuotojams, o jeigu administratorius komandiruotėje, operacijos vadas įvertina, kokia suma reikalinga planuojamu laikotarpiu vykdomos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti. Administratorius pirmininkaujančiai valstybei narei pateikia pasiūlymą dėl šios sumos dydžio, kuri jį perduoda Tarybos organams, atsakingiems už bendrųjų veiksmų ar sprendimo projekto nagrinėjimą.

6 SKYRIUS

BIUDŽETAS

19 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Eurais sudarytas biudžetas yra dokumentas, kuriame kiekvienais finansiniais metais nustatomos ir patvirtinamos visos ATHENA administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Visos išlaidos susiejamos su konkrečia operacija, išskyrus tuos atvejus, kai jas galima priskirti I priede išvardytoms sąnaudoms.

3.   Į biudžetą įtraukti asignavimai patvirtinami finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d., laikotarpiui.

4.   Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Gali būti gaunamos tik tos pajamos ir daromos tik tos išlaidos, kurios yra įtrauktos į biudžeto tam tikras eilutes ir neviršija jose įrašytos asignavimų sumos.

20 straipsnis

Metinio biudžeto sudarymas ir priėmimas

1.   Kiekvienais metais administratorius parengia kitų finansinių metų biudžeto projektą; atskirų operacijų vadai padeda parengti „bendrųjų veiklos sąnaudų“ dalį. Ne vėliau nei iki spalio 31 d. administratorius pateikia biudžeto projekto pasiūlymą Specialiajam komitetui.

2.   Į biudžeto projektą įtraukiami:

a)	asignavimai, kurie laikomi būtinais, rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtoms bendrosioms sąnaudoms padengti;

b)	asignavimai, kurie laikomi būtinais vykdomų ar planuojamų operacijų bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, tam tikrais atvejais įskaitant bendrosioms sąnaudoms, kurioms buvo gautas išankstinis kurios nors valstybės ar trečiosios šalies finansavimas, kompensuoti;

c)	išlaidoms padengti numatomos reikalingos pajamos.

3.   Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį, prireikus suskirstant į straipsnius. Į biudžeto projektą įtraukiamos išsamios pastabos dėl kiekvieno skyriaus arba straipsnio. Kiekvienai atskirai operacijai skiriama konkreti biudžeto antraštinė dalis. Bendrosios sąnaudos, atsirandančios rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, priskiriamos konkrečiai biudžeto antraštinei daliai, kuri vadinama bendrąją biudžeto dalimi.

4.   Kiekvienoje biudžeto antraštinėje dalyje gali būti skyrius „numatomi asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų panaudojimo apimtis.

5.   Pajamas sudaro:

a)	dalyvaujančių ir prisidedančių valstybių narių ir atitinkamais atvejais prisidedančių trečiųjų valstybių mokėtini įnašai;

b)	įvairios pagal biudžeto antraštines dalis išskirstytos pajamos: gautos palūkanos, pardavimų pajamos ir ankstesnių finansinių metų likusi neišnaudota biudžeto dalis, kurias yra nustatęs Specialusis komitetas.

6.   Specialusis komitetas iki gruodžio 31 d. patvirtina biudžeto projektą Administratorius priima patvirtintą biudžetą ir apie tai praneša dalyvaujančioms ir prisidedančioms valstybėms.

21 straipsnis

Taisomasis biudžetas

1.   Neišvengiamų, išskirtinių ar nenumatytų aplinkybių atveju, visų pirma kai operacija pradedama vykdyti finansiniais metais, administratorius siūlo taisomojo biudžeto projektą. Jei taisomojo biudžeto projekte iš esmės viršijama atitinkamai operacijai skirta orientacinė suma, Specialusis komitetas gali prašyti Tarybos jį patvirtinti.

2.   Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, siūlomas, tvirtinamas ir priimamas bei apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma metiniam biudžetui. Tačiau, jei taisomasis biudžetas yra susijęs su Sąjungos vykdomos karinės operacijos pradžia, prie taisomojo biudžeto pridedama išsami bendrųjų visai operacijai numatomų sąnaudų finansinė ataskaita. Specialusis komitetas jį svarsto, atsižvelgdamas į jo skubumą.

22 straipsnis

Pervedimai

1.   Prireikus remdamasis operacijos vado pasiūlymu, administratorius gali daryti asignavimų pervedimus. Kai būtina dėl padėties skubumo, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę administratorius apie savo ketinimus praneša Specialiajam komitetui. Tačiau būtinas išankstinis Specialiojo komiteto pritarimas, jeigu:

a)	dėl planuojamo pervedimo pasikeis bendra operacijai numatytų asignavimų suma; arba

b)	per finansinius metus planuojami pervedimai iš vieno skyriaus į kitą viršija 10 % asignavimų sumos, priskirtos tam skyriui, iš kurio perkeliami asignavimai, kurie buvo nurodyti patvirtintame finansinių metų biudžete tą dieną, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl aptariamo pervedimo.

2.   Jeigu, operacijos vado manymu, tai būtina tinkamam operacijos vykdymui užtikrinti, per tris mėnesius nuo operacijos pradžios operacijos vadas biudžeto dalyje „bendrosios veiklos sąnaudos“ gali daryti operacijai numatytų asignavimų pervedimus tarp straipsnių ir tarp skyrių. Apie tai jis praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

23 straipsnis

Asignavimų perkėlimas

1.   Paprastai asignavimai, numatyti bendrosioms sąnaudoms, patirtoms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti, kurie dar nebuvo įvykdyti, finansinių metų pabaigoje panaikinami.

2.   ATHENA administruojami asignavimai, numatyti medžiagų ir įrangos laikymo sąnaudoms padengti, gali būti vieną kartą perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu tai atlikti buvo įsipareigota iki einamųjų finansinių metų gruodžio 31 d. Bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti numatyti asignavimai gali būti perkeliami, jeigu jie būtini operacijai, kuri nebuvo visiškai baigta.

3.   Pasiūlymus dėl asignavimų perkėlimo iš ankstesnių finansinių metų administratorius Specialiajam komitetui pateikia iki vasario 15 d. Šie pasiūlymai laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai Specialusis komitetas iki kovo 15 d. nusprendžia kitaip.

24 straipsnis

Išankstinis įgyvendinimas

Patvirtinus metinį biudžetą, asignavimai gali būti naudojami įsipareigojimams ir mokėjimams padengti, jei tai būtina veiklos tikslais.

7 SKYRIUS

ĮNAŠAI IR KOMPENSUOTINOS SUMOS

25 straipsnis

Įnašų dydžio nustatymas

1.   Bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti numatyti mokėjimų asignavimai, kurie nėra padengiami iš įvairių pajamų, finansuojami iš dalyvaujančių valstybių narių įnašų.

2.   Operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti numatyti mokėjimų asignavimai dengiami iš valstybių narių įnašų ir prie operacijos prisidedančių trečiųjų valstybių įnašų.

3.   Valstybių narių operacijai mokėtinų įnašų suma lygi į biudžetą įtrauktai mokėjimų asignavimų sumai, skirtai tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti, atėmus tai pačiai operacijai skirtus įnašus, kuriuos pagal 13 straipsnį turi sumokėti trečiosios valstybės.

4.   Valstybių narių mokėtini įnašai nustatomi pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (3) ar kitu jį galinčiu pakeisti Tarybos sprendimu.

5.   Įnašų apskaičiavimui reikalingi duomenys yra nurodyti prie naujausio Europos Bendrijų priimto biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo santrauka pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos valstybės narės mokėtino įnašo suma yra proporcinga tos valstybės narės bendrųjų nacionalinių (BNP) pajamų daliai, kuri yra tai valstybei narei tenkanti bendros įnašus mokančių valstybių narių BNP sumos dalis.

26 straipsnis

Įnašų mokėjimo grafikas

1.   Tarybai patvirtinus Sąjungos karinei operacijai skirtą orientacinę sumą, prisidedančios valstybės narės sumoka 30 % orientacinės sumos dydžio įnašą, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato, kad reikia sumokėti didesnę procentinę dalį.

2.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pateiktu pasiūlymu, gali nuspręsti, kad prieš priimant operacijai skirtą taisomąjį biudžetą, būtina reikalauti papildomų įnašų. Specialusis komitetas gali nuspręsti dėl šio klausimo kreiptis į Tarybos kompetentingus parengiamuosius organus.

3.   Į biudžetą įtraukus asignavimus, skirtus operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, valstybės narės moka likusią tai operacijai skirtų pagal 25 straipsnį nustatytų įnašų nesumokėtą dalį, atėmus tai pačiai operacijai skirtus įnašus, kuriuos jos buvo paprašytos sumokėti tais pačiais finansiniais metais. Tačiau jeigu planuojama, kad operacija tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, likusi įnašų dalis mokama dalimis kas pusmetį. Tokiu atveju pirmoji dalis sumokama per du mėnesius nuo operacijos pradžios; antroji dalis sumokama iki laikotarpio, kurį turi nustatyti Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir atsižvelgdamas į veiklos poreikius, pabaigos. Specialusis komitetas gali nukrypti nuo šių nuostatų.

4.   Priėmus orientacinę sumą ar biudžetą, administratorius nacionalinėms administracijoms, apie kurias informacija jam buvo pateikta, laišku siunčia atitinkamus pareikalavimus sumokėti įnašus.

5.   Nepažeidžiant kitų šio sprendimo nuostatų, įnašai sumokami per 30 dienų nuo atitinkamo pareikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos.

6.   Visos prisidedančios valstybės pačios sumoka su įnašo mokėjimu susijusius banko nustatytus mokesčius.

7.   Administratorius patvirtina, kad gavo įnašus.

27 straipsnis

Pradinis finansavimas

1.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų atveju orientacinės sumos dydžio įnašus moka prisidedančiosios valstybės narės. Nepažeidžiant 26 straipsnio 3 dalies, mokėjimai atliekami toliau nurodyta tvarka.

2.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų pradiniam finansavimui dalyvaujančios valstybės narės:

a)	moka išankstinius įnašus ATHENA;

b)

arba Tarybai nusprendus vykdyti ES karinę greitojo reagavimo operaciją, prie kurios finansavimo jos prisideda, moka orientacinės sumos dydžio įnašus tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti per penkias dienas nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai Taryba priima kitokį sprendimą.

3.   Pirmiau minėtu tikslu, Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, pasirinkusios mokėti išankstinius įnašus (toliau — iš anksto mokančios valstybės narės), nustato laikinuosius asignavimus, įrašomus konkrečioje biudžeto antraštinėje dalyje. Šiuos laikinuosius asignavimus sudaro įnašai, kuriuos moka iš anksto mokančios valstybės narės turi sumokėti per 90 dienų nuo pareikalavimo mokėti tokius įnašus išsiuntimo dienos.

4.   Nepažeidžiant 26 straipsnio 3 dalies, įnašai, kuriuos turi mokėti iš anksto mokanti valstybė narė greitojo reagavimo operacijai, ir kurios neviršija įnašo, kurią ji sumokėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems laikiniesiems asignavimams padengti, dydžio, sumokami per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos. Panašia išankstinių įnašų suma gali naudotis operacijos vadas.

5.   Nepaisant 22 straipsnio, bet kokie šio straipsnio 3 dalyje nurodyti operacijai naudojami laikinieji asignavimai papildomi per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

6.   Nepažeidžiant 1 dalies, bet kuri iš anksto mokanti valstybė narė tam tikromis aplinkybėmis gali įgalioti administratorių jos iš anksto sumokėtą įnašą panaudoti įnašui, skirtam kitai operacijai, nei greitojo reagavimo operacija, padengti. Atitinkama valstybė narė papildo išankstinį įnašą per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

7.   Jei operacijai, kuri nėra greitojo reagavimo operacija, reikia lėšų anksčiau nei gaunama pakankamai įnašų, skirtų tai operacijai ir patvirtinus iš anksto mokančioms valstybėms narėms, gali būti panaudota iki 50 % prie tos operacijos finansavimo prisidedančių valstybių narių sumokėtų išankstinių įnašų sumos tai operacijai skirtiems įnašams padengti. Iš anksto mokančios valstybės narės papildo išankstinį įnašą per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

8.   Nepaisant 33 straipsnio 3 dalies, operacijos vadas gali skirstyti ir mokėti sumas, kuriomis jam galima naudotis.

9.   Bet kuri valstybė narė gali pakeisti savo pasirinkimą mažiausiai prieš tris mėnesius apie tai pranešdama administratoriui.

28 straipsnis

Išankstinio finansavimo kompensavimas

1.   Valstybė narė, trečioji valstybė ar atitinkamai tarptautinė organizacija, kuriai Taryba suteikė įgaliojimus vykdyti išankstinį operacijos bendrųjų sąnaudų dalies finansavimą, gali gauti iš ATHENA kompensaciją nuo atitinkamos operacijos pabaigos datos praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams pateikusi administratoriui prašymą ir reikalingus patvirtinamuosius dokumentus.

2.   Prašymas kompensacijai gauti nepatenkinamas, jeigu jo nepatvirtino operacijos vadas ir administratorius.

3.   Jeigu prisidedančios valstybės pateiktas prašymas kompensacijai gauti patvirtinamas, kompensacijos suma gali būti išskaityta iš tai valstybei administratoriaus nurodyto kito pareikalavimo mokėti įnašus sumos.

4.   Jeigu patvirtinus prašymą kompensacijai gauti pareikalavimų mokėti įnašus nenumatoma arba jeigu patvirtinto prašymo kompensacijai gauti suma viršytų numatyto įnašo sumą, administratorius sumoka kompensuotiną sumą per trisdešimt dienų atsižvelgdamas į ATHENA grynųjų pinigų srautą ir į tai kiek pinigų reikia skirti atitinkamos operacijos bendrosioms sąnaudoms finansuoti.

5.   Remiantis šiuo sprendimu kompensaciją privaloma išmokėti ir tuo atveju, jeigu operacija atšaukiama.

29 straipsnis

ATHENA vykdomas išlaidų, neįtrauktų į bendrąsias sąnaudas, valdymas

1.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad administracinis tam tikrų su operacija susijusių išlaidų valdymas, ypač srityse, susijusiose su parama personalu/maitinimu ir skalbimo paslaugomis, nors lieka atitinkamos valstybės narės atsakomybėje, turėtų būti pavedamas ATHENA.

2.   Specialusis komitetas savo sprendimu gali suteikti operacijos vadui įgaliojimą operacijoje dalyvaujančios valstybės narės vardu sudaryti sutartis dėl nurodytų išteklių įsigijimo. Jis gali suteikti įgaliojimus valstybių narių išlaidų išankstiniam finansavimui panaudoti ATHENA biudžeto lėšas arba nuspręsti, kad ATHENA iš anksto surinks iš valstybių narių sudarytoms sutartims vykdyti reikalingas lėšas.

3.   ATHENA tvarko visų jai pavestų tvarkyti valstybių narių išlaidų apskaitą. Kiekvieną mėnesį ATHENA siunčia visoms valstybėms narėms jų ar jų darbuotojų praėjusio mėnesio patirtų išlaidų ataskaitą ir pareikalauja šioms išlaidoms apmokėti reikalingų lėšų. Valstybės narės sumoka ATHENA reikalaujamas sumas per 30 dienų nuo pareikalavimo sumokėti išsiuntimo dienos.

30 straipsnis

Palūkanos už pavėluotą mokėjimą

1.   Jeigu valstybė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, pagal analogiją taikomos Bendrijos taisyklės dėl palūkanų už pavėluotą mokėjimą, kurios nustatytos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) 71 straipsnyje, kiek tai susiję su įnašų mokėjimu į Bendrijos biudžetą.

2.   Kai sumokėti vėluojama ne daugiau nei dešimt dienų, palūkanos nemokamos. Kai sumokėti vėluojama daugiau nei dešimt dienų, palūkanos mokamos už visą vėlavimo laikotarpį.

8 SKYRIUS

IŠLAIDŲ VYKDYMAS

31 straipsnis

Principai

1.   ATHENA asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų, t. y. vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais.

2.   Įgaliojimus suteikiantys pareigūnai atsako už tai, kad ATHENA pajamos ar išlaidos būtų vykdomos laikantis patikimo finansų valdymo principų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo ir reguliarumo reikalavimų. Prieš vykdydami šiuos asignavimus įgaliojimus suteikiantys pareigūnai prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, patikrina ir patvirtina išlaidas bei atlieka reikiamus veiksmus. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas savo sprendimu gali savo pareigas deleguoti kitiems asmenims, nustatydamas:

a)	darbuotojus, kurie atitinka tokiam delegavimui reikiamą lygį;

b)	suteikiamų galių apimtį ir

c)	galių, kurias įgaliotieji gali deleguoti kitiems asmenims, apimtį.

3.   Užtikrinama, kad asignavimai vykdomi laikantis įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigų atskyrimo principo. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos tarpusavyje nesuderinamos. Mokėjimui iš ATHENA administruojamų lėšų atlikti reikalingi įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno parašai.

4.   Nepažeidžiant šio sprendimo, tais atvejais, kai bendrųjų išlaidų vykdymas pavedamas valstybei narei, Bendrijos institucijai ar atitinkamai tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios yra taikomos jos išlaidų vykdymui. Jeigu administratorius vykdo išlaidas tiesiogiai, jis laikosi Europos Bendrijų bendrojo biudžeto skirsniui „Taryba“ taikomų išlaidų vykdymo taisyklių.

5.   Tačiau administratorius gali pateikti pirmininkaujančiai valstybei narei tam tikrus duomenis, kuriais remdamasis jis teikia Tarybai ar Specialiajam komitetui pasiūlymą dėl bendrųjų išlaidų vykdymo taisyklių.

6.   Specialusis komitetas gali patvirtinti bendrųjų išlaidų vykdymo taisykles, kuriomis nukrypstama nuo 4 dalies.

32 straipsnis

Bendrosios sąnaudos, atsiradusios rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą

Administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant bendrąsias sąnaudas, atsiradusias rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą.

33 straipsnis

Bendrosios veiklos sąnaudos

1.   Operacijos vadas vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrąsias veiklos sąnaudas. Tačiau administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas, atsiradusias pasirengimo konkrečiai operacijai etapu, kurias tiesiogiai vykdo ATHENA, arba susijusiomis su ta operacija pasibaigus jos aktyviam etapui.

2.   Operacijos išlaidų vykdymui reikalingas sumas iš ATHENA banko sąskaitos administratorius perveda operacijos vadui, gavęs jo prašymą, į ATHENA vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios rekvizitus yra nurodęs operacijos vadas.

3.   Nukrypstant nuo 19 straipsnio 5 dalies, patvirtinus orientacinę sumą, administratorius ir operacijos vadas įgyja teisę savo kompetencijos ribose turėti išlaidų ir padengti atitinkamos operacijos išlaidas, kurios nėra didesnės nei 30 % orientacinės sumos, jeigu Taryba nėra nustačiusi didesnės procentinės dalies. Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pasiūlymu, gali nuspręsti, kad galima turėti papildomų išlaidų ir jas padengti. Specialusis komitetas gali nuspręsti per pirmininkaujančią valstybę narę perduoti šį klausimą kompetentingiems Tarybos parengiamiesiems organams. Patvirtinus atitinkamos operacijos biudžetą, ši leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma.

4.   Prieš patvirtinant operacijos biudžetą administratorius ir operacijos vadas ar jo atstovas kiekvieną mėnesį Specialųjį komitetą informuoja su savo veikla susijusiais klausimais, pvz.: apie išlaidas, kurios atitinka tos operacijos bendrųjų sąnaudų reikalavimus. Šiuo laikotarpiu Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, operacijos vado ar valstybės narės pasiūlymu, gali parengti nurodymus dėl išlaidų vykdymo.

5.   Nukrypstant nuo 19 straipsnio 5 dalies, tais atvejais, kai Sąjungos karinėje operacijoje dalyvaujančių darbuotojų gyvybei gresia neišvengiamas pavojus, tos operacijos vadas gali vykdyti tų darbuotojų gyvybei išgelbėti būtinas išlaidas, viršijančias į biudžetą įtrauktus asignavimus. Jis kuo greičiau apie tai informuoja administratorių ir Specialųjį komitetą. Tokiu atveju administratorius, bendradarbiaudamas su operacijos vadu, siūlo pervesti nenumatytoms išlaidoms finansuoti būtinas lėšas. Jei pervedimo būdu neįmanoma užtikrinti pakankamo tokių išlaidų finansavimo, administratorius siūlo taisomąjį biudžetą.

9 SKYRIUS

BENDRAI FINANSUOJAMOS ĮRANGOS IR INFRASTRUKTŪROS GALUTINĖS PASKIRTIES VIETA

34 straipsnis

1.   Operacijos vadas, siekdamas nutraukti operaciją, kuriai vadovavo, atlieka būtinus veiksmus, kad būtų rasta tai operacijai bendrai įsigytos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vieta. Prireikus jis siūlo Specialiajam komitetui atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

2.   Pasibaigus aktyviam operacijos etapui likusią įrangą ir infrastruktūrą tvarko administratorius, siekdamas, jei tai būtina, rasti jų galutinės paskirties vietą. Prireikus jis siūlo Specialiajam komitetui atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

3.   Specialusis komitetas kuo greičiau tvirtina įrangos, infrastruktūros ir kito turto nusidėvėjimo koeficientą.

4.   Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą tvirtina Specialusis komitetas, atsižvelgdamas į veiklos poreikius ir finansinius kriterijus. Galutinės paskirties vieta gali būti ši:

a)	infrastruktūrą ATHENA gali parduoti arba perduoti priimančiajai šaliai, valstybei narei ar trečiajai šaliai;

b)	įranga per ATHENA gali būti parduota valstybei narei, priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai arba gali būti laikoma ir prižiūrima ATHENA, valstybės narės ar trečiosios šalies.

5.   Įranga ir infrastruktūra prisidedančiai valstybei, priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai parduodama jų rinkos kaina arba, jei rinkos kainos nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į atitinkamą nusidėvėjimo koeficientą.

6.   Pardavimas ar perdavimas priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai vykdomas laikantis galiojančių saugumo taisyklių, visų pirma atitinkamai Tarybos, prisidedančių valstybių ar NATO taisyklių.

7.   Kai operacijai įsigytą įrangą nusprendžiama palikti ATHENA, prisidedančios valstybės narės gali paprašyti finansinės kompensacijos iš kitų dalyvaujančių valstybių narių. Iš visų dalyvaujančių valstybių narių atstovų sudarytas Specialusis komitetas priima atitinkamus sprendimus remdamasis administratoriaus pasiūlymu.

10 SKYRIUS

APSKAITA IR INVENTORIUS

35 straipsnis

Principai

Bendrųjų išlaidų vykdymą pavedus valstybei narei, Bendrijos institucijai ar atitinkamai tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija jų apskaitai taiko tas pačias taisykles, kurios yra taikomos jų išlaidų ir inventoriaus apskaitai.

36 straipsnis

Bendrųjų veiklos sąnaudų apskaita

Operacijos vadas tvarko iš ATHENA gautų pervedimų, savo patirtų išlaidų ir atliktų mokėjimų apskaitą bei iš ATHENA biudžeto finansuoto ir jo vadovaujamai operacijai panaudoto kilnojamojo turto inventoriaus apskaitą.

37 straipsnis

Konsoliduotosios ataskaitos

1.   Apskaitos pareigūnas tvarko pareikalautų įnašų ir atliktų pervedimų apskaitą. Jis taip pat parengia ataskaitas dėl bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir veiklos išlaidų, už kurių vykdymą yra tiesiogiai atsakingas administratorius.

2.   Apskaitos pareigūnas parengia konsoliduotąsias ATHENA pajamų ir išlaidų ataskaitas. Kiekvienas operacijos vadas apskaitos pareigūnui siunčia savo padarytų išlaidų ir atliktų mokėjimų ataskaitas bei operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrųjų veiklos sąnaudų savo patvirtinto išankstinio finansavimo ataskaitas.

11 SKYRIUS

AUDITAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

38 straipsnis

Reguliarios ataskaitos Specialiajam komitetui

Kas tris mėnesius administratorius pateikia Specialiajam komitetui ankstesnių trijų mėnesių ir laikotarpio nuo finansinių metų pradžios pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaitą. Šiuo tikslu kiekvienas operacijos vadas laiku pateikia administratoriui išlaidų, susijusių su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrosiomis veiklos sąnaudomis, ataskaitą.

39 straipsnis

Apskaitos auditas

1.   Tais atvejais, kai ATHENA išlaidų vykdymas buvo pavestas valstybei narei, Bendrijos institucijai ar tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios taikomos savo išlaidų auditui.

2.   Tačiau administratorius arba jo paskirti asmenys bet kada gali atlikti ATHENA bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ar operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų auditą. Be to, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus ar valstybės narės pasiūlymu, gali bet kada paskirti išorės auditorius ir nustatyti jų užduotis bei darbo sąlygas.

3.   Išorės auditui atlikti sudaroma šešių auditorių kolegija. Kiekvienais metais Specialusis komitetas iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų paskiria du narius trejų metų laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 d. (šis laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą). Specialusis komitetas gali pratęsti nario įgaliojimus ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Kandidatai turi būti valstybės narės nacionalinės audito įstaigos nariai, galintys užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Jie turi galėti ATHENA vardu tinkamai atlikti užduotis. Šių užduočių vykdymo laikotarpiu:

a)	auditorių kolegijos nariams ir toliau moka jų valstybės audito įstaiga, o iš ATHENA jie gauna tik kompensaciją už misijoje patirtas išlaidas, vadovaujantis taisyklėmis, taikomomis Europos Bendrijų lygiaverčio laipsnio pareigūnams;

b)	jie kreipiasi dėl nurodymų tik į Specialųjį komitetą ir gauna nurodymus tik iš jo; pagal audito įgaliojimus auditorių kolegija ir jos nariai yra visiškai nepriklausomi ir atsako išimtinai tik už išorės audito atlikimą;

c)	auditorių kolegija teikia ataskaitas tik Specialiajam komitetui apie savo užduočių įvykdymą;

d)

finansiniais metais ir ex post, atlikdami patikrinimus vietoje ir tikrindami patvirtinamuosius dokumentus, jie patikrina, ar ATHENA finansuotos ar iš anksto finansuotos išlaidos buvo vykdytos pagal taikomus teisės aktus ir patikimo finansų valdymo principus, t. y. vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, ir ar veikia tinkama vidaus kontrolė.

Kiekvienais metais auditorių kolegija pratęsia pirmininko įgaliojimus arba iš savo narių išrenka pirmininką. Kolegija priima taisykles, taikomas jos narių atliekamam auditui pagal griežčiausius tarptautinius standartus. Auditorių kolegija patvirtina jos narių parengtas audito ataskaitas prieš perduodama jas administratoriui ir Specialiajam komitetui.

4.   Specialusis komitetas kiekvienu atskiru atveju ir nurodęs konkrečius motyvus gali nuspręsti pasinaudoti kitų išorės įstaigų paslaugomis.

5.   Už ATHENA išlaidų auditą atsakingi asmenys, prieš atlikdami savo užduotį, turi būti gavę leidimą susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta bent „Secret UE“ slaptumo žyma, arba lygiavertį atitinkamai valstybės narės ar NATO leidimą. Tie asmenys užtikrina, kad jie laikysis informacijos konfidencialumo ir saugos duomenis, su kuriais jie susipažįsta vykdydami auditą, vadovaudamiesi tai informacijai ir duomenims taikomomis taisyklėmis.

6.   Administratorius ir už ATHENA sąnaudų auditą atsakingi asmenys nedelsiant ir be išankstinio pranešimo gauna dokumentus ir gali susipažinti su visais tas išlaidas patvirtinančiais duomenimis bei gali laisvai patekti į patalpas, kuriose tie dokumentai ar duomenys laikomi. Jie gali daryti dokumentų kopijas. ATHENA išlaidas vykdantys asmenys suteikia administratoriui ir už tų išlaidų auditą atsakingiems asmenims jų užduotims vykdyti reikalingą pagalbą.

7.   Audito, kurį ATHENA vardu atlieka auditoriai, sąnaudos laikomos bendrosiomis ATHENA sąnaudomis.

40 straipsnis

Metinis ataskaitų teikimas

1.   Pasibaigus finansiniams metams iki kovo 31 d. arba per keturis mėnesius nuo vadovaujamos operacijos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kiekvienas operacijos vadas pateikia ATHENA apskaitos pareigūnui būtiną informaciją, kurios reikia parengti metinėms bendrųjų sąnaudų ataskaitoms, metinėms iš anksto finansuotų ir kompensuotų pagal 29 straipsnį išlaidų ataskaitoms ir metinei veiklos atskaitai parengti.

2.   Pasibaigus finansiniams metams iki balandžio 30 d. administratorius, padedant apskaitos pareigūnui ir kiekvienos operacijos vadui, parengia ir pateikia Specialiajam komitetui bei Auditorių kolegijai preliminarias metines ataskaitas ir metinę veiklos ataskaitą.

3.   Pasibaigus finansiniams metams iki liepos 31 d. Auditorių kolegija pateikia Specialiajam komitetui metinę audito ataskaitą, o administratorius, padedant apskaitos pareigūnui ir kiekvienos operacijos vadui — ATHENA galutines metines ataskaitas. Pasibaigus finansiniams metams iki rugsėjo 30 d. Specialusis komitetas, atsižvelgdamas į Auditorių kolegijos audito ataskaitą, išnagrinėja metines ataskaitas, kad galėtų patvirtinti, jog administratorius, apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas įvykdė su išlaidomis susijusius įsipareigojimus.

4.   Apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas atsižvelgiant į jų įgaliojimų lygį saugo visas ataskaitas ir inventoriaus aprašą penkerių metų laikotarpį nuo atitinkamo patvirtinimo datos.

5.   Specialusis komitetas priima sprendimą finansinių metų, kurių ataskaitos buvo patvirtintos, biudžeto įvykdymo likutį taisomuoju biudžetu įtraukti į kitų finansinių metų biudžetą kaip pajamas ar išlaidas, atsižvelgiant į aplinkybes.

6.   Ta finansinių metų biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, įskaitoma kaip dalyvaujančių valstybių narių kiti įnašai.

7.   Ta biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti konkrečios operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, įskaitoma kaip valstybių narių, kurios sumokėjo įnašus tai operacijai, kiti įnašai.

8.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio.

9.   Visos operacijoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienais metais iki kovo 31 d. savanoriškai pateikia administratoriui, atitinkamais atvejais per operacijos vadą, informaciją apie papildomas sąnaudas, kurias praėjusiais finansiniais metais jos patyrė vykdant operaciją. Ši informacija paskirstoma nurodant pagrindines išlaidų rūšis. Šią informaciją renka administratorius, kad pateiktų Specialiajam komitetui papildomų operacijos sąnaudų apžvalgą.

41 straipsnis

Operacijos ataskaitų teikimas

1.   Užbaigus operaciją, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad apskaitos pareigūnui ir operacijos vadui padedant administratorius Specialiajam komitetui pateikia valdymo ataskaitas ir konkrečių operacijų balansus bent už laikotarpį iki operacijos užbaigimo dienos ir, jeigu įmanoma, iki operacijos nutraukimo dienos. Administratoriui nustatytas pateikimo terminas negali būti trumpesnis negu keturi mėnesiai nuo operacijos užbaigimo dienos.

2.   Jeigu per nurodytą terminą valdymo ataskaitose ir balanse neįmanoma įtraukti su tos operacijos nutraukimu susijusių pajamų ir išlaidų, tos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į ATHENA metinę valdymo ataskaitą ir metinį balansą, kuriuos metinių ataskaitų pateikimo požiūriu patikrina Specialusis komitetas.

3.   Specialusis komitetas patvirtina jam pateiktą konkrečios operacijos valdymo ataskaitą ir balansą. Jis patvirtina, kad administratorius, apskaitos pareigūnas ir atitinkamos operacijos vadas įvykdė susijusius įsipareigojimus.

4.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio.

12 SKYRIUS

TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

42 straipsnis

1.   Sąlygas, reglamentuojančias operacijos vado, administratoriaus ir kitų darbuotojų, visų pirma skirtų Bendrijos institucijų ar valstybių narių, drausminę ir baudžiamąją atsakomybę netinkamo ar aplaidaus biudžeto vykdymo atvejais, reglamentuoja Tarnybos nuostatai arba jiems taikomi susitarimai. Be to, ATHENA savo iniciatyva arba prisidedančios valstybės prašymu pirmiau nurodytiems darbuotojams gali iškelti civilinį ieškinį.

2.   Europos Bendrijos ar Tarybos Generalinis sekretorius jokiais atvejais negali būti prisidedančios valstybės laikomi atsakingais dėl administratoriaus, apskaitos pareigūno ar jiems paskirto personalo pareigų vykdymo.

3.   Pagal sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, galinčius atsirasti sutartinius įsipareigojimus pasitelkdamos ATHENA vykdo prisidedančios valstybės. Juos reglamentuoja atitinkamoms sutartims taikytina teisė.

4.   Deliktinės atsakomybės atveju bet kokia operacijos štabo, karinių pajėgų vadavietės ir krizių valdymo struktūrų karinio komponento vadavietės, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą per ATHENA atlygina prisidedančios valstybės, vadovaudamosi bendraisiais valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nustatytais įprastais žalos atlyginimo principais ir konkrečios operacijos veiksmų vietoje taikomais pajėgų tarnybos nuostatais.

5.   Europos Bendrijos ar valstybės narės jokiu atveju negali būti prisidedančios valstybės laikomos atsakingomis už sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, ar krizių valdymo struktūros skyrių ar padalinių, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą.

43 straipsnis

Peržiūra

Šis sprendimas, įskaitant jo priedus, peržiūrimas po kiekvienos operacijos arba bent kas 18 mėnesių. Pirmoji peržiūra atliekama ne vėliau kaip iki 2004 m. pabaigos. ATHENA valdymo organai prisideda atliekant tokias peržiūras.

44 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2004/197/BUSP panaikinamas.

Nuorodos daromos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir turėtų būti skaitomos pagal VI priede pateikiamą atitikmenų lentelę.

45 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

46 straipsnis

Paskelbimas

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/91/BUSP (OL L 41, 2007 2 13, p. 11).

(2)  Žr. V priedą.

(3)  OL L 253, 2000 10 7, p. 42.

(4)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

---

---

---

---

---

---

---