30.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/26

(1)

Bendrija yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kuri reikalauja, kad visos tarptautinės bendrijos narės bendradarbiautų išsaugant ir tvarkant jūrų biologinius išteklius, susitariančioji šalis.

(2)

Bendrija yra Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su artimos ir tolimos migracijos žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo, susitariančioji šalis.

(3)

1998 m. vasario mėn. 35-asis tarpvyriausybinis susitikimas dėl tunų ir delfinų apsaugos Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje priėmė Susitarimą dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (toliau – Susitarimas). Susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone 1998 m. gegužės 21 d. ir įsigaliojo 1999 m. vasario 15 d.

(4)

Šiuo metu Susitarimo susitariančiųjų šalių yra 15: Bolivija, Ekvadoras, El Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Ispanija, Jungtinės Valstijos, Kolumbija, Kosta Rika, Meksika, Nikaragva, Panama, Peru, Vanuatu ir Venesuela.

(5)

Susitarimo tikslai apima laipsnišką atsitiktinio delfinų mirtingumo žvejojant tunus gaubiamaisiais tinklais sumažinimą iki nulio Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje, nustatant metines ribas ir ilgalaikį tunų išteklių tausojimą Susitarimo galiojimo zonoje.

(6)

Bendrija pripažįsta Susitarimo svarbą saugant tausojančią žvejybą kaip būdą garantuoti rūšių, visų pirma delfinų, ekologinę apsaugą.

(7)

Bendrijos žvejai gaudo tunus Susitarimo galiojimo zonoje, todėl Bendrija yra suinteresuota atlikti veiksmingą vaidmenį įgyvendinant Susitarimą.

(8)

Bendrija pasirašė (2) Susitarimą ir nusprendė jį taikyti laikinai (3), kol bus užbaigtos reikalingos procedūros dėl jos oficialios narystės Amerikos tropinių tunų komisijoje (IATTC).

(9)

Pagal Susitarimo XIV straipsnį IATTC privalo atlikti integruotą Susitarimo įgyvendinimo koordinavimo vaidmenį ir IATTC sistemoje bus priimta nemažai įgyvendinimo priemonių.

(10)

Tuo pačiu Ispanijos Karalystei buvo leista laikinai prisijungti (4) prie Konvencijos, įsteigiančios IATTC.

(11)

Ispanijos Karalystė tapo IATTC nare 2003 m. birželio mėnesį.

(12)

Oficialiai Bendrija taps IATTC nare įsigaliojus Konvencijai dėl IATTC, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija (Antigvos konvencija) ir kurią yra pasirašiusi Bendrija (5), stiprinimo.

(13)

Kol įsigalios Antigvos konvencija, Bendrijos veiksmingas dalyvavimas IATTC veikloje ir, atitinkamai, bet kokioje pagal Susitarimą nustatytoje veikloje ar priemonėse užtikrinamas Ispanijos Karalystės naryste IATTC Bendrijos vardu.

(14)

Todėl Bendrija dabar gali patvirtinti Susitarimą ir visiškai prisiimti įsipareigojimus bei užduotis pagal Susitarimą ir Konvenciją, įsteigiančią IATTC,

a)

40o Š lygiagrete nuo Šiaurės Amerikos pakrantės iki jos sankirtos su 150o V dienovidiniu;

b)

150o V dienovidiniu iki jo sankirtos su 40o P lygiagrete;

c)

40o P lygiagrete iki jos sankirtos su Pietų Amerikos pakrante.

1.

Šalys remia Stebėtojų laive programą pagal šio priedo nuostatas. Kaip šios Programos komponentą, Šalys taip pat gali remti savo Nacionalines stebėtojų programas pagal šio priedo nuostatas.

2.

Kiekviena Šalis reikalauja, kad jos laivai, kurių talpa viršija 363 tonas (400 mažųjų tonų) ir kurie žvejoja Susitarimo zonoje, laive kiekvieno reiso Susitarimo zonoje metu turėtų stebėtoją. Mažiausiai 50 procentų kiekvienos Šalies laive esančių stebėtojų turi būti IATTC stebėtojai, visi kiti gali priklausyti Šalies nacionalinei stebėtojų programai, grindžiamai šiame priede nurodytais ir kitais, Šalių susitikimo metu numatytais kriterijais.

3.

Kiekvienas stebėtojas privalo:

4.

Stebėtojo pareigos, inter alia, yra šios:

5.

Stebėtojai privalo:

6.

Su stebėtojais susijusios Šalies ir laivų kapitonų pareigos, inter alia, yra:

7.

Šalys turi:

8.

Tinkamu laiku po kiekvieno reiso, kurį stebėjo IATTC stebėtojas, direktorius, vadovaujantis galiojančiais konfidencialumo reikalavimais, yra prašomas pateikti Šaliai, kurios jurisdikcijoje laivas žvejojo, visų su šiuo plaukiojimu susijusių neapdorotų duomenų, suvestinių ir ataskaitų kopijas.

9.

Nepaisant kitų šio priedo nuostatų, jeigu direktorius nustato, kad Stebėtojo laive programos stebėtojo buvimas laive nėra naudingas, į Šalies jurisdikcijai priklausantį laivą, žvejojantį Susitarimo zonoje netraukiant į tinklą delfinų, gali būti siunčiamas apmokytas stebėtojas iš kitos tarptautinės programos, jeigu ji yra patvirtinta Šalių, rinkti tinkamą informaciją Stebėtojų laive programai ir patvirtinti direktoriui, kad šis laivas žvejoja netraukdamas į tinklus delfinų.

10.

Laivui su DML neskiriamas nė vienas stebėtojas, išskyrus, kai laivo žvejybos kapitonas yra įrašytas kvalifikuotų kapitonų sąraše pagal VII priedo 1 dalies e punktą.

11.

Stebėtojų laive programos stebėtojai direktoriaus nuožiūra gali būti priskirti neprisijungusiųjų Šalių laivams, jeigu laivas ir laivo kapitonas laikosi visų šio priedo reikalavimų bei kitų pagal šį Susitarimą taikomų reikalavimų. Iš direktoriaus reikalaujama tinkamu laiku informuoti Šalis apie tokį paskyrimą.

12.

Mokesčiai

13.

Stebėtojų duomenys

1.

Vadovaujantis šio Susitarimo VIII straipsniu, sušauktame susitikime Šalys kiekvienai delfinų rūšiai nustato viršutines metines delfinų mirtingumo ribas, nustatomas Šalių susitikime turimų mokslinių faktų pagrindu tarp 0,2 % ir 0,1 % minimalaus nustatyto perteklumo (Nmin), apskaičiuoto JAV Nacionalinės jūrų žvejybos tarnybos, arba apskaičiuojamas pagal lygiavertį standartą, kurį gali nustatyti ar rekomenduoti Mokslinė patariamoji taryba, bet jokiu atveju pagal šio Susitarimo nuostatas bendras metinis atsitiktinis delfinų mirtingumas negali viršyti 5 000. Nuo 2001 metų kiekvienai rūšiai nustatomos aukščiausios metinės ribos turi sudaryti 0,1 % minimalaus nustatyto perteklumo (Nmin).

2.

1998 metais ar kaip įmanoma greičiau Šalys moksliškai peržiūri ir įvertina pažangą, padarytą siekiant 2001 metams nustatytų tikslų, ir atitinkamai apsvarsto rekomendacijas. Iki 2001 metų, tuo atveju, jeigu bet kuri delfinų rūšis viršijo 0,2 % Nmin metinio mirtingumo, visa žvejyba plotuose, kur ta rūšis ar mišrus būrys, į kurį įeina ši rūšis, plaukioja, tiems metams sustabdoma. Nuo 2001 metų, tuo atveju, kai bet kuri delfinų rūšis viršijo 0,1 % Nmin metinio mirtingumo, visa žvejyba plotuose, kur ta rūšis ar mišrus būrys, į kurį įeina ši rūšis, plaukioja, tiems metams nutraukiama. Tuo atveju, kai 0,1 % Nmin metinis mirtingumas viršijamas rytinio suktuko arba šiaurės–rytų dėmėtojo delfino rūšims, Šalys atlieka mokslinę apžvalgą ir įvertinimą bei apsvarsto tolesnes rekomendacijas.

3.

Šiame Susitarime Šalys naudoja esamą rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje plaukiojančių delfinų rūšių perteklumo įvertinimą, kurį 1992 metais Tarptautinei banginių medžioklės komisijai pateikė Wade ir Gerrodette, remdamiesi JAV Nacionalinės jūrų žūklės tarnybos moksliniams tyrinėjimams skirtų laivų duomenimis, surinktais laikotarpyje nuo 1986 m. iki 1990 metų, kol Šalys susitars dėl patikslintų duomenų. Skaičiai galės būti patikslinti išanalizavus tolesnių tiriamųjų reisų duomenis ir perteklumo rodiklius bei kitus svarbius Šalių, IATTC ir kitų mokslinių organizacijų pateiktus mokslinius duomenis.

4.

Šalys stebėtojo pranešimų realiame laike pagrindu sukuria sistemą, užtikrinančią efektyvų atskirai kiekvienai rūšiai nustatytų viršutinių metinių delfinų mirtingumo ribų įgyvendinimą ir palaikymą.

5.

Per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo datos Šalys sukuria sistemą, pagal kurią kiekvienai rūšiai bus nustatoma aukščiausia metinė delfinų mirtingumo riba kitiems ir vėlesniems metams. Ši sistema turi numatyti delfinų mirtingumo limitų, minimų šio priedo 1 dalyje, paskirstymą tarp laivų, priklausančių Šalims, kurioms pagal IV priedą gali būti nustatyti delfinų mirtingumo limitai. Kurdamos šią sistemą, Šalys turi atsižvelgti į turimus mokslinius faktus, susijusius su nagrinėjamų rūšių pasiskirstymu ir perteklumu, bei į kitus kintamuosius, kuriuos Šalių susitikimas turės apibrėžti vėliau.

1.

2.

Tarptautinė peržiūros grupė (TPG) kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. arba vėliau, jeigu TPG sutinka, pateikia Šalių susitikimui prašymą pateikusių ir reikalavimus dėl DML paskyrimo atitinkančių laivų sąrašą. Tarptautinė peržiūros grupė (TPG) kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. arba vėliau, jeigu TPG sutinka, pateikia Šalių susitikimui prašymą pateikusių ir reikalavimus dėl DML paskyrimo atitinkančių laivų sąrašą.

3.

Šiame Susitarime yra laikoma, kad laivas atitinka reikalavimus, jeigu:

4.

Laivas nėra laikomas tinkamu pagal 2 dalį, jeigu prašymo pateikimo pagal šio priedo 2 dalį metu laivas žvejoja Šalies, kurios galiojantys įstatymai ir teisės aktai draudžia jos jurisdikcijoje esantiems laivams gaudyti tunus kartu su delfinais, jurisdikcijoje; taip pat jokiai šaliai nenustatomi DML tam, kad būtų suteikiami leidimai žvejoti Susitarimo zonoje laivams, plaukiojantiems su kitos valstybės, kurios galiojantys įstatymai ir teisės aktai draudžia jos jurisdikcijoje esantiems laivams gaudyti tunus kartu su delfinais, vėliava.

5.

98 % ar kita Šalių žūklės plotui nustatyta nerezervuota bendro delfinų mirtingumo limito dalis (5 000 ar kitas Šalių nustatytas žemesnis limitas) turi būti naudojama vidutinio atskiro laivo DML (ADML) apskaičiavimui ir jo paskirstymui tarp Šalių vėlesniems metams, kaip nustatyta šio skirsnio 5 dalyje.

6.

ADML apskaičiuojamas padalinus žūklės plotui nerezervuotą bendro DML dalį, nustatytą pagal 4 dalį, iš viso reikalavimus atitinkančių laivų, pateikusių prašymą gauti DML visiems metams, skaičiaus. DML paskirstymas tarp Šalių nustatomas padauginus ADML iš laivų, pateikusių prašymą gauti DML visiems metams ir žvejojančių kiekvienos Šalies jurisdikcijoje, skaičiaus.

7.

Likę 2 % arba kita žūklės plotui Šalių nustatyta bendro DML dalis turi būti išlaikoma kaip atskiras rezervinis DML paskyrimas (RDP), tvarkomas direktoriaus nuožiūra. Bet kuri Šalis gali paprašyti, kad direktorius paskirtų DML iš tokio RDP jos jurisdikcijoje žvejojantiems laivams, kurie įprastai negaudo tuno Susitarimo zonoje, bet kurie kartkartėmis pageidauja ribotai žvejoti Susitarimo zonoje, su sąlyga, jeigu tokie laivai, jų kapitonai ir įgula atitinka darbo ir apmokymo reikalavimus, nustatytus šio Susitarimo VIII priede bei reikalavimus, išdėstytus šio skirsnio 2 ir 3 dalyje. Bet kurie atsitiktiniai delfinų mirtingumo atvejai, kurių priežastimi buvo Susitarimo zonoje žvejojantys laivai, esantys bet kurios savo laivynui gauti DML nepateikusios prašymo Šalies jurisdikcijoje, taip pat turi būti išskirti iš RDP.

8.

Joks DML negali būti paskirtas laivui, kuris, kaip nustatė Šalys, darė Tarptautinės delfinų apsaugos programos efektyvumą mažinančius pažeidimus, kaip patvirtinta priverstinio vykdymo veiksmais, kurių prieš tokį laivą ėmėsi Šalis, turinti jo atžvilgiu jurisdikciją. Kitu atveju laivui kitiems metams negali būti suteikiamas DML, išskyrus force majeure priežastis, kaip susitarta šio Susitarimo IV priede, sukliudžiusi laivui laikytis šių reikalavimų. Laivui, prašančiam suteikti DML, ši nuostata netaikoma.

9.

Joks DML negali būti paskirtas laivui, kuris, kaip nustatė Šalys, darė Tarptautinės delfinų apsaugos programos efektyvumą mažinančius pažeidimus, kaip patvirtinta priverstinio vykdymo veiksmais, kurių prieš tokį laivą ėmėsi Šalis, turinti jo atžvilgiu jurisdikciją.

10.

Atskiros Šalys, turinčios tinkamus laivus gaudyti tunus kartu su delfinais, privalo tvarkyti jiems paskirtus DML atsakingai, su sąlyga, kad jokiam atskiram laivui nebus paskirtas bendras metinis DML, viršijantis DML, kurį 1997 m. nustatė TPG ir kuris buvo įrašytas į 14-ojo TPG susitikimo, vykusio pagal La Jolla susitarimą 1997 m. vasario 19–20 d., protokolą. Nei viena Šalis negali paskirti visiems savo tinkamiems laivams didesnį DML kiekį, nei Šaliai paskirta pagal šio priedo I ir II skirsnius. Pradžioje skirstant DML, nė vienam laivui negali būti paskirtas DML, viršijantis VDML, nebent jo rodikliai mažinant delfinų mirtingumą, nustatytą TPG dvejų paskutinių metų duomenų pagrindu, yra geresni už vidutinius viso tarptautinio laivyno rodiklius. Pradžioje skirstant DML, nė vienam laivui negali būti paskirtas DML, viršijantis VDML, jeigu per praėjusius metus jis padarė bet kuriuos pažeidimus, apibrėžtus šio priedo III skirsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas vadovaujantis šia dalimi.

11.

Jeigu bet kurios Šalies laivyno bendras delfinų mirtingumo rodiklis atitinka arba viršija bendrą DML, paskirstytą vadovaujantis šiuo priedu, tunų žvejyba kartu su delfinais turi būti sustabdyta visiems laivams, žvejojantiems Šios Šalies jurisdikcijoje.

12.

Kiekviena Šalis, ne vėliau nei kiekvienų metų vasario 1 dieną, praneša direktoriui apie pirminį jai suteiktų DML paskirstymą savo laivynui. Nei vienas laivas negali pradėti žvejoti tunų kartu su delfinais, kol direktorius negaus tokio pranešimo.

1.

Bet kuris laivas, kuriam paskirtas DML visiems metams ir kuris nepradeda žvejoti plotuose, kuriuose plaukioja delfinai, anksčiau tų metų balandžio 1 dienos, arba kuriam DML paskirtas antram pusmečiui ir kuris nepradeda žvejoti plotuose, kuriuose plaukioja delfinai, anksčiau tų metų gruodžio 1 dienos, arba kuriam paskirtas DML iš RDP vienam reisui ir kuris to reiso metu nežvejoja plotuose, kuriuose yra delfinų, nebent tai įvyksta dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, kaip sutarta TPG, netenka savo DML ir negali žvejoti ten, kur yra delfinų, likusį tų metų laikotarpį. Nepaisant VII priedo 9 dalies nuostatos dėl IRP sprendimų priėmimo laikoma, kad IRP pritarė Šalies prašymui kuriam nors laivui taikyti force majeure išimtį arba ypatingas aplinkybes, išskyrus kai IRP Vyriausybės narių dauguma remia bet kokį bet kurios kitos šalies šiam prašymui pateiktą oficialų protestą. Visi prašymai suteikti išimtį turi būti siunčiami Sekretoriatui iki balandžio 1 d., o visi oficialūs protestai – iki balandžio 20 d. Bet kuris toks laivas, kuris praranda jam paskirtą DML du kartus iš eilės, yra laikomas kaip neatitinkantis reikalavimų gauti DML kitiems metams.

2.

Per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo datos, TPG, bendradarbiaudama su moksliniu IATTC personalu, sukuria ir rekomenduoja sistemą, pagal kurią nustatomas DML panaudojimas, tam, kad būtų apribotas nesvarių prašymų gauti DML kiekis. Tokia rekomenduojama sistema pateikiama svarstyti Šalių susitikimui.

1.

Kiekvienais metais po balandžio 1 d. bet koks DML, kuris direktoriaus sprendimu nebus panaudotas pagal II skirsnį ar kuris kitaip buvo atimtas, yra perskirstomas Šalims vadovaujantis šiuo skirsniu.

2.

Kiekvienų metų pirmąją gegužės mėnesio darbo dieną DML visiems metams, paskirtus tiems laivams, kurie jų nepanaudojo vadovaujantis II skirsniu arba kitaip jų atsisakė, direktorius perskirsto tarp Šalių pagal formulę, nustatytą vadovaujantis I skirsnio 5 dalimi, bet po pirmosios korekcijos pagal formulę, kaip nustatyta a, b ir c papunkčiuose. Tokius papildomus DML atskiros Šalys gali perskirstyti tarp tinkamų laivų, esančių šios Šalies jurisdikcijoje, atsižvelgiant į apribojimus ir sąlygas, nustatytas šio skirsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse.

3.

Bet kuri Šalis gali keisti DML, paskirtus jos tinkamiems laivams, kurie atitinka šio priedo I skirsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, juos didindama arba mažindama, su sąlyga, jeigu jokiam laivui pakoreguotas DML neviršija 50 % jam paskirto pradinio DML, nebent jo rodikliai sėkmingai mažinant delfinų mirtingumą, nustatyti TPG, sudaro 60 % viso tarptautinio laivyno rodiklio, nustatyto TPG remiantis praeitų metų duomenimis. Tokią korekciją daranti Šalis apie tai praneša direktoriui ne vėliau kaip iki gegužės 20 dienos ir joks pakoreguotas DML negali įsigalioti, kol apie jį nebus pranešta direktoriui.

4.

Jokia Šalis negali didinti jokiam laivui paskirto pradinio DML, jeigu TPG nustato, kad Šalis, turinti šiam laivui jurisdikciją, sutinka, kad tais ar praeitais metais:

Pažeidimų, aprašytų a, b, c, d, f ir g punktuose, atžvilgiu yra laikoma, kad Šaliai toks sutikimas suteiktas, jeigu ji nepateikia protesto TPG per šešis mėnesius nuo pranešimo apie galimą pažeidimą persiuntimo iš TPG dienos. Pažeidimo, aprašyto e punkte atžvilgiu yra laikoma, kad Šaliai toks sutikimas suteiktas, jeigu ji nepateikia protesto TPG per 12 mėnesių nuo tokio pranešimo persiuntimo.

Laikoma, kad Šalies pranešimas apie galimo pažeidimo tyrimo atlikimą yra protestas pagal šią dalį, jeigu Sekretoriatas gavo šį pranešimą prieš pasibaigiant atitinkamam 6 arba 12 mėnesių laikotarpiui.

Tokiais atvejais bus laikoma, kad Šalis pritarė pažeidimui, jeigu ta Šalis neužbaigė tyrimo ir nepateikė galutinių rezultatų IRP per du metus nuo tos dienos, kai jai buvo pirmą kartą pranešta apie pažeidimą, išskyrus kitoje dalyje nurodytą atvejį.

Jeigu susijusi Šalis negali užbaigti tyrimo per dvejus metus, ji praneša IRP apie tyrimo eigą ir numatomą jo užbaigimo datą. Kol tyrimas bus užbaigtas, Šalis pateikia ataskaitą per kiekvieną tolesnį IRP susitikimą. Jeigu tokia ataskaita nebus pateikta, bus laikoma, kad ta Šalis pritarė galimam pažeidimui. Sekretoriatas praneša atitinkamai Šaliai apie bylą, kurios sprendimo laikas baigiasi ir apie kurią reikia pateikti naują informaciją.

5.

Nei vienas laivas negali būti tinkamas papildomai gauti iš Šalies DML, nebent jame yra visa būtina delfinų apsaugos įranga ir įrenginiai ištisus metus; laivui taip pat negali būti paskirtas didesnis DML, viršijantis jo pirminį DML, iki balandžio 1 dienos, nebent dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, kaip sutarta Šalių susitikime, pasitarus su TPG.

6.

Bet kuriam laivui, viršijančiam per nustatytus metus jam paskirtą DML, kuris gali būti pakoreguotas vadovaujantis šiuo priedu, kiekis, kuriuo DML yra viršytas, kartu su papildomais 50 % šio kiekio, nebent TPG rekomenduos kitaip, yra atimamas iš DML, kuriuos jo atžvilgiu jurisdikciją turinti Šalis paskyrė šiam laivui paskesniais metais TPG nurodytu būdu.

7.

Jeigu bet kuriuo metu laivas pasiekia arba viršija jam paskirtą DML, kuris gali būti pakoreguotas vadovaujantis šiuo priedu, šis laivas nedelsdamas turi sustabdyti visą tuno žvejybą, susijusią su delfinais.

1.

Šalys užtikrina, kad įgyvendindamos pagal šį priedą sukurtą DML sistemą, kiekvienai rūšiai nustatomos aukščiausios metinės delfinų mirtingumo ribos, apibrėžtos III priede, nėra viršijamos.

2.

Šiame priede nenumatytų neįprastų ar ypatingų aplinkybių atvejais Šalys, kaip rekomenduoja TPG, gali imtis būtinų priemonių, atitinkančių šio priedo nuostatas, tam, kad DML sistema būtų įdiegta.

3.

Jeigu delfinų mirtingumas bet kuriais nustatytais metais išauga ir viršija lygius, kurie, TPG nuomone, yra žymūs, TPG rekomenduoja Šalims sušaukti susitikimą, kuriame būtų peržiūrėtos ir nustatytos mirtingumo priežastys ir suformuluota nuomonė šių priežasčių atžvilgiu.

1.

Šalys remia technikos specialistų Mokslinę patariamąją tarybą, sukurtą vadovaujantis La Jolla susitarimu teikiančią pagalbą direktoriui su tyrimais susijusiais klausimais, kurios tikslai yra šie:

2.

Tarybos funkcijos ir pareigos yra šios:

3.

Tarybą sudaro ne daugiau nei 10 narių, iš kurių ne daugiau kaip du gali atstovauti tą pačią Šalį, parinktų iš tarptautinės mokslininkų bendrijos, žvejybos įrankių ekspertų, žvejybos pramonės atstovų ir aplinkosaugininkų. Narius siūlo direktorius, remdamasis jų technine kompetencija, ir kiekvieną iš jų turi patvirtinti Šalys.

1.

Nacionalinių mokslinių patariamųjų komitetų (NMPK) funkcijos, nustatytos pagal šio Susitarimo XI straipsnį, inter alia, yra šios:

2.

NMPK ataskaitos, įskaitant jų kooperacinio susitikimo ataskaitas, turi būti išplatinamos šalims ir visuomenei, vadovaujantis galiojančiais konfidencialumo reikalavimais.

3.

Direktorius be susitikimų, šaukiamų pagal XI straipsnio 3 dalį, gali šaukti susitikimus, kurių tikslas yra gerinti konsultacijas tarp NMPK.

4.

NMPK susitikimų funkcijos yra šios:

5.

NMPK narius iš bet kurios Šalies, kurie dalyvauja susitikime, skiria ta Šalis.

1.

Pagal šio Susitarimo XII straipsnį, Tarptautinės peržiūros grupės funkcijos yra šios:

2.

TPG turi būti sudaryta iš Šalių atstovų (toliau –Vyriausybės nariai), trijų atstovų iš nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, turinčių pripažintą patirtį su šiuo Susitarimu susijusiais klausimais ir biurus Šalies teritorijoje, ir trijų atstovų iš tunų pramonės, veikiančios Susitarimo zonoje bet kurios iš Susitarimo Šalių jurisdikcijoje (toliau – nevyriausybiniai nariai).

3.

Nevyriausybiniams nariams suteikiamas dvejų metų narystė terminas, prasidedantis tuoj pat pirmojo po jų išrinkimo šaukiamo TPG susitikimo metu.

4.

Nevyriausybiniai organizacijų nariai renkami tokia tvarka:

5.

TPG šaukia mažiausiai tris susitikimus per metus, kurių vienas turėtų būti surengtas Šalių eilinio susitikimo proga.

6.

TPG gali šaukti papildomus susitikimus, jeigu to paprašo bent jau dvi Šalys, su sąlyga, kad dauguma Šalių remia šį prašymą.

7.

TPG susitikimuose pirmininkauja pirmininkas, kiekvieno susitikimo pradžioje renkamas Vyriausybinių narių, kurie priima darbotvarkę. Bet kuris narys turi teisę paprašyti, kad bet koks pirmininko priimamas sprendimas būtų tvirtinamas taip, kaip apibrėžta šio priedo 9 dalyje.

8.

Susitikimai vyksta ispanų ir anglų kalbomis ir TPG dokumentai taip pat rengiami šiomis dvejomis kalbomis.

9.

TPG susitikimo sprendimai priimami bendru Vyriausybinių narių sutarimu.

10.

Dalyvavimui TPG susitikimuose taikomi šie kriterijai:

11.

Skubiais atvejais, nepažeisdama šio priedo 9 dalies nuostatų, TPG gali priimti sprendimus, Vyriausybiniams nariams balsuojant laiškais pagal tokią tvarką:

12.

Direktorius vykdo sekretoriaus funkcijas, į kurias įeina:

13.

Šalių susitikimas gali keisti TPG darbo reglamentą. Keitimus gali siūlyti TPG.

14.

TPG nariai ir bet kurie kiti dalyviai, pakviesti dalyvauti TPG susitikimuose kaip stebėtojai, privalo laikyti visą tokių susitikimų metu pateiktą informaciją konfidencialia pagal šio Susitarimo XVIII straipsnio nuostatas.

1.

Šiame priede:

2.

Reikalavimai, taikomi delfinų apsaugos įrankiams ir įrangai

3.

Delfinų apsaugos ir paleidimo reikalavimai ir draudimai

Pabrėžiama, kad pastangos viršyti reikalavimus neturėtų įstumti įgulos į tokią padėtį, kad įgulos narių asmeniniam saugumui kiltų pernelyg didelis pavojus.

4.

Išimtys

5.

Elgesys su stebėtojais

Kapitonai, įgula ir kitas personalas privalo vykdyti savo pareigas, susijusias su stebėtojų buvimu laive, apibrėžtas II priedo 6 dalyje.

6.

Mažesnio nei 363 tonų (400 mažųjų tonų) krovumo laivai

Joks laivas, kurio krovumas yra 363 tonos (400 mažųjų tonų) ar mažesnis, negali žvejoti plotuose, kuriuose plaukioja delfinai.

1.

Vadovaudamosi V straipsnio 1 dalies f punktu, Šalys sukuria programą sekti ir tikrinti tunus, pagaunamus Susitarimo zonoje žvejojančių laivų, šių elementų pagrindu:

2.

Kiekviena Šalis įgyvendina šią programą savo teritorijoje, jos jurisdikcijoje esančiuose laivuose ir jūrų plotuose, kurių atžvilgiu ji turi suverenitetą ar suverenias teises ir jurisdikciją.

1.

Direktorius pakviečia dalyvauti Šalių susitikime, sušauktame vadovaujantis VIII straipsniu, tarpvyriausybines organizacijas, kurių darbas susijęs su šio Susitarimo įgyvendinimu, o taip pat neprisijungusias Šalis, kurių dalyvavimas gali prisidėti prie šio Susitarimo įgyvendinimo.

2.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), turinčios pripažintą patirtį su šiuo Susitarimu susijusiais klausimais, turi teisę dalyvauti kaip stebėtojai visuose pagal VIII straipsnį šaukiamuose Šalių susitikimuose, išskyrus vykdomosios valdžios posėdžius ar delegacijų vadovų susitikimus.

3.

Bet kuri NVO, pageidaujanti dalyvauti Šalių susitikime stebėtojo teisėmis, apie savo norą praneša Direktoriui mažiausiai prieš 50 dienų iki susitikimo. Direktorius praneša Šalims tokios organizacijos pavadinimą mažiausiai prieš 45 dienas iki susitikimo pradžios.

4.

Jeigu Šalių susitikimas įvyksta, apie jį pranešus mažiau nei per 50 dienų, direktorius paprasčiau ir greičiau nusprendžia dėl pakvietimų išsiuntimo laiko.

5.

NVO, pageidaujanti dalyvauti stebėtojo teisėmis, tai gali padaryti, jeigu Šalių dauguma dėl to raštiškai oficialiai nepaprieštarauja mažiausiai prieš 30 dienų iki susitikimo pradžios.

6.

Bet kuris dalyvaujantis stebėtojas gali:

7.

Direktorius gali pareikalauti iš NVO stebėtojų mokėti pagrįstus mokesčius, dengiančius su jų dalyvavimu susijusias išlaidas (pvz., dokumentų kopijavimo išlaidas).

8.

Visiems stebėtojams, kuriems leista dalyvauti susitikime, turi būti išsiunčiama ar kitu būdu pateikiama paprastai Šalims prieinama dokumentacija, išskyrus dokumentaciją su konfidencialiais verslo duomenimis.

9.

Visi stebėtojai, kuriems leista dalyvauti Šalių susitikime, privalo laikytis visų kitiems susitikimo dalyviams taikomų taisyklių ir procedūrų.

30.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/28

1.

Tunas – tai Scombroidei pobūrio rūšis (Klawe, 1980), išskyrus Scomber rūšį.

2.

Delfinai – tai Delphinidae šeimos rūšis, susijusi su geltonuodegio tuno žvejyba Susitarimo zonoje.

3.

Laivas – tai laivas, žvejojantis tunus gaubiamaisiais tinklais.

4.

Šalys – tai valstybės ar regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios sutiko būti saistomos šio Susitarimo ir kurioms Susitarimas galioja.

5.

Regioninė ekonominės integracijos organizacija – tai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybė narė perdavė kompetenciją klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas, įskaitant įgaliojimus priimti sprendimus, saistančius jos valstybę narę šių klausimų atžvilgiu;

6.

IATTC – tai Tarpamerikinė tropinių tunų komisija;

7.

La Jolla susitarimas – tai dokumentas, priimtas tarpvyriausybiniame susitikime, įvykusiame 1992 m. birželio mėn.;

8.

Tarptautinė delfinų apsaugos programa – tai tarptautinė programa, parengta sutinkamai su šiuo Susitarimu La Jolla susitarimo pagrindu ir įforminta, dalinai pakeista bei išplėsta pagal Panamos Deklaraciją;

9.

Stebėtojų laive programa – tai programa, apibrėžta II priede;

10.

Panamos deklaracija – tai deklaracija, pasirašyta 1995 m. spalio 4 d Panamos mieste, Panamos Respublika;

11.

Direktorius – tai IATTC tyrimų direktorius.

1.

Laipsniškai mažinti atsitiktinį delfinų mirtingumą Susitarimo zonoje žvejojant tunus gaubiamaisiais tinklais iki lygių, artimų nuliui, nustatant metinius limitus;

2.

Likviduojant delfinų mirtingumą šiuose žūklės plotuose, ieškoti aplinkosaugos požiūriu pagrįstų būdų gaudyti stambų geltonuodegį tuną atskirai nuo delfinų;

3.

Užtikrinti ilgalaikį tunų išteklių tausojimą Susitarimo zonoje ir su šia žūkle susijusių gyvųjų jūros išteklių išlaikymą, atsižvelgiant į rūšių sąveiką ekosistemoje, ypatingai stengiantis inter alia vengti, mažinti ir sumažinti iki minimumo šalutinį žūklės laimikį, tunų jauniklių išmetimą bei nepagrindinių žuvų rūšių pagavimą.

1.

Imtis priemonių, užtikrinančių ekosistemų apsaugą, o taip pat apsaugos ir valdymo priemonių, remiantis turimais patikimiausiais moksliniais faktais užtikrinančių ilgalaikį tunų išteklių bei kitų gyvųjų jūros išteklių tausojimą Susitarimo zonoje esančiuose tunų žūklės gaubiamaisiais tinklais plotuose, ir laikytis atsargumo požiūrio, suderinamo su atitinkamomis FAO Profesinės etikos taisyklių atsakingos žūklės plotuose ir Jungtinių Tautų Susitarimo dėl artimos ir tolimos migracijos žuvų išteklių nuostatomis. Tokios priemonės turi būti skirtos palaikyti arba sugrąžinti sugaunamų rūšių biomasę bent jau į tokį lygį, kuris užtikrina maksimalų ilgalaikį žuvų išteklių kiekį, taip pat siekiant palaikyti ar sugrąžinti susijusių rūšių biomasę bent jau į tokį lygį, kuris užtikrina maksimalų ilgalaikį žuvų išteklių kiekį; ir

2.

Imtis priemonių, jų kompetencijos ribose, leidžiančių įvertinti gelsvapelekių tunų jauniklių ir kitų gyvųjų jūros išteklių laimikį ir priegaudą Susitarimo zonoje esančiuose tunų žūklės gaubiamaisiais tinklais plotuose, ir nustatyti priemones pagal IV straipsnį, kurių tikslas inter alia yra išvengti, mažinti ir sumažinti iki minimumo gelsvapelekių tunų jauniklių ir nepagrindinių žuvų rūšių priegaudą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis visų šių rūšių tausojimas, atsižvelgiant į rūšių sąveiką ekosistemoje.

1.

Apriboti bendrą atsitiktinį delfinų mirtingumą Susitarimo zonoje, žvejojant tunus gaubiamaisiais tinklais ne daugiau kaip iki 5 000 atvejų per metus, priimdamos ir įgyvendindamos atitinkamas priemones, apimančias:

2.

Nustatyti viršutines metines delfinų mirtingumo ribas kiekvienai rūšiai bei apžvelgti ir įvertinti šių ribų nustatymo poveikį pagal III priedą; ir

3.

Apžvelgti šias priemones Šalių susitikimo metu.

1.

Sukurti ir įdiegti programą tunų jauniklių ir nepagrindinių žuvų rūšių priegaudos Susitarimo zonoje įvertinimui, monitoringui ir sumažinimui;

2.

Kiek tai praktiškai įmanoma, sukurti ir reikalauti naudoti selektyvią, aplinkos požiūriu saugius ir ekonomiškai efektyvius žvejybos įrankius bei techniką;

3.

Reikalauti, kad jų laivai, žvejojantys Susitarimo zonoje, paleistų atgal į jūrą kiek įmanoma daugiau atsitiktinai sugaunamų gyvų jūrų vėžlių bei kitų nykstančių rūšių ar rūšių, kurioms gresia išnykimas; ir

4.

Reikalauti, kad ITTC inicijuotų tyrimus įvertinti, ar Susitarimo zonoje žvejojančių laivų žvejybos pajėgumai kelia grėsmę tunų išteklių ir kitų žūklės plote esančių gyvųjų jūros išteklių tausojimui, ir jeigu taip, išnagrinėti visas galimas priemones bei rekomenduoti jas patvirtinti, kai tai yra būtina.

a)

Eksploatacijos reikalavimus, nustatytus VIII priede; ir

b)

Stebėtojų laive reikalavimus, nustatytus II priede.