32003R1980

Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1980/2003

2003 m. spalio 21 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS), kiek tai susiję su apibrėžimais ir jų atnaujinimu

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) [1], ypač į 15 straipsnio 2 dalies c punktą,

kadangi:

(1) Reglamentu (EB) Nr. 1177/2003 sukuriama bendra sistema, skirta Bendrijos statistikai apie pajamas ir gyvenimo sąlygas sistemingai apdoroti, apimanti palyginamus ir savalaikius skerspjūvio ir išilginio pjūvio duomenis apie pajamas ir apie skurdo bei socialinės atskirties lygį ir sudėtį nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiais.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 15 straipsnio 2 dalies c punktą, siekiant suvienodinti apibrėžimus, būtinos įgyvendinimo priemonės, ypač pajamų apibrėžimų, namų ūkio narių ir buvusių namų ūkio narių apibrėžimo bei skirtingų pajamų kintamųjų įtraukimo grafiko operacionalizavimas.

(3) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžimai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas 15 straipsnio 2 dalies c punktą, ypač norint pradėti naudoti pajamų apibrėžimus, pateiktus jo 20 straipsnio 2 dalies l ir m punktuose, yra tokie, kokie nustatomi I priede.

Sąlygos bendrųjų pajamų duomenims komponentų lygyje pristatyti bei skirtingų pajamų komponentų įtraukimo grafikas yra tokie, kokie nustatomi II priede.

2 straipsnis

Šiame reglamente pateikiami apibrėžimai, išskyrus buvusių namų ūkio narių apibrėžimą, ir pajamų duomenų pristatymas taikomi ir skerspjūvio, ir išilginio pjūvio Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) komponentams.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. spalio 21 d.

Komisijos vardu

Pedro Solbes Mira

Komisijos narys

[1] OL L 165, 2003 7 3, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

NAMŲ ŪKIO NARIŲ IR BUVUSIŲ NAMŲ ŪKIO NARIŲ, PENSIJŲ IŠ INDIVIDUALIŲ PRIVAČIŲ PLANŲ, ĮMOKŲ Į INDIVIDUALIUS PRIVAČIUS PENSIJŲ PLANUS, BENDRŲJŲ IR DISPONUOJAMŲJŲ NAMŲ ŪKIO PAJAMŲ, BENDRŲJŲ DISPONUOJAMŲ NAMŲ ŪKIO PAJAMŲ IKI SOCIALINIŲ PERVEDIMŲ (IŠSKYRUS SENATVĖS IR MAITINTOJO NETEKIMO IŠMOKAS; ĮSKAITANT SENATVĖS IR MAITINTOJO NETEKIMO IŠMOKAS) IR BENDRŲJŲ (GRYNŲJŲ) PAJAMŲ KOMPONENTŲ APIBRĖŽIMAI

1. NAMŲ ŪKIO NARIAI IR BUVĘ NAMŲ ŪKIO NARIAI

1.1. Namų ūkio narystė [1]

Laikantis toliau nurodytų konkrečių sąlygų, tokie asmenys turi būti laikomi namų ūkio nariais, jei jie dalijasi namų ūkio išlaidomis:

1) nuolat gyvenantys asmenys, susiję su kitais nariais;

2) nuolat gyvenantys asmenys, nesusiję su kitais nariais;

3) nuolat gyvenantys pensionininkai, gyventojai, nuomininkai;

4) lankytojai;

5) kartu gyvenantys namų darbininkai, auklės;

6) asmenys, įprastai gyvenantys, tačiau laikinai išvykę iš būsto (į atostogų kelionę, dirbti, mokytis ir pan.);

7) namų ūkio vaikai, kurie mokosi toli nuo namų;

8) ilgą laikotarpį išvykę asmenys, susiję su namų ūkiu: toli nuo namų dirbantys asmenys;

9) laikinai išvykę asmenys, susiję su namų ūkiu: ligoninėse, slaugos namuose ar kitose institucijose esantys asmenys.

Tolesnės sąlygos laikyti namų ūkio nariu yra tokios:

a) 3, 4 ir 5 kategorijos:

Tokie asmenys privalo tuo metu neturėti jokio privataus adreso, arba jų faktinė ar ketinama viešnagės trukmė turi būti šeši mėnesiai ar daugiau.

b) 6 kategorija:

Tokie asmenys privalo dabar neturėti jokio privataus adreso, o jų faktinė ar ketinama nebuvimo namų ūkyje trukmė turi būti mažesnė nei šeši mėnesiai.

7 ir 8 kategorijos:

Nepriklausomai nuo faktinio išvykimo ar ketinimo išvykti trukmės, tokie asmenys dabar privalo neturėti privataus adreso kitur, turi būti namų ūkio nario partneriu ar vaiku, turi ir toliau išlaikyti glaudžius ryšius su namų ūkiu ir turi laikyti šį adresą savo pagrindine gyvenamąja vieta.

c) 9 kategorija:

Toks asmuo turi būti glaudžiai finansiškai susijęs su namų ūkiu ir turi būti faktiškai išvykęs ar ketinti išvykti iš namų ūkio mažiau nei šešis mėnesius.

Namų ūkio išlaidų dalis

Namų ūkio išlaidų dalis apima naudos gavimą iš išlaidų (pvz., vaikai, pajamų negaunantys asmenys) bei indėlį į išlaidas. Jei išlaidos nedalijamos, tuomet tas asmuo sudaro atskirą namų ūkį tuo pačiu adresu.

"Paprastai gyvenantis"

Asmuo laikomas paprastai gyvenančiu namų ūkyje, jei jis arba ji praleidžia čia didžiąją dalį savo kasdienio poilsio per pastaruosius šešis mėnesius. Asmenys, sukuriantys naujus namų ūkius arba prisijungiantys prie esamų namų ūkių, paprastai laikomi jų naujosios vietos nariais; išvykstantys gyventi kitur nebelaikomi pradinio namų ūkio nariais. Pirmiau minėtas "šešių pastarųjų mėnesių" kriterijus pakeičiamas ketinimu likti naujoje gyvenamoje vietoje ilgesniam nei šeši mėnesiai laikotarpiui.

"Ketinimas likti šešių mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui"

Reikia atsižvelgti į tai, ką galima laikyti "nuolatiniu" persikėlimu į namų ūkį ar iš jo. Taip asmuo, kuris persikėlė į namų ūkį neapibrėžtam laikotarpiui arba ketindamas likti šešis mėnesius ar daugiau, laikomas namų ūkio nariu, net jei tas asmuo dar nepragyveno tame namų ūkyje šešių mėnesių, o didžiąją šio laiko dalį praleido kitoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat asmuo, kuris išsikraustė iš namų ūkio į kitą gyvenamąją vietą ketindamas ten likti šešis mėnesius ar daugiau, nebelaikomas ankstesnio namų ūkio nariu.

"Laikinai išvykęs į privatų būstą"

Jei laikinai išvykęs asmuo yra privačiame būste, tai, ar jis (ji) yra šio (ar kito) namų ūkio narys, priklauso nuo išvykimo trukmės. Išskirtiniais atvejais tam tikrų kategorijų asmenys, labai glaudžiai susiję su namų ūkiu, gali būti laikomi namų ūkio nariais neatsižvelgiant į išvykimo trukmę, su sąlyga, kad jie nelaikomi kito privataus namų ūkio nariais.

Šie kriterijai taikomi siekiant kuo labiau sumažinti pavojų, kad individai, turintys du privačius adresus, prie kurių jie gali būti priskirti, imčių sistemoje nebūtų skaičiuojami du kartus. Taip pat siekiama kuo labiau sumažinti pavojų, kad kai kurie asmenys nebūtų nepriskirti jokiam namų ūkiui, net jei iš tiesų jie priklauso privačių namų ūkių sektoriui.

1.2. Buvęs namų ūkio narys

Terminas "buvęs namų ūkio narys" reiškia asmenį, kuris dabar nėra namų ūkio narys ir nebuvo įregistruotas kaip namų ūkio narys tame namų ūkyje ankstesnio tyrimo metu, tačiau gyveno namų ūkyje mažiausiai tris mėnesius per tiriamą pajamų laikotarpį.

Buvę namų ūkio nariai įtraukiami tik į ES-SPGS išilginio pjūvio komponentą.

2. BENDRŲJŲ PAJAMŲ KOMPONENTAI

2.1. Darbuotojo pajamos

Darbuotojo pajamos apibrėžiamos kaip visas atlyginimas grynais pinigais arba natūra, kurį darbuotojui moka darbdavys už jo atliktą darbą per tiriamą pajamų laikotarpį.

Darbuotojo pajamos dalijamos į:

1. Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas (PY010G);

2. Bendras nepinigines darbuotojo pajamas (PY020G);

3. Darbdavio socialinio draudimo įmokas (PY030G).

2.1.1. Bendros piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos (PY010G)

Tai reiškią piniginę darbuotojo darbo užmokesčio dalį grynais, kurią darbdavys moka darbuotojui. Ji apima bet kokių socialinių įmokų ir pajamų mokesčių, kuriuos darbuotojas arba darbdavys darbuotojo naudai moka socialinio draudimo sistemoms arba mokesčių institucijoms, vertę.

Bendros piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos apima:

- algas ir atlyginimus, mokamus grynais už dirbtą laiką arba atliktą darbą pagrindiniame darbe ir bet kokiame antraeiliame ar atsitiktiniame darbe (darbuose),

- atlyginimą už nedirbtą laiką (pvz., atostoginiai),

- padidinto tarifo mokėjimus už viršvalandžius,

- atlyginimus, mokamus akcinių bendrovių direktoriams,

- išmokas pagal vienetinius įkainius,

- mokėjimus už globojamus vaikus,

- komisinius mokesčius ir arbatpinigius,

- papildomus mokėjimus (pvz., už tryliktą mėnesį),

- pelno dalis ir premijas grynais,

- papildomas, našumu grindžiamas išmokas,

- išmokas, mokamas už darbą tolimose vietovėse (suvokiamą kaip darbo sąlygų dalį),

- išmokas už vykimą į darbą ar iš jo,

- papildomus mokėjimus, kuriuos darbdavys moka savo darbuotojams ar buvusiems darbuotojams ir kitiems reikalavimus atitinkantiems asmenis, papildant teisę į ligos, invalidumo, motinystės atostogų ar maitintojo netekimo išmokas iš socialinio draudimo sistemos, jei tokių mokėjimų negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų,

- mokėjimai, kuriuos darbdavys moka darbuotojui vietoj algų ir atlyginimų per socialinio draudimo sistemą, kai darbuotojas negali dirbti dėl ligos, invalidumo ar motinystės atostogų, jei tokių mokėjimų negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų.

Jos neapima:

- darbdavio mokamų kompensacijų už su darbu susijusias išlaidas (pvz., komandiruotes),

- išeitinių ar nutraukimo išmokų, kompensuojančių darbuotojams užimtumo pabaigą jiems dar nesulaukus tam darbui įprasto pensinio amžiaus, ir išeitinių pašalpų (kurios įtrauktos į "Bedarbio išmokas" (PY090G)),

- išmokų už tik su darbu susijusias išlaidas, pvz., kelionės ar apsauginių drabužių priežiūros,

- vienkartinių išmokų sulaukus įprastinio pensinio amžiaus (kurios įtrauktos į "Senatvės išmokas" (PY100G)),

- profesinių sąjungų streiko išmokų.

2.1.2. Bendros nepiniginės darbuotojo pajamos (PY020G)

Reiškia nepiniginius pajamų komponentus, kuriuos darbdavys gali teikti darbuotojui nemokamai arba sumažinta kaina kaip užimtumo paketo dalį [2].

Bendros nepiniginės darbuotojo pajamos apima:

- bendrovės automobilį ir su juo susijusias išlaidas (pvz., nemokami degalai, automobilio draudimas, taikomi mokesčiai ir rinkliavos), jei automobilis suteikiamas arba privačiam, arba privačiam ir darbiniam naudojimui,

- nemokamą arba subsidijuojamą maistą, pietų talonus,

- su būstu susijusių išlaidų (pvz., dujų, elektros, vandens, telefono ar mobilaus telefono sąskaitos) kompensavimą ar apmokėjimą,

- kitas prekes ar paslaugas, kurias darbdavys nemokamai arba sumažinta kaina teikia savo darbuotojams, jei jos yra reikšmingi pajamų komponentai nacionaliniu lygiu arba sudaro reikšmingą dalį tam tikrų namų ūkių grupių pajamų.

Nemokamai suteiktų prekių ir paslaugų vertė apskaičiuojama pagal tų prekių ir paslaugų rinkos vertę. Sumažinta kaina pateiktų prekių ir paslaugų vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp rinkos vertės ir darbuotojo sumokėtos sumos.

Jos neapima:

- bet kokių šių prekių ir paslaugų teikimo išlaidų darbdaviui, jei jos reikalingos darbuotojams tik jų darbui atlikti,

- apgyvendinimo paslaugų darbo vietoje, kurių negali naudoti namų ūkiai, kuriems priklauso darbuotojai,

- apgyvendinimo, kurį darbdavys suteikia darbuotojams nemokamai arba už sumažintą nuomą kaip pagrindinę namų ūkio gyvenamąją vietą (sąlyginė nemokamai ar už sumažintą nuomą suteikto apgyvendinimo vertė įtraukta į "Sąlyginį nuomos mokestį" (HY030G)),

- apgyvendinimo, kuris darbuotojui suteikiamas nemokamai ar už sumažintą nuomą kaip namų ūkio antroji gyvenamoji vieta,

- išmokų, sumokėtų darbuotojams įrankiams, įrangai, drabužiams ir t. t., kurių reikia tik arba pirmiausia darbui, pirkti,

- specialių patiekalų ar gėrimų, kurie būtini dėl išskirtinių darbo sąlygų,

- bet kokių prekių ar paslaugų, suteiktų darbuotojams darbo vietoje arba kurių reikia dėl jų darbo pobūdžio (pvz., darbui reikalinga medicinos ekspertizė).

2.1.3. Darbdavio socialinio draudimo įmokos (PY030G)

Darbdavio įmokos apibrėžiamos, kaip mokėjimai, kuriuos per tiriamą pajamų laikotarpį darbdaviai atlieka savo darbuotojų naudai draudėjams (socialinio draudimo fondams ir privačiai finansuojamoms sistemoms); jos apima įstatymines, standartines ir sutartines įmokas, draudžiančias nuo socialinių rizikos veiksnių.

Jos apima:

- darbdavio įmokas privatiems ištarnauto laiko (pensijos) planams,

- darbdavio įmokas į privatų sveikatos draudimą,

- darbdavio įmokas į gyvybės draudimą,

- darbdavio įmokas į kitas darbdavio draudimo sistemas (pvz., invalidumo),

- darbdavio įmokas į valstybines draudimo (socialinio draudimo) sistemas (įskaitant darbo užmokesčio fondo mokesčius, taikomus socialinio draudimo tikslu).

2.2. Savarankiško darbo pajamos

Savarankiško darbo pajamos apibrėžiamos kaip pajamos, per tiriamą pajamų laikotarpį gautos individų sau patiems arba šeimos nariams, kurios yra jų dabartinio ar ankstesnio užsiėmimo savarankišku darbu rezultatas. Savarankiški darbai yra darbai, kuriuose atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo pelno (arba pelno potencialo), gauto iš sukurtų prekių ir paslaugų (kur vartojimas savo poreikiams laikomas pelno dalimi). Savarankiškai dirbantis asmuo priima veiklos sprendimus, turinčius įtakos įmonei, arba paveda tokius sprendimus kitiems, išlaikydamas atsakomybę už įmonės gerovę (šiame kontekste "įmonė" apima vieno asmens veiklą). Atlyginimas už mėgstamus užsiėmimus laikomas savarankišku darbu.

Jei surinktos ar sukauptos pajamos atitinka ankstesnį nei tiriamais laikotarpį, tiriamojo pajamų laikotarpio duomenims atnaujinti taikomi pagrindiniai patikslinimai.

Savarankiško darbo pajamos dalijamos į:

1) bendrą piniginį savarankiško darbo pelną ar nuostolį (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) (PY050G);

2) savo vartojimui sukurtų prekių vertę (PY070G).

2.2.1. Bendras piniginis savarankiško darbo pelnas ar nuostolis (įskaitant reguliariai mokamus autorinis honorarus) (PY050G)

Jis apima:

- grynąjį veiklos pelną arba nuostolį, sukauptą dirbančių neakcinės įmonės savininkų arba partnerių joje, atėmus verslo paskolų palūkanas,

- reguliariai mokamus autorinius honorarus, uždirbtus iš rašymo, išradimų ir t. t., kurie neįtraukiami į neakcinių įmonių pelną arba nuostolį,

- nuomos mokesčius už verslo pastatų, transporto priemonių, įrangos ir t. t. nuomą, kurie neįtraukiami į neakcinių įmonių pelną arba nuostolį, po susijusių kaštų atskaičiavimo, pvz., asocijuotų paskolų palūkanų, remonto ir techninės priežiūros bei draudimo mokesčių.

Jis neapima:

- direktorių atlyginimų, kuriuos uždirba akcinių įmonių savininkai (kurie įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)),

- dividendų, kuriuos moka akcinės įmonės (kurie įtraukti į "Palūkanas, dividendus ir pelną iš kapitalo investicijos neakciniame versle" (HY090G)),

- pelno iš kapitalo, investuoto neakcinėje įmonėje, kurioje asmuo nedirba ("miegantys partneriai") (toks pelnas įtrauktas į "Palūkanas, dividendus ir pelną iš kapitalo investicijos neakciniame versle" (HY090G)),

- pajamų, gautų už žemės nuomą, arba įplaukų iš nuomininkų (kurios įtrauktos į "Pajamas iš nekilnojamojo turto ar žemės nuomos" (HY040G)),

- nuomos mokesčių už būstus, kurie neįtraukti į neakcinių įmonių pelną (nuostolį) (kurie įtraukti į "Pajamas iš nekilnojamojo turto ar žemės nuomos" (HY040G)).

Savarankiško darbo pajamos apskaičiuojamos taip:

- rinkos produkcija (bendras pelnas apyvartai, įskaitant vertę prekių, kurias sukūrė įmonė, tačiau suvartojo savarankiškai dirbantis asmuo arba jo (jos) namų ūkis),

- plius vertė prekių ir paslaugų, kurios buvo pirktos neakcinei įmonei, tačiau buvo suvartotos verslininko ir jo (jos) namų ūkio narių,

- plius pajamos iš turto, gautos dėl įmonei priklausančio finansinio ir kito turto,

- atėmus tarpinį vartojimą (žaliavų išlaidas, pardavimų išlaidas, platinimo išlaidas, techninės priežiūros išlaidas, administracines išlaidas ir t. t.),

- atėmus darbuotojų darbo užmokestį (algas, atlyginimus ir socialinio draudimo įmokas darbdaviams),

- atėmus mokesčius produkcijai ir importo mokesčius,

- atėmus palūkanas, sumokėtas už verslo paskolas,

- atėmus žemės ir kito nesukurto materialaus turto, kurį nuomoja įmonė, nuomą,

- atėmus pagrindinio kapitalo vartojimą,

- plius subsidijos.

Praktiškai, jei savarankiškai dirbantis asmuo ar įmonė rengia metines ataskaitas mokesčių tikslu, bendras pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas kaip grynasis veiklos pelnas (nuostolis), nurodytas toje mokesčių ataskaitoje už pastaruosius 12 mėnesių iki pelno mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų atskaitymo.

Jei metinių ataskaitų nėra nei mokesčių tikslu, nei kaip įmonės sąskaitos, kitas būdas savarankiško darbo pajamoms išmatuoti yra surinkti kiekį pinigų (ir prekių), paimtų iš įmonės asmeniniam naudojimui (vartojimui ar taupymui, įskaitant įmonės sukurtų ar įsigytų prekių, paimtų asmeniniam naudojimui, rinkos vertę).

2.2.2. Savo naudojimui sukurtų prekių vertė (PY070G)

Savo vartojimui sukurtų prekių vertė reiškia vertę maisto produktų ir gėrimų, sukurtų ir suvartotų tame pačiame namų ūkyje.

Savo vartojimui sukurtų prekių vertė apskaičiuojama kaip sukurtų prekių rinkos vertė, atskaitant visus gamybai taikomus mokesčius.

Maisto produktų ir gėrimų vertė įtraukiama, kai jie yra reikšmingas pajamų komponentas nacionaliniu lygiu arba sudaro reikšmingą tam tikrų namų ūkių grupių pajamų komponentą.

Ši vertė neapima:

- namų ūkio paslaugų vertės,

- jokios gamybos pardavimui ir jokių išėmimų iš verslo, atliekamų savarankiškai dirbančio asmens (šios vertės įtrauktos į "Savarankiško darbo bendras pajamas ar nuostolius" (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) (PY050G)).

2.3. Sąlyginis nuomos mokestis

2.3.1. Sąlyginis nuomos mokestis (HY030G)

Sąlyginis nuomos mokestis reiškia vertę, kuri sąlygiškai priskiriama visiems namų ūkiams, kurie nepraneša moką pilnos nuomos, kadangi jie yra gyvenamosios patalpos savininkai-naudotojai, arba gyvena būste, kurį nuomoja už žemesnę kainą nei rinkos kaina, arba kadangi būstas suteikiamas nemokamai.

Sąlyginis nuomos mokestis apskaičiuojamas tik tiems būstams (ir visiems susijusiems pastatams, pvz., garažams), kuriuos namų ūkiai naudoja kaip pagrindines gyvenamąsias vietas.

Sąlyginė vertė yra lygi rinkos nuomai, kuri būtų mokama už panašų į užimamą būstą, atėmus faktiškai mokamą nuomą (kai būstas nuomojamas mažesne nei rinkos kaina), atėmus visas subsidijas, mokamas Vyriausybės arba nepelno institucijos (jei tai savininkas-naudotojas arba jei būstas nuomojamas mažesne nei rinkos kaina), atėmus visas smulkaus remonto ir atnaujinimo išlaidas, kurias namų ūkis savininkas-naudotojas skiria nuosavybei ir kokias paprastai patiria šeimininkai.

Rinkos nuoma yra nuoma, mokama už teisę naudoti būstą be baldų privačioje rinkoje, išskyrus mokesčius už šildymą, vandenį, elektrą ir t. t.

2.4. Turto pajamos

Turto pajamos apibrėžiamos kaip gautos pajamos, atėmus išlaidas, kurias per tiriamą pajamų laikotarpį sukaupė finansinio turto arba materialaus nesukurto turto (žemės) savininkas mainais už fondų teikimą arba materialaus nesukurto turto pateikimą kito institucinio vieneto naudojimui.

Turto pajamos dalijamos į:

1. Palūkanas, dividendus, pelną iš kapitalo investicijos neakcinėje įmonėje (HY090G);

2. Pajamas iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos (HY040G).

2.4.1. Palūkanos, dividendai, pelnas iš kapitalo investicijos neakcinėje įmonėje (HY090G)

Palūkanos (neįtrauktos į neakcinės įmonės pelną (nuostolį)), dividendai ir pelnas iš kapitalo investicijos neakcinėje įmonėje reiškia sumą palūkanų iš turto, pvz., banko sąskaitų, deponavimo sertifikato, obligacijų ir t. t., dividendus ir palūkanas iš kapitalo investicijos neakcinėje įmonėje, kurioje tas asmuo nedirba, gautas per tiriamą pajamų laikotarpį, atėmus patirtas išlaidas.

2.4.2. Pajamos iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos (HY040G)

Pajamos iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos reiškia pajamas, gautas per tiriamą pajamų laikotarpį iš nekilnojamojo turto nuomos (pvz., būsto nuomos, neįtrauktos į neakcinių įmonių pelną (nuostolį), įplaukas iš nuomininkų arba už žemės nuomą), atskaičius išlaidas, pvz., hipotekinės paskolos palūkanų grąžinimą, smulkų remontą, techninę priežiūrą, draudimą ir kitus mokesčius.

2.5. Gauti einamieji pervedimai

2.5.1. Socialinės išmokos

Socialinės išmokos [3] apibrėžiamos kaip einamieji pervedimai, kuriuos gauna namų ūkiai per tiriamą pajamų laikotarpį [4] ir kurie yra skirti palengvinti jiems daugelio pavojų ir poreikių finansinę naštą; jie atliekami per kolektyviai organizuotas sistemas arba greta tokių sistemų, per valstybės valdymo vienetus ir ne pelno institucijas, aptarnaujančias namų ūkius.

Jos apima visų socialinių įmokų vertę ir pajamų mokestį, kurį už išmokas moka išmokų gavėjas socialinio draudimo sistemoms arba mokesčių institucijoms.

Pervedimas įtraukiamas kaip socialinė išmoka, jei atitinka vieną iš dviejų kriterijų:

- draudimas yra privalomas (pagal įstatymą, reglamentą ar kolektyvinę derybų sutartį) tai grupei,

- jis grindžiamas socialinio solidarumo principu (t. y. jei tai yra draudiminė pensija, įmoka ir teisė nėra proporcingos individualiam saugomų žmonių pavojui).

Socialinės išmokos dalijamos į:

1) su šeima (vaikais) susijusias išmokas (HY050G);

2) būsto pašalpas (HY070G);

3) bedarbio išmokas (PY090G);

4) senatvės išmokas (PY100G);

5) maitintojo netekimo išmokas (PY110G);

6) ligos išmokas (PY120G);

7) invalidumo išmokas (PY130G);

8) su mokymu susijusias išmokas (PY140G);

9) kitur nepriskirtą socialinę atskirtį (HY060G).

Socialinės išmokos neapima:

- išmokų, mokamų iš sistemų, kurioms gavėjas mokėjo tik savanoriškas įmokas, nepriklausomai nuo jo arba jos darbdavio ir Vyriausybės (kurios įtrauktas į "Pensijas iš individualių privačių planų (išskyrus apimamus ESSPROS)" (PY080G)).

2.5.1.1. Su šeima (vaikais) susijusi išmoka (HY050G)

Šeimos (vaikų) funkcija reiškia išmokas, kurios:

- teikia finansinę paramą namų ūkiams už vaikų auginimą,

- teikia finansinę pagalbą žmonėms, kurie remia giminaičius, nesančius jų vaikais.

Ji apima:

- pajamų išlaikymo išmokas gimus vaikui: vienodo dydžio arba su darbo užmokesčiu susijusi išmoka, skirta kompensuoti tėvams darbo užmokesčio netekimą, kai nebūnama darbe dėl vaiko gimimo laikotarpį iki ir (arba) po gimdymo, arba įsivaikinus,

- gimimo pašalpą: šios išmokos įprastai mokamos kaip vienkartinės arba dalinės išmokos gimus vaikui ar įsivaikinus,

- motinystės ir tėvystės atostogų išmoką: tai išmoka, kuri mokama motinai arba tėvui, kai nutraukiamas darbas arba sumažinamas darbo laikas siekiant auginti vaiką, paprastai – mažametį,

- pašalpą šeimai arba vaikui: periodiniai mokėjimai šeimos nariui su išlaikomu vaiku, siekiant padėti padengti su vaikų auginimu susijusias išlaidas,

- kitas pinigines išmokas: išmokos, mokamos nepriklausomai nuo šeimos išmokų remti namų ūkiams ir padėti jiems padengti specifines išlaidas, pvz., išlaidas, kylančias iš vienišų tėvų arba šeimų su neįgaliais vaikais konkrečių poreikių. Šios išmokos mokamos arba periodiškai, arba kaip vienkartinės išmokos.

Ji neapima:

- mokėjimų, kuriuos darbdaviai moka darbuotojai vietoj algų ir atlyginimų per socialinio draudimo sistemą, kai darbuotoja negali dirbti dėl motinystės atostogų, kai tokio mokėjimo negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinės išmokos (šie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)),

- papildomų mokėjimų, kuriuos darbdavys moka darbuotojui siekdamas papildyti teisę į motinystės atostogų išmokas iš socialinio draudimo sistemų, kai tokių mokėjimų negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų (šie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G))).

2.5.1.2. Būsto pašalpos (HY070G)

Būsto funkcija reiškia valstybės institucijų intervencines priemones, skirtas padėti namų ūkiams padengti būsto išlaidas. Būtinas kriterijus būsto pašalpos taikymo sričiai apibrėžti yra kvalifikacinės išteklių patikrinimo priemonės buvimas tokiai išmokai.

Jos apima:

- nuomos išmoką: einamasis patikrintas pervedimas, valstybės institucijų atliekamas nuomininkams, laikinai arba ilgą laiką, siekiant padėti padengti nuomos išlaidas,

- išmoką savininkams-naudotojams: patikrintas pervedimas, valstybės institucijų atliekamas savininkams-naudotojams siekiant palengvinti einamas būsto išlaidas: praktikoje – dažnai siekiant padėti sumokėti nekilnojamojo turto paskolą ir (arba) palūkanas.

Jos neapima:

- būsto socialiai remtiniems žmonėms politikos, organizuojamos per fiskalinę sistemą (t. y. mokestinių privilegijų),

- jokių kapitalo pervedimų (ypač dotacijų investicijoms).

2.5.1.3. Bedarbio išmokos (PY090G)

Bedarbio išmokos – tai išmokos, kurios pilnai ar iš dalies pakeičia pajamas, kurių neteko darbuotojas netekdamas mokamo darbo, teikia pragyvenimo (ar didesnes) pajamas asmenims, ateinantiems į darbo rinką ar grįžtantiems į ją, kompensuoja darbo užmokesčio netekimą dėl dalinio nedarbo, visiškai ar iš dalies pakeičia vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie pasitraukia iš mokamo darbo prieš įstatymais numatytą pensinį amžių dėl ekonominių priežasčių nulemto darbo vietų mažinimo pajamų netekimą, prisideda prie darbo ieškančių žmonių mokymo ar perkvalifikavimo arba padeda bedarbiams asmenims padengti kelionės ar gyvenamosios vietos keitimo ieškant darbo išlaidas.

Jos apima:

- visiško nedarbo išmokas: pašalpos, kompensuojančios uždarbio netekimą, kai asmuo gali ir nori dirbti, tačiau neranda tinkamos darbo vietos, įskaitant asmenis, kurie nėra dirbę anksčiau,

- dalinio nedarbo išmokas: išmokos, kompensuojančios algos ar atlyginimo netekimą dėl formalių trumpalaikių darbo susitarimų ir (arba) nutrūkstančių darbo grafikų, nepriklausomai nuo jų priežasties (verslo nuosmukis ar sulėtėjimas, įrangos gedimas, klimato sąlygos, nelaimingi atsitikimai ir t. t.), ir jei darbdavio ir darbuotojo santykiai nenutrūksta,

- ankstyvą išėjimą į pensiją dėl darbo rinkos priežasčių: periodinės išmokos vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie išeina į pensiją prieš pasiekdami nustatytą pensinį amžių dėl nedarbo arba darbo vietų mažinimo, kuriuos sukelia ekonominio pobūdžio priežastys, pvz., pramonės sektoriaus arba verslo įmonės pertvarkymas. Šios išmokos paprastai nutraukiamos, kai gavėjas įgyja teisę į senatvės pensiją,

- profesinio mokymo išmoką: šiuos mokėjimus atlieka socialinio draudimo fondai arba valstybinės agentūros tikslinėms asmenų grupėms darbo jėgoje, kurios dalyvauja mokymo sistemose, skirtose jų įsidarbinimo galimybėms didinti,

- mobilumą ir persikėlimą: šiuos mokėjimus atlieka socialinio draudimo fondai arba valstybinės agentūros bedarbiams asmenims, skatindamos juos keltis į kitą vietovę arba pakeisti profesiją siekiant ieškoti ir rasti darbą,

- išeitinius ir nutraukimo mokėjimus (kompensacinės išmokos darbuotojams, jei užimtumas nutrūko darbuotojui dar nesulaukus tam darbui įprasto pensinio amžiaus),

- išeitinę kompensaciją: kapitalo sumos, mokamos darbuotojams, kurie buvo atleisti ne dėl savo kaltės iš įmonės, kuri nutraukia ar mažina savo veiklą,

- kitas pinigines išmokas: kita finansinė pagalba, ypač mokėjimai ilgalaikiams bedarbiams.

Jos neapima:

- šeimos išmokų, mokamų už išlaikomus vaikus (kurios įtrauktos į "Su šeima (vaikais) susijusias išmokas" (HY050G)).

2.5.1.4. Senatvės išmokos (PY100G)

Senatvės funkcija reiškia teikimą socialinės apsaugos nuo pavojų, susijusių su senatve, pajamų netekimu, nepakankamomis pajamomis, nepriklausomumo atliekant kasdienius darbus stoka, sumažėjusiu dalyvavimu visuomenės gyvenime ir t. t.

Senatvės išmokos apima išmokas, teikiančias pakaitines pajamas, kai senyvas asmuo pasitraukia iš darbo rinkos, arba garantuojančias tam tikras pajamas, kai asmuo pasiekia nustatytą amžių.

Jos apima:

- senatvės pensijas: periodiniai mokėjimai, skirti palaikyti gavėjo pajamas po pasitraukimo iš mokamo darbo sulaukus pensinio amžiaus arba paremti senų žmonių pajamas,

- išankstines senatvės pensijas: periodiniai mokėjimai, skirti gavėjo pajamoms išlaikyti, kai gavėjas išeina į pensiją nesulaukęs nustatyto amžiaus, nustatyto atitinkamoje arba ataskaitinėje sistemoje. Tai gali įvykti sumažinant įprastinę pensiją arba ne,

- dalines ištarnauto laiko pensijas: periodiniai mokėjimai pilnos ištarnauto laiko pensijos dalies vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie ir toliau dirba, tačiau trumpiau, ir kurių pajamos iš profesinės veiklos nesiekia nustatytos ribos,

- priežiūros išmokas: išmoka, mokama seniems žmonėms, kuriems reikia dažnos ar nuolatinės pagalbos, skirta padėti jiems padengti papildomas priežiūros išlaidas (išskyrus medicininę priežiūrą), kai išmoka nėra patvirtintų išlaidų atlyginimas,

- maitintojo netekimo išmokas, mokamas sulaukus nustatyto pensinio amžiaus,

- pinigines invalidumo išmokas, mokamas sulaukus nustatyto pensinio amžiaus,

- vienkartinius mokėjimus įprastinio ištarnauto laiko datą,

- kitas pinigines išmokas: kitos periodiškos ir vienkartinės išmokos, mokamos išeinant į pensiją arba atsižvelgiant į seną amžių, pvz., kapitalo sumos, mokamos žmonėms, kurie ne visiškai atitinka periodiškos ištarnauto laiko pensijos reikalavimus arba kurie buvo nariai sistemų, skirtų teikti tik kapitalo sumas sulaukus pensinio amžiaus.

Jos neapima:

- šeimos išmokų už išlaikomus vaikus (kurios įtrauktos į "Su šeima (vaikais) susijusias išmokas" (HY050G)),

- ankstyvų ištarnauto laiko išmokų, kurios mokamos dėl darbo rinkos priežasčių arba sumažėjus pajėgumui dirbti (jos įtrauktos atitinkamai į "Bedarbio pašalpas" (PY090G) arba į "Invalidumo išmokas" (PY130G)),

- išmokų, mokamų seniems žmonėms, kuriems reikia dažnos ar nuolatinės pagalbos, padedant jiems padengti papildomas priežiūros išlaidas, kai išmokos mokamos pagal sertifikuotas išlaidas.

2.5.1.5. Maitintojo netekimo išmokos (PY110G)

Maitintojo netekimo išmokos reiškia išmokas, teikiančias laikinas ar nuolatines pajamas dar nesulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms po jų sutuoktinio, partnerio ar kito giminaičio mirties, paprastai jei pastarasis buvo pagrindinis gavėjo maitintojas.

Maitintojo netekę asmenys, galį gauti išmoką, yra mirusio asmens sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis, jo ar jos vaikai, anūkai, tėvai ar kiti giminaičiai. Tam tikrais atvejais ši išmoka gali būti mokama ir šeimai nepriklausančiam asmeniui.

Maitintojo netekimo išmoka paprastai skiriama remiantis įgyta teise, t. y. teise, pradžioje priklausiusia kitam asmeniui, kurio mirtis yra išmokos skyrimo sąlyga.

Ji apima:

- maitintojo netekimo pensiją: periodiškus mokėjimus žmonėms, kurių teisė kyla iš jų giminystės su sistemos saugomu mirusiu asmeniu (našlės, našliai, našlaičiai ir pan.),

- išmoką mirties atveju: vienkartinę išmoką asmeniui, kurio teisė kyla iš jo (jos) giminystės su mirusiu asmeniu (našlės, našliai, našlaičiai ir pan.),

- kitas pinigines išmokas: kitus periodiškus ar vienkartinius mokėjimus, atliekamus remiantis maitintojo netekusio asmens įgyta teise.

Ji neapima:

- pašalpų šeimai už išlaikomus vaikus (šios išmokos įtrauktos į "Su šeima (vaikais) susijusias išmokas" (HY050G)),

- laidotuvių išlaidų,

- papildomų mokėjimų, kuriuos darbdaviai moka kitiems turintiems teisę asmenims siekdami papildyti teisę į maitintojo netekimo išmoką iš socialinio draudimo sistemos, kai tokių mokėjimų negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų (tokie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)),

- maitintojo netekimo išmokų, mokamų po nustatyto pensinio amžiaus (šios išmokos įtrauktos į "Senatvės išmokas" (PY100G)).

2.5.1.6. Ligos išmokos (PY120G)

Likos išmokos reiškia pinigines išmokas, kurios visiškai ar iš dalies pakeičia uždarbio praradimą, kai laikinai negalima dirbti dėl ligos ar sužalojimo.

Ligos išmokos apima:

- apmokamas nedarbingumo atostogas: vienodo dydžio arba su uždarbiu susieti mokėjimai, skirti visai ar dalinai kompensuoti apdrausto asmens uždarbio praradimą, kai laikinai negalima dirbti dėl ligos ar sužalojimo. Tokias išmokas gali mokėti savarankiškos socialinio draudimo sistemos, tačiau jas gali teikti ir darbdavys ligos metu toliau mokėdamas algas ir atlyginimus,

- apmokamas atostogas, kai serga ar sužalojamas išlaikomas vaikas,

- kitas pinigines išmokas: įvairūs mokėjimai, atliekami apdraustiems žmonėms dėl ligos ar sužalojimo.

Jos neapima:

- piniginių išmokų, kurios pakeičia uždarbio praradimą, kai laikinai negalima dirbti dėl nėštumo (tokios išmokos įtrauktos į "Su šeima (vaikais) susijusias išmokas" (HY050G)),

- piniginių išmokų, kurios pakeičia uždarbio praradimą, kai laikinai negalima dirbti dėl invalidumo (šios išmokos įtrauktos į "Invalidumo išmokas" (PY130G)),

- darbdavių mokėjimų darbuotojui vietoj algų ir atlyginimų per socialinio draudimo sistemą, kai darbuotojas negali dirbti dėl ligos ir kai tokio mokėjimo negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinės išmokos (tokie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)),

- papildomi mokėjimai, kuriuos darbdaviai moka darbuotojui siekdami papildyti teisę į nedarbingumo atostogų išmokas iš socialinio draudimo sistemos, kai tokių mokėjimų negali atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų (šie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)).

2.5.1.7. Invalidumo išmokos (PY130G)

Invalidumo išmokos – tai išmokos, kurios suteikia pajamas dar nesulaukusiems pensinio amžiaus asmenims, kurių gebėjimą dirbti ir užsidirbti fizinė ar protinė negalia sumažina labiau nei įstatymais nustatytas minimalus lygis.

Invalidumas yra visiškas ar dalinis negalėjimas dalyvauti ekonominėje veikloje arba normaliai gyventi dėl fizinės ar protinės sveikatos pablogėjimo, kuris gali būti nuolatinis arba tęstis ilgiau nei minimalus nustatytas laikotarpis.

Jos apima:

- invalidumo pensiją: periodinį mokėjimą, skirtą išlaikyti ar paremti pajamas dar nesulaukusio pensinio amžiaus asmens, kenčiančio nuo negalios, kuri sumažina jo arba jos gebėjimą dirbti ir užsidirbti daugiau nei įstatymais nustatytas minimalus lygis,

- ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos sumažėjus gebėjimui dirbti: periodinius mokėjimus vyresniems darbuotojams, kurie išeina į pensiją dar nesulaukę nustatyto pensinio amžiaus sumažėjus jų gebėjimui dirbti. Tokios pensijos paprastai nutraukiamos, kai jų gavėjas įgyja teisę į senatvės pensiją,

- priežiūros išmoką: išmoką, mokamą nustatyto pensinio amžiaus nesulaukusiems neįgaliems žmonėms, kuriems reikia dažnos ar nuolatinės pagalbos, skirta padėti jiems padengti papildomas priežiūros išlaidas (išskyrus medicininę priežiūrą). Išmoka negali būti parvirtintų išlaidų atlyginimas,

- ekonominį neįgaliųjų integravimą: išmokas, mokamas neįgaliems žmonėms, kai jie dirba prie jų būklės pritaikytą darbą, paprastai globojančiose dirbtuvėse, arba pradeda profesinį mokymąsi,

- invalidumo išmokas neįgaliems vaikams, kurie tokią teisę turi nepriklausomai nuo priklausomumo,

- kitas pinigines išmokas: periodiškus ar vienkartinius mokėjimus, neįtrauktus į pirmesnes antraštes, pvz., nereguliarius priedus prie pajamų ir t. t.

Jos neapima:

- išmokų, kurios visiškai ar dalinai pakeičia uždarbį laikinai negalint dirbti dėl ligos ar sužalojimo (šios išmokos įtrauktos į "Ligos išmokas" (PY120G)),

- pašalpų šeimai, kurios mokamos invalidumo išmokų gavėjams (šios išmokos įtrauktos į "Su šeima (vaikais) susijusias išmokas" (HY050G)),

- išmokų, mokamų maitintojo netekusiems neįgalių žmonių išlaikytiniams, pvz., pensijų (šios išmokos įtrauktos į "Maitintojo netekimo išmokas" (PY110G)),

- išmokų, kurios yra patvirtintų išlaidų atlyginimas,

- piniginių invalidumo išmokų, mokamų sulaukus nustatyto pensinio amžiaus (šios išmokos įtrauktos į "Senatvės išmokas" (PY100G)),

- mokėjimų, kuriuos darbdaviai moka darbuotojui ar buvusiam darbuotojui vietoj atlyginimų ir algų per socialinio draudimo sistemą, kai darbuotojas negali dirbti dėl negalios ir kai tokių mokėjimų negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų (šie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)),

- papildomų mokėjimų, kuriuos darbdaviai moka darbuotojui ar buvusiam darbuotojui siekdami papildyti teisę į invalidumo atostogų išmokas iš socialinio draudimo sistemos, kai tokių mokėjimų negalima atskirai ir aiškiai identifikuoti kaip socialinių išmokų (šie mokėjimai įtraukti į "Bendras pinigines ar beveik pinigines darbuotojo pajamas" (PY010G)).

2.5.1.8. Su mokymu susijusios išmokos (PY140G)

Mokymo išmokos reiškia stipendijas ir kitą pagalbą mokymuisi, kurią gauna studentai.

2.5.1.9. Kitur nepriskirta socialinė atskirtis (HY060G)

Socialinės išmokos, atliekančios "kitur nepriskirtos socialinės atskirties" funkciją reiškia "socialiai atskirtuosius" arba "esančius socialinės atskirties pavojuje". Paprastai tikslines grupes galima identifikuoti (be kitų) kaip skurstančius žmones, migrantus, pabėgėlius, nuo narkotikų ar alkoholio priklausomus asmenis arba kriminalinio smurto aukas.

Ji apima:

- priedus prie pajamų: periodiškus mokėjimus žmonėms, neturintiems pakankamai išteklių. Teisės juos gauti sąlygos gali būti susijusios ne tik su asmeniniais ištekliais, bet ir su pilietybe, gyvenamąja vieta, amžiumi, galėjimu dirbti ir šeimynine padėtimi. Išmokos gali būti mokamos ribotą ar neribotą laiką; jos gali būti mokamos asmeniui arba šeimai, jas gali mokėti centrinė ar vietos valdžia,

- kitas pinigines išmokas: paramą skurstantiems ar pažeidžiamiems žmonėms, skirtą skurdui palengvinti ar padėti sunkiose situacijose. Tokias išmokas gali mokėti privačios ne pelno organizacijos.

2.5.2. Reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai (HY080G)

Reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai reiškia reguliarias pinigines sumas, per tiriamą pajamų laikotarpį gaunamas iš kitų namų ūkių ar asmenų.

Jie apima:

- privalomus alimentus ir vaiko išlaikymą,

- savanoriškus alimentus ir vaiko išlaikymą, mokamus reguliariai,

- reguliarią piniginę paramą iš asmenų, kurie nėra namų ūkio nariai,

- reguliarią piniginę paramą iš namų ūkių kitose valstybėse.

Jie neapima:

- nemokamo ar subsidijuojamo apgyvendinimo, teikiamo kito namų ūkio (kuris įtrauktas į "Sąlyginį nuomos mokestį" (HY030G)).

2.6. Kitos gautos pajamos

2.6.1. Pajamos, kurias gauna asmenys iki 16 metų (HY110G)

Pajamos, kurias gauna asmenys iki 16 metų, apibrėžiamos kaip bendros pajamos, kurias gauna visi namų ūkio nariai iki 16 metų per tiriamą pajamų laikotarpį.

Jos neapima:

- pervedimų tarp namų ūkio narių,

- pajamų, surinktų namų ūkio lygyje (t. y. kintamųjų HY040G, HY050G, HY060G, HY070G, HY080G ir HY090G).

2.7. Palūkanų mokėjimai

2.7.1. Palūkanos, sumokėtos už nekilnojamojo turto paskolą (HY100G)

Palūkanos, sumokėtos už nekilnojamojo turto paskolą, reiškia visą nekilnojamojo turto paskolos palūkanų pagrindinei namų ūkio gyvenamai vietai bendrą sumą, prieš atskaitant visus mokesčių kreditus ar mokesčių nuolaidas, per tiriamą pajamų laikotarpį.

Jos neapima:

- jokių kitų nekilnojamojo turto paskolų mokėjimų, nei palūkanų, nei pagrindinės sumos, kurie atliekami tuo pačiu metu, pvz., nekilnojamojo turto draudimo arba namų ir jame esančio turto draudimo,

- mokėjimų grąžinant hipotekines paskolas, siekiant gauti pinigų būstui (pvz., remontui, atnaujinimui, priežiūrai ir t. t.) arba ne būstui,

- pagrindinės arba kapitalo sumos grąžinimo mokėjimų.

2.8. Sumokėti einamieji pervedimai

Sumokėti einamieji pervedimai dalijami į:

1) pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas (HY140G);

2) nuolatinius turto mokesčius (HY120G);

3) darbdavio socialinio draudimo įmokas (PY030G);

4) reguliarius piniginius kitiems namų ūkiams sumokėtus pervedimus (HY130G).

2.8.1. Pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos (HY140G)

Pajamų mokestis reiškia pajamų, pelno ir kapitalo prieaugio mokesčius. Šie apskaičiuojami arba faktinėms, arba numanomoms asmenų, namų ūkių ar mokestinių vienetų pajamoms. Jie apima mokesčius, apskaičiuotus turimam turtui, žemei ar nekilnojamam turtui, kai toks turimas turtas naudojamas kaip pagrindas jų savininkų pajamoms apskaičiuoti.

Pajamų mokesčiai apima:

- individualių, namų ūkių ir mokestinių vienetų pajamų mokestį (pajamos iš užimtumo, turto, verslo, pensijų ir t. t.), įskaitant mokesčius, kuriuos atskaičiuoja darbdaviai (iš išmokamo atlyginimo iš karto atskaitomus pajamų mokesčius), kitus išmokant atskaitomus mokesčius ir neinkorporuotų įmonių savininkų pajamų mokesčius, sumokėtus per tiriamą pajamų laikotarpį,

- išimties tvarka valstybės narės, naudojančios duomenis iš registrų, ir kitos valstybės narės, kurioms toks požiūris yra tinkamiausias, gali pranešti apie mokesčius "gautoms pajamoms" per tiriamus pajamų metus, jei tai tik nežymiai veikiai palyginamumą,

- bet kokį mokesčių grąžinimą, gautą tiriamu pajamų laikotarpiu, susijusį su mokesčiu, sumokėtu už pajamas, gautas per ankstesnių metų tiriamą pajamų laikotarpį. Į šią vertę reikia atsižvelgti kaip į sumokėtų mokesčių sumažinimą,

- visas palūkanas, skirtas mokesčių įsiskolinimams, ir mokesčių institucijų skirtas baudas.

Pajamų mokesčiai neapima:

- mokesčių, sumokėtų už teisę medžioti, šaudyti ir žvejoti.

Socialinio draudimo įmokos reiškia darbdavių, savarankiškai dirbančiųjų, bedarbių, pensijų ir visas kitas įmokas (jei tinka), sumokėtas per tiriamą pajamų laikotarpį privalomoms valstybinėms arba darbdaviu grindžiamoms socialinio draudimo schemoms (pensijos, sveikatos ir t. t.).

2.8.2. Nuolatiniai turto mokesčiai (HY120G)

Nuolatiniai turto mokesčiai reiškia mokesčius, kurie periodiškai mokami už savininko nuosavybę ar žemės ar pastatų naudojimą ir einamuosius mokesčius grynajam turtui ir kitam turtui (juvelyriniams dirbiniams, kitiems išoriniams turto požymiams). Reikia pranešti apie tokius nuolatinius turto mokesčius, kurie sumokėti per tiriamą pajamų laikotarpį.

Tai apima visas palūkanas, skirtas mokesčiui įsiskolinimui, ir mokesčių institucijų skirtas baudas, sumokėtas per tiriamą pajamų laikotarpį, bet kokius nekilnojamojo turto mokesčius, kuriuos tiesiogiai mokesčių institucijai sumokėjo nuomininkai per tiriamą pajamų laikotarpį.

Jie neapima:

- ne periodiškų mokesčių, pvz., paveldimo turto mokesčių, paveldėjimo (mirties atveju) mokesčių arba mokesčių dovanoms inter vivos,

- mokesčių, skiriamų turimam turtui, žemei ar nekilnojamam turtui, kai toks turimas turtas naudojamas kaip pagrindas jų savininkų pajamoms apskaičiuoti (šie mokesčiai įtraukti į "Pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas" (HY140G)),

- mokesčių žemei, pastatams ir kitam turtui, kurį valdo arba nuomoja įmonės ir naudoja juos gamybai (tokie mokesčiai laikomi mokesčiais gamybai, jie atskaičiuojami nuo savarankiško darbo pajamų rinkos produkcijos ir sudaro dalį "Savarankiško darbo bendro piniginio pelno ar nuostolio" (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) (PY050G)).

2.8.3. Darbdavio socialinio draudimo įmokos (PY030G)

Darbdavio socialinio draudimo įmokos apibrėžiamos darbuotojo pajamose.

2.8.4. Reguliarūs piniginiai kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai (HY130G)

Reguliarūs piniginiai kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai reiškia per tiriamą pajamų laikotarpį kitiems namų ūkiams sumokėtas reguliarias pinigines sumas.

Reguliarūs kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai apima:

- privalomuosius alimentus ir vaiko išlaikymą,

- savanoriškus alimentus ir vaiko išlaikymą, mokamus reguliariai,

- reguliarią piniginę paramą asmenims, kurie nėra namų ūkio nariai,

- reguliarią piniginę paramą namų ūkiams kitose valstybėse.

3. GRYNŲJŲ PAJAMŲ KOMPONENTAI

Grynųjų pajamų komponentai gaunami iš atitinkamų bendrų pajamų komponentų atskaičius pajamų mokestį išmokant ir socialinio draudimo įmokas.

Grynųjų pajamų komponentai gali būti pateikiami:

1. Pajamų mokesčio išmokant ir socialinių įmokų grynoji vertė;

2. Pajamų mokesčio išmokant grynoji vertė;

3. Socialinių įmokų grynoji vertė.

4. VISOS BENDROS IR DISPONUOJAMOS NAMŲ ŪKIO PAJAMOS

4.1. Visos namų ūkio bendros pajamos (HY010) apskaičiuojamos kaip:

Bendrų asmeninių pajamų komponentų visiems namų ūkio nariams suma (bendros piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos (PY010G); bendros nepiniginės darbuotojo pajamos (PY020G); darbdavio socialinio draudimo įmokos (PY030G); savarankiško darbo bendras piniginis pelnas ar nuostolis (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) (PY050G); savo vartojimui sukurtų prekių vertė (PY070G); bedarbio išmokos (PY090G); senatvės išmokos (PY100G); maitintojo netekimo išmokos (PY110G); ligos išmokos (PY120G); invalidumo išmokos (PY130G) ir su mokslu susijusios išmokos (PY140G)) plius bendrų pajamų komponentai namų ūkio lygiu (sąlyginis nuomos mokestis (HY030G); pajamos iš nekilnojamojo turto ar žemės nuomos (HY040G); su šeima (vaikais) susijusios išmokos (HY050G); kitur nepriskirta socialinė atskirtis (HY060G); būsto pašalpos (HY070G); reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai (HY080G); palūkanos, dividendai, pelnas iš kapitalo investicijos neinkorporuotoje įmonėje (HY090G); asmenų iki 16 metų gautos pajamos (HY110G)) minus palūkanos, sumokėtos už hipotekinę paskolą (HY100G).

4.2. Visos disponuojamos namų ūkio pajamos (HY020) gali būti apskaičiuotos kaip:

Bendrų asmeninių pajamų komponentų visiems namų ūkio nariams suma (bendros piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos (PY010G); bendros nepiniginės darbuotojo pajamos (PY020G); darbdavio socialinio draudimo įmokos (PY030G); bendras savarankiško darbo piniginis pelnas ar nuostolis (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) (PY050G); savo vartojimui sukurtų prekių vertė (PY070G); bedarbio išmokos (PY090G); senatvės išmokos (PY100G); maitintojo netekimo išmokos (PY110G); ligos išmokos (PY120G); invalidumo išmokos (PY130G) ir su mokslu susijusios išmokos (PY140G)) plius bendrų pajamų komponentai namų ūkio lygiu (sąlyginis nuomos mokestis (HY030G); pajamos iš nekilnojamojo turto ar žemės nuomos (HY040G); su šeima (vaikais) susijusios išmokos (HY050G); kitur nepriskirta socialinė atskirtis (HY060G); būsto pašalpos (HY070G); reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai (HY080G); palūkanos, dividendai, pelnas iš kapitalo investicijos neinkorporuotoje įmonėje (HY090G); asmenų iki 16 metų gautos pajamos (HY110G)) minus (darbdavio socialinio draudimo įmokos (PY030G); palūkanos, sumokėtos už hipotekinę paskolą (HY100G); nuolatiniai turto mokesčiai (HY120G); reguliarūs piniginiai kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai (HY130G); pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos (HY140G)).

Kintamasis HY140G apima pajamų mokesčio koregavimus-grąžinimą/gavimą, pajamų mokestį išmokant ir socialinio draudimo įmokas (jei tinka).

Arba kaip:

Grynųjų (pajamų mokesčio išmokant ir socialinių įmokų) asmeninių pajamų komponentų visiems namų ūkio nariams suma (piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos (PY010N); nepiniginės darbuotojo pajamos (PY020N); savarankiško darbo piniginis pelnas ar nuostolis (PY050N); savo vartojimui sukurtų prekių vertė (PY070N); bedarbio išmokos (PY090N); senatvės išmokos (PY100N); maitintojo netekimo išmokos (PY110N); ligos išmokos (PY120N); invalidumo išmokos (PY130N) ir su mokslu susijusios išmokos (PY140N) plius grynųjų pajamų (pajamų mokesčio išmokant ir socialinių įmokų) komponentai namų ūkio lygiu (sąlyginis nuomos mokestis (HY030G); pajamos iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos (HY040N); su šeima (vaikais) susijusios išmokos (HY050N); kitur nepriskirta socialinė atskirtis (HY060N); būsto pašalpos (HY070N); reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai (HY080N); palūkanos, dividendai, pelnas iš kapitalo investicijos neinkorporuotoje įmonėje (HY090N); asmenų iki 16 metų gautos pajamos (HY110N) minus (palūkanos, sumokėtos už hipotekinę paskolą (HY100G); nuolatiniai turto mokesčiai (HY120G); reguliarūs piniginiai kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai (HY130G); grąžinimas/gavimas pajamų mokesčio koregavimui (HY145N)).

Arba kaip:

Asmeninių pajamų komponentų visiems namų ūkio nariams suma plius pajamų komponentai namų ūkio lygiu, kurių vieni yra gryni (pajamų mokesčio grynoji vertė, socialinių įmokų grynoji vertė arba abiejų grynoji vertė), o kitos – bendri, arba visi yra gryni, tačiau kai kurie – mokesčio išmokant grynoji vertė, kiti socialinių įmokų grynoji vertė arba abiejų grynoji vertė, atskaičiavus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas (HY140N), nuolatinius turto mokesčius, reguliarius piniginius kitiems namų ūkiams sumokėtus pervedimus ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Tokiu atveju HY140N gali apimti grąžinimą/gavimą mokesčio koregavimų, pajamų mokestį išmokant ir socialinio draudimo įmokas kai kuriems pajamų komponentams.

4.3. Visos disponuojamos namų ūkio pajamos iki socialinių pervedimų, išskyrus senatvės ir maitintojo netekimo išmokas (HY022), apibrėžiamos kaip:

Visos disponuojamos pajamos (HY020) minus visi grynieji pervedimai, plius senatvės išmokos (PY100N) ir maitintojo netekimo išmokos (PY110N) (t. y. visos disponuojamos pajamos (HY020) minus bedarbio išmokos (PY090N); ligos išmokos (PY120N); invalidumo išmokos (PY130N); su mokslu susijusios išmokos (PY140N); su šeima (vaikais) susijusios išmokos (HY050N); kitur nepriskirta socialinė atskirtis (HY060N) ir būsto pašalpos (HY070N)).

4.4. Visos disponuojamos namų ūkio pajamos, iki socialinių pervedimų, įskaitant senatvės ir maitintojo netekimo išmokas (HY023), apibrėžiamos kaip:

Visos disponuojamos pajamos (HY020) minus visi grynieji pervedimai (bedarbio išmokos (PY090N); senatvės išmokos (PY100N); maitintojo netekimo išmokos (PY110N); ligos išmokos (PY120N); invalidumo išmokos (PY130N); su mokslu susijusios išmokos (PY140N); su šeima (vaikais) susijusios išmokos (HY050N); kitur nepriskirta socialinė atskirtis (HY060N) ir būsto pašalpos (HY070N)).

5. KITI PUNKTAI, NELAIKOMI PAJAMŲ DALIMI

5.1. Įmokos į individualius privačius pensijų planus (PY035G)

Įmokos į individualius privačius pensijų planus, atliktos per tiriamą pajamų laikotarpį, reiškia pensijų politiką, kurios laikosi individualūs namų ūkiai savo iniciatyva ir savo labui, nepriklausomai nuo jų darbdavių arba Vyriausybės bei socialinio draudimo sistemų.

Šie indėliai sudaro atitikmenį pensijoms iš individualių privačių planų (išskyrus apimamus pagal ESSPROS) (PY080G).

Jos apima: įmokas į individualius pensijų planus, susijusius su senatve, maitintojo netekimu, liga, invalidumu ir nedarbu.

5.2. Pensijos iš individualių privačių planų (išskyrus apimamus pagal ESSPROS) (PY080G)

Reguliarios pensijos iš privačių planų (išskyrus apimamus pagal ESSPROS) reiškia pensijas ir kasmetines rentas, gautas per tiriamą pajamų laikotarpį kaip palūkanos ar dividendai iš individualių privačių pensijų planų, t. y. visiškai organizuotų sistemų, kur įmokų mokėtojas pats pasirenka įmokas nepriklausomai nuo savo darbdavio ar Vyriausybės.

Jos apima:

- senatvės, maitintojo netekimo, invalidumo ir nedarbo pensijas, gautas kaip palūkanos ar dividendai iš individualių privačių draudimo planų.

Jos neapima:

- pensijų iš privalomųjų Vyriausybinių sistemų,

- pensijų iš privalomųjų darbdaviu grindžiamų sistemų.

1 LENTELĖ

Bendrųjų pajamų tiksliniai kintamieji komponentų lygiu

Pajamų sudedamoji dalis | Kintamojo pavadinimas | Tikslinis kintamasis |

2.1.Bendros darbuotojo pajamos | PY010G | Bendros piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos |

PY020G | Bendros nepiniginės darbuotojo pajamos |

PY030G | Darbdavio socialinio draudimo įmokos |

2.2.Savarankiško darbo pajamos | PY050G | Bendras piniginis pelnas ar nuostolis iš savarankiško darbo (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) |

PY070G | Savo vartojimui sukurtų prekių vertė |

2.3.Sąlyginis nuomos mokestis | HY030G | Sąlyginis nuomos mokestis |

2.4.Pajamos iš turto | HY090G | Palūkanos, dividendai, pelnas iš kapitalo investicijos neinkorporuotoje įmonėje |

HY040G | Pajamos iš turto ar žemės nuomos |

2.5.Gauti einamieji pervedimai | | |

Socialinės išmokos

| HY050G | Su šeima (vaikais) susijusios išmokos |

| HY060G | Kitur nepriskirta socialinė atskirtis |

| HY070G | Būsto pašalpos |

| PY090G | Bedarbio išmokos |

| PY100G | Senatvės išmokos |

| PY110G | Maitintojo netekimo išmokos |

| PY120G | Ligos išmokos |

| PY130G | Invalidumo išmokos |

| PY140G | Su mokslu susijusios išmokos |

Reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai

| HY080G | Reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai |

2.6.Kitos gautos pajamos | HY110G | Asmenų iki 16 metų gautos pajamos |

2.7.Palūkanų mokėjimai | HY100G | Palūkanos sumokėtos už hipotekinę paskolą |

2.8.Sumokėti einamieji pervedimai | HY140G | Pajamų ir socialinio draudimo įmokų mokestis |

HY120G | Nuolatiniai turto mokesčiai |

PY030G | Darbdavio socialinio draudimo įmokos |

HY130G | Reguliarūs piniginiai kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai |

Pajamų sudedamoji dalis | Kintamojo pavadinimas | Tikslinis kintamasis |

2.1.Grynosios darbuotojo pajamos | PY010N | Grynosios piniginės ar beveik piniginės darbuotojo pajamos |

PY020N | Grynosios nepiniginės darbuotojo pajamos |

2.2.Savarankiško darbo pajamos | PY050N | Grynasis piniginis savarankiško darbo pelnas ar nuostolis (įskaitant reguliariai mokamus autorinius honorarus) |

PY070N = PY070G | Savo vartojimui sukurtų prekių vertė |

2.3.Sąlyginis nuomos mokestis | HHY030N = Y030G | Sąlyginis nuomos mokestis |

2.4.Pajamos iš turto | HY090N | Palūkanos, dividendai, pelnas iš kapitalo investicijos neinkorporuotoje įmonėje |

HY040N | Pajamos iš turto ar žemės nuomos |

2.5.Gauti einamieji pervedimai | | |

Socialinės išmokos

| HY050N | Su šeima (vaikais) susijusios išmokos |

| HY060N | Kitur nepriskirta socialinė atskirtis |

| HY070N | Būsto pašalpos |

| PY090N | Bedarbio išmokos |

| PY100N | Senatvės išmokos |

| PY110N | Maitintojo netekimo išmokos |

| PY120N | Ligos išmokos |

| PY130N | Invalidumo išmokos |

| PY140N | Su mokslu susijusios išmokos |

Reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai

| HY080N | Reguliarūs piniginiai iš kitų namų ūkių gauti pervedimai |

2.6.Kitos gautos pajamos | HY110N | Asmenų iki 16 metų gautos pajamos |

2.7.Palūkanų mokėjimai | HY100N | Už hipotekinę paskolą sumokėtos palūkanos |

2.8.Sumokėti einamieji pervedimai | HY140N | Pajamų ir socialinio draudimo įmokų mokestis |

HY145N | Grąžinimas/gavimas mokesčio koregavimams |

HY120N = HY120G | Nuolatiniai turto mokesčiai |

HY130N | Reguliarūs piniginiai kitiems namų ūkiams sumokėti pervedimai |

Kiti punktai, nelaikomi pajamų dalimi | Kintamojo pavadinimas | Tikslinis kintamasis |

Įmokos į individualius privačius pensijų planus ir pensijos iš jų

Įmokos į individualius privačius pensijų planus | PY035G = PY035N | Įmokos į individualius privačius pensijų planus |

Pensijos iš individualių privačių pensijų planų | PY080G | Pensijos iš individualių privačių planų (bendros) |

Pensijos iš individualių privačių pensijų planų | PY080N | Pensijos iš individualių privačių planų (grynos) |

[1] Valstybėms narėms, kurios ES-SPGS naudoja bendrą namų ūkio apibrėžimą, nustatytą jų nacionalinėje statistikos sistemoje, leidžiama apibrėžti "namų ūkio narystę" pagal tą apibrėžimą.

[2] Jei kokios nors prekės ar paslaugos teikiamos ir privačiam naudojimui ir darbo tikslams, tuomet privatus naudojimas kaip bendro naudojimo dalis turi būti apskaičiuotas ir taikoma visai vertei.

[3] Į ES-SPGS įtrauktos socialinės išmokos, išskyrus pašalpas būstui, ribojamos pinginėmis išmokomis.

[4] Siekiant gauti artimesnį namų ūkio gerovės matą, vienkartinės išmokos, gautos per tiriamą pajamų laikotarpį, traktuojamos pagal Eurostato technines rekomendacijas. Taip pat, prieš tiriamą pajamų laikotarpį gautos vienkartinės išmokos gali būti įtrauktos ir sąlygotos pagal Eurostato rekomendacijas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

DUOMENŲ APIE PAJAMAS PRISTATYMAS

1. Svarbiausias ES-SPGS tikslas – pristatyti patikimus ir palyginamus duomenis apie visas disponuojamas namų ūkio pajamas, visas disponuojamas namų ūkio pajamas iki pervedimų (išskyrus senatvės ir maitintojo netekimo išmokas; įskaitant senatvės ir maitintojo netekimo išmokas), visas bendras pajamas ir bendras pajamas komponentų lygiu.

2. Šio tikslo reikia siekti dviem etapais, valstybėms narėms bus leidžiama atidėti pristatymą kai kurių iš pirmiau minėtų duomenų iki pirmųjų jų veikimo metų. Vieninteliai duomenys, kurių pristatymas nebus privalomas nuo pirmųjų veikimo metų, yra tokie:

- nepiniginiai darbuotojo pajamų komponentai (išskyrus bendrovių automobilius, kuriuos reikia skaičiuoti nuo pirmųjų veikimo metų) ir savarankiško darbo pajamų komponentai, sąlyginis nuomos mokestis ir palūkanų mokėjimai. Šie duomenys bus neprivalomi nuo pirmųjų veikimo metų, o privalomi – nuo 2007 m.,

- bendros darbdavių socialinio draudimo įmokos bus įtrauktos nuo 2007 m., jei galimybių studijų rezultatai bus teigiami.

3. Darant išimtį šio priedo 2 daliai, Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai ir Portugalijai leidžiama nepristatyti jokių bendrų pajamų duomenų nuo pirmųjų veikimo metų. Tačiau šios valstybės kiek galėdamos stengsis pristatyti tokius duomenis kiek galima greičiau, ir ne vėliau kaip 2007 m.

Tuo metu Komisija vykdys nuodugnias galimybių studijas šiuo klausimu bendradarbiaudama su valstybėmis ir iš pradžių teiks techninę pagalbą, skirtą padėti valstybėms patenkinti šį bendrų duomenų reikalavimą.

Valstybės kasmet pateikia ataskaitą apie pasiektą pažangą atliekant grynųjų/bendrų pajamų konvertavimą savo kokybės ataskaitose.

4. Jei Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija ar Portugalija negalės pristatyti bendrų pajamų duomenų komponento nuo pirmųjų veikimo metų, jos turės pateikti atitinkamą grynųjų pajamų komponentą.

Tokiu būdu pajamų komponentas visada bus registruojamas ta pačia forma (bendrų pajamų, pajamų mokesčio išmokant ir socialinių įmokų grynoji vertė, pajamų mokesčio išmokant grynoji vertė, socialinių įmokų grynoji vertė) pagal įprastinę specifikaciją šiam pajamų komponentui toje valstybėje.

--------------------------------------------------