29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/17

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Švedijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realus BVP augimas, nors išliks artimas potencialiam, lėtės nuo 4,0 % 2006 m. iki vidutiniškai 3,0 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas patikimomis augimo prielaidomis, o 2006 m. ekonomikos augimo rodikliai galbūt buvo net geresni. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat atrodo realistiškos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus perteklius bus 2,8 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje prognozuojamu 0,9 % BVP pertekliumi. Šis skirtumas iš esmės atspindi bazės efektą, atsiradusį dėl daug didesnio nei prognozuota 2005 m. pertekliaus. Remiantis turimais su grynaisiais pinigais susijusiais duomenimis, atrodo, kad 2006 m. perteklius dėl mažesnių pirminių išlaidų ir dėl didesnių mokestinių pajamų galėjo būti didesnis nei numatyta Komisijos tarnybų prognozėje.

4)

Atnaujintoje programoje patvirtinama, kad vidutiniškai 2 % BVP biudžeto perteklius per ciklą išlieka pagrindinė orientacinė fiskalinė taisyklė, kurią papildo daugiametės viršutinės išlaidų ribos. 2007 m. pavasario Fiskalinės politikos įstatymo projekte vyriausybė iš naujo įvertins dabartinį valdžios sektoriaus pertekliaus tikslą, siekdama atsižvelgti į Eurostato sprendimą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemų klasifikavimo (2). Pasibaigus šio sprendimo įgyvendinimo pereinamajam laikotarpiui (2007 m. pavasarį), kiekvienais metais perteklius sumažės apytiksliai 1 % BVP, o bendrosios skolos ir BVP santykis padidės maždaug 0,5 % BVP. Atnaujintos programos biudžeto strategijoje numatoma, kad 2007 m. perteklius sumažės (nuo 3,0 % BVP 2006 m. iki 2,4 % BVP), o vėliau laipsniškai didės (iki 3,1 % BVP 2009 m.). Pirminio pertekliaus pokyčiai bus panašūs. Išlaidų ir BVP bei pajamų ir BVP santykis per programos laikotarpį laipsniškai mažės. Įgyvendinant strategiją priemonių bus imamasi programos laikotarpio pabaigoje, tik iš dalies finansuojant 2007 m. mokesčių sumažinimą. Palyginti su ankstesne atnaujinta programa, prognozuojamos panašios pertekliaus kitimo tendencijos (iš pradžių prognozuojamas sumažėjimas, vėliau — laipsniškas didėjimas), tačiau grynasis skolinimas išlieka didesnis per visą programos laikotarpį.

5)

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, prognozuojama, kad per visą programos laikotarpį pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas struktūrinis perteklius (t. y. pagal ciklą pakoreguotas perteklius, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) išliks didesnis nei 2 % BVP. Kaip ir ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje, šioje programoje pateiktas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas atitinka pirmiau minėtą tikslą, kad per verslo ciklą (t. y. struktūriniu požiūriu) biudžeto perteklius vidutiniškai siektų 2 % BVP; šį perteklių planuojama išlaikyti per visą programos laikotarpį. Kadangi vidutinės trukmės tikslas yra didesnis už mažiausią vertę (maždaug 1 % BVP deficitas), pasiekus šį tikslą turėtų atsirasti pakankamai saugi riba, neleidžianti susidaryti perviršiniam deficitui. Vidutinės trukmės tikslas taip pat yra daug ambicingesnis nei galėtų būti atsižvelgiant į skolos santykį ir ilgalaikį vidutinį potencialų gamybos apimties augimą.

6)

Nuo 2007 m. biudžeto projekcijų rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota. Makroekonominė perspektyva ir mokestinių pajamų projekcijos, atrodo, atspindi patikimas prielaidas, nepaisant tam tikro neaiškumo dėl kapitalo prieaugio apmokestinimo rezultatų ateityje. Švedijos rezultatai laikantis pirmiau minėtų viršutinių išlaidų ribų yra geri, todėl bus lengviau įgyvendinti su išlaidomis susijusius tikslus.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto kryptys atrodo pakankamos, siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo būtų laikomasi visą programos laikotarpį. Jomis taip pat užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams per visą programos laikotarpį nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Tačiau esama rizikos, kad programoje numatyta fiskalinė politika 2007 m., kai tikimasi tolesnio ekonomikos pakilimo, gali tapti procikline. Tai prieštarautų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams.

8)

Apskaičiuota, kad 2006 m. valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo iki 46,5 % BVP ir buvo daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad skolos santykis toliau mažės (programos laikotarpiu sumažės 13,5 procentinio punkto).

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Švedijoje yra mažesnis už ES vidurkį — prognozuojama, kad dėl didelio išlaidas mažinančio pensijų sistemos reformos poveikio išlaidos pensijoms, išreikštos BVP dalimi, ilgą laiką išliks gana stabilios. Atsižvelgiant į pradinę biudžeto būklę ir didelį pirminį perteklių bus lengviau sumažinti bendrąją skolą ir sparčiau kaupti lėšas. Užtikrinant patikimus valdžios sektoriaus finansus, kuriems būdingas planuojamas nuolatinis perteklius, galima būtų sumažinti riziką viešųjų finansų tvarumui. Apskritai Švedijoje rizika viešųjų finansų tvarumui yra nedidelė.

10)

Konvergencijos programoje pateiktas 2006 m. lapkričio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Visų pirma abiejose programose numatoma įgyvendinti priemones darbo jėgos pasiūlai padidinti.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (3).