17.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 71/1

(1)

1999 m. liepos mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1728/1999 (2), Taryba įvedė galutinius antidempingo muitus importuojamiems poliesterių štapelių pluoštams (PŠP), kurių kilmės šalis – Taivanas.

(2)

2000 m. gruodžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2852/2000 (3) Taryba įvedė galutinius antidempingo muitus importuojamiems poliesterių štapelio pluoštams, kurių kilmės šalis, inter alia, – Korėjos Respublika.

(3)

Atlikus pirmiau minėtus tyrimus, galutinių antidempingo muitų, kurie buvo nustatyti eksportuojantiems gamintojams Korėjos Respublikoje ir Taivane, lygis, išreikštas CIF kainos prie sienos procentu, buvo toks:

(4)

2003 m. gruodžio 19 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas dėl inicijavimo), patalpintu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), paskelbė antidempingo procedūros dėl importuojamų į Bendriją poliesterių štapelio pluoštų, kurių kilmės šalys – Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Saudo Arabija, inicijavimą.

(5)

Tą pačią dieną, vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija skelbimu, patalpintu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5), paskelbė Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1728/1999 ir (EB) Nr. 2852/2000 importuojamiems PŠP, kurių kilmės šalys – Korėjos Respublika ir Taivanas, įvestų galutinių antidempingo muitų tarpinės peržiūros inicijavimą.

(6)

Antidempingo tyrimai buvo inicijuoti, gavus skundą ir prašymą, kuriuos 2003 m. lapkričio 10 d. pateikė Comité International de la Rayonne et des Fibres Synthétiques (toliau – CIRFS arba skundo pateikėjas) gamintojų, atstovaujančių didelę Bendrijos PŠP gamybos dalį, šiuo atveju daugiau kaip 40 %, vardu. Skunde buvo pateikti minėto produkto dempingo ir jo padarytos didelės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamais tam, kad būtų pagrįstai pradėtos procedūros.

(7)

Šiuo metu galutinės antidempingo priemonės galioja importuojamiems PŠP, kurių kilmės šalys – i) Australija, Indonezija ir Tailandas, įvestos Reglamentu (EB) Nr. 1522/2000 (6); ii) Indija, įvestos Reglamentu (EB) Nr. 2852/2000; taip pat iii) Baltarusija, įvestos Reglamentu (EB) 1799/2002 (7).

(8)

Komisija apie procedūros inicijavimą oficialiai pranešė žinomiems eksportuojantiems gamintojams Kinijos Liaudies Respublikoje, Saudo Arabijoje, Korėjoje ir Taivane, importuotojams arba prekiautojams bei jų asociacijoms, žinomiems tiriamiems tiekėjams ir naudotojams, tiriamų eksportuojančių šalių atstovams ir skundo pateikėjui bei kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime dėl inicijavimo nustatytą laiką pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti būti išklausytoms.

(9)

Atsižvelgiant į didelį Kinijos, Taivano ir Korėjos eksportuojančių gamintojų, nurodytų skunde ir prašyme, skaičių bei didelį aptariamo produkto Bendrijos importuotojų kiekį, dempingui ir žalai nustatyti abiejuose pranešimuose dėl inicijavimo buvo numatyta tirti atrinktas imtis pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(10)

Tam, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga atranka, ir, jei taip, kad ji galėtų sudaryti tokią atrinktą imtį, visų eksportuojančių gamintojų 9 konstatuojamojoje dalies dalyje minėtose šalyse ir Bendrijos importuotojų buvo paprašyta apie save pranešti Komisijai ir pateikti, kaip nurodyta pranešimuose dėl inicijavimo, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su aptariamu produktu laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. lapkričio 30 d. (toliau – imties atrinkimo laikotarpis).

(11)

Ištyrus Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad į imties atrinkimo klausimus buvo gauta mažai atsakymų, buvo nuspręsta, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų atrinktos imties sudaryti nereikia.

(12)

Devyni Korėjos eksportuojantys gamintojai atsakė į imties atrinkimo klausimus. Imtis buvo sudaryta iš trijų didžiausius kiekius eksportuojančių gamintojų. Tačiau viena iš atrinktų įmonių vėliau atsisakė bendradarbiauti, todėl ji buvo pakeista ketvirta pagal didžiausius eksportuojamus kiekius atrinkta įmone. Imties atrinkimo laikotarpiu ši galutinė imtis atspindėjo daugiau kaip 80 % aptariamo produkto eksporto, apie kurį buvo pranešta, į Bendriją, ir ją sudarė šios įmonės:

(13)

Taivane į imties atrinkimo klausimus atsakė penkios įmonės, kurios pateikė informaciją apie aptariamo produkto eksportą į Bendriją laikotarpiu, kai buvo atrenkama imtis. Imtis buvo sudaryta iš trijų didžiausius kiekius eksportuojančių įmonių. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad viena iš atrinktų įmonių imties atrinkimo laikotarpiu neeksportavo aptariamo produkto vartojimui į Bendriją. Todėl ji buvo išbraukta iš imties. Pasirodė, kad ketvirtoji pagal dydį įmonė, kurios po to buvo paprašyta užpildyti klausimyną, taip pat neeksportavo aptariamo produkto vartojimui į Bendriją. Dar vienos įmonės atrankai būtų reikėję pratęsti klausimyno užpildymo terminą, ir dėl to tame tyrimo etape būtų iškilęs pavojus, kad tyrimas nebus atliktas laiku. Bet kuriuo atveju buvo manoma, kad dvi likusios įmonės, kurių eksportas imties atrinkimo laikotarpiu sudarė daugiau kaip 95 % aptariamo produkto eksporto į Bendriją, yra pakankamai tipiškos. Todėl imtis buvo sudaryta iš šių įmonių:

(14)

Importuotojų į Europos Bendriją atveju iš pradžių į imtį buvo atrinktos penkios įmonės, nesusijusios su eksportuojančiais gamintojais. Vėliau pasirodė, kad viena iš trijų atrinktų įmonių nebendradarbiauja, ir ji nebebuvo laikoma imties dalimi. Likusių keturių į imtį įtrauktų įmonių importas sudaro 14,6 % viso tiriamojo importo. Galutinė imtis buvo sudaryta iš šių įmonių:

(15)

Komisija žinomiems tirtiniems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo dėl rinkos ekonomikos režimo (RER) ir individualaus režimo (IR) formas. Prašymai dėl RER, arba, jei tyrimas nustato, kad eksportuojantys gamintojai neatitinka RER sąlygų, prašymai dėl IR buvo gauti iš penkių eksportuojančių gamintojų ir dar iš dviejų susijusių įmonių.

(16)

Komisija išsiuntinėjo klausimynus visoms žinomoms tirtinoms šalims ir visoms kitoms įmonėms, kurios apie save pranešė per pranešime dėl inicijavimo nustatytą laiką. Atsakymai atėjo iš penkių Kinijos eksportuojančių gamintojų, dviejų Saudo Arabijos eksportuojančių gamintojų, trijų į imtį įtrauktų Korėjos eksportuojančių gamintojų, dviejų į imtį įtrauktų Taivano eksportuojančių gamintojų, penkių Bendrijos importuotojų, susijusių su vienu Saudo Arabijos eksportuotoju, vieno Bendrijos importuotojo, importuojančio aptariamą produktą iš Korėjos, dviejų nesusijusių į imtį įėjusių importuotojų, šešių Bendrijos pramonės gamintojų, dviejų skunde nedalyvavusių gamintojų, dviejų žaliavų tiekėjų, dešimties naudotojų ir vieno gamintojo analogiškoje šalyje, t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

(17)

Komisija stengėsi gauti ir patikrinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga dempingui, jo padarytai žalai ir Bendrijos interesui nustatyti. Tikrinimo tikslais buvo apsilankyta šių įmonių patalpose:

(18)

Kadangi reikėjo nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo galima suteikti RER, normalioji vertė turėjo būti nustatyta, remiantis duomenimis iš analogiškos šalies, JAV, ir todėl buvo apsilankyta šioje įmonėje:

(19)

Dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

(20)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir samprotavimus, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti:

Vadovaujantis pagrindinio reglamento nuostatomis, šalims buvo duotas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti informaciją po šio atskleidimo.

(21)

Šalių žodinės ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir, jei tikslinga, galutiniai tyrimo nustatyti faktai buvo atitinkamai pakeisti.

(22)

Aptariamo produkto apibrėžimas atitinka apibrėžimą, kuris buvo taikomas 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse minėtuose tyrimuose.

(23)

Aptariamas produktas – tai sintetiniai poliesterių štapelio pluoštai, nekaršti, nešukuoti arba kitu būdu neparuošti verpimui, šiuo metu klasifikuojami KN 5503 20 00 kodu. Paprastai jis vadinamas poliesterių štapelio pluoštais.

(24)

Produktas yra pagrindinė medžiaga, naudojama įvairiuose tekstilės produktų gamybos proceso etapuose. Bendrijoje PŠP naudojami arba verpimui, t. y. gaminant plaušelius tekstilės produktų gamybai, sumaišius juos su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ir vilna, arba neaustiems gaminiams, tokiems kaip užpildai, t. y. tam tikrų tekstilės gaminių, pavyzdžiui, pagalvėlių, automobilių sėdynių ir švarkų, užpildai ir kamšalai.

(25)

Parduodami keli skirtingi produkto tipai, kuriuos galima nustatyti, remiantis įvairiais požymiais, tokiais kaip svoris, tvirtumas, blizgesys ir apdorojimas silikonu, arba klasifikuojant į tam tikras produkto šeimas, tokias kaip apvalūs, tuščiaviduriai, dvikomponenčiai pluoštai ir specializuoti pluoštai, pavyzdžiui spalvoti ir triskilčiai pluoštai. Žiūrint iš gamybos taško, galima skirti pirmosios gamybos PŠP, pagamintus iš pirminių žaliavų, ir regeneruotus PŠP, pagamintus iš perdirbto poliesterio. Galiausiai, produktas gali būti nestandartinės arba pirmarūšės kokybės.

(26)

Tyrimas nustatė, kad visi aptariamo produkto tipai, apibrėžti 23 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant įvairių skirtumų, apibrėžtų ankstesnėje konstatuojamoje dalyje, turi tas pačias fizines ir chemines savybes ir yra naudojami tais pačiais tikslais. Todėl šiame antidempingo tyrime visi aptariamo produkto tipai laikomi vienu produktu.

(27)

Nustatyta, kad PŠP, importuojami iš nagrinėjamų eksportuojančių šalių ir parduodami tų šalių vidaus rinkose, ir produktas, gaminamas ir parduodamas analogiškos šalies (JAV) vidaus rinkoje, taip pat produktas, kurį gamina Bendrijos pramonė ir parduoda Bendrijoje, turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tą pačią panaudojimo paskirtį. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(28)

Toliau nurodyta bendroji metodika buvo taikoma visiems eksportuojantiems gamintojams Korėjos Respublikoje, Taivane, Saudo Arabijoje ir, kiek įmanoma, Kinijos Liaudies Respublikoje. Todėl po to pateikti tiriamose šalyse atlikto dempingo tyrimo rezultatai apibūdina tik klausimus, kurie yra būdingi kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(29)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, iš pradžių buvo tirta, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo PŠP pardavimai vidaus rinkoje yra reprezentatyvūs, t. y. ar visa tokių pardavimų apimtis sudaro bent 5 % visos to gamintojo eksporto į Bendriją apimties.

(30)

Po to Komisija nustatė tuos vidaus rinkoje parduodamus PŠP tipus, kurie buvo identiški arba tiesiogiai palyginami su tipais, parduodamais eksportui į Bendriją. Atlikusi tyrimą pagal produktų tipus, nurodytus 27 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikė, kad vidaus rinkoje parduodami ir eksportuojami produktų tipai, kurie turi panašią kilmę, denjė, sudėtį, skersmenį, blizgesį, apdorojimą silikonu, kokybę ir panaudojimą, yra tiesiogiai palyginami.

(31)

Pagal kiekvieną tipą, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurie, kaip nustatyta, buvo tiesiogiai palyginami su PŠP tipu, parduodamu eksportui į Bendriją, buvo nustatyta, ar pardavimai vidaus rinkoje buvo pakankamai reprezentatyvūs pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies tikslais. Buvo laikoma, kad konkretaus PŠP tipo pardavimai vidaus rinkoje yra pakankamai reprezentatyvūs, jei tiriamuoju laikotarpiu to tipo bendra pardavimų vidaus rinkoje apimtis sudarė 5 % ar daugiau visos palyginamo PŠP tipo eksporto į Bendriją apimties.

(32)

Po to Komisija, nustačiusi svarstomo PŠP tipo pelningų pardavimų nepriklausomiems klientams dalį, ištyrė, ar galima laikyti, kad kiekvieno PŠP tipo pardavimų vidaus rinkoje reprezentatyvūs kiekiai buvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Tais atvejais, kai parduoti PŠP tipo kiekiai, kurių grynoji pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už apskaičiuotą gamybos savikainą, sudarė daugiau kaip 80 % visos to tipo pardavimų apimties, ir kai svertinė vidutinė to tipo kaina buvo lygi ar didesnė už gamybos savikainą, normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip visų per tiriamąjį laikotarpį vidaus rinkoje parduoto to tipo kainų svertinis vidurkis, nepaisant to, ar tokie pardavimai buvo pelningi, ar ne. Tais atvejais, kai PŠP tipo pelningų pardavimų apimtis sudarė 80 % ar mažiau visos to tipo pardavimų apimties, arba kai to tipo svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už gamybos savikainą, normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip to tipo tik pelningų pardavimų svertinis vidurkis, jei tokie pardavimai sudarė 10 % ar daugiau viso parduoto to tipo kiekio.

(33)

Tais atvejais, kai kokio nors produkto tipo pelningai parduotas kiekis sudarė mažiau kaip 10 % visos to tipo pardavimų apimties, buvo laikoma, kad šio konkretaus tipo buvo parduoti nepakankami kiekiai tam, kad kaina vidaus rinkoje būtų tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti. Kai eksportuojančio gamintojo parduotos tam tikro produkto tipo kainų vidaus rinkoje nebuvo galima naudoti normaliajai vertei nustatyti, buvo taikoma kitoks metodas.

(34)

Buvo išnagrinėta, ar normaliąją vertę galima nustatyti, remiantis kitų gamintojų kainomis vidaus rinkoje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Kadangi kitų gamintojų patikimos kainos vidaus rinkoje nebuvo žinomos, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė.

(35)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuota, remiantis kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudomis, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PB ir A) bei pelną.

(36)

Todėl Komisija išnagrinėjo, ar kiekvieno tiriamo eksportuojančio gamintojo patirtų PB ir A ir vidaus rinkoje realizuoto pelno duomenys yra patikimi.

(37)

Faktinės vidaus rinkoje patirtos PB ir A išlaidos buvo laikomos patikimomis, kai atitinkamos įmonės pardavimų vidaus rinkoje apimtį buvo galima laikyti tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pelno dydis vidaus rinkoje buvo nustatytas, remiantis pardavimais vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(38)

Visais atvejais, kai tokios sąlygos nebuvo įvykdytos, Komisija tyrė, ar, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktu, galima naudoti kitų eksportuotojų ar gamintojų duomenis tos kilmės šalies vidaus rinkoje. Kai patikimus duomenis buvo galima gauti tik apie vieną eksportuojantį gamintoją, nebuvo galima nustatyti jokio pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte nurodyto vidurkio, ir tuomet buvo nagrinėjama, ar yra įvykdytos 2 straipsnio 6 dalies b punkto sąlygos, t. y. naudojami duomenys apie nagrinėjamo eksportuotojo ar gamintojo tos pačios bendros produktų kategorijos gamybą ir pardavimus. Kai šių duomenų nebuvo galima gauti arba jų nepateikė eksportuojantis gamintojas, PB ir A išlaidos bei pelnas buvo nustatomi, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu, t. y. remiantis bet kuriuo kitu pagrįstu metodu.

(39)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems klientams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatoma, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(40)

Kai eksportas buvo vykdomas per susijusį importuotoją, ir jis nebuvo laikomas patikimu, eksporto kaina buvo apskaičiuojama, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, remiantis kaina, kuria importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, atitinkamai ją koregavus, atsižvelgiant į visas patirtas sąnaudas nuo produkto įvežimo iki perpardavimo, taip pat į pagrįstą PB ir A išlaidų bei pelno dydį. Šiuo atveju buvo naudojami paties susijusio importuotojo PB ir A išlaidos. Komisijos tarnybos paprastai nustato pelno dydį, remdamosi turima informacija iš bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų.

(41)

Reikėtų pažymėti, kad tyrimas parodė, jog vienas nesusijęs importuotojas vykdo aptariamo produkto prekybą tik kaip pagalbinę veiklą. Todėl į šio importuotojo pelną atsižvelgta nebuvo.

(42)

Liginamųjų tipų normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos iš įmonės lygiu. Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimą, buvo koreguojama, atsižvelgiant į skirtumus, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami koregavimai buvo atliekami visais atvejais, kuriais buvo nustatoma, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(43)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas, išskyrus atvejus, aprašytus 45 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatomas, lyginant kiekvieno produkto tipo svertinę vidutinę normaliąją vertę su svertine vidutine kiekvieno produkto tipo eksporto kaina.

(44)

Vienu atveju buvo išnagrinėta, ar būtų galima taikyti lyginimo pagal kiekvieną sandorį metodą, nes taikant lyginimo pagal kiekvieną vidurkį metodą nebuvo atskleistas visas vykdomo dempingo laipsnis (žr. 133–135 konstatuojamąsias dalis). Vis dėlto lyginti pagal kiekvieną sandorį nebuvo galima todėl, kad sandorių skaičius vidaus rinkoje ir eksporto sandorių skaičius buvo labai skirtingas. Be to, vidaus rinkoje nebuvo nustatyta jokių sandorių, kurių laikas būtų sutapęs su eksporto sandoriais.

(45)

Tais atvejais, kai eksporto kainų modelis skirtingais laikotarpiais buvo labai skirtingas, ir 43 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas neatspindėjo viso vykdomo dempingo, svertinė vidutinė normalioji vertė buvo lyginama su visų atskirų eksporto sandorių kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį.

(46)

Jei buvo nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai yra susiję, jų vidutinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas, laikantis Komisijos standartinės praktikos, taikomos susijusiems eksportuojantiems gamintojams.

(47)

Toms įmonėms, kurios nebendradarbiavo, „likęs“ dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais.

(48)

Siekiant nustatyti likusį dempingo skirtumą, iš pradžių buvo nustatomas bendradarbiavimo lygis. Buvo laikoma, kad bendradarbiavimo lygis yra aukštas, kai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto apimtis buvo arti tos apimties, kurią atitinkamai šaliai yra pateikęs Eurostatas, ir nebuvo priežasčių manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas atsisako bendradarbiauti. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą, buvo nuspręsta nustatyti likusį dempingo skirtumą tokio lygio, kuris atitiktų bendradarbiaujančios įmonės, taikančios didžiausią dempingo skirtumą, lygį.

(49)

Kai bendradarbiavimo lygis buvo žemas, likęs dempingo skirtumas buvo nustatomas, remiantis kito bendradarbiaujančio gamintojo taikomu tipišku didžiausio dempingo modeliu. Buvo manoma, kad toks metodas taip pat būtinas tam, kad už nebendradarbiavimą nebūtų suteikiama nauda, ir atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodymų, kad nebendradarbiaujanti šalis būtų taikiusi žemesnio lygio dempingą.

(50)

Antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo, normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(51)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, kurių atitikimą įmonės pareiškėjos privalo įrodyti, yra pateikti sutrumpinta forma:

(52)

Penki KLR eksportuojantys gamintojai prašė, kad jiems pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą būtų suteiktas RER, ir atsakė į RER paraiškos formą, skirtą eksportuojantiems gamintojams. Komisija stengėsi gauti ir tų įmonių patalpose patikrino visą informaciją, pateiktą RER paraiškose, kuri, jos nuomone, buvo būtina.

(53)

Tyrimas parodė, kad tik viena iš penkių pirmiau minėtų įmonių atitiko būtinus kriterijus, ir todėl jai buvo suteiktas RER. Šis eksportuojantis KLR gamintojas, kuriam buvo suteiktas RER, yra šis:

(54)

Likusios keturios paraiškos turėjo būti atmestos. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintai pateiktas keturių įmonių, kurioms nebuvo suteiktas RER, vertinimas pagal kiekvieną iš penkių kriterijų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(55)

Su tyrimu susijusioms įmonėms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas apie pirmiau pateiktus nustatytus faktus. Visos keturios įmonės, kurioms nebuvo suteiktas RER, nesutiko su vertinimais ir teigė, kad joms turėtų būti suteiktas RER.

(56)

Dėl pirmojo kriterijaus, t. y. dėl to, kad verslo sprendimai turėtų būti priimami reaguojant į rinkos signalus, nesikišant valstybei, ir kad sąnaudos turėtų atspindėti rinkos vertes, viena įmonė prieštaravo Komisijos išvadai, kad ji yra gavusi valstybės subsidiją, ir todėl sąnaudos nevisiškai atspindėjo rinkos vertes. Šiuo atveju kolektyvinės nuosavybės akcininkui nebuvo kompensuota už jo indėlį į turtą steigiant įmonę, kai, įmonės vertei vėliau padidėjus, jis pardavė savo akcijas. Patikros vietoje metu buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad valstybinės nuosavybės akcininkui nebuvo kompensuota dėl tokio vertės padidėjimo. Tokia finansinė nauda reiškė, kad įmonei nereikėjo sumokėti rinkos verte už turtą, kuris yra būtinas aptariamam produktui pagaminti. Dėl to sprendimai dėl sąnaudų ir reikalingų priemonių nebuvo laikomi sprendimais, priimtais reaguojant į rinkos signalus.

(57)

Be to, įmonė bandė nuslėpti galimą valstybės įsikišimą. Nagrinėjant įmonės verslo licencijos, išduotos kinų kalba, vertimą, buvo nustatyta, kad informacija apie jos akcininko verslo sritį, ypač valdymą ir miestui priklausančio turto eksploatavimą, buvo akivaizdžiai praleista. Todėl teko padaryti išvadą, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė pakankamos informacijos, įrodančios, kad jis veikė rinkos sąlygomis. Nė vienas argumentas, kurį su tyrimu susijusi įmonė pateikė po atskleidimo, negalėjo pakeisti šios išvados, ir paraiška turėjo būti atmesta.

(58)

Dėl antrojo kriterijaus, t. y. dėl to, kad įmonės turi turėti vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurių auditas atliekamas nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus, komplektą, keturios įmonės pateikė atsakymus, kad jos atitinka šį kriterijų, nes jų apskaitos įrašus tikrina nepriklausomi auditoriai. Tačiau buvo nustatyta, kad trijų įmonių auditorių ataskaitose nebuvo paminėtos kelios svarbios problemos (įskaitant pagrindinių tarptautinių apskaitos taisyklių nesilaikymą), kurios buvo nustatytos atliekant patikrinimą vietoje, ir nepaaiškinti su tyrimu susijusių įmonių apskaitos politikos pokyčiai. Nustatyta, kad viena įmonė savo finansinėse ataskaitose nereagavo į auditorių rekomendacijas. Todėl turėjo būti padaryta išvada, kad visų keturių su tyrimu susijusių įmonių apskaitos įrašai nebuvo auditorių tikrinami pagal tarptautinius apskaitos standartus, kaip reikalauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroji įtrauka, ir jų paraiškos turėjo būti atmestos.

(59)

Dėl trečiojo kriterijaus trys įmonės teigė, jog priešingai Komisijos nustatytiems faktams jokių reikšmingų iškraipymų nebuvo perkelta iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Vienu atveju šis teiginys turėjo būti atmestas, nes buvo nustatyta, jog su tyrimu susijusi įmonė iš vyriausybės gavo lengvatinę be palūkanų paskolą ir keletą kitų subsidijų. Tai reiškia, kad yra reikšmingi iškraipymai, perkelti iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos, kurie turi įtakos gamybos sąnaudoms. Antros įmonės atveju nesutapo mokėtinos sumos su faktiškai sumokėtomis sumomis už įmonės žemės naudojimosi teises. Be to, ir tai yra susiję taip pat su antruoju kriterijumi, šios įmonės nematerialaus turto nuvertėjimas buvo apskaitytas ne pagal apskaitos standartus. Trečia įmonė teigė, jog tai, kad ji negali pateikti įrodymų, jog kapitalas buvo įmokėtas taip, kaip yra nustatyta jos įstatuose, nėra susiję su reikšmingu buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos iškraipymu todėl, kad tai susiję su privačiais interesais. Tačiau tyrimas atskleidė, jog nebuvo laikomasi taisyklių dėl įmonės įmokėto kapitalo. Todėl buvo padaryta išvada, kad šiai įmonei turi įtakos reikšmingas iškraipymas, perkeltas iš ne rinkos ekonomikos sistemos, ir jos sąnaudos, ypač sąnaudos susijusios su turto nuvertėjimu, yra reikšmingai iškraipytos. Todėl buvo padaryta išvada, kad su tyrimu susijusios įmonės neįvykdė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatytų sąlygų, ir dėl to jų paraiškos turėjo būti atmestos.

(60)

Viena įmonė teigė, kad Komisija priėmė sprendimą dėl jos RER paraiškos, pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, minėtam pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 daleis c punkte, ir todėl tas sprendimas negalioja.

(61)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Komisija tiriamiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, įskaitant minėtąją įmonę, kurie turėjo didelių sunkumų užpildant RER paraiškos formas iki pranešime dėl inicijavimo nustatyto termino, kelis kartus tą terminą pratęsė.

(62)

Taip pat pažymėtina, kad dauguma gautų RER paraiškų buvo su trūkumais ir reikėjo didelių išsiaiškinimų bei papildomos informacijos, ir dėl to tyrimas užsidelsė. Galiausiai, kai kurių problemų, tokių kaip įmonių struktūra ir pardavimų kanalai, sudėtingumas, taip pat rimtos problemos, nustatytos įmonių sąskaitose patikrinimų vietoje metu, pareikalavo ilgesnės analizės, ir per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo nebuvo galima priimti sprendimo dėl gautų RER paraiškų.

(63)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad dėl tokio termino nesilaikymo neturi kilti jokių akivaizdžių teisinių pasekmių, nes įmonėms buvo suteikta vienoda galimybė pareikšti pastabas. Be to, pažymėtina, jog minėtoji įmonė nenurodė, kad dėl sprendimo priėmimui prireikusio ilgesnio laiko ji būtų patyrusi kokį nors neigiamą poveikį. Faktiškai nė viena kita suinteresuotoji šalis nepareiškė, kad ji dėl to būtų kaip nors nukentėjusi.

(64)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad galiojantį sprendimą dėl RER galima priimti ir praėjus trijų mėnesių laikotarpiui, todėl su tyrimu susijusios įmonės paraiška buvo atmesta.

(65)

Buvo pasikonsultuota su Patariamuoju komitetu, ir apie tai tiesiogiai tiriamos šalys buvo atitinkamai informuotos. Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas, bet dėl RER nustatymo nebuvo gauta jokių pastabų.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, jei nustatomas visoje šalyje taikytinas muitas, toks muitas nustatomas šalims, kurioms taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis, išskyrus atvejus, kai įmonės pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį gali įrodyti, kad a) jos gali laisvai repatrijuoti kapitalą ir pelną; b) jų eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos yra laisvai nustatomos; c) dauguma akcijų priklauso privatiems asmenims; d) valiutų keitimas vykdomas rinkos valiutų keitimo kursu, ir e) jei eksportuotojams nustatomi skirtingi muito tarifai, bet kuris valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų apeiti priemones.

(67)

Penki eksportuojantys gamintojai, prašydami jiems suteikti RER, taip pat prašė suteikti individualų režimą tuo atveju, jei jiems nebūtų suteiktas RER. Kaip pirmiau nurodyta, įmonės privalo įrodyti, kad jos laikosi pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, nurodytų kriterijų. Kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje, viena įmonė pateikė klaidinančią informaciją apie vieno jos akcininko verslo sritį, norėdama nuslėpti valstybės kišimąsi. Todėl ši įmonė negalėjo įrodyti, kad ji visiškai laisvai galėjo nustatyti eksporto kainas ir kiekius bei pardavimo sąlygas, Be to, ji negalėjo įrodyti, kad valstybės kišimasis nebuvo toks, kad leistų apeiti priemones, jei šiam eksportuotojui būtų suteiktas individualus muito tarifas. Kadangi ši įmonė neatitiko visų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų, buvo nuspręsta šiai įmonei nesuteikti IR.

(68)

Viena iš trijų įmonių, kurioms nebuvo suteiktas RER, iš dalies priklausė užsieniečiams ir galėjo laisvai išvežti pelną į jų šalį. Kitos dvi įmonės priklauso Kinijos asmenims, esantiems Kinijos Liaudies Respublikoje, ir todėl joms šis kriterijus netaikomas. Remiantis patikrinta informacija, kurią pateikė šios trys įmonės, buvo nustatyta, kad valstybė nedarė jokios įtakos ir nekliudė įmonėms laisvai nustatyti savo eksporto kainas ir kiekius bei pardavimo sąlygas. Taip pat nebuvo manoma, kad valstybės kišimosi į šias įmones laipsnis buvo toks, kad leistų išvengti taikyti priemones, nes dauguma šių įmonių akcijų priklauso tikrai privatiems asmenims. Kadangi įmonės konkuruoja tarpusavyje ir vidaus rinkoje, ir eksporto rinkoje, kiekviena įmonė greičiau pasinaudos savo pelnu nei leis kokį nors priemonių taikymo išvengimą. Kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, visos įmonės atitiko penktąjį kriterijų, nurodytą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, pagal kurį visi valiutų keitimai turi būti vykdomi rinkos keitimo kursu. Todėl buvo padaryta išvada, kad trys įmonės, kurioms nebuvo suteiktas RERE, atitinka IR keliamus reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(69)

Todėl buvo padaryta išvada, kad IR turėtų būti suteiktas šiems trims eksportuojantiems gamintojams Kinijos Liaudies Respublikoje:

(70)

Kinijos eksportuojančio gamintojo, kuriam suteiktas RER, buvo paprašyta pateikti išsamų atsakymą į klausimyną, įskaitant informaciją apie pardavimus vidaus rinkoje ir informaciją apie aptariamo produkto gamybos sąnaudas. Šis atsakymas buvo patikrintas tos įmonės patalpose.

(71)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija taikė tuos pačius metodus, kurie yra paaiškinti 29–38 konstatuojamosiose dalyse.

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas rinkos ekonomikos režimas, turi būti nustatoma, remiantis kainomis arba apskaičiuota verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – analogiška šalis).

(73)

Pranešime dėl inicijavimo Kinijos Liaudies Respublikos normaliosios vertės nustatymui tinkama rinkos ekonomikos trečiąja šalimi buvo numatyta JAV, ir suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti dėl to pastabas. Trys eksportuojantys gamintojai per nustatytą laiką pareiškė protestą tokiam pasirinkimui, o vienas gamintojas analogiška šalimi pasiūlė pasirinkti kurią nors į atliekamą procedūrą įtrauktą eksportuojančią šalį, kuriai yra nustatyta žemiausia normalioji vertė. Buvo teigiama, kad JAV ekonominis išsivystymas yra skirtingas nuo KLR išsivystymo ir kad sąnaudos, įskaitant žaliavų kainas, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra santykinai didesnės.

(74)

Siekdama nustatyti, ar tikslinga analogiška šalimi pasirinkti JAV, Komisija pirmiausia iš žinomų PŠP gamintojų kitose rinkos ekonomikos šalyse, būtent: JAV, Indijoje, Indonezijoje ir Tailande, paprašė informacijos apie pardavimus ir rinkos sąlygas. Atsakymai į informacijos prašymą atėjo iš vieno gamintojo JAV, vieno gamintojo Indijoje ir dviejų gamintojų Indonezijoje. Taip pat buvo ištirta, ar galima laikyti tinkama analogiška šalimi Taivaną ir Korėjos Respubliką, kurių atžvilgiu dėl to paties produkto lygiagrečiai buvo atliekama 5 konstatuojamojoje dalyje minėta tarpinė peržiūra.

(75)

Taivano atveju informacija, gauta iš lygiagrečiai vykdomos tarpinės tyrimo peržiūros, rodė, kad vidaus rinkoje Taivanas pardavinėja tik pirmosios gamybos PŠP, tuo tarpu Kinijos eksportuotojai, kuriems nebuvo suteiktas RER, pardavinėja tik perdirbtus PŠP, ir todėl, atliekant normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimą, reikėtų atlikti svarbius koregavimus. Korėjos atveju nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai vykdė eksportą į Bendriją dempingo kainomis (žr. 112–137 konstatuojamąsias dalis), o tai rodė, kad šios šalies vidaus rinka tikriausiai yra iškraipyta. Be to, Korėjos rinkoje buvo parduodami daugiausia pirmosios gamybos PŠP, ir tik viena įmonė (iš trijų) gamino perdirbtus PŠP. Jungtinėse Amerikos Valstijose, priešingai, buvo parduodami dideli kiekiai ir pirmosios gamybos PŠP, ir perdirbti PŠP. Todėl buvo padaryta išvada, kad nėra akivaizdžios priežasties, kodėl Korėja ar Taivanas būtų tinkamesnė analogiška šalis nei JAV. Kitoms galimoms analogiškoms šalims yra taikomi antidempingo muitai ir (arba) kompensaciniai muitai, kurie šių šalių aptariamo produkto vidaus rinkose gali rodyti iškraipymus.

(76)

Komisijos turimos informacijos analizė rodė, kad JAV turi didelę ir labai konkurencingą aptariamo produkto rinką, kurioje dalyvauja daugiau kaip dešimt gamintojų ir į kurią daug importuojama iš trečiųjų šalių. Nors aptariamo produkto importui iš Korėjos Respublikos ir Taivano yra taikomi antidempingo muitai, į šią rinką daug importuojama PŠP ir iš kitų šalių.

(77)

Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, produktas, gaminamas ir parduodamas JAV vidaus rinkoje, yra produktas, panašus į produktą, eksportuojamą iš Kinijos į Bendriją. Šiuo atžvilgiu, atliekant lyginimą, buvo atsižvelgta tik į tuos JAV pagamintus produkto tipus, kurių gamybos procesas yra tas pats, t. y. į PŠP iš perdirbtų atliekų.

(78)

Kinijoje naudojama pagrindinė žaliava, t. y. perdirbtos atliekos, buvo daugiausia įsigyjamos vidaus rinkoje, nors tam tikra dalis buvo importuojama iš JAV ir Europos. Gamintojas analogiškoje šalyje žaliavą pirko tik iš savo šalies tiekėjų. Todėl buvo padaryta išvada, kad gauti žaliavą JAV yra lengviau nei KLR arba bent vienodai lengva.

(79)

Pasirinkti analogišką šalį, remiantis žemiausia nustatyta normaliąja verte, buvo laikoma nepagrįsta, nes toks pasirinkimas yra paremtas ne aiškiais kriterijais, o galutiniu rezultatu. Lygiai taip pat tai, kad rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje sąnaudos yra neva didesnės, negali būti priežastis nelaikyti tokios šalies tinkama analogiška šalimi. Vienas iš galimų valstybės kišimosi tikslų gali būti noras išlaikyti nedideles sąnaudas ir taip paremti tam tikras pramonės šakas, kad jos išliktų konkurencingo. Tokiais atvejais mažesnės sąnaudos būtų valstybės kišimosi pasekmė, o ne rinkos jėgų veikimo rezultatas. Kaip tik to siekiama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, kuriame reikalaujama pasirinkti analogišką šalį tam, kad normalioji vertė būtų paremta kainomis ir sąnaudomis, kurios nėra iškraipytos ne rinkos ekonomikos sąlygų.

(80)

Dėl JAV ir KLR nevienodo ekonominio išsivystymo lygio pasakytina, kad, renkantis analogišką šalį, tai nėra svarbus veiksnys. Pasirinkus šiuolaikišką ir ekonomišką rinką, kurioje yra intensyvi konkurencija, normalioji vertė būtų žemesnė nei tuo atveju, jei analogiška šalis turėtų ekonominį išsivystymą, panašų į ne rinkos ekonomikos šalies ekonominį išsivystymą.

(81)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad tinkamiausia analogiška šalis yra JAV ir kad tokiomis aplinkybėmis, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, JAV pasirinkimas atrodo pagrįstas ir pateisinamas.

(82)

Vėliau Komisija gamintojui JAV nusiuntė išsamesnį klausimyną, prašydama informacijos apie panašaus produkto pardavimo kainas vidaus rinkoje ir gamybos sąnaudas. Gamintojo atsakymas buvo patikrintas vietoje.

(83)

Nepasibaigus pastabų dėl atskleidimo pateikimo terminui, du Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad JAV nėra tinkama analogiška šalis, nes nuo 2001 m. joje yra atliekamas tyrimas dėl antikonkurencinio elgesio ir dėl kainų nustatymo Amerikos PŠP rinkoje, įtraukiant bendradarbiaujančias bei kitas aštuonias JAV įmones. Šio tyrimo metu du atsakomybės bendrininkai buvo pripažinti kaltais ir vienam iš jų buvo skirta bauda. Buvo teigiama, kad analogiška šalimi reikėtų pasirinkti Pietų Korėją ir Taivaną.

(84)

Reikėtų pažymėti, kad pirmiau minėtas tyrimas yra susijęs su veiksmais, kurie buvo vykdomi likus daugiau kaip metams iki tiriamojo laikotarpio, ir kad nėra turima jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad tokiais kaltais pripažintų rinkos dalyvių veiksmais TL būtų daroma įtaka kainoms, kurios buvo naudojamos kaip pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti. Priešingai, lyginant gamintojo panašių produktų pardavimų vidaus rinkoje pelno dydį analogiškoje šalyje su tokiu pelno dydžiu Korėjoje ar Taivane, šis pelno dydis buvo toks pats arba mažesnis. Be to, atlikus tyrimą bendradarbiaujantis JAV gamintojas (Wellman Inc) nebuvo apkaltintas, 2004 m. rugsėjo mėn. JAV valdžios institucijoms jį informuojant, kad įmonei ar jo darbuotojams nebus pareikštas joks oficialus kaltinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, yra daroma išvada, kad praeityje JAV rinkoje galėjusiu egzistuoti bet kokiu antikonkurenciniu elgesiu nebuvo iškreipta bendradarbiaujančio JAV gamintojo pateikta informacija, naudojama kaip pagrindas normaliajai vertei apibrėžti. Šiomis aplinkybėmis JAV yra patvirtinama kaip tinkama pasirinkti analogiška šalimi. Vis dėlto, pažymėtina, kad bet kokiu atveju, jeigu tyrimo metu nustatoma, kad tokie antikonkurenciniai veiksmai buvo vykdomi tyrimo metu, ar jais buvo iškraipomos šio tyrimo išvados, šias išvadas gali prireikti peržiūrėti.

(85)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, normalioji vertė eksportuojančiam gamintojui, kuriam nebuvo suteiktas RER, buvo nustatyta, remiantis patikrinta iš gamintojo analogiškoje šalyje gauta informacija, t. y. remiantis visomis JAV vidaus rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašius produktų tipus, nes buvo nustatyta, kad tokios kainos už tipinius kiekius buvo mokamos įprastomis prekybos sąlygomis.

(86)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija taikė tą pačią metodiką, kuri yra paaiškinta 29–38 konstatuojamosiose dalyse.

(87)

Visas eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas RER arba IR, eksportas buvo parduotas tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje, ir todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta faktiškai sumokėtų ar mokėtinų kainų pagrindu.

(88)

Taikytinais ir pateisinamais atvejais buvo atlikti pareikalauti koregavimai, atsižvelgiant į sugrąžintus muitus, transporto, draudimo, tvarkymo, pakavimo ir kredito sąnaudas, banko mokesčius ir komisinius.

(89)

Tam tikri Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo suteiktas IR, eksportuoti produkto tipai, palyginti su panašiais analogiškoje šalyje parduodamais tipais, turėjo skirtingas fizines savybes, tokias kaip blizgesį, spalvą, skersmenį ar apdorojimą silikonu. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, į tai buvo atsižvelgta ir atitinkamai patikslinta. Nesant patikimesnės informacijos, patikslinimas buvo nustatytas, remiantis analogiškoje šalyje nustatytu kainos skirtumu, susijusiu su tomis konkrečiomis savybėmis.

(90)

Tyrimas atskleidė, kad analogiškoje šalyje buvo parduodama tik galutiniams naudotojams, tuo tarpu Kinijos eksportuojantys gamintojai vykdė pardavimus ir per kitus pardavimo kanalus. Nesant tokių pačių pardavimo kanalų analogiškoje šalyje, buvo leista specialiai pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį, iš galutinių naudotojų normaliosios vertės atimant sumą, lygią 10 % bendrojo pelno dydžiui.

(91)

Nurodytu pagrindu normalioji vertė buvo nustatyta nuo apytikriai 70 % iki apytikriai 90 % aptariamo produkto kiekio, kurį į Bendriją eksportavo įmonės, kurioms buvo suteiktas IR. Manoma, kad tai tipinis kiekis taikyto dempingo laipsniui nustatyti.

(92)

Taip pat buvo koreguoti Kinijos eksportuojančio gamintojo duomenys dėl skirtumų, susidarančių dėl PVM grąžinimo.

(93)

Įmonei, kuriai buvo suteiktas RER, dempingo skirtumas buvo nustatytas, palyginus įmonės svertinę vidutinę normaliąją vertę su jos kiekvieno produkto tipo svertinėmis vidutinėmis eksporto kainomis, nustatytomis, kaip nurodyta pirmiau.

(94)

Trijų įmonių, kurioms buvo suteiktas IR, į Bendriją eksportuotų tipų svertinė vidutinė normalioji vertė, nustatyta analogiškai šaliai, buvo palyginta su atitinkamo tipo, eksportuoto į Bendriją, svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(95)

Bendradarbiaujančiai įmonei, kuriai nesuteiktas nei RER, nei IR, bei visiems nebendradarbiaujantiems eksportuotojams buvo nustatyta, kad jų visoje šalyje taikytinas dempingo skirtumas – tai ne rinkos ekonomikos gamintojui, kuriam nesuteiktas IR, nustatyto dempingo skirtumo ir vieno nebendradarbiaujančio ne rinkos ekonomikos eksportuojančio gamintojo didžiausių dempingo kainų tipinio modelio svertinis vidurkis, kaip 49 paaiškinta konstatuojamojoje dalyje.

(96)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentu, yra tokie:

(97)

Atsakymai į klausimyną atėjo iš dviejų eksportuojančių gamintojų ir penkių importuotojų, susijusių su vienu iš eksportuotojų.

(98)

Šio eksportuojančio gamintojo pardavimai vidaus rinkoje buvo reprezentatyvūs. Tačiau dėl jų kainų nebuvo galima laikyti, kad tokie pardavimai vyksta įprastomis prekybos sąlygomis. Dėl to, nesant patikimų duomenų iš kitų eksportuojančios šalies gamintojų, normaliąją vertę teko apskaičiuoti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(99)

Apskaičiuojant normaliąją vertę, tiriamo bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tiriamuoju laikotarpiu panašaus produkto vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis patirtos faktinės PB ir A išlaidos buvo pridėtos prie jo paties kiekvieno eksportuoto tipo vidutinių gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu.

(100)

Kadangi iš kitų Saudo Arabijos eksportuojančių gamintojų patikimų duomenų nebuvo (žr. 104-106 konstatuojamąsias dalis) ir kadangi tiriamas eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios informacijos apie tos pačios bendros produktų kategorijos gamybą ir pardavimą, pelno dydį teko nustatyti, taikant bet kurį kitą patikimą metodą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte. Šiuo atveju buvo manoma, kad 5 % pelno dydis yra pagrįstas. Nebuvo jokios informacijos, kuri, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte, būtų rodžiusi, kad toks pelno dydis yra didesnis už įprastai kitų eksportuotojų ar gamintojų gaunamą pelną iš tos pačios bendros kategorijos produktų pardavimo Saudo Arabijos vidaus rinkoje.

(101)

Visas pardavimas Bendrijai vyko per susijusį importuotoją, kuris perparduodavo produktą ir susijusiems, ir nesusijusiems klientams. Savo ruožtu, susiję klientai perparduodavo aptariamą produktą kitiems nepriklausomiems klientams. Dėl to eksporto kaina buvo apskaičiuota, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi.

(102)

Buvo atlikti patikslinimai, atsižvelgiant į transporto, draudimo, pakavimo ir kredito sąnaudų skirtumus.

(103)

Šis eksportuojantis gamintojas taip pat reikalavo, kad normalioji vertė būtų koreguota, atsižvelgiant į sąnaudas vidaus rinkoje po pardavimo. Ne tik nebuvo įrodymų, kurie įrodytų reikalaujamą koreguotiną sumą, bet ir turimos informacijos pagrindu nebuvo galima spręsti, kad šis veiksnys turėjo įtakos kainų palyginamumui. Svarbiausia, nebuvo galima įrodyti, kad dėl šio veiksnio klientai vidaus rinkoje sistemingai mokėjo skirtingą kainą. Be to, buvo nustatyta, kad šios išlaidos buvo susijusios ne tik su panašaus produkto pardavimu vidaus rinkoje, bet ir su jo pardavimu kitose rinkose, taip pat su aptariamo produkto pardavimu Bendrijai. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šį reikalavimą reikėjo atmesti, kadangi jis neatitiko 2 straipsnio 10 dalies reikalavimų.

(104)

Šio eksportuojančio gamintojo pateikti atsakymai į klausimyną buvo su dideliais trūkumais, ir juose buvo prieštaringos informacijos. Nors įmonės buvo paprašyta ištaisyti, papildyti ir paaiškinti savo atsakymą, ji nepateikė trūkstamos informacijos ir nepadarė reikiamų pataisymų. Dar daugiau, patikrinimas vietoje atskleidė, kad NPF nenurodė daugiau nei pusės savo PŠP pardavimų vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį. Be to, nebuvo galima suderinti įmonės praneštų visų pardavimo Bendrijai skaičių su apskaitos dokumentais. Todėl buvo manoma, kad atsakyme į klausimyną pateiktų pardavimo duomenų negalima laikyti patikimu pagrindu dempingo skirtumui nustatyti.

(105)

Be to, duomenų apie gamybos sąnaudas nebuvo galima suderinti su įmonės vidaus apskaitos dokumentais ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi. Todėl buvo padaryta išvada, kad pateikta informacija apie panašaus produkto gamybos sąnaudas yra nepatikima, ir jos negalima naudoti kaip pagrindo normaliajai vertei nustatyti.

(106)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manyta, kad jo paties duomenų pagrindu nustatyti šio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumo negalima. Todėl dempingo skirtumas buvo nustatytas, remiantis turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Tokiu atveju, atsižvelgiant į nepakankamą NPF pateiktą informaciją, nebuvo priežasčių manyti, kad NPF taikė kitokio lygio dempingą nei kitas Saudo Arabijos eksportuojantis gamintojas. Todėl buvo manoma, jog yra tikslinga nustatyti NPF dempingo skirtumą to paties lygio, koks buvo nustatytas kitam Saudo Arabijos eksportuojančiam gamintojui. Be to, vėliau nebuvo pateikta jokios patikrinamos informacijos, kuria būtų leidžiama Komisijai peržiūrėti jos faktus.

(107)

Įmonė pareiškė protestą dėl metodo, teigdama, kad ji vykdė veiklą skaidriai, ir kad klaidos, kurios buvo pateiktos informuojant, buvo atsitiktinės ir tiktai kanceliarinės. Vis dėlto papildomos patikrinamos informacijos, kuri leistų Komisijai peržiūrėti išvadas, nebuvo pateikta.

(108)

Kitas Saudo eksportuojantis gamintojas nepritarė pirmiau minėtam metodui, teigdamas, kad tai suteikia naudą už nebendradarbiavimą. Vėliau buvo teigiama, kad NPF eksportavo kitokių tipų produktus, kurių negalima palyginti su Sabic eksportuojamų produktų tipais. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad apibrėžiant NPF dempingo skirtumą, buvo remiamasi geriausia turima informacija. Kadangi didelę aptariamo produkto eksporto iš Saudo Arabijos į Bendriją dalį (81 %) vykdė Sabic, todėl, neegzistuojant jokiam kitam pagrįstam metodui, pastarasis buvo laikomas tinkamu pagrindu dempingo skirtumui NPF nustatyti. Be to, kaip minėta pirmiau, nebuvo priežasčių manyti, kad NPF taikė kitokio lygio dempingą nei kitas Saudo Arabijos eksportuojantis gamintojas. Dviejų įmonių eksportuojamų skirtingų produktų tipų atveju buvo pažymėta, kad jie visi laikomi aptariamu produktu. Šiomis aplinkybėmis Komisijos taikomas metodas yra laikomas pagrįstu.

(109)

Dempingo skirtumas buvo nustatytas, lyginant įmonės svertinę vidutinę normaliąją vertę su jos svertinėmis vidutinėmis kiekvieno produkto tipo eksporto kainomis, kaip nustatyta pirmiau. Kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, kito Saudo Arabijos eksportuojančio gamintojo, t. y. NPF, dempingo skirtumas buvo nustatytas to paties lygio kaip ir skirtumas, nustatytas bendradarbiaujančiam Saudo Arabijos gamintojui (Sabic).

(110)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas aiškiai rodė dempingą. Dempingo skirtumai, išreikšti CIF grynosios prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentu, yra tokie:

(111)

Kadangi, kaip paaiškinta 48 konstatuojamojoje dalyje, minėtų dviejų įmonių eksportas sudarė visą Saudo Arabijos eksportą į Bendriją, likęs muitas taip pat buvo nustatytas bendradarbiaujančios įmonės, taikiusios didžiausią dempingo skirtumą, lygio. Tokiu būdu, likęs muitas, išreikštas CIF grynosios prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentu, yra 31,7 %.

(112)

Atsakymai į klausimyną atėjo iš trijų eksportuojančių gamintojų, įtrauktų į atrinktą imtį.

(113)

Vienas eksportuojantis gamintojas iš pradžių pateikė duomenis apie visus produktus, kurių sudėtyje yra poliesterio. Tačiau kadangi ši peržiūra atliekama tik dėl sintetinių poliesterio štapelio pluoštų, nekarštų, nešukuotų ir kitu būdu neparuoštų verpimui, kurie šiuo metu klasifikuojami KN 5503 20 00 kodu (t. y. kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 50 % poliesterio), visi produktai, kuriuos eksportuojantis gamintojas deklaravo kaip produktus, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 50 % poliesterio, buvo atmesti.

(114)

Visų trijų eksportuojančių gamintojų, įtrauktų į atrankinę imtį, panašaus produkto pardavimai buvo reprezentatyvūs, kaip apibrėžta 29–31 konstatuojamosiose dalyse. Didele dalimi normalioji vertė buvo paremta nepriklausomų Korėjos Respublikos klientų sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiems produktų tipams, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo nepakankamas, kad jį būtų galima laikyti reprezentatyviu, arba jie buvo parduodami ne įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje.

(115)

Vienas eksportuojantis gamintojas Korėjos Respublikoje pranešė apie pardavimus Korėjos gamykloms kaip apie pardavimus vidaus rinkoje, nors produktas galiausiai buvo skirta eksportui. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad tie parduoti produktai buvo skirti vidaus vartojimui. Tačiau jiems buvo taikomos eksportui būdingos administracinės priemonės: jiems nebuvo taikomas šalies vidaus pardavimo mokestis, sąskaitos už juos paprastai buvo išrašomos JAV doleriais ir apmokamos akredityvais, jiems buvo taikomas muito grąžinimas ir įmonių apskaitos įrašuose jie paprastai buvo klasifikuojami kaip vietiniai pardavimai eksportui. Esant tokioms aplinkybėms ir taikant 2 konstatuojamojoje dalyje minėtame tyrime (toliau – pradinis tyrimas) taikomą metodą, į šiuos pardavimus, apskaičiuojant tos įmonės normaliąją vertę, nebuvo atsižvelgta.

(116)

Tas pats Korėjos Respublikos eksportuojantis gamintojas pasinaudojo nacionaline programa, skirta padėti finansinius sunkumus patiriančioms Korėjos įmonėms, vadinamąja „sunkumų išsprendimo programa“. Pagal šią programą įmonė savo skolas galėjo paversti akcine nuosavybe, apskaitydama didelę sumą kaip pajamas ir tokiu būdu dirbtinai didele dalimi kompensuodama įmonės PB ir A išlaidas. Todėl buvo manoma, kad ši suma neturėtų būti laikoma įprastomis pajamomis, į kurias reikėtų atsižvelgti, apskaičiuojant PB ir A išlaidas. Todėl PB ir A išlaidos, apie kurias buvo pranešta, neatspindėjo patirtų panašaus produkto gamybos ir pardavimo sąnaudų. Taigi, praneštos PB ir A išlaidos, įskaitant dirbtines pajamas, neatspindėjo patirtų panašaus produkto gamybos ir pardavimo sąnaudų. Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, į šią sumą nebuvo atsižvelgta, apskaičiuojant PB ir A išlaidas.

(117)

Įmonė taip pat be pagrindo teigė, kad siekiant apskaičiuoti PB ir A išlaidas buvo atsižvelgta į pajamas, gaunamas iš blogų skolų susigrąžinimo. Kadangi šios skolos nebuvo susijusios su aptariamu produktu, o buvo priskirtos prie pagal „sunkumų išsprendimo programą“ gaunamo pelno, jos nesudaro įprastų įplaukų, į kurias reikėtų atsižvelgti apskaičiuojant PB ir A išlaidas. Įmonė teigė, kad blogos skolos yra susigrąžinamos kiekvienais metais, todėl apskaičiuojant išlaidas į jas reikia atsižvelgti. Toks teiginys prieštarauja įmonės audito ataskaitoms, kuriose atsispindi, kad per paskutiniuosius dvejus finansinius metus tokio susigrąžinimo nebuvo, ir kad tai tampriai susiję su „sunkumų išsprendimo programa“. Todėl ir toliau šių pajamų nereikėtų įtraukti skaičiuojant PB ir A išlaidas.

(118)

Įmonė teigė, kad PB ir A išlaidos buvo pakoreguotos dėl įprastos įmonės veiklos, todėl į jas negalima buvo neatsižvelgti. Po atskleidimo ji pateikė naujos informacijos, kuri vis dėlto parodė, kad pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse nurodytos dviejų rūšių pajamos nebuvo susijusios su aptariamu produktu. Be to, nauja nepatikrinta informacija buvo prieštaringa vietoje atlikto tyrimo metu gautai informacijai, ir todėl ji nebuvo priimtina. Dėl šių priežasčių prašymai, susiję su „sunkumų išsprendimo programa“, atmetami.

(119)

Tas pats eksportuojantis gamintojas tiriamuoju laikotarpiu deklaravo dideles draudimo pajamas dėl gaisro vienoje aptariamo produkto gamybos linijoje, kuris įvyko prieš tiriamąjį laikotarpį. Įmonė šias pajamas atskaitė iš PB ir A išlaidų, susijusių su aptariamo produkto pardavimais vidaus rinkoje. Antra vertus, ji neatsižvelgė į sąnaudas, patirtas tiriamuoju laikotarpiu dėl to gaisro. Todėl nurodytos PB ir A išlaidos buvo labai sumažintos. Draudimo pajamos buvo panaudotos naujai gamybos linijai įrengti, kuri aptariamo produkto nebegamino. Dėl to buvo laikoma, kad bet kurios dėl gaisro patirtos sąnaudos ar gautos pajamos neįėjo į tiriamąjį laikotarpį arba buvo nesusijusios su aptariamu produktu, ir todėl į jas turėtų būti neatsižvelgiama, apskaičiuojant PB ir A išlaidas, kurias reikia apskaičiuoti, norint apskaičiuoti normaliąją vertę.

(120)

Po atskleidimo įmonė prieštaravo pirmiau minėtoms išvadoms, teigdama, kad dėl nuostolių versle ji patyrė sąnaudų. Vis dėlto šis teiginys jau buvo ištirtas, atliekant patikrą vietoje, kur įmonė nepateikė jokio įrodymo apie draudimo pajamas, kurios neva buvo skirtos nuostoliams versle. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(121)

Vienas eksportuojantis gamintojas pranešė, kad pradinio tyrimo metu įmonė turėjo susijusį importuotoją Bendrijoje. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad padėtis pasikeitė ir kad importuotojas Bendrijoje, nors jis vis dar tebeegzistuoja, nebėra su juo susijęs. Reikia pažymėti, kad importuotojui buvo parduodama didelė dalis Korėjos eksportuojančio gamintojo Bendrijai parduodamo aptariamo produkto. Šis klausimas buvo ištirtas labai nuodugniai, kad būtų galima nustatyti, ar šiuo atveju pateisinama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatas.

(122)

Buvo atlikta Korėjos eksportuojančio gamintojo kainų, kurias jis taikė susijusiam importuotojui, analizė. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu šios kainos sistemingai buvo to paties lygio kaip ir kainos, kurios buvo taikomos nesusijusiems importuotojams. Tokiomis aplinkybėmis buvo manoma, kad susijusioms šalims buvo taikomos tokios pat kainos kaip ir nepriklausomoms šalims ir tos kainos yra patikimos. Todėl, kadangi eksporto kainos buvo patikimos, nebuvo reikalo remtis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis ir spręsti dėl abiejų įmonių santykių.

(123)

Todėl šio eksportuojančio gamintojo atveju eksporto kaina buvo paremta visų Bendrijos klientų sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(124)

Kitų dviejų eksportuojančių gamintojų eksporto kaina buvo paremta nesusijusių Bendrijos klientų sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(125)

Siekiant užtikrinti, kad lyginimas būtų sąžiningas, buvo atsižvelgta į importo mokesčių ir netiesioginių mokesčių, muitų, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir pagalbinių sąnaudų, pakavimo sąnaudų, bankų mokesčių, kredito sąnaudų ir komisinių skirtumus ir taikytinais bei pateisinamais atvejais atitinkamai koreguota.

(126)

Visi trys eksportuojantys gamintojai reikalavo grąžinti muitus tuo pagrindu, kad importo mokesčiais apmokestinamas panašus produktas, kai jis yra skirtas vartojimui eksportuojančioje šalyje, bet tie mokesčiai grąžinami, kai produktas parduodamas eksportui į Bendriją. Nustatyta, kad kiekvienu atveju reikalaujama grąžinti suma buvo didesnė už panašaus produkto apmokestinimo sumą vidaus rinkoje, ir todėl, atsižvelgiant į tai, buvo atitinkamai koreguota.

(127)

Po atskleidimo dvi įmonės prieštaravo dėl metodologijos, taikomos koregavimui apskaičiuoti grąžinant muitus, iš dalies dėl to, kad ji skyrėsi nuo pradiniame tyrime naudojamos metodologijos. Jie teigė, kad turėtų būti taikoma jų atsakymuose į klausimyną naudota metodologija.

(128)

Buvo nustatyta, kad įmonių naudotas apskaičiavimo metodas, kuris buvo toks pat kaip ir pradiniame tyrime naudotas metodas, neatspindi tikrojo muitų, kuriais apmokestintas panašus produktas, lygio. Todėl tai neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto reikalavimų, ir turėjo būti atmesta. Dabartinio tyrimo metu naudota metodologija atitiko 2 straipsnio 10 dalies b punkte išdėstytas sąlygas, ir todėl buvo laikoma tinkamiausia ir toliau taikoma.

(129)

Be to, visi trys eksportuojantys gamintojai teigė patyrę kredito sąnaudas dėl klientų faktiškai pasinaudoto kredito laikotarpio pagal „atviros sąskaitos“ mokėjimo sistemą, taikomą Korėjos vidaus rinkoje. Nustatyta, kad pagal tokią sistemą eksportuojantys gamintojai faktiškai nesuteikia specialių kredito laikotarpių, o be to, taikytų kredito laikotarpių nebuvo galima tiksliai nustatyti, nes įplaukų nebuvo galima susieti su konkrečiomis sąskaitomis-faktūromis. Tokiomis aplinkybėmis tokių koregavimų atlikti nebuvo galima.

(130)

Po atskleidimo dvi įmonės teigė, kad tai, kad jos naudoja atviros sąskaitos sistemą nėra priežastis pati savaime dėl kurios būtų galima neatlikti kredito sąnaudų koregavimo. Vis dėlto tyrimo metu buvo nustatyta, kad nėra nuoseklaus ryšio tarp kainų ir kredito sąlygų, apie kurias pranešta. Nebuvo galima įrodyti, kad iki pardavimo su klientais buvo susitarta dėl specifinių kredito sąlygų ir, kad dėl to jos turėjo poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Todėl eksportuojančių gamintojų pareiškimai turėjo būti atmesti.

(131)

Vienas eksportuojantis gamintojas, vadovaudamasis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktu, reikalavo pakoregavimo dėl kitų veiksnių tuo pagrindu, kad eksportas ir pardavimai vidaus rinkoje buvo vykdomi skirtingais prekybos lygiais, ir todėl tai turėjo įtakos kainų palyginamumui. Faktiškai buvo teigiama, kad vidaus rinkoje buvo parduodama daugiausia tik galutiniams naudotojams, tuo tarpu eksportuoti į Bendriją produktai buvo daugiausia parduodami platintojams. Kadangi įmonė negalėjo skaičiais nurodyti atitinkamai koreguotinos sumos, šis reikalavimas buvo paremtas ne pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunkčiu, o to reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunkčiu. Vėliau įmonė teigė, kad koreguojant turėtų būti remiamasi kainų, taikomų galutiniams naudotojams vidaus rinkoje, ir kainų, taikomų platintojams, skirtumu. Tačiau įmonė negalėjo įrodyti tokio nuoseklaus ir aiškaus kainų skirtumo. Todėl nebuvo galima daryti išvados, kad prekybos lygio skirtumas turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir dėl to šis teiginys turėjo būti atmestas.

(132)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, jog, kadangi įvairių produktų tipų denjė ir blizgesys skiriasi, yra pagrįsta atlikti pakoregavimą dėl fizinių savybių skirtumo. Tačiau įmonė negalėjo įrodyti, kad denjė ir blizgesio skirtumas turėjo įtakos kainai ir kainų palyginamumui, ir dėl to šis teiginys turėjo būti atmestas.

(133)

Abiejų eksportuojančių gamintojų svertinės vidutinės normaliosios vertės palyginimas su kiekvieno produkto svertine vidutine eksporto kaina iš įmonės lygiu rodė dempingo buvimą. Be to, vieno eksportuojančio gamintojo atveju reikia pažymėti, jog buvo nustatyta, kad apskritai eksporto kainos ir jų vidurkis paskutinį TL mėnesį (toliau – tiriamojo laikotarpio antra dalis) buvo didesnis už prieš tą mėnesį (toliau – tiriamojo laikotarpio pirma dalis) prašytas kainas. Nors eksporto kainos tiriamojo laikotarpio antros dalies metu buvo aukštos ir daugiausia be dempingo, tiriamojo laikotarpio pirmos dalies metu, kai eksporto kainos buvo žemesnės, buvo taikomas gana didelis dempingas. Taigi, eksporto kainos pirmoje tiriamojo laikotarpio pusėje ir tiriamojo laikotarpio pabaigoje žymiai skyrėsi. Be to, nustatyta, kad lyginant pagal kiekvieną vidurkį, pirmoje TL pusėje nebūtų galima pastebėti žymaus dempingo, nes toks metodas neleistų tinkamai atsižvelgti į žymius eksporto kainų skirtumus pirmuoju ir antruoju TL laikotarpiu. Dėl tos priežasties ir dėl 124 konstatuojamojoje dalyje minėtų nustatytų faktų buvo padaryta išvada, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi ir norint, kad atsispindėtų visas taikyto dempingo skirtumas, svertinė vidutinė normalioji vertė turėtų būti lyginama su visų atskirų eksporto sandorių kainomis.

(134)

Dėl 44 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių lyginti atskiras normaliąsias vertes ir atskiras eksporto kainas pagal kiekvieną sandorį nebuvo galima. Kadangi vienas eksportuojantis gamintojas kiekvienam klientui išrašydavo tik vieną sąskaitą-faktūrą per mėnesį, buvo neįmanoma pagrįstai suderinti atskirus eksporto sandorius su atskirais sandoriais vidaus rinkoje. Daugumoje atvejų tokiam palyginimui būtų reikėję išvesti kainų vidurkius tam pačiam mėnesiui (o tai nebūtų lyginimas pagal kiekvieną sandorį) arba palyginimui atsitiktinai pasirinkti vieną kurią eksporto kainą.

(135)

Eksportuojantis gamintojas kurio svertinė vidutinė normalioji vertė buvo lyginama su visų atskirų eksporto sandorių kainomis prieštaravo šiai metodikai. Iš tikrųjų įmonė teigė, kad šis ribotas ne dempingo kainomis per paskutinį TL mėnesį sudarytų sandorių kiekis yra ekonomiškai pagrįstas, ir todėl nėra pagrįsta laikyti tai eksporto kainų modeliu tam tikru laikotarpiu. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šių sąskaitų-faktūrų ekonominis pagrindimas, nepriklausomai nuo to, ar į jį reikia atsižvelgti, ar ne, negali būti patikrintas galutinio vartotojo atžvilgiu. Be to, eksportuojančio gamintojo pareiškimas, kad šį ribotą sandorių kiekį galima ekonomiškai pagrįsti, prieštarauja pačios įmonės pateiktai informacijai, kuri tyrimo metu teigė, kad po TL buvo išlyginamos kainos. Be to, įmonės dempingo skirtumas, gautas lyginant svertinius vidurkius už TL vienuolika mėnesių (išskyrus gruodį) ir už pirmąjį TL semestrą, buvo gauti tokie patys rezultatai, kaip ir rezultatas, nustatytas taikant svertinio vidurkio lyginimo su sandoriais metodiką už visą TL. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šiuo atveju tinkama taikyti svertinės vidutinės normaliosios vertės lyginimo su visų atskirų eksporto sandorių kainomis metodika.

(136)

Bendradarbiaujančioms įmonėms, neįtrauktoms į atrankinę imtį, buvo apskaičiuotas svertinis vidutinis dempingo skirtumas. Dėl to, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, į Sung Lim Co., Ltd. įmonę, kurios dempingo skirtumas buvo de minimis, nebuvo atsižvelgta.

(137)

Nustatyti dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muitų, procentu yra tokie:

(138)

Atsakymai į klausimyną atėjo iš dviejų eksportuojančių gamintojų, atrinktų į imtį.

(139)

Abu eksportuojantys gamintojai iš pradžių pateikė duomenis apie visus produktus, kurių sudėtyje yra poliesterio. Tačiau, kadangi šis peržiūra yra atliekama tik dėl sintetinių poliesterių štapelio pluoštų, nekarštų, nešukuotų ir kitu būdu neparuoštų verpimui, kurie šiuo metu klasifikuojami KN 5503 20 00 kodu (t. y. kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 50 % poliesterio), visi produktai, kuriuos eksportuojantis gamintojas deklaravo kaip produktus, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 50 % poliesterio, buvo atmesti.

(140)

Abiejų eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimai buvo reprezentatyvūs. Didele dalimi normalioji vertė buvo paremta nepriklausomų Taivano klientų sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiems produktų tipams, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo nepakankamas arba jie buvo parduodami ne įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje. PB ir A išlaidos bei pelnas buvo paremtas faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi.

(141)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, abiem eksportuojantiems gamintojams eksporto kainos buvo nustatytos, remiantis nesusijusių Bendrijos klientų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(142)

Siekiant užtikrinti sąžiningą lyginimą, visais taikytinais ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo sąnaudų, banko mokesčių, nuolaidų, kainų sumažinimo, kredito sąnaudų ir komisinių skirtumus.

(143)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno PŠP tipo svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamo tipo svertine vidutine eksporto kaina iš įmonės lygiu ir tuo pačiu prekybos lygiu.

(144)

Palyginimas parodė, kad abu tiriamieji Taivano eksportuojantys gamintojai taiko dempingą; dempingo skirtumas yra lygus sumai, kuria taip nustatyta normalioji vertė viršija eksporto į Bendriją kainą.

(145)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentu, yra šie:

(146)

Kadangi abu dempingo skirtumai yra de minimis, t. y. mažesni kaip 2 %, atsižvelgiant į Komisijos nuoseklią praktiką, procedūra prieš Taivaną turėtų būti nutraukta, neįvedant priemonių, jei galima laikyti, kad aplinkybės, kuriomis atsirado tokie rezultatai, nesikeis.

(147)

Tarpinėje peržiūroje dėl Taivano ir Korėjos Respublikos Komisija taip pat ištyrė, ar galima pagrįstai manyti, kad pasikeitusios nuo pradinio tyrimo aplinkybės, susijusios su dempingu ir daroma žala, yra pastovios pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(148)

Be to, Taivano atžvilgiu ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 7 dalimi, taip pat buvo ištirta, ar tikėtina, kad dempingas tęsis arba pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(149)

Kaip jau minėta, dabartinis tyrimas parodė, kad du iš trijų į atrankinę imtį atrinktų eksportuojančių gamintojų taiko dempingą, nors ir žemesnio lygio nei pradiniame tyrime. Nustatyta, kad trečiojo eksportuojančio gamintojo taikomas dempingas kaip ir pradiniame tyrime yra de minimis lygio.

(150)

Analizuojant pasikeitusių aplinkybių pastovumą dempingo atžvilgiu, atsižvelgta į gamybos pajėgumus, pardavimų apimties raidą vidaus rinkoje, Bendrijos rinkoje ir eksporto į kitas trečiąsias šalis rinkoje, taip pat į visų trijų į atrankinę imtį įtrauktų Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų parduoto panašaus produkto, kuris sudarė daugiau kaip 80 % viso aptariamo produkto eksporto į Bendriją tiriamuoju laikotarpiu, kainas kiekvienoje iš minėtų rinkų.

(151)

Aptariamo produkto gamybos apimtis nuo 2001 m. šiek tiek 3,5 % padidėjo (priemonės pradėtos taikyti 2000 m. gruodžio mėn.), tuo tarpu gamybos pajėgumai sumažėjo apie 4 %. Todėl pajėgumų panaudojimas pasiekė aukštą lygį (89 % 2001 m. ir 95 % tiriamuoju laikotarpiu) ir nepanaudotų pajėgumų yra nedaug. Eksportuojantys gamintojai neprognozavo jokio gamybos padidėjimo per ateinančius kelerius metus, o vienas didžiausių aptariamą produktą eksportuojančių į Bendriją gamintojų liovėsi gaminęs aptariamą produktą, pasibaigus tiriamajam laikotarpiui.

(152)

Per paskutinius metus vidaus rinka išliko stabili. Nors dėl galimo tam tikrų PŠP naudotojų gamybos įrenginių perkėlimo už Korėjos ribų vidaus vartojimas gali sumažėti, jokių reikšmingų ir tuoj įvyksiančių vidaus rinkos pokyčių nenumatoma. Net jei PŠP vartojimas vidaus rinkoje sumažėtų, gali būti pradėti gaminti kiti poliesterių verpalai, o tai techniškai yra lengvai įmanoma, arba aptariamas produktas gali būti eksportuojamas į kitas trečiąsias šalis, netaikant antidempingo muitų arba taikant mažesnius antidempingo muitus nei Bendrijos rinkoje, arba ir viena, ir kita. Be to, Korėjos gamintojai – tai labai į eksportą orientuotos įmonės, kurios į trečiųjų šalių rinkas parduoda daugiau kaip 70 % savo PŠP produkcijos. Atsižvelgiant į mažą priklausomybę nuo vidaus rinkos, vartojimo sumažėjimas vidaus rinkoje nepadarytų reikšmingos įtakos įmonių pelningumui. Todėl nebūtinai reikėtų didinti pardavimus kitiems klientams už Korėjos ribų ir siūlyti jiems PŠP žemesnėmis kainomis. Dėl to, remiantis turima informacija, negalima daryti išvados, kad vidaus rinkos dydžio pasikeitimas automatiškai privestų prie PŠP eksporto į Bendriją padidėjimo vis didėjančio dempingo kainomis.

(153)

Eksporto pardavimas į kitas trečiąsias šalis per pastaruosius trejus finansinius metus išliko stabilus ir sudarė apie 68 % visų aptariamo produkto pardavimų. Nėra priežasčių manyti, kad trečiųjų šalių rinkos negalės įsisavinti ateityje didesnio eksporto, ypač kai visame pasaulyje PŠP paklausa didėja, nes aptariamas produktas vis plačiau naudojamas ne tik verpimui ir audimui, bet ir neaustiniams produktams.

(154)

Atsižvelgiant į didelį Korėjos gamintojų pajėgumų panaudojimą, į nedidelę nepanaudotų pajėgumų dalį ir į gana stabilią padėtį vidaus ir kitose eksporto rinkose, taip pat nėra tikėtina, kad antidempingo priemonių lygio mažėjimas privestų prie reikšmingo aptariamo produkto importo į Bendriją padidėjimo.

(155)

Buvo ištirta, ar tikėtina, kad sumažėjęs dempingo skirtumas gali privesti prie eksporto kainos sumažėjimo, dėl kurio gali atsirasti didesnis dempingas. Šiuo atžvilgiu, kadangi galiojo šios priemonės ir eksportas į Bendriją, nepaisant šių priemonių, buvo stabilus ir gana aukšto lygio, nėra požymių, kad dėl mažesnių dempingo skirtumų sumažėtų eksporto kainos. Priešingai, galima teigti, kad mažesni dempingo muitai, kuriuos turi mokėti importuotojai, sukurtų galimybę Korėjos įmonėms didinti kainas, nekeičiant nesusijusių klientų prašomų galutinių kainų.

(156)

Nebuvo galima rasti jokių požymių, kad šios peržiūros metu nustatytos normaliosios vertės nebūtų galima laikyti pastovia.

(157)

Galima teigti, kad žaliavų kainų, kurios labai susijusios su naftos kainomis, kaita gali turėti reikšmingą įtaką normaliajai vertei. Tačiau manoma, jog, kadangi žaliavos yra prekė, kurios kaina nustatoma pasauliniu mastu, padidėjusios žaliavų kainos turėtų tokią pat įtaką eksporto kainai kaip ir normaliajai vertei, kadangi visi rinkos dalyviai jaustų tokį pat poveikį.

(158)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, buvo padaryta išvada, jog galima pagrįstai manyti, kad pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių sumažėjo dempingo skirtumas, yra pastovaus pobūdžio.

(159)

Įmonės, kuriai buvo nustatytas de minimis dempingo skirtumas, atveju pažymėtina, kad šiai įmonei jau taikomas 0 % antidempingo muitas nuo galutinių priemonių įvedimo 2000 m. Tačiau šios tarpinės peržiūros metu, nepaisant importo žemomis kainomis visų pirma iš KLR ir Saudo Arabijos, kuris konkuruoja su Korėjos importu, nebuvo nustatyta jokio šios įmonės dempingo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ši įmonė reikšmingai pakeistų savo elgseną eksporto srityje ateityje.

(160)

Atsižvelgiant į tai, kad visoms su tyrimu susijusioms įmonėms Korėjoje nustatyti mažesni dempingo skirtumai ir kad manoma, jog ši padėtis nėra trumpalaikė, Reglamentu (EB) Nr. 2852/2000 nustatytos priemonės turėtų būti atitinkamai pakeistos.

(161)

Dėl tų pačių priežasčių de minimis dempingo skirtumas Sung Lim Co., Ltd. įmonei turėtų būti patvirtintas.

(162)

Analizėje buvo atsižvelgta į gamybos pajėgumus, pardavimų apimties raidą vidaus rinkoje, Bendrijos rinkoje ir eksporto į trečiąsias šalis (išskyrus Bendriją) rinkoje, taip pat į Taivano eksportuojančių gamintojų, įtrauktų į atrankinę imtį, parduoto kiekvienoje iš minėtų rinkų aptariamo produkto, kuris sudarė daugiau kaip 90 % aptariamo produkto eksporto į Bendriją tiriamuoju laikotarpiu, kainas.

(163)

Per pastaruosius ketverius finansinius metus abiejų Taivano eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai sumažėjo apie 6,5 %. Nors apskritai pajėgumų panaudojimas siekia tik 73 %, laikui bėgant, pajėgumų panaudojimas išlieka pastovus. Remiantis turima informacija, atrodo, kad gamyba pereina į kitas šalis (Vietnamą, Kiniją), kur produktyvumas yra geresnis. Todėl, net jei ir yra nepanaudotų pajėgumų, eksporto į Bendriją padidėjimas, jei priemonės būtų panaikintos, nėra labai tikėtinas, nes nepanaudoti pajėgumai bus greičiau perkelti į kitas trečiąsias šalis.

(164)

Per pastaruosius trejus finansinius metus pagrindinė eksportuojančių gamintojų aptariamo produkto rinka buvo ne Bendrija, o kitos trečiosios šalys. Vis dėlto pardavimų Bendrijos rinkai apimtys buvo gana nemažos, nes tiriamuoju laikotarpiu jos sudarė 24 % viso parduoto aptariamo produkto kiekio. Tačiau pažymėtina, kad šis santykis, laikui bėgant, mažėjo (29 % 2001 m.). Nepaisant kitų trečiųjų šalių (Kinijos ir Japonijos) taikomų galiojančių priemonių, eksportas į trečiąsias šalis per trejus metus padidėjo 14 % ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė 62 % viso aptariamo produkto parduoto kiekio.

(165)

Pardavimai vidaus rinkoje per pastaruosius trejus finansinius metus išliko stabilūs ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė 13,4 % viso parduoto aptariamo produkto kiekio.

(166)

Nors, nepaisant keliose trečiosiose šalyse taikomų antidempingo priemonių, eksportuojantys gamintojai padidino eksportą į trečiąsias šalis, išskyrus Bendriją, ir nepaisant to, kad jie ir toliau didele dalimi dalyvauja Bendrijos rinkoje, nėra aiškių požymių, kad tuo atveju, jei procesas prieš Taivaną būtų nutrauktas, nepanaudoti pajėgumai būtų vėl nukreipti į Bendrijos rinką. Esant tokiai padėčiai, taip pat daroma išvada, kad gamybos pajėgumų perkėlimas į trečiąsias šalis yra nesusijęs su apsisaugojimo nuo Taivano kilmės importo priemonių buvimu.

(167)

Buvo palygintos eksportui į Bendriją tiriamuoju laikotarpiu parduoto aptariamo produkto kainos su eksporto į trečiąsias šalis kainomis tuo pačiu laikotarpiu.

(168)

Nustatyta, kad viso pasaulio mastu (įskaitant visus aptariamo produkto tipus) aptariamo produkto pardavimo kainos Bendrijoje buvo žymiai aukštesnės (daugiau kaip 10 % per paskutiniuosius trejus finansinius metus) nei kitose trečiosiose šalyse. Tačiau šį pastebimą kainų skirtumą Bendrijos rinkoje ir kitose eksporto rinkose būtų galima didele dalimi paaiškinti didele eksportuojančių gamintojų eksportuojamų produktų tipų kainų įvairove. Be to, kadangi, nepaisant antidempingo priemonių taikymo, į Bendriją eksportuojami kiekiai yra dideli, priemonių taikymo nutraukimas eksportuotojams galėtų dar suteikti galimybių savo eksporto kainai padidinti.

(169)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nėra požymių, kad kainų lygis, taikomas kitose eksporto rinkose, suteiktų įmonei galimybę mažinti kainas Bendrijai.

(170)

Nerasta jokių įrodymų, kurie bylotų apie normaliosios vertės pokyčius. Vidaus rinka išlieka stabili, taip pat stabili išlieka su sąnaudomis vidaus rinkoje susijusi padėtis.

(171)

Dėl žaliavų kainų įtakos normaliajai vertei, 147 konstatuojamosios dalies išvados taikytinos ir Taivano atveju.

(172)

Pateiktoji analizė nerodo, kad dempingas pasikartotų, jei priemonių galiojimas būtų nutrauktas.

(173)

Šiuo metu Korėjos Respublikos kilmės PŠP importui galiojančios priemonės yra griežtesnės nei reikia importo dempingo kainomis žalingam poveikiui panaikinti. Atsižvelgiant į tikimybę, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos, ir remiantis nustatytais dempingo faktais, nepaisant šiuo metu Korėjos Respublikai taikomų priemonių, daroma išvada, kad priemonės turėtų būti iš dalies pakeistos, ir jų lygis turėtų būti toks, koks yra nustatytas šioje peržiūroje.

(174)

Šiuo metu Taivano kilmės PŠP importui galiojančios priemonės yra nebepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta nieko, kas rodytų tikimybę, jog dempingas tęstųsi ar pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos, ir remiantis šioje peržiūroje nustatytais dempingo (de minimis) faktais, daroma išvada, kad procesas dėl Taivano turėtų būti nutrauktas, neįvedant jokių priemonių.

(175)

Skunde dalyvavusi Bendrijos pramonė prieštaravo pasiūlytai antidempingo proceso dėl Taivano importo pabaigai. Buvo teigiama, kad reikia ištirti visą Taivano rinką, o ne tik į imtį įtrauktų eksportuojančių gamintojų situaciją dėl to, kad, panaikinus priemones, į imtį neįtrauktos įmonės bus linkusios toliau eksportuoti dempingo kainomis. Buvo tvirtinama, kad į imtį neįtrauktos įmonės dėl jų blogos finansinės padėties bus linkusios iki aukščiausio laipsnio padidinti jų pinigų srautą, didindamos eksporto apimtį (dempingo kainomis), ką patvirtintų su eksportu į JAV susiję jų veiksmai kainų srityje. Papildomai buvo teigiama, kad kadangi šių įmonių gamybos pajėgumai sudaro 66 % Bendrijos vartojimo, šio eksporto poveikis bus reikšmingas.

(176)

Pažymėta, kad ši atrinkta imtis sudarė ne tik 95 % Taivano eksporto į ES, bet taip pat 43 % Taivano eksporto į kitas šalis, 71 % vietinių pardavimų ir 57 % PŠP vietinės produkcijos, ir todėl buvo labai tipiška pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Taip pat pažymėta, kad skunde dalyvavusi Bendrijos pramonė proceso pradiniame etape neprieštaravo dėl imties.

(177)

Žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės atveju skunde dalyvavusi Bendrijos pramonė savo argumentus grindė tik tvirtinimais, dėl kurių nebuvo pateikta pakankamai įrodymų. Taigi teigiant, kad į imtį neįtrauktos įmonės dėl jų blogos finansinės padėties bus linkusios iki aukščiausio laipsnio padidinti jų pinigų srautą, padidindamos eksporto dempingo kainomis apimtį į ES, pažymima, kad grynieji pinigai gali būti kaupiami pasitelkiant kitas priemones nei pardavimų apimčių didinimas, t.y. papildomos paskolos, nepelningų verslo sektorių pardavimas, kapitalo didinimas išleidžiant akcijas. Lygiai taip pat nebuvo pateikta jokių įtikinančių įrodymų dėl neva eksporto į JAV dempingo kainomis. Pagaliau skunde dalyvavusios Bendrijos pramonės analizėje dėl gamybos pajėgumų Taivane neatsižvelgiama į galimą pajėgumų Taivane sumažėjimą dėl Taivano gamybos įrenginių perkėlimo už Taivano ribų ir dėl vieno iš Taivano gamintojų patirto bankroto.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma ta pati išvada, teigianti. kad yra tikimybė, jog dempingas Taivano atveju pasikartos.

(179)

Skundą parėmė šie Europos Bendrijos gamintojai:

(180)

Kadangi šių šešių skundą pateikusių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudaro 49 % visos aptariamo produkto Bendrijos gamybos apimties ir kadangi nė vienas skunde nedalyvavęs Bendrijos gamintojas aiškiai nepareiškė savo prieštaravimo tam, kad būtų pradėta ši procedūra, manoma, kad skundą pateikusieji gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Du skunde nedalyvavusieji gamintojai Komisijai pateikė bendro pobūdžio informaciją, bet skundo neparėmė.

(181)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas, remiantis aptariamo produkto importo apimtimi iš tiriamų šalių ir iš visų kitų trečiųjų šalių, apie kurias žinoma, kad jos gamina aptariamą produktą ir jį eksportuoja į Bendriją, ir remiantis Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimi. Kadangi tik du iš 10 skunde nedalyvavusių Bendrijos gamintojų pateikė informaciją apie savo pardavimus, likusių aštuonių skunde nedalyvavusių gamintojų pardavimai buvo apskaičiuoti, remiantis Bendrijos pramonės paduotame skunde pateiktais duomenimis. Šiuos duomenis patvirtino vienos nepriklausomos konsultacinės įmonės, kuri specializuojasi pluoštų sektoriuje, leidiniai.

(182)

Nuoseklumo sumetimais, siekiant šiame procese nustatyti atitinkamais KN kodais žymimų produktų importo apimtis, buvo pasinaudota Eurostato duomenimis. Pažymėtina, kad tiriamų eksportuojančių šalių gamintojų praneštos importo apimtys atitiko atitinkamus Eurostato skaičius.

(183)

Taigi, Bendrijos vartojime pastebima stagnacija, nes jis sumažėjo nuo 712 773 tonų 2000 m. iki 709 828 tonų tiriamuoju laikotarpiu.

1 lentelė

(184)

Taivano atveju nustatytas dempingo skirtumas siekė mažiau kaip 2 % (žr. 138–146 konstatuojamąsias dalis). Todėl sąlygos, nustatytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, tam, kad aptariamo produkto importas iš šios šalies galėtų būti įvertintas kartu su aptariamo produkto iš likusiųjų tiriamų šalių importu, nėra tenkinamos.

(185)

Komisija toliau nagrinėjo, ar KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos (toliau – tiriamos šalys) kilmės PŠP importo įtaką reikėtų įvertinti kartu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(186)

Šis straipsnis numato, kad importo iš dviejų ar daugiau šalių, dėl kurio tuo pačiu metu vykdomas tyrimas, įtaka turi būti įvertinama kartu, kai i) importo iš kiekvienos šalies nustatytas dempingo skirtumas yra didesnis už de minimis, apibrėžtąjį pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, ii) importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra labai menka ir kai iii) dėl importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygų ir importuotų produktų konkurencijos su Bendrijos panašiu produktu sąlygų toks įvertinimas yra tikslingas.

(187)

Kaip jau nurodyta, šis tyrimas parodė, kad dempingo skirtumas, nustatytas KLR, Saudo Arabijai ir Pietų Korėjai, yra daug didesnis už de minimis lygį, o iš minėtų šalių importo apimtis nėra menka pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalies prasme (joms priklausanti rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu siekė atitinkamai 4,7 %, 3,1 % ir 10 %).

(188)

Siekdama nustatyti kumuliacinio įvertinimo tikslingumą atsižvelgiant į importuotų produktų ir Bendrijos panašaus produkto konkurencijos sąlygas, Komisija iš pradžių analizavo eksportuotojų elgseną rinkoje, t. y. jų eksporto kainas ir apimtis.

(189)

Buvo nustatyta, kad KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos gamintojų elgesys eksporto kainų atžvilgiu buvo panašus. Faktiškai, nagrinėjamu laikotarpiu minėtosios šalys sumažino savo vidutines vieno PŠP vieneto pardavimo kainas atitinkamai 27 %, 23 % ir 15 %. Be to, buvo nustatytas labai panašus visų trijų šalių importo kainų mažinimo lygis (žr. 200 konstatuojamąją dalį).

(190)

Panašiai, visoms trims šalims priklauso reikšmingos dalys Bendrijos rinkoje, nors Pietų Korėja yra pati svarbiausia eksportuojanti šalis iš visų trijų tiriamų šalių (tiriamuoju laikotarpiu KLR priklausė 4,7 %, Saudo Arabijai 3,1 % ir Pietų Korėjai 10 %).

(191)

Tyrimas taip pat nustatė, kad importas į Bendriją iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos naudojosi tais pačiais pardavimo kanalais, nes dauguma atvejų minėtas importas buvo vykdomas per platintojus, o ne tiesiogiai galutiniams klientams.

(192)

Be to, kaip pirmiau paaiškinta (žr. 22 konstatuojamąją dalį tolesnes dalis) nustatyta, kad iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos importuota ir Bendrijos pramonės pagamintas aptariamas produktas turi tas pačias pagrindines technines, fizines ir chemines savybes, ir jas reikia laikyti panašiais produktais, kurie vienas kitą gali pakeisti ir todėl konkuruoja vienas su kitu pagal kiekvieną tipą.

(193)

Vienas gamintojas iš Saudo Arabijos teigė, kad iš šios šalies importuojami PŠP nekonkuruoja su PŠP, kuriuos pagamina kitos tiriamos šalys, visų pirma KLR ir Bendrijos pramonė. Pagal šio gamintojo pateiktą informaciją Saudo Arabijos PŠP gamyba yra koncentruota išimtinai į pagrindinius ir įprastus PŠP, būtent tuos produkto tipus, kurie netinka specialiems pritaikymams, o tinka plačiam naudojimui, tuo tarpu KLR ir Bendrijos gamintojai turi pajėgumų ir faktiškai gamina vadinamuosius „specializuotus“ produktus. Tokie specializuoti PŠP produktai paprastai turi firminius pavadinimus ir pritaikyti konkrečiam bei galutiniam panaudojimui, pavyzdžiui, nedegūs, antibakteriniai ir nesiplaušuojantys pluoštai, kuriems paprastai reikia sudėtingų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros. Kai kurie naudotojai taip pat tvirtino, kad vadinamąjį „tuščiavidurį sudėtinį“ tipą, kurį minėtieji naudotojai laiko „specializuotu produktu“, Bendrijai tiekia tik Pietų Korėjos gamintojai.

(194)

Šių argumentų tyrimas nepatvirtino. Pirma, buvo nustatyta, kad eksportą iš KLR sudarė išimtinai pagrindiniai ir įprasti PŠP. Antra, PŠP eksportas iš Pietų Korėjos nesusideda vien tik iš „tuščiavidurio sudėtinio“ tipo, nes tiriamuoju laikotarpiu šio tipo PŠP sudarė tik 24 % viso eksporto į Europos Bendriją. Be to, vadovaujantis pirmiau nustatytų „specializuotų“ tipų apibrėžimu, „tuščiavidurio sudėtinio“ PŠP negalima laikyti specializuotu tipu. Gauta techninė informacija rodo, kad paprastai visi PŠP gamintojai gali gaminti tuščiavidurį sudėtinį PŠP, bet dauguma to nedaro, nes dėl vyraujančių kainų lygio gamyba yra nebenaudinga. Galiausiai, nors Bendrijos pramonė gamino ir pardavė „specializuotus“ produktus, jos PŠP verslas yra koncentruotas daugiausia pagrindinių ir įprastų PŠP segmente.

(195)

Taigi, nustatyta, kad aptariamo produkto eksportas iš tiriamų šalių konkuruoja tarpusavyje ir su Bendrijos pramonės pagamintais arba galimais pagaminti PŠP.

(196)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad visos sąlygos, kurios pateisina KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos kilmės PŠP importo kumuliavimą, yra įvykdytos.

(197)

Kumuliacinis importas dempingo kainomis iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos padidėjo nuo 111 905 tonų 2000 m. iki 125 633 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 12 %.

(198)

Kumuliacinės rinkos dalys padidėjo nuo 15,6 % 2000 m. iki 17,6 % tiriamuoju laikotarpiu.

2 lentelė

(199)

KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos svertinė vidutinė importo dempingo kainomis kaina nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 18 %.

3 lentelė

(200)

Siekdama nustatyti kainų sumažinimą dėl dempingo, Komisija išanalizavo tiriamojo laikotarpio duomenis. Ji rėmėsi Bendrijos pramonės pardavimo nepriklausomiems klientams kainomis, pakoreguotomis, prireikus, pagal kainų iš įmonės lygį, t. y. neįskaičiuojant pervežimo sąnaudų Bendrijoje ir atskaičius visas nuolaidas. Įvairių PŠP tipų, apibrėžtų klausimynuose, kainos buvo lyginamos su eksportuotojų pardavimo kainomis, neįskaitant nuolaidų, reikiamai ir su pagrindu pakoregavus kainas pagal CIF prie Bendrijos sienos lygį.

(201)

Tiriamuoju laikotarpiu svertinis vidutinis KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos kainų sumažinimo dydis buvo atitinkamai 16 %, 16,8 % ir 24 %.

(202)

Nagrinėjamu laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 5 %.

4 lentelė

(203)

Nagrinėjamu laikotarpiu PŠP gamybos pajėgumai buvo stabilūs. Gamybos pajėgumai padidėjo tik nuo 271 466 tonų 2000 m. iki 277 561 tonų nagrinėjamu laikotarpiu. Per TL Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai sudarė 36 % viso Bendrijos suvartojimo.

(204)

Pajėgumų panaudojimas sumažėjo 6 procentiniais punktais nuo 87 % iki 81 %. Kadangi patys gamybos pajėgumai nesumažėjo, pajėgumų panaudojimo sumažėjimas įvyko tik dėl Bendrijos pramonės gamybos apimčių mažėjimo.

5 lentelė

(205)

Nagrinėjamu laikotarpiu gatavos produkcijos atsargos padidėjo 13 %. Tačiau tai nelaikoma padarytos žalos įrodymu, nes gatavos produkcijos atsargų lygis atspindi Bendrijos pramonės politiką turėti iš esmės atsargų, kurios prilygsta vieno mėnesio gamybos lygiui.

6 lentelė

(206)

Apie investicijas buvo sprendžiama, remiantis 5 įmonių pateikta informacija. Šeštoji įmonė patikimos informacijos nepateikė. Nagrinėjamu laikotarpiu patikimus duomenis apie savo investicijas pateikusios įmonės padarė 34,5 milijono eurų vertės investicijų. Kaip matyti iš 7 lentelės, investicijos visą laiką didėjo, išskyrus 2002 m., kai jos palyginti su ankstesniais metais sumažėjo. Tačiau nustatyta, kad visos šios investicijos buvo beveik išimtinai pakeitimo investicijos. Didžioji investicijų dalis buvo tiesiogiai susijusi su aptariamo produkto gamyba. Tik vienas iš Bendrijos pramonės gamintojų investavo į perdirbimo gamyklą, kuri teikia žaliavą (polietileno tereftalato – PET – dribsnius) PŠP gamybos procesui.

(207)

Manoma, kad investicijų lygis ir pobūdis (iš esmės tik pakeitimo investicijos) intensyviai kapitalą naudojančiai pramonei yra per žemas.

7 lentelė

(208)

Bendrijos pramonės PŠP pardavimai Europos Bendrijoje sumažėjo 6 % nuo 2000 m. iki TL. Kadangi nagrinėjamu laikotarpiu Bendrijos suvartojimas padidėjo 11 %, dėl tokio pardavimo sumažėjimo buvo prarasta rinkos dalis. Konkrečiai, Bendrijos pramonės rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 31 % iki 29 %.

8 lentelė

(209)

Nagrinėjamu laikotarpiu Bendrijos pramonės vieno vieneto pardavimo kaina sumažėjo 8 %. Kaip matyti iš 9 lentelės, toks sumažėjimas įvyko po 2001 m. ir sutapo su importo iš tiriamųjų šalių didėjančia banga ir tokio importo kainų dideliu mažėjimu.

9 lentelė

(210)

Bendrijos pramonės grynosios apyvartos svertinis vidutinis pelningumas sumažėjo nuo 4,4 % 2000 m. iki –3,2 % tiriamuoju laikotarpiu.

10 lentelė

(211)

Nagrinėjamu laikotarpiu pinigų srautas sumažėjo nuo 25 687 824 EUR 2000 m. iki 12 178 328 EUR tiriamuoju laikotarpiu.

(212)

Apie grynojo turto grąžą sprendžiama iš 5 įmonių pateiktos informacijos. Šeštoji įmonė patikimos informacijos nepateikė. Tačiau pasauliniu mastu jos duomenys apie grynojo turto grąžą rodė tokią pat tendenciją, kokia buvo nustatyta aptariamam produktui kitose penkiose įmonėse. Pateikta informacija rodė dramatiškai sumažėjusią grynojo turto grąžą nagrinėjamu laikotarpiu. Ji sumažėjo nuo 51,1 % 2000 m. iki –8,5 % tiriamuoju laikotarpiu.

11 lentelė

(213)

Kai kurios įmonės finansuoja savo veiklą, pasinaudodamos finansinės grupės, kuriai jos priklauso, galimybėmis arba per grynųjų pinigų sudėtinį fondą, arba paskolomis grupės viduje, kurias suteikia pirminės įmonės. Kitais atvejais finansavimo šaltinis yra pačios įmonės pinigų srautas. Dar kitos didina savo akcinę nuosavybę, dalyvaudamos kartu su finansiniais ūkio subjektais kapitalo rizikos struktūrose, kurios tam tikrais atvejais finansuoja dalyvaujančias įmones, suteikdamos akcininkams paskolas.

(214)

Tokiu būdu, dauguma Bendrijos pramonės įmonių neturėjo didelių sunkumų pritraukiant kapitalą. Tačiau viena iš tikrintų įmonių susidūrė su labai didelėmis problemomis, norėdama gauti paskolų arba akcinio kapitalo savo veiklai finansuoti.

(215)

Nagrinėjamu laikotarpiu užimtumas Bendrijos pramonėje sumažėjo 7 %. Konkrečiai, Bendrijos pramonė sumažino personalą 84 darbuotojais. Viena įmonė nepateikė patikimos informacijos apie darbo užmokestį 2000 m. Per kitus į tiriamąjį laikotarpį įtrauktus metus bendras darbo užmokestis padidėjo 5 %, daug mažiau nei keturių šalių, kuriose yra Bendrijos pramonė, vidutinis suderinto vartojimo kainų indekso padidėjimas (9,1 %) per tiriamąjį laikotarpį.

12 lentelė

(216)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visos rinkos produktyvumas buvo stabilus, nes jis sumažėjo tik 2 % nuo 2000 m. iki TL. Ši produktyvumo stagnacija atspindi žemą Bendrijos pramonės investicijų lygį (kokybės ir kiekybės atžvilgiu, žr. 206 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

13 lentelė

(217)

Apskritai paėmus, pažymėtina, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais, ir tai rodo, jog jos augimas atsiliko nuo visos rinkos mažėjančio suvartojimo lygio (kuris sumažėjo 1 %).

(218)

Atsižvelgiant į importo iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos apimtis ir kainas, negalima manyti, kad faktinis dempingo skirtumo poveikis Bendrijos pramonei buvo menkas.

(219)

Antra vertus manoma, kad reikšmingas importo dempingo kainomis iš KLR ir Saudo Arabijos į Bendriją padidėjimas kartu su nepatenkinama importo iš Pietų Korėjos kaita neleido Bendrijos pramonei atsigauti, kaip buvo tikėtasi, po buvusio praeityje dempingo.

(220)

Importo iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos apimtys žymiai padidėjo, vertinant ir absoliučiais skaičiais, ir rinkos dalimi. Konkrečiai, nagrinėjamu laikotarpiu tokio importo rinkos dalis padidėjo 2 procentiniais punktais. Dar daugiau, importo iš šių šalių svertinė vidutinė kaina nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 18 %. Šis sumažėjimas atsispindi dideliu kainų sumažinimu.

(221)

Nagrinėjamu laikotarpiu dauguma Bendrijos pramonės žalos rodiklių rodo neigiamas tendencijas, o tai rodo reikšmingą žalą: nors bendras Bendrijos PŠP suvartojimas nepakito, bendra Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 6 %, o prarasta rinkos dalis atitinkamai sudarė 2 procentinius punktus; gamybos apimtis sumažėjo; gamybos pajėgumai nepakito, o gamybos pajėgumų panaudojimas sumažėjo 6 %; vidutinė vieno vieneto pardavimo kaina sumažėjo 8 %; grynosios apyvartos pelningumas davė neigiamus rezultatus ir per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 7,6 procentiniais punktais; kiti su pelningumu susiję rodikliai, tokie kaip pinigų srautas ir grynojo turto grąža nagrinėjamu laikotarpiu, taip pat suprastėjo; užimtumas ir produktyvumas sumažėjo atitinkamai 7 % ir 2 %. Investicijų ir darbo užmokesčio raida neleidžia abejoti apskritai žalą patiriančios Bendrijos pramonės padėtimi, nes investicijų lygis tokiai daug kapitalo reikalaujančiai pramonės šakai buvo žemas, o algų padidėjimas iš esmės kompensavo tik infliaciją nagrinėjamu laikotarpiu.

(222)

Išdėstyti faktai rodo, kad Bendrijos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis yra sunki, ir ji patiria reikšmingą žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(223)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo ištirta, ar Bendrijos pramonės patirtą reikšmingą žalą padarė importas dempingo kainomis iš tiriamųjų šalių. Be to, vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi ir siekiant užtikrinti, kad kitų veiksnių padaryta žala nebūtų neteisingai priskirta importui dempingo kainomis, buvo ištirtas ne tik importas dempingo kainomis, bet ir kiti žinomi veiksniai, kurie galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei.

(224)

Nagrinėjamu laikotarpiu importo iš tiriamųjų šalių apimtis padidėjo 12 %, o jo rinkos dalis padidėjo 2 dviem procentiniais punktais. KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos kilmės importo kainos sumažėjo 18 %, ir žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas atitinkamai 16 %, 16,8 % ir 24 %.

(225)

KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos kilmės importo, parduodamo daug žemesnėmis nei Bendrijos pramonės kainomis, apimties ir rinkos dalies padidėjimo laikas sutapo su Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu.

(226)

Bendrijos pramonės pardavimo apimtys ir dalys įvairiose rinkose sumažėjo. Pardavimo apimtis sumažėjo 6 %, o rinkos dalys 2 procentiniais punktais. Visą Bendrijos pramonės prarastą rinkos dalį perėmė importas dempingo kainomis iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos.

(227)

Bendrijos pramonės kainų mažėjimas vyko lygiagrečiai nuolatiniam aptariamo produkto, importuojamo iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos, kainų mažėjimui. Konkrečiai, Bendrijos pramonės kainos pradėjo mažėti po 2001 m., tuo pat metu, kai sumažėjo vidutinės importo iš KLR, Saudo Arabijos ir Pietų Korėjos kainos (žr. 199 ir 209 konstatuojamąsias dalis bei atitinkamai 3 ir 9 lenteles). Todėl galima aiškiai nustatyti slopinamąjį importo dempingo kainomis poveikį kainoms.

(228)

Nuo tiriamojo laikotarpio pradžios Bendrijos pramonės pelningumas dramatiškai prastėjo, o 2002 m. ir tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Bendrijos pramonės nuostoliai nuo 2002 m. sutapo su PŠP importo ypač žemomis kainomis iš tiriamųjų šalių padidėjimu. Taip pat pažymėtina, kad vienas iš Bendrijos pramonės gamintojų įrodė, kad jo vadinamųjų pagrindinių arba įprastųjų produktų, dėl kurių Bendrijos pramonė susiduria su didžiausia tiriamųjų šalių konkurencija, grynosios apyvartos pelningumas sumažėjo daugiau nei visų jo gaminamų PŠP produktų tipų pelningumas.

(229)

Nuolatinis importo dempingo kainomis apimčių iš tiriamųjų šalių didėjimas taip pat sutapo su kitų rodiklių, tokių kaip užimtumas, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimas, neigiamais pokyčiais, rodančiais, kad Bendrijos pramonei daroma žala.

(230)

Remiantis pateiktais samprotavimais, buvo padaryta išvada, kad lemiamą reikšmę Bendrijos pramonės padėties blogėjimui turėjo importas dempingo kainomis iš tiriamųjų šalių.

(231)

Kaip minėta 184 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2000 m. iki TL vartojimas Bendrijos rinkoje išliko stabilus. Taigi, jis negali būti žalos priežastis.

(232)

Vartotojų pramonės atstovai pakartotinai teigė, kad Bendrijos pramonė neinvestuoja į gamybos proceso modernizavimą ir todėl jai tenka atsakomybė (bent iš dalies) už jos prastą padėtį. Iš tikrųjų, kaip nurodyta 207 konstatuojamojoje dalyje, manoma, kad investicijų lygis ir pobūdis (daugiausia į pakeitimus ir priežiūrą) yra per žemas daug kapitalo reikalaujančiai pramonės šakai.

(233)

Tačiau, atsižvelgiant į 202 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse aprašytas aplinkybes, Bendrijos pramonė negalėjo daryti didelių naujų investicijų. Kaip matyti iš šiame skirsnyje pateiktos analizės, jokių kitų aplinkybių, turinčių reikšmingą neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, išskyrus importą dempingo kainomis, nebuvo nustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nepakankamas investicijų lygis neturi būti laikomas padarytos žalos priežastimi, o dar vienu importo dempingo kainomis padariniu.

(234)

Tiriamuoju laikotarpiu PŠP taip pat buvo importuojami iš JAV, Turkijos, Japonijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Nigerijos ir Pietų Afrikos. Analizuojant, ar importas iš kitų šalių galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, buvo taip pat analizuojamas importas iš Taivano. Kaip minėta 145 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu importui iš Taivano buvo taikomas de minimis dempingo lygis.

(235)

Importo apimtys iš kitų trečiųjų šalių truputį padidėjo nuo 133 798 tonų 2000 m. iki 137 123 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Toks mažas padidėjimas tuo metu, kai PŠP suvartojimas išliko stabilus, virto trečiųjų šalių, išskyrus tiriamąsias šalis, importo rinkos dalių stagnacija (19 % 2000 m. ir tiriamuoju laikotarpiu).

(236)

Be to, kaip rodo tiriamojo laikotarpio Eurostato duomenys ir vietoje patikrinti duomenys, aptariamo produkto, kurio kilmės šalys – likusios eksportuojančios šalys, svertinės vidutinės kainos (1,25 EUR/kg) buvo labai panašaus lygio kaip ir Bendrijos pramonės svertinės vidutinės kainos. Todėl daroma išvada, kad toks importas negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei.

(237)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad Turkijos eksportas į Bendriją buvo vykdomas dempingo kainomis, kurios prisidėjo prie Bendrijos pramonės prastos padėties.

(238)

Didžiąją Turkijos PŠP importo į Bendriją dalį platina viena iš skundą pateikusių įmonių, kuri yra susijusi su Turkijos eksportuojančiu gamintoju. Tačiau yra įrodymų, kad skundą pateikusi įmonė, siekdama papildyti savo produktų asortimentą didelės paklausos rinkoje metu, pirko PŠP iš susijusios Turkijos įmonės nepriklausomomis kainomis. Be to, šis importas buvo vykdomas ne dėl to, kad buvo nebevykdomi ar vėlavo investiciniai projektai, dėl kurių būtų sumažėję susijusios Bendrijos įmonės gamybos pajėgumai. Taip pat buvo patikrinta, ar susijusi Bendrijos įmonė perpardavė Turkijos kilmės PŠP to paties lygio kainomis kaip ir savo pagamintus ir parduotus produktus ir ar perparduodama ji nesumažino kitų Bendrijos pramonės įmonių vidutinių kainų.

(239)

Skunde nedalyvavusiems aptariamo produkto Bendrijos gamintojams tiriamuoju laikotarpiu priklausanti rinkos dalis sudarė 31,5 %. Nagrinėjamu laikotarpiu jų pardavimo apimtis sumažėjo 7 %, o jų rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(240)

Be to, turimoje informacijoje yra įrodymų, kad skunde nedalyvavusių gamintojų vidutinės kainos yra to paties lygio kaip ir skundą pateikusių gamintojų vidutinės kainos. Tai rodo, kad jų padėtis yra panaši į Bendrijos pramonės padėtį, t. y. kad jie yra patyrę žalą dėl importo dempingo kainomis. Todėl negalima daryti išvados, kad kiti Bendrijos gamintojai būtų padarę žalą Bendrijos pramonei.

(241)

Žaliavų sąnaudos sudaro žymią visų PŠP gamybos sąnaudų dalį (apie 60 % visų gamybos sąnaudų). Dėl to PŠP kainos labai priklauso nuo žaliavų kainų.

(242)

Vadinamieji pirminės gamybos PŠP gaminami iš naftos antrinių produktų (daugiausia monoetileno glikolio, MEG, ir grynintos tereftalato rūgšties, PTA). Mažesniu, bet vis didėjančiu mastu Bendrijos pramonė gamina vadinamuosius regeneruotus PŠP iš perdirbtų medžiagų (polietileno tereftalato, PET, butelių ir kitokių atliekų). Galiausiai, PŠP galima gaminti iš abiejų rūšių žaliavų, t. y. naftos antrinių produktų ir perdirbtų PET atliekų mišinio.

(243)

MEG ir PTA, kaip naftos antrinių produktų, kainos priklauso nuo naftos kainų svyravimo. Patikrinimo apsilankymų metu nustatyta, kad perdirbtų medžiagų kainos kaita paprastai yra susijusi su MEG ir PTA kainų svyravimu.

(244)

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta pirmiau, kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis neva esanti žaliavų kainų svyravimas, ypač visame pasaulyje padidėjusi naftos kaina.

(245)

Remiantis žaliavų gamintojų suteikta informacija, šiuo klausimu nustatyta, kad MEG ir PTA kainos nuo 2002 m. iki TL pabaigos padidėjo atitinkamai 14 % ir 13 %. Tačiau, nepaisant to, kad pluoštų kainos yra labai jautrios, šis žaliavų kainų padidėjimas neatsispindėjo Bendrijos pramonės parduodamo PŠP vidutinėse kainose (žr. 210 konstatuojamąją dalį). Priešingai, ES gamintojų kainos šiek tiek sumažėjo per tą patį laikotarpį. Nors galima tikėtis, kad trečiųjų šalių aptariamo produkto gamintojai taip pat susidūrė su panašiu pagrindinių naftos žaliavų tokių kaip MEG ir PTA kainų padidėjimu, nustatyta, kad PŠP importo iš tiriamųjų šalių kainos per tą patį laikotarpį žymiai sumažėjo. Nustatyta, kad Bendrijos gamintojai padidėjusių žaliavų kainų negalėjo perkelti klientams dėl importo dempingo kainomis konkurencijos.

(246)

Be to, bet koks galimas žaliavų kainų svyravimo poveikis PŠP kainoms turi įtakos ir Bendrijos pramonei, ir eksportuotojams tiriamosiose šalyse, nes nafta yra prekė, kurios kaina visame pasaulyje yra vienalytė. Taigi, pirmiau minėtas teiginys buvo atmestas.

(247)

Buvo atkreiptas dėmesys į euro ir JAV dolerio santykio svyravimus. Didžioji importo iš tiriamųjų šalių į Europos Bendriją sandorių dalis suderama JAV doleriais. Nuo 2002 m. vidurio euro vertė JAV dolerio atžvilgiu padidėjo, ypač tiriamuoju laikotarpiu, todėl tuo laikotarpiu palankesnis buvo eksportas į euro zoną. Atsižvelgdamos į šią aplinkybę, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad „doleriu varomame“ versle šios valiutos nuvertėjimas euro atžvilgiu „neišvengiamai“ sukūrė palankesnes PŠP importo į Europos Bendriją sąlygas.

(248)

Konkrečiu PŠP atveju importas iš šalių, kurios netaikė dempingo, taip pat turėjo naudos iš euro vertės padidėjimo. Tačiau jų apimtys nekito nagrinėjamu laikotarpiu (netgi nuo 2002 m. iki TL šiek tiek sumažėjo), tuo tarpu importas iš dempingą taikančių šalių per tą patį laikotarpį padidėjo 12 %. Nors prima facie negalima neigti, kad euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu galėjo būti palankesnis PŠP importui iš tiriamųjų šalių, tai, kad valiutų svyravimai nedarė poveikio importui iš kitų šalių, rodo, jog valiutų svyravimo negalima laikyti importo dempingo kainomis padidėjimo iš tiriamųjų šalių priežastimi.

(249)

Be to, bet koks tvirtinimas, kad euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu yra Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis, turėtų tikti tik laikotarpiui, kai toks vertės padidėjimas vyko, t. y. nuo 2002 m. vidurio iki TL pabaigos ir ypač tiriamuoju laikotarpiu, kai abiejų valiutų skirtumai buvo ryškesni.

(250)

Todėl padaryta išvada, kad, nors euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu galėjo būti palankesnis PŠP eksportui į Europos Bendriją, jis nepaaiškina importo apimties iš tiriamųjų šalių reikšmingo padidėjimo palyginti su likusiais pasaulio importuotojais.

(251)

Laiko, kada įvyko, viena vertus, importo dempingo kainomis iš tiriamųjų šalių apimčių padidėjimas, jų rinkos dalių padidėjimas ir nustatytasis kainų pakirtimas ir, antra vertus, Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas, sutapimas verčia daryti išvadą, kad importas dempingo kainomis yra Bendrijos pramonės patirtos didelės žalos priežastis. Svarbiausia, yra nustatyta lygiagreti mažėjančių importo vidutinių kainų ir Bendrijos pramonės slopinamų vidutinių kainų evoliucijos chronologija. Ji privedė prie pelningumo mažėjimo, kuris 2002 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, t. y. kai importas iš tiriamųjų šalių labiausiai išaugo, o kainos dramatiškiausiai sumažėjo, davė neigiamus rezultatus.

(252)

Išanalizavus kai kuriuos veiksnius, tokius kaip vartojimo pokyčius, importą ne iš tiriamųjų šalių, o iš kitų šalių, skunde nedalyvavusių gamintojų elgseną rinkoje ir Bendrijos pramonės investicijų žemą lygį, daroma išvada, kad jie negalėjo būti Bendrijos pramonės patirtos didelės žalos priežastimi. Antra vertus, nors negalima neigti, kad kiti veiksniai tokie, kaip žaliavų kainų svyravimas ir valiutų santykio svyravimai galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės blogos padėties, minėtų veiksnių poveikis nėra toks, kad jis galėtų pakeisti išvadą, jog yra tikras ir stiprus priežastinis ryšys tarp importo dempingo kainomis iš tiriamųjų šalių ir Bendrijos pramonės patirtos didelės žalos.

(253)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo svarstyta, ar antidempingo priemonių įvedimas prieštarautų visos Bendrijos interesams. Apie Bendrijos interesą buvo sprendžiama, remiantis įvairiais visų dalyvaujančių subjektų interesais, t. y. Bendrijos pramonės, aptariamo produkto importuotojų, prekybininkų ir naudotojų interesais.

(254)

Kad būtų galima įvertinti tikėtiną priemonių įvedimo ar neįvedimo įtaką, buvo paprašyta informacijos visų suinteresuotųjų šalių, apie kurias buvo žinoma, kad jos yra susijusios su tyrimu, arba kurios apie save pranešė. Tuo pagrindu Komisija klausimynus išsiuntinėjo Bendrijos pramonei, 10 kitų Bendrijos gamintojų, 23 žaliavų tiekėjams. Į klausimyną atsakė 6 skunde dalyvavusieji Bendrijos pramonės gamintojai, 2 skunde nedalyvavusieji gamintojai, 5 susiję importuotojai, 15 naudotojų ir 2 žaliavų tiekėjai (8).

(255)

Inicijuojant procesą, buvo žinomas 31 nesusijęs importuotojas. Atsižvelgdama tokį didelį nesusijusių importuotojų skaičių ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, Komisija nusprendė atlikti tyrimą, remdamasi minėtų nesusijusių importuotojų imtimi. Imtis buvo atrinkta, remiantis didžiausia tiriamojo importo tipine apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(256)

Tuo tikslu iš pradžių į imtį buvo atrinktos penkios įmonės, remiantis jų importo iš tiriamųjų šalių apimtimi. Vėliau manyta, kad viena iš penkių įmonių nebendradarbiauja, nes ji neužpildė viso jai atsiųsto klausimyno, ir todėl ji nebuvo laikoma imties dalimi. Likusių keturių į imtį įtrauktų įmonių importas sudarė 14,6 % viso tiriamojo importo. Į galutinę imtį buvo įtrauktos šios įmonės:

(257)

Tuo pagrindu buvo ištirta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, Bendrijos pramonės padėties ir jos priežasčių, buvo svarbių sumetimų, kurie verstų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių įvedimas neatitiktų Bendrijos interesų.

(258)

Kaip nurodyta 202 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą.

(259)

Antidempingo priemonių įvedimas leistų Bendrijos pramonei pasiekti tokius pelningumo lygius, kuriuos ji būtų galėjusi pasiekti, nesant importo dempingo kainomis, ir pasinaudoti Bendrijos rinkoje vykstančiais pokyčiais. Tai garantuotų Bendrijos pramonės PŠP verslo gyvybingumą.

(260)

Faktiškai, nors Bendrijos pramonei pavyko sukurti svarbią nišą didesnės pridėtinės vertės arba specializuotų PŠP rinkų segmente, būtina pabrėžti, kad pagrindinis Bendrijos pramonės verslas išlieka įprastų pluoštų, kurie taikomi austiniams ir neaustiniams produktams, srityje, t. y. segmentuose, kur importas iš tiriamųjų šalių didėja, ir Bendrijos pramonės produkcija susiduria su nesąžininga konkurencija.

(261)

Specializuoti pluoštai duoda didelę naudą, bet jų parduodami tik riboti kiekiai. Kad Bendrijos pramonė galėtų kuo labiau panaudoti pajėgumus ir padengti gamybos pastovias sąnaudas, jai reikia parduoti didelius kiekius įprastų ir pagrindinių pluoštų. Dėl to muitų įvedimas užtikrintų įprastų arba pagrindinių PŠP gamybos gyvybingumą ir leistų tęsti didesnės pridėtinės vertės PŠP gamybą, kuri labai priklauso nuo pagrindinių PŠP gyvybingumo. Pažymėtina, kad pagrindinis specializuotų pluoštų tiekėjas pasaulyje yra pati Bendrijos pramonė, nes tokios didelės pridėtinės vertės medžiagos negalima gauti iš šiame procese tiriamųjų šalių. Todėl manoma, kad priemonių įvedimas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(262)

Kaip nurodyta 254 ir 256 konstatuojamosiose dalyse, Komisija gavo atsakymus į klausimyną iš 15 naudotojų, 4 išsamius atsakymus iš nesusijusių importuotojų, įtrauktų į atrankinę imtį, ir 5 iš susijusių importuotojų. Be to, trys naudotojų asociacijos pateikė Komisijai informacijos ir tariamų kaltinimų, prašydamos nutraukti šį procesą, neįvedant priemonių.

(263)

Aptariamo produkto naudotojai priklauso tekstilės sektoriui. PŠP rinka pasidalija į šias dalis: vartojimas verpimui (t. y. plaušelių gamyba tekstilės produktams gaminti, sumaišius juos ar nesumaišius su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ar vilna), vartojimas neaustinei gamybai (t. y. plėvelėms ir raizginiams, neperdirbant pluošto į verpalus ir jį surišant trintimi ir (arba) sukibimu, ir (arba) suklijuojant, išskyrus popierių), ir vartojimas užpildams (t. y. tam tikrų tekstilės produktų, tokių kaip pagalvėlės ar automobilių sėdynės, užpildams ar kamšalams). Dauguma bendradarbiaujančių šiame tyrime naudotojų yra neaustinių produktų gamintojai. Minėti naudotojai priklauso vienai iš trijų šiame tyrime bendradarbiavusių naudotojų asociacijų, kuri atstovauja neaustinei pramonei Europos lygiu (9). Remiantis informacija apie pirkimus, pateikta atsakymuose į klausimyną, bendradarbiavę naudotojai tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 5 % viso Bendrijos PŠP ir 13 % viso iš tiriamųjų šalių PŠP importo suvartojimo.

(264)

Pirma, vartotojų pramonės atstovai teigia, kad PŠP Bendrijos rinka labai priklauso nuo aptariamo produkto išorės tiekėjų (Europos gamintojai gali patenkinti daugiausia apie 60 % PŠP rinkos paklausos). Šiame pajėgumų ir Bendrijai priklausančios rinkos dalies kontekste dvi iš tiriamųjų šalių, t. y. Taivanas ir Pietų Korėja, yra svarbiausi PŠP tiekėjai pasaulyje. Todėl antidempingo muitų lygis neišvengiamai turi įtakos esminiams Bendrijos intereso aspektams.

(265)

PŠP naudotojai taip pat teigia, kad jie veikia kainoms labai jautrioje rinkoje ir kad net nedidelio sąnaudų padidėjimo negalima perkelti galutiniam klientui dėl jau ir taip aršios konkurencijos galutinio produkto rinkoje (t. y. pagalvių, tekstilės produktų ir t. t.), kurie visų pirma įvežami iš Pietryčių Azijos šalių ir Kinijos. Šios šalys jau parduoda labai žemomis kainomis, ir daugelis Europos tekstilės gamintojų buvo priversti bent iš dalies perkelti savo gamybą į trečiąsias šalis.

(266)

Be to, kai kurie PŠP naudotojai teigia, kad tam tikri aptariamo produkto tipai (vadinamieji tuščiaviduriai sudėtiniai produktai) negaminami Bendrijoje ir artimiausioje ateityje Bendrijos gamintojai jų negamins, nes nėra būtinos techninės įrangos. Todėl šiuos PŠP tipus (vadinamuosius tuščiavidurius sudėtinius produktus, kuriuos daugiausia gamina Pietų Korėja) reikia įsivežti.

(267)

Galiausiai, vartotojų pramonė, priešingai nei PŠP pramonė, reikalauja labai daug darbo. Kaip nurodė kai kurios suinteresuotosios šalys, darbuotojų skaičius vertikaliai žemyn susijusioje pramonėje yra daug didesnis nei daug kapitalo reikalaujančioje PŠP pramonėje. Pavyzdžiui, Europos neaustinėje pramonėje tiesiogiai dirba 16 000 darbuotojų palyginti su 1 180 darbuotojų, dirbančių PŠP pramonėje. Kaip praneša neaustinio produkto gamintojai, PŠP vidutiniškai sudaro 40 % visų jų gaminamo produkto gamybos sąnaudų. Tvirtinama, kad dėl muitų įvedimo bus prarastos darbo vietos ir gamybos įrenginiai bus perkelti į kitas šalis.

(268)

Apie tai, kad Bendrijos rinka neva priklauso nuo išorės tiekėjų, manoma, kad KLR ir Saudo Arabijai tiriamuoju laikotarpiu priklausė vidutiniškai tik 7 % rinkos dalies, nes muitai importui iš KLR ir Saudo Arabijos bus vidutiniškai 27 % lygio. Antra vertus, siūloma atšaukti galiojančias priemones importui iš Taivano ir sumažinti šiuo metu taikomus muitus importui iš Pietų Korėjos. Pabrėžiama, kad tiriamuoju laikotarpiu, esant dabar galiojančių priemonių lygiui (žr. 3 konstatuojamąją dalį), Taivanas ir Pietų Korėja turėjo 19 % rinkos dalies. Antra vertus, kaip praneša viena prestižinė pluošto rinkos konsultacinė firma, didžiausi PŠP gamintojai, esantys šalyse, kurioms netaikomi antidempingo muitai (daugiausia JAV, Meksikoje, Turkijoje ir Pietų Afrikoje) tiriamuoju laikotarpiu turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie siekė apytikriai 50 % viso Bendrijos suvartojimo. Be to, importui iš šių šalių jau priklauso svarbi Bendrijos rinkos dalis, kuri tiriamuoju laikotarpiu siekė 5,3 %.

(269)

Todėl nepaisant siūlomo muitų įvedimo KLR ir Saudo Arabijai ir atsižvelgiant į priemonių Taivanui nutraukimą bei priemonių, taikomų Pietų Korėjai, sušvelninimą, Bendrijos naudotojai vis dar galės remtis (ir pereiti prie) aptariamo produkto svarbiais tiekėjais, tokiais kaip Pietų Korėja, arba kitais dideliais tiekėjais, esančiais šalyse, kurioms netaikomi antidempingo muitai, įskaitant Taivaną.

(270)

Dėl PŠP naudotojų tariamo negalėjimo perkelti bet kokį sąnaudų padidėjimą, atsirandantį dėl antidempingo priemonių įvedimo, konkrečiu bendradarbiaujančių naudotojų atveju (kurie beveik visi be išimties gamina neaustinius produktus), gaunančių aptariamą produktą iš KLR, Saudo Arabijos, Pietų Korėjos ir Taivano, turint galvoje, kad i) vidutinis antidempingo muito tarifas KLR ir Saudo Arabijai sudaro 34,6 %, tuo tarpu kai minėtoms šalims tiriamuoju laikotarpiu priklausė 7,8 % rinkos; ii) vidutinis muito tarifas, kuris bus nustatytas importui iš Pietų Korėjos, yra mažesnis už muito tarifą, įvestą tai šaliai Reglamentu (EB) Nr. 2852/2000, dviem procentiniais punktais ir kad priemonės, taikomos Taivanui, bus nutrauktos; iii) Pietų Korėjai ir Taivanui kartu tiriamuoju laikotarpiu priklausė 19,3 % Bendrijos rinkos ir iv) PŠP dalis sudaro vidutiniškai 40 % bendradarbiaujančių naudotojų gatavo produkto (neaustinių produktų) gamybos sąnaudų, pasakytina, kad gamybos sąnaudos bendradarbiaujančioje vartotojų pramonėje dėl įvedamų priemonių padidės apie 0,40 %.

(271)

Jei, kaip tvirtina naudotojai, jie negalėtų perkelti tokio savo gamybos sąnaudų padidėjimo savo klientams, poveikis jų finansinei padėčiai nebūtų reikšmingas. Taip pat manoma, kad šis nedidelis poveikis vartotojų pramonei neturės neigiamos įtakos tokios pramonės darbo jėgai.

(272)

Taip pat nustatyta, kad nepaisant antidempingo ir (arba) kompensacinių priemonių taikymo apie 50 % aptariamo produkto importo iš visų trečiųjų šalių, nagrinėjamu laikotarpiu rinkos suvartojimas neaustiniame rinkos segmente padidėjo. Asociacijos, atstovaujančios Europos neaustinių produktų gamintojams, pateikta informacija rodo, kad šis sektorius nuo 2000 m. iki 2002 m. padidino gamybą apie 17 %.

(273)

Taip pat nustatyta, kad tuščiavidurius sudėtinius PŠP gali gaminti ir Bendrijos pramonė, nes ji turi būtinas technines žinias ir mašinas. Kaip minėta, šio produkto Bendrijos pramonė šiuo metu netiekia dėl didelio spaudimo, kurį kainoms daro importas dempingo kainomis. Bet kuriuo atveju, galiojančios priemonės Korėjos Respublikai, būtent pagrindiniam tuščiavidurės sudėtinės medžiagos tiekėjui, yra, iš esmės sumažintos.

(274)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir atsižvelgiant į priimtų priemonių lygį bei į tai, kad procedūra prieš Taivaną nutraukiama, daroma išvada, kad tai nereikš aptariamo produkto naudotojų ir importuotojų padėties blogėjimo.

(275)

Du žaliavų tiekėjai bendradarbiavo šiame procese, pateikdami atsakymą į klausimyną. Tai naftos cheminių produktų gamintojai, kurie tiekia PŠP pramonei PTA ir MEG. Abi įmonės aiškiai rėmė muitų įvedimą. Tačiau, žiūrint iš Bendrijos intereso požiūrio taško, šių įmonių pozicija šiame procese turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad jų parduota žaliava PŠP pramonei sudaro labai mažą jų apyvartos dalį ir todėl priemonių įvedimas ar neįvedimas neturėtų didelės reikšmės jų finansinei ir komercinei padėčiai.

(276)

Kaip pirmiau nurodyta, PŠP gali būti pirminės gamybos iš naftos antrinių produktų (MEG ir PTA) ir regeneruoto tipo, gaminamo iš PET butelių ir kitokių atliekų, arba iš šių abiejų tipų mišinio, t. y. naftos antrinių produktų ir perdirbtų atliekų. Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė PŠP gamybai naudojo apie 60 % pirminių žaliavų ir 40 % perdirbtų žaliavų. Bendrijos pramonė numato laipsniškai didinti PŠP gamyboje naudojamų perdirbtų žaliavų kiekius. Faktiškai dvi Bendrijos pramonės įmonės savo gamybos patalpose jau įrengė perdirbimo linijas. Kita įmonė tokią perdirbimo liniją numato įrengti 2004 m. ir 2005 m.

(277)

Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis) 6 straipsnyje kalbama apie aplinkos apsaugą, kaip apie bendrą politiką ir veiklą, kuri turi pasiekti Sutarties 2 straipsnyje nustatytus tikslus, įskaitant darnią ekonominės veiklos plėtrą. Šiuo pagrindu Bendrija atliekų prevenciją ir tvarkymą laiko vienu iš savo svarbiausių prioritetų.

(278)

Konkrečiai, Bendrija yra priėmusi teisės aktus dėl pakuočių ir pakavimo atliekų (10). Vienas iš principų, kuriuo remiasi šie teisė aktai – atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo principas: jei negalima išvengti pakavimo atliekų, turėtų būti panaudota kuo daugiau tokių medžiagų, pageidautina perdirbimo būdu. Šiame kontekste Europos Bendrija neseniai nustatė, kad ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. turi būti perdirbama ne mažiau kaip 22,5 % pakavimo atliekose esančių plastikinių medžiagų (11).

(279)

Nustatyta, kad Bendrijos PŠP pramonė tiriamuoju laikotarpiu suvartojo 70 % perdirbtų PET butelių, tokiu būdu ji buvo pats didžiausias tokių pakavimo atliekų galutinis naudotojas (12). Šie duomenys rodo, kad PET pakavimo atliekų perdirbimas Europoje labai priklauso nuo PŠP pramonės, nes ji yra pats svarbiausias klientas.

(280)

Komisija mano, kad muitų įvedimas padės užtikrinti pramonės sektoriaus, kuriam kaip svarbiausiam klientui priklauso pagrindinis vaidmuo perdirbant PET pakavimo atliekas, gyvybingumą.

(281)

Pirmiau minėtos išvados nepakeičia tai, kad Bendrijos perdirbamoji pramonė taip pat eksportuoja PET atliekas į KLR, kaip tai patvirtino keletas suinteresuotųjų šalių. Iš tikrųjų buvo nustatyta, kad didelę dalį PET pakavimo atliekų suvartojo PŠP gamintojai.

(282)

Atsižvelgiant į visus nurodytus veiksnius, daroma preliminari išvada, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių neturėtų būti įvestos antidempingo priemonės.

(283)

Atsižvelgiant į nustatytus faktus, nurodytus 143 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, šiuo metu Taivanui galiojančios antidempingo priemonės yra nebepateisinamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsniu kartu su 9 straipsniu, tais atvejais, kai po konsultacijų apsaugos priemonės nebereikalingos ir patariamasis komitetas neprieštarauja, tyrimas arba procedūra nutraukiami.

(284)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu galiojančios Taivanui apsaugos priemonės yra nebereikalingos, ir procedūra turėtų būti nutraukta.

(285)

Antidempingo priemonių lygis turėtų būti pakankamas importo dempingo kainomis Bendrijos pramonei padarytai žalai panaikinti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muitų dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manyta, kad bet kurios priemonės turėtų leisti Bendrijos pramonei padengti savo sąnaudas ir gauti bendrą pelną prieš apmokestinimą, kurį pagrįstai būtų galima gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. nesant importo dempingo kainomis. Manoma, kad, nesant importo dempingo kainomis, Bendrijos pramonės pelningumas prieš apmokestinimą turėtų siekti 5 %, t. y. lygį, kuris Bendrijos pramonės pateiktame skunde laikomas tinkamu. Nesant prieštaraujančios informacijos, dar kartą buvo patvirtinta, kad šis pelno lygis yra tinkamas.

(286)

Po to būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas, lyginant tuo pačiu prekybos lygiu svertinę vidutinę importo kainą, nustatytą apskaičiuojant kainų sumažinimą dėl dempingo, su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamo panašaus produkto nenuostolinga kaina.

(287)

Nenuostolinga kaina buvo gauta, patikslinus Bendrijos pardavimo kainą, kad į ją įeitų minėtas 5 % pelno dydis. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(288)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, aptariamo produkto importui iš KLR, Saudo Arabijos ir Korėjos Respublikos turėtų būti nustatytas antidempingo muitas tokio lygio, kuris prilygsta nustatytam žalos arba dempingo skirtumui, žiūrint kuris iš jų yra mažesnis.

(289)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatomi tokie muito tarifai:

(290)

Individualių įmonių antidempingo muito tarifai, nurodyti šiame reglamente, buvo nustatyti, remiantis šio tyrimo metu nustatytais faktais. Todėl jie atspindi minėtų įmonių padėtį, vykdant tyrimą. Taigi, šie muito tarifai (priešingai tarifams, taikomiems „visoms kitoms įmonėms“ visoje šalyje) yra taikytini išimtinai tik tiriamų šalių kilmės produkto importui, kurį pagamino atitinkamos įmonės, taigi konkretūs minėti juridiniai subjektai. Importuoti produktai, kuriuos pagamino bet kuri kita įmonė, konkrečiai pavadinimu ir adresu nenurodyta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant ūkio subjektus, susijusius su konkrečiai minėtais ūkio subjektais, negali pasinaudoti tokiu tarifu, ir jiems taikomas muito tarifas, kuris yra taikytinas „visoms kitoms įmonėms“.

(291)

Visi prašymai taikyti šiuos individualioms įmonėms skirtus antidempingo muito tarifus (pavyzdžiui, pakeitus ūkio subjekto pavadinimą arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo ūkio subjektus) reikia nedelsiant siųsti Komisijai (13) su visa svarbia informacija, visų pirma apie visus įmonės veiklos, t. y. gamybos, vidaus ir išorės pardavimų, pakeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, su tuo pavadinimo pakeitimu arba su gamybos ir pardavimų ūkio subjektų pasikeitimu. Tikslingais atvejais Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, pasiūlo atitinkamai iš dalies keisti reglamentą, atnaujinant įmonių, kurioms taikomi individualūs muito tarifai, sąrašą.

(292)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Saudo Arabijoje pasiūlė įsipareigojimą dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto mažiausios pradinės šio eksportuotojo pasiūlytos kainos nepakako tam, kad būtų pašalintas žalingas dempingo poveikis. Ta pati situacija susidarė ir dėl tos įmonės persvarstyto pasiūlymo. Be to, dėl šios įmonės pardavimų struktūros Bendrijoje nebūtų galima veiksmingai stebėti įsipareigojimo vykdymo. Todėl pasiūlymą reikėjo atmesti.

(293)

Du Kinijos eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimą, kuriam pritarė naudotojų asociacija. Vis dėlto šio pasiūlymo nebuvo galima priimti, nes tai reiškė atleisti galutinių priemonių taikymą tam tikrai importo apimčiai, o tai nebūtų tinkama siekiant pašalinti Bendrijai padarytą žalą. Kita vertus, šie eksportuotojai taip pat pasiūlė mažiausią visam importui į Bendriją taikomą kainą, tačiau jos dydžio nepakako tam, kad būtų panaikintas žalingas dempingo poveikis. Todėl pasiūlymus reikėjo atmesti. Be to, nebuvo galima sutikti su tuo, kad skirtingiems produktų tipams, kuriuos nėra lengva atskirti importuojant, būtų nustatytos skirtingos mažiausios kainos. Dėl to būtų galima lengvai išvengti įsipareigojimo mažiausių produktų kainų atžvilgiu. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad eksportuotojo vedama apskaita neatitinka tarptautinių apskaitos standartų, o dėl to stebėti įsipareigojimo vykdymą tampa itin sudėtinga.

(294)

Kitas Kinijos eksportuotojas, kuriam nebuvo suteiktas nei RER nei IR, pasiūlė įsipareigojimą, pagal kurį padidėtų jo eksporto į Bendriją kainos. Nepaisant to, kad pasiūlytu kainų padidėjimu nebuvo panaikintas nustatytas žalingas dempingo poveikis, Komisija nepriima įsipareigojimų iš įmonių, kurioms nebuvo suteiktas nei RER nei IR, nes šiuo atveju dempingas negali būti nustatinėjamas individualiai. Šiuo pagrindu eksportuojančio gamintojo pasiūlymas dėl įsipareigojimo turėjo būti atmestas,