32004L0026

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/26/EB

2004 m. balandžio 21 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [1],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) pagal Direktyvą 97/68/EB [3] įgyvendinami du uždegimo suspaudimu variklių išmetamų teršalų kiekių ribinių verčių etapai ir Komisijos prašoma pasiūlyti papildomai sumažinti išmetamų teršalų kiekių ribines vertes, atsižvelgiant į visuotinai taikomus metodus orą teršiantiems uždegimo suspaudimu variklių išmetamiems teršalams kontroliuoti ir į oro kokybės padėtį.

(2) Auto oil programa patvirtino, kad yra būtinos papildomos priemonės Bendrijos oro kokybei ateityje gerinti, ypač dėl ozono susidarymo ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų.

(3) Plačiai žinomos pažangios technologijos uždegimo suspaudimu variklių, įrengtų kelių transporto priemonėse, išmetamų teršalų kiekiui sumažinti, ir tokios technologijos turėtų būti plačiai taikomos ne keliais judančių mechanizmų sektoriuje.

(4) Vis dar yra kai kurių neaiškumų dėl papildomo apdorojimo įrangos, skirtos išmetamų kietųjų dalelių (PM) ir azoto oksidų (NOx) kiekiui sumažinti, ekonominio efektyvumo. Techninė ekspertizė turėtų būti padaryta iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir, jei tinka, reikėtų numatyti išimtis arba įsigaliojimo atidėjimo datas.

(5) Siekiant įtraukti darbo režimus, kuriuos naudoja šio tipo mechanizmai realiomis darbo sąlygomis, būtina taikyti pereinamųjų režimų metodiką. Taigi į bandymą atitinkamu santykiu turėtų būti įtraukti šalto variklio išmetami teršalai.

(6) Esant atsitiktinai pasirinktiems apkrovos režimams ir apibrėžtam darbo intervalui, ribinės vertės neturėtų būti viršytos daugiau kaip atitinkama procentinė vertė.

(7) Be to, reikėtų vengti naudoti išderinimo įtaisus arba taikyti neracionalią išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo strategiją.

(8) Pasiūlytas ribinių verčių rinkinys turi būti kiek įmanoma daugiau suderintas su Jungtinėse Valstijose kuriamais teisės aktais, kad gamintojai galėtų panaudoti jų konstrukcijos varikliams viso pasaulio rinką.

(9) Be to, išmetamų teršalų standartai turėtų būti taikomi geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transporto priemonėms, siekiant jas tobulinti, kaip aplinkai palankias transporto rūšis.

(10) Jei ne keliais judantys mechanizmai anksčiau termino atitinka ateičiai numatytas ribines vertes, turėtų būti įmanoma pažymėti, kad taip iš tikrųjų yra.

(11) Atsižvelgiant į technologiją, kuri leistų pasiekti III B ir IV etapams nustatytas PM ir NOx ribines vertes, sieros kiekis degaluose turi būti sumažintas palyginti su dabartinėmis koncentracijos vertėmis daugelyje valstybių narių. Turėtų būti apibrėžti etaloniniai degalai, kurie atitiktų degalų rinkos padėtį.

(12) Svarbios yra išmetamų teršalų kiekio charakteristikos visą variklio eksploatavimo laiką. Siekiant išvengti išmetamų teršalų kiekio charakteristikų blogėjimo, turėtų būti pradėti taikyti ilgaamžiškumo reikalavimai.

(13) Būtina numatyti specialias priemones, kurios įrangos gamintojams duotų laiko projektuoti produktus ir išspręsti mažos serijos gamybos problemas.

(14) Šios direktyvos tikslas, būtent, numatomas oro kokybės gerinimas, negali būti tinkamu būdu pasiektas valstybėmis narėmis, nes produktų būtinieji išmetamųjų teršalų kiekio apribojimai turi būti reglamentuojami Bendrijos lygiu, Bendrija gali įgyvendinti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal to straipsnio proporcingumo principą ši direktyva netaikoma daugiau, nei yra būtina šiam tikslui pasiekti.

(15) Todėl Direktyva 97/68/EB turėtų būti iš dalies keičiama,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 97/68/EB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnyje įrašomos šios pastraipos:

- ""Vidaus vandenų laivas" – laivas, skirtas naudoti vidaus vandenų keliais, turintis 20 m arba didesnį ilgį ir 100 m3 arba didesnį tūrį, nustatomą pagal I priedo 2 skirsnio 2.8a punkto formulę, arba vilkikai arba stūmikai, pastatyti vilkti, stumti arba vesti sujungtus 20 m ilgio arba didesnius laivus.

Šis apibrėžimas netaikomas:

- keleiviniams laivams, kuriuose be įgulos vežama ne daugiau kaip 12 keleivių,

- pramoginiams laivams, kurių ilgis mažesnis kaip 24 metrai (kaip apibrėžta 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo [4] 1 straipsnio 2 dalyje),

- tarnybiniams laivams, kurie priklauso priežiūros funkciją vykdančioms institucijoms,

- gaisriniams laivams,

- kariniams laivams,

- žvejybos laivams, įtrauktiems į Bendrijos žvejybos laivų registrą,

- jūros laivams, įskaitant jūrinius vilkikus ir stūmikus, kurie plaukioja arba stovi potvynių ir atoslūgių vandenyse arba laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jei laivai turi galiojantį laivybos arba saugos sertifikatą, kaip apibrėžta I priedo 2 skirsnio 2.8 punkte.

- "Pirminės įrangos gamintojas (OEM)" – mechanizmų, atitinkančių ne keliais judančių mechanizmų tipą, gamintojas.

- "Lankstumo schema" – tvarka, pagal kurią variklio gamintojas tarp dviejų nuoseklių ribinių verčių etapų gali pateikti į rinką ribotą skaičių variklių, skirtų įrengti ne keliais judančiuose mechanizmuose, kurie atitinka tik ankstesniojo etapo išmetamų teršalų ribines vertes."

2. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) straipsnio 2 dalies pabaigoje įrašomas šis tekstas:

"VIII priedas iš dalies keičiamas 15 straipsnyje nustatyta tvarka.";

b) įrašoma ši straipsnio dalis:

"6. Uždegimo suspaudimu varikliai, išskyrus naudojamus traukos lokomotyvuose, automotrisose ir vidaus vandenų kelių laivuose, gali būti pateikti į rinką pagal lankstumo schemą 1–5 straipsnio dalyse ir XIII priede nustatyta tvarka.";

3. Įrašoma ši 6 straipsnio pastraipa:

"5. Uždegimo suspaudimu varikliai, pateikti į rinką pagal lankstumo schemą turi būti paženklinti pagal XIII priedą.";

4. Po 7 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

"7a straipsnis

Vidaus vandenų laivai

1. Šios nuostatos taikomos varikliams, įrengiamiems vidaus vandenų kelių laivuose. Straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos tol, kol Centrinė laivybos Reinu komisija (toliau – CCNR) nepatvirtins šios direktyvos ir Manheimo Konvencijos dėl laivybos Reinu reikalavimų atitikties ir apie tai nebus pranešta Komisijai.

2. Iki 2007 birželio 30 d. valstybės narės negali atsisakyti išduoti leidimą pateikti į rinką variklius, kurie atitinka CCNR parengtus I etapo reikalavimus ir kurių išmetamų teršalų ribinės vertės nustatytos XIV priede.

3. Nuo 2007 m. liepos 1 d. ir iki tol, kol įsigalios kitas ribinių verčių rinkinys, parengtas darant tolesnius šios direktyvos pakeitimus, valstybės narės negali atsisakyti išduoti leidimą pateikti į rinką variklius, kurie atitinka CCNR parengtus II etapo reikalavimus ir kurių išmetamų teršalų ribinės vertės nustatytos XV priede.

4. VII priedas bus pertvarkytas 15 straipsnyje nustatyta tvarka siekiant įtraukti papildomą ir specifinę informaciją, kuri gali būti reikalinga variklių, įrengiamų vidaus vandenų laivuose, tipo patvirtinimo sertifikatui gauti.

5. Šioje direktyvoje, kiek tai susiję su vidaus vandenų kelių laivais, visiems didesnės kaip 560 kW galios pagalbiniams varikliams taikomi traukos varikliams keliami reikalavimai.";

5. 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) antraštė keičiama į "Pateikimas į rinką";

b) straipsnio 1 dalis keičiama taip:

"1. Valstybės narės negali neduoti leidimo pateikti į rinką variklius, įrengtus arba dar neįrengtus mechanizmuose, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.";

c) po straipsnio 2 dalies įterpiama ši dalis:

"2a. Valstybės narės neišduoda Bendrijos laivybos vidaus vandenų keliais sertifikato, parengto pagal 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvą 82/714/EEB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams [5], jokiems laivams, kurių varikliai neatitinka šios direktyvos reikalavimų.";

6. 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) straipsnio 3 dalies įvado sakinys keičiamas taip:

"Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą variklių tipui arba variklių šeimai ir išduoti dokumentą, aprašytą VII priede, ir atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje.";

b) po straipsnio 3 dalies įterpiamos šios straipsnio dalys:

"3a. III A ETAPO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMAS (H, I, J ir K VARIKLIŲ KATEGORIJOS)

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:

- H: po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW,

- I: po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW,

- J: po 2006 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia: 37 kW ≤ P < 75 kW,

- K: po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 19 kW ≤ P < 37 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 skirsnio lentelėje.

3b. III A ETAPO PASTOVAUS APSISUKIMŲ DAŽNIO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMAS (H, I, J ir K VARIKLIŲ KATEGORIJOS)

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:

- pastovaus apsisukimų dažnio H kategorijos varikliai: po 2009 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 130 kW ≤ P < 560 kW,

- pastovaus apsisukimų dažnio I kategorijos varikliai: po 2009 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW,

- pastovaus apsisukimų dažnio J kategorijos varikliai: po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 37 kW ≤ P < 75 kW,

- pastovaus apsisukimų dažnio K kategorijos varikliai: po 2009 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 19 kW ≤ P < 37 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 skirsnio lentelėje.

3c. III B ETAPO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMAS (L, M, N ir P VARIKLIŲ KATEGORIJOS)

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:

- L: po 2009 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW,

- M: po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW,

- N: po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 56 kW ≤ P < 75 kW,

- P: po 2011 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 37 kW ≤ P < 56 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 skirsnio lentelėje.

3d. IV ETAPO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMAS (Q ir R VARIKLIŲ KATEGORIJOS)

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:

- Q: po 2012 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW,

- R: po 2013 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 56 kW ≤ P < 130 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.6 skirsnio lentelėje.

3e. III A ETAPO TRAUKOS VARIKLIŲ, NAUDOJAMŲ VIDAUS VANDENŲ KELIŲ LAIVUOSE, TIPO PATVIRTINIMAS (V KATEGORIJOS VARIKLIAI)

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą:

- V1:1: po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 37 kW arba didesnė ir darbinis vieno cilindro tūris mažesnis kaip 0,9 litro,

- V1:2: po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 0,9 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 1,2 litro,

- V1:3: po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 1,2 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 2,5 litro, o variklio galia 37 kW ≤ P < 75 kW,

- V1:4: po 2006 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 2,5 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 5 litrai,

- V2: po 2007 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris didesnis kaip 5 litrai,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 skirsnio lentelėje.

3f. III A ETAPO TRAUKOS VARIKLIŲ, NAUDOJAMŲ AUTOMOTRISĖSE, TIPO PATVIRTINIMAS

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą:

- RC A: po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 skirsnio lentelėje.

3g. III B ETAPO TRAUKOS VARIKLIŲ, NAUDOJAMŲ AUTOMOTRISĖSE, TIPO PATVIRTINIMAS

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą:

- RC B: po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 skirsnio lentelėje.

3h. III A ETAPO TRAUKOS VARIKLIŲ, NAUDOJAMŲ LOKOMOTYVUOSE, TIPO PATVIRTINIMAS

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą:

- RL A: po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW,

- RH A: po 2007 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia P > 560 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 skirsnio lentelėje. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nurodytiems variklių tipams ir šeimoms, jei variklio pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. gegužės 20 d., jei variklis yra pateikiamas į rinką ne vėliau kaip dveji metai nuo direktyvos taikymo atitinkamos kategorijos lokomotyvams datos.

3i. III B ETAPO TRAUKOS VARIKLIŲ, NAUDOJAMŲ LOKOMOTYVUOSE, TIPO PATVIRTINIMAS

Valstybės narės atsisako išduoti tipo patvirtinimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede aprašytą dokumentą:

- R B: po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW,

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 skirsnio lentelėje. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nurodytiems variklių tipams ir šeimoms, jei variklio pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. gegužės 20 d., jei variklis yra pateikiamas į rinką ne vėliau kaip dveji metai nuo direktyvos taikymo atitinkamos kategorijos lokomotyvams datos.";

c) straipsnio 4 dalies antraštė keičiama taip:

"PATEIKIMAS Į RINKĄ. VARIKLIŲ GAMYBOS DATA"

d) įterpiama ši straipsnio dalis:

"4a. Nepažeidžiant 7a straipsnio ir 9 straipsnio 3g ir 3h dalių, po toliau nurodytos datos ir išskyrus mechanizmus bei variklius, numatytus eksportuoti į trečiąsias šalis, valstybės narės leidžia pateikti į rinką variklius, tiek jau įrengtus mechanizmuose, tiek dar neįrengtus, tik jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus ir tik jei yra patvirtinta variklio atitiktis pagal vieną iš šio straipsnio 2 ir 3 dalyje apibrėžtų kategorijų.

III A etapas, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius

- H kategorija: 2005 m. gruodžio 31 d.

- I kategorija: 2006 m. gruodžio 31 d.

- J kategorija: 2007 m. gruodžio 31 d.

- K kategorija: 2006 m. gruodžio 31 d.

III A etapas, vidaus vandenų kelių laivų varikliai

- V1:1 kategorija: 2006 m. gruodžio 31 d.

- V1:2 kategorija: 2006 m. gruodžio 31 d.

- V1:3 kategorija: 2006 m. gruodžio 31 d.

- V1:4 kategorija: 2008 m. gruodžio 31 d.

- V2 kategorijos: 2008 m. gruodžio 31 d.

III A etapas, pastovaus apsisukimų dažnio varikliai

- H kategorija: 2010 m. gruodžio 31 d.

- I kategorija: 2010 m. gruodžio 31 d.

- J kategorija: 2011 m. gruodžio 31 d.

- K kategorija: 2010 m. gruodžio 31 d.

III A etapas, automotrisių varikliai

- RC A kategorija: 2005 m. gruodžio 31 d

III A etapas, lokomotyvų varikliai

- RL A kategorija: 2006 m. gruodžio 31 d.

- RH A kategorija: 2008 m. gruodžio 31 d.

III B etapas, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius

- L kategorija: 2010 m. gruodžio 31 d

- M kategorija: 2011 m. gruodžio 31 d

- N kategorija: 2011 m. gruodžio 31 d

- P kategorija: 2012 m. gruodžio 31 d

III B etapas, automotrisių varikliai

- RC B kategorija: 2011 m. gruodžio 31 d

III B etapas, lokomotyvų varikliai

- R B kategorija: 2011 m. gruodžio 31 d

IV etapas, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius

- Q kategorija: 2013 m. gruodžio 31 d

- R kategorija: 2014 m. rugsėjo 30 d.

Pirmiau nurodytų reikalavimų taikymas atidedamas dvejiems metams tiems kiekvienos kategorijos varikliams, kurie yra pagaminti iki nurodytos datos.

Leidimas, išduotas vieno etapo išmetamų teršalų ribinėms vertėms, nustoja galioti, privalomai įgyvendinus kito etapo ribines vertes.";

e) įrašoma ši straipsnio dalis:

"4b. Ženklinimas pirmalaikei III A, III B ir IV etapų standartų atitikčiai parodyti.

Jei variklių tipai arba šeimos atitinka I priedo 4.1.2.4, 4.1.2.5 ir 4.1.2.6 skirsnių lentelėse nustatytas ribines vertes iki datos, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, valstybės narės leidžia naudoti specialų ženklinimą ir žymėjimą, siekiant parodyti, kad nagrinėjama įranga atitinka reikalaujamas ribines vertes anksčiau nustatytos datos.";

7. 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 ir 1a straipsnio dalys keičiamos taip:

"1. 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, 9 straipsnio 4 dalies ir 9a straipsnio 5 dalies reikalavimai netaikomi:

- varikliams, skirtiems naudoti ginkluotosiose pajėgose,

- varikliams, kuriems netaikomi reikalavimai pagal šio straipsnio 1a ir 2 dalį,

- varikliams, naudojamiems mechanizmuose, visų pirma skirtose gelbėjimo valtims nuleisti į vandenį ir ištraukti iš vandens,

- varikliams, naudojamiems mechanizmuose, visų pirma skirtose nuo kranto nuleidžiamoms valtims nuleisti į vandenį ir ištraukti iš vandens.

1a. Nepažeidžiant 7a straipsnio ir 9 straipsnio 3g ir 3h dalių, pakaitiniai varikliai, išskyrus automotrisių, lokomotyvų ir vidaus vandenų kelių laivų variklius, turi atitikti ribines vertes, kurias turėjo atitikti keičiamas variklis, jį iš pradžių pateikiant į rinką.

Tekstas "PAKAITINIS VARIKLIS"; įrašomas ant variklio tvirtinamoje etiketėje arba įrašomas į naudojimo vadovą.";

b) įrašomos šios straipsnio dalys:

"5. Varikliai gali būti pateikti į rinką taikant lankstumo schemą pagal XIII priedo nuostatas.

6. Straipsnio 2 dalis netaikoma traukos varikliams, įrengiamiems vidaus vandenų kelių laivuose.

7. Valstybės narės leidžia pateikti į rinką variklius, apibrėžtus I priedo A punkto i ir ii papunkčiuose, taikant lankstumo schemą pagal XIII priedo nuostatas.";

8. Priedai iš dalies keičiami taip:

a) I, III, V, VII ir XII priedai iš dalies keičiami, kaip nurodyta šios direktyvos I priede;

b) VI priedas keičiamas šios direktyvos II priedu;

c) įrašomas naujas XIII priedas, kaip nurodyta šios direktyvos III priede;

d) įrašomas naujas XIV priedas, kaip nurodyta šios direktyvos IV priede;

e) įrašomas naujas XV priedas, kaip nurodyta šios direktyvos IV priede;

ir atitinkamai iš dalies keičiamas turimų priedų sąrašas.

2 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. Komisija:

a) dar kartą įvertina ne keliais judančiųjų mechanizmų išmetamų teršalų kiekio vertes ir konkrečiai ištiria galbūt turimus kryžminių tikrinimų duomenis bei pataisos faktorius;

b) išnagrinėja turimą technologiją, įskaitant išlaidas (privalumus), siekdama patvirtinti III B ir IV etapų ribines vertes ir įvertinti galimą papildomų lankstumo schemų, išimčių, arba vėlesnių įgyvendinimo datų tam tikriems įrangos arba variklių tipams būtinumą, ir atsižvelgti į variklius, įrengtus sezoninio naudojimo ne keliais judančiuose mechanizmuose;

c) įvertina bandymų ciklų taikymą automotrisių ir lokomotyvų varikliams, o lokomotyvų variklių atveju – tolesnio išmetamų teršalų kiekio ribinių verčių mažinimo išlaidas ir privalumus, atsižvelgiant į NOx papildomo apdorojimo technologiją;

d) išnagrinėja poreikį nustatyti kitą ribinių verčių rinkinį varikliams, naudojamiems vidaus vandenų kelių laivuose, visų pirma, atsižvelgiant į antrinio teršalų mažinimo šiam naudojimo atvejui technines ir ekonomines įgyvendinimo galimybes;

e) išnagrinėja poreikį nustatyti išmetamų teršalų kiekio ribines vertes mažesnės kaip 19 kW ir didesnės kaip 560 kW galios varikliams;

f) išnagrinėja, ar yra degalų, kurių reikia pagal taikomas technologijas, siekiant atitikti III B ir IV etapų standartus;

g) išnagrinėja variklių darbo sąlygas, kuriomis gali būti viršytos didžiausios leidžiamos I priedo 4.1.2.5 ir 4.1.2.6 skirsniuose nustatytų ribinių verčių viršijimo procentinės dalys, ir pateikia atitinkamus pasiūlymus, kaip direktyvą techniniu požiūriu suderinti Direktyvos 97/68/EB 15 straipsnyje nustatyta tvarka;

h) įvertina sistemos "atitikties eksploatuojant" poreikį ir ištiria galimus jos įgyvendinimo variantus;

i) išnagrinėja detalias taisykles, kurios neleistų manipuliuoti ciklais ("cycle beating") ir apeiti ciklą;

ir prireikus pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 20 d, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių joms įgyvendinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės turi pranešti Komisijai šias nuostatas iki 2005 m. gegužės 20 d., ir turi kiek įmanoma greičiau pranešti apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Roche

[1] OL C 220, 2003 9 16, p. 16.

[2] 2003 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2004 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL L 59, 1998 2 27, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/88/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 28).

[4] OL L 164, 1994 6 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[5] L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 Stojimo aktu.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

1. I priedas iš dalies keičiamas taip:

1. 1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) A punktas keičiamas taip:

"A. skirtose ir pritaikytose judėti arba būti varomoms keliais arba be jų, naudojant

i) uždegimo suspaudimu variklį, kurio naudingoji galia pagal 2.4 skirsnį yra didesnė kaip 19 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW, ir yra dažniau eksploatuojamos kintamu apsisukimų dažniu, o ne vienu pastoviu apsisukimų dažniu; arba

ii) uždegimo suspaudimu variklį, kurio naudingoji galia pagal 2.4 skirsnį yra didesnė kaip 19 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW, ir eksploatuojamos pastoviu apsisukimų dažniu. Ribinės vertės taikomos tik nuo 2006 m. gruodžio 31 d.; arba

iii) benzininį kibirkštinio uždegimo variklį, kurio naudingoji galia pagal 2.4 skirsnį yra ne didesnė kaip 19 kW; arba

iv) variklius, skirtus varyti automotrisėms, kurios yra savaeigės bėginės transporto priemonės, specialiai suprojektuotos prekėms ir (arba) keleiviams vežti; arba

v) variklius, skirtus varyti lokomotyvams, t. y. savaeigei bėginei įrangai, suprojektuotai traukti arba stumti vagonus, skirtus kroviniams, keleiviams ir kitai įrangai vežti, bet kurie patys nėra projektuojami arba skirti kroviniams, keleiviams (išskyrus tuos, kurie aptarnauja lokomotyvą) arba kitai įrangai vežti. Visi pagalbiniai varikliai arba varikliai, skirti varyti įrangą, naudojamą priežiūros arba statybos darbams ant bėgių, klasifikuojami ne pagal šią pastraipą, bet pagal A punkto i papunktį."

b) B punktas keičiamas taip:

"B. Laivams, išskyrus laivus, skirtus naudoti vidaus vandenų keliais"

c) C punktas išbraukiamas.

2. 2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įterpiamas šis tekstas:

"2.8a. 100 m3 tūris arba didesnis kalbant apie laivą, skirtą naudoti vidaus vandenų keliais – tūris apskaičiuotas pagal formulę L × B × T, kurioje "L" – didžiausias korpuso, išskyrus vairą ir bušpritą, ilgis, "B" – didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio apdaro krašto (išskyrus laivaračius, apsaugines juostas ir t. t.) ir "T" – vertikalusis atstumas nuo korpuso žemiausio špantų taško arba kilio iki aukščiausios grimzlės linijos.

2.8b. Galiojantis laivybos arba saugos sertifikatas:

a) sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1974 m. Tarptautinei Konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), su pakeitimais, arba lygiavertei konvencijai; arba

b) sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1966 m. Tarptautinei Konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos, su pakeitimais, arba lygiavertei konvencijai, ir IOPP sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1973 m. Tarptautinei Konvencijai dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), su pakeitimais.

2.8c. Išderinimo įtaisas(Defeat Device) – įtaisas, kuris matuoja, kontroliuoja arba reaguoja į darbo režimą, siekiant įjungti, pakeisti, sulėtinti arba išjungti bet kurį išmetamų teršalų kiekio reguliavimo sistemos komponentą arba funkciją, kad išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos efektyvumas sumažėtų esant sąlygoms, pasitaikančioms normaliai eksploatuojant ne keliais judančius mechanizmus, išskyrus kai tokio įtaiso naudojimas yra iš esmės įtrauktas į taikomas išmetamų teršalų kiekio tikrinimo metodikas.

2.8d. Neracionali kontrolės strategija – bet kokia strategija arba priemonė, kuri ne keliais judančiam mechanizmui dirbant normaliomis naudojimo sąlygomis sumažina išmetamų teršalų kontrolės sistemos efektyvumą iki lygio, mažesnio kaip numatytas taikomose išmetamų teršalų kiekio tikrinimo metodikose."

b) įterpiamas šis skirsnis:

"2.17. Bandymų ciklas – seka bandymo taškų, atitinkančių tam tikrą apsisukimų dažnį ir sukimo momentą, kuriuo turi dirbti variklis stacionariuoju režimu (NRSC bandymas) arba pereinamaisiais režimais (NRTC bandymas);"

c) dabartinis 2.17 skirsnis tampa 2.18 skirsniu ir keičiamas taip:

"2.18. Simboliai ir santrumpos

2.18.1. Bandymų parametrų simboliai

Simbolis | Vienetas | Terminas |

A/Fst | - | Stechiometrinis oro/degalų santykis |

Ap | m2 | Izokinetinio ėminių ėmimo zondo skerspjūvio plotas |

AT | m2 | Išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotas |

Aver | | Svorinės vidutinės vertės: |

| m3/h | tūrinio srauto |

| kg/h | masės srauto |

C1 | - | Angliavandenilis, išreikštas vieną anglies atomą turinčiu angliavandeniliu |

Cd | - | SSV ištekėjimo koeficientas |

Conc | Ppm | Koncentracija (su komponentą žyminčiu indeksu) |

Concc | Ppm | Pataisytoji fono koncentracija |

Concd | Ppm | Teršalo koncentracija, matuojama praskiedimo ore |

Conce | Ppm | Teršalo koncentracija, matuojama praskiestose išmetamosiose dujose |

d | m | Skersmuo |

DF | - | Praskiedimo faktorius |

fa | - | Laboratorinis atmosferos faktorius |

GAIRD | kg/h | Įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas sausam orui |

GAIRW | kg/h | Įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

GDILW | kg/h | Skiedimo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

GEDFW | kg/h | Praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinis masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms |

GEXHW | kg/h | Išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms |

GFUEL | kg/h | Degalų masės srautas |

GSE | kg/h | Išmetamųjų dujų ėminio masės srautas |

GT | cm3/min | Bandomųjų dujų srautas |

GTOTW | kg/h | Praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms |

Ha | g/kg | Įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė |

Hd | g/kg | Skiedimo oro absoliučioji drėgmė |

HREF | g/kg | Etaloninė absoliučiosios drėgmės vertė (10,71 g/kg) |

i | - | Atskirą režimą (NRSC bandymo) arba momentinę vertę(NRTC bandymo) žymintis indeksas |

KH | - | NOx drėgmės pataisos faktorius |

Kp | - | Kietųjų dalelių drėgmės pataisos faktorius |

KV | - | CFV kalibravimo funkcija |

KW,a | - | Įsiurbiamo oro drėgmės pataisos faktorius |

KW,d | - | Praskiedimo oro drėgmės pataisos faktorius |

KW,e | - | Praskiestų išmetamųjų dujų drėgmės pataisos faktorius |

KW,r | - | Natūralių išmetamųjų dujų drėgmės pataisos faktorius |

L | % | Bandomojo variklio sukimo momento dalis nuo didžiausio sukimo momento, išreikšta procentais |

Md | mg | Praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių masė |

MDIL | kg | Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiedimo oro masė |

MEDFW | kg | Praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinė masė per ciklą |

MEXHW | kg | Suminis išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą |

Mf | mg | Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |

Mf,p | mg | Ant pirminio filtro surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |

Mf,b | mg | Ant atsarginio filtro surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |

Mgas | g | Suminė per ciklą paimto dujinio teršalo masė |

MPT | g | Suminė per ciklą paimtų kietųjų dalelių masė |

MSAM | kg | Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiesto išmetamųjų dujų ėminio masė |

MSE | kg | Per ciklą paimto išmetamųjų dujų ėminio masė |

MSEC | kg | Antrinio praskiedimo oro masė |

MTOT | kg | Dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų suminė masė per ciklą |

MTOTW | kg | Praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų, pratekėjusių praskiedimo tuneliu per bandymo ciklą, suminė masė |

MTOTW,I | kg | Praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų, pratekėjusių praskiedimo tuneliu, momentinė masė |

masė | g/h | Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas |

NP | - | Suminis PDP apsisukimų skaičius per ciklą |

nref | min-1 | Etaloninis variklio apsisukimų dažnis NRTC bandymui |

nsp | s-2 | Variklio apsisukimų dažnio išvestinė |

P | kW | Nepataisytoji stabdymo galia |

P1 | kPa | Atmosferinio slėgio sumažėjimas siurblio angoje (PDP) |

PA | kPa | Absoliutus slėgis |

Pa | kPa | Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (ISO 3046: psy = bandymo PSY, aplinkos slėgis) |

PAE | kW | Nustatytoji suminė galia, suvartota bandymui įrengtais pagalbiniais mechanizmais, nereikalingais pagal šio priedo 2.4 skirsnį |

pB | kPa | Suminis atmosferos slėgis (ISO 3046: px = PX vietos aplinkos suminis slėgis; py = PY bandymo aplinkos suminis slėgis) |

pd | kPa | Praskiedimo oro sočiųjų garų slėgis |

PM | kW | Didžiausia išmatuota galia bandymo sąlygomis esant bandymo apsisukimų dažniui (žr. VII priedo 1 priedėlį) |

Pm | kW | Galia, išmatuota bandymo stende |

ps | kPa | Sauso oro atmosferinis slėgis |

q | - | Praskiedimo santykis |

Qs | m3/s | CVS tūrinis srautas |

r | - | SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis |

r | | Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis |

Ra | % | Įsiurbiamo oro santykinė drėgmė |

Rd | % | Praskiedimo oro santykinė drėgmė |

Re | - | Reinoldso skaičius |

Rf | - | FID atsako faktorius |

T | K | Absoliučioji temperatūra |

t | s | Matavimo trukmė |

Ta | K | Įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra |

TD | K | Rasos taško absoliučioji temperatūra |

Tref | K | Degimo oro etaloninė temperatūra (298 K) |

Tsp | N × m | Pereinamųjų režimo ciklo sukimo momentas |

t10 | s | Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 10 % galutinio rodmens |

t50 | s | Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 50 % galutinio rodmens |

t90 | s | Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 90 % galutinio rodmens |

Δti | s | Momentinio CFV srauto laiko atkarpa |

V0 | m3/aps | PDP tūrinis srautas tikrosiomis sąlygomis |

Wact | kWh | Tikrasis ciklo darbas darant NRTC bandymą |

WF | - | Svorinis faktorius |

WFE | - | Efektyvusis svorinis faktorius |

X0 | m3/aps | PDP tūrinio srauto kalibravimo funkcija |

ΘD | kg.m2 | Sūkurine srove valdomo dinamometro sukimosi inercija |

β | - | SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis |

λ | - | Santykinis oro ir degalų santykis, tikrasis A/F padalytas iš stechiometrinio A/F |

ρEXH | kg/m3 | Išmetamųjų dujų tankis |

2.18.2. Cheminių komponentų simboliai

CH4 | Metanas |

C3H8 | Propanas |

C2H6 | Etanas |

CO | Anglies monoksidas |

CO2 | Anglies dioksidas |

DOP | Dioktilftalatas |

H2O | Vanduo |

HC | Angliavandeniliai |

NOx | Azoto oksidai |

NO | Azoto monoksidas |

NO2 | Azoto dioksidas |

O2 | Deguonis |

PT | Kietosios dalelės |

PTFE | Politetrafluoretilenas |

2.18.3. Santrumpos

CFV | Ribinio srauto venturi |

CLD | Chemiliuminescencinis detektorius |

CI | Uždegimas suspaudimu |

FID | Liepsnos jonizacinis detektorius |

FS | Visa skalė |

HCLD | Šildomas chemiliuminescencinis detektorius |

HFID | Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius |

NDIR | Nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos analizatorius |

NG | Gamtinės dujos |

NRSC | Ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas |

NRTC | Ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas |

PDP | Tūrinis siurblys |

SI | Kibirkštinis uždegimas |

SSV | Ikigarsinis venturi" |

3. Į 3 skirsnį įrašomas šis skirsnis:

"3.1.4. etiketės pagal XIII priedą, jei variklis pateiktas į rinką pagal lankstumo schemos nuostatas."

4. 4 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 4.1.1 skirsnio gale įrašomas šis tekstas:

"Visuose varikliuose, kurių išmetamosios dujos yra sumaišomos su vandeniu, turi būti įtaisytas variklio išmetimo sistemos atvamzdis, kuris būtų pasroviui nuo variklio ir prieš bet kokį tašką, kuriame išmetamosios dujos maišosi su vandeniu (arba kita aušinimo/plovimo terpe), skirtas laikinai prijungti dujinių arba kietųjų dalelių i ėminių ėmimo įrangą. Svarbu, kad šio atvamzdžio vieta leistų gauti gerai sumaišytą tipinį išmetamų teršalų ėminį. Šis atvamzdis turi būti įsriegtas ne didesniu kaip pusės colio vidiniu standartiniu vamzdžių sriegiu, ir, kai atvamzdis nenaudojamas, į jį turi būti įsukamas aklidangtis (leidžiamos lygiavertės jungtys).";

b) įrašomas šis skirsnis:

"4.1.2.4. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis ir kietųjų dalelių kiekis III A etape turi neviršyti lentelėje nurodytų kiekių:

Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams, lokomotyvams ir automotrisėms varyti:

Kategorija: naudingoji galia (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

H: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW | 3,5 | 4,0 | 0,2 |

I: 75 kW ≤ P < 130 kW | 5,0 | 4,0 | 0,3 |

J: 37 kW ≤ P < 75 kW | 5,0 | 4,7 | 0,4 |

K: 19 kW ≤ P < 37 kW | 5,5 | 7,5 | 0,6 |

Varikliai vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:

Kategorija: darbinis tūris/naudingoji galia (SV/P) (litrai/cilindrui/kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

V1:1 SV < 0,9 ir P ≥ 37 kW | 5,0 | 7,5 | 0,40 |

V1:2 0,9 ≤ SV < 1,2 | 5,0 | 7,2 | 0,30 |

V1:3 1,2 ≤ SV < 2,5 | 5,0 | 7,2 | 0,20 |

V1:4 2,5 ≤ SV < 5 | 5,0 | 7,2 | 0,20 |

V2:1 5 ≤ SV < 15 | 5,0 | 7,8 | 0,27 |

V2:2 15 ≤ SV < 20 ir | 5,0 | 8,7 | 0,50 |

V2:3 15 ≤ SV < 20 | 5,0 | 9,8 | 0,50 |

V2:4 20 ≤ SV < 25 | 5,0 | 9,8 | 0,50 |

V2:5 25 ≤ SV < 30 | 5,0 | 11,0 | 0,50 |

Varikliai lokomotyvams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NO) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

| |

RL A: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW | 3,5 | 4,0 | 0,2 |

| Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) | Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

RH A: P > 560 kW | 3,5 | 0,5 | 6,0 | 0,2 |

RH A varikliai, kurių P > 2000 kW ir SV > 5 l/ cilindrui | 3,5 | 0,4 | 7,4 | 0,2 |

Varikliai automotrisėms varyti

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

RC A: 130 kW < P | 3,5 | 4,0 | 0,20" |

c) įterpiamas šis skirsnis:

"4.1.2.5. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų (arba jų sumos, jei tinka) kiekis ir kietųjų dalelių kiekis III B etape turi neviršyti lentelėje nurodytų verčių:

Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei lokomotyvams, automotrisėms ir vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) | Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

L: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW | 3,5 | 0,19 | 2,0 | 0,025 |

M: 75 kW ≤ P < 130 kW | 5,0 | 0,19 | 3,3 | 0,025 |

N: 56 kW ≤ P < 75 kW | 5,0 | 0,19 | 3,3 | 0,025 |

| | Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx (g/kWh) | |

P: 37 kW ≤ P < 56 kW | 5,0 | 4,7 | 0,025 |

Varikliai automotrisėms varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) | Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

RC B: 130 kW < P | 3,5 | 0,19 | 2,0 | 0,025 |

Varikliai lokomotyvams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

RC B: 130 kW < P | 3,5 | 4,0 | 0,025" |

d) po naujo skirsnio 4.1.2.5 įterpiamas šis skirsnis:

"4.1.2.6. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų (arba jų sumos, jei tinka) kiekis ir kietųjų dalelių kiekis IV etape turi neviršyti lentelėje nurodytų verčių:

Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei lokomotyvams, automotrisėms ir vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) | Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) | Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |

Q: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW | 3,5 | 0,19 | 0,4 | 0,025 |

R: 56 kW ≤ P < 130 kW | 5,0 | 0,19 | 0,4 | 0,025" |

e) įterpiamas šis skirsnis:

"4.1.2.7. Į 4.1.2.4, 4.1.2.5. ir 4.1.2.6 skirsniuose nurodytas ribines vertes įtraukiamas nusidėvėjimas, apskaičiuojamas pagal III priedo 5 priedėlį.

Jei taikomos standartų ribinės vertės, nurodytos 4.1.2.5 ir 4.1.2.6 skirsniuose, kiekis išmetamų teršalų, imamų ne trumpiau kaip 30 s, neturi viršyti šiose lentelėse pateiktų ribinių verčių daugiau kaip 100 %, esant visoms atsitiktinai pasirinktoms apkrovos sąlygoms, atitinkančioms apibrėžtą kontrolės sritį, ir išskyrus specialiąsias variklio darbo sąlygas, kurioms tokia nuostata netaikoma. Kontrolės sritis, kuriai neturi būti viršyta procentinė vertė, ir variklio darbo sąlygos, kurioms taikoma išimtis, turi būti apibrėžtos 15 straipsnyje nustatyta tvarka."

f) 4.1.2.4 skirsnis tampa 4.1.2.8 skirsniu.

2. III priedas iš dalies keičiamas taip:

1. 1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) į 1.1 skirsnį įrašomas šis tekstas:

"Aprašyti du bandymo ciklai, kurie turi būti taikomi pagal I priedo 1 skirsnio nuostatas:

- NRSC (ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas), kuris I, II ir III A etapuose turi būti taikomas pastoviojo apsisukimų dažnio varikliams ir III B bei IV etapuose dujiniams teršalams,

- NRTC (ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas), kuris III B ir IV etapuose turi būti taikomas matuoti kietųjų dalelių išmetamiems teršalams iš visų variklių, išskyrus pastoviojo apsisukimų dažnio variklius. Be to, gamintojui pasirinkus, šis bandymas gali būti taikomas III A etape ir dujiniams teršalams – III B ir IV etapuose,

- varikliams, skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178–4:2002 [E] ir IMO MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas),

- varikliams, skirtiems automotrisėms varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose,

- varikliams, skirtiems lokomotyvams varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose.";

b) įrašomas šis skirsnis:

"1.3. Matavimo principas:

Matuojamus variklio išmetamus teršalus sudaro dujiniai komponentai (anglies monoksidas, visi angliavandeniliai ir azoto oksidai) ir kietosios dalelės. Be to, nustatant dalies srauto ir viso srauto praskiedimo sistemų skiedimo santykį, kaip bandomosios dujos dažnai naudojamas anglies dioksidas. Vadovaujantis gera inžinerine praktika, kaip puiki priemonė bandymo metu kylančioms matavimo problemoms nustatyti rekomenduojamas taikyti suminio anglies dioksido kiekio nustatymas.

1.3.1. NRSC bandymas:

Pirmiau minėtų išmetamųjų teršalų kiekiai tiriami nepertraukiamai per visą pašildyto variklio eksploatavimo režimų nustatytą seką, imant natūralių išmetamųjų dujų ėminį. Bandymo ciklą sudaro keletas apsisukimų dažnio ir sukimo momento (galios) režimų, kurie apima dyzelinių variklių tipinių eksploatavimo sąlygų diapazoną. Kiekvienam režimui turi būti nustatyta ir taikant svorinius faktorius įvertinta kiekvieno dujinio teršalo koncentracija, išmetamųjų dujų srautas bei gautoji galia. Kietųjų dalelių ėminys praskiedžiamas kondicionuotu aplinkos oru. Visai bandymo sekai imamas vienas ėminys, kuris surenkamas ant tinkamų filtrų.

Taikant kitą būdą, ėminys surenkamas ant atskirų filtrų, po vieną kiekvienam režimui, ir ciklo rezultatai apskaičiuojami, taikant svorinius faktorius.

Apskaičiuojama vienos kilovatvalandės darbui tenkanti kiekvieno teršalo masė gramais, kaip aprašyta šio priedo 3 priedėlyje.

1.3.2. NRTC bandymas:

Nustatytas pereinamųjų režimų bandymų ciklas, glaudžiai susietas su dyzelinių variklių, įrengtų ne keliais judančiuose mechanizmuose, darbo sąlygomis, daromas du kartus:

- pirmąjį kartą (šaltas paleidimas), kai variklis sušyla iki aplinkos temperatūros, o variklio aušinimo priemonės bei alyvos temperatūra, papildomo apdorojimo sistemos ir visų pagalbinių variklio kontrolės įtaisų temperatūra stabilizuojasi 20–30 °C intervale,

- antrąjį kartą (karštas paleidimas) po dvidešimties minučių šildymo, kuris prasideda iškart pasibaigus šalto paleidimo ciklui.

Darant šią bandymų seką tiriami pirmiau minėti teršalai. Naudojant variklio dinamometro sukimo momento ir apsisukimų dažnio atsako signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama per ciklą padaryto variklio darbo vertė. Nustatoma viso ciklo dujinių komponentų koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, integruojant analizatoriaus signalą pagal šio priedo 3 priedėlį, arba CVS viso srauto praskiedimo sistemos praskiestose išmetamosiose dujose, integruojant arba kaupiant ėminį į maišą pagal šio priedo 3 priedėlį. Kai yra kietosios dalelės, ant tam tikro filtrų kaupiamas proporcingas praskiestų išmetamųjų dujų ėminys, taikant dalies srauto arba viso srauto praskiedimą. Atsižvelgiant į taikomą metodą, nustatomas vieno ciklo praskiestų arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas teršalų masės vertėms apskaičiuoti. Masės srauto vertės susiejamos su variklio padarytu darbu, kiekvieno teršalo kiekiui gramais vienai darbo kilovatvalandei gauti.

Išmetami teršalai (g/kWh) matuojami vykdant šalto ir karšto paleidimo ciklus. Apskaičiuojami svoriniai sudėtiniai išmetamų teršalų kiekiai šalto paleidimo rezultatams taikant 10 %, o karšto paleidimo 90 % svorinį faktorių. Pasverti sudėtiniai rezultatai turi atitikti standartus.

Prieš pradedant šalto/karšto sudėtinio bandymo seką, simboliai (I priedo 2.18 skirsnis), bandymo seka (III priedas) ir apskaičiavimo lygtys (III priedo 3 priedėlis) turi būti pakeisti, laikantis 15 straipsnyje nustatytos tvarkos."

2. 2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2.2.3 skirsnis keičiamas taip:

"2.2.3. Varikliai su pripučiamo oro aušinimu

Turi būti užrašyta pripučiamo oro temperatūra, kuri nustatytos didžiausios galios ir visos apkrovos apsisukimų dažnio sąlygomis turi būti lygi gamintojo apibrėžtai didžiausiai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Aušinimo terpės temperatūra turi būti bent 293 K (20 °C).

Jei naudojama variklių bandymų stoties sistema arba išorinė orpūtė, turi būti nustatyta didžiausia gamintojo apibrėžta pripučiamo oro temperatūra ± 5 K, varikliui dirbant didžiausios nustatytos galios ir visos apkrovos apsisukimų dažniu. Pripučiamo oro aušintuvo aušinimo priemonės ir srauto pirmiau nustatyta vertė neturi būti keičiama visą bandymo ciklą. Pripučiamo oro aušintuvo tūris turi būti pagrįstas gera inžinerine praktika ir tipiniais transporto priemonių/mechanizmų taikymo atvejais.

Pasirinktinai, pripučiamo oro aušintuvas gali būti nustatytas pagal SAE J 1937, paskelbtą 1995 m. sausį.";

b) 2.3 skirsnio tekstas keičiamas taip:

"Bandomajame variklyje turi būti įrengta oro įsiurbimo sistema, kuri apribotų oro tiekimą gamintojo apibrėžta verte švariam oro filtrui ± 300 Pa, varikliui dirbant gamintojo nustatytomis sąlygomis, kurios užtikrina didžiausią oro srautą. Apribojimai turi būti nustatyti, esant vardiniam apsisukimų dažniui ir visai apkrovai. Gali būti naudojama bandymų stoties sistema, jei ji kartoja tikrąsias variklio darbo sąlygas."

c) 2.4 skirsnio

"Variklio išmetimo sistema"

tekstas keičiamas taip:

"Bandomajame variklyje turi būti įrengta išmetimo sistema, kurios priešslėgis varikliui dirbant režimu, užtikrinančiu didžiausią nustatytąją galią, būtų lygus gamintojo apibrėžtai vertei ± 650 Pa.

Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisą, išmetimo vamzdis turi turėti tokį pat skersmenį, kokį turi vamzdis bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu aukštyn nuo plačiosios dalies, kurioje įtaisytas papildomas apdorojimo įtaisas, įleidžiamosios angos. Nuotolis nuo išmetimo kolektoriaus jungės arba nuo turbokompresoriaus išleidžiamosios angos iki išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaiso turi būti toks pat, koks yra transporto priemonės konfigūracijoje arba gamintojo pateiktose nuotolių specifikacijose. Išmetamųjų dujų priešslėgiui arba srauto ribojimui taikomi pirmiau nurodyti kriterijai, ir jie gali būti reguliuojami vožtuvu. Tuščiuose bandymuose ir darant variklio darbo kartografavimą papildomo apdorojimo modulis gali būti išimtas ir pakeistas tokiu pat moduliu, užpildytu neaktyviu katalizatoriaus nešikliu.";

d) 2.8 skirsnis išbraukiamas.

3. 3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 skirsnio antraštė keičiama taip:

"3. BANDYMO EIGA (NRSC BANDYMAS)"

b) įterpiamas šis skirsnis:

"3.1. Dinamometro parametrų nustatymas

Savitojo išmetamų teršalų kiekio matavimas pagrįstas nepataisytąja stabdymo galia pagal ISO 14396:2002.

Tam tikri pagalbiniai įrenginiai, kurie reikalingi tik mechanizmo darbui ir gali būti sumontuoti ant variklio, darant bandymą turėtų būti nuimami. Kaip pavyzdį galima pateikti šį neišsamų sąrašą:

- stabdžių oro kompresorius

- vairo stiprintuvų kompresorius

- oro kondicionavimo kompresorius

- hidraulinių stiprintuvų siurbliai.

Jei pagalbiniai mechanizmai nenuimami, dinamometro parametrams apskaičiuoti nustatoma mechanizmų sunaudota galia esant bandymo apsisukimų dažniams, išskyrus variklius, kuriuose tokie pagalbiniai mechanizmai yra variklio neatskiriamoji dalis (pvz., oru aušinamų variklių aušinamieji ventiliatoriai).

Oro įsiurbimo ribojimo ir išmetimo vamzdžio priešslėgio parametrai turi būti reguliuojami pagal gamintojo nustatytas viršutines ribines vertes, kaip nurodyta 2.3 ir 2.4 skirsniuose.

Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo apsisukimų dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurių konstrukcija neleidžia dirbti visos apkrovos sukimo momento kreivės apsisukimų dažnių intervale, didžiausią sukimo momentą esant bandymo apsisukimų dažniams pateikia gamintojas.

Variklio nustatomieji parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal formulę:

S =

P

+ P

L

100

– P

AE

Jei santykis

≥ 0,03

PAE vertę gali patikrinti tipo patvirtinimą išdavusi techninė institucija.";

c) dabartiniai skirsniai 3.1–3.3 tampa 3.2–3.4;

d) dabartinis skirsnis 3.4 tampa 3.5 ir keičiamas taip:

"3.5. Praskiedimo santykio nustatymas

Taikant vieno filtro metodą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema paleidžiama ir veikia per aplenkimo grandinę (neprivaloma taikant kelių filtrų metodą). Praskiedimo oro kietųjų dalelių teršalų fono koncentracija gali būti nustatyta praskiedimo orą leidžiant per kietųjų dalelių filtrus. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, vieną kartą galima matuoti bet kuriuo metu prieš bandymą, jam vykstant metu arba jį pabaigus. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuojamas vienas ėminys, imamas visą bandymo laiką.

Praskiedimo oro tiekimas nustatomas taip, kad kiekvienu režimu filtro įėjimo temperatūra būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Suminis praskiedimo santykis neturi būti mažesnis kaip keturi.

Pastaba:

Taikant stacionarųjį režimą, filtro įėjimo temperatūra nebūtinai turi būti 42–52 °C intervale, bet gali būti lygi didžiausiai temperatūrai 325 K (52 °C) arba mažesnė.

Taikant vieno ir kelių filtrų metodą, viso srauto sistemoms visais režimais ėminio masės srautas per filtrą turi sudaryti pastovią praskiestų išmetimo dujų masės srauto dalį. Šis masių santykis turi būti lygus suvidurkintajai režimo vertei ± 5 %, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių, jei sistemos neturi aplenkimo grandinės. Sistemoms su dalies srauto praskiedimu taikant vieno filtro metodą masės srautas per filtrą yra pastovus ir ± 5 % tikslumu atitikti suvidurkintąją režimo vertę, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių, jei sistemos neturi aplenkimo grandinės.

Sistemoms su kontroliuojama CO2 arba NOx koncentracija, CO2 arba NOx kiekis praskiedimo ore turi būti matuojamas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Praskiedimo oro CO2 arba NOx fono koncentracijos verčių skirtumas prieš bandymą ir po jo neturi viršyti atitinkamai 100 ppm arba 5 ppm.

Jei naudojama praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema, atitinkamos fono koncentracijos vertės yra nustatomos visą bandymo ciklą imant praskiedimo oro ėminius į ėminių maišą.

Nepertraukiamos (be maišo) fono koncentracijos vertės gali būti nustatomos ne mažiau kaip trijuose taškuose: pradžioje, pabaigoje ir kur nors ciklo viduryje, ir suvidurkinamos. Gamintojui paprašius, fono matavimų galima nedaryti.";

e) dabartiniai skirsniai 3.5 ir 3.6 tampa 3.6 ir 3.7;

f) dabartinis skirsnis 3.6.1 keičiamas taip:

"3.7.1. Įrangos specifikacijos pagal I priedo 1 skirsnio A punktą:

3.7.1.1. A specifikacija

Varikliai, atitinkantys I priedo 1 skirsnio A punkto i ir iv papunkčius, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 8 režimų ciklą (1):

Režimo numeris | Variklio apsisukimų dažnis | Apkrova | Svorinis faktorius |

1 | Vardinis | 100 | 0,15 |

2 | Vardinis | 75 | 0,15 |

3 | Vardinis | 50 | 0,15 |

4 | Vardinis | 10 | 0,10 |

5 | Tarpinis | 100 | 0,10 |

6 | Tarpinis | 75 | 0,10 |

7 | Tarpinis | 50 | 0,10 |

8 | Tuščiąja eiga | - | 0,15 |

3.7.1.2. B specifikacija

Varikliai, atitinkantys I priedo 1 skirsnio A punkto ii papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro penkių režimų ciklą (2):

Režimo numeris | Variklio apsisukimų dažnis | Apkrova | Svorinis faktorius |

1 | Vardinis | 100 | 0,05 |

2 | Vardinis | 75 | 0,25 |

3 | Vardinis | 50 | 0,30 |

4 | Vardinis | 25 | 0,30 |

5 | Vardinis | 10 | 0,10 |

Apkrovos skaičiai – procentinė dalis sukimo momento, atitinkančio eksploatavimo pirminę galią, apibrėžiamą kaip didžiausią galią, gaunamą esant kintamai galios sekai, kurią nurodytomis aplinkos sąlygomis galima taikyti neribotą valandų skaičių metuose tarp nustatytų priežiūros intervalų, kai priežiūra daroma pagal gamintojo instrukcijas.

3.7.1.3. C specifikacija

Traukos varikliams (3), skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178–4:2002 [E] ir IMO MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas)

Traukos varikliai, kurie dirba pagal fiksuoto žingsnio vandensraigčio kreivę, bandomi ant dinamometro, naudojant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (4), sukurtą modeliuoti eksploatuojamus komercinius jūros laivų dyzelinius variklius:

Režimo numeris | Variklio apsisukimų dažnis | Apkrova | Svorinis faktorius |

1 | 100 % (vardinis) | 100 | 0,20 |

2 | 91 % | 75 | 0,50 |

3 | 80 % | 50 | 0,15 |

4 | 63 % | 25 | 0,15 |

Pastovaus apsisukimų dažnio vidaus vandenų kelių laivų traukos varikliai su kintamo žingsnio arba elektriniu būdu jungiamais vandensraigčiais, bandomi ant dinamometro, taikant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (5), kurio apkrova ir svoriniai faktoriai atitinka pirmiau nurodyto ciklo parametrus, tačiau variklis kiekvienu režimu dirba esant vardiniam apsisukimų dažniui:

Režimo numeris | Variklio apsisukimų dažnis | Apkrova | Svorinis faktorius |

1 | Vardinis | 100 | 0,20 |

2 | Vardinis | 75 | 0,50 |

3 | Vardinis | 50 | 0,15 |

4 | Vardinis | 25 | 0,15 |

3.7.1.4. D specifikacija

Varikliai, atitinkantys į I priedo 1 skirsnio A punkto v papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 3 režimų ciklą (6):

"() "Atitinka C1 ciklą, aprašytą standarto ISO 81748–4:2002 (E) 8.3.1.1 punkte.

"() "Atitinka D2 ciklą, aprašytą ISO 81748–4:2002 (E) standarto 8.4.1 punkte.

"() "Pastovaus apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO D2 darbinį ciklą, t. y. 5 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.2 skirsnyje, tuo tarpu kintamo apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO C1 darbinį ciklą, t. y. 8 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.1 skirsnyje.

"() "Atitinka E3 ciklą, aprašytą ISO 81748–4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose. Keturi režimai yra pagal vidutinę vandensraigčio kreivę, pagrįstą eksploataciniais matavimais.

"() "Atitinka E2 ciklą, aprašytą ISO 81748–4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose.

"() "Atitinka ISO 81748–4:2002 (E) standarto E2 ciklą.

Režimo numeris | Variklio apsisukimų dažnis | Apkrova | Svorinis faktorius |

1 | Vardinis | 100 | 0,25 |

2 | Tarpinis | 50 | 0,15 |

3 | Tuščiąja eiga | - | 0,60" |

g) Dabartinis 3.7.3 skirsnis keičiamas taip:

"Pradedama vykdyti bandymų seka. Bandymas daromas pagal didėjančią bandymo ciklams pirmiau nustatytą režimų numerių seką.

Kiekvienam nurodytam bandymo ciklo režimui nustatytas apsisukimų dažnis po pradinio pereinamojo laikotarpio turi ± 1 % arba ± 3 min-1 tikslumu atitikti vardinį apsisukimų dažnį, pagal tai, kuris yra didesnis, išskyrus mažą apsisukimų dažnį tuščiąja eiga, kuris neturi viršyti gamintojo nurodytų tolerancijos verčių. Turi būti išlaikomas tokio dydžio nustatytas sukimo momentas, kad jo vidurkis per matavimų laikotarpį būtų lygus didžiausiam sukimo momentui ± 2 %, esant bandymo apsisukimų dažniui.

Kiekvienam matavimo taškui reikalingas trumpiausias laikas – 10 minučių. Jei bandant variklį reikalingas ilgesnis ėminių ėmimo laikas, kad ant matavimo filtro būtų gauta pakankama kietųjų dalelių masė, bandymo režimo periodas prireikus gali būti prailgintas.

Režimo trukmė užrašoma ir pateikiama ataskaitoje.

Dujinių teršalų koncentracijos vertės yra matuojamos ir užrašomos paskutiniąsias tris režimo minutes.

Kietųjų dalelių ėminių ėmimas ir dujinių teršalų matavimas neturėtų prasidėti anksčiau nei nusistovi variklio darbas, kaip tai apibrėžta gamintojo, o jų pabaiga turi sutapti.

Degalų temperatūra matuojama degalų purškimo siurblio įėjime arba kaip apibrėžia gamintojas, o matavimo vieta užrašoma.";

h) dabartinis skirsnis 3.7 tampa 3.8.

4. Įterpiamas šis skirsnis:

"4. BANDYMO EIGA (NRTC BANDYMAS)

4.1. Įvadas

Ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas (NRTC), aprašytas III priedo 4 priedėlyje kaip sekundinė normalizuotų apsisukimo dažnio ir sukimo momento verčių seka, taikomas visiems dyzeliniams varikliams, kuriems taikoma ši direktyva. Norint daryti bandymą variklio bandymo kameroje, normalizuotos vertės turi būti perskaičiuotos į bandomojo variklio tikrąsias vertes, pagrįstas variklio kartografavimo kreive. Šis perskaičiavimas vadinamas denormalizavimu, o sukurtas bandymo ciklas vadinamas etaloniniu bandomojo variklio ciklu. Turint šias etalonines apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertes, bandymo kameroje vykdomas ciklas ir užrašomos apsisukimų dažnio ir sukimo momento atsako vertės. Bandymo eigai patvirtinti, baigus bandymą, turi būti daroma apsisukimų dažnio ir sukimo momento etaloninių ir atsako verčių regresijos analizė.

4.1.1. Naudoti išderinimo įtaisus arba taikyti neracionalią išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo strategiją draudžiama.

4.2. Variklio kartografavimo metodika

Bandymų kameroje darant NRTC bandymą, prieš pradedant bandymo ciklą variklis kartografuojamas apsisukimų dažnio ir sukimo momento santykio kreivei gauti.

4.2.1. Kartografuojamo apsisukimų dažnio intervalo nustatymas

Mažiausias ir didžiausias kartografavimo apsisukimų dažniai apibrėžiami taip:

mažiausias kartografavimo apsisukimų dažnis = apsisukimų dažnis tuščiąja eiga

didžiausias kartografavimo apsisukimų dažnis = nhi × 1,02 arba apsisukimų dažnis, kuriam sukimo momentas esant visai apkrovai sumažėja iki nulio, pagal tai, kuris yra mažesnis (čia nhi – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70 % vardinės galios)

4.2.2. Variklio kartografavimo kreivė

Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką, variklis pašildomas esant didžiausiai galiai. Variklio darbui nusistovėjus, variklis kartografuojamas pagal šias metodikas.

4.2.2.1. Kartografavimas pereinamuoju režimu

a) Variklis dirba neapkrautas ir tuščiosios eigos apsisukimų dažniu.

b) Variklis dirba įpurškimo siurblį nustačius visai apkrovai ir esant mažiausiam kartografavimo apsisukimų dažniui.

c) Variklio apsisukimų dažnis nuo mažiausio iki didžiausio kartografavimo apsisukimų dažnio didinamas vidutiniu 8 ± 1 min-1/s greičiu. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento taškai užrašomi bent vieno taško per sekundę greičiu.

4.2.2.2. Žingsninis kartografavimas

a) Variklis dirba neapkrautas ir tuščiosios eigos apsisukimų dažniu.

b) Variklis dirba, įpurškimo siurblį nustačius visai apkrovai ir esant mažiausiam kartografavimo apsisukimų dažniui.

c) Varikliui dirbant visa apkrova, bent 15 s užtikrinamas mažiausias kartografavimo apsisukimų dažnis ir užrašomas vidutinis sukimo momentas per paskutines 5 s. Didžiausio sukimo momento kreivė nuo mažiausio iki didžiausio kartografavimo apsisukimų dažnio turi būti nustatoma esant ne didesniems kaip 100 ± 20 min-1 apsisukimų dažnio pokyčiams. Kiekviename bandymo taške variklis dirba bent 15 s, ir užrašomas vidutinis sukimo momentas per paskutines 5 s.

4.2.3. Kartografavimo kreivės brėžimas

Visi pagal 4.2.2 skirsnį gauti taškai sujungiami tiesinio interpoliavimo būdu. Gautoji sukimo momento kreivė yra kartografavimo kreivė ir turi būti naudojama variklio ciklo normalizuotoms sukimo momento vertėms, nurodytoms III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike, perskaičiuoti į tikrąsias sukimo momento vertes bandymo ciklui, aprašytam 4.3.3 skirsnyje.

4.2.4. Kiti kartografavimo metodai

Jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti kartografavimo būdai yra nepatikimi arba netinka kuriam nors pateiktam varikliui, galima taikyti kitus kartografavimo metodus. Šie alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų kartografavimo metodikų tikslą – nustatyti didžiausią įmanomą sukimo momentą visiems variklio apsisukimų dažniams, gaunamiems darant bandymo ciklus. Metodus, kurie dėl patikimumo arba tipiškumo skiriasi nuo kartografavimo metodų, nurodytų šiame skirsnyje, turi patvirtinti suinteresuotosios šalys, be to, pagrįsti jų taikymą. Tačiau varikliams su reguliatoriumi arba su turbopripūtimu jokiu būdu negalima taikyti mažėjančio variklio apsisukimų dažnio.

4.2.5. Kartotiniai bandymai

Variklio nereikia kartografuoti prieš kiekvieną bandymo ciklą. Variklis prieš bandymo ciklą turi būti kartografuojamas iš naujo, jei:

- techniškai vertinant, nuo paskutinio kartografavimo praėjo pernelyg daug laiko, arba

- variklis buvo fiziškai pakeistas arba naujai kalibruotas, o tai gali veikti variklio darbą.

4.3. Etaloninio bandymo ciklo kūrimas

4.3.1. Etaloninis apsisukimų dažnis

Etaloninis apsisukimų dažnis (nref) atitinka 100 % normalizuotas apsisukimų dažnio vertes, nurodytas III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike. Akivaizdu, kad tikrasis variklio ciklas, gautas denormalizuojant pagal etaloninį apsisukimų dažnį, labai priklauso nuo tinkamo etaloninio apsisukimų dažnio. Etaloninis apsisukimų dažnis nustatomas pagal šią lygtį:

n

= mažas apsisukimų dažnis + 95 ×

didelis apsisukimų dažnis – mažas apsisukimų dažnis

(didelis apsisukimų dažnis – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70 % vardinės galios, o mažas apsisukimų dažnis – mažiausias apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 50 % vardinės galios).

4.3.2. Variklio apsisukimų dažnio denormalizavimas

Apsisukimų dažnis denormalizuojamas taikant šią lygtį:

Tikrasis a.d. =

d.% ×

+ a. d. tuščiąja eiga

4.3.3. Variklio sukimo momento denormalizavimas

Sukimo momento vertės, nurodytos III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike, yra normalizuotos pagal didžiausią sukimo momentą, esant atitinkamam apsisukimų dažniui. Etaloninio ciklo sukimo momento vertės turi būti denormalizuojamos, naudojant kartografavimo kreivę, apibrėžtą pagal 4.2.2 skirsnį taip:

tikrasis sukimo momentas =

% sukimo momento × didž. sukimo momentas1005

atitinkamam tikrajam apsisukimų dažniui, nustatytam 4.3.2 skirsnyje.

4.3.4. Denormalizavimo metodikos pavyzdys

Pateikiamas šio bandymo taško denormalizavimo pavyzdys:

% apsisukimų dažnio = 43

% sukimo momento = 82

Turint šias:

etaloninio apsisukimų dažnio = 2200 min-1,

apsisukimų dažnio tuščiąja eiga = 600 min-1

vertes, gaunamas:

tikrasis a.d. =

43 ×

+ 600 = 1 288 min

Kai 1288 min-1 apsisukimų dažniui kartografavimo kreivėje stebimas didžiausias sukimo momentas 700 Nm,

tikrasis sukimo momentas =

= 574 Nm

4.4. Dinamometras

4.4.1. Naudojant dinamometrinį jutiklį, sukimo momento signalas perduodamas variklio velenui ir turi būti atsižvelgta į dinamometro inerciją. Tikrasis variklio sukimo momentas lygus dinamometrinio jutiklio sukimo momento rodmens ir stabdžių inercijos momento, padauginto iš kampinio pagreičio, sumai. Kontrolės sistema turi apskaičiuoti realiuoju laiku.

4.4.2. Jei variklis bandomas naudojant sūkurine srove valdomą dinamometrą, rekomenduojama, kad taškų, kuriuose skirtumas

+++++ TIFF +++++

yra mažesnis kaip – 5 % didžiausio sukimo momento, nebūtų daugiau kaip 30 (čia: Tsp – reikiamas sukimo momentas,

+++++ TIFF +++++

variklio apsisukimų dažnio išvestinė, ΘD – sūkurine srove valdomo dinamometro sukimosi inercija).

4.5. Išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga

Bandymo seka aprašoma šia schema.

+++++ TIFF +++++

Prireikus prieš matavimo ciklą galima vykdyti vieną arba kelis bandomuosius ciklus varikliui, bandymo kamerai, išmetamų teršalų sistemoms patikrinti.

4.5.1. Ėminių ėmimo filtrų ruošimas

Bent vienai valandai prieš bandymą kiekvienas filtras dedamas į Petri indą, apsaugotą nuo dulkių, bet užtikrinančią oro apykaitą, ir dedamas į svėrimo kamerą stabilizuotis. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užrašoma filtro masė. Filtras laikomas uždarytame Petri inde arba sandariame filtro laikiklyje tol, kol bus panaudotas bandymui daryti. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas po to, kai buvo išimtas iš svėrimo kameros. Užrašoma taros masė.

4.5.2. Matavimo įrangos instaliavimas

Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos, jei naudojama.

4.5.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas ir pradinis kondicionavimas

Praskiedimo sistema ir variklis turi būti paleisti ir pašildomi. Ėminių ėmimo sistemos pradinis kondicionavimas turi būti daromas varikliui dirbant bent 20 min vardinio apsisukimų dažnio ir 100 % sukimo momento režimu, ir tuo pat metu veikiant dalies srauto ėminių ėmimo sistemai arba viso srauto CVS su antrinio praskiedimo sistema. Toliau imami tuštieji kietųjų dalelių ėminiai. Kietųjų dalelių filtrų stabilizuoti arba sverti nereikia, ir jie gali būti išmesti. Kondicionuojant filtrus galima keisti, jei visas ėminių ėmimo per filtrus ir sistemą laikas yra didesnis kaip 20 min. Nustatyti srautai turi apytikriai atitikti pereinamųjų režimų ciklui pasirinktus srautus. Prireikus sukimo momentas daromas mažesnis kaip 100 %, nekeičiant vardinio apsisukimų dažnio režimo, kad nebūtų viršyta nustatyta didžiausia ėminio ėmimo zonos 191 °C temperatūra.

4.5.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas

Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kuriai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono koncentraciją praskiedimo ore imant praskiedimo oro ėminius prieš orui patenkant į praskiedimo tunelį. Pageidautina fono kietųjų dalelių ėminį imti vykdant pereinamųjų režimų ciklą, jei yra kita kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema. Kitaip galima naudoti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kuri yra naudojama pereinamųjų režimų ciklo kietųjų dalelių ėminiams imti. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą arba po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti reikėtų prieš ciklo pradžią ir jį užbaigus, o gautas vertes suvidurkinti.

4.5.5. Praskiedimo sistemos reguliavimas

Visas praskiestas išmetamųjų dujų srautas, gautas viso srauto parskiedimo sistemoje arba dalies srauto praskiedimo sistemoje, reguliuojamas taip, kad sistemoje nevyktų vandens kondensacija, o filtro įėjimo didžiausia temperatūra būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C).

4.5.6. Analizatorių tikrinimas

Nustatomas išmetamųjų dujų analizatorių nulis ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminio ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras.

4.5.7. Variklio paleidimas

Stabilizuotas variklis paleidžiamas per 5 min po pašildymo pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko vadove, naudojant gamyklinį starterį arba dinamometrą. Pasirinktinai bandymą galima pradėti, praėjus ne daugiau kaip 5 min nuo variklio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungiant, kai jis pasiekia tuščiosios eigos apsisukimų dažnį.

4.5.8. Bandymo ciklas

4.5.8.1. Bandymo seka

Bandymo seka pradedama, variklį įjungus po to, kai jis buvo išjungtas, pasibaigus pradinio kondicionavimo tarpsniui, arba varikliui dirbant tuščiąja eiga, jei bandymas daromas tiesiogiai po pradinio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungus. Bandymas daromas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta III priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu. Reguliavimo taškai turi būti apskaičiuoti taikant tiesinį 1 Hz dažnio etaloninio ciklo reguliavimo taškų interpoliavimą. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento atsako vertės užrašomos visą bandymo ciklą bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami.

4.5.8.2. Analizatorių atsakas

Paleidžiant variklį arba pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga, kuri:

- pradeda rinkti arba analizuoti praskiedimo orą, jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema,

- pradeda rinkti arba analizuoti natūralias arba praskiestas išmetamąsias duja pagal taikomą metodą,

- pradeda matuoti praskiestų išmetamųjų dujų kiekį ir reikiamą temperatūrą bei slėgį,

- pradeda užrašyti išmetamųjų dujų masės srautą, jei taikoma natūralių išmetamųjų dujų analizė,

- užrašo dinamometro apsisukimų dažnio ir sukimo momento atsako duomenis.

Jei taikomas natūralių išmetamųjų dujų matavimo metodas, išmetamų teršalų koncentracija (HC, CO ir NOx) ir išmetamųjų dujų masės srautas matuojamas nepertraukiamai ir įvedamas į kompiuterio sistemos atmintį bent 2 Hz dažniu. Visi kiti duomenys gali būti užrašomi ėminio ėmimo dažniu bent 1 Hz. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.

Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje turi būti matuojamas nepertraukiamai bent 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės/bandymo ciklo nukrypimais. CO ir CO2 koncentracija turi būti nustatyta integravimo būdu arba matuojant koncentraciją ėminių ėmimo maiše, į kurį renkama visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracija praskiedimo ore turi būti nustatoma integravimo būdu arba nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijos vertes. Visi kiti parametrai vertės turi būti užrašomi bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz).

4.5.8.3. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas

Paleidžiant variklį arba pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti jungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.

Jei naudojama dalies srauto praskiedimo sistema, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba per tiekimo vamzdį būtų užtikrinamas išmetamųjų dujų masės srautui proporcingas srautas.

Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba per tiekimo vamzdį būtų palaikomas nustatytos vertės srautas ± 5 %. naudojama dalies srauto praskiedimo sistema. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau kaip ± 5 % nustatytos vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių).

Pastaba:

Dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas.

Turi būti užrašoma vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) arba srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (± 5 % tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą.

4.5.8.4. Variklio gesimas

Jei darant bandymą variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti daromas pradinis kondicionavimas, variklis vėl paleidžiamas ir bandymas kartojamas. Jei vykdant bandymo ciklą, sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymas turi būti anuliuotas.

4.5.8.5. Veiksmai po bandymo

Baigus bandymą, turi būti sustabdytas praskiestų išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srautas į ėminio rinkimo maišus ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančio analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis tol, kol baigiasi sistemos atsako laikas.

Koncentracija ėminio rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kiek įmanoma greičiau ir būtinai ne vėliau kaip per 20 min. nuo bandymo ciklo pabaigos.

Po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo vėl patikrinami analizatoriai, naudojant nulio ir patikros dujas. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2 %.

Dalelių filtrai į svėrimo kamerą turi būti grąžinti ne vėliau kaip praėjus valandai po bandymo. Bent vieną valandą jie turi būti kondicionuojami Petri inde, kuris yra apsaugotas nuo dulkių, bet užtikrinantis oro apykaitą, ir sveriami. Užrašoma bendroji filtrų masė.

4.6. Bandymo eigos tikrinimas

4.6.1. Duomenų poslinkis

Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo išmatuotų atsako ir etaloninių verčių signalų tarpusavio vėlinimo, visa variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento išmatuotų signalų seka laike gali būti paskubinta arba uždelsta etaloninių apsisukimų dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jei daromas išmatuoto atsako signalų poslinkis, tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi turi būti paslinktos apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės.

4.6.2. Ciklo darbo vertės apskaičiavimas

Tikroji ciklo darbo vertė Wact (kWh) apskaičiuojama naudojant kiekvieną porą užrašomų variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento išmatuoto atsako verčių. Tikroji ciklo darbo vertė Wact yra naudojama norint palyginti su etalonine ciklo darbo verte Wref ir apskaičiuoti stabdžių savitąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tas pat metodas turi būti taikomas integruojant etaloninę ir tikrąją variklio galią. Jei reikia nustatyti vertes tarp gretimų etaloninių ar gretimų išmatuotų verčių, turi būti taikoma tiesinė interpoliacija.

Integruojant etaloninį ir tikrąjį ciklo darbą visos neigiamos sukimo momento vertės turi būti prilygintos nuliui ir įtrauktos. Jei integruojama, kai dažnis mažesnis kaip 5 Hz, ir jei per duotą laiko atkarpą sukimo momento vertė pasikeičia iš teigiamos į neigiamą arba iš neigiamos į teigiamą, neigiama dalis turi būti apskaičiuota ir prilyginta nuliui. Teigiama dalis turi būti įtraukta į suintegruotą vertę.

Wact vertė turi būti nuo – 15 % iki + 5 % Wref.

4.6.3. Bandymo ciklo tinkamumo patvirtinimo statistika

Turi būti gautos apsisukimų dažnio, sukimo momento ir galios išmatuoto atsako verčių bei jų etaloninių verčių tiesinės regresijos lygtys. Tai turi būti daroma įvykus išmatuoto atsako duomenų poslinkiui, jei buvo pasirinktas šis būdas. Taikant mažiausių kvadratų metodą, gaunama tokia geriausia sutapatinimo lygtis:

y = mx + b

čia:

y = apsisukimų dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) ar galios (kW) išmatuotoji (tikroji) vertė,

m = regresijos kreivės krypties koeficientas,

x = apsisukimų dažnio (min-1), sukimo momento (N × m) arba galios (kW) etaloninė vertė,

b = regresijos kreivės atkarpa Y ašyje.

Turi būti apskaičiuota kiekvienos regresijos kreivės standartinė vertės y pagal x paklaida (SE) ir mišriosios koreliacijos koeficientas (r2).

Rekomenduojama šią analizę daryti taikant 1 Hz dažnį. Turi būti įvykdomi 1 lentelėje nurodyti kriterijai, kad būtų galima patvirtinti bandymo tinkamumą.

1 lentelė. Regresijos kreivės tolerancijos vertės

| Apsisukimų dažnis | Sukimo momentas | Galia |

Y pagal X vertę standartinė paklaida (SE) | ne didesnė kaip 100 min-1 | ne didesnė kaip 13 % didžiausio variklio sukimo momento galios kartografavimo kreivėje | ne didesnė kaip 8 % didžiausios variklio galios kartografavimo kreivėje |

Regresijos kreivės krypties koeficientas, m | 0,95–1,03 | 0,83–1,03 | 0,89–1,03 |

Mišriosios koreliacijos koeficientas, r2 | ne mažesnis kaip 0,9700 | ne mažesnis kaip 0,8800 | ne mažesnis kaip 0,9100 |

Regresijos kreivės atkarpa Y ašyje, b | ± 50 min-1 | ± 20 Nm arba ± 2 % didž. sukimo momento, kuri vertė yra didesnė | ± 4 kW arba ± 2 % didž. galios, kuri vertė yra didesnė |

Taškus galima šalinti prieš regresijos apskaičiavimą regresijos kreivei gauti, jei jie yra nurodyti 2 lentelėje. Tačiau šie taškai neturi būti pašalinami apskaičiuojant ciklo darbą ir išmetamus teršalus. Režimo tuščiąja eiga taškas apibrėžiamas kaip taškas, kuriame normalizuotas sukimo momentas 0 % ir normalizuotas apsisukimų dažnis 0 %. Taškus galima šalinti visam ciklui arba bet kuriai jo daliai.

2 lentelė. Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės (iš regresijos analizės pašalinti taškai turi būti nurodyti)

Sąlyga | Apsisukimų dažnio, ir (arba) sukimo momento, ir (arba) galios taškai, kurie gali būti pašalinti atsižvelgiant į kairėje skiltyje išvardytas sąlygas |

Pirmosios 24 (± 1) s ir paskutiniosios 25 s | Apsisukimų dažnio, sukimo momento ir galios |

Droselio sklendė visiškai atidaryta, sukimo momento matuojamas atsakas < 95 % etaloninio sukimo momento | Sukimo momento ir (arba) galios |

Droselio sklendė visiškai atidaryta, ir apsisukimų dažnio matuojamas atsakas < 95 % etaloninio apsisukimų dažnio | Apsisukimų dažnio ir (arba) galios |

Droselio sklendė uždaryta, apsisukimų dažnio matuojamas atsakas > apsisukimų dažnį tuščiąja eiga + 50 min-1, o sukimo momento matuojamas atsakas > 105 % etaloninio sukimo momento | Sukimo momento ir (arba) galios |

Droselio sklendė uždaryta, apsisukimų dažnio matuojamas atsakas ≤ apsisukimų dažnį tuščiąja eiga + 50 min-1, o sukimo momento matuojamas atsakas = gamintojo apibrėžtam (išmatuotam) sukimo momentui tuščiąja eiga ± 2 % didžiausio sukimo momento | Apsisukimų dažnio ir (arba) galios |

Droselio sklendė uždaryta ir apsisukimų dažnio matuojamas atsakas > 105 % etaloninio apsisukimų dažnio | Apsisukimų dažnio ir (arba) galios." |

5. 1 priedėlis keičiamas taip:

1 PRIEDĖLIS

MATAVIMŲ IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS

1. MATAVIMŲ IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS (NRSC BANDYMAS)

Bandymui pateikto variklio išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių komponentai yra matuojami VI priede aprašytais metodais. VI priedo metoduose aprašomos rekomenduojamos išmetamųjų dujų analizės sistemos (1.1 skirsnis) ir rekomenduojamos kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos (1.2 skirsnis).

1.1. Dinamometro specifikacijos

Turi būti naudojamas variklio dinamometras, kurio charakteristikos tinka daryti bandymų ciklą, aprašytą III priedo 3.7.1 skirsnyje. Sukimo momento ir apsisukimų dažnio matavimams turi būti naudojami prietaisai, kuriais būtų galima išmatuoti nurodytų ribų veleno galią. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai. Matavimo įrangos tikslumas turi užtikrinti, kad nebūtų viršytos 1.3 skirsnyje nurodytų skaičių didžiausios leidžiamos tolerancijos vertės.

1.2. Išmetamųjų dujų srautas

Išmetamųjų dujų srautas nustatomas vienu iš 1.2.1–1.2.4 skirsniuose nurodytu metodu.

1.2.1. Tiesioginio matavimo metodas

Išmetamųjų dujų srautas tiesiogiai matuojamas srauto matavimo tūta arba lygiaverte matavimo sistema (išsami informacija pateikta ISO 5167:2000).

Pastaba:

Tiesioginis dujų srauto matavimas – sudėtinga užduotis. Turi būti imamasi atsargumo priemonių išvengti matavimo paklaidoms, kurios turėtų įtakos išmetamų teršalų kiekio verčių paklaidoms.

1.2.2. Oro ir degalų matavimo metodas

Oro srauto ir degalų srauto matavimas.

Naudojami oro srautmačiai ir degalų srautmačiai, kurių tikslumas apibrėžtas 1.3 skirsnyje.

Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

G

= G

+ G

FUELdrėgnų išmetamųjų dujų masei

1.2.3. Anglies balanso metodas

Išmetamųjų dujų masės apskaičiavimas pagal degalų suvartojimą ir išmetamųjų dujų koncentracijos vertes, taikant anglies balanso metodą (žr. III priedo 3 priedėlį).

1.2.4. Bandomųjų dujų matavimo metodas

Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija. Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., grynas helis) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau turi nereaguoti išmetimo vamzdyje. Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.

Siekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu, jei didesnis, pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.

Bandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.

Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

G

× ρ

60 ×

G

čia:

GEXHW = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)

GT = bandomųjų dujų srautas (cm3/min)

concmix = momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo (ppm)

ρexh = išmetamųjų dujų tankis (kg/m3)

conca = bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore (ppm)

Bandomųjų dujų fono koncentracija (conca) gali būti nustatyta suvidurkinant fono koncentracijos, išmatuotos prieš pat bandymą ir iškarto po jo, vertes.

Kai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (concmix) esant didžiausias išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.

Visa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal 2 priedėlio 1.11.2 skirsnį.

1.2.5. Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas

Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas taip:

G

= G

×

1

A/Fst × λ

A/F

= 14,5

λ =

100 –

conc

× 10

– conc

× 10

0,45 ×

1 –

2 × conc

× 10

3,5 × conc

1 +

conc

× 10

3,5 × conc

conc

+ conc

× 10

conc

+ conc

× 10

+ conc

× 10

– 4

čia:

A/Fst = stechiometrinis oro ir degalų santykis (kg/kg)

λ = santykinis oro ir degalų santykis

concCO2 = sauso CO2 koncentracija (%)

concCO = sauso CO koncentracija (ppm)

concHC = HC koncentracija (ppm)

Pastaba:

Apskaičiavimas daromas dyzeliniams degalams, kai H/C santykis lygus 1,8.

Oro srautmatis turi atitikti 3 lentelės specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti 1.4.1 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.

Pasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, norint išmatuoti santykinį oro ir degalų santykį pagal 1.4.4 skirsnio specifikacijas.

1.2.6. Suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas

Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas (GTOTW) yra matuojamas PDP, CFV arba SSV (VI priedo 1.2.1.2 skirsnis). Tikslumas turi atitikti III priedo 2 priedėlio 2.2 skirsnio nuostatas.

1.3. Tikslumas

Visų matavimo prietaisų kalibravimas turi būti susietas su nacionaliniais arba tarptautiniais standartais ir atitikti 3 lentelėje pateiktus reikalavimus.

3 lentelė. Matavimo prietaisų tikslumas

Nr. | Matavimo prietaisas | Tikslumas |

1 | Variklio apsisukimų dažnis | ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

2 | Sukimo momentas | ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

3 | Degalų suvartojimas | ± 2 % variklio didžiausios vertės |

4 | Oro suvartojimas | ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

5 | Išmetamųjų dujų srautas | ± 2,5 % rodmens arba ± 1,5 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

6 | Temperatūra < 600 K | ± 2 K absoliučiosios vertės |

7 | Temperatūra > 600 K | ± 1 % rodmens |

8 | Išmetamųjų dujų slėgis | ± 0,2 kPa absoliučiosios vertės |

9 | Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje | ± 0,05 kPa absoliučiosios vertės |

10 | Atmosferos slėgis | ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |

11 | Kitos slėgio vertės | ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |

12 | Absoliučioji drėgmė | ± 5 % rodmens |

13 | Praskiedimo oro srautas | ± 2 % rodmens |

14 | Praskiestų išmetamųjų dujų srautas | ± 2 % rodmens |

1.4. Dujinių komponentų nustatymas

1.4.1. Bendrosios analizatorių specifikacijos

Analizatoriuje turi būti matavimo diapazonas, atitinkantis tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos vertes (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius naudoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15–100 % visos skalės.

Jei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei naudojamos išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai), kurios gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini koncentracijos rodmenys, mažesni kaip 15 % visos skalės. Šiuo atveju turi būti daromas papildomas kalibravimas kalibravimo kreivių tikslumui užtikrinti, III priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.

Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kuris leistų kiek įmanoma sumažinti papildomas paklaidas.

1.4.1.1. Matavimų paklaida

Analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ši vertė didesnė.

Pastaba:

Šiame standarte tikslumas yra apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo kalibravimo, naudojant kalibravimo dujas, vardinių verčių (≡ tikrųjų verčių).

1.4.1.2. Pakartojamumas

Pakartojamumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 kartų pakartotinai matuojant atsaką į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas, turi būti ne didesnis kaip ± 1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės kaip 155 ppm (ar ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 155 ppm (ar ppm C) diapazone.

1.4.1.3. Triukšmas

Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.

1.4.1.4. Nulio dreifas

Nulio dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 s.

1.4.1.5. Patikros vertės dreifas

Patikros vertės dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Patikros vertė apibrėžiama kaip skirtumas tarp atsako į patikros dujų koncentraciją ir atsako į nulio nustatymo dujų koncentraciją. Atsakas į patikros vertę apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją per 30 s.

1.4.2. Dujų džiovinimas

Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas būdas vandeniui iš ėminio šalinti.

1.4.3. Analizatoriai

Šio priedėlio 1.4.3.1–1.4.3.5 skirsniuose yra apibūdinti taikytini matavimo principai. Detalus matavimo sistemų aprašymas pateiktas VI priede.

Dujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.

1.4.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė

Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.

1.4.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė

Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.

1.4.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė

Angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., šildomais tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K.

1.4.3.4. Azoto oksidų (NOx) analizė

Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis).

Naudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328–473 K (55–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.

1.4.4. Oro ir degalų santykio matavimas

Naudojama oro ir degalų santykio matavimo įranga išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip apibrėžta 1.2.5 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio jutiklis arba cirkonio tipo lambda jutiklis.

Jutiklis įrengiamas tiesiogiai ant išmetimo vamzdžio tokioje, vietoje, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai didelė, kad būtų išvengta vandens kondensacijos.

Jutiklio ir kartu naudojamos elektronikos tikslumas turi atitkti šias ribas:

± 3 % rodmens, λ < 2

± 5 % rodmens, 2 ≤ λ < 5

± 10 % rodmens, 5 ≤ λ

Siekiant atitikti pirmiau nurodytą tikslumą, jutiklis turi būti kalibruojamas, kaip apibrėžta prietaiso gamintojo.

1.4.5. Dujinių teršalų ėminių ėmimas

Dujinių išmetamų teršalų ėminių zondai turi būti įtaisyti ne mažiau kaip 0,5 m arba per tris išmetimo vamzdžio skersmenis, pasirenkamas didesnis atstumas, kiek tik įmanoma prieš srovę nuo išmetamųjų dujų sistemos išėjimo angos ir pakankamai arti variklio, kad prie zondo išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne mažesnė kaip 343 K (70 °C).

Jei tai daugiacilindris variklis su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi, zondo įvadas turi būti gana toli pasroviui, užtikrinant, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidurkį. Daugiacilindriuose varikliuose su atskiromis kolektorių grupėmis, pvz., "V" tipo konfigūracijos variklyje, leistina imti ėminį iš kiekvienos grupės atskirai ir apskaičiuoti išmetamųjų dujų vidurkį. Gali būti taikomi kiti metodai, jei būtų įrodyta, kad jie yra suderinami su aukščiau minėtais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas variklio išmetamųjų dujų masės srautas.

Jei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminysturi būti imamas prieš šį įtaisą darant I etapo bandymus ir už šio įtaiso darant II etapo bandymus. Jei kietosioms dalelėms nustatyti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, praskiestose išmetamose dujose taip pat galima nustatyti dujinius išmetamus teršalus. Ėminių ėmimo zondai turi būti šalia kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo praskiedimo tunelyje (VI priedo 1.2.1.2, DT skirsnis ir 1.2.2, PSP skirsnis). CO ir CO2 galima pasirinktinai nustatyti imant ėminiusį maišą ir paskui matuoti jų koncentraciją ėminių maiše.

1.5. Kietųjų dalelių nustatymas

Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą arba viso srauto praskiedimo sistemą. Srautas per praskiedimo sistemą turi būti pakankamai didelis, kad visiškai būtų išvengta vandens kondensacijos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose, o praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtro laikiklius būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Praskiedimo orą leidžiama džiovinti prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, jei oras labai drėgnas. Rekomenduojama iš anksto pakaitinti praskiedimo orą iki didesnės kaip 303 K (30 °C) ribinės temperatūros, jei aplinkos temperatūra mažesnė kaip 293 K (20 °C). Tačiau prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį praskiedimo oro temperatūra turi būti ne didesnė kaip 325 K (52 °C).

Pastaba:

Taikant stacionarųjį režimą, filtro įėjimo temperatūra nebūtinai turi būti 42–52 °C intervale, bet gali būti lygi didžiausiai temperatūrai 325 K (52 °C) arba mažesnė.

Dalies srauto praskiedimo sistemoje kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas turi būti įtaisytas prieš srovę arti dujinio zondo, kaip apibrėžta 4.4 skirsnyje ir VI priedo 1.2.1.1 skirsnio 4–12 EP ir SP paveiksluose.

Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti sukonstruota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų padalytas į dvi dalis, mažesnioji būtų praskiedžiama oru ir vėliau naudojama kietosioms dalelėms matuoti. Dėl to svarbu labai tiksliai nustatyti praskiedimo santykį. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus, ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodikos (VI priedo 1.2.1.1 skirsnis).

Kietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai, mikrogramų svarstyklės ir svėrimo kamera su kontroliuojama temperatūra ir drėgme.

Kietųjų dalelių ėminiams imti gali būti taikomi du metodai:

- taikant vieno filtro metodą naudojama viena filtrų pora (žr. šio priedėlio 1.5.1.3 skirsnį) visiems bandymo ciklo režimams. Bandymo ėminių ėmimo tarpsniu didelis dėmesys turi būti skiriamas ėminių ėmimo trukmei ir srautams. Tačiau bandymo ciklui bus reikalinga tik viena pora filtrų,

- taikant kelių filtrų metodą, reikalaujama, kad kiekvienam atskiram bandymo ciklo režimui būtų naudojama viena pora filtrų (žr. šio priedėlio 1.5.1.3 skirsnį). Šis metodas leidžia naudotis ne tokia griežta ėminių ėmimo tvarka, tačiau jį taikant sunaudojama daugiau filtrų.

1.5.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai

1.5.1.1. Filtrų specifikacija

Sertifikavimo bandymams reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus arba anglies fluorido membraninius filtrus. Specialiais atvejais gali būti naudojamos kitos filtro medžiagos. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prieš filtrą yra 35–100 cm/s. Darant koreliacijos bandymus tarp laboratorijų arba tarp gamintojo ir patvirtinimo liudijimą išduodančios institucijos, turi būti naudojami visiškai vienodos kokybės filtrai.

1.5.1.2. Filtrų dydis

Kietųjų dalelių filtrų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 47 mm (darbinis skersmuo 37 mm). Galima naudoti ir didesnio skersmens filtrus (1.5.1.5 skirsnis).

1.5.1.3. Pirminiai ir atsarginiai filtrai

Darant bandymų seką, praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai turi būti imami naudojant nuosekliai įdėtų filtrų porą (pirminis ir atsarginis filtrai). Atsarginis filtras įtaisomas ne toliau kaip 100 mm pasroviui nuo pirminio filtro ir neturi su juo liestis. Filtrai gali būti pasverti atskirai arba kaip pora sudėti darbiniais paviršiais į vidų.

1.5.1.4. Srauto prieš filtrą greitis

Turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų praėjimo per filtrą greitis. Slėgio kritimo padidėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis kaip 25 kPa.

1.5.1.5. Filtro įkrova

Dažniausiai naudojamo dydžio filtrams rekomenduojama mažiausia filtro įkrova yra pateikta šioje lentelėje. Didesniems filtrams mažiausia įkrova turi būti 0,65 mg/1000 mm2 filtro ploto.

Filtro skersmuo (mm) | Rekomenduojamas darbinis skersmuo (mm) | Rekomenduojama mažiausia įkrova (mg) |

47 | 37 | 0,11 |

70 | 60 | 0,25 |

90 | 80 | 0,41 |

110 | 100 | 0,62 |

Taikant kelių filtrų metodą rekomenduojama mažiausia viso filtrų rinkinio įkrova yra pirmiau nurodytos atitinkamos vertės ir suminio režimų skaičiaus kvadratinės šaknies sandauga.

1.5.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos

1.5.2.1. Svėrimo kameros sąlygos

Kameros (arba kambario), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K (22 °C) ± 3 K temperatūra. Turi būti užtikrinta drėgmė, kurios rasos taško temperatūra būtų 282,5 K (9,5 °C) ± 3 K, o santykinė drėgmė būtų 45 ± 8 %.

1.5.2.2. Etaloninio filtro svėrimas

Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Nukrypimai nuo svėrimo kameros specifikacijų, apibrėžtų 1.5.2.1 skirsnyje, leidžiami, jei šių nukrypimų trukmė yra ne didesnė kaip 30 min. Svėrimo kamera būtinas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip joje pasirodo darbuotojai. Bent du nevartoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros turi būti pasverti per 4 valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu metu. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos, kaip ir ėminių filtrai.

Jei tarp ėminių filtro svėrimų etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinės masės pokytis yra didesnis kaip 10 μg, visi ėminio filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas.

Jei nevykdomi svėrimo kambario stabilumo kriterijai, apibrėžti 1.5.2.1 skirsnyje, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.

1.5.2.3. Analizinės svarstyklės

Analizinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų masei nustatyti, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skiriamoji geba – 1 μg (1 skaitmuo atitinka 1 μg), apibrėžta svarstyklių gamintojo.

1.5.2.4. Statinės elektros reiškinių šalinimas

Siekiant pašalinti statinės elektros reiškinius, filtrai prieš svėrimą turi būti neutralizuojami, pvz., polonio neutralizavimo įtaisu arba panašaus veikimo įtaisu.

1.5.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo specifikacijos

Visų praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti projektuojamos taip, kad kiek įmanoma būtų sumažintas kietųjų dalelių nusėdimas arba pakitimas. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos siekiant išvengti elektrostatinių reiškinių.

2. MATAVIMŲ IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS (NRTC BANDYMAS)

2.1. Įvadas

Bandymui pateikto variklio išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių komponentai yra matuojami VI priede aprašytais metodais. VI priedo metoduose aprašomos rekomenduojamos išmetamųjų dujų analizės sistemos (1.1 skirsnis) ir rekomenduojamos kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos (1.2 skirsnis).

2.2. Dinamometro ir bandymo kameros įranga

Variklių bandymai ant variklio dinamometro išmetamųjų dujų kiekiui nustatyti turi būti daromi naudojant šią įrangą:

2.2.1. Variklio dinamometras

Turi būti naudojamas variklio dinamometras, kurio charakteristikos tinka daryti bandymų ciklą, aprašytą šio priedo 4 priedėlyje. Sukimo momento ir apsisukimų dažnio matavimams turi būti naudojami prietaisai, kuriais būtų galima išmatuoti nurodytų ribų veleno galią. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai. Matavimo įrangos tikslumas turi būti toks, kad nebūtų viršytos 3 lentelėje nurodytų skaičių didžiausios leidžiamos tolerancijos vertės.

2.2.2. Kiti prietaisai

Prireikus turi būti naudojami degalų suvartojimo, oro suvartojimo, aušinimo priemonės ir tepalo temperatūros, išmetamųjų dujų slėgio ir įsiurbimo kolektoriaus slėgio mažėjimo, išmetamųjų dujų temperatūros, įsiurbiamo oro temperatūros, atmosferos slėgio, drėgmės ir degalų temperatūros matavimo prietaisai. Šie prietaisai turi atitikti 3 lentelėje pateiktus reikalavimus.

3 lentelė. Matavimo prietaisų tikslumas

Nr. | Matavimo prietaisas | Tikslumas |

1 | Variklio apsisukimų dažnis | ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

2 | Sukimo momentas | ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

3 | Degalų suvartojimas | ± 2 % variklio didžiausios vertės |

4 | Oro suvartojimas | ± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

5 | Išmetamųjų dujų srautas | ± 2,5 % rodmens arba ± 1,5 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |

6 | Temperatūra < 600 K | ± 2 K absoliučiosios vertės |

7 | Temperatūra > 600 K | ± 1 % rodmens |

8 | Išmetamųjų dujų slėgis | ± 0,2 kPa absoliučiosios vertės |

9 | Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje | ± 0,05 kPa absoliučiosios vertės |

10 | Atmosferos slėgis | ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |

11 | Kitos slėgio vertės | ± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |

12 | Absoliučioji drėgmė | ± 5 % rodmens |

13 | Praskiedimo oro srautas | ± 2 % rodmens |

14 | Praskiestų išmetamųjų dujų srautas | ± 2 % rodmens |

2.2.3. Natūralių išmetamųjų dujų srautas

Norint apskaičiuoti teršalų kiekį natūraliose išmetamosiose dujose ir kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti išmetamųjų dujų masės srautą. Išmetamųjų dujų masės srautui nustatyti galima taikyti bet kurį toliau nurodytą metodą.

Norint apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekį visų toliau aprašytų metodų atsako trukmė turi būti lygi arba mažesnė kaip analizatoriaus atsako trukmė, kaip apibrėžta 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.

Dalies srauto praskiedimo sistemai kontroliuoti atsako trukmė turi būti mažesnė. Naudojant tiesiogiai kontroliuojamas dalies srauto praskiedimo sistemas, atsako trukmė turi būti ≤ 0,3 s. Jei dalies srauto praskiedimo sistemoms taikoma išankstinė kontrolė pagal iš anksto padaryto bandymo duomenis, išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 5 s, signalo kilimo trukmė ≤ 1 s. Sistemos atsako trukmę turi nustatyti prietaiso gamintojas. Kombinuotieji atsako trukmės reikalavimai išmetamųjų dujų srautui ir dalies srauto praskiedimo sistemoms yra nurodyti 2.4 skirsnyje.

Tiesioginio matavimo metodas

Momentinis išmetamųjų dujų srautas gali būti matuojamas naudojant šias sistemas:

- slėgio skirtumo įtaisų, pvz., srauto tūtą (išsami informacija pateikta ISO 5167:2000),

- ultragarsinį srautmatį,

- sūkurinį srautmatį.

Turi būti imamasi atsargumo priemonių išvengti matavimo paklaidoms, kurios turėtų įtakos išmetamų teršalų kiekio verčių paklaidoms. Tokias priemones sudaro kruopštus įtaiso įrengimas variklio išmetimo sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir gera inžinerinę praktiką. Ypač svarbu, kad įtaiso įrengimas nedarytų įtakos variklio darbui ir išmetamiems teršalams.

Srautmačiai turi atitikti tikslumo specifikacijas, nurodytas 3 lentelėje.

Oro srauto ir degalų srauto matavimas

Tai sudaro oro srauto ir degalų srauto matavimas tinkamais srautmačiais. Momentinis išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

G

= G

+ G

FUELdrėgnų išmetamųjų dujų masei

Srautmačiai turi atitikti tikslumo specifikacijas, nurodytas 3 lentelėje, tačiau jie turi būti pakankamai tikslūs, kad galėtų atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.

Bandomųjų dujų matavimo metodas

Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija.

Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., grynas helis) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau turi nereaguoti išmetimo vamzdyje. Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.

Siekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu, jei didesnis, pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.

Bandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.

Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

G

=

conc

– conc

a

čia:

GEXHW = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)

GT = bandomųjų dujų srautas (cm3/min)

concmix = momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo (ppm)

ρEXH = išmetamųjų dujų tankis (kg/m3)

conca = bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore (ppm)

Bandomųjų dujų fono koncentracija (conca) gali būti nustatyta suvidurkinant fono koncentracijos, išmatuotos prieš pat bandymą ir iškarto po jo, vertes.

Kai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (concmix) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.

Visa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal 2 priedėlio 1.11.2 skirsnį.

Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas

Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas taip:

G

= G

×

1

A/Fst × λ

λ =

100 –

conc

× 10

– conc

× 10

0,45 ×

1 –

2 × conc

× 10

3,5 × conc

1 +

conc

× 10

3,5 × conc

conc

+ conc

× 10

conc

+ conc

× 10

+ conc

× 10

– 4

čia:

A/Fst = stechiometrinis oro ir degalų santykis (kg/kg)

λ = santykinis oro ir degalų santykis

concCO2 = sauso CO2 koncentracija (%)

concCO = sauso CO koncentracija (ppm)

concHC = HC koncentracija (ppm)

Pastaba:

Apskaičiavimas daromas dyzeliniams degalams, kai H/C santykis lygus 1,8.

Oro srautmatis turi atitikti 3 lentelės specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti 2.3.1 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.

Pasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, norint išmatuoti santykinį oro ir degalų santykį pagal 2.3.4 skirsnio specifikacijas.

2.2.4. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas

Norint apskaičiuoti teršalų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų masės srautą. Suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas per ciklą (kg/bandymui) apskaičiuojamas pagal ciklui gautas matavimo vertes ir atitinkamus srauto matavimo įtaiso kalibravimo duomenis (V0 – PDP, KV – CFV, Cd – SSV); turi būti taikomi atitinkami metodai, aprašyti 3 priedėlio 2.2.1 skirsnyje. Jei kietųjų dalelių ir dujinių teršalų suminė ėminio masė yra didesnė kaip 0,5 % viso CVS srauto, turi būti daroma CVS srauto pataisa arba kietųjų dalelių ėminio srautas turi būti grąžintas į CVS prieš srauto matavimo įtaisą.

2.3. Dujinių komponentų nustatymas

2.3.1. Bendrosios analizatorių specifikacijos

Analizatoriuje turi būti matavimo diapazonas, atitinkantis tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos vertes (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius naudoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15–100 % visos skalės.

Jei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei naudojamos išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai), kurios gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini koncentracijos rodmenys, mažesni kaip 15 % visos skalės. Šiuo atveju turi būti daromas papildomas kalibravimas kalibravimo kreivių tikslumui užtikrinti, III priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.

Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kuris leistų kiek įmanoma sumažinti papildomas paklaidas.

2.3.1.1. Matavimų paklaida

Analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ši vertė didesnė.

Pastaba:

Šiame standarte tikslumas yra apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo kalibravimo, naudojant kalibravimo dujas, vardinių verčių (tikrųjų verčių).

2.3.1.2. Pakartojamumas

Pakartojamumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 kartų pakartotinai matuojant atsaką į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas, turi būti ne didesnis kaip ± 1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės kaip 155 ppm (arba ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 155 ppm (ar ppm C) diapazone.

2.3.1.3. Triukšmas

Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.

2.3.1.4. Nulio dreifas

Nulio dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 s.

2.3.1.5. Patikros vertės dreifas

Patikros vertės dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Patikros vertė apibrėžiama kaip skirtumas tarp atsako į patikros dujų koncentraciją ir atsako į nulio nustatymo dujų koncentraciją. Atsakas į patikros vertę apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją per 30 s.

2.3.1.6. Signalo kilimo trukmė

Analizuojant natūralias išmetamąsias dujas, matavimo sistemoje įrengto analizatoriaus signalo kilimo trukmė turi būti ne didesnė kaip 2,5 s.

Pastaba:

Įvertinant vien tik analizatoriaus atsako trukmę, nebus aiškiai nustatomas visos sistemos tinkamumas pereinamųjų režimų bandymams daryti. Visos sistemos tūriai, ypač neveikos tūriai, turės įtakos ne tik pernešimo nuo zondo iki analizatoriaus trukmei, bet ir kilimo trukmei. Be to, pernešimo analizatoriaus viduje trukmė bus apibrėžiama kaip analizatoriaus atsako trukmė, kaip ir konverterio arba vandens gaudyklių NOx analizatorių viduje atveju. Visos sistemos atsako trukmės nustatymas yra aprašytas 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.

2.3.2. Dujų džiovinimas

Taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.2 skirsnis), kaip aprašyta toliau.

Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas būdas vandeniui iš ėminio šalinti.

2.3.3. Analizatoriai

Taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.3 skirsnis), kaip aprašyta toliau.

Dujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.

2.3.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė

Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.

2.3.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė

Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.

2.3.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė

Angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., šildomais tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K.

2.3.3.4. Azoto oksidų (NOx) analizė

Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis).

Naudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328–473 K (55–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.

2.3.4. Oro ir degalų santykio matavimas

Naudojama oro ir degalų santykio matavimo įranga išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip apibrėžta 2.2.3 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio jutiklis arba cirkonio tipo lambda jutiklis.

Jutiklis įrengiamas tiesiogiai ant išmetimo vamzdžio tokioje, vietoje, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai didelė, kad būtų išvengta vandens kondensacijos.

Jutiklio ir kartu naudojamos elektronikos tikslumas turi atitkti šias ribas:

± 3 % rodmens, λ < 2

± 5 % rodmens, 2 ≤ λ < 5

± 10 % rodmens, 5 ≤ λ

Siekiant atitikti pirmiau nurodytą tikslumą, jutiklis turi būti kalibruojamas, kaip apibrėžta prietaiso gamintojo.

2.3.5. Dujinių teršalų ėminių ėmimas

2.3. 5.1. Natūralių išmetamųjų dujų srautas

Išmetamų teršalų kiekiui natūraliose išmetamosiose dujose apskaičiuoti taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.4 skirsnis), kaip aprašyta toliau.

Dujinių išmetamų teršalų ėminių zondai turi būti įtaisyti ne mažiau kaip 0,5 m arba per tris išmetimo vamzdžio skersmenis, pasirenkamas didesnis atstumas, kiek tik įmanoma prieš srovę nuo išmetamųjų dujų sistemos išėjimo angos ir pakankamai arti variklio, kad prie zondo išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne mažesnė kaip 343 K (70 °C).

Jei tai daugiacilindris variklis su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi, zondo įvadas turi būti gana toli pasroviui, užtikrinant, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidurkį. Daugiacilindriuose varikliuose su atskiromis kolektorių grupėmis, pvz., "V" tipo konfigūracijos variklyje, leistina imti ėminį iš kiekvienos grupės atskirai ir apskaičiuoti išmetamųjų dujų vidurkį. Gali būti taikomi kiti metodai, jei būtų įrodyta, kad jie yra suderinami su aukščiau minėtais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas variklio išmetamųjų dujų masės srautas.

Jei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas prieš šį įtaisą darant I etapo bandymus ir už šio įtaiso darant II etapo bandymus.

2.3.5.2. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas

Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, taikomos šios specifikacijos.

Išmetimo vamzdis tarp variklio ir viso srauto praskiedimo sistemos turi atitikti VI priedo reikalavimus.

Dujinių teršalų ėminių zondas (-ai) turi būti įrengtas tokioje praskiedimo tunelio vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišomos, ir kuri būtų visiškai šalia kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo.

Paprastai ėminius galima imti dviem būdais:

- teršalai renkami į ėminio ėmimo maišą visą bandymo ciklą ir matuojami baigus bandymą,

- teršalai imami nepertraukiamai ir jų kiekis integruojamas visam ciklui; šis metodas yra privalomas HC ir NOx.

Fono koncentracija nustatoma ėminyje, kuris turi būti paimtas į ėminio maišą prieš praskiedimo tunelį, ir jos vertė atimama iš išmetamų teršalų koncentracijos pagal 3 priedėlio 2.2.3 skirsnį.

2.4. Kietųjų dalelių nustatymas

Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą arba viso srauto praskiedimo sistemą. Srautas per praskiedimo sistemą turi būti pakankamai didelis, kad visiškai būtų išvengta vandens kondensacijos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose, o praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtro laikiklius būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Praskiedimo orą leidžiama džiovinti prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, jei oras labai drėgnas. Rekomenduojama iš anksto pakaitinti praskiedimo orą iki didesnės kaip 303 K (30 °C) ribinės temperatūros, jei aplinkos temperatūra mažesnė kaip 293 K (20 °C). Tačiau prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį praskiedimo oro temperatūra turi būti ne didesnė kaip 325 K (52 °C).

Kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondas turi būti įrengtas prie pat dujinių teršalų ėminio ėmimo zondo ir įranga turi atitikti 2.3.5 skirsnio nuostatas.

Kietųjų dalelių masei nustatyti reikia turėti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrus, mikrogramų svarstykles ir svėrimo kamerą, kurioje būtų kontroliuojama temperatūra ir drėgmė.

Srauto dalies praskiedimo sistemų specifikacijos

Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti sukonstruota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų padalytas į dvi dalis, mažesnioji būtų praskiedžiama oru ir vėliau naudojama kietosioms dalelėms matuoti. Dėl to svarbu labai tiksliai nustatyti praskiedimo santykį. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus, ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodikos (VI priedo 1.2.1.1 skirsnis).

Norint kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, sistemos atsakas turi būti greitas. Sistemos transformacijos trukmė turi būti nustatyta taikant metodiką, aprašytą 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.

Jei išmetamųjų dujų srauto matavimo (žr. pirmesnį skirsnį) ir dalinio srauto sistemos derinio transformacijos trukmė yra mažesnė kaip 0,3 s, galima naudoti tiesioginę kontrolę. Jei transformacijos trukmė yra didesnė kaip 0,3 s, turi būti taikoma išankstinė kontrolė pagal iš anksto padaryto bandymo duomenis. Šiuo atveju kilimo trukmė turi būti ≤ 1 s, o derinio vėlavimo trukmė turi būti ≤ 10 s.

Visos sistemos atsakas turi būti toks, kad būtų užtikrintas kietųjų dalelių tipinis ėminys GSE, proporcingas išmetamųjų dujų masės srautui. Proporcingumui nustatyti turi būti daroma GSE ir GEXHW santykio regresijos analizė, kai duomenų rinkimo greitis yra ne mažesnis kaip 5 Hz, ir vykdomi šie kriterijai:

- GSE ir GEXHW tiesinės regresijos koreliacijos koeficientas r turi būti ne mažesnis kaip 0,95,

- GSE pagal GEXHW vertę standartinė paklaida neturi būti didesnė kaip 5 % GSE didžiausios vertės,

- regresijos linijos GSE atkarpa neturi būti didesnė kaip ± 2 % GSE didžiausios vertės.

Pasirinktinai galima daryti išankstinį bandymą ir išankstinio bandymo išmetamųjų dujų masės srauto signalą naudoti ėminio srautui į kietųjų dalelių sistemą (išankstinė kontrolė). Tokia metodika yra reikalinga, jei kietųjų dalelių sistemos transformacijos trukmė t50,P ir (arba) išmetamųjų dujų masės srauto signalo transformacijos trukmė t50,F yra > 0,3 s. Tikslus dalies srauto praskiedimo sistemos reguliavimas pasiekiamas, jei išankstinio bandymo GEXHW,pre laikinė charakteristika, reguliuojanti GSE, pastumiama per "išankstinį" laiką t50,P + t50,F.

Norint nustatyti koreliaciją tarp GSE ir GEXHW turi būti naudojami duomenys, gauti darant tikrąjį bandymą, ir taikant GEXHW laiko pataisą pagal GSEt50,F (darant laiko pataisą, neatsižvelgiama į t50,P indėlį). T. y., laiko poslinkis tarp GEXHW ir GSE yra lygus jų transformacijos trukmės verčių, apibrėžtų 2 priedėlio 2.6 skirsnyje, skirtumui.

Jei naudojamos dalies srauto praskiedimo sistemos, reikia kreipti ypatingą dėmesį į ėminio srauto GSE tikslumą, jei srautas nematuojamas tiesiogiai, bet nustatomas matuojan srautų skirtumą:

G

= G

– G

DILW

Šiuo atveju GTOTW ir GDILW ± 2 % tikslumo nepakanka, norint garantuoti priimtiną GSE tikslumą. Jei dujų srautas nustatomas matuojant srautų skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GSE tikslumas būtų ± 5 %, kai praskiedimo santykis yra mažesnis kaip 15. Tikslumas gali būti apskaičiuotas imant kiekvieno prietaiso vidutinę kvadratinę paklaidą.

Priimtinas GSE tikslumas gali būti gautas taikant kurį nors iš šių metodų:

a) GTOTW ir GDILW absoliučiosios tikslumo vertės yra ± 0,2 %, ir tai garantuoja GSE tikslumą ≤ 5 % esant praskiedimo santykiui 15. Tačiau esant didesniam praskiedimo santykiui paklaidos bus didesnės.

b) GDILW kalibruojamas pagal GTOTW ir gaunamas a punkte nurodytas GSE tikslumas. Tokio kalibravimo detalės pateiktos 2 priedėlio 2.6 skirsnyje.

c) GSE tikslumas nustatomas netiesiogiai pagal praskiedimo santykio, nustatyto naudojant bandomąsias dujas, pvz., CO2, tikslumą. Ir šiuo atveju GSE tikslumas turi būti lygus tikslumui, gautam pagal a punkto metodą.

d) GTOTW ir GDILW absoliučiosios tikslumo vertės yra ± 2 % visos skalės, didžiausia GTOTW ir GDILW skirtumo paklaida yra 0,2 %, o tiesiškumo paklaida yra lygi ± 0,2 % didžiausios GTOTW vertės, gautos darant bandymą.

2.4.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai

2.4.1.1. Filtrų specifikacija

Sertifikavimo bandymams reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus arba anglies fluorido membraninius filtrus. Specialiais atvejais gali būti naudojamos kitos filtro medžiagos. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prieš filtrą yra 35–100 cm/s. Darant koreliacijos bandymus tarp laboratorijų arba tarp gamintojo ir patvirtinimo liudijimą išduodančios institucijos, turi būti naudojami visiškai vienodos kokybės filtrai.

2.4.1.2. Filtrų dydis

Kietųjų dalelių filtrų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 47 mm (darbinis skersmuo 37 mm). Galima naudoti ir didesnio skersmens filtrus (2.4.1.5 skirsnis).

2.4.1.3. Pirminiai ir atsarginiai filtrai

Darant bandymų seką, praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai turi būti imami naudojant nuosekliai įdėtų filtrų porą (pirminis ir atsarginis filtrai). Atsarginis filtras įtaisomas ne toliau kaip 100 mm pasroviui nuo pirminio filtro ir neturi su juo liestis. Filtrai gali būti pasverti atskirai arba kaip pora sudėti darbiniais paviršiais į vidų.

2.4.1.4. Srauto prieš filtrą greitis

Turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų praėjimo per filtrą greitis. Slėgio kritimo padidėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis kaip 25 kPa.

2.4.1.5. Filtro įkrova

Dažniausiai naudojamo dydžio filtrams rekomenduojama mažiausia filtro įkrova yra pateikta šioje lentelėje. Didesniems filtrams mažiausia įkrova turi būti 0,65 mg/1000 mm2 filtro ploto.

Filtro skersmuo (mm) | Rekomenduojamas darbinis skersmuo (mm) | Rekomenduojama mažiausia įkrova (mg) |

47 | 37 | 0,11 |

70 | 60 | 0,25 |

90 | 80 | 0,41 |

110 | 100 | 0,62 |

2.4.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos

2.4.2.1. Svėrimo kameros sąlygos

Kameros (arba kambario), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K (22 °C) ± 3 K temperatūra. Turi būti užtikrinta drėgmė, kurios rasos taško temperatūra būtų 282,5 K (9,5 °C) ± 3 K, o santykinė drėgmė būtų 45 ± 8 %.

2.4.2.2. Etaloninio filtro svėrimas

Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Nukrypimai nuo svėrimo kameros specifikacijų, apibrėžtų 2.4.2.1 skirsnyje, leidžiami, jei šių nukrypimų trukmė yra ne didesnė kaip 30 min. Svėrimo kamera būtinas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip joje pasirodo darbuotojai. Bent du nevartoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros turi būti pasverti per keturias valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu metu. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos, kaip ir ėminių filtrai.

Jei tarp ėminių filtro svėrimų etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinės masės pokytis yra didesnis kaip 10 μg, visi ėminių filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas.

Jei nevykdomi svėrimo kambario stabilumo kriterijai, apibrėžti 2.4.2.1 skirsnyje, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.

2.4.2.3. Analizinės svarstyklės

Analizinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų masei nustatyti, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skiriamoji geba – 1 μg (1 skaitmuo atitinka 1 μg), apibrėžta svarstyklių gamintojo.

2.4.2.4. Statinės elektros reiškinių šalinimas

Siekiant pašalinti statinės elektros reiškinius, filtrai prieš svėrimą turi būti neutralizuojami, pvz., polonio neutralizavimo įtaisu arba panašaus veikimo įtaisu.

2.4.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo specifikacijos

Visų praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti projektuojamos taip, kad kiek įmanoma būtų sumažintas kietųjų dalelių nusėdimas arba pakitimas. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos siekiant išvengti elektrostatinių reiškinių.

6. priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a) antraštė iš dalies keičiama taip:

2 PRIEDĖLIS

KALIBRAVIMO METODIKA (NRSC, NRTC [1])

b) 1.2.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Po dabartinio teksto įrašomas šis tekstas:

"Toks tikslumas reiškia, kad maišymui naudojamos pradinių dujų tūris turi būti žinomas bent ± 1 % tikslumu, susietu su nacionaliniais arba tarptautiniais dujų etalonais. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas maišymo įtaisas, turi būti tikrinamas 15 % - 50 % visos skalės. Galima daryti papildomą patikrinimą, naudojant kitas kalibravimo dujas, jei pirmasis patikrinimas nepasisekė.

Pasirinktinai maišymo įtaisas gali būti tikrinamas iš esmės tiesiniu prietaisu, pvz., CLD naudojant NO dujas. Prietaiso diapazonas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Maišymo įtaisas turi būti tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis kaip ± 1 % vardinės vertės.

Gali būti taikomi kiti metodai, pagrįsti gera inžinerine praktika, ir pagal išankstinį dalyvaujančių šalių susitarimą.

Pastaba:

Norint gauti tikslią analizatoriaus kalibravimo kreivę, rekomenduojama naudoti precizinį dujų daliklį, kurio tikslumas ± 1 %. Dujų daliklį kalibruoja prietaiso gamintojas.";

c) 1.5.5.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i) pirmasis sakinys keičiamas taip:

"Analizatoriaus kalibravimo kreivė turi būti brėžiama bent per šešis kalibravimo taškus (išskyrus nulį), išdėstytus kiek įmanoma tolygiai."

ii) trečioji pastraipa keičiama taip:

"Kalibravimo kreivė neturi nutolti nuo kiekvieno kalibravimo taško vardinės vertės daugiau kaip ± 2 %, o nuo nulio – daugiau kaip ± 0,3 % visos skalės vertės.";

d) 1.5.5.2 skirsnio paskutinė pastraipa keičiama taip:

"Kalibravimo kreivė turi nenutolti daugiau kaip ± 4 % nuo kiekvieno kalibravimo taško vardinės vertės, o nuo nulio – daugiau kaip ± 0,3 % visos skalės vertės.";

e) 1.8.3 skirsnio tekstas keičiamas taip:

"Deguonies trukdžių patikra turi būti daroma pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių pertraukų darbe.

Pasirenkamas intervalas, kuriame deguonies trukdžių patikros dujos patenka į viršutinę 50 % dalį. Bandymas daromas, džiovinimo spintą nustačius reikiamai temperatūrai.

1.8.3.1. Deguonies trukdžių patikros dujos

Deguonies trukdžių patikros dujose turi būti propano, esant 350 ppmC ± 75 ppmC angliavandenilio. Koncentracijos vertė, taikant kalibravimo dujų tolerancijas, turi būti nustatyta darant suminio angliavandenilių kiekio ir priemaišų chromatografinę analizę arba dinaminį maišymą. Pagrindinės skiedimo dujos turi būti azotas, likutis – deguonis. Mišinio, kuris reikalingas dyzeliniam varikliui tikrinti, sudėtis:

O2 koncentracija | Likutis |

20 (20–22) | Azotas |

10 (9–11) | Azotas |

5 (4–6) | Azotas |

1.8.3.2. Darbo eiga

a) Analizatorius nustatomas į nulį.

b) Nustatomas analizatoriaus diapazonas, naudojant 21 % deguonies mišinį.

c) Nulis tikrinamas dar kartą. Jei jis pakito daugiau kaip 0,5 % visos skalės, a ir b punktai turi būti pakartoti.

d) Įleidžiamos 5 % ir 10 % deguonies trukdžių patikros dujos.

e) Nulis tikrinamas dar kartą. Jei jis pakito daugiau kaip ± 1 % visos skalės, bandymas kartojamas.

f) Kiekvieno d punkto mišinio deguonies trukdžiai (% O2I) apskaičiuojami taip:

O

I =

× 100

čia:

A = angliavandenilio koncentracija (ppm C) patikros dujose, naudojamose b punkte,

B = angliavandenilio koncentracija (ppm C) deguonies trukdžių patikros dujose, naudojamose d punkte,

C = analizatoriaus atsakas

=

AD

D = analizatoriaus atsako į A visos skalės procentinė dalis.

g) Prieš bandymą deguonies trukdžių % (% O2I) visoms reikalingoms trukdžių patikros dujoms turi būti mažesnis kaip ± 3 %.

h) Jei deguonies trukdžiai didesni kaip ± 3 %, gamintojo specifikacijoje nurodytas oro srautas pakopomis didinamas ir mažinamas, kiekvienam srautui kartojant 1.8.1 skirsnio veiksmus.

i) Jei po oro srauto reguliavimo deguonies trukdžiai yra didesni kaip ± 3 %, keičiamas kuro srautas ir vėliau ėminiosrautas, kiekvienam naujam nustatymui kartojant 1.8.1 skirsnio veiksmus.

j) Jei deguonies trukdžiai vis dar didesni kaip ± 3 %, prieš darant bandymą remontuojamas arba keičiamas analizatorius, keičiamas FID kuras arba degiklio oras. Tuomet šio skirsnio veiksmai kartojami, naudojant suremontuotą arba pakeistą įrangą arba pakeistas dujas.";

f) dabartinis 1.9.2.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i) pirmoji pastraipa keičiama taip:

"Šis tikrinimas taikomas matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Skaičiuojant gesinimą vandens garais būtina atsižvelgti į NO patikros dujų skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos mišinyje perskaičiavimą pagal bandymo metu laukiamą koncentraciją. NO patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos normalaus darbinio diapazono skalės, leidžiamos per (H)CLD, ir NO koncentracijos vertė užrašoma kaip D. NO dujos kambario temperatūroje barbotuojamos į vandenį, leidžiamos per (H)CLD, ir gauta NO koncentracijos vertė užrašoma kaip C. Nustatoma vandens temperatūra ir užrašoma kaip F. Turi būti nustatytas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris atitinka barboterio vandens temperatūrą (F), ir jis užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija mišinyje (%) apskaičiuojama pagal formulę:";

ii) trečioji pastraipa keičiama taip:

"ir užrašoma kaip De. Jei tai dyzelinių variklių išmetamieji teršalai, padarius prielaidą, kad degalų H/C atomų santykis yra 1,8: 1, didžiausia bandyme tikėtina išmetamų vandens garų koncentracija (%) įvertinama, pagal didžiausią CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose arba pagal neskiestų CO2 patikros dujų koncentraciją (A, kaip išmatuota 1.9.2.1 skirsnyje) taikant formulę.";

g) įterpiamas šis skirsnis:

"1.11. Papildomi kalibravimo reikalavimai natūralių išmetamųjų dujų matavimams darant NRTC bandymą

1.11.1. Analizės sistemos atsako trukmės patikra

Sistemos nustatomieji parametrai atsako trukmei įvertinti turi būti tiksliai tokie patys, kaip darant bandymo matavimus (t. y. slėgis, srauto vertės, filtrų analizatoriuose nustatymas ir visi kiti atsako trukmę įtakojantys veiksniai). Atsako trukmė nustatoma dujų tiekimo perjungimą darant tiesiogiai ėminio zondo įėjime. Dujų pakeitimas turi būti daromas mažiau kaip per 0,1 s. Bandymui naudojamų dujų koncentracijos pokytis turi sudaryti bent 60 % visos skalės

Turi būti užrašomas kiekvieno atskiro dujų komponento koncentracijos kitimas. Atsako trukmė apibrėžiama, kaip laiko skirtumas tarp dujų tiekimo įjungimo ir atitinkamo užrašomos koncentracijos pokyčio. Sistemos atsako trukmę (t90) sudaro vėlavimo pasiekti matavimo detektorių trukmė ir detektoriaus signalo kilimo trukmė. Vėlavimo trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pakeitimo (t0) iki atsakas pasiekia 10 % galutinio rodmens (t10). Kilimo trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo 10 % galutinio rodmens atsako iki 90 % atsako (t90–t10).

Reguliuojant analizatoriaus ir išmetamųjų dujų srauto signalų laiką, kai matuojamos natūralios išmetamosios dujos, transformacijos trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pakeitimo (t0) iki 50 % galutinio rodmens atsako (t50).

Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 s, o kilimo trukmė ≤ 2,5 s visiems ribojamiems komponentams (CO, NOx, HC) ir visuose naudojamuose diapazonuose.

1.11.2. Bandomųjų dujų analizatoriaus kalibravimas išmetamųjų dujų srautui matuoti

Analizatorius bandomųjų dujų koncentracijai matuoti, jei jos naudojamos, turi būti kalibruojamas pagal etalonine dujas.

Kalibravimo kreivė turi būti gaunama bent pagal 10 kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išdėstytų taip, kad pusės kalibravimo taškų vertės būtų 4–20 % visos analizatoriaus skalės vertės, o likusiųjų vertė būtų 20–100 % visos skalės vertės. Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą.

Skalės 20–100 % intervale kalibravimo kreivės ir kiekvieno kalibravimo taško vardinė vertė turi nesiskirti daugiau kaip ± 1 % visos skalės vertės. Be to, visos skalės 4–20 % intervale kalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau kaip ± 2 % rodmens vardinės vertės.

Prieš bandymą turi būti tikrinamas analizatoriaus nulis ir diapazonas, naudojant nulio nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos analizatoriaus skalės vertės.";

h) 2.2 skirsnis keičiamas taip:

"2.2. Srautmačių arba srauto matavimo aparatūros kalibravimas turi būti susietas su nacionaliniais ir (arba) tarptautiniais etalonais.

Didžiausia išmatuotos vertės paklaida turi būti ± 2 % rodmens vertės.

Jei naudojamos dalies srauto praskiedimo sistemos, reikia kreipti ypatingą dėmesį į ėminio srauto GSE tikslumą, jei srautas nematuojamas tiesiogiai, bet nustatomas matuojant srautų skirtumą:

G

= G

– G

DILW

Šiuo atveju GTOTW ir GDILW ± 2 % tikslumo nepakanka, norint garantuoti priimtiną GSE.tikslumą. Jei dujų srautas nustatomas matuojant srautų skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GSE tikslumas būtų ± 5 %, kai praskiedimo santykis yra mažesnis kaip 15. Tikslumas gali būti apskaičiuotas imant kiekvieno prietaiso vidutinę kvadratinę paklaidą.";

i) įrašomas šis skirsnis:

"2.6. Papildomi kalibravimo reikalavimai dalies srauto praskiedimo sistemoms

2.6.1. Periodinis kalibravimas

Jei ėminio dujų srautas yra nustatomas matuojant srautų skirtumą, srautmatis arba srauto matavimo aparatūra turi būti kalibruojama taikant vieną iš toliau pateiktų metodikų, kad srautas per zondą GSE į tunelį atitiktų tikslumo reikalavimus, nurodytus 1 priedėlio 2.4 skirsnyje.

GDILW srautmatis nuosekliai jungiamas su GTOTW srautmačiu, dviejų srautmačių skirtumas kalibruojamas bent pagal penkis nustatymo taškus, srauto vertes tolygiai paskirsčius tarp bandymui naudojamos mažiausios GDILW vertės ir GTOTW vertės. Praskiedimo tunelį galima apeiti.

Kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su GTOTW srautmačiu ir tikrinamas bandyme naudojamos vertės tikslumas. Toliau kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su GDILW srautmačiu, ir tikrinamas tikslumas bent pagal penkis nustatymo taškus, atitinkančius praskiedimo santykį nuo 3 iki 50 palyginti su bandymui naudojamu GTOTW.

Tiekimo vamzdis TT atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio ir prie tiekimo vamzdžio prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, turintis intervalą, tinkamą matuoti GSE. Tuomet nustatoma bandymui naudojama GTOTW vertė, ir paeiliui nustatomos bent penkios GDILW vertės, atitinkančios praskiedimo santykį q nuo 3 iki 50. Kitaip galima naudoti kalibruotą srauto kanalą ir apeiti tunelį, tačiau per atitinkamus matuoklius užtikrinamas visas ir praskiedimo oro srautas, kaip darant tikrąjį bandymą.

Bandomosios dujos tiekiamos į tiekimo vamzdį TT. Šios bandomosios dujos gali būti išmetamųjų dujų komponentas, pvz., CO2 arba NOx. Praskiedus tunelyje, matuojamas bandomųjų dujų komponentas. Tai turi būti daroma penkiems praskiedimo santykiams nuo 3 iki 50. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal praskiedimo santykį q:

G

= G

/q

Norint garantuoti GSE tikslumą, reikia atsižvelgti į analizatorių tikslumą.

2.6.2. Anglies srauto patikra

Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto praskiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti daroma bent kiekvieną kartą įrengus naują variklį arba padarius kokį nors reikšmingą bandymo kameros konfigūracijos pakeitimą.

Variklis turi dirbti esant apkrovai, atitinkančiai didžiausią sukimo momentą ir apsisukimų dažnį, arba kokiu nors kitu stacionariuoju režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 % arba daugiau CO2. Dalies srauto praskiedimo sistema turi veikti, naudojant praskiedimo faktorių maždaug nuo 15 iki 1.

2.6.3. Patikra prieš bandymą

Dvi valandos prieš bandymą daroma ši patikra:

Kalibravimui taikytu metodu tikrinamas srautmačių tikslumas bent dvejuose taškuose, įskaitant srauto GDILW vertes, kurios atitinka praskiedimo santykį nuo 5 iki 15 bandyme naudotai GTOTW vertei.

Jei pagal pirmiau aprašytos kalibravimo metodikos duomenis galima įrodyti, kad srautmačio kalibravimas yra pastovus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima nedaryti.

2.6.4. Transformacijos trukmės nustatymas

Sistemos nustatomieji parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi atitikti matavimų darant bandymą parametrus. Transformacijos trukmė nustatoma šiuo metodu:

Nepriklausomas etaloninis srautmatis, kurio matavimo intervalas atitinka srautą per zondą, nuosekliai ir arti jungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė kaip 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srautmatis turi pakankamai mažai riboti srautą, kad nebūtų jaučiama įtaka dinaminėms dalies srauto praskiedimo sistemos charakteristikoms, ir atitikti gerą inžinerinę praktiką.

Į dalies srauto praskiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas keičiamas pakopomis (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) nuo mažo srauto iki bent 90 % visos skalės. Pakopinio keitimo paleidimo įtaisas turėtų atitiktį įtaisą, naudojamą išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srautmačio atsakas turi būti užrašomas ne mažesniu kaip 10 Hz dažniu.

Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto praskiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 % srautmačio atsako. Panašiu būdu turi būti nustatoma dalies srauto praskiedimo sistemos GSE signalo ir išmetamųjų dujų srautmačio GEXHW signalo transformacijos trukmė. Šie signalai yra naudojami regresijos analizei po kiekvieno bandymo (1 priedėlio 2.4 skirsnis).

Apskaičiavimas turi būti kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, o rezultatai suvidurkinami. Iš šios vertės atimama etaloninio srautmačio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Tai yra dalies srauto praskiedimo sistemos "išankstinė"; vertė, kuri taikoma pagal 1 priedėlio 2.4 skirsnį.";

7. įrašomas šis skirsnis:

"3. CVS SISTEMOS KALIBRAVIMAS

3.1. Bendrosios nuostatos

CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų srautmatį ir priemones darbinėms sąlygoms keisti.

Srautas per sistemą matuojamas esant skirtingiems srauto naudojamiems dydžiams, o sistemos kontroliniai parametrai išmatuojami ir susiejami su srautu.

Galima naudoti įvairių tipų srautmačius, pvz., kalibruotą venturi srautmatį, kalibruotą laminarinio srauto srautmatį, kalibruotą turbininį matuoklį.

3.2. Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas

Visi su siurbliu susiję parametrai turi būti matuojami vienu metu su kalibravimo venturi, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai, parametrais. Brėžiama apskaičiuoto srauto (m3/min, esant siurblio įsiurbimo angoje absoliutaus slėgio ir temperatūros sąlygoms) priklausomybė nuo koreliacinės funkcijos, kuri yra tam tikros siurblio parametrų derinio vertė. Nustatoma tiesės lygtis, kuri susieja siurblio srautą ir koreliacinę funkciją. Jei CVS pavara yra kelių apsisukimų dažnių, turi būti kalibruojamas kiekvienas naudojamas diapazonas.

Kalibruojant turi būti užtikrintas temperatūros pastovumas.

Visų kalibravimo venturi ir CVS siurblio jungčių ir vamzdžių protekis turi būti mažesnis kaip 0,3 % mažiausio srauto dydžio (didžiausio ribojimo ir mažiausio PDP apsisukimų dažnio taškas).

3.2.1. Duomenų analizė

Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausia 6 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min normalioms sąlygoms. Oro srautas toliau perskaičiuojamas į siurblio srautą (V0), kuris apskaičiuojamas m3/apsisukimui, esant absoliučiam slėgiui ir absoliučiai temperatūrai siurblio įsiurbimo angoje, pagal šią lygtį:

V

=

×

×

,

čia:

Qs = oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s),

T = temperatūra siurblio įėjime (K),

pA = absoliutusis slėgis siurblio įėjime (pB – pi) (kPa),

n = siurblio apsisukimų dažnis (s–1).

Norint įvertinti slėgio kitimo siurblyje ir siurblio apsisukimų skaičiaus faktoriaus įtaką, apskaičiuojama koreliacijos funkcija (X0), susiejanti siurblio apsisukimų dažnį, slėgio siurblio įėjime ir išėjime skirtumą ir absoliutųjį slėgį siurblio išėjime:

X

=

×

,

Čia:

Δpp = slėgių siurblio įėjime ir išėjime skirtumas (kPa),

pA = absoliutus slėgis siurblio išėjime (kPa).

Taikant mažiausių kvadratų metodą gaunama ši kalibravimo lygtis:

V

= D

– m ×

X0

D0 ir m yra atitinkamai atkarpa ordinačių ašyje ir krypties koeficientas – regresijos tieses apibūdinančios konstantos.

Jei CVS sistemos siurblys turi keletą apsisukimų dažnių, kalibravimo kreivės, gautos skirtingiems siurblio srautams, turi būti apytikriai lygiagrečios, o atkarpos ordinačių ašyje vertės (D0) mažėjant siurblio srauto intervalui turi didėti.

Pagal lygtį apskaičiuotos vertės turi būti lygios išmatuotai V0 vertei ± 0,5 %. Skirtingiems siurbliams m vertės skiriasi. Kietųjų dalelių įtekėjimas per tam tikrą laiką sumažina siurblio apsisukimų skaičių, tai rodo m vertės mažėjimas. Todėl siurblys turi būti kalibruojamas prieš pradedant jį naudoti, po didesnio remonto ir tuomet, kai visos sistemos tikrinimas (3.5 skirsnis) rodo, kad apsisukimų skaičiaus faktorius pakito.

3.3. Ribinio srauto venturi srautmačio (CFV) kalibravimas

CFV kalibravimas pagrįstas ribinio srauto per venturi srautmatį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros funkcija, kaip parodyta toliau:

Q

=

Kv × pA2T

čia:

Kv = kalibravimo koeficientas,

pA = absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa),

T = temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K).

3.3.1. Duomenų analizė

Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 8 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min normalioms sąlygoms. Kiekvienai srauto ribojimo padėčiai kalibravimo koeficientas apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:

K

=

p

A

kurioje:

Qs = oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s),

T = temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K),

pA = absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa).

Norint nustatyti ribinio srauto diapazoną, brėžiamas Kv priklausomybės nuo slėgio venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje grafikas. Ribiniam (su uždaryta sklende) srautui Kv vertė yra palyginti pastovi. Kai slėgis mažėja (vakuumas didėja), srautas per venturi neribojamas, Kv mažėja, ir tai rodo, kad CFV naudojamas už leistino diapazono ribų.

Mažiausiai aštuoniuose taškuose ribinio srauto diapazone turi būti apskaičiuota vidutinė Kv vertė ir standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip ± 0,3 % vidutinės Kv vertės.

3.4. Ikigarsinio venturi (SSV) kalibravimas

SSV kalibravimas pagrįstas ikigarsinio venturi srautmačio lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros, slėgio kritimo tarp SSV įleidžiamosios angos ir žiočių, kaip parodyta toliau:

Q

= A

d

C

P

1

T

r

– r

1

1 – β4r1,4286

čia:

A0 =

konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys

= 0,006111 SI vienetais

m

min

K

kPa

1

mm

d = SSV žiočių skersmuo (m)

Cd = SSV ištekėjimo koeficientas

PA = absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa)

T = temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)

r 1 –

ΔPPA

β d

D

3.4.1. Duomenų analizė

Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienam nustatytam srautui (mažiausiai 16 verčių) apskaičiuojamas oro srautas (QSSV) m3/min normalioms sąlygoms. Ištekėjimo koeficientas apskaičiuojamas pagal kiekvieno nustatyto srauto kalibravimo duomenis taip:

C

= Q

1

T

r

– r

1

1 – β4r1,4286

čia:

QSSV = oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s)

T = temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)

d = SSV žiočių skersmuo (m)

r 1 –

ΔPPA

β d

D

Ikigarsinio srauto intervalui nustatyti, brėžiamas Cd kaip Reinoldso skaičiaus SSV žiotyse funkcijos grafikas. Re prie SSV žiočių apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Re = A

1QSSVdμ

čia:

A1 = 25,55152

1m3minsmmm

QSSV = oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s)

d = SSV žiočių skersmuo (m)

μ = dujų absoliučioji arba dinaminė klampa, apskaičiuota pagal šią formulę:

μ =

=

S

T

kg/(m × s)

čia:

b 1,458 × 10

1

2

S = empirinė konstanta = 110,4 K

Kadangi QSSV yra naudojamas kaip įvedimo duomuo Re apskaičiuoti, apskaičiavimai turi būti pradėti kalibravimo venturi QSSV arba Cd pradine spėjama verte ir kartojami tol, kol gausime QSSV verčių sutapimą. Konvergavimo metodo tikslumas turi būti 0,1 % arba geresnis.

Cd vertės, apskaičiuotos pagal gautą kalibravimo kreivės taikymo lygtį, kiekviename kalibravimo taške turi atitikti išmatuotą Cd vertę ± 0,5 % tikslumu ne mažiau kaip šešiolikoje taškų ikigarsinio srauto srityje.

3.5. Visos sistemos tikrinimas

Bendras CVS ėminio ėmimo ir analizės sistemos tikslumas turi būti nustatytas į normaliu režimu veikiančią sistemą įleidžiant žinomos masės išmetamųjų dujų. Teršalai yra analizuojami, ir masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 2.4.1 skirsnį, išskyrus propaną, kuriam vietoj HC atveju taikomo faktoriaus 0,000479 taikomas faktorius 0,000472. Turi būti taikomas vienas iš šių metodų.

3.5.1. Matavimas ribinio srauto tūta

Žinomas grynųjų dujų (propano) kiekis turi būti įleidžiamas į CVS sistemą per kalibruotą ribinio srauto tūtą. Jei įsiurbimo angoje slėgis pakankamai didelis, srautas, reguliuojamas ribinio srauto tūta, nepriklauso nuo slėgio tūtos išėjime (ribinis srautas). CVS sistema turi būti naudojama, kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas arba integravimo metodas), ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.

3.5.2. Matavimas taikant gravimetrinį metodą

Propano pripildyto mažo baliono masė turi būti nustatyta ± 0,01 g tikslumu. CVS sistema turi būti naudojama, kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min, kai į ją įpurškiamas anglies monoksidas arba propanas. Išleistų grynųjų dujų kiekis turi būti nustatomas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas arba integravimo metodas), ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %."

8. 3 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a) įrašoma ši priedėlio antraštė: "DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS"

b) 1 skirsnio antraštė atrodo taip: "DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS. NRSC BANDYMAS"

c) 1.2 skirsnis keičiamas taip:

"1.2. Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių kiekiui įvertinti kiekvienam režimui užrašomos suminės per filtrą praėjusi ėminio masės (MSAM,i). Filtrai grąžinami į svėrimo kambarį ir kondicionuojami ne trumpiau kaip vieną valandą, bet ne ilgiau kaip 80 valandų, ir sveriami. Užrašoma filtrų visa masė ir atimama tuščiojo filtro masė (žr. III priedo 3.1 skirsnį). Kietųjų dalelių masė (Mf – vieno filtro metodas; Mf,i – kelių filtrų metodas) – ant pirminio ir atsarginio filtrų surinktų kietųjų dalelių masių suma. Jei turi būti taikoma fono pataisa, užrašoma per filtrus praėjusio praskiedimo oro masė (MDIL) ir kietųjų dalelių masė (Md). Jei matuojama daugiau kaip vieną kartą, kiekvienam atskiram matavimui turi būti apskaičiuojamas dalmuo Md/MDIL, o vertės suvidurkinamos.";

d) 1.3.1. skirsnis keičiamas taip:

"1.3.1. Išmetamųjų dujų srauto nustatymas

Išmetamųjų dujų srautas (GEXHD) nustatomas kiekvienam režimui pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.1–1.2.3 skirsnius.

Naudojant viso srauto praskiedimo sistemą, suminis išmetamųjų dujų srautas (GTOTW) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.4 skirsnį.";

e) 1.3.2–1.4.6 skirsniai keičiami taip:

"1.3.2. Pataisa sausoms (drėgnoms) dujoms

Naudojant GEXHD, matuojama koncentracija perskaičiuojama drėgnoms dujoms pagal tokią formulę, jei iš karto nėra matuojamos drėgnos dujos:

conc (drėgnų) = kw × conc (sausų)

Natūralioms išmetamosioms dujoms:

K

=

1 + 1,88 × 0,005 ×

+ K

w2

Praskiestoms išmetamosioms dujoms:

K

=

200

− K

;

arba:

K

=

1 – K

1 +

1,88 × CO

%

sausų200

Praskiedimo orui:

k

= 1 – k

W1

k

=

H

×

+ H

×

H

×

+ H

×

1/DF

H

=

6,22 × Rd × pdpB – pd × Rd × 10– 2

Įsiurbiamam orui (jei skiriasi nuo praskiedimo oro):

k

= 1 – k

W2

k

=

1,608 × H

a

H

=

6,22 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ha – įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro)

Hd – praskiedimo oro absoliučioji drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro)

Rd – praskiedimo oro santykinė drėgmė (%)

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pd – praskiedimo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)

pa – įsiurbiamo oro soties garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha ir Hd vertės gali būti gautos, matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

1.3.3. NOx drėgmės pataisa

Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro temperatūros ir drėgmės daroma taikant faktorių kH, apskaičiuojamą pagal šią formulę:

k

= 1

H

– 10,71

T

– 298

,

čia:

Ta – įsiurbiamo oro temperatūra (K)

Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

1.3.4. Išmetamų teršalų masės srauto apskaičiavimas

Išmetamų teršalų masės srautai kiekvienam režimui apskaičiuojami taip:

a) natūralioms išmetamosioms dujoms [1]:

Dujų

= u × conc × G

EXHW

b) praskiestoms išmetamosioms dujoms [2]:

Dujų

= u × conc

× G

TOTW

čia:

concc – fono pataisytoji koncentracija

conc

= conc – conc

×

DF = 13,4/

CO

conc

+ conc

HC × 10- 4

arba:

DF = 13,4/concCO2.

Drėgmės koeficientai u taikomi pagal 4 lentelę:

4 lentelė Įvairių drėgnų teršalų komponentų koeficiento u vertės

Dujos | u | Koncentracija |

NOx | 0,001587 | ppm |

CO | 0,000966 | ppm |

HC | 0,000479 | ppm |

CO2 | 15,19 | % |

HC tankis pagrįstas vidutiniu anglies ir vandenilio atomų santykiu 1:1,85.

1.3.5. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visiems atskiriems komponentams taip:

Atskiros dujos =

mass

i × WFi∑i = 1n Pi × WFi

P

= P

+ P

AE,i,

Šiuose apskaičiavimuose naudoti svoriniai faktoriai ir režimo numeris (n) yra paimti iš III priedo 3.7.1 skirsnio.

1.4. Išmetamų kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas

Kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas taip:

1.4.1. Išmetamų kietųjų dalelių drėgnio pataisos faktorius

Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės srauto pataisos dėl oro drėgnio faktorius Kp apskaičiuojamas pagal šią formulę:

k

= 1/

H

– 10,71

čia:

Ha – įsiurbiamo oro drėgmė, g vandens kilogramui sauso oro

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

1.4.2. Dalies srauto praskiedimo sistema

Galutinėje ataskaitoje pateikiami išmetamų kietųjų dalelių bandymo galutiniai rezultatai nustatomi taikant šiuos etapus. Kadangi galima naudoti įvairius praskiedimo santykio reguliavimo būdus, lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų srautas GEDF apskaičiuojamas skirtingais skaičiavimo metodais. Visi apskaičiavimai turi būti grindžiami vidutinėmis vertėmis, gautomis atskiriems režimams (i) ėminių ėmimo laikotarpiu.

1.4.2.1. Izokinetinės sistemos

GEDFW,i = GEXHW,i × qi

q

=

G

× r

,

kurioje r atitinką izokinetinio zondo skerspjūvio ploto AP ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio ploto AT santykį:

r = A

A

T

1.4.2.2. Sistemos, kuriose matuojama CO2 arba NOx koncentracija

GEDFW,i = GEXHW,i × qi

q

=

ConcE,i – ConcA,iConcD,i – ConcA,i

kurioje:

ConcE = bandymo dujų koncentracija drėgnose nepraskiestose išmetamosiose dujose,

ConcD = bandymo dujų koncentracija drėgnose praskiestose išmetamosiose dujose,

ConcA = bandymo dujų koncentracija drėgname praskiedimo ore.

Koncentracijos, išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedo 1.3.2 skirsnį.

1.4.2.3. CO2 matavimo sistemos ir anglies kiekio balanso metodas

G

=

206,6 × GFUEL,iCO2D,i – CO2A,i

kurioje:

CO2D = CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose,

CO2A = CO2 koncentracija praskiedimo ore

(koncentracija nurodyta drėgnoms dujoms, % tūrio).

Ši lygtis grindžiama anglies kiekio balanso prielaida (anglies atomai tiekti varikliui pasišalina kaip CO2) ir gaunama pagal šias pakopas:

GEDFW,i = GEXHW,i × qi

Ir

q

=

CO

– CO

2A,i

1.4.2.4. Srauto matavimo sistemos

GEDFW,i = GEXHW,i × qi

q

= G

TOTW,iGTOTW,i – GDILW,i

1.4.3. Viso srauto praskiedimo sistema

Galutinėje ataskaitoje pateikiami kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų bandymo rezultatai gaunami taikant tokias pakopas.

Visi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams (i).

GEDFW,i – GTOTW,i

1.4.4. Kietųjų dalelių masės srauto apskaičiavimas

Kietųjų dalelių masės srautas apskaičiuojamas taip:

Taikant vieno filtro metodą:

PT

=

×

G

EDFWaver1 000

čia:

(GEDFW)aver yra nustatomas bandymo ciklui sumuojant ėminių ėmimo laikotarpiu atskiriems režimams gautas vidutines vertes:

= ∑

G

× WF

i

M

= ∑

M

SAM,i

čia: i = 1, … n

Taikant kelių filtrų metodą:

PT

=

×

G

EDFW,iaver1 000

čia: i = 1, … n

Kietųjų dalelių masės srauto vertė dėl fono gali būti pataisyta taip:

Taikant vieno filtro metodą:

PT

=

M

M

×

1 –

×

G

EDFWaver1 000

Jei daromas daugiau kaip vienas matavimas, (Md/MDIL) keičiamas (Md/MDIL)aver

DF = 13,4/

concCO2 + concCO + concHC × 10– 4

arba:

DF = 13,4/concCO2

Kelių filtrų metodui:

PT

=

M

M

×

1

DF

×

GEDFW,i1 000

Jei daromas daugiau kaip vienas matavimas, (Md/MDIL) keičiamas (Md/MDIL)aver

DF = 13,4/

concCO2 + concCO + concHC × 10– 4

arba:

DF = 13,4/concCO2

1.4.5. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis PT (g/kWh) apskaičiuojamas taip [3]

Taikant vieno filtro metodą:

PT = PT

mass∑i = 1n Pi × WFi

Taikant kelių filtrų metodą:

PT =

∑i = 1n PTmass,i × WFi∑i = 1n Pi × WFi

1.4.6. Tikrasis svorinis faktorius

Taikant vieno filtro metodą, tikrasis svorinis faktorius WFE,i kiekvienam režimui apskaičiuojamas taip:

WF

=

G

G

EDFW,i

čia: i = 1, … n

Tikrųjų svorinių faktorių vertė turi būti lygi III priedo 3.7.1 skirsnyje pateiktų svorinių faktorių vertei ± 0,005 (absoliučiąja verte).";

f) įterpiamas šis skirsnis:

"2. DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS (NRTC BANDYMAS)

Išmetamų teršalų kiekiui per NRTC ciklą įvertinti taikomi du matavimo metodai, aprašyti šiame skirsnyje:

- dujiniai komponentai matuojami natūraliose išmetamose dujose tikruoju laiku, o kietosios dalelės nustatomos naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą,

- dujiniai komponentai ir kietosios dalelės nustatomos naudojant viso srauto praskiedimo sistemą (CVS sistemą).

2.1. Dujinių teršalų natūraliose išmetamose dujose ir kietųjų dalelių apskaičiavimas naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą

2.1.1. Įvadas

Momentiniai dujinių komponentų koncentracijos signalai naudojami išmetamų teršalų masei apskaičiuoti, dauginant iš momentinio išmetamų teršalų masės srauto. Išmetamų teršalų masės srautas gali būti matuojamas tiesiogiai arba apskaičiuotas, taikant metodus, aprašytus III priedo 1 priedėlio 2.2.3 skirsnyje (įsiurbiamo oro srauto ir degalų srauto matavimas, bandomųjų dujų metodas, įsiurbimo oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas). Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į skirtingų prietaisų atsako trukmės vertes. Į šiuos skirtumus turi būti atsižvelgta darant signalų laikinį derinimą.

Nustatant kietąsias daleles, išmetamų teršalų masės srauto signalai naudojami dalies srauto praskiedimo sistemai kontroliuoti, kad būtų paimtas išmetamų teršalų masės srautui proporcingas ėminys. Proporcingumo kokybė tikrinama taikant ėminio ir išmetamų teršalų srauto regresijos analizę, kaip aprašyta III priedo 1 priedėlio 2.4 skirsnyje.

2.1.2. Dujinių komponentų nustatymas

2.1.2.1. Išmetamų teršalų masės srauto apskaičiavimas

Teršalų masė Mgas (g/bandymui) nustatoma, apskaičiuojant momentinę išmetamų teršalų masę pagal teršalų koncentraciją natūraliose išmetamose dujose, 4 lentelėje pateiktas u vertes (dar žr. 1.3.4 skirsnį), išmetamų teršalų masės srautą, atsižvelgus į transformacijos trukmę, ir integruojant momentines vertes visam ciklui. Geriau būtų matuoti drėgnų dujų koncentracijos vertes. Jei matuojamos sausos dujos, prieš darant bet kuriuos tolesnius apskaičiavimus, momentinėms koncentracijos vertėms taikoma toliau pateikta perskaičiavimo iš sausų į drėgnas dujas pataisa.

4 lentelė Įvairių drėgnų teršalų komponentų koeficiento u vertės

Dujos | u | Koncentracija |

NOx | 0,001587 | ppm |

CO | 0,000966 | ppm |

HC | 0,000479 | ppm |

CO2 | 15,19 | % |

HC tankis pagrįstas vidutiniu anglies ir vandenilio atomų santykiu 1:1,85.

Taikoma ši formulė:

M

= ∑

u × conc

× G

×

(g/bandymui)

čia:

u = išmetamųjų dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis

conci = atitinkamo komponento momentinė koncentracija natūraliose išmetamose dujose (ppm)

GEXHW, i = momentinis išmetamų teršalų masės srautas (kg/s)

f = duomenų rinkimo dažnis (Hz)

n = matavimų skaičius

Apskaičiuojant NOx koncentraciją turi būti naudojamas drėgmės pataisos faktorius kH, kaip aprašyta toliau.

Išmatuota momentinė koncentracija turi būti perskaičiuojama į drėgnų dujų koncentraciją, kaip aprašyta toliau, jei nebuvo matuojamos drėgnos dujos.

2.1.2.2. Pataisa sausoms (drėgnoms) dujoms

Jei matuojama sausų dujų momentinė koncentracija, ji turi būti perskaičiuojama drėgnoms dujoms pagal šias formules:

conc

= k

× conc

sausų

čia:

K

=

1 + 1,88 × 0,005 ×

CO

+ K

W2

kai

k

=

1,608 × H

a

čia:

concCO2 = sauso CO2 koncentracija (%)

concCO = sauso CO koncentracija (%)

Ha = įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro)

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa – įsiurbiamo oro soties garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos, matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

2.1.2.3. NOx drėgmės ir temperatūros pataisa

Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro temperatūros ir drėgmės daroma taikant faktorius, apskaičiuojamus pagal šią formulę:

k

= 1

H

– 10,71

T

– 298

čia:

Ta = įsiurbiamo oro temperatūra (K)

Ha = įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

2.1.2.4. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visiems atskiriems komponentams taip:

Atskiros dujos = Mgas/Wact

čia:

Wact = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)

2.1.3. Kietųjų dalelių nustatymas

2.1.3.1. Kietųjų dalelių masės apskaičiavimas

Kietųjų dalelių masė MPT (g/bandymui) apskaičiuojama pagal vieną iš šių metodų:

a) M

=

×

MEDFW1 000

čia:

Mf = kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg)

MSAM = praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per kietųjų dalelių rinkimo filtrus, masė (kg)

MEDFW = praskiestų išmetamųjų dujų vieno ciklo ekvivalentinė masė (kg)

Praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinė suminė vieno ciklo masė nustatoma taip:

M

= ∑

G

×

1f

G

= G

× q

i

q

= G

TOTW,iGTOTW,i – GDILW,i

čia:

GEDFW,i = momentinis praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinis masės srautas (kg/s)

GEXHW,i = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)

qi = momentinis praskiedimo santykis

GTOTW,i = momentinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas per praskiedimo tunelį (kg/s)

GDILW,i = momentinis skiedimo oro masės srautas (kg/s)

f = duomenų rinkimo dažnis (Hz)

n = matavimų skaičius

b) M

= M

frs × 1 000

čia:

Mf = kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg)

rs = vidutinis ėminio santykis per bandymo ciklą

čia:

r

=

×

MSAMMTOTW

čia:

MSE = per ciklą paimta išmetamųjų dujų masė (kg)

MEXHW = visas išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą (kg)

MSAM = praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per kietųjų dalelių rinkimo filtrus, masė (kg)

MTOTW = praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per praskiedimo tunelį, masė (kg)

Pastaba:

Naudojant viso ėminio ėmimo sistemą, MSAM ir MTOTW yra vienodos.

2.1.3.2. Kietųjų dalelių drėgmės pataisos faktorius

Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės srauto pataisos dėl oro drėgmės faktorius kp apskaičiuojamas pagal šią formulę:

k

= 1

H

– 10,71

čia:

Ha = įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

2.1.3.3. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamų kietųjų dalelių kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:

PT = M

× k

/W

act

čia:

Wact = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)

2.2. Dujinių ir kietųjų dalelių komponentų nustatymas, naudojant viso srauto praskiedimo sistemą

Norint apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų masės srautą. Visas praskiestų išmetamųjų dujų srautas per ciklą MTOTW (kg/bandymui) apskaičiuojamas pagal ciklui gautas matavimo vertes ir atitinkamus srauto matavimo įtaiso (V0 – PDP, KV – CFV, Cd – SSV) kalibravimo duomenis: galima taikyti atitinkamus metodus, aprašytus 2.2.1 skirsnyje. Jei visa kietųjų dalelių ėminio masė (MSAM) ir dujinių teršalų masė yra didesnė kaip 0,5 % viso CVS srauto (MTOTW), turi būti daroma CVS srauto pataisa dėl MSAM arba kietųjų dalelių ėminio srautas turi būti grąžintas į CVS prieš srauto matavimo įtaisą.

2.2.1. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto nustatymas

PDP-CVS sistema

Jei naudojant šilumokaitį praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra palaikoma pastovi visą ciklą ± 6 K tikslumu, ciklo masės srautas apskaičiuojamas taip:

M

= 1,293 × V

× N

×

× 273/

101,3 × T

čia:

MTOTW = vieno ciklo praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masė

V0 = dujų, bandymo sąlygomis pumpuojamų per vieną apsisukimą, tūris, (m3/aps)

NP = suminis siurblio per bandymą padarytų apsisukimų skaičius

pB = atmosferos slėgis bandymo kameroje (kPa)

p1 = slėgio siurblio įleidžiamojoje angoje sumažėjimas, palyginti su atmosferos (kPa)

T = ciklo vidutinė praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra siurblio įleidžiamojoje angoje (K)

Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama taip:

M

= 1,293 × V

× N

×

× 273/

101,3 × T

čia:

Np, i = suminis siurblio apsisukimų skaičius per laiko atkarpą

CFV-CVS sistema

Jei naudojant šilumokaitį praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra palaikoma pastovi visą ciklą ± 11 K tikslumu, ciklo masės srautas apskaičiuojamas taip:

M

= 1,293 × t × K

× p

T

0,5

čia:

MTOTW = vieno ciklo praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masė

t = ciklo trukmė (s)

KV = kritinio srauto venturi srautmačio kalibravimo koeficientas normaliomis sąlygomis,

pA = absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa)

T = absoliučioji temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)

Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama taip:

M

= 1,293 × Δt

× K

× p

/T

0,5

čia:

Δti = laiko intervalas (-ai)

SSV-CVS sistema

Jei naudojant šilumokaitį praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra palaikoma pastovi visą ciklą ± 11 K tikslumu, ciklo masės srautas apskaičiuojamas taip:

M

= 1,293 × Q

SSV

čia:

Q

= A

d

C

P

1

T

r

– r

1

1 – β4r1.4286

A0 = konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys

= 0,006111 SI vienetais

m

min

K

kPa

1

mm

d = SSV žiočių skersmuo (m)

Cd = SSV ištekėjimo koeficientas

PA = absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa)

T = temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)

r 1 –

ΔPPA

β d

D

Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama taip:

M

= 1,293 × Q

× Δt

i

čia:

Q

= A

d

C

P

1

T

r

– r

1

1 – β4r1,4286

Δti = laiko intervalas (-ai)

Skaičiavimas tikruoju laiku pradedamas taikant pagrįstą Cd vertę, pvz., 0,98, arba pagrįsta QSSV vertę. Jei skaičiavimas pradedamas taikant QSSV, pradinė QSSV vertė turi būti naudojama Re įvertinti.

Darant visus išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymus, srauto prie SSV žiočių Reinoldso skaičius turi atitikti Reinoldso skaičių intervalą, naudojamą kalibravimo kreivei pagal 2 priedėlio 3.2 skirsnį gauti.

2.2.2. NOx drėgmės pataisa

Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro drėgmės daroma taikant faktorius, apskaičiuojamus pagal šią formulę:

k

= 1

H

– 10,71

T

– 298

čia:

Ta = oro temperatūra (K)

Ha = įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ra = įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa = įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)

pB = suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

2.2.3. Išmetamų teršalų masės srauto apskaičiavimas

2.2.3.1. Pastovaus masės srauto sistemos

Sistemoms, turinčioms šilumokaitį, teršalų masė MGAS (g/bandymui) nustatoma pagal šią lygtį:

MGAS = u × conc × MTOTW

čia:

u = išmetamųjų dujų komponento tankio ir praskiestų išmetamųjų dujų tankio santykis, kaip pateikta 2.1.2.1 punkto 4 lentelėje.

conc = pataisytos vidutinės fono koncentracijos vertės ciklui, gautos integruojant (privaloma NOx ir HC) arba matuojant koncentracija maiše (ppm)

MTOTW = suminė vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė, apibrėžta 2.2.1 skirsnyje (kg)

Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro drėgmės daroma taikant faktorių kH, kaip aprašyta 2.2.2 skirsnyje.

Išmatuota sausų dujų koncentracija turi būti perskaičiuojama į drėgnų dujų koncentraciją pagal 1.3.2 skirsnį.

2.2.3.1.1. Koncentracijos verčių su fono koncentracijos pataisa nustatymas

Norint gauti tikrąsias teršalų koncentracijos vertes, iš išmatuotos koncentracijos turi būti atimta vidutinė dujinių teršalų fono koncentracija praskiedimo ore. Vidutinės fono koncentracijos vertės gali būti nustatytos taikant ėminio rinkimo maiše metodą arba nepertraukiamu matavimu ir integravimu. Turi būti taikoma ši formulė:

conc = conce – concd × (1 – (1/DF))

čia:

conc = atitinkamo teršalo koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, padarius pataisą atitinkamo teršalo kiekiui praskiedimo ore (ppm)

conce = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose (ppm)

concd = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore (ppm)

DF = praskiedimo faktorius

Praskiedimo faktorius apskaičiuojamas taip:

DF = 13,4

conc

+ conc

eCO × 10– 4

2.2.3.2. Sistemos su srauto kompensavimu

Sistemoms be šilumokaičio teršalų masė MGAS (g/bandymui) turi būti nustatyta apskaičiuojant momentines išmetamųjų teršalų mases ir momentines vertes integruojant visam ciklui. Be to, momentinei koncentracijos vertei turi būti taikoma pataisa fono koncentracijai. Turi būti taikoma ši formulė:

M

= ∑

–

(g/bandymui)

čia:

conce, i = momentinė atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose (ppm)

concd = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore (ppm)

u = išmetamųjų dujų komponento tankio ir praskiestų išmetamųjų dujų tankio santykis, kaip pateikta 2.1.2.1 punkto 4 lentelėje

MTOTW, i = momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė (2.2.1 skirsnis) (kg)

MTOTW = suminė vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė (2.2.1 skirsnis) (kg)

DF = praskiedimo faktorius, apibrėžtas 2.2.3.1.1 punkte.

Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro drėgmės daroma taikant faktorių kH, kaip aprašyta 2.2.2 skirsnyje.

2.2.4. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visiems atskiriems komponentams taip:

Atskiros dujos = Mgas/Wact

čia:

Wact = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)

2.2.5. Kietųjų dalelių išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

2.2.5.1. Masės srauto apskaičiavimas

Kietųjų dalelių masė MPT (g/bandymui) apskaičiuojama taip:

M

=

×

MTOTW1 000

Mf = kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg)

MTOTW = suminė vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė, nustatyta 2.2.1 skirsnyje (kg)

MSAM = praskiestų išmetamųjų dujų, paimtų iš praskiedimo tunelio kietosioms dalelėms rinkti, masė (kg)

ir

Mf = Mf,p + Mf,b, jei sveriami atskirai (mg)

Mf, p = kietųjų dalelių, surinktų ant pirminio filtro, masė (mg)

Mf, b = kietųjų dalelių, surinktų ant atsarginio filtro, masė (mg)

Jei naudojama dvigubo praskiedimo sistema, antrinio praskiedimo oro masė turi būti atimta iš visos dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų, praėjusių per kietųjų dalelių filtrus, masės.

MSAM = MTOT – MSEC

čia:

MTOT = dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų, praėjusių per kietųjų dalelių filtrą, masė (kg)

MSEC = antrinio praskiedimo oro masė (kg)

Jei kietųjų dalelių fono koncentracija praskiedimo ore yra nustatoma pagal III priedo 4.4.4 skirsnį, kietųjų dalelių masei gali būti padaryta pataisa fono koncentracijai. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama taip:

M

=

M

M

×

1

DF

×

MTOTW1 000

čia:

Mf, MSAM, MTOTW = žr. pirmiau

MDIL = pirminio praskiedimo oro, imamo kietųjų dalelių fono koncentracijos nustatymo sistema, masė (kg)

Md = kietųjų dalelių, surinktų pirminiame praskiedimo ore fono koncentracijai nustatyti, masė (mg)

DF = praskiedimo faktorius, nustatytas 2.2.3.1.1 skirsnyje

2.2.5.2. Kietųjų dalelių drėgmės pataisos faktorius

Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės srauto pataisos dėl oro drėgmės faktorius kp apskaičiuojamas pagal šią formulę:

k

= 1

H

– 10,71

čia:

Ha = įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):

H

=

6,220 × Ra × papB – pa × Ra × 10– 2

čia:

Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)

pa – įsiurbiamo oro soties garų slėgis (kPa)

pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)

Pastaba:

Ha vertės gali būti gautos, matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.

2.2.5.3. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamų kietųjų dalelių kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:

PT = M

× k

/W

act

čia:

Wact = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)"

9. Įrašomi šie priedėliai:"

4 PRIEDĖLIS

NRTC VARIKLIŲ DINAMOMETRINIS GRAFIKAS

Laikas (s) | Vardinis apsisukimų dažnis (s) | Vardinis sukimo momentas (s) |

1 | 0 | 0 |

2 | 0 | 0 |

3 | 0 | 0 |

4 | 0 | 0 |

5 | 0 | 0 |

6 | 0 | 0 |

7 | 0 | 0 |

8 | 0 | 0 |

9 | 0 | 0 |

10 | 0 | 0 |

11 | 0 | 0 |

12 | 0 | 0 |

13 | 0 | 0 |

14 | 0 | 0 |

15 | 0 | 0 |

16 | 0 | 0 |

17 | 0 | 0 |

18 | 0 | 0 |

19 | 0 | 0 |

20 | 0 | 0 |

21 | 0 | 0 |

22 | 0 | 0 |

23 | 0 | 0 |

24 | 1 | 3 |

25 | 1 | 3 |

26 | 1 | 3 |

27 | 1 | 3 |

28 | 1 | 3 |

29 | 1 | 3 |

30 | 1 | 6 |

31 | 1 | 6 |

32 | 2 | 1 |

33 | 4 | 13 |

34 | 7 | 18 |

35 | 9 | 21 |

36 | 17 | 20 |

37 | 33 | 42 |

38 | 57 | 46 |

39 | 44 | 33 |

40 | 31 | 0 |

41 | 22 | 27 |

42 | 33 | 43 |

43 | 80 | 49 |

44 | 105 | 47 |

45 | 98 | 70 |

46 | 104 | 36 |

47 | 104 | 65 |

48 | 96 | 71 |

49 | 101 | 62 |

50 | 102 | 51 |

51 | 102 | 50 |

52 | 102 | 46 |

53 | 102 | 41 |

54 | 102 | 31 |

55 | 89 | 2 |

56 | 82 | 0 |

57 | 47 | 1 |

58 | 23 | 1 |

59 | 1 | 3 |

60 | 1 | 8 |

61 | 1 | 3 |

62 | 1 | 5 |

63 | 1 | 6 |

64 | 1 | 4 |

65 | 1 | 4 |

66 | 0 | 6 |

67 | 1 | 4 |

68 | 9 | 21 |

69 | 25 | 56 |

70 | 64 | 26 |

71 | 60 | 31 |

72 | 63 | 20 |

73 | 62 | 24 |

74 | 64 | 8 |

75 | 58 | 44 |

76 | 65 | 10 |

77 | 65 | 12 |

78 | 68 | 23 |

79 | 69 | 30 |

80 | 71 | 30 |

81 | 74 | 15 |

82 | 71 | 23 |

83 | 73 | 20 |

84 | 73 | 21 |

85 | 73 | 19 |

86 | 70 | 33 |

87 | 70 | 34 |

88 | 65 | 47 |

89 | 66 | 47 |

90 | 64 | 53 |

91 | 65 | 45 |

92 | 66 | 38 |

93 | 67 | 49 |

94 | 69 | 39 |

95 | 69 | 39 |

96 | 66 | 42 |

97 | 71 | 29 |

98 | 75 | 29 |

99 | 72 | 23 |

100 | 74 | 22 |

101 | 75 | 24 |

102 | 73 | 30 |

103 | 74 | 24 |

104 | 77 | 6 |

105 | 76 | 12 |

106 | 74 | 39 |

107 | 72 | 30 |

108 | 75 | 22 |

109 | 78 | 64 |

110 | 102 | 34 |

111 | 103 | 28 |

112 | 103 | 28 |

113 | 103 | 19 |

114 | 103 | 32 |

115 | 104 | 25 |

116 | 103 | 38 |

117 | 103 | 39 |

118 | 103 | 34 |

119 | 102 | 44 |

120 | 103 | 38 |

121 | 102 | 43 |

122 | 103 | 34 |

123 | 102 | 41 |

124 | 103 | 44 |

125 | 103 | 37 |

126 | 103 | 27 |

127 | 104 | 13 |

128 | 104 | 30 |

129 | 104 | 19 |

130 | 103 | 28 |

131 | 104 | 40 |

132 | 104 | 32 |

133 | 101 | 63 |

134 | 102 | 54 |

135 | 102 | 52 |

136 | 102 | 51 |

137 | 103 | 40 |

138 | 104 | 34 |

139 | 102 | 36 |

140 | 104 | 44 |

141 | 103 | 44 |

142 | 104 | 33 |

143 | 102 | 27 |

144 | 103 | 26 |

145 | 79 | 53 |

146 | 51 | 37 |

147 | 24 | 23 |

148 | 13 | 33 |

149 | 19 | 55 |

150 | 45 | 30 |

151 | 34 | 7 |

152 | 14 | 4 |

153 | 8 | 16 |

154 | 15 | 6 |

155 | 39 | 47 |

156 | 39 | 4 |

157 | 35 | 26 |

158 | 27 | 38 |

159 | 43 | 40 |

160 | 14 | 23 |

161 | 10 | 10 |

162 | 15 | 33 |

163 | 35 | 72 |

164 | 60 | 39 |

165 | 55 | 31 |

166 | 47 | 30 |

167 | 16 | 7 |

168 | 0 | 6 |

169 | 0 | 8 |

170 | 0 | 8 |

171 | 0 | 2 |

172 | 2 | 17 |

173 | 10 | 28 |

174 | 28 | 31 |

175 | 33 | 30 |

176 | 36 | 0 |

177 | 19 | 10 |

178 | 1 | 18 |

179 | 0 | 16 |

180 | 1 | 3 |

181 | 1 | 4 |

182 | 1 | 5 |

183 | 1 | 6 |

184 | 1 | 5 |

185 | 1 | 3 |

186 | 1 | 4 |

187 | 1 | 4 |

188 | 1 | 6 |

189 | 8 | 18 |

190 | 20 | 51 |

191 | 49 | 19 |

192 | 41 | 13 |

193 | 31 | 16 |

194 | 28 | 21 |

195 | 21 | 17 |

196 | 31 | 21 |

197 | 21 | 8 |

198 | 0 | 14 |

199 | 0 | 12 |

200 | 3 | 8 |

201 | 3 | 22 |

202 | 12 | 20 |

203 | 14 | 20 |

204 | 16 | 17 |

205 | 20 | 18 |

206 | 27 | 34 |

207 | 32 | 33 |

208 | 41 | 31 |

209 | 43 | 31 |

210 | 37 | 33 |

211 | 26 | 18 |

212 | 18 | 29 |

213 | 14 | 51 |

214 | 13 | 11 |

215 | 12 | 9 |

216 | 15 | 33 |

217 | 20 | 25 |

218 | 25 | 17 |

219 | 31 | 29 |

220 | 36 | 66 |

221 | 66 | 40 |

222 | 50 | 13 |

223 | 16 | 24 |

224 | 26 | 50 |

225 | 64 | 23 |

226 | 81 | 20 |

227 | 83 | 11 |

228 | 79 | 23 |

229 | 76 | 31 |

230 | 68 | 24 |

231 | 59 | 33 |

232 | 59 | 3 |

233 | 25 | 7 |

234 | 21 | 10 |

235 | 20 | 19 |

236 | 4 | 10 |

237 | 5 | 7 |

238 | 4 | 5 |

239 | 4 | 6 |

240 | 4 | 6 |

241 | 4 | 5 |

242 | 7 | 5 |

243 | 16 | 28 |

244 | 28 | 25 |

245 | 52 | 53 |

246 | 50 | 8 |

247 | 26 | 40 |

248 | 48 | 29 |

249 | 54 | 39 |

250 | 60 | 42 |

251 | 48 | 18 |

252 | 54 | 51 |

253 | 88 | 90 |

254 | 103 | 84 |

255 | 103 | 85 |

256 | 102 | 84 |

257 | 58 | 66 |

258 | 64 | 97 |

259 | 56 | 80 |

260 | 51 | 67 |

261 | 52 | 96 |

262 | 63 | 62 |

263 | 71 | 6 |

264 | 33 | 16 |

265 | 47 | 45 |

266 | 43 | 56 |

267 | 42 | 27 |

268 | 42 | 64 |

269 | 75 | 74 |

270 | 68 | 96 |

271 | 86 | 61 |

272 | 66 | 0 |

273 | 37 | 0 |

274 | 45 | 37 |

275 | 68 | 96 |

276 | 80 | 97 |

277 | 92 | 96 |

278 | 90 | 97 |

279 | 82 | 96 |

280 | 94 | 81 |

281 | 90 | 85 |

282 | 96 | 65 |

283 | 70 | 96 |

284 | 55 | 95 |

285 | 70 | 96 |

286 | 79 | 96 |

287 | 81 | 71 |

288 | 71 | 60 |

289 | 92 | 65 |

290 | 82 | 63 |

291 | 61 | 47 |

292 | 52 | 37 |

293 | 24 | 0 |

294 | 20 | 7 |

295 | 39 | 48 |

296 | 39 | 54 |

297 | 63 | 58 |

298 | 53 | 31 |

299 | 51 | 24 |

300 | 48 | 40 |

301 | 39 | 0 |

302 | 35 | 18 |

303 | 36 | 16 |

304 | 29 | 17 |

305 | 28 | 21 |

306 | 31 | 15 |

307 | 31 | 10 |

308 | 43 | 19 |

309 | 49 | 63 |

310 | 78 | 61 |

311 | 78 | 46 |

312 | 66 | 65 |

313 | 78 | 97 |

314 | 84 | 63 |

315 | 57 | 26 |

316 | 36 | 22 |

317 | 20 | 34 |

318 | 19 | 8 |

319 | 9 | 10 |

320 | 5 | 5 |

321 | 7 | 11 |

322 | 15 | 15 |

323 | 12 | 9 |

324 | 13 | 27 |

325 | 15 | 28 |

326 | 16 | 28 |

327 | 16 | 31 |

328 | 15 | 20 |

329 | 17 | 0 |

330 | 20 | 34 |

331 | 21 | 25 |

332 | 20 | 0 |

333 | 23 | 25 |

334 | 30 | 58 |

335 | 63 | 96 |

336 | 83 | 60 |

337 | 61 | 0 |

338 | 26 | 0 |

339 | 29 | 44 |

340 | 68 | 97 |

341 | 80 | 97 |

342 | 88 | 97 |

343 | 99 | 88 |

344 | 102 | 86 |

345 | 100 | 82 |

346 | 74 | 79 |

347 | 57 | 79 |

348 | 76 | 97 |

349 | 84 | 97 |

350 | 86 | 97 |

351 | 81 | 98 |

352 | 83 | 83 |

353 | 65 | 96 |

354 | 93 | 72 |

355 | 63 | 60 |

356 | 72 | 49 |

357 | 56 | 27 |

358 | 29 | 0 |

359 | 18 | 13 |

360 | 25 | 11 |

361 | 28 | 24 |

362 | 34 | 53 |

363 | 65 | 83 |

364 | 80 | 44 |

365 | 77 | 46 |

366 | 76 | 50 |

367 | 45 | 52 |

368 | 61 | 98 |

369 | 61 | 69 |

370 | 63 | 49 |

371 | 32 | 0 |

372 | 10 | 8 |

373 | 17 | 7 |

374 | 16 | 13 |

375 | 11 | 6 |

376 | 9 | 5 |

377 | 9 | 12 |

378 | 12 | 46 |

379 | 15 | 30 |

380 | 26 | 28 |

381 | 13 | 9 |

382 | 16 | 21 |

383 | 24 | 4 |

384 | 36 | 43 |

385 | 65 | 85 |

386 | 78 | 66 |

387 | 63 | 39 |

388 | 32 | 34 |

389 | 46 | 55 |

390 | 47 | 42 |

391 | 42 | 39 |

392 | 27 | 0 |

393 | 14 | 5 |

394 | 14 | 14 |

395 | 24 | 54 |

396 | 60 | 90 |

397 | 53 | 66 |

398 | 70 | 48 |

399 | 77 | 93 |

400 | 79 | 67 |

401 | 46 | 65 |

402 | 69 | 98 |

403 | 80 | 97 |

404 | 74 | 97 |

405 | 75 | 98 |

406 | 56 | 61 |

407 | 42 | 0 |

408 | 36 | 32 |

409 | 34 | 43 |

410 | 68 | 83 |

411 | 102 | 48 |

412 | 62 | 0 |

413 | 41 | 39 |

414 | 71 | 86 |

415 | 91 | 52 |

416 | 89 | 55 |

417 | 89 | 56 |

418 | 88 | 58 |

419 | 78 | 69 |

420 | 98 | 39 |

421 | 64 | 61 |

422 | 90 | 34 |

423 | 88 | 38 |

424 | 97 | 62 |

425 | 100 | 53 |

426 | 81 | 58 |

427 | 74 | 51 |

428 | 76 | 57 |

429 | 76 | 72 |

430 | 85 | 72 |

431 | 84 | 60 |

432 | 83 | 72 |

433 | 83 | 72 |

434 | 86 | 72 |

435 | 89 | 72 |

436 | 86 | 72 |

437 | 87 | 72 |

438 | 88 | 72 |

439 | 88 | 71 |

440 | 87 | 72 |

441 | 85 | 71 |

442 | 88 | 72 |

443 | 88 | 72 |

444 | 84 | 72 |

445 | 83 | 73 |

446 | 77 | 73 |

447 | 74 | 73 |

448 | 76 | 72 |

449 | 46 | 77 |

450 | 78 | 62 |

451 | 79 | 35 |

452 | 82 | 38 |

453 | 81 | 41 |

454 | 79 | 37 |

455 | 78 | 35 |

456 | 78 | 38 |

457 | 78 | 46 |

458 | 75 | 49 |

459 | 73 | 50 |

460 | 79 | 58 |

461 | 79 | 71 |

462 | 83 | 44 |

463 | 53 | 48 |

464 | 40 | 48 |

465 | 51 | 75 |

466 | 75 | 72 |

467 | 89 | 67 |

468 | 93 | 60 |

469 | 89 | 73 |

470 | 86 | 73 |

471 | 81 | 73 |

472 | 78 | 73 |

473 | 78 | 73 |

474 | 76 | 73 |

475 | 79 | 73 |

476 | 82 | 73 |

477 | 86 | 73 |

478 | 88 | 72 |

479 | 92 | 71 |

480 | 97 | 54 |

481 | 73 | 43 |

482 | 36 | 64 |

483 | 63 | 31 |

484 | 78 | 1 |

485 | 69 | 27 |

486 | 67 | 28 |

487 | 72 | 9 |

488 | 71 | 9 |

489 | 78 | 36 |

490 | 81 | 56 |

491 | 75 | 53 |

492 | 60 | 45 |

493 | 50 | 37 |

494 | 66 | 41 |

495 | 51 | 61 |

496 | 68 | 47 |

497 | 29 | 42 |

498 | 24 | 73 |

499 | 64 | 71 |

500 | 90 | 71 |

501 | 100 | 61 |

502 | 94 | 73 |

503 | 84 | 73 |

504 | 79 | 73 |

505 | 75 | 72 |

506 | 78 | 73 |

507 | 80 | 73 |

508 | 81 | 73 |

509 | 81 | 73 |

510 | 83 | 73 |

511 | 85 | 73 |

512 | 84 | 73 |

513 | 85 | 73 |

514 | 86 | 73 |

515 | 85 | 73 |

516 | 85 | 73 |

517 | 85 | 72 |

518 | 85 | 73 |

519 | 83 | 73 |

520 | 79 | 73 |

521 | 78 | 73 |

522 | 81 | 73 |

523 | 82 | 72 |

524 | 94 | 56 |

525 | 66 | 48 |

526 | 35 | 71 |

527 | 51 | 44 |

528 | 60 | 23 |

529 | 64 | 10 |

530 | 63 | 14 |

531 | 70 | 37 |

532 | 76 | 45 |

533 | 78 | 18 |

534 | 76 | 51 |

535 | 75 | 33 |

536 | 81 | 17 |

537 | 76 | 45 |

538 | 76 | 30 |

539 | 80 | 14 |

540 | 71 | 18 |

541 | 71 | 14 |

542 | 71 | 11 |

543 | 65 | 2 |

544 | 31 | 26 |

545 | 24 | 72 |

546 | 64 | 70 |

547 | 77 | 62 |

548 | 80 | 68 |

549 | 83 | 53 |

550 | 83 | 50 |

551 | 83 | 50 |

552 | 85 | 43 |

553 | 86 | 45 |

554 | 89 | 35 |

555 | 82 | 61 |

556 | 87 | 50 |

557 | 85 | 55 |

558 | 89 | 49 |

559 | 87 | 70 |

560 | 91 | 39 |

561 | 72 | 3 |

562 | 43 | 25 |

563 | 30 | 60 |

564 | 40 | 45 |

565 | 37 | 32 |

566 | 37 | 32 |

567 | 43 | 70 |

568 | 70 | 54 |

569 | 77 | 47 |

570 | 79 | 66 |

571 | 85 | 53 |

572 | 83 | 57 |

573 | 86 | 52 |

574 | 85 | 51 |

575 | 70 | 39 |

576 | 50 | 5 |

577 | 38 | 36 |

578 | 30 | 71 |

579 | 75 | 53 |

580 | 84 | 40 |

581 | 85 | 42 |

582 | 86 | 49 |

583 | 86 | 57 |

584 | 89 | 68 |

585 | 99 | 61 |

586 | 77 | 29 |

587 | 81 | 72 |

588 | 89 | 69 |

589 | 49 | 56 |

590 | 79 | 70 |

591 | 104 | 59 |

592 | 103 | 54 |

593 | 102 | 56 |

594 | 102 | 56 |

595 | 103 | 61 |

596 | 102 | 64 |

597 | 103 | 60 |

598 | 93 | 72 |

599 | 86 | 73 |

600 | 76 | 73 |

601 | 59 | 49 |

602 | 46 | 22 |

603 | 40 | 65 |

604 | 72 | 31 |

605 | 72 | 27 |

606 | 67 | 44 |

607 | 68 | 37 |

608 | 67 | 42 |

609 | 68 | 50 |

610 | 77 | 43 |

611 | 58 | 4 |

612 | 22 | 37 |

613 | 57 | 69 |

614 | 68 | 38 |

615 | 73 | 2 |

616 | 40 | 14 |

617 | 42 | 38 |

618 | 64 | 69 |

619 | 64 | 74 |

620 | 67 | 73 |

621 | 65 | 73 |

622 | 68 | 73 |

623 | 65 | 49 |

624 | 81 | 0 |

625 | 37 | 25 |

626 | 24 | 69 |

627 | 68 | 71 |

628 | 70 | 71 |

629 | 76 | 70 |

630 | 71 | 72 |

631 | 73 | 69 |

632 | 76 | 70 |

633 | 77 | 72 |

634 | 77 | 72 |

635 | 77 | 72 |

636 | 77 | 70 |

637 | 76 | 71 |

638 | 76 | 71 |

639 | 77 | 71 |

640 | 77 | 71 |

641 | 78 | 70 |

642 | 77 | 70 |

643 | 77 | 71 |

644 | 79 | 72 |

645 | 78 | 70 |

646 | 80 | 70 |

647 | 82 | 71 |

648 | 84 | 71 |

649 | 83 | 71 |

650 | 83 | 73 |

651 | 81 | 70 |

652 | 80 | 71 |

653 | 78 | 71 |

654 | 76 | 70 |

655 | 76 | 70 |

656 | 76 | 71 |

657 | 79 | 71 |

658 | 78 | 71 |

659 | 81 | 70 |

660 | 83 | 72 |

661 | 84 | 71 |

662 | 86 | 71 |

663 | 87 | 71 |

664 | 92 | 72 |

665 | 91 | 72 |

666 | 90 | 71 |

667 | 90 | 71 |

668 | 91 | 71 |

669 | 90 | 70 |

670 | 90 | 72 |

671 | 91 | 71 |

672 | 90 | 71 |

673 | 90 | 71 |

674 | 92 | 72 |

675 | 93 | 69 |

676 | 90 | 70 |

677 | 93 | 72 |

678 | 91 | 70 |

679 | 89 | 71 |

680 | 91 | 71 |

681 | 90 | 71 |

682 | 90 | 71 |

683 | 92 | 71 |

684 | 91 | 71 |

685 | 93 | 71 |

686 | 93 | 68 |

687 | 98 | 68 |

688 | 98 | 67 |

689 | 100 | 69 |

690 | 99 | 68 |

691 | 100 | 71 |

692 | 99 | 68 |

693 | 100 | 69 |

694 | 102 | 72 |

695 | 101 | 69 |

696 | 100 | 69 |

697 | 102 | 71 |

698 | 102 | 71 |

699 | 102 | 69 |

700 | 102 | 71 |

701 | 102 | 68 |

702 | 100 | 69 |

703 | 102 | 70 |

704 | 102 | 68 |

705 | 102 | 70 |

706 | 102 | 72 |

707 | 102 | 68 |

708 | 102 | 69 |

709 | 100 | 68 |

710 | 102 | 71 |

711 | 101 | 64 |

712 | 102 | 69 |

713 | 102 | 69 |

714 | 101 | 69 |

715 | 102 | 64 |

716 | 102 | 69 |

717 | 102 | 68 |

718 | 102 | 70 |

719 | 102 | 69 |

720 | 102 | 70 |

721 | 102 | 70 |

722 | 102 | 62 |

723 | 104 | 38 |

724 | 104 | 15 |

725 | 102 | 24 |

726 | 102 | 45 |

727 | 102 | 47 |

728 | 104 | 40 |

729 | 101 | 52 |

730 | 103 | 32 |

731 | 102 | 50 |

732 | 103 | 30 |

733 | 103 | 44 |

734 | 102 | 40 |

735 | 103 | 43 |

736 | 103 | 41 |

737 | 102 | 46 |

738 | 103 | 39 |

739 | 102 | 41 |

740 | 103 | 41 |

741 | 102 | 38 |

742 | 103 | 39 |

743 | 102 | 46 |

744 | 104 | 46 |

745 | 103 | 49 |

746 | 102 | 45 |

747 | 103 | 42 |

748 | 103 | 46 |

749 | 103 | 38 |

750 | 102 | 48 |

751 | 103 | 35 |

752 | 102 | 48 |

753 | 103 | 49 |

754 | 102 | 48 |

755 | 102 | 46 |

756 | 103 | 47 |

757 | 102 | 49 |

758 | 102 | 42 |

759 | 102 | 52 |

760 | 102 | 57 |

761 | 102 | 55 |

762 | 102 | 61 |

763 | 102 | 61 |

764 | 102 | 58 |

765 | 103 | 58 |

766 | 102 | 59 |

767 | 102 | 54 |

768 | 102 | 63 |

769 | 102 | 61 |

770 | 103 | 55 |

771 | 102 | 60 |

772 | 102 | 72 |

773 | 103 | 56 |

774 | 102 | 55 |

775 | 102 | 67 |

776 | 103 | 56 |

777 | 84 | 42 |

778 | 48 | 7 |

779 | 48 | 6 |

780 | 48 | 6 |

781 | 48 | 7 |

782 | 48 | 6 |

783 | 48 | 7 |

784 | 67 | 21 |

785 | 105 | 59 |

786 | 105 | 96 |

787 | 105 | 74 |

788 | 105 | 66 |

789 | 105 | 62 |

790 | 105 | 66 |

791 | 89 | 41 |

792 | 52 | 5 |

793 | 48 | 5 |

794 | 48 | 7 |

795 | 48 | 5 |

796 | 48 | 6 |

797 | 48 | 4 |

798 | 52 | 6 |

799 | 51 | 5 |

800 | 51 | 6 |

801 | 51 | 6 |

802 | 52 | 5 |

803 | 52 | 5 |

804 | 57 | 44 |

805 | 98 | 90 |

806 | 105 | 94 |

807 | 105 | 100 |

808 | 105 | 98 |

809 | 105 | 95 |

810 | 105 | 96 |

811 | 105 | 92 |

812 | 104 | 97 |

813 | 100 | 85 |

814 | 94 | 74 |

815 | 87 | 62 |

816 | 81 | 50 |

817 | 81 | 46 |

818 | 80 | 39 |

819 | 80 | 32 |

820 | 81 | 28 |

821 | 80 | 26 |

822 | 80 | 23 |

823 | 80 | 23 |

824 | 80 | 20 |

825 | 81 | 19 |

826 | 80 | 18 |

827 | 81 | 17 |

828 | 80 | 20 |

829 | 81 | 24 |

830 | 81 | 21 |

831 | 80 | 26 |

832 | 80 | 24 |

833 | 80 | 23 |

834 | 80 | 22 |

835 | 81 | 21 |

836 | 81 | 24 |

837 | 81 | 24 |

838 | 81 | 22 |

839 | 81 | 22 |

840 | 81 | 21 |

841 | 81 | 31 |

842 | 81 | 27 |

843 | 80 | 26 |

844 | 80 | 26 |

845 | 81 | 25 |

846 | 80 | 21 |

847 | 81 | 20 |

848 | 83 | 21 |

849 | 83 | 15 |

850 | 83 | 12 |

851 | 83 | 9 |

852 | 83 | 8 |

853 | 83 | 7 |

854 | 83 | 6 |

855 | 83 | 6 |

856 | 83 | 6 |

857 | 83 | 6 |

858 | 83 | 6 |

859 | 76 | 5 |

860 | 49 | 8 |

861 | 51 | 7 |

862 | 51 | 20 |

863 | 78 | 52 |

864 | 80 | 38 |

865 | 81 | 33 |

866 | 83 | 29 |

867 | 83 | 22 |

868 | 83 | 16 |

869 | 83 | 12 |

870 | 83 | 9 |

871 | 83 | 8 |

872 | 83 | 7 |

873 | 83 | 6 |

874 | 83 | 6 |

875 | 83 | 6 |

876 | 83 | 6 |

877 | 83 | 6 |

878 | 59 | 4 |

879 | 50 | 5 |

880 | 51 | 5 |

881 | 51 | 5 |

882 | 51 | 5 |

883 | 50 | 5 |

884 | 50 | 5 |

885 | 50 | 5 |

886 | 50 | 5 |

887 | 50 | 5 |

888 | 51 | 5 |

889 | 51 | 5 |

890 | 51 | 5 |

891 | 63 | 50 |

892 | 81 | 34 |

893 | 81 | 25 |

894 | 81 | 29 |

895 | 81 | 23 |

896 | 80 | 24 |

897 | 81 | 24 |

898 | 81 | 28 |

899 | 81 | 27 |

900 | 81 | 22 |

901 | 81 | 19 |

902 | 81 | 17 |

903 | 81 | 17 |

904 | 81 | 17 |

905 | 81 | 15 |

906 | 80 | 15 |

907 | 80 | 28 |

908 | 81 | 22 |

909 | 81 | 24 |

910 | 81 | 19 |

911 | 81 | 21 |

912 | 81 | 20 |

913 | 83 | 26 |

914 | 80 | 63 |

915 | 80 | 59 |

916 | 83 | 100 |

917 | 81 | 73 |

918 | 83 | 53 |

919 | 80 | 76 |

920 | 81 | 61 |

921 | 80 | 50 |

922 | 81 | 37 |

923 | 82 | 49 |

924 | 83 | 37 |

925 | 83 | 25 |

926 | 83 | 17 |

927 | 83 | 13 |

928 | 83 | 10 |

929 | 83 | 8 |

930 | 83 | 7 |

931 | 83 | 7 |

932 | 83 | 6 |

933 | 83 | 6 |

934 | 83 | 6 |

935 | 71 | 5 |

936 | 49 | 24 |

937 | 69 | 64 |

938 | 81 | 50 |

939 | 81 | 43 |

940 | 81 | 42 |

941 | 81 | 31 |

942 | 81 | 30 |

943 | 81 | 35 |

944 | 81 | 28 |

945 | 81 | 27 |

946 | 80 | 27 |

947 | 81 | 31 |

948 | 81 | 41 |

949 | 81 | 41 |

950 | 81 | 37 |

951 | 81 | 43 |

952 | 81 | 34 |

953 | 81 | 31 |

954 | 81 | 26 |

955 | 81 | 23 |

956 | 81 | 27 |

957 | 81 | 38 |

958 | 81 | 40 |

959 | 81 | 39 |

960 | 81 | 27 |

961 | 81 | 33 |

962 | 80 | 28 |

963 | 81 | 34 |

964 | 83 | 72 |

965 | 81 | 49 |

966 | 81 | 51 |

967 | 80 | 55 |

968 | 81 | 48 |

969 | 81 | 36 |

970 | 81 | 39 |

971 | 81 | 38 |

972 | 80 | 41 |

973 | 81 | 30 |

974 | 81 | 23 |

975 | 81 | 19 |

976 | 81 | 25 |

977 | 81 | 29 |

978 | 83 | 47 |

979 | 81 | 90 |

980 | 81 | 75 |

981 | 80 | 60 |

982 | 81 | 48 |

983 | 81 | 41 |

984 | 81 | 30 |

985 | 80 | 24 |

986 | 81 | 20 |

987 | 81 | 21 |

988 | 81 | 29 |

989 | 81 | 29 |

990 | 81 | 27 |

991 | 81 | 23 |

992 | 81 | 25 |

993 | 81 | 26 |

994 | 81 | 22 |

995 | 81 | 20 |

996 | 81 | 17 |

997 | 81 | 23 |

998 | 83 | 65 |

999 | 81 | 54 |

1000 | 81 | 50 |

1001 | 81 | 41 |

1002 | 81 | 35 |

1003 | 81 | 37 |

1004 | 81 | 29 |

1005 | 81 | 28 |

1006 | 81 | 24 |

1007 | 81 | 19 |

1008 | 81 | 16 |

1009 | 80 | 16 |

1010 | 83 | 23 |

1011 | 83 | 17 |

1012 | 83 | 13 |

1013 | 83 | 27 |

1014 | 81 | 58 |

1015 | 81 | 60 |

1016 | 81 | 46 |

1017 | 80 | 41 |

1018 | 80 | 36 |

1019 | 81 | 26 |

1020 | 86 | 18 |

1021 | 82 | 35 |

1022 | 79 | 53 |

1023 | 82 | 30 |

1024 | 83 | 29 |

1025 | 83 | 32 |

1026 | 83 | 28 |

1027 | 76 | 60 |

1028 | 79 | 51 |

1029 | 86 | 26 |

1030 | 82 | 34 |

1031 | 84 | 25 |

1032 | 86 | 23 |

1033 | 85 | 22 |

1034 | 83 | 26 |

1035 | 83 | 25 |

1036 | 83 | 37 |

1037 | 84 | 14 |

1038 | 83 | 39 |

1039 | 76 | 70 |

1040 | 78 | 81 |

1041 | 75 | 71 |

1042 | 86 | 47 |

1043 | 83 | 35 |

1044 | 81 | 43 |

1045 | 81 | 41 |

1046 | 79 | 46 |

1047 | 80 | 44 |

1048 | 84 | 20 |

1049 | 79 | 31 |

1050 | 87 | 29 |

1051 | 82 | 49 |

1052 | 84 | 21 |

1053 | 82 | 56 |

1054 | 81 | 30 |

1055 | 85 | 21 |

1056 | 86 | 16 |

1057 | 79 | 52 |

1058 | 78 | 60 |

1059 | 74 | 55 |

1060 | 78 | 84 |

1061 | 80 | 54 |

1062 | 80 | 35 |

1063 | 82 | 24 |

1064 | 83 | 43 |

1065 | 79 | 49 |

1066 | 83 | 50 |

1067 | 86 | 12 |

1068 | 64 | 14 |

1069 | 24 | 14 |

1070 | 49 | 21 |

1071 | 77 | 48 |

1072 | 103 | 11 |

1073 | 98 | 48 |

1074 | 101 | 34 |

1075 | 99 | 39 |

1076 | 103 | 11 |

1077 | 103 | 19 |

1078 | 103 | 7 |

1079 | 103 | 13 |

1080 | 103 | 10 |

1081 | 102 | 13 |

1082 | 101 | 29 |

1083 | 102 | 25 |

1084 | 102 | 20 |

1085 | 96 | 60 |

1086 | 99 | 38 |

1087 | 102 | 24 |

1088 | 100 | 31 |

1089 | 100 | 28 |

1090 | 98 | 3 |

1091 | 102 | 26 |

1092 | 95 | 64 |

1093 | 102 | 23 |

1094 | 102 | 25 |

1095 | 98 | 42 |

1096 | 93 | 68 |

1097 | 101 | 25 |

1098 | 95 | 64 |

1099 | 101 | 35 |

1100 | 94 | 59 |

1101 | 97 | 37 |

1102 | 97 | 60 |

1103 | 93 | 98 |

1104 | 98 | 53 |

1105 | 103 | 13 |

1106 | 103 | 11 |

1107 | 103 | 11 |

1108 | 103 | 13 |

1109 | 103 | 10 |

1110 | 103 | 10 |

1111 | 103 | 11 |

1112 | 103 | 10 |

1113 | 103 | 10 |

1114 | 102 | 18 |

1115 | 102 | 31 |

1116 | 101 | 24 |

1117 | 102 | 19 |

1118 | 103 | 10 |

1119 | 102 | 12 |

1120 | 99 | 56 |

1121 | 96 | 59 |

1122 | 74 | 28 |

1123 | 66 | 62 |

1124 | 74 | 29 |

1125 | 64 | 74 |

1126 | 69 | 40 |

1127 | 76 | 2 |

1128 | 72 | 29 |

1129 | 66 | 65 |

1130 | 54 | 69 |

1131 | 69 | 56 |

1132 | 69 | 40 |

1133 | 73 | 54 |

1134 | 63 | 92 |

1135 | 61 | 67 |

1136 | 72 | 42 |

1137 | 78 | 2 |

1138 | 76 | 34 |

1139 | 67 | 80 |

1140 | 70 | 67 |

1141 | 53 | 70 |

1142 | 72 | 65 |

1143 | 60 | 57 |

1144 | 74 | 29 |

1145 | 69 | 31 |

1146 | 76 | 1 |

1147 | 74 | 22 |

1148 | 72 | 52 |

1149 | 62 | 96 |

1150 | 54 | 72 |

1151 | 72 | 28 |

1152 | 72 | 35 |

1153 | 64 | 68 |

1154 | 74 | 27 |

1155 | 76 | 14 |

1156 | 69 | 38 |

1157 | 66 | 59 |

1158 | 64 | 99 |

1159 | 51 | 86 |

1160 | 70 | 53 |

1161 | 72 | 36 |

1162 | 71 | 47 |

1163 | 70 | 42 |

1164 | 67 | 34 |

1165 | 74 | 2 |

1166 | 75 | 21 |

1167 | 74 | 15 |

1168 | 75 | 13 |

1169 | 76 | 10 |

1170 | 75 | 13 |

1171 | 75 | 10 |

1172 | 75 | 7 |

1173 | 75 | 13 |

1174 | 76 | 8 |

1175 | 76 | 7 |

1176 | 67 | 45 |

1177 | 75 | 13 |

1178 | 75 | 12 |

1179 | 73 | 21 |

1180 | 68 | 46 |

1181 | 74 | 8 |

1182 | 76 | 11 |

1183 | 76 | 14 |

1184 | 74 | 11 |

1185 | 74 | 18 |

1186 | 73 | 22 |

1187 | 74 | 20 |

1188 | 74 | 19 |

1189 | 70 | 22 |

1190 | 71 | 23 |

1191 | 73 | 19 |

1192 | 73 | 19 |

1193 | 72 | 20 |

1194 | 64 | 60 |

1195 | 70 | 39 |

1196 | 66 | 56 |

1197 | 68 | 64 |

1198 | 30 | 68 |

1199 | 70 | 38 |

1200 | 66 | 47 |

1201 | 76 | 14 |

1202 | 74 | 18 |

1203 | 69 | 46 |

1204 | 68 | 62 |

1205 | 68 | 62 |

1206 | 68 | 62 |

1207 | 68 | 62 |

1208 | 68 | 62 |

1209 | 68 | 62 |

1210 | 54 | 50 |

1211 | 41 | 37 |

1212 | 27 | 25 |

1213 | 14 | 12 |

1214 | 0 | 0 |

1215 | 0 | 0 |

1216 | 0 | 0 |

1217 | 0 | 0 |

1218 | 0 | 0 |

1219 | 0 | 0 |

1220 | 0 | 0 |

1221 | 0 | 0 |

1222 | 0 | 0 |

1223 | 0 | 0 |

1224 | 0 | 0 |

1225 | 0 | 0 |

1226 | 0 | 0 |

1227 | 0 | 0 |

1228 | 0 | 0 |

1229 | 0 | 0 |

1230 | 0 | 0 |

1231 | 0 | 0 |

1232 | 0 | 0 |

1233 | 0 | 0 |

1234 | 0 | 0 |

1235 | 0 | 0 |

1236 | 0 | 0 |

1237 | 0 | 0 |

1238 | 0 | 0 |

NRTC bandymo dinamometrinio režimo grafinis vaizdas parodytas toliau

NRTC dinamometro režimo grafikas

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

laikas (s)

5 priedėlis

ILGAAMŽIŠKUMO REIKALAVIMAI

1. IŠMETAMŲ TERŠALŲ CHARAKTERISTIKŲ ILGAAMŽIŠKUMO LAIKOTARPIS IR NUSIDĖVĖJIMO FAKTORIAI.

Šis priedėlis taikomas tik III A, III B ir IV etapų uždegimo suspaudimu varikliams.

1.1. Gamintojai nustato nusidėvėjimo faktoriaus (DF) vertę kiekvienam reglamentuojamam teršalui visoms III A ir III B etapo variklių šeimoms. Tokie DF turi būti taikomi tipo patvirtinimo ir gamybos linijų bandymui.

1.1.1. Bandymas DF vertėms nustatyti daromas taip:

1.1.1.1. Gamintojas daro ilgaamžiškumo bandymus variklio darbo valandoms sukaupti pagal bandymų grafiką, kuris yra pagrįstas geru techniniu sprendimu ir pasirenkamas taip, kad atitiktų tipines eksploatuojamo variklio darbo sąlygas išmetamų teršalų charakteristikų blogėjimo požiūriu. Ilgaamžiškumo bandymo laikotarpis paprastai turi atitikti bent vieną ketvirtąją išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpio (EDP) ekvivalento.

Eksploatavimo valandos gali būti kaupiamos bandant variklius ant dinamometrinio stendo arba mechanizmą eksploatuojant tikromis lauko sąlygomis. Gali būti taikomi pagreitinti ilgaamžiškumo bandymai, kuriais bandymo grafikas eksploatavimo valandoms sukaupti vykdomas esant didesniam apkrovos faktoriui palyginti su tipiniu naudojimo lauko sąlygomis faktoriumi. Geru techniniu sprendimu pagrįstą greitinimo faktorių, kuris susietų variklio ilgaamžiškumo bandymo valandų skaičių ir lygiaverčio EDP valandų skaičių, nustato gamintojas.

Visą ilgaamžiškumo bandymo laiką visi išmetamiems teršalams jautrūs komponentai negali būti remontuojami arba keičiami, išskyrus jei tai daroma pagal gamintojo rekomenduotą įprastos priežiūros grafiką.

Variklio gamintojas turi parinkti bandomąjį variklį, sistemų dalis arba komponentus, kurie turi būti naudojami variklių šeimos arba variklių šeimų su lygiaverte išmetamų teršalų kontrolės sistemos technologija išmetamųjų teršalų DF nustatyti, pagrįsdamas tai geru techniniu sprendimu. Pasirinkimo kriterijus – bandomasis variklis turi atitikti variklių šeimų, kurioms gautos DF vertės bus taikomos tipo patvirtinimo sertifikatui gauti, išmetamų teršalų charakteristikų blogėjimą. Varikliai, turintys skirtingą stūmoklio skersmenį ir eigą, skirtingą konfigūraciją, oro reguliavimo sistemas ir degalų sistemas, gali būti laikomi lygiaverčiais išmetamų teršalų charakteristikų blogėjimo požiūriu, jei toks sprendimas turi rimtą techninį pagrindimą.

Galima taikyti kitų gamintojų gautas DF vertes, jei galima pagrįstai lyginti technologijų lygiavertiškumą kalbant apie išmetamų teršalų charakteristikų blogėjimą, ir yra įrodymų, kad bandymai buvo daromi pagal apibrėžtus reikalavimus.

Variklių išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymai pagal šioje direktyvoje aprašytas metodikas bus daromi po pradinio variklio įvažinėjimo prieš eksploatavimo valandų kaupimo bandymus ir pasibaigus ilgaamžiškumo bandymui. Be to, išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymai kartkarčiais gali būti daromi eksploatavimo valandų kaupimo laikotarpiu ir naudojami nusidėvėjimo eigai nustatyti.

1.1.1.2. Bandymuose eksploatavimo valandoms sukaupti arba išmetamų teršalų kiekio matavimo bandymuose, kurie daromi nusidėvėjimui nustatyti, patvirtinančios institucijos turi nedalyvauti.

1.1.1.3. DF verčių nustatymas pagal ilgaamžiškumo bandymus.

Adityvusis DF apibrėžiamas kaip vertė, gauta EDP pradžioje nustatytą išmetamų teršalų vertę atėmus iš vertės, atitinkančios išmetamų teršalų charakteristiką, nustatytą EDP pabaigoje.

Multiplikatyvusis DF apibrėžiamas kaip EDP pabaigoje nustatytos išmetamų teršalų koncentracijos ir EDP pradžioje gautos išmetamų teršalų vertės dalmuo.

Nustatomos kiekvieno teršalo, kuriam taikomi teisės aktai, atskiros DF vertės. Nustatant DF vertę NOx + HC standartui, adityvusis DF nustatomas pagal teršalų sumą, neatsižvelgiant į tai, kad vieno teršalo neigiama nusidėvėjimo vertė gali nekompensuoti kito teršalo nusidėvėjimo vertės. Multiplikatyviojo DF, taikomo NOx + HC, atveju nustatomos atskiros HC ir NOx DF vertės; jos taikomos atskirai pablogėjusioms išmetamų teršalų koncentracijos vertėms apskaičiuoti pagal jų matavimo bandymo rezultatą, vėliau pablogėjusios NOx ir HC vertės sudedamos, norint nustatyti atitiktį standartui.

Tais atvejais, kai bandymas nedaromas visą EDP, išmetamų teršalų koncentracijos vertės EDP pabaigoje nustatomos ekstrapoliuojant visam EDP pagal išmetamų teršalų charakteristikų blogėjimo tendenciją.

Kai išmetamų teršalų nustatymo bandymų rezultatai buvo periodiškai užrašomi darant eksploatavimo valandų kaupimo ilgaamžiškumo bandymus, išmetamų teršalų koncentracijoms EDP pabaigoje nustatyti turi būti taikomos standartinės statistinio apdorojimo metodikos, pagrįstos gera praktika, galutinėms teršalų vertėms nustatyti gali būti taikomas statistinio reikšmingumo tikrinimas.

Jei apskaičiuoto multiplikatyviojo DF vertė yra mažesnė už 1,00, o adityvioji DF vertė yra mažesnė už 0,00, DF vertė prilyginama 1,0 arba 0,00.

1.1.1.4. Gavęs tipo patvirtinimą išduodančios institucijos sutikimą, gamintojas gali naudoti DF vertes, nustatytas pagal rezultatus, gautus darant ilgaamžiškumo bandymus DF vertėms nustatyti, norint sertifikuoti sunkiomis sąlygomis dirbančių transporto priemonių uždegimo suspaudimu variklius. Tai bus leidžiama, jei yra technologinė kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mechanizmų variklių šeimų atitiktis sertifikavimui taikant DF vertes. DF vertės, gautos darant kelių transporto priemonių variklių išmetamų teršalų ilgaamžiškumo bandymų rezultatus, turi būti apskaičiuotos pagal EDP vertes, apibrėžtas 2 skirsnyje.

1.1.1.5. Jei variklių šeimai naudojama pripažinta technologija, vietoj bandymų tos variklių šeimos nusidėvėjimo faktoriui nustatyti, norint gauti institucijos tipo patvirtinimą, galima taikyti analizę, pagrįsta geru techniniu sprendimu.

1.2. Informacija apie DF paraiškose tipo patvirtinimui gauti

1.2.1. Kiekvieno teršalo adityviojo DF vertės turi būti apibrėžtos paraiškoje dėl uždegimo suspaudimu variklių, nenaudojančių jokio papildomo apdorojimo įtaiso, šeimos sertifikavimo.

1.2.2. Kiekvieno teršalo multiplikatyviojo DF vertės turi būti apibrėžtos paraiškoje dėl uždegimo suspaudimu variklių, naudojančių papildomo apdorojimo įtaisą, šeimos sertifikavimo.

1.2.3. Tipo patvirtinimo agentūrai paprašius, gamintojas pateikia informaciją DF vertėms patvirtinti. Ją paprastai sudarytų išmetamų teršalų kiekio matavimo rezultatai, eksploatavimo valandų kaupimo bandymų grafikas, priežiūros metodai be to, jei tinka, informacija, kuri pagrįstų techninius sprendimus dėl technologinio lygiavertiškumo.

2. IIIA, IIIB IR IV ETAPŲ VARIKLIŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ CHARAKTERISTIKŲ ILGAAMŽIŠKUMO LAIKOTARPIAI

2.1. Gamintojai turi taikyti šio skirsnio 1 lentelėje nurodytas EDP vertes.

1 lentelė. Uždegimo suspaudimu variklių išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpio kategorijos IIIA, IIIB ir IV etapams (valandos)

Kategorija (galios intervalas) | Eksploatavimo trukmė (valandos) (EDP) |

≤ 37 kW (pastovaus apsisukimų dažnio varikliai) | 3000 |

≤ 37 kW (nepastovaus apsisukimų dažnio varikliai) | 5000 |

> 37 kW | 8000 |

Varikliai, skirti vidaus vandenų kelių laivams | 10000 |

Automotrisių varikliai | 10000 |

"

3. V priedas yra keičiamas taip:

1. Antraštė keičiama taip:

"ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR GAMINIŲ ATITIKTIES TIKRINIMUI, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ ETALONINIAI DEGALAI, SKIRTI UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAMS, TURINTIEMS TIPO PATVIRTINIMĄ DĖL AITIKTIES I IR II ETAPO RIBINĖMS VERTĖMS, IR VARIKLIAMS, SKIRTIEMS NAUDOTI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE"

2. Šis tekstas įterpiamas po esančios dyzelinių variklių etaloninių degalų lentelės:

"NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ ETALONINIAI DEGALAI, SKIRTI UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAMS, TURINTIEMS TIPO PATVIRTINIMĄ DĖL ATITIKTIES III A ETAPO RIBINĖMS VERTĖMS

Parametras | Vienetas | [4]Ribinės vertės | Bandymo metodas |

mažiausia | didžiausia |

Cetaninis skaičius [5] | 52 | 54,0 | EN-ISO 5165 |

Tankis esant 15 °C | kg/m3 | 833 | 837 | EN-ISO 3675 |

Distiliavimas: | | | | |

50 % temperatūra | °C | 245 | - | EN-ISO 3405 |

5 % temperatūra | °C | 345 | 350 | EN-ISO 3405 |

- Galutinė virimo temperatūra | °C | - | 370 | EN-ISO 3405 |

Pliūpsnio temperatūra | °C | 55 | - | EN 22719 |

CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra) | °C | - | -5 | EN 116 |

Klampa esant 40 °C | mm2/s | 2,5 | 3,5 | EN-ISO 3104 |

Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis | % m/m | 3,0 | 6,0 | IP 391 |

Sieros kiekis [6] | mg/kg | - | 300 | ASTMD 5453 |

Vario plokštelės korozija | | - | 1 klasė | EN-ISO 2160 |

Anglies likutis Conradson metodu (10 % distiliavimo likučio) | % m/m | - | 0,2 | EN-ISO 10370 |

Pelenų kiekis | % m/m | - | 0,01 | EN-ISO 6245 |

Vandens kiekis | % m/m | - | 0,05 | EN-ISO 12937 |

Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius | mg KOH/g | - | 0,02 | ASTM D 974 |

Atsparumas oksidavimui [7] | mg/ml | - | 0,025 | EN ISO 12205 |

NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ ETALONINIAI DEGALAI, SKIRTI UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAMS, TURINTIEMS TIPO PATVIRTINIMĄ DĖL ATITIKTIES III B IR IV ETAPO RIBINĖMS VERTĖMS

Parametras | Vienetas | [8]Ribinės vertė | Bandymo metodas |

mažiausia | didžiausia |

Cetaninis skaičius [9] | | 54,0 | EN-ISO 5165 |

Tankis esant 15 °C | kg/m3 | 833 | 837 | EN-ISO 3675 |

Distiliavimas: | | | | |

50 % temperatūra | °C | 245 | - | EN-ISO 3405 |

95 % temperatūra | °C | 345 | 350 | EN-ISO 3405 |

- Galutinė virimo temperatūra | °C | - | 370 | EN-ISO 3405 |

Pliūpsnio temperatūra | °C | 55 | - | EN 22719 |

CFPP | °C | - | -5 | EN 116 |

Klampa esant 40 °C | mm2/s | 2,3 | 3,3 | EN-ISO 3104 |

Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis | % m/m | 3,0 | 6,0 | IP 391 |

Sieros kiekis [10] | mg/kg | - | 10 | ASTMD 5453 |

Vario plokštelės korozija | | - | 1 klasė | EN-ISO 2160 |

Anglies likutis Conradson metodu (10 % distiliavimo likučio) | % m/m | - | 0,2 | EN-ISO 10370 |

Pelenų kiekis | % m/m | - | 0,01 | EN-ISO 6245 |

Vandens kiekis | % m/m | - | 0,02 | EN-ISO 12937 |

Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius | mg KOH/g | - | 0,02 | ASTM D 974 |

Atsparumas oksidavimui [11] | mg/ml | - | 0,025 | EN-ISO 12205 |

Tepimo geba (HFRR dilimo įbrėžimo skersmuo esant 60 °C) | μm | - | 400 | CEC F-06-A-96 |

FAME (riebalų rūgščių metilesteriai) | draudžiami" |

4. VII priedas keičiamas taip:

1 priedėlis keičiamas taip:

1 priedėlis

UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ BANDYMŲ REZULTATAI BANDYMŲ REZULTATAI

1. INFORMACIJA APIE NRSC BANDYMO EIGĄ [1]:

1.1. Bandymui naudoti etaloniniai degalai

1.1.1. Cetaninis skaičius: …

1.1.2. Sieros kiekis: …

1.1.3. Tankis: …

1.2. Tepalas

1.2.1. Gamintojas (-ai): …

1.2.2. Tipas (-ai): (nurodyti alyvos kiekį % mišinyje, jei tepalas ir degalai sumaišomi)

1.3. Varikliu varoma įranga (jei naudojama)

1.3.1. Sąrašas ir identifikavimo detalės: …

1.3.2. Sunaudota galia, esant nurodytiems apsisukimų dažniams (kaip apibrėžta gamintojo):

+++++ TIFF +++++

1.4. Variklio darbas

1.4.1. Variklio apsisukimų dažnis:

Tuščiąja eiga: … | min-1 |

Tarpinis: … | min-1 |

Vardinis: … | min-1 |

1.4.2. Variklio galia [2]

+++++ TIFF +++++

1.5. Išmetamų teršalų koncentracijos vertės

1.5.1. Dinamometro nustatomieji parametrai (kW)

+++++ TIFF +++++

1.5.2. Išmetamų teršalų tyrimo rezultatai pagal NRSC bandymą:

CO: … | g/kWh |

HC: … | g/kWh |

NOx: … | g/kWh |

NMHC + NOx: … | g/kWh |

Kietosios dalelės: … | g/kWh |

1.5.3. NRSC bandymui naudota ėminių ėmimo sistema:

1.5.3.1. Dujiniai teršalai [3]: …

1.5.3.2. Kietosios dalelės: …

1.5.3.2.1. Metodas [4]: vieno/kelių filtrų

2. INFORMACIJA APIE NRTC BANDYMO DARYMĄ [5]

2.1. Išmetamų teršalų tyrimo rezultatai pagal NRTC bandymą:

CO: … | g/kWh |

NMHC: … | g/kWh |

NOx: … | g/kWh |

NMHC + NOx: … | g/kWh |

Kietosios dalelės: … | g/kWh |

2.2. NRTC bandymui naudota ėminių ėmimo sistema:

Dujiniai teršalai: …

Kietosios dalelės: …

Metodas: vieno/kelių filtrų

5. XII priedas keičiamas taip:

Įrašomas šis skirsnis:

"3. Šie tipo patvirtinimai ir, jei tinka, atitinkami patvirtinimo ženklai yra pripažįstami lygiaverčiais šios direktyvos patvirtinimams, išduotiems H, I ir J (III A etapas), K, L ir M (III B etapas) kategorijų varikliams, apibrėžtiems 9 straipsnio 3 dalyje:

3.1. Tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 88/77/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 99/96/EB, kurie atitinka B1, B2 arba C etapus, numatytus 2 straipsnyje ir I priedo 6.2.1 skirsnyje;

3.2. UN ECE Reglamento 49.03 pakeitimų, kurie atitinka B1, B2 arba C etapus, numatytus 5.2 skirsnyje, serija."

[1] Kalibravimo metodika yra bendra abiem NRSC ir NRTC bandymams, išskyrus reikalavimus, apibrėžtus 1.11 ir 2.6 skirsniuose.

[1] Jei tai NOx, NOx koncentracija (NOxconc arba NOxconcc) turi būti dauginama iš KHNOx (NOx drėgnio pataisos faktorius, nurodytas 1.3.3 skirsnyje): KHNOx × conc arba KHNOx × concc.

[2] Jei tai NOx, NOx koncentracija (NOxconc arba NOxconcc) turi būti dauginama iš KHNOx (NOx drėgnio pataisos faktorius, nurodytas 1.3.3 skirsnyje): KHNOx × conc arba KHNOx × concc.

[3] Kietųjų dalelių masės srautas PTmasė turi būti dauginamas iš Kp (kietųjų dalelių drėgmės pataisos faktorius, nurodytas 1.4.1 skirsnyje).

[4] "Specifikacijose nurodytos vertės yra ""tikrosios vertės"". Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ISO 4259 ""Naftos produktai. Preciziškumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose"" sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas)."Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti klausimus, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

[5] "Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau, jei tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimai, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jei vietoje vieno nustatymo būtų daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamam preciziškumui pasiekti.

[6] "Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis naudojamuose degaluose.

[7] "Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė greičiausiai bus ribota. Reikėtų tiekėjo klausti apie laikymo sąlygas ir trukmę.

[8] "Specifikacijose nurodytos vertės yra ""tikrosios vertės"". Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ISO 4259 ""Naftos produktai. Preciziškumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose"" sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas)."Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti klausimus, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.

[9] "Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau, jei tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimai, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jei vietoje vieno nustatymo būtų daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamam preciziškumui pasiekti.

[10] "Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis naudojamuose degaluose.

[11] "Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė greičiausiai bus ribota. Reikėtų tiekėjo klausti apie laikymo sąlygas ir trukmę.

[1] Jei yra keli pirminiai varikliai, nurodoma kiekvienam iš jų.

[2] Nepataisytoji galia, matuojama pagal I priedo 2.4 skirsnio nuostatas.

[3] Nurodyti skaičius, apibrėžtus VI priedo 1 dalyje.

[4] Nereikalingą išbraukti.

[5] Jei yra keli pirminiai varikliai, nurodoma kiekvienam iš jų.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

VI priedas

ANALIZINĖ IR ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMA

1. DUJŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMOS

Paveikslo numeris | Aprašymas |

2 | Natūralių išmetamųjų dujų analizės sistema |

3 | Praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema |

4 | Dalinis srautas, izokinetinis srautas, siurbiamosios orpūtės reguliavimas, dalies ėminio ėmimas |

5 | Dalinis srautas, izokinetinis srautas, pučiamosios orpūtės reguliavimas, dalies ėminio ėmimas |

6 | Dalinis srautas, CO2 arba NOx koncentracijos matavimas, dalies ėminio ėmimas |

7 | Dalinis srautas, CO2 arba anglies kiekio balansas, viso ėminio ėmimas |

8 | Dalinis srautas, viengubas venturi, koncentracijos matavimas, dalies ėminio ėmimas |

9 | Dalinis srautas, dvigubas venturi arba dviguba tūta, koncentracijos matavimas, dalies ėminio ėmimas |

10 | Dalinis srautas, daugiavamzdis daliklis, koncentracijos matavimas, dalies ėminio ėmimas |

11 | Dalinis srautas, srauto reguliavimas, viso ėminio ėmimas |

12 | Dalinis srautas, srauto reguliavimas, dalies ėminio ėmimas |

13 | Visas srautas, tūrinis siurblys arba ribinio srauto venturi, dalies ėminio ėmimas |

14 | Kietųjų dalelių ėminio ėmimo sistema |

15 | Viso srauto praskiedimo sistema |

1.1. Dujinių teršalų nustatymas

Rekomenduojamos ėminių ėmimo ir analizės sistemos detaliai aprašytos 1.1.1 skirsnyje ir 2 bei 3 paveiksluose. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai kartoti šių paveikslų schemas. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei atsisakymas juos naudoti pagrįstas geru techniniu sprendimu.

1.1.1. Dujinių teršalų komponentai CO, CO2, HC, NOx

Aprašyta analizinė sistema dujinių teršalų kiekiui natūraliose arba praskiestose išmetamosiose dujose nustatyti, kurioje naudojamas:

- HFID analizatorius angliavandenilių kiekiui matuoti,

- NDIR analizatoriai anglies monoksido ir anglies dioksido kiekiui matuoti,

- HCLD arba lygiavertis analizatorius azoto oksido kiekiui matuoti.

Natūralių išmetamųjų dujų (žr. 2 paveikslą) visų komponentų ėminys gali būti imamas vienu ėminių ėmimo zondu arba dviem visiškai greta esančiais ėminių ėmimo zondais ir viduje nukreipiamas į skirtingus analizatorius. Būtina žiūrėti, kad jokiame analizės sistemos taške nevyktų išmetamųjų teršalų komponentų kondensacija (įskaitant vandenį ir sieros rūgštį).

Praskiestų išmetamųjų dujų (žr. 3 paveikslą) angliavandenilių ėminys neturi būti imamas ėminių ėmimo zondu, kuriuo imami kiti komponentai. Būtina žiūrėti, kad jokiame analizės sistemos taške nevyktų išmetamųjų teršalų komponentų kondensacija (įskaitant vandenį ir sieros rūgštį).

+++++ TIFF +++++

2 paveikslasIšmetamųjų dujų CO, NOx ir HC analizės sistemos schema

+++++ TIFF +++++

3 paveikslasPraskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ir HC analizės sistemos schema

Aprašymai. 2 ir 3 paveikslai

Bendroji nuostata:

Visų komponentų, esančių dujų ėminių ėmimo grandyje, temperatūra turi būti lygi temperatūrai, kuri yra nustatyta atitinkamoms sistemoms.

- SP1 – natūralių išmetamųjų dujų ėminių ėmimo zondas (tik 2 paveiksle)

Rekomenduojama naudoti tiesų, kelių angų uždaro galo zondą iš nerūdijančio plieno. Vidinis skersmuo turi būti ne didesnis kaip vidinis ėminių ėmimo linijos skersmuo. Zondo sienelių storis turi būti ne didesnis kaip 1 mm. Turi būti ne mažiau kaip trys 3 angos trijose skirtingose radialinėse plokštumose, per kurias galėtų tekėti maždaug vienodo dydžio srautas. Zondo plotis turi sudaryti bent 80 % išmetimo vamzdžio skersmens.

- SP2 – praskiestų išmetamųjų dujų HC ėminių ėmimo zondas (tik 3 paveiksle)

Zondas turi:

- būti apibrėžiamas kaip pirmoji 254–762 mm ilgio angliavandenilių ėminių ėmimo linijos (HSL3) dalis,

- bent 5 mm vidinį skersmenį,

- būti įrengtas toje praskiedimo tunelio DT (1.2.1.2 skirsnis) vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai maišomos (t. y. maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį),

- būti pakankamai toli (radialinis nuotolis) nuo kitų zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų jokių srovių arba sūkurių įtakos,

- būti šildomas dujų srauto temperatūrai prie zondo išėjimo padidinti iki 463 K (190 °C) ± 10 K.

- SP3 – praskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ėminių ėmimo zondas (tik 3 paveiksle).

Zondas turi būti:

- toje pat plokštumoje kaip SP2,

- būti pakankamai toli (radialinis nuotolis) nuo kitų zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų jokių srovių arba sūkurių įtakos,

- būti per visą ilgį izoliuotas ir šildomas iki ne mažesnės kaip 328 K (55 °C) temperatūros vandens kondensacijai išvengti.

- HSL1 – šildoma ėminių ėmimo linija

Ėminys iš atskiro zondo ėminių ėmimo linija patenka į dalijimo tašką (-us) ir HC analizatorių.

Ėminių ėmimo linija turi:

- ne mažesnį kaip 5 mm ir ne didesnį kaip 13,5 mm vidinį skersmenį,

- būti pagaminta iš nerūdijančio plieno arba PTFE (politetrafluoretileno),

- palaikyti 463 K (190 °C) ± 10 K sienelių temperatūrą, matuojamą kiekvienoje atskirai kontroliuojamoje šildomoje dalyje, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra lygi 463 K (190 °C) arba mažesnė,

- palaikyti didesnę kaip 453 K (180 °C) sienelių temperatūrą, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra didesnė kaip 463 K (190 °C),

- prieš pat šildomą filtrą (F2) ir HFID palaikyti 463 K (190 °C) ± 10 K dujų temperatūrą.

- HSL2 – šildoma NOx ėminių ėmimo linija

Ėminių ėmimo linija turi:

- palaikyti 328–473 K (55–200 °C) sienelių temperatūrą iki konverterio, kai naudojama aušinimo vonia, ir iki analizatoriaus, jei aušinimo vonia nenaudojama,

- būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE.

Kadangi ėminių ėmimo linija turi būti šildoma tik tam, kad būtų išvengta vandens ir sieros rūgšties kondensacijos, ėminių ėmimo linijos temperatūra priklausys nuo sieros kiekio degaluose.

- SL – CO (CO2) ėminių ėmimo linija

Linija turi būti pagaminta iš PTFE ar nerūdijančio plieno. Ji gali būti šildoma arba nešildoma.

- BK – fono ėminių ėmimo maišas (pasirinktinai; tik 3 paveiksle)

Fono koncentracijos vertėms matuoti.

- BG – ėminių ėmimo maišas (pasirinktinai; 3 paveiksle, tik CO ir CO2)

Ėminių koncentracijos vertėms matuoti.

- F1 – šildomas priešfiltris (pasirinktinai)

Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1.

- F2 – šildomas filtras

Filtras turi šalinti visas kietąsias daleles iš dujų ėminio prieš jam patenkant į analizatorių. Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1. Prireikus filtras turi būti pakeistas.

- P – šildomas ėminių ėmimo siurblys

Siurblys turi būti šildomas iki HSL1 temperatūros.

- HC

Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) angliavandeniliams nustatyti. Turi būti palaikoma 453 K – 473 K (180 °C–200 °C) temperatūra.

- CO, CO2

NDIR analizatoriai anglies monoksidui ir anglies dioksidui nustatyti.

- NO2

(H)CLD analizatorius azoto oksidams nustatyti. Jei naudojamas HCLD, jo temperatūra turi būti 328 K – 473 K (55 °C–200 °C).

- C – konverteris

Konverteris turi būti naudojamas NO2 kataliziškai redukuoti iki NO prieš analizę CLD ar HCLD.

- B – aušinimo vonia

Vandeniui iš išmetamųjų dujų ėminio atšaldyti ir kondensuoti. Vonios temperatūrai (273–277 K (0–4 °C) gauti naudojamas ledas arba šaldytuvas. Ji naudojama pasirinktinai, jei analizatoriui netrukdo vandens garai, kaip nustatyta III priedo 2 priedėlio 1.9.1–1.9.2 skirsniuose.

Negalima vandens šalinti cheminėmis džiovinimo priemonėmis.

- T1, T2, T3 – temperatūros jutiklis

Dujų srauto temperatūrai kontroliuoti.

- T4 – temperatūros jutiklis

NO2-NO konverterio temperatūrai kontroliuoti.

- T5 – temperatūros jutiklis

Aušinimo vonios temperatūrai kontroliuoti.

- G1, G2, G3 – manometras

Slėgiui ėminio ėmimo linijose matuoti.

- R1, R2 – slėgio reguliatorius

Atitinkamai oro ir kuro, tiekiamų HFID, slėgiui reguliuoti.

- R3, R4, R5 – slėgio reguliatorius

Slėgiui ėminio ėmimo linijose ir srauto į analizatorius slėgiui reguliuoti.

- FL1, FL2, FL3 – srautmatis

Ėminio srautui aplenkiamojoje grandinėje matuoti.

- FL4 – FL7 – srautmatis (pasirinktinai)

Srautui per analizatorius matuoti.

- V1 – V6 – selektoriaus vožtuvas

Tinkami vožtuvai ėminiui imti ir patikros bei nulio nustatymo dujoms į analizatorius tiekti.

- V7, V8 – solenoidinis vožtuvas

NO2-NO konverteriui aplenkti.

- V9 – adatinis vožtuvas

Srauto pusiausvyrai tarp NO2-NO konverterio ir aplenkiamosios grandinės nustatyti.

- V10, V11 – adatinis vožtuvas

Srautams į analizatorių reguliuoti.

- V12, V13 – svirtinis vožtuvas

Kondensatui iš vonios B išleisti.

- V14 – selektoriaus vožtuvas

Fono ėminio arba ėminio maišui pasirinkti.

1.2. Kietųjų dalelių nustatymas

1.2.1 ir 1.2.2 skirsniuose ir 4–15 paveiksluose pateikti detalūs rekomenduojamų praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemų aprašymai. Kadangi lygiaverčiai rezultatai gali būti gauti naudojant skirtingas konfigūracijas, tiksliai atitikti šiuos paveikslus nereikalaujama. Papildomai informacijai gauti ir iš komponentų sudarytų sistemų funkcijoms derinti gali būti naudojami papildomi komponentai, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidiniai vožtuvai, siurbliai ir jungikliai. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei atsisakymas juos naudoti pagrįstas geru techniniu sprendimu.

1.2.1. Praskiedimo sistema

1.2.1.1. Srauto dalies praskiedimo sistema (4–12 paveikslai) [1]

Aprašyta praskiedimo sistema taiko išmetamųjų dujų srauto dalies praskiedimo principą. Išmetamų teršalų srauto dalijimas ir vėlesnis praskiedimo procesas gali būti vykdomas skirtingų tipų praskiedimo sistemose. Norint vėliau surinkti kietąsias daleles, į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 skirsnis, 14 paveikslas) leidžiamas visas praskiestų išmetamųjų teršalų srautas arba tik jo dalis. Pirmasis metodas vadinamas viso ėminio ėmimo metodu, antrasis metodas – dalies ėminio ėmimo metodu.

Praskiedimo santykio apskaičiavimas priklauso nuo taikomos sistemos tipo. Rekomenduojami šie tipai:

- izokinetinės sistemos (4 ir 5 paveikslai)

Taikant šias sistemas, į tiekimo vamzdį patenkančio dujų srauto greitis ir (arba) slėgis turi atitikti viso išmetamųjų teršalų srauto dujų greitį ir (arba) slėgį, todėl prie ėminio ėmimo zondo turi tekėti nesutrikdytas ir tolygus išmetamųjų teršalų srautas. Tai paprastai galima pasiekti naudojant rezonatorių ir tiesų tiekimo vamzdį prieš ėminių ėmimo zondą. Todėl dalijimo santykis apskaičiuojamas pagal lengvai matuojamus dydžius, pvz., pagal vamzdžių skersmenį. Reikėtų pažymėti, kad izokinetinis metodas taikomas tik srauto charakteristikoms suderinti, o ne dalelėms pagal jų dydį paskirstyti. Šis paskirstymas paprastai nėra būtinas, nes dalelės yra pakankamai mažos ir gali laikytis dujų srauto krypties,

- reguliuojamo srauto ir koncentracijos matavimo sistemos (6–10 paveikslai)

Taikant šias sistemas, ėminys imamas iš viso išmetamųjų teršalų srauto reguliuojant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestų išmetamų teršalų srautą. Praskiedimo santykis nustatomas pagal bandomųjų dujų, pvz., CO2 ar NOx, paprastai esančių variklio išmetamosiose dujose, koncentraciją. Matuojama koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, o koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose gali būti išmatuota tiesiogiai arba nustatyta pagal degalų srautą ir anglies balanso lygtį, jei yra žinoma degalų sudėtis. Sistemos gali būti kontroliuojamos pagal apskaičiuotą praskiedimo santykį (6 ir 7 paveikslai) arba pagal srautą į tiekimo vamzdį (8, 9 ir 10 paveikslai),

- reguliuojamo srauto ir srauto matavimo sistemos (11 ir 12 paveikslai)

Taikant šias sistemas, imamas viso išmetamųjų teršalų srauto ėminys, nustatant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetamųjų teršalų srautą. Praskiedimo santykis nustatomas pagal dviejų srautų skirtumą. Būtina tiksliai kalibruoti srautmačius tarpusavyje, kadangi esant didesniems praskiedimo santykiams dėl santykinio dviejų srautų dydžio gali susidaryti didelės paklaidos. Srautas reguliuojamas labai paprastai, nekeičiant praskiestų išmetamųjų dujų srautą laikant ir prireikus keičiant praskiedimo oro srautą.

Siekiant pasinaudoti dalies srauto praskiedimo sistemų pranašumu, būtina kreipti dėmesį į tai, kaip išvengti galimų kietųjų dalelių nuostolio tiekimo vamzdyje problemų, užtikrinant, kad būtų paimtas tipinis variklio išmetamųjų teršalų srauto ėminys ir būtų tiksliai nustatytas padalijimo santykis.

Aprašytose sistemose kreipiamas dėmesys į šias svarbias vietas.

+++++ TIFF +++++

4 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai imama ėminio dalis (SB reguliavimas)

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP tiekimo vamzdžiu TT patenka į praskiedimo tunelį DT per izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Diferencinio slėgio rele DPT matuojamas slėgio išmetimo vamzdyje ir zondo įleidžiamojoje angoje skirtumas. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC1, kuris reguliuoja siurbiamąją orpūtę SB nuliniam slėgių skirtumui zondo gale gauti. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra vienodi, todėl srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (dalijimas). Dalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir dalijimo santykio vertes.

+++++ TIFF +++++

5 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai imama ėminio dalis (PB reguliavimas)

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP tiekimo vamzdžiu TT patenka į praskiedimo tunelį DT per izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Diferencinio slėgio rele DPT matuojamas slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įleidžiamojoje angoje skirtumas. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC1, kuris reguliuoja pučiamąją orpūtę SB nuliniam slėgių skirtumui zondo gale gauti. Tai daroma paimant mažą dalį skiedimo oro, kurio srautas jau buvo išmatuotas srauto matavimo įtaisu FM1, ir nukreipiant ją į TT per pneumatinę droselio sklendę. Šiomis sąlygomis dujų greitis EP ir ISP yra vienodas, srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (dalijimas). Dalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oras siurbiamąja orpūte SB siurbiamas per DT, o srauto greitis DT įėjime matuojamas FM1. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir dalijimo santykio vertes.

+++++ TIFF +++++

6 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai matuojama CO2 ar NOx koncentracija ir imama ėminio dalis

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT patenka į praskiedimo tunelį DT. Bandomųjų dujų (CO2 arba NOx) koncentracija natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. Šie signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2, kuris reguliuoja pučiamąją orpūtę PB arba siurbiamąją orpūtę SB, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų padalijimas ir praskiedimo santykis. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentraciją natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore.

+++++ TIFF +++++

7 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai matuojama CO2 koncentracija, taikomas anglies kiekio balansas ir imamas visas ėminys

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore matuojama išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. CO2 ir degalų srauto GFUEL signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2 arba kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto reguliatorių FC3 (14 paveikslas). FC2 valdo pučiamąją orpūtę PB, FC3 – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (14 paveikslas), taip reguliuodami srautą į sistemą ir iš jos, kad DT būtų galima palaikyti norimą išmetamųjų dujų padalijimą ir praskiedimo santykį. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal CO2 koncentraciją ir GFUEL taikant anglies balanso prielaidą.

+++++ TIFF +++++

8 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai yra viengubas venturi, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT tiekiamos į praskiedimo tunelį DT dėl neigiamo slėgio, kurį DT sukuria venturi VN. Dujų srautas per TT priklauso nuo kinetinės energijos mainų venturi zonoje, taigi nuo dujų absoliučiosios temperatūros TT išėjime. Vadinasi, išmetamųjų dujų padalijimas esant tam tikram srautui tunelyje nėra pastovus, praskiedimo santykis esant mažai apkrovai yra šiek tiek mažesnis palyginti su didele apkrova. Bandomųjų dujų (CO2 arba NOx) koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore matuojama išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA, ir pagal taip išmatuotas vertes apskaičiuojamas praskiedimo santykis.

+++++ TIFF +++++

9 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai yra dvigubas venturi arba dviguba tūta, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu, kurį sudaro tūtų arba venturi vamzdžių rinkinys. Pirmasis vamzdis (FD1) yra įrengtas EP, antrasis (FD2) – TT. Papildomai reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai (PCV1 ir PCV2), kurie palaikytų pastovų išmetamųjų teršalų srauto padalijimą, reguliuodami priešslėgį EP ir slėgį DT. PCV1 yra EP pasroviui nuo SP, PCV2 – tarp pučiamosios orpūtės PB ir DT. Bandomųjų dujų (CO2 ar NOx) koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore matuojama išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. Koncentracijos vertes būtina žinoti, tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą, jos gali būti panaudotos PCV1 ir PCV2 nustatyti, siekiant tiksliai reguliuoti padalijimą. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentraciją.

+++++ TIFF +++++

10 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai yra daugiavamzdis daliklis, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per tiekimo vamzdį TT tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu FD3, kurį sudaro keletas vienodų matmenų (tokio pat skersmens, ilgio ir kreivio spindulio) vamzdžių, įrengtų EP. Išmetamosios dujos per vieną iš šių vamzdžių leidžiamos į DT, o išmetamosios dujos per kitus vamzdžius leidžiamos per slopinamąją kamerą DC. Taigi išmetamųjų dujų padalijimą nustato suminis vamzdžių skaičius. Norint kontroliuoti dalijimo pastovumą reikia, kad slėgio DC ir TT išėjime skirtumas, matuojamas diferencinio slėgio rele DPT, būtų lygus nuliui. Nulinis slėgio skirtumas pasiekiamas į DT įpurškiant gryno oro TT išėjime. Bandomųjų dujų (CO2 ar NOx) koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore matuojama išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. Koncentracijos vertes būtina žinoti, tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą, ir jos gali būti naudojamos įpurškiamam oro srautui reguliuoti, siekiant tiksliai kontroliuoti padalijimą. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentraciją.

+++++ TIFF +++++

11 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imamas visas ėminys

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Visas srautas per tunelį reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3 ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ėminių ėmimo siurbliu P (16 paveikslas).

Norint gauti norimą išmetamųjų dujų srauto padalijimą, praskiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC2, kuris gali kaip valdymo signalus naudoti GEXH, GAIR arba GFUEL. Ėminio srautas į DT yra viso srauto ir praskiedimo oro srauto skirtumas. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu FM3 (14 paveikslas). Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.

+++++ TIFF +++++

12 paveikslasSrauto dalies praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos iš išmetimo vamzdžio EP per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų padalijimas ir srautas į DT yra kontroliuojami srauto reguliatoriumi FC2, kuris nustato pučiamosios orpūtės PB arba siurbiamosios orpūtės SB srautus (arba apsisukimo dažnius). Tai yra įmanoma, nes ėminių, paimtas kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, grąžinamas į DT. FC2 galima valdyti GEXH, GAIR ar GFUEL signalais. Praskiedimo oro srautas yra matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – srauto matavimo įtaisu FM2. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.

Aprašymas. 4–12 paveikslai

- EP – išmetimo vamzdis

Išmetimo vamzdį galima izoliuoti. Rekomenduojama, kad išmetimo vamzdžio storio ir skersmens santykis būtų 0,015 arba mažesnis, šiluminei inercijai sumažinti. Lanksčiųjų dalių ilgis turi būti apribotas 12 vamzdžio skersmens ilgių arba mažiau. Alkūnių turi būti kiek įmanoma mažiau, nusėdimui iš inercijos sumažinti. Jei sistema turi bandomojo stendo duslintuvą, duslintuvą irgi galima izoliuoti.

Jei sistema izokinetinė, tai bent per šešis skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jos išmetimo vamzdis turi būti be alkūnių, sulenkimų ir staigių skersmens pokyčių. Dujų greitis ėminių ėmimo zonoje turi būti didesnis kaip 10 m/s, išskyrus tuščiosios eigos režimą. Išmetamųjų dujų slėgio svyravimas vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 500 Pa. Visos priemonės slėgio svyravimams sumažinti, be ant važiuoklės įrengiamos išmetimo sistemos (įskaitant duslintuvą ir papildomo apdorojimo įtaisus), turi nekeisti variklio darbo ir nebūti kietųjų dalelių nusėdimo priežastimi.

Sistemoms be izokinetinio ėminių ėmimo zondo rekomenduojama naudoti tiesų vamzdį per šešis skersmens ilgius prieš zondą ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jo.

- SP – ėminių ėmimo zondas (6–12 paveikslai)

Mažiausias vidinis skersmuo turi būti 4 mm. Mažiausias išmetimo vamzdžio ir zondo skersmens santykis turi būti lygus keturiems. Zondas turi būti atviru galu prieš srovę nukreiptas vamzdis, esantis vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija, ar keletos skylių zondas, kaip 1.1.1 skirsnyje aprašytas SP1.

- ISP – izokinetinis ėminių ėmimo zondas (4 ir 5 paveikslai)

Izokinetinio ėminių ėmimo zondas turi būti įrengtas prieš srovę vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija ir toje jo vietoje, kuri atitinka EP dalies srauto sąlygas, o zondo konstrukciją turi užtikrinti proporcingąjį natūralių išmetamųjų dujų srauto ėminį. Mažiausias vidinis skersmuo turi būti lygus 12 mm.

Izokinetiniam išmetamųjų teršalų srauto padalijimui būtina turėti reguliavimo sistemą, tarp EP ir ISP palaikant nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra vienodi, o masės srautas per ISP sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. ISP turi būti sujungtas su diferencinio slėgio rele. Nulinis EP ir ISP slėgių skirtumas kontroliuojamas naudojant pučiamąją orpūtę arba srauto reguliatorių.

- FD1, FD2 – srauto daliklis (9 paveikslas)

Norint gauti proporcingąjį natūralių išmetamųjų dujų ėminį, atitinkamai išmetimo vamzdyje EP ir tiekimo vamzdyje TT įrengiamas venturi vamzdžių arba tūtų rinkinys. Srautui proporcingai padalyti, kontroliuojant slėgį EP ir DT, reikia turėti reguliavimo sistemą, sudarytą iš dviejų slėgio reguliavimo vožtuvų PCV1 ir PCV2.

- FD3 – srauto daliklis (10 paveikslas)

Išmetamųjų dujų proporcingajam ėminiui gauti išmetimo vamzdyje EP įrengiamas vamzdžių rinkinys (keletos vamzdžių blokas). Vienu iš vamzdžių išmetamosios dujos tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, kitais vamzdžiais išmetamosios dujos patenka į slopinimo kamerą DC. Turi būti vienodi vamzdžių matmenys (vienodas skersmuo, ilgis, kreivio spindulys), todėl išmetamųjų dujų srauto padalijimas priklauso nuo suminio vamzdžių skaičiaus. Norint srautą proporcingai padalyti, reikia turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp keletos vamzdžių bloko įėjimo į DC ir vamzdžio išėjimo į TT palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir FD3 yra proporcingi, ir srautas per TT sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. Du taškai turi būti sujungti su diferencinio slėgio rele DPT. Nulinis EP ir ISP slėgių skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.

- EGA – išmetamųjų dujų analizatorius (6–10 paveikslai)

Gali būti naudojami CO2 arba NOx analizatoriai (taikant anglies balanso metodą – tik CO2 analizatorius). Analizatoriai turi būti kalibruojami kaip ir išmetamųjų dujų analizatoriai. Koncentracijos skirtumui nustatyti galima naudoti vieną analizatorių arba kelis.

Matavimo sistemų tikslumas turi būti toks, kad GEDFW,i tikslumas būtų ± 4 %.

- TT – tiekimo vamzdis (4–12 paveikslai)

Kietųjų dalelių tiekimo vamzdis:

- turi būti kiek įmanoma trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 5 m,

- turėti ėminių zondo arba didesnį skersmenį, tačiau ne didesnį kaip 25 mm,

- turėti išėjimo angą į praskiedimo tunelį vienoje ašyje su jo vidurio linija ir nukreiptą pasroviui.

Jei vamzdžio ilgis yra 1 m arba mažesnis, jis turi būti izoliuotas medžiaga, kurios didžiausias šilumos laidumas būtų 0,05 W/(m × K), ir kurios radialinis izoliuojančio sluoksnio storis atitiktų zondo skersmenį. Jei vamzdis ilgesnis kaip 1 m, jis turi būti izoliuotas ir šildomas iki ne mažesnės kaip 523 K (250 °C) temperatūros.

Kitas būdas – reikiamos tiekimo vamzdžių sienelių temperatūros nustatymas taikant etaloninius šilumos pernešimo apskaičiavimo metodus.

- DPT – diferencinio slėgio relė (4, 5 ir 10 paveikslai)

Diferencinio slėgio relės diapazonas turi būti ± 500 Pa arba mažesnis.

- FC1 – srauto reguliatorius (4,5 ir 10 paveikslai)

Izokinetinėse sistemose (4 ir 5 paveikslai) srauto reguliatorius yra būtinas nuliniam slėgių skirtumui tarp EP ir ISP palaikyti. Nulinį skirtumą galima palaikyti:

a) kiekvienam režimui reguliuojant siurbiamosios orpūtės (SB) apsisukimų dažnį arba srautą ir palaikant pastovų pučiamosios orpūtės (PB) apsisukimų dažnį arba srautą (4 paveikslas); arba

b) reguliuojant siurbiamąją orpūtę (SB) praskiestų išmetamųjų dujų pastoviam masės srautui gauti ir kontroliuojant pučiamosios orpūtės (PB) srautą, taigi ir išmetamųjų teršalų ėminio srautą tiekimo vamzdžio (TT) galo srityje (5 paveikslas).

Jei naudojama slėgio kontrolės sistema, reguliavimo kontūro liekamoji paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 3 Pa. Slėgio svyravimai praskiedimo tunelyje vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 250 Pa.

Keletos vamzdžių sistemoje (10 paveikslas) reikalingas srauto reguliatorius išmetamųjų dujų srautui proporcingai padalyti ir nuliniam slėgių skirtumui keletos vamzdžių bloko išėjime bei TT išėjime palaikyti. Reguliuoti galima TT išėjime kontroliuojant į DT įpurškiamo šviežio oro srautą.

- PCV1, PCV2 – slėgio reguliavimo vožtuvas (9 paveikslas)

Srautui proporcingai padalyti dvigubų venturi (dvigubų tūtų) sistemoje reikia turėti du slėgio reguliavimo vožtuvus priešslėgiui EP ir slėgiui DT kontroliuoti. Vožtuvai turi būti įrengti EP pasroviui nuo SP ir tarp PB bei DT.

- DC – slopinimo kamera (10 paveikslas)

Keletos vamzdžių bloko išėjime turi būti įrengta slopinimo kamera, kuri mažintų slėgio svyravimus išmetimo vamzdyje EP.

- VN – venturi vamzdis (8 paveikslas)

Venturi yra įrengtas praskiedimo tunelyje DT neigiamam slėgiui tiekimo vamzdžio TT išėjimo srityje sukurti. Dujų srautas per TT nustatomas pagal kinetinės energijos mainus venturi zonoje ir iš esmės yra proporcingas pučiamosios orpūtės PB srautui, tokiu būdu užtikrinamas pastovus praskiedimo santykis. Kadangi mainams kinetine energija įtakos turi temperatūra TT išėjime ir EP bei DT slėgių skirtumas, tikrasis praskiedimo santykis esant mažai apkrovai yra šiek tiek mažesnis, palyginti su santykiu esant didelei apkrovai.

- FC2 – srauto reguliatorius (6, 7, 11 ir 12 paveikslai, pasirinktinai)

Gali būti naudojamas srauto reguliatorius pučiamosios orpūtės PB ir (arba) siurbiamosios orpūtės SB srautui kontroliuoti. Jį galima jungti prie išmetamųjų dujų srauto, įsiurbiamo oro arba degalų srauto signalų ir (arba) prie CO2 arba NOx skirtuminių signalų.

Tiekiant suslėgtąjį orą (11 paveikslas), FC2 tiesiogiai reguliuoja oro srautą.

- FM1 – srauto matavimo įtaisas (6, 7, 11 ir 12 paveikslai)

Dujų skaitiklis arba kitas prietaisas praskiedimo oro srautui matuoti. FM1 nėra būtinas, jei pučiamoji orpūtė PB yra sukalibruota srautui matuoti.

- FM2 – srauto matavimo įtaisas (12 paveikslas)

Dujų skaitiklis arba kitas prietaisas praskiestų išmetamųjų dujų srautui matuoti. FM2 nėra būtinas, jei siurbiamoji orpūtė yra SB yra sukalibruota srautui matuoti.

- PB pučiamoji orpūtė (4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 paveikslai)

Praskiedimo oro srautui reguliuoti PB gali būti prijungta prie srauto reguliatorių FC1 ar FC2. PB nereikalinga, jei naudojama droselio sklendė. Sukalibruota PB gali būti naudojama praskiedimo oro srautui matuoti.

- SB – siurbiamoji orpūtė (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai)

Tik ėminių dalies ėmimo sistemoms. Sukalibruota SB gali būti naudojama praskiestų išmetamųjų dujų srautui matuoti.

- DAF – praskiedimo oro filtras (4–12 paveikslai)

Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir valyti leidžiant per aktyvintąsias anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Praskiedimo oro temperatūra turi būti 298 K (25 °C) ± 5 K.

Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių koncentracijai nustatyti turi būti imamas laikantis geros inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestoms išmetamosioms dujoms nustatytos vertės.

- PSP – kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai)

Zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis ir:

- turi būti įrengtas prieš srovę toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišyti, t. y. praskiedimo tunelio (DT) vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

- vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,

- gali būti šildomas tiesiogiai arba iš anksto pašildomas praskiedimo oru iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

- DT – praskiedimo tunelis (4–12 paveikslai)

Praskiedimo tunelis:

- turi būti pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras galėtų visiškai susimaišyti turbulentinio srauto sąlygomis,

- turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno ir būti tokių matmenų:

- sienelių storio ir skersmens santykis 0,025 arba mažesnis, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm,

- vardinis sienelių storis ne mažesnis kaip 1,5 mm, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo yra lygus 75 mm arba mažesnis,

- skersmuo turi būti bent 75 mm, jei taikomas dalies ėminio ėmimo metodas,

- rekomenduojama, kad skersmuo būtų bent 25 mm, jei taikomas viso ėminio ėmimo metodas,

- prieš išmetamųjų dujų tiekimą į praskiedimo tunelį galėtų būti šildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, naudojant tiesioginį šildymą arba pradinį pašildymą skiedimo oru, jei skiedimo oro temperatūra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

Variklio išmetami teršalai turi būti gerai sumaišyti su praskiedimo oru. Pradedant eksploatuoti dalies ėminio ėmimo sistemą maišymo kokybė turi būti tikrinama darant tunelio CO2 koncentracijos profilį (bent keturiuose vienodu atstumu išdėstytuose matavimo taškuose), varikliui dirbant. Jei būtina, galima naudoti maišymo tūtą.

Pastaba:

Jei apie praskiedimo tunelį DT aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų praskiedimo tunelio sienelių. Todėl rekomenduojama tunelį šildyti ir (arba) izoliuoti neperžengiant anksčiau nurodytų ribų.

Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., cirkuliacinį ventiliatorių, ir aušinti tol, kol aušinimo terpės temperatūra nebus mažesnė kaip 293 K (20 °C).

- HE – šilumokaitis (9 ir 10 paveikslai)

Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad įsiurbiamosios orpūtės SB įleidžiamojoje angoje būtų galima palaikyti temperatūrą, lygią bandymo metu naudojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K.

1.2.1.2. Viso srauto praskiedimo sistema (13 paveikslas)

Aprašyta praskiedimo sistema, kuri pagrįsta viso išmetamųjų teršalų srauto praskiedimu taikant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (CVS – Constant Volume Sampling) koncepciją. Turi būti išmatuotas visas išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro mišinio tūris. Galima naudoti PDP, CFV arba SSV sistemą.

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 skirsnis, 14 ir 15 paveikslai), kad vėliau būtų galima surinkti kietąsias daleles. Jei tai daroma tiesiogiai, toks būdas vadinamas viengubu praskiedimu. Jei ėminys antrinio praskiedimo tunelyje dar kartą skiedžiamas, tai vadinama dvigubu praskiedimu. Šis metodas yra naudingas, jei po pirmo praskiedimo filtro įėjimo temperatūra neatitinka jai keliamų reikalavimų. Nors iš dalies būdama praskiedimo sistema, dvigubo praskiedimo sistema yra aprašyta 1.2.2 skirsnyje ir 15 paveiksle kaip kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos modifikacija, kadangi dauguma jos dalių ir tipinės kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos dalys yra vienodos.

Be to, dujiniai teršalai gali būti nustatomi viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelyje. Todėl dujinių komponentų ėminių ėmimo zondai yra parodyti 13 paveiksle, bet jų nėra aprašomojoje lentelėje. Atitinkami reikalavimai aprašyti 1.1.1 skirsnyje.

Aprašymas (13 paveikslas)

- EP – išmetimo vamzdis

Išmetimo vamzdžio ilgis nuo variklio išmetimo kolektoriaus išėjimo, turbokompresoriaus išėjimo arba nuo papildomo apdorojimo įtaiso iki praskiedimo tunelio turi būti ne didesnis kaip 10 m. Jei sistemos ilgis yra didesnis kaip 4 m, tuomet visi vamzdžiai, ilgesni kaip 4 m, turi būti izoliuoti, išskyrus linijoje įrengtą dūmų matuoklį, jei naudojamas. Radialinis izoliacijos storis turi būti bent 25 mm. Izoliavimo medžiagos šiluminio laidumo, išmatuoto esant 673 K (400 °C), vertė turi būti ne didesnė kaip 0,1 W/(m × K). Norint, kad išmetimo vamzdžio šiluminė inercija būtų mažesnė, rekomenduojama naudoti išmetimo vamzdžius, kurių storio ir skersmens santykis būtų 0,015 arba mažesnis. Lanksčiųjų dalių ilgis turi būti apribotas 12 vamzdžio skersmens ilgių arba mažiau.

+++++ TIFF +++++

13 paveikslasViso srauto praskiedimo sistema

Visas natūralių išmetamųjų dujų srautas praskiedimo tunelyje DT maišomas su praskiedimo oru. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas matuojamas tūriniu siurbliu PDP, ribinio srauto venturi CFV arba ikigarsiniu venturi SSV. Proporcingam kietųjų dalelių ėminiui imti ir srautui nustatyti gali būti naudojamas šilumokaitis HE arba elektroninis srauto kompensavimo įtaisas EFC (Electronic Flow Compensation). Kadangi kietųjų dalelių masė nustatoma pagal visą praskiestųjų išmetamųjų dujų srautą, apskaičiuoti praskiedimo santykio nereikia.

- PDP – tūrinis siurblys

PDP matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą pagal siurblio apsisukimų skaičių ir siurblio tūrinį našumą. PDP arba praskiedimo oro įleidimo sistema neturi dirbtinai mažinti išmetimo sistemos priešslėgio. Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant PDP sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui dirbant be PDP ± 1,5 kPa, esant vienodoms variklio apsisukimų dažnio ir apkrovos sąlygoms.

Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 6 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.

Srauto kompensavimą galima taikyti tik tuo atveju, kai temperatūra PDP įėjime yra ne didesnė kaip 323 K (50 °C).

- CFV – ribinio srauto venturi

CFV matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą, jį palaikydamas riboto tiekimo sąlygomis (kritinis srautas). Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant CFV sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus CFV ± 1,5 kPa, esant vienodoms variklio apsisukimų dažnio ir apkrovos sąlygoms. Dujų mišinio temperatūra prieš pat CFV turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.

- SSV – ikigarsinis venturi

SSV matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą kaip įėjimo slėgio, temperatūros ir slėgio kritimo tarp SSV įėjimo ir jo tūtos funkciją. Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant SSV sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus SSV ± 1,5 kPa, esant vienodoms variklio apsisukimų dažnio ir apkrovos sąlygoms. Dujų mišinio temperatūra prieš pat SSV turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.

- HE – šilumokaitis (pasirinktinai, jei naudojamas EFC)

Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad galėtų užtikrinti temperatūrą, atitinkančią pirmiau nurodytas ribas.

- EFC – elektroninis srauto kompensavimo įtaisas (pasirinktinai, jei naudojamas HE)

Jei PDP, CFV arba SSV įėjime temperatūra neatitinka pirmiau nurodytų ribų, reikalinga srauto kompensavimo sistema norint nepertraukiamai matuoti srautą ir kontroliuoti proporcingąjį ėminių ėmimą kietųjų dalelių sistemoje. Todėl srautui per kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos kietųjų dalelių filtrus reguliuoti yra naudojami nepertraukiamai matuojamo srauto signalai (14 ir 15 paveikslai).

- DT – praskiedimo tunelis

Praskiedimo tunelis:

- turi būti palyginti mažo skersmens, kad jame galėtų susidaryti turbulentinis srautas (Reinoldso skaičius didesnis kaip 4000), pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras visiškai susimaišytų; galima naudoti maišymo tūtą,

- turi būti bent 75 mm skersmens,

- gali būti izoliuotas.

Variklio išmetami teršalai turi būti nukreipti pasroviui nuo tos vietos, kurioje jie patenka į praskiedimo tunelį, ir gerai sumaišyti.

Taikant viengubą praskiedimą ėminys iš praskiedimo tunelio tiekiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 skirsnis, 14 paveikslas). PDP, CFV arba SSV pralaidumas turi būti pakankamas, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra būtų mažesnė kaip 325 K (52 °C) arba jai lygi.

Jei taikomas dvigubas praskiedimas, ėminys iš praskiedimo tunelio yra tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį, kuriame jis papildomai skiedžiamas ir po to leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus (1.2.2 skirsnis, 15 paveikslas). PDP, CFV arba SSV pralaidumas turi būti pakankamas, kad ėminių ėmimo zonoje praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų mažesnė kaip 464 K (191 °C) arba jai lygi. Antrinio praskiedimo sistema turi tiekti pakankamą antrinio praskiedimo oro kiekį, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą dvigubai praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų mažesnė kaip 325 K (52 °C) ar jai lygi.

- DAF – praskiedimo oro filtras

Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir valyti leidžiant pro aktyvintąsias anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Praskiedimo oro temperatūra turi būti 298 K (25 °C) ± 5 K. Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių koncentracijai nustatyti imamas laikantis geros inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.

- PSP – kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas

Zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis ir:

- turi būti įrengtas prieš srovę ir toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišytų, t. y. praskiedimo tunelio DT vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

- vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,

- gali būti šildomas tiesiogiai arba iš anksto pašildomas praskiedimo oru iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

1.2.2. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema (14 ir 15 paveikslai)

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema reikalinga kietosioms dalelėms ant kietųjų dalelių filtro rinkti. Viso ėminio ėmimo ir dalies srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus leidžiamas visas praskiestų dujų ėminys, praskiedimo (1.2.1.1 skirsnis, 7 ir 11 paveikslai) ir ėminio ėmimo sistema paprastai sudaro vientisą bloką. Dalies ėminio ėmimo ir dalies srauto ar viso srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus perleidžiama tik dalis praskiesto išmetamųjų teršalų srauto, praskiedimo (1.2.1.1 skirsnis 4, 5, 6, 8 9, 10 ir 12 paveikslai; 1.2.1.2 skirsnis, 13 paveikslas) ir ėminio ėmimo sistemos paprastai sudaro atskirus blokus.

Šioje direktyvoje viso srauto praskiedimo sistemos dvigubo praskiedimo sistema DDS (15 paveikslas) laikoma tam tikra tipinės kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos, pavaizduotos 14 paveiksle, modifikacija. Dvigubo praskiedimo sistemą sudaro visos svarbiausios kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos dalys, pvz., filtro laikikliai ir ėminių ėmimo siurblys, ir ji dar turi tam tikrų praskiedimo sistemos ypatumų, pvz., praskiedimo oro tiekimas ir antrinio praskiedimo tunelis.

Rekomenduojama ėminio siurblio neišjungti visą bandymo laiką, kad reguliavimo kontūrai nebūtų kokiu nors būdu veikiami. Taikant vieno filtro metodą reikia naudoti aplenkimo sistemą, kad ėminys per jo ėmimo filtrą galėtų būti nukreiptas norimu momentu. Šio įjungimo trukdžiai reguliavimo kontūrams turi būti kiek įmanoma sumažinti.

Aprašymai. 14 ir 15 paveikslai

- PSP – dalelių ėminių ėmimo zondas (14 ir 15 paveikslai)

Paveiksluose pavaizduotas kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis.

Zondas:

- turi būti įrengtas prieš srovę ir toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišytų, t. y. praskiedimo sistemų (1.2.1 skirsnis) praskiedimo tunelio DT vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

- turi bent 12 mm vidinį skersmenį,

- gali būti šildomas tiesiogiai arba iš anksto pašildomas praskiedimo oru iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

+++++ TIFF +++++

14 paveikslasKietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas iš dalies srauto arba viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per ėminio ėmimo siurblį P, kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT. Ėminys eidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimo įtaisas EFC (13 paveikslas), praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

+++++ TIFF +++++

15 paveikslasPraskiedimo sistema (tik viso srauto sistema)

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys iš viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT tiekiamas per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT į antrinio praskiedimo tunelį SDT, kuriame ėminys skiedžiamas dar kartą. Toliau ėminys leidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame(-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Praskiedimo oro srautas paprastai yra pastovus, tuo tarpu ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimo įtaisas EFC (13 paveikslas), visas praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

- PTT – kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (14 ir 15 paveikslai)

Kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio ilgis turi būti ne didesnis kaip 1020 mm ir turi būti kiek įmanoma mažinamas.

Matmenys taikomi:

- dalies srauto praskiedimo, imant dalį ėminio, tipui ir viso srauto viengubo praskiedimo sistemai – nuo zondo galo iki filtro laikiklio,

- dalies srauto praskiedimo, imant visą ėminį, tipui – nuo praskiedimo tunelio galo iki filtro laikiklio,

- viso srauto dvigubo praskiedimo sistemai – nuo zondo galo iki antrinio praskiedimo tunelio.

Tiekimo vamzdis:

- gali būti šildomas tiesiogiai arba iš anksto pašildomas praskiedimo oru iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

- SDT – antrinio praskiedimo tunelis (15 paveikslas)

Antrinio praskiedimo tunelio skersmuo turi būti bent 75 mm, jo ilgio turi pakakti, kad dvigubai praskiesto ėminio buvimo tunelyje trukmė būtų bent 0,25 s. Pirminio filtro laikiklis FH turi būti įrengtas ne toliau kaip 300 mm nuo antrinio praskiedimo tunelio SDT išleidžiamosios angos.

Antrinio praskiedimo tunelis:

- gali būti šildomas tiesiogiai arba iš anksto pašildomas praskiedimo oru iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

- FH – filtro laikiklis (-iai) (14 ir 15 paveikslai)

Pirminis ir atsarginis filtrai gali būti viename korpuse arba atskiruose korpusuose. Turi atitikti III priedo 1 priedėlio 1.5.1.3 skirsnio reikalavimus.

Filtro laikiklis (-iai):

- gali būti šildomas (-i) tiesiogiai arba iš anksto pašildomas (-i) praskiedimo oru iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas (-i).

- P – ėminių ėmimo siurblys (14 ir 15 paveikslai)

Jei netaikomas srauto reguliatorius FC3, kietųjų dalelių ėminio ėmimo siurblys turi būti pakankamai toli nuo tunelio, kad būtų palaikoma pastovi (± 3 K) įleidžiamų dujų temperatūra.

- DP – praskiedimo oro siurblys (15 paveikslas) (tik viso srauto dvigubam praskiedimui)

Praskiedimo oro siurblys turi būti tokioje vietoje, kad tiekiamo antrinio praskiedimo oro temperatūra būtų 298 K (25 °C) ± 5 K.

- FC3 – srauto reguliatorius (14 ir 15 paveikslai)

Srauto reguliatorius turi būti naudojamas kietųjų dalelių srautui kompensuoti dėl temperatūros ir priešslėgio svyravimų ėminio kelyje, jei nėra kitų priemonių. Srauto reguliatorius yra būtinas, jei naudojamas elektroninis srauto kompensavimo įtaisas EFC (13 paveikslas).

- FM3 – srauto matavimo įtaisas (14 ir 15 paveikslai) (kietųjų dalelių ėminio srautas)

Jei nenaudojamas srauto reguliatorius FC3, dujų skaitiklis arba prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas pakankamai toli nuo ėminio ėmimo siurblio P, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų pastovi (± 3 K).

- FM4 – srauto matavimo įtaisas (15 paveikslas) (tik praskiedimo oras, viso srauto dvigubas praskiedimas)

Dujų skaitiklis arba prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas taip, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų 298 K (25 °C) ± 5 K.

- BV – rutulinis vožtuvas (neprivalomas)

Rutulinio vožtuvo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT vidinis skersmuo, o įjungimo trukmė mažesnė kaip 0,5 sekundės.

Pastaba:

Jei apie PSP, PTT, SDT ir FH aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų šių dalių sienelių. Todėl rekomenduojama šias dalis šildyti ir (arba) izoliuoti taikant atitinkamuose aprašymuose nurodytas ribines vertes. Be to, rekomenduojama, kad imant ėminį filtro įėjimo temperatūra būtų ne mažesnė kaip 293 K (20 °C).

Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., cirkuliacinį ventiliatorių, ir aušinti tol, kol aušinimo terpės temperatūra nebus mažesnė kaip 293 K (20 °C).

[1] 4–12 paveiksluose parodyta daug įvairių srauto dalies praskiedimo sistemų, kurios paprastai gali būti naudojamos bandyti stacionariuoju režimu (NRSC). Tačiau dėl labai griežtų apribojimų pereinamųjų režimų bandymams, tik tos srauto dalies praskiedimo sistemos (4–12 paveikslai), kurios gali įvykdyti visus reikalavimus, cituojamus III priedo 1 priedėlio 2.4 skirsnyje "Srauto dalies praskiedimo sistemų specifikacijos", yra patvirtintos pereinamųjų režimų bandymui (NRTC).

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

XIII PRIEDAS

NUOSTATOS DĖL VARIKLIŲ, PATEIKTŲ Į RINKĄ PAGAL "LANKSTUMO SCHEMĄ"

Pirminės įrangos gamintojui (OEM) paprašius ir gavus patvirtinimą išduodančios institucijos leidimą, variklio gamintojas tarp dviejų nuoseklių ribinių verčių etapų gali pateikti į rinką ribotą skaičių variklių, kurie atitinka tik ankstesniojo etapo išmetamų teršalų ribines vertes, pagal šias nuostatas:

1. VARIKLIO GAMINTOJO IR PIRMINĖS ĮRANGOS GAMINTOJO VEIKSMAI

1.1. Pirminės įrangos gamintojas, siekiantis pasinaudoti lankstumo schema, tarp dviejų etapų paprašo kurios nors patvirtinimą išduodančios institucijos leidimo pirkti iš variklių tiekėjų 1.2 ir 1.3 skirsniuose nurodytą variklių, neatitinkančių dabartinių išmetamų teršalų ribinių verčių, bet patvirtintų ankstesniame išmetamų teršalų ribinių verčių etape, skaičių.

1.2. Variklių, pateiktų į rinką pagal lankstumo schemą, kiekis kiekvienai variklių kategorijai turi būti ne didesnis kaip 20 % pirminės įrangos gamintojo per metus parduotos įrangos, turinčios tos kategorijos variklį (apskaičiuotos kaip penkerių paskutiniųjų metų ES rinkoje pardavimų vidurkis). Jei pirminės įrangos gamintojas prekiauja ES rinkoje mažiau kaip penkerius metus, vidurkis apskaičiuojamas pagal laikotarpį, kurį pirminės įrangos gamintojas prekiavo įranga ES.

1.3. Pagal kitą galimą alternatyvą 1.2 skirsniui, pirminės įrangos gamintojas gali prašyti leidimo variklių tiekėjams pateikti į rinką nustatytą skaičių variklių pagal lankstumo schemą. Variklių skaičius kiekvienai iš variklių kategorijų turi būti ne didesnis kaip šios vertės:

Variklio kategorija | Variklių skaičius |

19–37 kW | 200 |

37–75 kW | 150 |

75–130 kW | 100 |

130–560 kW | 50 |

1.4. Į paraišką patvirtinimą išduodančiai institucijai pirminės įrangos gamintojas įtraukia šią informaciją:

a) etikečių, tvirtinamų ant kiekvieno ne keliais judančio mechanizmo, kuriame bus įrengtas variklis, pateiktas į rinką pagal lankstumo schemą, pavyzdį. Etiketėse turi būti įrašytas šis tekstas:

"MECHANIZMAS Nr. … (mechanizmo eilės numeris) iš … (suminis atitinkamos galios intervalo mechanizmų skaičius) SU VARIKLIU Nr. … PAGAL TIPO PATVIRTINIMĄ (Dir. 97/68/EB) Nr. …"; ir

b) papildomos, ant variklio tvirtinamos etiketės, kurioje įrašytas šio priedo 2.2 skirsnyje nurodytas tekstas, pavyzdį.

1.5. Visų valstybių narių patvirtinimą išduodančioms institucijoms OEM praneša apie lankstumo schemos naudojimą.

1.6. Pirminės įrangos gamintojas pateikia tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai informaciją apie lankstumo schemos įgyvendinimą, kurios patvirtinimą išduodanti institucija gali paprašyti kaip būtiną sprendimui priimti.

1.7. Pirminės įrangos gamintojas kas šešis mėnesius pateikia kiekvienos valstybės narės patvirtinimą išduodančiai institucijai ataskaitą apie jo (jos) taikomų lankstumo schemų įgyvendinimą. Ataskaitoje turi būti nurodyti suvestiniai duomenys apie variklių irne keliais judančių mechanizmų, pateiktų į rinką pagal lankstumo schemą, skaičių, variklio irne keliais judančių mechanizmų serijos numeriai ir valstybės narės, kuriose ne keliais judantys mechanizmai buvo pateikti į rinką. Ši tvarka turi galioti tol, kol vykdoma lankstumo schema.

2. VARIKLIO GAMINTOJO VEIKSMAI

2.1. Variklio gamintojas gali pateikti variklius į rinką pagal lankstumo schemą, patvirtintą pagal šio priedo 1 skyrių.

2.2. Ant tokių variklių gamintojas turi uždėti etiketę, kurioje būtų šis tekstas: "Variklis, pateiktas į rinką pagal lankstumo schemą".

3. PATVIRTINIMĄ IŠDUODANČIOS INSTITUCIJOS VEIKSMAI

3.1. Patvirtinimą išduodanti institucija įvertina prašymo dėl lankstumo schemos ir pridedamų dokumentų turinį. Toliau ji praneša pirminės įrangos gamintojui apie priimtą sprendimą leisti ar neleisti taikyti lankstumo schemą.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

Įrašomi šie priedai:

"

XIV PRIEDAS

CCNR I etapas [1]

PN (kW) | CO (g/kWh) | HC (g/kWh) | NOx (g/k/Wh) | PT (g/kWh) |

37 ≤ PN < 75 | 6,5 | 1,3 | 9,2 | 0,85 |

75 ≤ PN < 130 | 5,0 | 1,3 | 9,2 | 0,70 |

PN ≥ 130 | 5,0 | 1,3 | n ≥ 2800 min-1 = 9,2 500 ≤ n < 2800 min-1 = 45 × n(-0,2) | 0,54 |

XV PRIEDAS

CCNR II etapas [1]

PN (kW) | CO (g/kWh) | HC (g/kWh) | NOx (g/k/Wh) | PT (g/kWh) |

18 ≤ PN < 37 | 5,5 | 1,5 | 8,0 | 0,8 |

37 ≤ PN < 75 | 5,0 | 1,3 | 7,0 | 0,4 |

75 ≤ PN < 130 | 5,0 | 1,0 | 6,0 | 0,3 |

130 ≤ PN < 560 | 3,5 | 1,0 | 6,0 | 0,2 |

PN ≥ 560 | 3,5 | 1,0 | n ≥ 3150 min-1 = 6,0 343 ≤ n < 3150 min-1 = 45 × n(-0,2) – 3 n < 343 min-1 = 11,0 | 0,2 |

"

[1] CCNR 19 protokolas, 2000 m. gegužės 11 d. Centrinės komisijos dėl laivybos Reinu rezoliucija

[1] CCNR 21 protokolas, 2001 m. gegužės 31 d. Centrinės komisijos dėl laivybos Reinu rezoliucija.

--------------------------------------------------